Dar kovo mėnesį dalinomės žiniomis apie puikios Didžiosios Britanijos indie folko grupės „Mumford & Sons” išleidžiamą naują albumą „Wilder Mind”, o tiems, kas praleido jo išleidimo datą džiugiai pranešame, kad jį galima perklausyti „Spotify” pagalba.
Ir tai dar ne viskas. Šį vakarą aptikome šio nuostabaus kolektyvo pasirodymą „WFUV” studijoje, kur buvo atlikti trys kūriniai iš naujausio disko.
Išgirsite „Broad-Shouldered Beasts”, „Believe” ir „Ditmas”. Smagaus klausymo!
Gegužės 4 dieną išleisiantys savo naują albumą „Wilder Mind”, grupės „Mumford & Sons” vyrukai po truputį atskleidžia vis daugiau jo muzikinių detalių. Šiandien kolektyvo gerbėjai turi išskirtinę progą išgirsti jų gyvai atliktą dainą „Snake Eyes”.
„Snake Eyes” – viena iš naujame albume esančių dainų.
Britų indie folko grupė „Mumford & Sons“ kovo pradžioje pristatė savo pirmą naują dainą „Believe” iš būsimo albumo „Wilder Mind”. Šiandien trečią studijinį įrašą ruošiantis kolektyvas dalijasi dar viena nauja daina.
Pristatomas kūrinys „The Wolf” labiau primena „Frightened Rabbit” muziką ir leidžia pamatyti kiek kitokį Mumfordų ir jo sūnų muzikinį veidą.
Prieš savaitę pasidaliję žiniomis apie naujausią savo albumą britų indie folko pažibos „Mumford & Sons” šiandien dalijasi ir pirmąja savo būsimo albumo daina.
manoMUZIKA primena, kad trečiasis grupės albumas vadinsis „Wilder Mind“ ir muzikos parduotuvių lentynas pasieks gegužės 4 dieną.
Nuotr. facebook profilio
Didžiosios Britanijos indie folko pažibos „Mumford & Sons” pagaliau pasidalijo žiniomis apie savo naujausią albumą.
Trečiasis grupės įrašas vadinsis „Wilder Mind” ir muzikos parduotuvių lentynas pasieks gegužės 4 dieną. Likus savaitei iki trečiosios plokštelės pasirodymo, bus išleistas ir naujas Mumfordo ir sūnų singlas „Believe”.
Didžioji dalis „Wilder Mind” kūrinių buvo įrašyta Londono studijoje „Air Studios„. Įrašą prodiusavo grupių „Arctic Monkeys” ir „Florence And The Machine” prodiuseris Jamesas Fordas. Beje, kai kurie naujos plokštelės kūriniai buvo sukurti grupės „The National” nario Aarono Dessnerio studijoje Brukline.
Beje, visiems „Mumford And Sons” mylėtojams turime gerų žinių: liepos 3 dieną grupė koncertuos kaimyninėje Lenkijoje vykstančiame festivalyje „Heineken Opener„.
Visas albumo kūrinių sąrašas:
‘Tompkins Square Park’
‘Believe’
‘The Wolf’
‘Wilder Mind’
‘Just Smoke’
‘Monster’
‘Snake Eyes’
‘Broad-Shouldered Beasts’
‘Cold Arms’
‘Ditmas’
‘Only Love’
‘Hot Gate’
Skubame dalintis visiškai nauju britų kolektyvo „Mumford & Sons“ vaizdo klipu kūriniui „Babel”. Tai singlas iš praeitais metais išleisto, puikių įvertinimų sulaukusio antrojo grupės albumo tuo pačiu pavadinimu.
Velniškai įdomus ir itin netikėtas duetas – visų melomanų ausims ir akims!
„Mumford And Sons” kartu su muzikos legenda Elviu Costello Amerikos gamtos fone gyvai atliko legendinę Bruce Springsteeno dainą „The Ghost of Tom Joad”,
Visiems manoMUZIKA.lt skaitytojams ir klausytojams puikiai pažįstamas britų kolektyvas „Mumford & Sons” dalinasi hito „I Will Wait” gyvu pasirodymu „Brit Awards 2013” scenoje, kur šiais metais laimėtas geriausios grupės titulas.
Nors šiems indie folk roko garsams jau kiek daugiau nei metai, aptikę, jog manoMUZIKA.lt dar niekad nėra paminėtas grupės „The Oh Hello‘s“ vardas, nusprendėme pasidalinti.
Šeimyninį kolektyvą sudaro du nariai – sesuo Maggie Heath ir brolis Tyleris Heathas iš Teksaso (JAV). Grupė nurodo, jog tarp muzikantų, darančių įtaką jų kūrybai, paminėtini tokie vardai kaip „Los Compesinos!”, „The Lumineers“, Sufjanas Stevensas, „Mumford & Sons“ ir kt.
Jeigu patiko daina viršuje, siūlome perklausyti 2012-tųjų rudenį išleisto skaitmeninio albumo „Through The Deep, Dark Valley“.
Visiems britų kolektyvo „Mumford & Sons” gerbėjams – grupės koncerto akimirka iš „Red Rocks” amfiteatro, esančio Kolorado valstijoje, JAV. Koncerto metu pristatomas „Little Lion Man” kūrinys iš debiutinio atlikėjų albumo „Sigh No More”.
Šį ir daugelį kitų „Mumford & Sons” kūrinių galite rasti lapkričio 26 d. išleistame, koncertiniame grupės filme „Road To Red Rocks”.
Jūsų dėmesiui – ką tik pristatytas „Mumford & Sons” vaizdo klipas kūriniui „Lover of the Light”. Ši daina yra iš didelio populiarumo sulaukusio, prieš kelis mėnesius išleisto grupės albumo „Babel”. Muzikinio vaizdo klipo kūrėjai – Idris Elba ir Dan Cadan.
Praėjusią savaitę pristatę puikias naujienas iš „Mumford and Sons“ grupės dėl naujojo albumo „Babel“, šiandien skubame dalintis puikiu pasirodymu „Q“ studijoje. Šį kartą Londono kolektyvas pristato lyrišką ir melodingą kūrinį „Ghosts That We Knew“.
Mumford And Sons albumas Babel
Prasideda „Mumford & Sons” aukso amžius. Ko gero taip reikėtų pradėti kalbėti apie naujojo „Mamfordo ir jo sūnų” albumo keliones po didžiųjų muzikos rinkų topus.
Jau dabar aišku, kad net trejus metus lauktas Londono kolektyvo albumas „Babel” taps perkamiausiu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tikimasi, kad indie folko atstovų naujojo disko iki šeštadienio popietės bus nupirkta apie 600 000 kopijų ir tai bus geriausias rezultatas nuo 2008- ųjų metų. Tąkart „AC DC” albumo „Black Ice” tiek kopijų ir buvo nupirkta.
Šiemet per savaitę daugiausiai albumų „parduoti” pavyko Justinui Bieberiui, Pink ir Madonnai. Tačiau didžiausi vieno atlikėjo „savaitiniai pardavimai” „tesiekė” 370 tūkstančių kopijų.
„Mumford And Sons” naujasis diskas taip pat pretenduoja užimti antrą vietą geriausiai internete parduodamų albumų sąraše. Muzikos ekspertų teigimu, jis neaplenks Lady Gagos albumo „Born This Way” (kurio buvo parduota 662 000 vienetų), tačiau tope atsidurs iškart po jos.
Neabejojama, kad „Babel” taps geriausiai parduodamu albumu ir Didžiojoje Britanijoje.
Ko, gero, pirmą kartą įsijungus King Charles muziką, pirmiausiai į akis krenta įspūdinga atlikėjo ševeliūra ir žavi charizma. Kiek vėliau – nuotaikingas, pozityvumu „kvepiantis“ skambesys ir lengvai šveplas vokalas, kuris, tiesą pasakius prideda tik dar daugiau išskirtinumo. Visas šis rinkinukas ir sudaro King Charles vizitinę kortelę, kuri jau spėjo papirkti Laura Marling, „Noah and the Whale“ ir „Mumford & Sons”. Šie ne tik pasikvietė King Charles į savo koncertinius turus, bet ir yra prisiekę brito kūrybos gerbėjai.
Na, o savo ruožtu galime pridurti, jog King Charles turėtų patikti Devendra Banharto ar Alexo Eberto gerbėjams.
Viršuje esantis kūrinys „Ivory Road“ yra dovanojamas visiems atlikėjo naujojo albumo įrašų darbų pabaigos proga – kiekvienas norintysis nemokamai šią dainą gali atsisiųsti čia. Beje, kol kas būsimasis King Charles albumas neturi nei oficialaus pavadinimo, nei tikslios išleidimo datos.
To Kill A King (nuotr. iš oficialaus grupės Facebook puslapio)
„To Kill A King“ (prieš porą metų besivadinusi „Kid iD“) penkiukė iš Londono, kurią subūrė idėjinis vadas Ralphas Pelleymounteris, pranešė, jog spalio 17-tąją pasirodys jų naujas 4 dainų EP pavadinimu „My Crooked Saint“. Įrašą išleis viena iš didžiausių leidybinių kompanijų „Virgin Records“.
Be to, antrus metus folk roką grojanti grupė pristatė dainos iš būsimojo albumo vaizdo klipą. Tiesa, pavadinti jį pilnaverčiu klipu liežuvis neapsiverčia, mat tai tėra dainos žodžių video. Visgi, kadangi tai oficialus pačios grupės pristatytas dainos apipavidalinimas be tolesnių pažadų apie „pilnametražį“ vaizdą, dalinamės tuo, ką turim. O išgirsti tikrai verta, ypač „Mumford & Sons”, „Grizzly Bear“, „The National“ ar „Frightened Rabbit“ gerbėjams.
Givers (nuotr. iš oficialaus grupės Facebook puslapio)
Neseniai „iškeptos“ grupės „Givers“ vieną kūrinį manoMUZIKA jau buvo pristačiusi.
Šį kartą amerikiečių penkiukė, kuri susitiko dar mokyklos bei koledžo laikais, pristatė naują vaizdo klipą dainai „Meantime“.
Kolektyvas yra pasirašęs sutartį su „Glassnote Records“, kuruojančia tokius atlikėjus kaip „Mumford & Sons“, „The Temper Trap“, „Phoenix“, Kele ir kt. Po debiutinio EP „Givers“ 2009-aisiais grupė šiemet pristatė pirmąjį pilną studijinį albumą „In Light“.
Viršuje esantis kūrinys yra iš pastarojo įrašo.
Benjamin Francis Leftwich (nuotr. iš www.benjaminfrancisleftwich.com)
Benjaminą Francisą Leftwichą galima drąsiai vadinti daug žadančiu talentu. Vos 21-erių metų vaikinukas iš Anglijos šią vasarą išleido savo debiutinį albumą „Last Smoke Before Snowstorm“, kurį prodiusavo Ianas Grimble, dirbęs su „Mumford and Sons“ ir „The Manic Street Preachers“.
Kalbėdamas apie savo vaikystę Benjaminas pasakoja, jog gitara groti pradėjo nuo dešimties. Tuo metu daug klausėsi Nina Simone, Bobo Dylano, „Placebo“ bei „The Rolling Stones“, o šiuo metu jo pagrindiniai jo įkvepėjai yra „Arcade Fire“, Ryanas Adamsas bei Bruce Springsteenas.
Viršuje esanti daina „Atlas Hands“ yra iš debiutinio atlikėjo įrašo. Beje, Benjaminas prisipažįsta, jog šis kūrinys yra vienas iš jo favoritų. Šią dainą Leftwichas parašė vieną lietingą ir šaltą naktį Prancūzijoje.
Boy & Bear (nuotr. iš grupės oficialaus Facebook puslapio)
Vyrukų kvintetas „Boy & Bear“ iš Australijos susikūrė 2009-aisiais. Pradžioje tai buvo Dave Hoskingo solinis projektas, bet vėliau lygiomis teisėmis prisijungė likę kolektyvo nariai. Beje, trys iš penkių muzikantų prieš tai turėjo savo grupes, todėl „Boy & Bear“ pavadinti visiškais naujokais yra sunku.
Australai praeitais metais išleido debiutinį EP „With Emperor Antarctica“, o per tą laiką spėjo muzikiniame ture „palydėti“ „Angus and Julia Stone“, „Hungry Kids Of Hungary“, Laura Marling, Lisa Mitchell bei „Mumford & Sons“.
Savo atliekamą muziką kolektyvas apibūdina kaip indie folk hibridą su tam tikrais roko elementais.
Na, o vos prieš kelias dienas grupė išleido pirmąjį pilną studijinį albumą „Moonfire“. Viršuje esantis dainos „Milk & Sticks“ vaizdo klipas buvo pristatytas vakar.
Ugnės įspūdžiai:
Geriausi dalykai ateina sunkiausiu keliu – privalai įrodyti, jog turi užtektinai noro ir „parako“ tuos norus įgyvendinti.
Apie „Arcade Fire“, „Mumford & Sons”, „Beirut” ir „The Vaccines” koncertą Londono „Hyde“ parke sužinojau gerą pusmetį prieš renginį, porą dienų po to, kai buvo iššluoti visi iki vieno bilietai. Pradžioje nesusikrimtau, nes nepatikėjau. „Ranka pasiekiamas“ Londonas, pigių lėktuvo bilietų „susižvejojimo“ galimybė ir net keturių indie dievukų koncertas viename! – maloniai spurdėjo dūšioj, kol atkakliai naršiau internete. Sulig kiekvienu pelės spustelėjimu internetiniai bilietų pardavimų portalai tirpo, o visur mane pasitiko viena ir ta pati žinia – „SOLD OUT“ (išparduota).
Apie milžinišką nusivylimo bangą pasakoti, ko gero, neverta: „Sveikinu, ką tik pražiopsojai metų koncertą“ palinksėjau pati sau. O tuomet, prisiekus visais šventaisiais, jog kitą kartą būsiu atidesnė ir laiku seksiu mėgstamų grupių skelbiamas koncertinio turo datas, nuleidau rankas.
Dabar galiu šyptelti, jog tai buvo daugiau nei kvaila. Jeigu egzistuoja renginys, į kurį nesvietiškai norisi patekti, išparduoti bilietai tėra mažas nepatogumas, bet ne kliūtis.
Likus mėnesiui iki koncerto netikėtai atsirado galimybė: nedidelių pokyčių atostogų maršrute dėka galiu atsirasti Londone reikiamą dieną. Vėl geras pusdienis su interneto paieškos sistemomis ir kelios apibendrinančios išvados apie pasirinkimą: 1) bilietų perpardavinėtojai, susiperkantys bilietus pradinėmis kainomis, o parduodantys su dvigubu antkainiu; 2) žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių nebegali nueiti į planuotą renginį ir parduodantys bilietus internetu paprastai paskutinę minutę; 3) važiavimas tiesiai prie renginio vartų ir bandymas nusipirkti bilietą tiesiogiai iš rankų; 4) važiavimas į koncertą ir bilieto pirkimas kasoje už trigubą sumą nuo pradinės kainos.
Apsvarsčius visų pasirinkimų niuansus, likau prie antrojo. Po 5 dienų naršymo užsienietiškuose forumuose, skelbimų portaluose, populiariuosiuose aukcionuose, socialiniuose tinklapiuose ir pan. gavau 2 bilietus su maždaug 15 procentų antkainiu. Liko kelios „smulkmenos“: nusipirktus bilietus gauti laiku ir įsitikinti jų validumu.
Nebesiplečiant prisipažinsiu, jog tris savaites trukęs laukimas pražildė porą sruogų, mat tuos aukso vertės popierėlius gavom neprotingai arti išvykimo dienos, o su palengvėjimu atsidusti galėjome tik perėjusios parko vartus. „Nieko nėra neįmanomo“ – ko gero, vienintelis bilietų istorijos moralas.
Vėl būsiu nepadoriai atvira – „The Vaccines“ pražiopsojom. Koją pakišo aplinkybės, kurios nuo mūsų nepriklausė, bet atmetus visus banalius pasiteisinimus ir atmetus tai, jog iš visos ketveriukės „The Vaccines“ prioriteto eilutėje atsidūrė paskutiniai, visgi, buvo gaila.
Sparčiai kelią besiskinantys britai šiuo metu tikrai nėra savo šlovės viršūnėje, tačiau pirmieji darbai kolektyvą užrekomendavo kaip pasiutusiai potencialius muzikantus. Po grupės debiutinio albumo „What Did You Expect From The Vaccines?“, pasirodžiusio vos šių metų kovą, abejonių, kad vaikinai paliks ryškią žymę britų muzikos padangėje, neliko. „The Vaccines“ susilaukė pagyrų iš autoritetingų muzikos apžvalgos žurnalų bei radijo stočių, vaikinai MTV muzikos apdovanojimuose buvo nominuoti „Geriausi metų naujokai“ kategorijoje.
Taigi, kaip priklauso, atsikankinom besiveržiančioje į koncertą eilėje, o kai įžengėm, tiksliau – įbėgom į parką, mus pasitiko „Beirut“ melodija. Pradžioje sunerimome, jog einant link scenos duslus garsas, sklindantis iš ten, neartėjo, tačiau po keliolikos žingsnių, tarsi užmynus nematomą gero ir kokybiško garso zonos ribą, jau išsišiepėm iki ausų: „Geras!”
Amerikiečiai scenoje nerodė net menkiausio nerimo. „Beirut“ idėjinis vadas ir vokalistas Zach’as Condon’as ramiai ir su
šilta šypsena veide grojo savo dainas, kol žmonės vis dar rinkosi į koncertą. Suprantama, nerimauti prieš publiką nebėra ko: Zach‘as, 2006-aisiais subūręs grupę „Beirut“, prieš tai kone dešimtmetį grojo įvairiuose projektuose, todėl dabar scenoje pelnytai jaučiasi „kaip namie“. Tiesa, kažkuriuo metu Condon‘as susirinkusiems prisipažino, jog „Hyde“ parkas yra viena didžiausių erdvių, kurioje jiems kada nors teko koncertuoti. Iš karto galvoje viskas susidėliojo į vietas – štai kodėl parko teritorijoje, talpinančioje apie 70 tūkstančių žmonių, neambicingi „Beirut“ garsai kažkur tarsi ištirpo. Mintyse juos visuomet puikiai įsivaizduodavau nedidelėje akustinėje salėje ir jaukioje, intymioje aplinkoje – šiems indie folk‘o „pionieriams“ blizgučių ir didžiųjų raidžių nereikia. „Beirut“ visuomet paperka tikrumu, paprastumu, nuoširdumu ir be galo žaviu „gatvės berniuko“ įvaizdžiu.
Įžengus „Mumford & Sons” ketveriukei kontrastas buvo akivaizdus. Vyrukai puolė energingai šėlti, tiesiog „netilpti“ aikštelėje ir netverti savo kailyje, atrodė, jog britai tiesiogine to žodžio prasme buvo išsiilgę scenos, o pakoncertuoti nekantravo ne mažiau nei publika norėjo juos pamatyti. Žiūrovai atkuto, pritariamai plojo, juokėsi iš neperdėtų muzikantų maivymųsi ir vienbalsiai dainavo žinomiausius „Mumford & Sons“ kūrinius.
Tiesa, kolektyvas skyrė deramą dėmesį prieš tai koncertavusiems „Beirut“ ir nuoširdžiai padėkojo už jų muzikinę veiklą ir įtaką grupei „Mumford & Sons“, mat Zach‘as Condon‘as „sukosi“ scenoje populiarindamas indie folk‘ą gerokai anksčiau už juos.
Kai kvartetas nesitaupydami atidavė paskutiniąsias jėgas ir baigė savo pasirodymą, vokalistas Marcus‘as Mumford‘as atsisveikindamas pranešė, jog grupė kurį laiką aktyviai nebekoncertuos, mat nori pabaigti antrojo studijinio albumo įrašus, iš kurio koncerto metu sugrojo keturias naujas dainas.
Deja, nei albumo pavadinimo, nei planuojamos išleidimo datos Marcus‘as neatskleidė, todėl visiems šių nepakartojamų vyrukų gerbėjams lieka atidžiai sekti muzikines naujienas.
Na, o tuomet į sceną įžengė patirtis. 10 metų muzikos „padangėje“, 6 metai aktyvios koncertinės veiklos ir beveik mistinis intuityvus 8 žmonių susigrojimas mano galvoje suformavo vienintelę mintį: harmonijos meistrai.
Pavydėtina darna, jokio chaoso, jokio pasimetimo, jokios natos ar vokalo nukrypimo į šoną. Profesionalai, kurie pačioje pirmoje dainoje pateisino savo šių metų „Grammy“ statulėlę už geriausią albumą „The Suburbs“.
„Arcade Fire“, grojantys 16 instrumentų, pasirodymo metu nuolat keitėsi muzikos įnagiais ir sudarė įspūdį, jog visi grupės nariai yra multiinstrumentalistai. 
Begaudydama kiekvieną garsą, sklindantį nuo scenos, spėjau pagalvoti: „Gerai, jog nesilažinau dėl kūrinių eiliškumo“. Įsitikinimas, jog kanadiečiai pasirodymą užbaigs hitu „Wake Up“ dingo per antrąją dainą. Įdomu, bet tarsi atspėjęs ne vieno klausytojo nustebimą, grupės vokalistas Win‘as Butler‘as šyptelėjęs tarė: „Nors kartą norėjome atlikti šią dainą nesutemus – kad matytumėm jūsų veidus“.
Ko gero, nereikia nė sakyti, jog publika šėlo, o iš šono žiūrint galima buvo prisiekti, jog kiekvienas atėjęs moka atmintinai visų trijų albumų dainas.
Kanadiečiai susirinkusius žiūrovus nudžiugino keliais naujais kūriniais, o atsisveikindami teištarė: „Pasimatysime po poros metų“.
Na, o aš… ar bereikia kartotis, kaip labai norėjau dar?
Rasos įspūdžiai:
Keista, bet prognozei išpranašavus lietų Londone, koncerto dieną maloniai švietė saulė. Po grūsčių metro ir susimaišymo tarp Baker ir Bond street stotelių bei pasiklaidžiojus po išėjimus į dienos šviesą, galiausiai atsidūriau eilėje Hyde parke ir su kitais būsimais šėlsmo draugais įplaukiau į teritoriją.
Dainavo Zach‘as. Neprisimenu, kokią dainą, bet taip ir išlėkė žodžiai: „O taip, dainuok forever!“. Aišku amžinai jis nedainavo, gal net buvo kiek per mažas ir per daug paprastas tai didelei erdvei, bet oh well. Sušildė!
Toliau oras vėso (negaliu nekalbėti apie orą – visgi Anglijoj muzikos klausiau), o žmonės pamažu baigė gerti alų ir paprastą parkelį priminusi sausakimša pievutė piknikaujančių žmogystų ėmė transformuotis į tikrą muzikos klausytojų lauką.
Mumford‘us klausiau ir mėgau. Iki kol jie išlėkė į sceną ir atsidavė muzikai… Karts nuo karto šelmiškai paflirtuodami su publika… Ne, neužkniso net naujos negirdėtos dainos…Na, trumpai tariant, likau pakerėta.
O sutemus į sceną subėgo minia Arcade‘ų ir tai buvo laiko jausmo praradimas. Kai kas šoko rateliu rankas užsidėję priešais einančiam ant užpakalio, kai kas nugriuvo užkliuvęs už mano didžiulės kuprinės, kai kas vis dar turėjo alaus ir plėšė dainas iš širdies. Dabar jau nebepasakysiu, kas vyko, tik tiek, kad spoksojau čia į ekraną, čia į už gero puskilometrio esančią sceną ir negalėjau suprasti, kiek daug jų groja kaip vienas. Ausys buvo tokios pamalonintos…
Pasirodžius žvaigždėms labai nenorom išplaukėm atgal iš teritorijos. Su visais ir visais uuuuu-uuuuu-uuuuu-