Amerikiečių sunth pop atlikėjas „Toro Y Moi” praėjusią savaitę paskelbė, kad naują savo albumą „Anything In Return” išleis ateinančių metų sausio 22 dieną. Tai bus jau trečiasis „Toro Y Moi” albumas.
Šiandien dalinamės pirmuoju albumo singlu „So Many Details”, kuris oficialiai bus išleistas lapkričio 23 dieną, kartu su B pusėje būsiančiu reperio „Hodgy Beats” remiksu.
Chillwave muzikos prometėjai „Body Language” šiandien Brukliną pamalonino dar vienu nauju kūriniu ir jo vaizdo klipus.
Apie bylojančią vasarą ir jos saulės atnešamus malonumus Bruklino penketas nusprendė prabilti su daina „You Can”. Tai – kūrinys, įtrauktas į naujausią grupės EP, pavadintą „Social Studies”.
Garantuotai, tai – dar vienas vasaros sekmadienio ryto darbas, kuriam skambant pasitikti saulę – vienas malonumas.
Body Language (nuotr. grupės archyvo)
Su nauju vaizdo klipu sugrįžta Jonathano Dagano chillwave projektas J. Viewz.
Ne kartą manoMUZIKOJE minėtas atlikėjas, su kuriuo esame parengę ir išskirtinį interviu, šiandien pristato video titulinei albumo „Rivers And Homes” dainai.
Trumpame klipe J. Viewz fanai panaudojo net 2000 nuotraukų!
J. Viewz albumo "Rivers And Homes" viršelis
Active Child (nuotr. grupės archyvo)
Net neabejoju, kad kažkada, kai mūsų vaikai ir jų vaikų vaikai atsivers XXI amžiaus muzikos istorijos knygas, ties 2011 metų grafa bus pridėta ypatinga žymė. Tačiau net ir tada, kai Thomui Yorkui bus pastatyta skulptūra, Chriso Martino dabartinis sūnus Moses sėdėdamas supamajame krėsle seks pasaką savo proanūkiams, o brolių Gallagherių kivirčai taps muzikos knygas „puošiančia“ archyvine medžiaga, egzistuos sentimentalūs muzikos jautruoliai. Tai bus lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes… Skirtumas tas, kad gyvendami ateityje ir galbūt niekada nematę „senovine atgyvena“ pavadinto kompaktinio disko, jie klausys kitos (jau savo laiko) kokybiškos muzikos. Žinoma, jie žinos kas yra „Pink Floyd“ ar „The Killers“, tačiau tikėdami ateities indie subžanrų atmainomis, į šuns dienas dės būsimas “gagas”, „kiras“, „jonces“ bei “hannas“ ir nuoširdžiai bei naiviai jaus, kad jų laikų kokybiška muzika gali pakeisti pasaulį. Tada tie muzikos jautruoliai dairysis ne tik į XX amžiaus antrąją pusę, kurioje buvo padėti pamatai mūsų muzikiniai dabarčiai, bet (esu tuo tikras) atigręš ir į „auksinius“ 2011- uosius, kuriuos istorija neabejotinai įvardins kaip vieną kokybiškiausių ir „derlingiausiu“ pastarojo amžiaus muzikos etapų….
Iš tiesų šių metų muzikinio derliaus padovanotus vaisius mes rinksime dar ilgai. Džiaugiamės ne tik ypatingai lauktais ir, ko gero, projektuojamus lūkesčius pranokusiais „Bon Iver“, „M83“, „Elbow“ ir kitų didžių atlikėjų albumais, bet ir puikius debiutinius įrašus išleidusiais scenos naujokais, kuriems muzikinė šiandiena leido pasikloti (tikėkimės) tvirtus pamatus rimtiems ateities muzikos žygiams.
Viena iš tokių „būsimų ateities žvaigždžių“ – „Active Child“ pseudonimu prisidengęs Los Andželo rezidentas Patas Grossi. Tai žmogus, kurio debiutinį vos šiemet išleistą albumą kritikai išliaupsino taip stipriai, kad visa likusi muzikos industrija po tuzino gražių žodžių tiesiog buvo priversta jam nusilenkti ir pritarti išrankiesiems ir įnoringiems žinovams. Derindamas R&B, elektro, soul, pop ir chorinio stilių muziką jis šiems metams padovanojo novatorišką, kol kas rimtų analogijų rinkoje neturintį, debiutinį savo albumą „You Are All I See“.
„Šis albumas – tai mano pastangos sukurti tiltą tarp savęs ir gerbėjų. Muziką kūriau jums lygiai tiek pat kaip ją kūriau sau. Todėl tuo metu, kai jūs klausotės mano dainų, esu tik aš ir jūs. Daugiau nieko.“ – tokiais žodžiais apie debiutinį muzikos industriją sudrebinusį įrašą prabyla Patas Grossi.
Kad „Active Child“ – išskirtinis vardas muzikos padangėje, byloja ir kitas faktas: būtent šį atlikėją į koncertinį turą pasikvietė elektroninės/dream pop muzikos korifėjus Anthony Gonzalezas (klausytojams geriau žinomas „M83“ pseudonimu).
Po ganėtinai ilgų derybų su atlikėjo įvaizdžio formuotojais, kolektyvo, kuris apšildė tokias grupes kaip „White Lies“, Jamesą Blake, „White Rabbit“ ir kitus, siela sutiko duoti išskirtinį interviu Lietuviškam kitokios muzikos portalui manoMUZIKA.lt.
Sveikas Patai. Kaip laikaisi?
Labas. Šiuo metu esu automobilyje. Po ilgų koncertinių gastrolių judu Kalifornijos link. Liko vienas pasirodymas San Franciske, po kurių grįšiu atgal į Los Andželą.
Active Child (nuotr. grupės archyvo)
Kaip praėjo turas?
Buvo smagu. Turėjome daug koncertų, į kuriuos susirinko minios žmonių. Džiaugiuosi, kad jiems patinka mano muzika.
Kaip koncertuose sutinkami tavo naujieji kūriniai iš ką tik pasirodžiusio debiutinio disko „You Are All I See“?
Puikiai. Žinoma, kol kas koncertų lankytojai kur kas geriau atpažįsta mano ankstesnio EP kūrinius, tačiau žingsnis po žingsnio jie įpranta ir prie naujų dainų. Tai mane tikrai džiugina.
Tavo debiutinis albumas pasirodė tik šį rudenį, o kritikai jau dabar jį įvardina kaip vieną geriausių 2011 -ųjų debiutinių albumų visame pasaulyje. Ką šis įrašas davė tau kaip muzikantui?
Kai jį išleidau ir pajutau, jog žmonės šį darbą pamilo ir išgirdo, man tiesiog palengvėjo (juokiasi). Po „Curtis Lane“ (aut.past. pirmasis „Active Child” EP) leidausi į koncertines gastroles, todėl labai bijojau, kad išleisti pilno debiutinio disko dėl laiko ir kūrybinės erdvės stokos tiesiog nesuspėsiu. Tačiau grįžau iš turo, užsidariau studijoje. Radau taip trokštamą vienatvę, sudėliojau visus kūrybinius taškus ant „i“ ir išleidau „You Are All I See“. Esu patenkintas tiek įrašo skambesiu, tiek ir fanų atsiliepimais. Žinoma, džiaugiuosi ir tuo, kad šio albumo pasirodymas man leido „prasimušti“ į Europos muzikos rinką. Netrukus turėsiu progos koncertuoti ten ir, kas žino, galbūt kažkada užsuksiu ir į Lietuvą.
Žvilgterėjau į tavo pasirodymų Europoje grafiką ir čia neradau ne tik Lietuvos, bet jokios rytinės senojo žemyno šalies. Kodėl?
Mano koncertinis turas nuolat pildosi. Neseniai gavau pasiūlymus koncertuoti Maskvoje ir Belgrade, todėl jis tik pilnės. Jei turit noro mane išvysti Lietuvoje – aš atviras pasiūlymams (juokiasi).
Ar galėtum palyginti savo nepilną albumą „Curtis Lanes“ su ką tik išleistu debiutiniu disku „You Are All I See“?
Tai padaryti nėra lengva. „Curtis Lanes“ buvo mano eksperimentas. Tai – bandymas sukurti mane atitinkančią muziką: ieškojau gero dainų skambesio, gryninau savo balso galimybes ir pan. Tuo tarpu debiutiniame albume jau dariau tai, ką mokėjau – rašiau dainas ir dainavau. Ir tai man pavyko kur kas geriau nei dirbant su tavo minėtu EP. Tiesiog buvau labiau susikoncentravęs ir jau pažengęs tiek kaip kūrėjas, tiek kaip dainininkas.
Jeigu tavęs paprašytų pasakyti kur „You Are All I See“ skambėtų geriausiai – ką įvardintum?
(mąsto) Greičiausiai turėtų būti vėlyva naktis. Reikėtų gerų kokybiškų ausinių, gamtos ir gero draugo (arba tiesiog mylimo žmogaus) šalia.
Kai tavęs viename iš interviu paklausė ką būtum pakeitęs jeigu būtum turėjęs laiko mašiną ir galėtum grįžti atgal, tu atsakei, kad būtum kur kas mažiau dėmesio kreipęs į pašalinių žmonių nuomonę. Ar tai reiškia, kad „You Are All I See“ – tai albumas, kuriam daug įtakos padarė kiti?
Ne visai. Situacija kur kas paprastesnė. Įsivaizduok, tu „išmeti“ kūrinį į dienos šviesą ir jį „valgo“ įvairūs blogų „ekspertai”. Nori to ar ne, tau rūpi ką kiti žmonės galvoja ir iš to prieini prie atitinkamų išvadų. Nuo to reikia tiesiog atsiriboti. Pradžioje tiesiog privalu užsidaryti savame pasaulyje ir nekreipti dėmesio į tai, ką sako kiti. Svarbu įtikėti tuo, ką darai pats, nes muzikos kūrimui reikia asmeninės erdvės.
O jei galėčiau grįžti atgal (ir pakeisti dar kažką), nuo pat ankstyvos vaikystės būčiau pradėjęs groti kur kas daugiau instrumentų.
Papasakok kaip tau gimė mintis kurti būtent tokio pobūdžio muziką, kurioje galima rasti tiek chorinės, tiek elektro, tiek pop, tiek R&B žanrų motyvų?
Galiu prisipažinti, kad nieko „negimdžiau per prievartą“. Tai buvo pasąmonėje tūnojęs noras. Užaugau dainuodamas chore. O kai pradėjau kurti muzika , mano „chorinė prigimtis“ taip pat atrado puikią terpę „išsiveržti“ į dienos šviesą. Laimei visa tai pavyko.
O kaip pavyko prisikalbinti „How To Dress Well“ įrašyti vieną iš kūrinių kartu?
Nebuvo taip sunku kaip visi galvoja. Dar prieš man išleidžiant „Curtis Lane“susirašinėjome laiškais ir išreiškėme meilę vienas kito kuriamai muzikai. Jis pasiūlė pabandyti ką nors sudainuoti drauge. Po kurio laiko sukūriau dainą „Playing House“ ir nusiunčiau perklausyti jos demo versiją. Tomui (aut. Past. “How To Dress Well” lyderis Tomas Krellas) daina patiko, todėl netrukus jis atskrido į Los Andželą, kur kartu ir įrašinėme šį kūrinį.
Gal kilo minčių surengti bendrą koncertinį turą?
Planuojame kartu pasirodyti Tokijuje ir surengti porą koncertų Australijoje. Tačiau Tomas nėra tas žmogus, kuris nori praleisti daug laiko kelyje, todėl organizuoti bendrą koncertinį turą tiesiog neįmanoma (juokiasi).
Pakalbėkime apie falcetą. Tai nėra pats tipiškiausias pop kultūroje naudojamas tembras. Kodėl nusprendei savo kūriniuose dainuoti būtent falcetu? Tai – tik chorinio dainavimo įtaka ar kažkas daugiau?
Tai tiesiog mano dainavimo būdas. Be to, falcetas yra ta vokalinė terpė, kurioje aš jaučiuosi stipriausias. Todėl kai kuriu dainas ir ateina metas vystyti pagrindinę melodiją, žinau, kad ji bus skirta falcetui. Tai – savotiška kombinacija: ilgą laiką dainavau chore ir ten išsiskyriau būtent falcetu, todėl šis balsas tarsi liko mano galvoje ir vėl tapo savotišku kūnu mano šiandieninėje muzikoje. Tai – didelė mano kūrybinės išraiškos dalis. Kai kuriems žmonėms girdėti mane dainuojantį falcetu neabejotinai keista, nes kalbu ganėtinai žemu tembru. Tačiau toks jau tas „Active Child“ (juokiasi)
Dalis muzikos kritikų dar nesibaigus šiems metams 2011- uosius skuba pakrikštyti „Bon Iver“ metais. Kaip žinai, grupės lyderis Justinas Vernonas taip pat daugiausiai dainuoja falcetu. Ar jo kūryba ir dainavimo maniera turėjo įtakos tavo muzikai?
Galiu prisipažinti, kad esu didelis „Bon Iver“ gerbėjas. Dievinu viską, ką jie išleido, nors, tiesą sakant, man šiemetinis jų albumas „Bon Iver“ patiko kur kas labiau nei „For Emma, Forever Ago“. Jie surizikavo ir ta rizika su nauju skambesiu priešakyje, mano nuomone, visiškai pasiteisino. Tačiau tikrai nemanau, kad Vernono muzika daro ar darė įtaką mano kuriamai muzikai. Aš kuriu savo muziką, o išgryninti muzikantus, padariusius jai įtaką yra pakankamai sunku.
Esi apšildęs daugybę žinomų vardų, pradedant „White Lies“ ir baigiant 2011 metų fenomenu Jamesu Blake’u. Su kuriuo atlikėju dalintis scena tau buvo mieliausia?
Net nežinau… Man tikrai labai patiko keliauti su James Blake. Manau, kad mes turime nemažai muzikinių bendrumų. Jutau, kad tiems, kurie ateidavo klausytis Jameso, bet nebuvo iki tol girdėję „Active Child“, mano muzika visai patiko. Kita vertus, esu didelis jo talento gerbėjas, todėl leisti laiką kartu buvo neapsakomas malonumas. Šis koncertinis turas man buvo pats mieliausias.
Keliavau ir su „White Rabbits“. Tai „Walkmen“ ar „Spoon“ primenanti roko grupė, kurios nariai tapo mano artimais bičiuliais ir mes kartu praleidom tikrai daug smagaus laiko.
Apskritai smagu keliauti su kitais, „apšildyti“ gerus kolektyvus ir bendrauti su žmonėmis, atėjusiais į koncertus.
Tavo muzikoje nesunku apčiuopti neapibrėžtus religinius motyvus. Nenoriu klausti ar esi religingas, tačiau paklausiu kito klausimo: ar tiki dievu? Ir ką dievas reiškia tau?
Negaliu pasakyti, kad tikiu dievu. Man, kaip ir kiekvienam žemės piliečiui, tiesiog knieti sužinoti atsakymą į klausimą „ar yra koks nors už žmogų aukštesnis būvis, ar ne“. Tačiau dėl religinių garsų esi visiškai teisus. Mano muzikoje jų tikrai yra. Religija – tai savotiška paslaptis, o mano smalsumas dėl to „yra dievas ar ne“ matyt ir atsispindi tuose motyvuose, apie kuriuos tu kalbi.
Ar įmanoma palyginti Patą Grossi kaip asmenybę su Patu Grossi kaip „Active Child“?
Be jokios abejonės. Į kuriamą muziką įdėjau labai daug savęs, todėl drąsiai galiu teigti, kad „Active Child“ – tai visapusis Patas Grossi – tiek kaip muzikantas, tiek ir kaip žmogus.
Active Child (nuotr. grupės archyvo)
Ar turi savo mėgiamus atlikėjus?
Mane žavi Peteris Gabrielis, Sade, James Brownas. Apskritai mėgstu senąjį funk ir jazz stilių. Kalbant apie naujienas, galiu išskirti naujuosius „Twin Shadow“ ir „St. Vincent“ albumus.
Kas tave muzikoje labiausiai liūdina ir nervina?
Jei atvirai, mane kartais velniškai užknisa muzikos kritikų ir blogerių albumų recenzijos. Tai tampa nekontroliuojama sritimi, įgaunančia manipuliacinį pavidalą. Kai kurie blogai tiesiog tampa per daug dideli, susireikšminę ir įtakingi.
Dažnai pagalvoju ir apie piratavimą, tačiau tai – akivaizdus šiandieninės muzikos proceso, kurio neįmanoma paneigti ir kuris neturi jokių priešnuodžių, dalis. Kita vertus manau, kad situacija šiek tiek keičiasi, o žmonės vėl iš naujo savyje atranda poreikį turėti fizinę muzikinės laikmenos kopiją.
Visgi esu tikras, kad piratavimo era tikrai nesibaigs, todėl kovoti su vėjo malūnais yra beprasmiška.
Na o grįžtant prie tavo tiesioginio klausimo galiu pasakyti tik tiek, kad nelabai galiu kažkuo skųstis, mat sėkmė mane aplankė labai greitai.
Esi specifinės muzikos kūrėjas. Gal turi specifinę vietą, kurioje norėtum surengti savo koncertą?
(galvoja)….Prigavai…. Jei reikėtų įvardinti vieną vietą, ko gero sakyčiau, jog labiausiai norėčiau pasirodyti Švento Petro katedroje Romoje. Apskritai būtų smagu daugiau koncertų surengti būtent bažnyčiose.
Ar žinai ką nors apie Lietuvą?
Ne. Kol kas apie jūsų šalį žinau nedaug. Esu labai laimingas, kad kažkas iš čia mane kalbina, domisi mano muzika ir klausosi „Active Child“ (juokiasi). Tikrai nuoširdžiai tikiuosi kada nors susitikti tavo šalyje.
Ačiū už interviu.
Ernestas Greenas ("Washed Out")
Vakar vakare muzikos mylėtojams buvo pristatytas chill wave projekto „Washed Out” kūrinio „Amor Fati” vaizdo klipas.
Kūrinys „Amor Fati” – tai antrasis singlas iš debiutinio (šių metų liepą) išleisto galybės kritikų laupsių sulaukusio grupės albumo „Within And Without”.
ManoMUZIKA primena, kad „Washed Out” – tai sceninis pseudonimas, po kuriuo slepiasi amerikietis muzikantas Ernestas Greenas.
J. Viewz (nuotr. Shelly Carmel)
Kai pačioje vasaros pradžioje dienos šviesą išvydo J.Viewz darbas „Salty Air“, ko gero, ne vienas žmogus, išgirdęs šį kūrinį, pagalvojo: „Tikrai turime šių metų paplūdimio, saulės, vasaros, karščio ir laisvės himną“…
Tai tik keli epitetai, vyraujantys muzikos portaluose ir tinklaraščiuose, apibūdinantys vieną geriausių chillwave stiliaus kūrinių, išleistą itin „derlingais“ 2011 metais.
Net šešerius metus brandintą antrą studijinį albumą „Rivers And Homes“ rugsėjo pradžioje išleidęs J.Viewz, tikrai niekuo nenusileidžia panašią muziką grojantiems ir šiemet savo naujus albumus pristačiusiems „Toro Y Moi“, „Active Child“ ar „Neon Indian“. Priešingai, savo muzikoje supynęs ne tik chillwave, electro ar bedroom pop stilių muziką, J. Viewz siela Jonathanas Daganas sako, kad jo kūryboje galima išgirsti ir Philo Collinso, ir „INXS“, ir kitų panašaus kalibro atlikėjų.
Tad kas vis dėlto yra J. Viewz: projektas, grupė, ar solinis atlikėjas? Kad ir kaip besistengumėme jį apibrėžti – visi apibūdinimai puikiai tinka. Idėjinis J.Viewz lyderis – trisdešimtmetį kitąmet švęsiantis Bruklino prodiuseris Jonathanas Daganas. Jis pats kalbėdamas apie savo grupę sako, jog J.Viewz galima vadinti grupe, tačiau tai labiau projektas, nei kolektyvas, mat jame dalyvauja galybė žmonių. Visgi visą muziką nuo „a“ iki „z“ kuria pats Jonathanas ir tik labai „spaudžiamas“ jis prisipažįsta, kad iššifravę grupės pavadinimą gautumėme žodžių junginį „Jonathan‘s Viewz“ (liet. Jonathano požiūris).
Remiksavęs Moby, Nina Simone, „Pink Floyd” ir kitų puikiai pasauliui pažįstamų atlikėjų kūrinius, Daganas atvirauja: „Šiuo metu mano tikrasis kūdikis yra J. Viewz. Viskas, ką aš darau, yra J. Viewz. Tai – mano dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Tai mano ir kaip kūrėjo, ir kaip prodiuserio svajonė“.
Kad į savo naująjį (vadinkime jį tiesiog projektu) projektą muzikantas žiūri labai atidžiai, parodė ir jo „Work in Progress“ idėja. Tai internetinis tinklalapis, kuriame Jonathanas kiekvieną mėnesį dalinosi naujais savo sukurtais kūriniais (kurie, kaip vėliau paaiškėjo, rugsėjo mėnesį tapo sudėtinėmis albumo „Rivers And Homes“ dalimis). Prodiuseris ne tik dalinosi dainomis, bet ir laukė savo klausytojų reakcijos, bendravo su jais bei kūrė naują, vasarą priminsiantį ankstyvo rudens šedevrą.
„Noriu kurti tik tai, kas iš tiesų yra tikra. O tikra yra tai, kas nuoširdu. Būtent tai yra priežastis, dėl kurios nuoširdumo suplanuoti neįmanoma“ – tai žodžiai, kuriuos ištaria Jonathanas pokalbio metu, paprašytas pakomentuoti savo grojamą muziką. Ši frazė puikiai tiktų apibūdinant ne tik J.Viewz kūrybą, bet ir patį Daganą, kuris, bent jau man, pasirodė itin paprastas, mielas ir tikrai labai nuoširdus žmogus. Išsamiai pasakojantis apie savo gyvenimo ir muzikos filosofiją, dėstantis asmeninį požiūrį į muzikos verslą ir meilę projektui, J. Viewz (Jonathanas) manoMUZIKAI.lt skyrė visą valandą.
Taigi viskas prasidėjo tada, kai Marijos Žemės laikrodžiai išmušė 11 valandą vakaro. Čia ganėtinai stipriai lijo, o ten, Niujorke, centriniam laikrodžiui išmušus 3 valandą dienos, skaisčiai švietė rudeniška saulė ir krito pirmieji pageltę medžių lapai.
Sveikas Jonathanai, kaip laikaisi?
Sveikas. Laikausi puikiai. Niujorke saulėta diena, todėl skųstis tikrai negaliu
Saulėta??? Lietuvoje prasidėjo ruduo. Lyja. Ir kasdien darosi vis vėsiau, todėl tikrai nuoširdžiai tau pavydžiu.
Čia irgi tuoj atšals, tačiau tokią dieną kaip ši – jausmas nuostabus. Mieste šurmuliuoja gerai nusiteikę žmonės, o Niujorkas vis dar kvėpuoja vasara.
Tuomet papasakok, kaip praleidai formalią kalendorinę vasarą?
Mano vasara… (mąsto) Žinai, jaučiuosi taip, lyg jos nė nebūtų buvę. Baigiau įrašinėti albumą ir labai tikėjausi, kad galėsiu kuriam laikui nuo visko pabėgti. Tačiau atsirado galybė koncertų, tad atėjus rudeniui supratau, kad vasara praėjo nepastebėta, o visi darbai dar tik prasideda.
Bet kuriuo atveju panašu, kad Tavo vasara nenuėjo veltui… Įrašei nuostabų albumą, kuris, nė neabejoju, šių metų topuose tikrai atsidurs gana aukštose pozicijose.
Ačiū tau. Labai miela girdėti.
Pradėkime viską nuo pradžių. Kadangi Lietuvoje J.Viewz nėra ypatingai gerai žinomas vardas, papasakok, nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei suburti grupę?
Viskas prasidėjo seniai. Turėjau grupę „Violet Vision”, kurioje kartu su bičiuliu grojome elektroninę muziką. Išleidome du albumus, o po antrojo supratau, kad man reikia šiek tiek atokvėpio, laisvės… Turėjome sutartį su įrašų kompaniją, kuri po antro mūsų albumo pasirodymo sėdėjo ir laukė (taip atsitinka su visomis įrašų kompanijomis: vos išleidus albumus – jos sėdi, laukia ir stebi pardavimų rezultatus). Ilsėjausi nuo „Violet Vision” ir pradėjau kurti vienas… Tada supratau labai keistą dalyką – man reikėjo poilsio nuo muzikos tam, kad toliau kurčiau muziką.
Tokia buvo J. Viewz pradžia.
Sunku J. Viewz vadinti tiesiog grupe. Tai labiau projektas, nei grupė. Dirbu su galybe žmonių. Praktiškai kiekviena albume skambanti daina yra įrašyta su skirtingais atlikėjais.
Puikiai atsimenu tą akimirką, kai išvažiavau pailsėti į Ispaniją. Sėdėdamas viename Barselonos bare sulaukiau netikėto skambučio iš įrašų kompanijos. Jie iš kažkur buvo gavę J. Viewz dainos „Room For Me, Room For Sweets” demo įrašą ir paklausė, ar galėtų jį įtraukti į chillouto rinkinį, kuriame greta mano dainos turėjo atsirasti Sinead O’conor, „Massive Attack”, „Air” ir kitų nerealių grupių kūriniai. Aš, žinoma, sutikau (juokiasi). Po to panašių skambučių vis daugėjo.
Pradėjau suvokti, kad turėti tik nešiojamą kompiuterį jau buvo nebegana. Paskambinau keliems pažįstamiems ir pasakiau: „gal norite groti gyvai”? Jie sutiko ir taip atsirado gyva J. Viewz sudėtis.
Atsidūriau keistoje situacijoje: vis dar buvau „Violet Vision” narys, tačiau sukūriau naują darinį, kuris pradėjo augti. Žinoma, palikau „Violet Vision” ir pasirinkau J. Viewz.
Ar nebuvo sunku paruošti visų J.Viewz kūrinių aranžuotes gyviems instrumentams, kurie, kaip sakei, buvo sukurti elektroninę muziką grojančios grupės?
Suktas klausimas (juokiasi). Buvo ne tiek sunku, kiek įdomu. Pirmame albume „Muse Breaks” (išleistame 2005 metais) dominavo lounge ir chillout muzika, todėl aranžuodamas jį žinojau, kad man tereikia švelnaus trimitininko ir lengvo gražaus vokalo tam, kad muzika „suskambėtų”. Tačiau tada išsikėliau sau klausimą: „Nejaugi man to pakaks”? Išaugau klausydamas „Nine Inch Nails”, „Front Line Assembly”, „Young Gods” ir kitų panašaus stiliaus grupių, todėl prisiminęs savo praeitį supratau, kad noriu visas savo dainas interpretuoti iš naujo, suteikti joms papildomos energijos, naują skambesį ir didžiulį polėkį.
Tai buvo tikras iššūkis. Įraše skambėjo chilloutas, o žmonės, apsilankę mano koncertuose, gaudavo energijos dozę.
Kai kurių kurinių originaliose versijose skambėjo po dvylika skirtingų instrumentų, todėl jų visų pritaikyti gyvam grojimui buvo tiesiog neįmanoma. Tačiau turėdami galybę variantų, kaip groti gyvai, sugebėdavome tuos kūrinius atlikti puikiai.
Žinai, mano „ofisiniai” draugai visada sakydavo, kad darbo metu jie klausosi chillouto. Todėl man, tiek kaip kūrėjui, tiek kaip atlikėjui, teko rimtas iššūkis – sugebėti tą muziką, kurią mano bičiuliai laiko fonine, paversti tuo akstinu, kuris privers juos eiti į mano koncertą.
Esu tikras, kad tavęs to klausia visi muzikos žurnalistai, tačiau negaliu nepaklausti ir aš. Prieš šešerius metus buvai išrinktas iš galybės kandidatų tam, kad sukurtum legendinės Nina Simone dainos remiksą. Ką tai tau reiškė?
Man pasiūlė didžiulį sąrašą potencialių kūrinių, kuriuos reikia remiksuoti ir jame buvo vienintėlė daina, kurios aš nebuvau girdėjęs. Pasirinkau būtent ją…
Pats puikiai žinai, kad Nina Simone turi kažką neapsakomai nuostabaus savo balse, todėl vien ši idėja mane varė iš proto. Tai buvo nepaprastai intymus darbas.
Neseniai remiksavau Moby kūrinį „The Day”, o dirbant prie jo mane vėl apsėdo tas gerasis jausmas… Jausmas, kai atsisėdi studijoje ir turi galybę skirtingų failų, iš kurių reikia sukurti naują žinomo kūrinio remiksą, yra pasakiškas.
Taip išeina, kad dirbi milijonus darbų: remiksuoji kūrinius, esi „Violet Vision” įkūrėjas, J. Viewz lyderis. Prisipažink, kuri iš šių veiklų tau yra mieliausia?
Šiuo metu mano tikrasis kūdikis yra J. Viewz. Viskas, ką aš darau, yra J. Viewz. Tai – mano dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Galiu daryti tai, ką noriu – būti savimi, turėti partnerius, kurti tūkstančius žanrų. Tai mano kaip kūrėjo ir kaip prodiuserio svajonė.
Klausantis ką tik išleisto J.Viewz albumo „Rivers And Homes” galima išgirsti tiek seną gerą aštuoniasdešimtųjų pop muziką, tiek naują chill wave bei bedroom pop stilių skambesį. Kas vis dėlto darė šiam albumui didžiausią įtaką?
Aš dievinu muziką. Visada noriu klausytis jos labai daug. Ypač dirbdamas. Tačiau to padaryti negaliu, nes mano darbas – tai muzikos kūrimas. Todėl atsakyti yra pakankamai sunku.
Sėdėdamas bare galiu išgirsti lyriškąjį Rufus Wainwright, o išėjęs į gatvę – kažką visiškai priešingo. Prieš kelias dienas buvau „Flying Lotus” koncerte, o kitą dieną apskritai neišgirdau nieko naujo. Tad galiu pasakyti tiek, kad vieną dieną išgirdęs net ir didžiausią stebuklą, kitą dieną galiu jį tiesiog pamiršti, todėl manau, kad rimtos įtakos man nepadarė niekas.
Tiesa, galiu papaskoti gan įdomų faktą. Prieš įrašinėdamas albumą gavau iš draugų dovaną – audio kasečių grotuvą. Klausiausi ir galvojau, kiek visgi daug kažkada kasetės reiškė muzikiniame pasaulyje… Ir nusprendžiau panaudoti tą grotuvą. Todėl, kad ir kaip pasirodytų keista, tačiau visų pirma „Rivers And Homes” aš rašiau į kasetę, o po to iš kasetės jį grąžinau atgal į kompiuterį.
Kodėl?
Nežinau (juokiasi). Kasečių grotuvas man priminė vaikystę, todėl tai buvo savotiškų sentimentų išsiliejimas kūrybinėje erdvėje. Pajutau, kad tai, ko klausiausi anksčiau, ir tai, kas anuomet mane žavėjo, šiame albume (kūrybinėje jo išraiškoje) tiesiog pozityviai sprogo. Jame iš tiesų galima atrasti sąlyčio taškų su Philu Collinsu ar „INXS”. Tai buvo mano mėgstama vaikystės muzika.
Papasakok, kiek laiko ir kur įrašinėjai „Rivers And Homes”?
Albumą beveik metus įrašinėjau Brukline (Niujorke).
„Work In Progress” idėja buvo albumo atsiradimo veidrodis. Turėjau tokio pavadinimo internetinį tinklalapį, į kurį kiekvieną mėnesį įdėdavau po naują J.Viewz dainą. Taigi galiu pasakyti, kad kūrinio sukūrimui ir įrašymui skirdavau maždaug po mėnesį.
Ar pats kaip kūrėjas esi patenkintas savo albumu?
Pirmasis J.Viewz albumas buvo išleistas 2005-aisiais. Nuo to laiko iki „Rivers And Homes” praėjo šešeri metai. Nesu suinteresuotas muzikos kiekybe, tad per tuos šešerius metus įrašiau nemažai dainų. Deja, dauguma jų manęs netenkino, todėl neketinau išleisti pilno albumo tol, kol nebūsiu visiškai patenkintas viskuo, kas jame bus. Todėl į tavo klausimą galiu atsakyti paprastai: esu tikrai patenkintas „Rivers And Homes” (juokiasi).
Jei atvirai, man būna labai apmaudu, kai klausytojai išleidžia pinigus pirkdami grupės albumą, kuriame yra vos viena gera daina. Tai – neteisinga. Todėl kūriau ilgai – t.y. tol, kol albumas tapo toks, koks jis yra dabar. Ir manau, kad tai – vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
Kita vertus, aš neįsiliejau į rutiną ir dėl to džiaugiuosi.
Galvodamas apie „Rivers And Homes“ aš visada bandau įsivaizduoti, kaip vyksta albumo išleidimo procesai visame pasaulyje turint sutartis su didžiosiomis įrašų kompanijomis. Į studiją atvyksta grupė, užsidaro ten šešiems, septyniems mėnesiams ir kuria. Įrašo albumą, atiduoda savo įrašų kompanijai, kuri porą mėnesių tvarko leidybos ir vadybos reikalus. Rezultatas toks, kad kolektyvas išleidžia metų senumo darbą ir pavadina jį nauju. Šiek tiek neteisinga, ar ne?
Ko gero taip…
Su J.Viewz viskas buvo kitaip. Kiekvieną kartą viskas buvo nauja. „Work In Progress” dėka aš buvau nuolatiniame sąlytyje su gerbėjais ir tai buvo nuostabus jausmas. Kas mėnesį jiems dovanojau naujas dainas, o jie man – savo meilę mano kuriamai muzikai.
Manau, kad gali būti, jog kito albumo įrašymo procesas bus panašus.
Gal jau turi kažkokių rimtų ateities planų?
Užteko pasvajoti apie kitą albumą ir tu jau klausi (juokiasi).
Ne, kol kas apie kitą albumą negalvoju. Tuoj pradėsime koncertinį turą, todėl šiuo metu tobuliname gyvus pasirodymus. Taip pat turiu kelis rimtus remiksus, kuriuos reikia paruošti pakankamai greitai.
Gali būti, jog kitų metų pradžioje išleisiu naują EP (aut. past. nepilną albumą). O tada jau galvosiu apie naujo albumo įrašus… „Work In Progress” tik prasidėjo (juokiasi).
Kaip manai, kokiu būdu žmonės sužino apie J.Viewz muziką? Visgi turi tuziną peržiūrų savo Youtube kanale ir tūkstančius gerbėjų savo facebook profilyje.
Uždavei klausimą, kurį aš sau užduodu kasdien. Atsakyčiau labai paprastai – NEĮSIVAIZDUOJU. Noriu tikėti, kad mano muzika dalinasi draugai iš lūpų į lūpas.
Štai prieš kelias dienas man parašė laišką Kelly Scar (viena iš vokalisčių, su kuria aš dirbu) ir pranešė, kad dainą „Oh Something’s Quiet” „vimeo” puslapyje peržiūrėjo 3,5 milijonai žmonių. Tai – neįtikėtinas skaičius man.
Tai daugiau nei visos Lietuvos gyventojai!!!
Maža jūsų šalis. (juokiasi)
Man pačiam neįtikėtinai keista (o kartu, žinoma, ir malonu) dėl tokio peržiūrų skaičiaus.
Aš nesu Justinas Bieberis, todėl tokie skaičiai mane ne tik ypatingai džiugina, bet ir labai stebina.
Ką galvoji apie šiandienines radijo stotis?
Puikus klausimas. Žinai, manau, kad yra labai daug gražaus toje muzikoje, kuri nepatenka į radijo stočių grojaraščius. Tai ypač pajuntu savo koncertų metu, kuomet į juos susirenka tie žmonės, kuriems tikrai rūpi mano muzika. Jie jaučia tavo muziką, o tu iš jų gauni grįžtamą ryšį.
Niekada neturėjau tikslo, kad mano kūrinys būtų grojamas radijo eteryje. Mano tikslas – tiesiog kurti muziką. Aš apskritai nežinau, ar turiu kitų muzikinių tikslų. Mano kūrybinis gyvenimas – tai spontanika. Ko gero, vienintėlis tikras mano, kaip muzikanto, tikslas – tai išlikti autentišku visada ir visur. Ir daryti tik tai, kas yra iš tiesų tikra. O tikra yra tai, kas yra nuoširdu. O nuoširdumo suplanuoti, juk, tikrai negali.
Ar galėtum įvardinti atlikėją, kurio remiksą svajoji kada nors sukurti?
(juokiasi) Manau, kad mano mėgstamiausiems atlikėjams tikrai nereikia remikso. Kažkada svajojau dirbti su tais, kuriuos dievinu, tačiau vėliau supratau, kad geriau liksiu nuošaly tiek aš su savomis idėjomis, tiek jie su savo nuostabia muzika. Man nereikėtų liesti jų muzikos.
Buvau didis „Nine Inch Nails” gerbėjas, bet, ko gero, negalėčiau lyginti savo muzikos su jų (juokiasi). Manau, kad šnektelti su jais būtų smagu, tačiau kurti remiksus jų kūriniams, ko gero, ne.
Paprastai to klausiame visų savo pašnekovų, todėl paklausiu ir Tavęs. Ar yra dalykų, kurie tave muzikos versle liūdina?
(mąsto) Ne. Aš tikrai laimingas dėl visos muzikos industrijos ir, manau, kad pasaulyje šiuo klausimu yra įvykęs stebuklas.
O kaip su piratavimu?
Tiesą sakant, aš tikrai nesu didelis piratavimo priešininkas. Gyvename amžiuje, kai vieno mygtuko paspaudimu galime pasiekti tiek žmonių, kiek geriausiais savo laikais, po ilgo darbo studijoje ir viešumoje pasiekdavo „The Beatles” ar Elvis.
Kiekvienas turi savo galimybę. Nereikia būti susietam sutartimi su agentūra tam, kad taptum žinomas.
Nuostabu žinoti, kad pasaulyje yra galybė muzikos ir ta muzika yra nemokama. Šis faktas leidžia džiaugtis. Nereikia nei pirkti, nei siųstis muzikos tam, kad ją turėtum. Ši situacija yra labai panaši į buvimą parke: ateini, pamatai gražų medį ir juo žaviesi. Žaviesi juo ne dėl to, kad jį turi, tačiau dėl to, kad jį matai. Taigi su internetu yra panašiai: atsirandi ČIA, klausai muzikos ČIA ir ja mėgaujiesi taip pat ČIA. Tai – pats nuostabiausias su muzika susijęs dalykas.
Beje, yra galybė būdų, kurių dėka atlikėjas šiais laikais gali uždirbti. Todėl teigiantys, kad piratavimas atima didžiausią muzikanto pajamų dalį, yra tikrai neteisūs.
Tad aš džiaugiuosi dėl muzikos verslo evoliucijos. Šioje evoliucijoje svarbiausią vietą okupuoja būtent pasirinkimo laisvė.
Man vis dar keista, kad žmonės moka pinigus tam, kad turėtų muziką. Juk tu negali tiesiog turėti muzikos.
Kodėl negaliu? Jei atvirai, aš esu tas, kuris išleidžia krūvas pinigų tam, kad įsigytų norimus albumus. Ir man tai teikia velnišką malonumą.
Suprantu. Tačiau tokių žmonių yra mažuma. O tu už savo mėgstamos grupės diską, ko gero, sumokėsi kad ir visus savo pinigus, nes paprasčiausiai esi melomanas. Tai – pateisinama. Tokiems kaip tu aš sukūriau specialią savo „Rivers And Homes” albumo pakuotę su didžiule ir kokybiška medžiaga viduje.
Visada žinojau, kad jei jau leisiu savo albumą CD pavidalu, tai jis bus tikras ir labai kokybiškas. Visgi jeigu žmonės moka pinigus už albumą, jie turi jausti, kad atlikėjas įdėjo nemažai darbo tam, kad albumas būtų iš tiesų vertingas.
Vartotojas turi gauti kokybę. Jei moki už kompaktinę plokštelę, jos vertė turi būti pagrįsta.
Visgi aš sutinku, kad mokėti už koncertą yra normalu, tačiau mokėti už sukurtą muziką…? Abejoju…
Bet, juk grupės ir atlikėjai praleidžia metus įrašinėdami savo albumus, išnaudodami savo kūrybinį potencialą, sukišdami savo laisvą laiką. Ir visa tai jie daro tam, kad koks žmogus, įsijungęs failų dalinimosi programą, nelegaliai parsisiųstumėme jo įrašą?
Na taip, tu teisus. Tačiau tokiu atveju albumo pirkimą reikėtų suprasti ne kaip pelno gavimą, o kaip savotišką paramą. Aš, žinodamas, kad mano albumą (nesvarbu kokiame pavidale) perka žmogus, suvokiu tai kaip savotišką padėką ar paramą. Jei jis perka, vadinasi jam patinka mano muzika. O tai tarsi savotiška paskata eiti į priekį ir toliau daryti tai, ką pradėjau. Bet vėlgi šiandien, kaip jau ir sakiau, mes turime pasirinkimo laisvę, ir tai yra labai svarbu.
(staiga Jonathanas susimąsto ir su pagyvėjimu šūkteli) Beje, sugalvojau atsakymą į tavo klausimą apie muzikos industriją!!!
Aš nesu nusivylęs muzikos industrija dėl to, kad jei dabar būtų ankstyvieji devyniasdešimtieji ir tu gyventum amerikos vidury bei mokytumeisi koledže, o tavo visi kursiokai klausytų „Metallicos” – tu irgi būtum priverstas klausytis „Metallicos” vien dėl to, kad, neturėdamas interneto, tu negalėtum atrasti kažko, kas tau yra arčiau širdies.
Dabar aš galiu rinktis. Tai – nuostabu.
Ir pabaigai: ar žinai ką nors apie Lietuvą?
Neeeee…. Nedaug. Žinau vieną vienintėli faktą, kad pas jus yra labai daug karštų merginų (juokiasi).
Tiesa. Tačiau pasirodo, kad šį faktą žino visi. Beje, iš kur tai sužinojai tu?
Neprisimenu. Matyt, koks nors bičiulis pasakė (juokiasi).
Tuomet pasakyk ką nors tiek Lietuvos merginoms, tiek ir visiems likusiems, kurie čia klausosi J.Viewz.
Būsiu paprastas, bet nuoširdus: ačiū, kad klausotės. Tai nuostabu, nes gyvenu savo svajonėje. Gyvenu dėl to, kad šalia yra žmonių, kurie klausosi mano muzikos.
Ačiū už pokalbį.
Ačiū tau.
Pabaigai. Atlikėjas J.Viewz dovanoja išskirtinę galimybę portalo manoMUZIKA.lt skaitytojams nemokamai atsisiųsti du kūrinius iš naujausio jo albumo „Rivers and Homes”: „Salty Air” ir „Oh, Something’s Quiet”!
J. Viewz – Salty Air by manoMUZIKA
J. Viewz – Oh, Something’s Quiet by manoMUZIKA
"Active Child"
Vos rugpjūčio pabaigoje išleidęs savo albumą „You Are All I See”, chillwave atlikėjas Patas Grossi (prisidengęs sceniniu pseudonimu „Active Child„) nieko nelaukdamas mums siūlo visiškai šviežia vaizdo klipą.
Kūrinys „Playing Huose” buvo įrašytas kartu su „How To Dress Well„. Perklausę jį suprasite, kad duetas tikrai pasiteisino, o ilgai chorą lankiusio ir puikiai falcetą įvaldžiusio Pato muziką „How To Dress Well” papildė sodriu ir šiuolaikišku R&B ritmu. Išvada paprasta: Grossi išlaikė savitą autentiką, kuri, papildyta kolegos, skamba dar įspūdingiau.
Vaizdo klipą, kuris puikiai perteikia dainos nuotaiką ir kuriame tikrai nestigs rūko ir dūmų efektų, režisavo Isaacas Ravishankara.
Tad manoMUZIKA primigtynai siūlo susipažinti (jei dar nepažinote) ir išgirsti (jei dar nepadarėte ir to) „Active Child” ir „How To Dress Well” bendrą darbą „Playing House”.
"Memoryhouse" EP "The Years" viršelis
Grupė „Memoryhouse” vakar vakare išleido savo naują EP „The Years”.
Nepilną albumą sudaro penkios dainos, tarp kurių rasite jau šiemet girdėtą kūrinį „Sleeping Patterns”.
„The Years” galite išgirsti visiškai nemokamai, mat grupė viską sudėjo ne tik į vinilinę plokštelę, bet ir į atskirą 19 minučių trukmės vaizdo klipą, kuriuo (viršuje) dalinasi ir manoMUZIKA.
Nežinantiems, kas yra „Memoryhouse”, manoMUZIKA informuoja, jog tai – dream pop/chillwave duetas iš Toronto. Grupę sudaro muzikantė Eva Abeele ir fotografas Denise Nouvion. Kaip patys atlikėjai sako, jie savo muzika siekia sumaišyti šiuolaikinį skambesį su užmirštomis tradicijomis ir technologijomis, sujungti fonetiką su vizualika, ir visą tai įpinti į subtilią kokybišką pop muziką.
Washed Out albumo "Within And Without" vinilas (nuotr. Stereogum)
Chillwave muzikos atstovas „Washed Out” (pseudonimas, po kuriuo slepiasi amerikietis Ernestas Greenas – aut.past) vos prieš pora savaičių išleidęs savo debiutinį albumą „Within And Without”, nenustoja stebinti ir toliau.
Tie žmonės, kurie įsigys naująjį atlikėjo albumą per portalą „Rough Trade”, nemokamai dovanų gaus „Washed Out” miksą, kuriame ras puikias „Fleetwood Mac„, „Electric Light Orchestra„, Kate Bush ir kitų žymių atlikėjų kūrinių interpretacijas.
Puikus ir vasariškas minėtas „Washed Out” miksas – viršuje. O jei norite jį turėti savo fonotekoje – pirkite „Within And Without” tinklalapyje „Rough Trade”
Naujojo "Washed Out" albumo "Within And Without" viršelis
ManoMUZIKA jau rašė apie tai, kad liepos 12 dieną pasirodys labai laukiamas Ernest’o Greene’o chill wave projekto „Washed Out” pirmasis pilnas studijinis įrašas. Darbą, kuris vadinsis „Within And Without”, Amerikoje išleis „Sub Pop Records„, o senąjame žemyne albumas turėtų tapti „Weird World Records” ir „Domino Records” bendru produktu.
Šiandien „Washed Out” pristatė ne tik savo naujojo albumo viršelį (jis – kairėje), bet ir suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti pirmąjį albumo singlą „Eyes Be Closed”. Viskas, ką jums tereikia padaryti norint kūrinį turėti savo fonotekoje – tai įvesti savo elektroninio pašto adresą (viršuje).
Vos praėjusiais metais interneto platybėse išgarsėjęs amerikiečių chill wave atlikėjas Washed Out (Ernest Greene) prieš kelias valandas pasirašė sutartį su nepriklausoma leidybine įrašų kompanija Sub Pop Records ir paskelbė planus pagaliau išleisti savo debiutinį albumą.
Albumas dienos šviesą išvysti turėtų liepos 12 dieną. Debiutinis įrašas vadinsis „Within And Without”.
Darbas buvo įrašytas talkinant Ben’ui Allen’ui, kuris padėjo pasiekti menines aukšumas tokioms grupėms, kaip Animal Collective, Gnarls Barkley ar Deerhunter.
Iki šiol Washed Out yra išleidęs porą didelio dėmesio sulaukusių EP ir yra vadinamas bene ryškiausia praėjusių metų chill wave stiliaus asmenybe.
Apačioje – kūrinių sąrašas, o viršuje – praėjusių metų vasaros singlas „You And I (Feat. Caroline Polachek)”:
01. Eyes Be Closed
02. Echoes
03. Amor Fati
04. Soft
05. Far Away
06. Before
07. You and I
08. Within and Without
09. A Dedication