Esu visiškai įsitikinęs, kad 99 procentai bent mūsų šalies gyventojų nesitikėjo nieko ir apskritai apie tai negalvojo. Juk tai tik fonas, papildantis laukiamus ceremonijos blizgučius ir fejerverkus. Tačiau renginio režisierius, Oskaro laureatas, tokių kino šedevrų kaip „Lūšnynų milijonierius“, „Paplūdimys“ bei „Traukinių žymėjimas“ kūrėjas Danny Boyle’as šiek tiek nustebino. Ir, pirmiausia, ne pačios žaidynių atidarymo ceremonijos režisūriniu sprendimu, kuriame blizgučių ir fejerverkų nebuvo tiek jau ir daug, o dar gerokai anksčiau. Bet apie viską iš eilės.

Režisieriaus pasirinkimas

Praėjusių metų gruodžio pradžia. Iki Londono Olimpinių žaidynių dar ilgi 7 mėnesiai. Pasaulio muzikos, pramogų ir net sporto žiniasklaidą apskriejo žinia, jog renginio režisierius Danny Boyle’as atidarymo ceremonijos muzikinės dalies vadovais pasirinko kultinį britų elektroninės muzikos duetą „Underworld“ (apie tai išsamiai rašėme ČIA). Staigmena? Tik iš pirmo žvilgsnio.

"Underworld" ir Danny Boyle (nuotr. LOCOG)

Dueto nariai Karl’as Hyde’as ir Rick’as Smith’as dirbo su režisieriumi kuriant beveik visų jo filmų garso takelius, o „Underworld“ elektroninės muzikos himną „Born Slippy“ filme „Traukinių žymėjimas“ turbūt pamena kiekvienas šiek tiek besidomintis kinu ir elektronine muzika.  Tai buvo labai aiškus ženklas, jog žaidynių atidarymo verta laukti ne tik dėl visuotinės euforijos ir paties renginio mąsto, bet ir… dėl muzikos! Tokias mintis sustiprino ir paties režisieriaus komentaras, jog jis žavisi tuo, kad „Underworld“ muzikinis skonis yra „toks platus, kokį tik įmanoma įsivaizduoti“ ir grupės vokalisto Karl’o Hyde ištarti žodžiai „Mes norime, kad ceremonija išliktų žmonių atmintyje kaip nuostabus muzikinis šou, o ne tik kaip vizualus renginys“. Beliko sulaukti pačių Olimpinių žaidynių.

Likus vos kelioms savaitėms iki laukiamiausio metų sportinio renginio, internete paplito didžiulis artėjančioms Londono Olimpinėms žaidynėms skirtas kūrinių sąrašas, kurį sudaro net 86 dainos (visą jį rasti galite ČIA). Čia aptinkame daugelį žymiausių britų muzikos pasaulio vardų, o grupės „Muse“ daina „Survival“ paskelbiama oficialia Olimpinių žaidynių daina. Taip pat jau žinoma, jog ceremoniją vainikuos legendinės grupės „The Beatles“ nario sero Paulo McCartney pasirodymas. Muzikai neabejingiems žmonėms tai puikios žinios.

Muzika – Didžiosios Britanijos dalis

Ir štai, atėjo ta diena, kurios pasaulyje buvo laukiama beveik ketverius metus. Milžiniškas stadionas, daugiamilijoninė televizijos auditorija ir daugiau nei trijų valandų teatralizuotas vizualus ir muzikalus renginys. Jei kas nors tikėjosi išvysti ar išgirsti panašų himną, kokį prieš 20 metų specialiai Barselonos Olimpinėms žaidynėms sudainavo legendinis Freddie Mercury su Montserrat Caballé, teko šiek tiek nusivilti. Įspūdingų, specialiai renginiui sukurtų pasaulinių žvaigždžių atliekamų kūrinių ceremonijoje nebuvo. Britai didžiuojasi muzikine savo industrija ir tam skyrė net vieną ceremonijos dalį, tačiau joje, kaip ir visame renginyje, tilpo daugybė jau kultiniais tapusių ir pakankamai naujų kūrinių, neišskiriant vieno ar kelių grupių bei atlikėjų. Iš karto po atidarymo transliacijos, Didžiosios Britanijos muzikos naujienų portalas „NME“ išplatino pilną renginyje skambėjusių kūrinių sąrašą. Ten randame vardus nuo „Sex Pistols“ iki „Muse“, nuo Mike Oldfield iki Dizzee Rascal, nuo, žinoma, „The Beatles“ iki „Prodigy“. O visas sąrašas atrodo taip:

The Who – Baba O’Riley
Muse – Map Of The Problematique
Fuck Buttons – Surf Solar
Sex Pistols – God Save The Queen
The Clash – London Calling
Mike Oldfield – Tubular Bells
OMD – Enola Gay
Rizzle Kicks – When I Was A Youngster
The Jam – Going Underground
The Rolling Stones – (I Can’t Get No) Satisfaction
The Beatles – She Loves You
Mud – Tiger Feet
Millie Small – My Boy Lollipop
Led Zeppelin – Trampled Under Foot
The Specials – A Message To You Rudy
David Bowie – Starman
Queen – Bohemian Rhapsody
Eric Clapton – Wonderful Tonight
Sex Pistols – Pretty Vacant
New Order – Blue Monday
Frankie Goes To Hollywood – Relax
Soul II Soul – Back To Life
Happy Mondays – Step On
Eurythmics – Sweet Dreams Are Made Of This
The Prodigy – Firestarter
Underworld – Born Slippy
Blur – Song 2
Dizzee Rascal – Bonkers
Amy Winehouse – Valerie
Muse – Uprising
Tinie Tempah – Pass Out
David Holmes – I Heard Wonders
Arctic Monkeys – I Bet You Look Good On The Dancefloor
The Beatles – Come Together’ (Covered by Arctic Monkeys)
Pink Floyd – Eclipse
Underworld/Alex Trimble – Caliban’s Dream
The Beatles – The End
The Beatles – Hey Jude

Subjektyvu, tačiau atrodo, kad renginio režisieriui ir muzikinės dalies kūrėjams pavyko sukurti puikų, emocingą, bet nenustelbiantį renginio esmės muzikinį foną, nuostabiai iliustruojantį Didžiosios Britanijos pastarųjų 50 metų muzikinę kultūrą. Vis gi, keletas vardų buvo išskirtiniai – matėme Mike Oldfield’ą su grupe, kiek netikėtai svarbus vaidmuo atiteko ir indie rokeriams „Arctic Monkeys“, kurie iš karto po sportininkų eisenos atliko pirmąjį savo 2005 metais pasirodžiusį singlą „I Bet You Look Good On The Dancefloor“ ir legendinių „The Beatles“ koverį „Come Together“ bei, žinoma, minėtąjį serą Paul’ą McCartney.

"Arctic Monkeys" Olimpinių žaidynių atidaryme (nuotr. iš grupės archyvo)

Jei renginio kulminacijoje pasirodęs britų super grupės narys yra savaime suprantamas dalykas, milžiniškos auditorijos ir svarbos suteikimas „Šiaurinėms beždžionėms“ yra gana įdomus. Žinoma, britams tai viena tų grupių, kurios laikomos ypač sėkmingomis po bitlų. Tačiau likusiai pasaulio daliai jie gal ir neatrodo tokie ypatingi (galvojant apie Azijos, rytų Europos ir net JAV muzikines madas). Didžiosios Britanijos salyno roko, world, elektroninės ir pop muzikos istorija atskleidžiama visu gražumu.

Niekas nieko nepamiršo?

Ar šiame sąraše ko nors pasigendame? Galbūt, tačiau čia jau reiktų pasidomėti ką apie tai mano patys britai. To paties portalo „NME“ apžvalgininkai rašo, jog ceremonija buvo jaudinanti ir kupina puikios muzikos. Tačiau kur dingo ankstesniame sąraše paskelbti tokie visą pasaulį užbūrę kolektyvai kaip „Oasis“ ir „Radiohead“? Dar keistesnis yra faktas, jog tas pats mano jau pristatytas specialiai Londono Olimpinėms žaidynėms sukurtas „Muse“ kūrinys „Survival“ taip pat net neskambėjo ceremonijos metu. Didžiosios Britanijos muzikos žurnalistai stebisi ir tuo, jog renginio grojaraštyje vietos neatsirado „The Smiths“, „The Cure“ ar net „The Police“. Įdomus faktas, kuriuo galėtų susidomėti ir lygių teisių specialistai (juokauju), kad 75 procentus kūrinių sudaro vyriški vokalai ir grupės. Taip, žinant šios šalies muzikinės rinkos plotį, potencialą, tradicijas bei istoriją, tokių klausimų ir vis prisimenamų kitų reikšmingų vardų gali būti labai ir labai daug. Tačiau visų bet kuriuo atveju į tokį renginį nesutalpinsi. Galiausiai – tai juk ir net ne muzikinis renginys.

Ar muzika kam nors svarbi?

Bet ar muzika tokiame renginyje apskritai svarbi? Gal tiesiog pakanka to, jog ji negadintų vaizdo, o ausis sušildytų vienas ar du didžiuliai hitai, o visa kita įdomu tik muzikos pasauliu nuodugniai besidomintiems melomanams? Į šiuos klausimus gali atsakyti žvilgsnis į perkamiausių kūrinių praėjusią savaitę sąrašus – tikri ir tikslūs faktai. Rokerių „Arctic Monkeys“ perdainuotas „The Beatles“ kūrinys „Come Together“ po ceremonijos žaibišku greičiu atsidūrė iTunes perkamiausių singlų sąrašuose visame pasaulyje 14 vietoje. Daina „Caliban’s Dream“, kurią sukūrė „Underworld“, o vokalinę partiją įrašė grupės „Two Door Cinema Club“ lyderis Alex’as Trimble’as tame pačiame tope yra 5 vietoje. Kiti, vakaro metu skambėję kūriniai, taip pat nesiskundžia klausytojų dėmesiu: Frank Turner daina „I Still Believe“ yra 32 vietoje, o kūrinio „Abide With Me“ atlikėjos Emile Sande versija puikuojasi ant 26 laiptelio. Į topus po 5-6 metų pertraukos sugrįžo ir debiutinis „Arctic Monkeys“ singlas „I Bet You Look Good On The Dancefloor“.

Iš karto po ceremonijos (praėjus mažiau nei valandai!) skaitmeniniu būdu išleistas „Underworld“ rinkinys „Stebuklų salos“ (angl. Isles Of Wonder), kuriame yra visi svarbiausi atidarymo ceremonijos kūriniai, buvo nedelsiant parduotas 10 000 kopijų tiražu, o netrukus šis leidinys jau buvo perkamiausias Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Ispanijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiektas 5 rezultatas, o pačioje gimtojoje Didžiojoje Britanijoje „Oficiali topų kompanija“, kuri renka ir apdoroja duomenis apie įvairius šalies topus, vos prabėgus 24 valandoms paskelbė, jog rinkinys yra 5 perkamiausių visų šių metų muzikinių rinkinių topo vietoje.

Taigi, atsakymas akivaizdus. Muzika yra ir bus svarbi pačių didžiausių planetos renginių dalis. Kokia ji ir kaip dera su visa visuma – uždavinys, kurį visi sprendžia savaip. Atrodo, kad Danny Boyle’ui su „Underworld“ tai pavyko puikiai. Ar girdėsime kažką panašaus po ketverių metų sambos ritmų mieste Rio De Žaneire? Nebūčiau toks tikras. Muzikinių kultūrų skirtumas pernelyg akivaizdus.

Paul McCartney Londono Olimpynių žaidynių atidaryme

Tiesa, vienu metu pagavau save su siaubu ir baime galvojantį, kad tuoj tuoj prieš ceremonijos pabaigą, kur nors ant didžiulės pakylos prie prabangaus fortepijono iškils iš Britanijos vėliavos pasiūtu kostiumu apsirėdęs ir Olimpiniais žiedais galvą padabinęs seras Elton’as John’as ir skels kokį nors savo „Crocodile Rock“. Nebūtų tai ir labai blogai… Bet ačiū Die…, t.y. ačiū Danny Boyle’ui, jog tai neįvyko, o paprastoje, garso technika papuoštoje scenoje pamatėme paprastą, su publika bendraujantį ir susikaupusį kitą serą – Paul’ą McCartney ir stadione pasigirdo „Hey Jude“ garsai.

Ir ar dar žinote kitas Olimpines žaidynes ar kitą tokią plačią ir įvairią auditoriją turintį renginį, kuriame skambėtų miksas, prasidedantis pašėlusiu „Prodigy – Firestarter“, peraugančiu į monotonišką techno giesmę „Underworld – Born Slippy“ ir, galiausiai, pagrindinių scenos veikėjų bučinį nuspalvinančiu euforišku „Blur – Song 2“?