Praėjusį mėnesį naują albumą „Time Capsule” išleidusi grupė „Keymono” dalinasi ilgai brandintu pilnu future soul muzikos darbu internete.
Lietuvos pajūryje tarp kopų ir miškų įrašytas darbas alsuoja grynumu ir pozityviomis emocijomis. Tradiciškai „Keymono” kūrybai, jame pinasi jazz, house, soul, funk ir hiphop muzikos garsai ir elementai, o visos 8 kūrinius trunkančios kelionės metu lydi sintetiniai vargonų garsai.
Pristatydami naują albumą artimiausiu metu grupė surengs pasirodymus Kaune vasario 26 d. klube „Combo“ bei Vilniuje kovo 4 d. bare „Peronas“. Kolektyvas taip pat pasirodys ir vasario 27 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje.
Jaunasis Australijos atlikėjas Chet Faker (tikrasis vardas – Nicholas James Murphy) buvo neblogai žinomas savo tėvynėje dar prieš jo debiutinio albumo pasirodymą. Ankstyvasis jo įrašas „Thinking In Textures” 2012-aisiais pelnė atlikėjui „Metų Atradimo” bei „Metų Nepriklausomo Trumpagrojo” apdovanojimus Australijos Nepriklausomų Įrašų Apdovanojimuose. Pernai metais pasirodęs emocionalus ir daugiasluoksnis jo debiutinis albumas „Built On Glass” išplukdė šį barzdotąjį australą į dar platesnius vandenis. Jau beveik metus Chet Faker’is keliauja po pasaulį ir groja savo muziką nuolat besiplečiančiam klausytojų ratui, vis gausiau ir gausiau užpildančiam didžiausių pasaulio miestų koncertų sales.
Aš pats Chet Faker’į atradau pernai. „Built On Glass” man iškart tapo vienu iš neabejotinų vasaros perliukų, tad ir koncerto Terminal 5 klube, Niujorke, laukiau su nekantrumu. Panašu, kad toks buvau ne aš vienas. Atvykęs prie klubo įėjimo likus valandai iki jo atidarymo radau saujelę mergaičiukių, dėvinčių pašto ženklo dydžio sijonais, ir drebančių žvarbiame balandžio mėnesio vėjyje. Jau išsigandau, kad šiandien būsiu vyriausias klausytojas auditorijoje, bet netrukus pradėję rinktis barzdoti hipsteriai su Ray Bans’ais ir man buns’ais greit nuramino mano nuogąstavimus. Lygiai šeštą valandą vakaro klausytojai suleidžiami į vidų, o lygiai aštuntą į sceną žengia vakaro apšildytojas – XXYYXX.
XXYYXX
Neretai koncertą apšildantys vardai būna negirdėti. Kartais taip galima atrasti kažką sielai artimo ir mielo (kaip aš prieš keletą metų atradau Balam Acab, tąkart apšildžiusį škotų post-rokerius Mogwai), bet dažniausiai tenka prastovėti ir praklausyti kokį neitin įdomų projektą. Šįkart yra kitaip! XXYYXX (tikrasis vardas – Marcel Everett) pasirodymo laukiau bene taip pat nekantriai, kaip ir paties vakaro kaltininko. Jo debiutinį albumą „XXYYXX” esu perklausęs šimtus kartų ir beveik moku atmintinai, o jo gyvas pasirodymas yra toks, kokį visad ir įsivaizdavau. Raudonoje ir mėlynoje šviesose paskendęs, prie pulto ir laptop’o palinkęs vyrukas nedaugžodžiauja. Jis tiesiog pažeria krūvą gausiai improvizuotų, bet puikiai pažįstamų kūrinių. Skamba „Fields”, „DMT”, „Set It Off”, „Alone”, „About You” ir daugelis kitų. Per nugarą bėgioja skruzdėlytės, o paširdžiai net dreba nuo žemų dažnių. Keturiasdešimt penkios minutės neprailgsta. Privertęs judėti net ir tuos, kurie šįvakar judėti neketino XXYYXX atsisveikina ir pats atjungia savo aparatūrą. Pertrauka… Chet Faker scenoje pasirodo lygiai devintą.
Chet Faker’is viską daro pats. Pats rašo dainas, įrašinėja, aranžuoja, prodiusuoja bei platina savo muziką. Jis neparduoda savo sielos muzikos industrijai ir akivaizdžiai džiaugiasi bei didžiuojasi savo nepriklausomybe. Nepaisant to, pasirodymo metu jis spinduliuoja ne tik pasitikėjimu savo jėgomis, bet ir kukliu dėkingumu tiems, kurie klausosi jo dainų, dovanoja susižavėjimo kupinas šypsenas, ir suteikia jam galimybę likti nepriklausomam. Albumas „Built On Glass” puikiai atskleidžia šio atlikėjo daugialypį talentą, bet scenoje tai tampa dar akivaizdžiau. Jį lydintys du muzikantai – gitaristas ir perkusionistas – yra puikūs ir suteikia jo muzikai daugiau spalvų, bet pats Chet Faker yra stačiai nepakartojamas ir sugeba be didelių pastangų sužibėti skirtinguose amplua. Įžanginio kūrinio „Cigarettes and Chocolate” metu jis aktyviai sukioja pulto rankenėles. Skambant „Melt” jis tampa prie mikrofono kuklų šokį šokančiu electro-soul’o vokalistu. „Love and Feeling” jis atlieka akomponuodamas gitara. Na, o itin nuoširdus „To Me” atlikimas gali sugraudinti net ir didžiausią kietaširdį. Šio kūrinio įžanginį vokalą jis, tarsi koks Dub FX, įdainuoja keletą kartų, sluoksniuodamas savo balsą tol, kol dainos kulminacija tampa vienu iš ryškiausių vakaro momentų.
Chet Faker
Kaip ir reikėjo tikėtis šiame koncerte skamba ryškiausios Chet Faker’io dainos. Išgirstame ir „I’m Into You”, „Release Your Problems”, „1998”, ir begalę kitų… Dar kartą padėkojęs visiems klausytojams už jam suteiktą galimybę daryti gyvenime tai, ką jis labiausiai nori daryti, jis paprašo visų bent kelioms minutėms padėti telefonus į šalį ir ne filmuoti prastos kokybės vaizdelius, o tiesiog pasimėgauti muzika. Jo paklauso beveik visi, o jis ta proga dovanoja savo pirmąjį įrašytą kūrinį – Blackstreet dainos „No Diggity” koverį. O ką daro žmonės nelaikydami telefonų rankose? Jie šoka! Ir šoka taip, kaip šokdavo anuomet, kai telefonai būdavo laidiniai, ir leidžiant vakarą koncerte jie likdavo namie.
Iškviesti muzikantus bisui nėra sudėtinga, o pats bisas – toli gražu nei dvi dainos. Klausomės „Gold”, „Dead Body”, Van Morrison dainos „Moondance” koverio… Na o vakarą karūnuoja (kaip ir reikėjo tikėtis) fantastiškasis hitas „Talk Is Cheap”, kurį Chet Faker’is atlieka vienui vienas, scenos viduryje grodamas klavišiniais ir skęsdamas baltoje prožektorių šviesoje. Šios dainos jau pusę koncerto reikalavusi publika pratrūksta ovacijomis.
Paskutinį kartą jutau kažką panašaus, kai gyvai regėjau James Blake. Šie du jaunuoliai, nors ir grojantys kiek skirtingą muziką savo kūryboje ir charizmoje slepia panašią žiežirbą, kuri išsilaisvina jiems vos užlipus į sceną. Chet Faker pradėjo savo kūrybinį kelią savo miegamajame… Anksčiau grojo mažesnėse salėse, dabar groja didesnėse… Jei taip ir toliau, tai jau visai netrukus jis šturmuos arenas bei stadionus, ir taps pagrindiniu vasaros festivalių „vinimi”. Nors tikriausiai tokia muzika daug gražiau skamba tokioje intymioje aplinkoje, kokioje jį mačiau šįvakar, bet šis nepaprastai talentingas žmogus yra vertas daug didesnių erdvių ir dar gausesnio gerbėjų rato.
KEYMONO naująjį albumą įrašinėjo ir "Nidos Meno Kolonijoje"
Nedaug Lietuvos atlikėjų gali pasigirti tuo, kad jų plokšteles turi legendinis „BBC Radio“ laidų vedėjas Gillesas Petersonas (šiuo metu – „BBC Radio 6“). „KEYMONO“ yra vienas iš nedaugelio mūsų šalies kolektyvų, kurį drąsiai galima vadinti „pasauline“ grupe. Iš Alvydo Mačiulsko, Aurimo Rimeikio, Daivos Starinskaitės ir Marijaus Aleksos sudarytas kolektyvas ne tik kuria ir gyvena daugiausia už Lietuvos ribų (Vilniuje / Londone), bet ir koncertuoja įvairiausiose šalyse bei platina savo albumus visame pasaulyje.
manoMUZIKA.lt pakalbino į Lietuvą trumpam grįžusius ir ateinantį savaitgalį Vilniuje (balandžio 12 d. klube „Tamsta“) ir Klaipėdoje (balandžio 13 d. klube „Kaštonas“) pasirodysiančius „KEYMONO“. Pakalbėjome apie naują grupės albumą, kūrybinius įspūdžius iš įrašų „Nidos Meno Kolonijoje“, apie publikas, muziką ir netolimos ateities planus. Trumpo interviu metu grupė atskleidė ir savo naujojo albumo pavadinimą!
Artimiausi "KEYMONO" pasirodymai Lietuvoje
Esate viena iš nedaugelio lietuviškų grupių, kurios kuria ir koncertuoja ne Lietuvoje, o vienoje gyviausių ir didžiausių muzikos rinkų pasaulyje – Didžiojoje Britanijoje. Tai girdisi ir jūsų muzikoje. Ar galėtumėte palyginti lietuvių klausytojus su britais?
Na, koncertuojam mes ir Didžiojoje Britanijoje, ir Lietuvoje su didžiausiu malonumu. Koncertuojame ir kitose pasaulio šalyse. Dabar kaip tik „dėliojamės“ koncertinį turą.
Lyginti šiaip iškart nepuolame. Tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitoje pasaulio šalyje su meile dalinamės savo muzika su visais atėjusiais į mūsų koncertus ar kitaip klausančiais mūsų kūrybos. Visur yra visokiausių žmonių. Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse pastebėjome, kad žmonės, atėję į mūsų koncertus, yra pozityviai nusiteikę, kūrybingi ir mylintys gyvenimą. Vieni šoka smarkiau, kiti randa kitų būdų kaip mėgautis muzika ir ta energija, kuria mes dalinamės.
Kas mums asmeniškai patinka išvykus į užsienį, yra tai, kad kai žmonės negirdėję mūsų muzikos, nesusipažinę su ja, pirmą kartą ją išgirdę pradeda pagal ją šokti ir ta muzika žavėtis. Tai, jei taip būtų galima pavadinti, lyg meilė iš pirmo žvilgsnio (juokiasi).
DJ Vadimas, atėjęs į mūsų koncertą, yra pasakęs, kad tai geriausias koncertas, kuriame jis yra buvęs, prieš tai nesusipažinęs su grupės muzika! (šypsosi)
Apskritai, paveikti muzikos, žmonės yra visi vienodi, kaip ir įsimylėję ar laimingi žmonės. Visi panašūs.
Nors per visą ir gan įspūdingą savo gyvavimą išleidote nemažai muzikos, tarp visų kurinių – tik viena „lietuviška“ daina. Kodėl kuriate būtent anglų kalba? Juk, vienas sėkmingiausių ir labiausiai vertinamų jūsų (tiksliau, ex. „Brassbastardz“) hitų „Jiemah“ yra būtent lietuvių kalba.
Taip, lietuviškas tekstas yra tik „Jiemah“ ir tai tik pačioje kūrinio pradžioje. Po to jau girdime visą kalbą reversuotai (šypsosi).
Dažnai apie tai pagalvojame ir visi manome, kad visgi turėtų kažkas lietuviško užgimti…
Girdėjau, įrašinėjate naują albumą, galbūt jame bus daugiau kūrinių lietuvių kalba?
Kol kas visgi visi angliški, bet ką gali žinoti – dar viskas tik kuriasi. Planuojame naująjį albumą paskleisti po visą pasaulį, todėl ir dainos bus anglų kalba. Tačiau, kaip ir minėjome, tikrai išleisime kažką ypatingo ir lietuviškai.
Kaip sekasi įrašinėti? Kur, kas, kaip ir kada? Galbūt naujo KEYMONO darbo sulauksime dar šiais metais?
Įrašinėti sekasi puikiai. Šio albumo išleisti per daug neskubame, bandom rasti viduriuką tarp pirmojo albumo „Waiting“ ir antrojo „Synthezatorium“ . Pirmąjį kūrėme vos ne 8 metus (žinoma, su pertraukom, paliekant laiko pačių dainų „brendimui“), tuo tarpu, antrajam albumui pagrindus padėjome per 7 dienas ir 7 naktis, o fiziniame formate išleidome nepraėjus nė metams nuo pirmojo albumo.
Naujasis „KEYMONO“ albumas yra įrašinėjamas įvairiausiose vietose, „Keliaujančioje KEYMONO studijoje“. Jį kurti pradėjome Druskininkuose, Antanaičių šeimos sodyboje prie ežero. Ten esame dirbę tiek prie pirmojo, tiek prie antrojo albumų. Šioje sodyboje – be galo graži lietuviška gamta, sugebanti mus smarkiai įkvėpti. Kūrybinis procesas ten įsivažiuoja kaip reikiant! Po to dirbome studijoje Vilniuje, Londone, po to – vėl Vilniuje, Klaipėdoje. Vėliau išvykome į „Nidos Meno Koloniją” ir toje nuostabioje meniškoje erdvėje praleidome visą mėnesį. Prie albumo šiuo metu dirbame Vilniuje.
KEYMONO naują albumą įrašinėjo ir "Nidos Meno Kolonijoje"
Prie albumo dirbame ir būdami skirtingose šalyse, kai visi esame atskirai (Lietuva / Didžioji Britanija). Žodžiu, mūsų albumas, kaip ir mes – neprisikaustęs prie vienos vietos, mobilus ir keliaujantis po pasaulį (šypsosi).
Kadangi neseniai grįžome iš Nidos, šviežiausi įspūdžiai būtent iš ten, todėl labiausiai norisi jais ir pasidalinti. Kaip ir minėjome, visą mėnesį gyvenome ir kūrėme „Nidos Meno Kolonijoje“. Labai mėgstame dirbti prie albumo gamtoje ar kažkokiose ypatingose mums vietose. Nida – ypatinga vieta ne vien dėl kerinčios gamtos, šviežio ir švaraus oro, bet ir dėl pačios „Nidos Meno Kolonijos“. Ten susirenka menininkai iš įvairiausių pasaulio kampelių (Brazilijos, Čekijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir t.t…) Susirenka jie ten kurti, keistis mintimis, dalintis gyvenimiškais patyrimais, įpročiais, užsiėmimais… Daug patyrėme ten būdami.
Šiais metais tikrai išgirsite naujų dainų, pradėsime nuo singlų.
Naujasis albumas atrodys nuostabiai. Kaip kitaip jis gali atrodyti? Kai mamos paklausi, kaip atrodys jos būsimas, vaikas, ką gali ji atsakyti? (juokiasi) Jis bus pilnas mūsų ir ne tik. Keletui dainų žodžius parašė mūsų draugas iš Londono „Kermit“ iš legendinės anglų grupės „Happy Mondays“, o daugiau kol kas neišduosim…
Kokiose rinkose planuojate jį platinti?
Visame pasaulyje.
Jei nepaslaptis, galbūt jau žinote albumo pavadinimą?
Išduosime: „Animal Planet“. Gal nepasikeis iki kol išleisim (juokiasi).
Be „Animal Planet“, kokie ateities planai? Galbūt „KEYMONO“ išgirsime kokiuose Lietuvos festivaliuose? Ar planuojate pasirodyti ir už Lietuvos ribų?
Ateities planai patys didžiausi, su savo muzika planuojame apkeliauti visą pasaulį! Kaip tik planuojame koncertinį turą vasarą, apie tai būtinai pranešime. Šiais metais jau patvirtinome savo dalyvavimą naujame festivalyje „Granatos“, taip pat festivalyje Estijoje, turime keletą užklausimų iš kitų šalių, tačiau dar nepatvirtintų. Kaip ir sakėme, būtinai aplankysime ir Didžiąją Britaniją.
Girdėjau, jog planuojate perleisti vieną savo albumų Didžiojoje Britanijoje, ar tai tiesa?
Planuojame padaryti kompiliaciją iš mūsų ankstesnių dainų. Taigi dainas perleisim, tačiau ne vien Didžiojoje Britanijoje. Apie tai taip pat pranešime visai neužilgo.
Ateinantį savaitgalį koncertuosite Vilniuje ir Klaipėdoje. Ko galima tikėtis šiuose koncertuose?
Taip, balandžio 12 dieną koncertuosime Vilniuje, klube „Tamsta“, balandžio 13 dieną grosime Klaipėdoje, klube „Kaštonas“.
Su nekantrumu laukiame kiekvieno savo koncerto. Per velykinį savaitgalį koncertavome Druskininkuose ir Gargžduose. Pirmą kartą aplankėme šiuos miestus, buvome sutikti labai šiltai ir gausiai! Tikime tas pats bus ir šį savaitgalį.
Tiesą pasakius, kiekvienas „KEYMONO“ pasirodymas yra išskirtinis. Kiekvieną kartą esame kitokie, dėka jūsų ir mūsų. Kiekvienas „KEYMONO“ koncertas – tai naujas patyrimas tiek visiems susirinkusiems, tiek mums patiems. Koncertą, atmosferą pasirodymo metu, prieš jį ir po jo – kuriame kartu. Kiekvieną kartą mes stengiamės dėl visų susirinkusių ir net dėl tų, kurie nebuvo koncerte ir kuriems pasakos visi buvę. Visada siekiame, kad klausytojei kuo geriau praleistų savo laiką su mumis.
Be visa to, šiuo metu intensyviai repetuojame, tobuliname gyvą pasirodymą, aranžuotes. Kaip visada muzika skambės kitaip!
Labai ačiū už pokalbį ir su nekantrumu laukiame „KEYMONO“ koncertų Vilniuje ir Klaipėdoje bei, aišku, naujojo „Animal Planet”.
KEYMONO įrašų sesijos "Nidos Meno Kolonijoje" akimirka
Balandžio mėnesį muzikos įrašų kompanija „Chocolate Industries” išleis praėjusio amžiaus 8- tojo bei 9- tojo dešimtmečių elektroninės soul muzikos rinkinį „Personal Space: Electronic Soul 1974-1984„.
Rinkinį sudarys to meto pogrindinė elektroninė soul muzika.
Albumas bus išleistas 2 kompaktinių diskų bei 2 vinilinių plokštelių formatuose.
Šios iniciatyvos sumanytojas ir kuratorius yra muzikos kolekcionierius Dante Carfagna.
Viršuje galite išgirsti vieną iš rinkinio kūrinių – grupės „The Makers” kūrinį „Don’t Challenge Me”.
Kūrinių sąrašas:
01 Jeff Phelps: „Excerpts From Autumn”
02 Guitar Red: „Disco From A Space Show”
03 Jerry Green: „I Finally Found The Love I Need”
04 Key & Cleary: „I’m A Man”
05 Spontaneous Overthrow: „Money”
06 Cotillion: „If You Give A Dance”
07 U.S. Aries: „Are You Ready To Come?”
08 The Makers: „Don’t Challenge Me”
09 T. Dyson: „It’s All Over”
10 Starship Commander Woo Woo: „Master Ship (Excerpt)”
11 Johnny Walker: „Love Vibrator”
12 Jeff Phelps: „Super Lady”
13 Deborah Washington: „Shortest Lady”
14 Steve Elliot: „One More Time”
15 U.S. Aries: „Are You Ready To Come?”
16 The New Year: „My Bleeding Wound”
17 Otis G Johnson: „Time To Go Home”
