Anglų daininkas Frank Turner pasidalino jautria daina, skirta savo draugui, grupės „Frightened Rabbit” nariui Scottui Hutchisonui. 2018-ųjų gegužę jis buvo paskelbtas dingusiu be žinios. Kitą rytą jo kūnas buvo rastas upės pakrantėje. S. Hutchisono šeima patvirtino, kad šis talentingas dainininkas ir dainų kūrėjas nusižudė.
Daina „A Wave Across A Bay” bus įtraukta į Franko Turnerio albumą „FTHC”, išleidžiamą vasario 11 dieną.
Jeigu norėtumėte įsivaizduoti šiandieninį britiško punk-folk atstovą, ko gero geresnio pavyzdžio už Franką Turnerį tikrai nerastumėte.
Trisdešimtmetį šiemet švęsiantis Turneris birželio pradžioje išleido ketvirtąjį savo studijinį albumą „England Keep My Bones”. Įrašas susilaukė neprastos sėkmės, debiutavo UK TOP 40 dvyliktoje pozicijoje, o alternatyvos ieškančių britų kompaktų lentynose tikrai atrado savo vietą.
Beveik prieš pora savaičių dienos šviesą išvydo atlikėjo dainos „If I Ever Stray” vaizdo klipas.
Nei muzikinis, nei vaizdinis šios dainos įprasminimas tikrai nepretenduoja į „aukštąsias materijas”, tačiau reikia pripažinti, kad paprastumas ir valiūkiškumas jo muzikoje tikrai žavi. Tiems kas mėgsta škotišką roką ir anglišką folką, kūrinys tikrai turėtų sukelti simpatija, o aktyvesnius muzikos ieškotojus dar ir turėtų paskatinti pasidomėti ankstesne šio atlikėjo kūryba.
Viršuje – Frank Turner „If I Ever Stray”.
Virš 300 grupių bei atlikėjų, tarp kurių dauguma naujokų, gegužės 12-14 dienomis suvažiavo į Braitone, Anglijoje vykstantį kasmetinį naujos muzikos festivalį „The Great Escape“.
Europos festivalis, startavęs 2006-aisiais, yra Braitono atsakas į 25 metus Austine, Teksase (US) vykstantį milžinišką „South by Southwest“ (SXSW) muzikos festivalį. Nors į Ameriką ir Europą suvažiuojančių muzikantų mastų neverta net lyginti („SXSW 2011“ metais sugūžėjo 20 000 dalyvių, o „The Great Escape 2011“ jų buvo „tik“ 300), europiečiai džiaugiasi Braitono iniciatyva ir festivalis kasmet įgauna vis didesnį populiarumą, pritraukdamas vis gausesnį dalyvių būrį.
Tris dienas vykęs renginys turėjo įtikti net ir įnoringiausiam muzikiniam skoniui, buvo įrengta 30 skirtingų pasirodymo vietų.
Festivalio garbės svečiais tapo DJ Shadow, „Friendly Fires“ bei Sufjan Stekens, o greta jų pasirodė puikiai žinomi vardai „Admiral Fallow“, „Villagers“, Frank Turner, „Oh Land“, „Cults“ ir kt. bei pradedantys ir visiškai „žali“ muzikos atlikėjai, kurių visą sąrašą galima rasti oficialiame festivalio interneto puslapyje.
Na, o susidaryti dar aiškesnį įspūdį apie praūžusį „The Great Escape“ galima iš muzikos žurnalo „NME“ parengtos filmuotos medžiagos čia.
„The Pressure Room“ yra penkių muzikantų grupė iš Anglijos. Kaip juokauja pats kolektyvas, jų įvairialypiškumas, ko gero, dar „margesnis“ nei tarptautinės gynybinės sąjungos NATO narių.
Tai ne tik įvairių tautybių „mišrainė“, bet ir skirtingų profesijų žmonių junginys. Vokietis Rico Diks buvo profesionalus bilijardo žaidėjas, Europos čempionas, apkeliavęs kone visą pasaulį. Matt Nasir koncertinių turų metu yra lydėjęs tokius muzikantus kaip Frank Turner ir Andy Yorke, bet spaudoje buvo labiau „linksniuojamas“ dėl romantinių santykių su televizijos laidų vedėja Kate Garraway. Švedė Anna Dahlin buvo garsistė, Joe Rodriguez Jr dirbo atsitiktinius įvairius darbus, bet yra leidęsis į muzikinį turą su Hafdis Huld, o Ollie Weston buvo muzikos kūrėjas, kuris savu laiku grojo su Amy Winehouse ir Jamie Cullum.
Grupė susikūrė 2006 metais, kai po viešos improvizacijų nakties Londone vokalistas Rico bei gitaristas Matt‘as suprato, jog abi turi labai panašų muzikinį skonį, nulemtą tų pačių įtakingų muzikos ikonų. Vėliau prisijungė bosistas Ollie, pianistė Anna bei būgnininkas Joe ir kolektyvas kelis metus muzikavo bei rengė Londone koncertinius pasirodymus.
2009 metais „The Pressure Room“ išleido pirmąjį keturių dainų EP „Four Songs“, kurį nemokamai galima atsisiųsti čia.
Tiesa, po jo sekė ir pilnas debiutinis studijinis albumas „Wide of the Mark“.