geriausi metų albumai

Metų favoritai: manoMUZIKA pristato geriausių 2021-ųjų albumų TOP 15

Metams skaičiuojant savo paskutiniąsias dienas, manoMUZIKOS autoriai, tradiciškai, skaičiuoja muzikinį metų derlių. Į klausimą, kokie buvo metai, turėtume tradicinį kasmetinį atsakymą: įvairūs. Ir toje muzikinėje įvairovėje gyvendami visus metus, kirsdami jų finišo tiesiąją dalinamės geriausių šių metų albumų penkioliktuku, kuris tik dar kartą patvirtina faktą, jog šie metai buvo iš tiesų velniškai spalvingi.

15. GOJIRA „Fortitude

Prancūzų sunkiojo metalo atlikėjai „Gojira“ gerbėjus pradžiugino septintuoju studijiniu albumu „Fortitude“. Kritikai šiam įrašui negaili gerų žodžių ir vadina solidžiausiu grupės istorijoje. Pagyrų šis albumas sulaukė ne šiaip sau: „Fortitude“ vadinamas „vienu iš labiausiai lauktų 2021 m. metalo įrašų”, o jį liaupsino tokie įžymūs portalai kaip „The Guardian“, „Rolling Stone“, „Kerrang!“, „Metal Hammer“ ir „Revolver“.

Šiuo albumu „Gojira” įsitvirtina kaip viena meistriškiausių ir laukiamiausių šiuolaikinio metalo grupių, kuri ne tik groja kokybišką muziką, bet ir papuošia ją puikiais tekstais.

14. JON HOPKINS „Music for Psychedelic Therapy“

Įkvėptas 2018 m. ekspedicijos į Ekvadoro urvus Amazonės miškuose, britų prodiuseris ir muzikantas Jonas Hopkinsas pristatė įtraukiantį new age/ambient muzikos albumą „Music for Psychedelic Therapy“, skirtą psichodelinėms sielos kelionėms su muzikiniu gidu. Tai itin asmeniška klausymosi patirtis, todėl Hopkinsas rekomenduoja pasimėgauti albumu gulint, visiškoje tamsoje ir užsidėjus ausines. Šis albumas – tai magiška gamtos ir kūrybos sąjunga – erdvė, kurioje protas gali atsiverti naujoms patirtims.

13. FC BASEBALL „Vorai“

Tautvydas Gaudiešius, geriau žinomas kaip „FC Baseball”, atrodo, albumus kuria taip lengvai, kad daugelis kūrėjų jam gali tik pavydėti. Po puikaus 2020 metais išleisto debiutinio įrašo „LÙNA“ sekė niekuo jam nenusiledžiantys „VORAI”. Kam patinka „FC Baseball” muzika, šis įrašas bus labai gardus kasnis. Jame – naujais hitais tapę kūriniai „Gyvenimas”, „Saturnas”, „Mūzos”. Tiesą sakant, net sunku kažką išskirti. Tiesiog labai gražus, vientisas, nuostabiai ilgiems žiemos vakarams tinkantis darbas.

12. MOBY „Reprise“

“Reprise” – tai “atnaujintų” žymiausių Moby kūrinių albumas. Žymiausi Moby karjeros kūriniai čia yra visiškai naujai aranžuoti, bei įrašyti kartu su „Budapest Art“ orkestru ir būriu žymių kviestinių vokalistų. Tai be galo gražus, šviesus ir itin vientisas albumas. Ateityje šis darbas neabejotinai bus regimas, kaip vienas esminių Moby karjeros šviesulių.

11. GABRIELĖ VILKICKYTĖ „Vilko Švelnumas“

Pačioje pavasario pabaigoje Gabrielė Vilkickytė Lietuvai padovanojo pasakiškai švelnią 12-os dainų tobulybę. Jaukią. Labai lyrišką. Gilią. Vietomis – ypatingai liūdną, kartais – velniškai sielvartingą, o akimirkomis – iki kaulų smegenų geidulingą. “Vilko švelnumas” – labai išbaigtas, gilus ir be proto melodingas, sunkiai nuspėjamas ir neįtikėtinai vientisas. Perklausęs jį “nuo – iki” pasijunti it perskaitęs gilią, rimtą, ilgai išliekančią ir nepaliekančią knygą…

Šis įrašas – absoliutus muzikos triumfas. Tokios, kuri paliečia. Tokios, kuri priverčia ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Tokios, kuri priverčia norėti klausytis dar ir dar… Tokios, kuri užpildo tuštumą ir įsiskverbia iki pat gilumos.

10. RHYE „Home“

Ketvirtasis, sausio mėnesį pasirodęs “Rhye” albumas “Home” – dar vienas pasakiškas švelnaus intymumo muzikinis triumfas. Nuo pirmosios (apskritai vienos gražiausių šių metų dainų) “Come In Closer” iki paskutiniosios “Holy” klausantis Milosho naujos plokštelės nepleidžia jausmas, kad geriau būti tiesiog negali. O jei dar mylimas žmogus šalia – bendra harmonija yra tiesiog pasakiška.

Taigi, 13 naujų dainų, kurias sukūrė Miloshas yra dar viena išskirtinė būtinybė, kurią turi turėti kiekvienas melomanas. “Home” – ypatingai švelnus muzikinis grožis, papuošiantis kiekvieno melomano fonoteką.

9. FINK „IIUII”

“IIUII”– naujai įrašyta stipriausių grupės “Fink” kūrinių retrospektyva. Tai – puiki galimybė pažvelgti į rinktines šios grupės dainas per šiandieninę, patirties kupiną “Fink” skambesio prizmę. Seni kūriniai čia įgauna daugiau spalvų, o naujesni – puikiai papildo senuosius. Jei norite įsigyti tik vieną Fink albumą, bet nežinote kurį – įsigykite šį. Čia rasite viską, kas “Fink” kūryboje taip žavi.

8. MONO „Pilgrimage of the Soul”

Vienuoliktasis japonų “MONO” albumas “Pilgrimage of the Soul” yra didingas ir dinamiškas. Tai – emocinė kelionė, kurią iš tiesų patirti galima tik klausant albumą nuo pradžios iki pabaigos. Taip geriausiai atsiskleidžia ši spalvinga emocinė kelionė, vedžiojanti klausytoją nuo siaubingos audros iki vaiskios, tačiau nerimą keliančios ramybės.

7. ANDRIUS MAMONTOVAS „Paleisk”

“Paleisk” yra 21-asis solinis Andriaus Mamontovo albumas, pasaulį išvydęs rugsėjo pabaigoje, vos kiek daugiau nei metai po plokštelės “Perlai ir sakuros” pasirodymo. Šiame įraše galima išgirsti viską, dėl ko žmonės jau tiek daug metų myli Andriaus kūrybą. Ir “Foje” laikmetį primenančią “Bedugnę”, ir pirmąjį Andriaus studijinį albumą “Pabėgimas” užkabinančią titulinę plokštelės dainą “Paleisk”, ir “Šiaurės naktis. Pusė penkių” nuotaikos kupiną kompoziciją “Prakeikti”. “Miestas iš sapnų” – daina, sukurta praėjusio albumo “Perlai ir Sakuros” stiliumi galėtų drąsiai tapti pasakišku Vilniaus himnu (ypač turint minty ateinantį didįjį Vilniaus gimtadienį), o daina “Ar girdi mane?” turėtų “užkabinti” jautresnės ir melodingesnės akustinės Andriaus lyrikos gerbėjus. ir tai tik kelios dainos iš visų dešimties, esančių albume.

“Paleisk” yra įvairus. Bet labiausiai – gilus, išjaustas, labai muzikalus ir melodingas, kiek egzistencinis (visgi tai yra albumas, kuris buvo sukurtas pandemijos metu). Tačiau svarbiausia yra tai, kad jame tiek Andriaus, tiek ir “Foje” klausytojas atras sau tinkamą ir sau artimą dainą.

6. FUME „Data Sapiens”

Kūrėjo Fume albumas „Data Sapiens“ – konceptualus neoklasikinio žanro albumas, kuriame operinių vokalų bei styginių instrumentų garsais kalbama apie žmonijos evoliuciją. Kūriniai puikiai klausosi ir atskirai, tačiau visa kūrėjo pasakojama istorija atsiskleidžia perklausius visus 8 albumo kūrinius iš eilės. Nenorime, kad praleistumėte puikią muzikinę kelionę po evoliuciją, todėl tikrai rekomenduojame klausyti visą albumą nuo pradžios iki pabaigos.

5. EFTERKLANG „Wildflowers“

Danijos roko grupės „Efterklang“ albumas „Windflowers” tai nuostabus šviežio ir pasakiškai gaivaus oro gūsis. Tai labai vientisas, organiškas ir susiliejantis į vieną gražią istoriją įrašas. Nuo baladės “Alien Arms” iki šokių aikštelei tinkamo kūrinio „Dragonfly”. Skirtingos dainos, kurias vienija šviesi atmosfera. Tai – labai įvairiapusiškas, originalus ir kabinantis darbas.

4. NICK CAVE AND WARREN ELLIS “Carnage”

Karantino sąlygomis įrašytas albumas daug kam buvo staigmena. „Carnage“ labai įvairialypis – nuo labai stiprų toną užduodančio „Hand Of God“, jautrią atsiradimo istoriją turinčią „White Elephant“, iki viską užbaigiančio šmaikštaus „Balcony Man“. Tai dar vienas nuostabu vos 40 minučių trukmės albumas, vertas kiekvienos su juo praleistos minutės. Ant repeato.

3. DAVID GRAY „Skelling”

„Skellig“ – tai jau dvyliktas David Gray albumas jo karjeroje. Jame, kaip ir kituose jo įrašuose dominuoja lyrika, melancholija ir švelnūs ritmai, tačiau jis vis tiek išskirtinis. Pasižymi ypatingu svajingumu, švelnumu, tačiau turi ir aštresnių prieskonių.

Sukurti šį albumą atlikėją įkvėpė salos uolynai esantys mažiau nei dešimt mylių nuo pietvakarinės Airijos pakrantės. Klausant atlikėjo dainų nesunku įsivaizduoti užburiančius salos vaizdus.

2. HAYDEN CALNIN „What It Means To Be Human”

„What It Means To Be Human“ – vienas nuostabesnių pastarojo meto pop/ indie folk darbų, kuris, bent jau kol kas prasprūsta pro didžiausių muzikos leidėjų (o tuo pačiu ir žiniasklaidos kanalų) akis. Ir visgi, akivaizdu, kad tai tik laiko klausimas, nes tai, ką pasauliui dovanoja Hayden Calnin, yra neįtikėtina.

Nuostabi muzika, pasakiški muzikiniai piešiniai, fantastiškos aranžuotės, gražūs (nebanalūs) tekstai – visa tai galima rasti “What It Means To Be Human”.

Šis albumas – tai įrašas, kurio nepaklausysite paprastai – kaip foninės muzikos darbe ar ausinuke lėkdami į susitikimą. Jam reikia ramybės, dėmesio ir bent jau šiek tiek susikaupimo. Ir visgi, jeigu gyvenime egzistuoja terminas “muzikos grožis”, tai šis Hayden Calnin albumas yra jo iliustracija.

  1. MOGWAI „As The Love Continues”

Škotų post-roko grupės „Mogwai” dešimtasis studijinįis albumas „As the Love Continues” džiugina šviežiu skambesiu. Nors nuo pirmųjų natų aišku, jog čia „Mogwai” muzika, albumas nėra tik prieš tai buviusių įrašų tęsinys. Anaiptol – jame yra ir elektronikos, ir trapaus vokalo, ir sintezatoriaus partijų. Klausytojams, kurie mėgsta gitarinę instrumentinę muziką, „As The Love Continues“ yra tikra dovana ausims.

Negana to, albumas sulaukė gausybė pozityvių įvertinimų. Jau pirmąją savaitę po išleidimo šis įrašas pateko į Jungtinės Karalystės albumų topo pirmąją vietą. „As the Love Continues” taip pat buvo nominuotas „Mercury“ prizui, kuriuo pagerbiama geriausia britų muzika, ir jis laimėjo Škotijos metų albumo apdovanojimą.

Metų favoritai: manoMUZIKA pristato geriausių 2020-ųjų albumų TOP 15

Kaip ir kasmet, likus vos keliom dienoms iki naujųjų metų, portalas manoMUZIKA.lt pristato geriausių šiemet išleistų albumų penkioliktuką. Geriausiųjų manoMUZIKOS sąraše – tik tos plokštelės, kurios buvo išleistos 2020-aisiais.

Šiųmetis topas – jau 10-asis manoMUZIKOS istorijoje (taip taip, vasarį mes švęsime jau dešimtąjį savo gimtadienį). Jis, tradiciškai, sudaromas sumuojant visų portalo autorių skirtus balus.

Šiemet skelbiamo sąrašo išskirtinumas – akivaizdus. Per dešimt metų dar nė karto nėra buvę, kad net keturios aukščiausios topo vietos atitektų Lietuvos atlikėjams.

Taigi, pristatome Jums pilną manoMUZIKOS geriausių 2020-aisiais išleistų albumų sąrašą.

15. Owen Pallet „ISLAND”

Island_Owen Pallett

Owen Pallet „Island”

Šio albumo Oweno Palletto gerbėjai laukė net šešerius metus. Londono „Abbey Road“ įrašų studijoje įrašytas albumas džiugina nuostabiomis aranžuotėmis (įrašuose dalyvavo London Contemporary Orchestra) ir vėl nukelia klausytojus į neįtikėtiną Oweno Palletto fantazijų pasaulį.

14. Asaf Avidan „ANAGNORISIS”

Asaf Avidan Anagnorisis

Asaf Avidan „Anagnorisis”

Šio įrašo dainos labai skirtingos, tačiau jas vienija išskirtinis atlikėjo vokalas. Kartais iš tiesų sunku patikėti, kad jas atlieka ne moteris… „Anagorisis“ – tai labai geras pusvalandis išskirtinės muzikos, kuri tikrai turėtų patikti visiems, mėgstantiems subtilius, netradicinius garsus.

13. Young Gun Silver Fox „CANYONS”

Canyons

Young Gun Silver Fox „Canyons”

Kalifornijos grupė „Young Gun Silver Fox“ daugeliui senojo žemyno gyventojų – neatrastas ir dar nežinomas vardas. Ir dėl to belieka labai apgailestauti, mat jų grojama muzika – itin nepretenzinga ir tinkanti visiems gyvenimo atvejams. Jų muzika nuostabiai gražus pop, funk ir soul muzikos mišinys, pagardintas pasakišku surf roko prieskoniu. Jos gera klausytis namuose kai lyja, gamtoje, kai skaisčiai šviečia saulė ar automobilyje, kai priešakyje laukia ilgas kelias. Tiesiog skambu, švelnu, neįnoringa ir labai gražu. Tiesa, pati grupė savo žanrą pristato kaip West Coast Classic Pop Rock Soul.

12. Bruno Major „TO LET A GOOD THING DIE”

Bruno Major

Bruno Major „To Let A Good Thing Die”

Bruno Major teigia, kad jo muzikos reikia klausytis namuose, jaukiai įsitaisius ir atsipalaidavus. Klausant naujojo albumo akivaizdu, kad šiam teiginiui prieštarauti tikrai nėra prasmės. Naujasis įrašas – labai jaukus ir šiltas. Ir jo galima klausytis visur! Tiek laiką leidžiant namuose, tiek gamtoje, tiek džiaugiantis ilgais vakarais ir saulėlydžiais.

11. Perfume Genius „SET MY HEART ON FIRE IMMEDIATELY”

Perfume Genius

Perfume Genius „Set My Heart On Fire Immediately”

Švelnumas ir brutali jėga, šokiai ant stalų ir intymumas – toks yra penktasis Mike‘o Hadreaso aka „Perfume Genius“ albumas. „Set My Heart On Fire Immediately“ savyje talpina viską ir dar daugiau. Tai nuostabus įrašas, vertas kiekvienos su juo praleistos minutės.

10. Matt Berninger „SERPENTINE PRISON”

Matt Berninger SERPENTINE PRISON

Matt Berninger „Serpentine Prison”

Naujasis grupės „National” vokalisto solinis diskas – itin vientisas. Nepaisant to, kad jame esantys kūriniai gal kiek ir panašūs vienas į kitą, tačiau būtent tai ir leidžia plokštelę vadinti visiškai išbaigta. „Serpentine Prison” turėtų nepalikti abejingų romantiškos sielos atstovų, kuriems lyriškos melodijos ir švelnus Matto vokalas yra geriau nei aštrūs gitarų skambesiai ir būgnų ritmai.

9. Paul Weller „ON SUNSET”

Paul Weller ON SUNSET

Paul Weller „On Sunset”

Šių metų liepa atnešė puikų, jau 15-ą Paul Wellerio solo albumą (26-ą kūrėjo karjeroje). „On Sunset“ apjungia jo susidomėjimą avangardu ir future soul. Pirmojo albumo daina „Mirror Ball“ puikiai įveda į albumą ir dalies kritikų vadinama vienu iš drąsiausiu/ rizikingiausių jo parašytų kūrinių. Rock, soul ir folk mišinys išlieka jo kompozicijų pagrindu, tačiau P. Welleris tuo neapsiriboja ir vis drąsiau žengia į avangardo vandenis bei meta sau iššūkį sukurti geriausią ir drąsiausią albumą. „On Sunset“ būtent toks ir yra – geras ir drąsus įrašas, kurio melomanai klausys ne kartą. Šis įrašas – kaip gera knyga, kurioje vos atradęs kažką naują, suvoki, kad norisi išgirsti ar perskaityti dar ne vieną kartą.

8. Jack Garratt „LOVE, DEATH & DANCING”

Jack Garrat

Jack Garratt „Love, Death And Dancing”

Birželio viduryje britų talentas Jackas Garrattas išleido albumą „Love, Death & Dancing“. Tai įvyko po 4 metų pertraukos! Dar 2016-aisiais dienos šviesą išvydo pirmas pilnas jo albumas „Phase“, kuriame buvo galima rasti ir vieną dažniausiai tais metais mūsų klausytą dainą „Weathered“. Baigęs pristatinėti savo debiutinį įrašą, Jackas iškart pradėjo kurtį naująjį. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo veikla. Šalia to jis dirbo ir su tokiomis atlikėjomis kaip Katy Perry ar Kacy Hill. Džiugu, kad šiame procese jis rado laiko ir savo kūrybai.

Naująjį „Love, Death & Dancing“ drauge su pačiu J. Garrattu prodiusavo prodiuseris Jacknife’as Lee. Šio žmogaus porfolio galime rasti veiklą su tokiais atlikėjais kaip „U2“, „The Killers“, „Snow Patrol“, Robbie Williams ir kitais.

Apibrėžti jo muziką vienu žodžiu – praktiškai neįmanoma. Tai elektronikos, R&B, indie pop ir netgi trip hopo mišinys. Jo muzika puikiai tinka ir šokių aikštelėms, ir saulėtiems vasaros vakarams, ir romantiškai lyriškai akimirkai prie židinio.

7. Tame Impala „THE SLOW RUSH”

The-Slow-Rush

Tame Impala „Slow Rush”

„The Slow Rush” – vasarį pasirodęs australų psichodelinio roko atstovų „Tame Impala“ ketvirtasis albumas. Jis tiks tiek foniniam pasiklausymui, tiek ir muziką iki kaulų smegenų narplioti mėgstančiam melomanui, ieškančiam įdomesnių garsų. Taip yra todėl, kad sulig pirmu pasiklausymu albumas atrodo lengvas ir paprastas, tačiau yra kiek kitaip. Kuo daugiau jo klausome (o ne tik girdime), tuo labiau išgirstame, kiek ten visko subtiliai, kokybiškai ir gerai „Tame Impala“ sudėjo. Visgi pripažįstame, jog klausant albumo apima pakili nuotaika ir kartai nesinori analizuoti. Tada norisi tiesiog pasimėgauti muzika, kuri čia yra tikrai puiki.

6. Fontaines D.C. „A HERO’S DEATH”

a hero's death_fontaines dc

Fontaines D.C. „A Hero’s Death”

Antrajame savo albume vaikinai iš Dublino nenuėjo pramintu takeliu. Jie užaugo. Ir padarė tai per labai trumpą laiką. „A Hero‘s Death“ – solidesnis, brandesnis, niūresnis darbas, pelnęs jiems ne tik vietą mūsų tope, bet ir „Grammy” nominaciją.

5. Caribou „SUDDENLY”

caribou

Caribou „Suddenly”

“Suddenly” – vienas gražiausių šių metų albumų, savyje talpinantis liūdesį, džiaugsmą, nusivylimą ir viltį. Čia nėra nereikalingų natų, o margas stilių kaleidoskopas nuteikia optimistiškai. Šio albumo galima klausytis garsiai ir gerti kiekvieną garsų sąskambį, bet juo galima mėgautis ir tyliai, kaip ramiai nuteikiantį muzikinį foną. Kiekvienas melomanas naujausiame “Caribou” darbe ras kažką sau. O tai tikriausiai ir yra gražiausias šio albumo aspektas.

4. Happyendless „UTOPIA”

happyendless

Happyendless „Utopia”

„Happyendless“ pavadinimas jau yra tapęs kokybiškos elektroninės muzikos sinonimu, o „Utopia“ kol kas yra stipriausiais ir įdomiausias dueto albumas. Tai – nostalgiškas, elegantiškas ir beprotiškai melodingas retrofuturistinis techno, skirtas šokių aikštelėms. Realioms, ir toms, kylančioms prieš akis klausant šios muzikos ausinėse. „Utopia“ savyje talpina akinančią šviesą, švelniai persmelktą nežinomybe ir nerimu. Gražu. Tokie “Happyendless” mums patinka labiausiai.

3. FC Baseball „LUNA”

FC Baseball

FC Baseball „Luna”

Tiems, kurie stebi Lietuvos muzikos sceną, pseudonimas „Junior a“ turėtų būti labai gerai pažįstamas. Švelni elektronika ir itin jauki muzika nepaliko abejingų – „Junior a“ tapo mėgiamu ir daug pozityvių liaupsių sulaukusiu projektu.

Spalio pradžioje Tautvydas Gaudiešius (aka „Junior a“) pristatė savo naują projektą „FC Baseball„. Tiesa, sakyti „pristatė“ gal ir nebūtų visiškai teisinga, mat atlikėjas apie projektą siuntė žinutes savo gerbėjams jau kurį laiką. Tačiau pasakiška vyšnaitė ant muzikinio torto buvo uždėta būtent pirmosiomis spalio dienomis.

„Tikra, trapi ir bekompromisė – “LÙNA” jau skrenda„, – pristatydamas naują albumą savo Facebook paskyroje rašė „Fc Baseball“. Ne tik dėl trapumo ar kompromiso nebuvimo, bet ir dėl nuoširdumo, muzikalumo ir netikėtai sentimentalaus liūdesio „LUNA” mums tapo vienu gražiausių šio pandeminio rudens palydovu, be kurio 2020-ieji būtų sunkiai įsivaizduojami.

2. Solo Ansamblis „OLOS”

Solo Ansamblis

Solo Ansamblis „OLOS”

„Olos“ – nenuginčijamai vienas stipriausių lietuviškos muzikos įrašų per pastarąjį dešimtmetį. Tamsus, gilus, grubus… O albumą lydintys audiovizualiniai sprendimai šiam įrašui suteikia dar daugiau atspalvių. Kažkam gali pasirodyti, jog šiame albume trūksta hitų. Jie teisūs. Tačiau ne hitai, o atmosfera ir blyškus vientisumas yra šio albumo variklis. Ir, dievažin, variklis veikia!

1. Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros”

Perlai ir sakuros

Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros”

„Perlai ir Sakuros” – primas naujas Andriaus albumas, pasirodęs po 5 m. pertraukos. Klausytis jo galima galybę kartų – kaskart atrandi vis kažką naujo. Tai tas pats, kaip šimtą kartų peržiūrėtas mylimas filmas – kuo dažniau žiūri, tuo labiau supranti, kad yra pasakiškų detalių, į kurias anksčiau neatkreipdavai dėmesio…

Tie, kas čia tikisi atrasti akustinį Mamontovą, turėtų mesti tokias viltis šalin. Akustinės gitaros garsų čia reikės su žiburiu paieškoti. Andrius albumą kūrė pianinu, o pildė ir lipino savo studijoje – tad nenuostabu, jog čia dominuoja sintetiniai garsai ir tai yra viena priežasčių, dėl kurių albumas tampa dar įdomesniu ir nenuspėjamu.

„Perlai ir Sakuros“ – labai lėtas. Svajingas. Sentimentalus. Gilus. Gal netgi liūdnas. Visgi albumo „gulbės giesme“ pavadinti negali, nes autorius, panašu, toli gražu neketina sustoti kurti. Potencialus radijinis hitas jame tik vienas – titulinė albumo daina. Ir nors albume tik 8 dainos, perklausius jo pasijunti tartum perskaitęs gerą knygą. Darbas labai vientisas, nuoseklus ir išbaigtas. O jo cherry on top – albumą užbaigiantis finalinis sentimentaliai liūdnas kūrinys „Malibu“.

Metų favoritai: manoMUZIKA pristato geriausių 2019-ųjų albumų TOP 15

2019

Albumai (nuotr. radioX.co.uk)

Kaip ir kiekvienais metais artėjant gražiausioms žiemos šventėms, manoMUZIKA ima skinti per metus pasaulio užaugintą muzikinį derlių. Tradiciškai, prieš pat Kalėdas pristatome geriausių metų albumų sąrašą. Jau devintus metus iš eilės (būtent tiek gyvuoja portalas manoMUZIKA.lt) čia rašantys autoriai susirenka prie bendro stalo, pateikia savo geriausiųjų sąrašus, prasideda diskusijos  ir po ilgų šiais metais išleistų albumų perklausų, dėliojimų visų „už ir prieš”, duotų balų skaičiavimų , sudaro savo geriausiųjų „katalogą”. Vieną. Nedalomą. Nepriklausomą.

2019-ieji nuo pat pirmųjų metų savaičių žadėjo būti ypatingi. Tokie jie ir buvo. Ne tik nepriklausomoje, bet ir populiariojoje muzikoje. Todėl labai norėjome pateikti gerokai ilgesnį sąrašą. Tačiau prieš 9 metus sukurtos tradicijos yra tos, kurių nusprendėme nelaužyti, todėl ir vėl likome prie geriausiųjų 15-tuko.

Taigi, Jūsų dėmesiui, portalo manoMUZIKA.lt geriausių 2019 metų albumų TOP 15.

1. FINK „Bloom Innocent”

 

2. Bon Iver „i,i”

 

3. Coldplay „Everyday Life”

 

4. Apparat „LP 5”

 

5. TOOL „Feal Inoculum”

 

6. The Slow Show „Lust and Learn”

 

7. Nick Cave & The Bad Seeds “Ghosteen”

 

8. Efterklang “Altid Sammen”

 

9. Thom Yorke “ANIMA”

 

10. The National “I Am Easy To Find”

 

11. Patrick Watson “Wave”

 

12. Paulius Kilbauskas “Elements”

 

13. Raconteurs “Help Us Stranger”

 

14. Black Midi “Schlagenheim”

 

15. Nick Murphy “Run Fast Sleep Naked”

manoMUZIKA.lt: geriausių 2017-ųjų metų albumų TOP 15

Albumai

2017–ųjų metų albumai

Jau septintus savo gyvenimo metus skaičiuojantis muzikos portalas manoMUZIKA.lt turi vieną nuo pat įsikūrimo pradžios nekintančią tradiciją – tarpušvenčiu paskelbti nueinančių metų geriausių albumų topą. Tai 15 albumų, kurie, portalo autorių nuomone, yra verčiausi aukščiausių pozicijų, išskirtinumo ir, žinoma, geriausiųjų vardo.

Šiemet manoMUZIKOS sąraše buvo 77 albumai. Natūralu, augant portalo autorių skaičiui, daugėja ir paminėtų įrašų kiekis. Tačiau kiekvienas mM rašantis žmogus turėjo išrinkti 15 2017-aisiais išrinktų plokštelių, sureitinguoti jas atitinkamai nuo 1 iki 15 vietos prioritetų tvarka, o tada prasidėjo didysis balų skaičiavimas. Taigi, sudėliojus visų mūsų balsus, gavome gerą, skanų, skambų ir žavų šių metų penkioliktuką.

Topo viršūnėje – devintąį solinį albumą (ir antrą per šiuos metus) „Resurgam” išleidęs ir menų fabrike „Loftas” pasakišką pasirodymą surengęs britų kolektyvas „Fink”. Jis aukščiausiųjų trejetuke aplenkė dvi JAV grupes – Matto Berningerio kolektyvą „The National” su albumu „Sleep Well Beasts” ir ketvirtąją studijinę plokštelę išleidusį Pensilvanijos šešetą „The War On Drugs”. Mistiškasis, idėjinis ir gyvenimo mėtytas bei vėtytas Benjaminas Clementine’as su antruoju savo albumu įsitaisė ketvirtoje, o buvęs „Oasis” dainų autorius Noelis Gallagheris su visiškai kitaip skambančiu „Who Built The Moon?” – penktoje vietoje (beje, jo brolio Liamo debiutas – dviem pozicijomis žemiau).

Šiemet iš 15 albumų 9 priklauso Didžiosios Britanijos, 2 Kanados, 4 JAV atlikėjams.

manoMUZIKA.lt geriausių 2017-ųjų albumų TOP 15:

  1. FINK  – Resurgam (Ninja Tune, Didžioji Britanija)
  2. THE NATIONAL – Sleep Well Beast (4 AD, JAV)
  3. THE WAR ON DRUGS – A Deeper Understanding (Atlantis, JAV)
  4. BENJAMIN CLEMENTINE – I Tell A Fly (VIRGIN EMI, Didžioji Britanija)
  5. NOEL GALLAGHER’S HIGH FLYING BIRDS – Who Built The Moon? (SOURMASH, Didžioji Britanija)
  6. LEIF VOLLEBEKK – Twin Solitude (Secretly Canadian, Kanada)
  7. LIAM GALLAGHER – As You Were (Warner Bros, Didžioji Britanija)
  8. BONOBO – Migration (Ninja Tune, Didžioji Britanija)
  9. BRUNO MAJOR – A Song For Every Moon (July Records, Didžioji Britanija)
  10. SAMPHA – Process (Young Turks, Didžioji Britanija)
  11. STEREOPHONICS – Scream Above The Sound (Parlophone, Didžioji Britanija)
  12. FATHER JOHN MISTY – Pure Comedy (Belle Union, JAV)
  13. ARCADE FIRE – Everything Now (Columbia, Kanada)
  14. SOHN – Rennen (4AD, Didžioji Britanija)
  15. St. VINCENT – Masseducation (Loma Vista, JAV)

manoMUZIKA.lt: 2013 metų albumų TOP 15

2013 metams skaičiuojant savo paskutines valandas, muzikos portalas manoMUZIKA.lt lieka ištikimas savo tradicijoms. Kaip ir pastaraisiais metais, taip ir šiemet pristatome geriausių 15 metų albumų.

Itin derlingi ir labai muzikalūs metai šiemet nešykštėjo geros muzikos, staigmenų ir netikėtumų. Vieni įrašai pateisino lūkesčius, kiti – juos netgi pranoko. Tačiau buvo ir tokių, kurie mūsų poreikių ir tikėjimo kartelės taip ir nesugebėjo peršokti.

Visgi šiandien nekalbėsime apie tai, kas neigiama ir užleisime vietą tik muzikiniam pozityvui. Todėl sveikiname jus su artėjančiais naujaisiais ir pristatome geriausių 2013 metų manoMUZIKOS 15 albumų sąrašą!

15. Postiljonen – Skyer 

14. Arctic Monkeys – AM

13. King Krule – 6 Feet Beneath the Moon



12. Inc. – No World

11. Moby – Innocents

10. Editors – The Weight Of Your Love

9. James Blake – Overgrown

8. Kings Of Leon – Mechanical Bull

7. Devendra Banhart – Mala

 

6. Darkside – Psychic

5. Moderat – II

4. Laura Mvula – Sing To The Moon

3. Mazzy Star – Seasons Of Your Day

2. Volcano Choir – Repave

1. Bonobo – The North Borders

2013-ieji: geriausi šiemet išleisti albumai arba ką žada muzika?

Kažin ar yra buvę tokie muzikaliai derlingi metai, kurių vien per pirmą ketvirtį išleistų albumų pilnai pakaktų sudaryti geriausių metų albumų sąrašą. Kažin ar per pastarąjį dešimtmetį yra pakakę pirmų trijų metų mėnesių tam, kad drąsiai atsipūtę galėtumėme sakyti: muzikinis derlius yra toks vaisingas, kad vargu ar įmanoma tikėtis kažko daugiau… Žinoma, sunkiai atsimenu savo jausmą praėjusių metų balandį apmąstant 2012-ųjų metų kovą, vasarį ir sausį, tačiau emocija, kurią nešiojuosi apie šių metų pradžią yra tokia didelė, kad neparašyti apie pirmųjų mėnesių muziką tiesiog negaliu.

Taigi, šiame rašinyje – trumpas ekskursas į 6 geriausius pirmojo metų ketvirčio  albumus. Užbėgdamas galimam nepasitenkinimui už akių galiu iškart „pasiteisinti” prieš tuos, kurie tikėjosi šiame „mini-sąraše” išvysti Nicko Cave’ o diską „Push The Sky Away” ir po dešimties metų pertraukos į didžiąją sceną sugrįžusio Davido Bowie plokštelę  „The Next Day”. Taip, abu albumai iš tiesų yra neįtikėtinai geri, tačiau lyginant su tais, kuriuos paminėsiu čia – pirmieji du nebuvo grotuve „zulinami iki negaliu”, todėl pirminiame sąraše vietos jiems tiesiog neatsirado. Kita vertus, klausydamas muzikos, noriu to ar ne, visuomet vadovaujuosi ir subjektyvumo kriterijumi, tad posakis „širdžiai – neįsakysi” šiuo atveju ir buvo vienas svarbiausių apibendrinant pirmąjį metų ketvirtį.

Rhye "Woman"

I. RHYE „Woman”

Net nemirktelėdamas šį duetą galėčiau pavadinti asmeniniu 2013-ųjų metų atradimu. Jų muzika varijuoja nuo Sade iki „Satin Jackets” remiksų, o pagrindinio atlikėjo balsas kur kas labiau primena akustinio džiazo improvizacijoje paskendusį moterišką vokalo pasažą nei į trečiąją dešimtį įkopusio tvirto Amerikos vyro tembrą. Daug falceto, daug romantikos, įvairiapusė lyrika ir muzika tinkanti visoms gyvenimo akimirkoms – nuo romantiškos vakarienės žvakių šviesoje iki kelionės išsvajoto ir saulėto paplūdimio link. „Woman” – neabejotinai nuoseklus dueto eksperimentas. Būsiu egoistas, tačiau „Rhye” palinkėsiu taip ir neatrasti savo vientiso muzikinio žanro, mat grožis, kurį jie atranda pasileidę į muzikos paieškas yra toks įtikinamas, kad norisi tikėtis, jog vyrukai likusį gyvenimą tik ieškos… Ir apie savo paieškas mums pasakos muzikine kalba.

Graffiti On The Train

II. STEREOPHONICS „Graffiti On The Train”

Galiu visai atvirai prisipažinti: ilgą laiką Kelly Joneso kolektyvas mano mėgiamiausiųjų sąraše turėjo tvirtas pozicijas aukščiausiame dešimtuke, o  tokios dainos, kaip „Mr. Writer„, „It Means Nothing„, „Have A Nice Day„, „Dacota” ar „Maybe Tomorrow” XXI amžiuje buvo neatsiejami mano muzikiniai palydovai .  Tačiau čia atėjo 2007-ieji: Kelly išleidžia ribotos muzikinės vertės savo solinį albumą, o kartu su grupe tėkšteli diską „Pull The Pin”. Abu įrašai man, iki kaulų smegenų mylinčiam šią Velso grupę, – toli gražu ne patys geriausi. Po poros metų dienos šviesą išvysta „Stereophonics” diskas „Keep Calm And Carry On”, po kurio pasirodymo teko savo vidinei Aldonai pripažinti: virš šitos liaudies atėjo metas dėti kryžių. Visgi, prisipažįstu, kad vos išgirdusi žinias apie tai, kad šie senstelėję piliečiai leidžia naują albumą, nubudo ir mano vidinė Aldona. Po pirmųjų žinių pasirodymo ji man pradėjo atkakliai piršti mintį „o gal šįkart viskas bus kitaip…”.

Laimei šįkart ji buvo teisi…

„Stereophonics” sugrįžo. Sugrįžo sėkmingai. Ir tai padarė taip tvirtai, kaip darydavo iki 2007-ųjų. Albume „Graffiti On The Train” – vos pora „vidutiniškų” kūrinių, o tokios dainos kaip „We Share The Same Sun„, bitliškoji „Been Caught Cheating” ar titulinis kūrinys – neabejotinai gali pretenduoti ir į geriausių britų salyno šio pusmečio dainų sąrašą.

Taigi, mano akimis savireabilitacija užsiėmę „Stereophonics” vyrukai turi pagrindo švęsti. Tikrai netikėjau, kad jų sugrįžimas bus toks stiprus.

"Mala"

III. DEVENDRA BANHART „Mala”

Apie šį Amerikoje gyvenantį pusiau amerikietį, pusiau venesualietį pastaruoju metu kalba visi, kas netingi. Jo ketverius metus kurtas albumas „Mala” vadinamas šedevru (ir su tuo aš visiškai sutinku), o jo muzika ne vieno muzikos kritiko įvardijama kaip jokių atitikmenų neturinti nauja socialinė – edukacinė kalba. Taip, Devendra – itin keistas ir itin pretenzingas kūrėjas. Tačiau jo kūryba išties žavi. Į jokius žanro rėmus netelpantis muzikinis piešinys,  įprasmintas jo aštuntajame diske, tikrai nepaliks abejingų. Ar jam įtaką daro viena iš CocoRosie sesučių, su kuria muzikantas jau ilgą laiką draugauja? Gal nestandartinio muzikinio piešinio link jį pastūmėja tamsioji „Antony And The Johnsons” siela Anthony Hegarty? Galbūt. Spėliokime, kurkime teorijas ir bandykime įminti neįmenamą Devendra Banhart muzikinę mįslę. Kol kas aišku viena: „Mala” – tikra muzikinė pasaka, be kurios 2013 metai muzikos enciklopedijose bus sunkiai įsivaizduojami.

Foals "Holy Fire"

IV. FOALS „Holy Fire”

„Holy Fire” – vienas laukiamiausių mano šių metų įrašų. Po neįtikėtino disko „Total Life Forever”, kurio koncerto specialiai skridau žiūrėti į Paryžių, trečio britų indie rokerių įrašo teko laukti trejus metus. Tačiau laukti buvo verta. Ar „Foals” sukūrė kažką naujo? Tikrai ne. Ne tik albumo promo kampanija, bet ir pačioje plokštelėje esančios dainos labai primena kai kurių „Total Life Forever” albumo kūrinių „sukirpimą”. Toli ieškoti nereikia – „My Number” sukurta pagal tą patį šabloną kaip ir „Total Life Forever„, „Stepson” – naujasias „Spanish Sahara” atitikmuo. Tačiau tai „Holy Fire” nepaverčia prastesniu. Yannio Phillippakio kolekyvas – šiuolaikinio indie roko skambesio kelrodis ne vienai jaunai britų grupei. Net neabejoju, kad savo būvimo kelrodžiu statusą po šio įrašo pasirodymo jie tik sustiprins. Ir netgi nepaisant to, kad jiems taip ir nepavyko okupuoti Jungtinės karalystės perkamiausių albumų sąrašo viršūnės (albumas pasiekė antrą vietą – aut. past), galėčiau duoti galvą nukirsti, kad „Holy Fire” bus vienas realiausių pretendentų laimėti prestižinį „Mercury” apdovanojimą ir tuziną kitų prizų Didžiojoje Britanijoje šiemet.

The North Borders

V. BONOBO „The North Borders”

Kai kažką išleidžia „Ninja Tune” (leiblas, leidžiantis grupę „Fink„) – tai automatiškai tampa verta dėmesio. Tačiau kai dienos šviesą išvysta „Bonobo” darbas – žinia tampa dvigubai aktualesnė. Simonas Greene’as naujos muzikos LP pavidalu nebuvo sukūręs nuo 2010 metų. Šis faktas, neabejotinai dar labiau padidino britų prodiuserio naujo įrašo laukimą.

Džiazas, elektronika, trip-hopas, downtempo ir netgi elementariausi pop motyvai – visa tai susipina naujausiame Bonobo diske. Tokio vientiso, o kartu ir labai įvairaus muzikinio įrašo jau senokai neteko girdėti. Subtilus, labai išbaigtas ir itin gilus „The North Border” bent jau mano akimis – vienas pagrindinių pretendentų į metų albumo sąrašo viršūnę.

Inc.

VI. INC. „No World”

Jeigu kas nors galvojo, kad šiuolaikinis ritmenbliuzas negali skambėti moderniau – galvokite dar kartą. Broliai iš Amerikos, anksčiau pasivadinę „Teen Inc.” sumoderninę stagnacijoje paskendusį nūdienos R&B žanrą gali drąsiai vadintis šiandienos prometėjais. Jeigu neįsivaizduojate kaip skambėtų vėlyvoji Stevie Wonderio  kūryba, sumaišyta su Maxwello ir Robino Thicke muzika – tuomet perklausyti naują „Inc.” albumą – tiesiog privalote. Ši muzika dar niekada neskambėjo taip naujai.

Taigi, toks trumpas žvilgsnis į kelis (iš visos galybės) gerus šiemet išleistus muzikinius albumus. Antras ketvirtis žada būti taip pat itin dėkingas. Vien tik ko verti naujus įrašus išleisiantys tokie vardai kaip James Blake, „Phoenix” ar „The National„. Tad baigdamas šį trumpą įrašą nenoriu dėti taško.

Todėl rašau… „To Be Continued”

…. in 3 months.

Paskelbti pretendentai laimėti apdovanojimą už geriausią 2011 metų debiutinį albumą

Viena populiariausių ir įtakingiausių Didžiosios Britanijos radijo stočių „X Fm” paskelbė dešimt albumų, pretenduojančių atsiimti „New Music Award” (liet. naujosios muzikos apdovanojimą) statulėlę. Tarp dešimties pretendentų galima atrasti ir savo solinius projektus šiemet pradėjusius brolius Noelį ir Liamą Gallagherius.

New Music Award

manoMUZIKA pateikia visą dešimties albumų sąrašą

Beady Eye – Different Gear, Still Speeding
James Blake – James Blake
Chapel Club – Palace
Noel Gallagher’s High Flying Birds – Noel Gallagher’s High Flying Birds
Ben Howard – Every Kingdom
Miles Kane – Colour Of The Trap
Benjamin Francis Leftwich – Last Smoke Before The Snowstorm
Scroobius Pip – Distraction Pieces
Ed Sheeran – +
The Vaccines – What Did You Expect From The Vaccines?

Laimėtojas, kurį išrinks kompetentinga muzikos industrijos atstovų komisija, paaiškės vasario 8 dienos vakarą.

Komisijos nariai: 

Charlie Fink („Noah & The Whale”)
Clint Boon (Xfm)
Craig Potter („Elbow”)
Danny Wallace (Xfm)
David Mogendorff (MTV)
Dom Howard („Muse”)
Gary Lightbody („Snow Patrol”)
Gordon Smart (Xfm / The Sun)
John Hirst (HMV)
John Kennedy (Xfm)
John Leckie (legendinis grupių „Radiohead”, „Stone Roses”, „Muse”, „The Verve”)
Mary Anne Hobbs (Xfm)
Peter Hook („Joy Division” / „New Order”)
Tim Burgess („The Charlatans”)
Tim Ingham (Music Week)
Tom Smith („Editors”)