Panašu, kad sunkesnės roko muzikos gerbėjai kitais metais turės rimtą progą džiaugtis. Lietuvoje savo pasirodymą surengs grupė „Rammstein”.
Tiesa, kol kas nėra paskelbta kur ir kada pasirodys žymieji vokiečiai, todėl laukiame daugiau žinių.
Kaip praneša portalas LRT.LT, šią žinią grupė atskleidė ketvirtadienio vakarą Belgijos mieste Ostendėje įvykusio koncerto pabaigoje, kuomet ekranuose įsižiebė užrašas „pasimatysime 2023-aisiais“ ir buvo paleistas trumpas vaizdo įrašas. Šiame įraše įsižiebė penkiolikos šalių vėliavos. Vėliavų sraute galima buvo išvysti ir mūsų šalies trispalvę.
Laukiame žinių ir vos tik išgirdę pirmąsias naujienas, iškart jomis pasidalinsime su Jumis.
Grupė „Rammstein” susikūrė prieš 18 metų ir akimirksniu tapo viena populiariausių industrinio metalo grupių visame pasaulyje. Iki šiol 8 studijinius albumus išleidęs kolektyvas jau keletą kartų yra koncertavęs mūsų šalyje.
Papildyta. Jau žinome, kad gastroles 2023-aisiais grupė „Rammstein” pradės būtent Lietuvoje. Patvirtinta koncerto data ir vieta – grupės pasirodymas vyks gegužės 22-ąją dieną, Vingio parke, Vilniuje.
Bilietais Lietuvoje prekiauja „Bilietai.lt” – juos nuo kito ketvirtadienio, rugsėjo 8 dienos 10 val. ryto galima bus įsigyti tiek kasose, tiek internetu.
Rugpjūčio pradžia pažymėta nuostabiomis žiniomis – spalio 24 dieną Lietuvoje koncertuos mūsų itin mylimas duetas „Kings Of Convenience!
Norvegijos duetas leisi į turą Baltijos šalyse, kurį būtent ir užbaigs pasirodymas sostinės koncertų salėje „Compensa”.
Bilietų į „Kings Of Convenience“ pasirodymą sostinėje galite ieškoti rugpjūčio 8 d. nuo 10 val. ryto. Nuo paskutinio „Kings Of Convenience“ albumo „Declaration Of Dependence“ praėjo daug metų, kol pagaliau 2021-aisiais jie grįžo su naujausiu darbu „Peace or Love“. Tai jau ketvirtasis „Kings Of Convenience“ studijinis įrašas.
Eirikui Glambekui Bøe ir Erlendui Øye muzika niekada nebuvo verslas. Pirmiausia tai – draugystės pamatas, grožis ir gėris.
Į Lietuvą šią vasarą atvyksta „Mercury“ prizo laimėtoja ir nauja britų muzikos žvaigždė – Arlo Parks. Vilniuje ji pasirodys šių metų birželio 30 d., Lukiškių kalėjimo scenoje.
Arlo Parks yra 2021-ųjų vardas ir geriausia nauja atlikėja – metų proveržis. Parks, kurios tikrasis vardas Anaïs Oluwatoyin Estelle Marinho – vos 21-eri, bet jos sąskaitoje „BRIT“ apdovanojimas, „BBC“ geriausio jaunojo atlikėjo vardas, dvi „Grammy“ nominacijos (geriausia nauja atlikėja ir geriausias alternatyvios muzikos albumas), du nepriklausomos muzikos apdovanojimai (geriausias metų albumas ir metų debiutas) ir krūva kitų. Pradžioje Arlo mokėsi kurti muziką iš „YouTube“ vaizdo įrašų ir įrašinėjo vokalą spintoje. Tada per 15 minučių sukurta pirmoji dainą „Cola“, vien „Spotify“ šiandien perklausytą jau daugiau nei 26 mln. kartų. Pirmasis jos darbas „Collapsed In Sunbeams“ yra ištraukos iš Arlo Parks paauglystės dienoraščių. Savo kūriniuose ji liečia artimo mirties, vienišumo, seksualumo, išdavystės ir pasiklydimo pasaulyje temas, kurios artimos kiekvienam iš mūsų. Ji meistriškai žaidžia žodžiais, nes pirmiausia yra poetė, įkvėpta Patti Smith, Sylvios Plath ir Joni Mitchell. Poezija yra neatsiejama ir labai svarbi jos muzikos dalis.
Kai 2012 m. pabaigoje internete pasirodė “Rhye” daina “Open”, tada dar niekas nežinojo, kas per paslaptingas kolektyvas, kurio atlikėjo balsas gerokai labiau primena Sade vokalą, sukūrė šią dainą. Tačiau susidomėjimo sėkla jau buvo pasėta. Neilgai trukus, grupei į internetą patalpinus dar vieną dainą “The Fall”, susidomėjimas ja taip išaugo, kad “Rhye” turėjo prisistatyti pasauliui.
“Mes niekada nesislėpėme. Tiesiog norėjome, kad žmonės pradžioje išgirstų mūsų muziką, ją pamėgtų ir tik tada pradėtų galvoti apie tuos, kurie ją sukūrė”, – portalui manoMUZIKA.lt apie “Rhye” paslaptingumą sakė grupės lyderis Michaelis Miloshas, melomanų vadinamas tiesiog Miloshu.
Vieną sėkmingiausių debiutinių albumų 2013 m. išleidęs projektas neturi vientiso muzikinio žanro apibrėžimo. Jų muzika varijuoja nuo svajingos R&B iki intymaus downtempo. Tačiau, kad ir koks bebūtų „Rhye“ muzikinis stilius, tiek muzikos kritikai, tiek ir melomanai pripažįsta: tai kažkas naujo, išskirtinio, emocionalaus ir labai intymaus.
Rugpjūčio 19 dieną „Rhye“ atvyksta į Vilnių. Tai bus pirmasis grupės pasirodymas Baltijos šalyse. Daugelis Lietuvos melomanų šią žinią sutiko ypatingai džiugiai. Menų fabrike “LOFTAS” koncertuosiančios grupės lyderis lietuvaičiams žada neįtikėtinai melodingą, intymų ir tikrai įsimintiną koncertą.
Apie “Rhye” lūkesčius, muzikinę kelionę ir kitas įdomybes likus kiek daugiau nei savaitei iki grupės pasirodymo sostinėje kalbėjome su nuostabaus balso savininku ir itin talentingu kūrėju – grupės “Rhye” lyderiu Miloshu.
Po poros savaičių vėl koncertuosi Lietuvoje. Papasakok, ko mūsų šalies gyventojai turėtų tikėtis iš „Rhye“ pasirodymo?
Mūsų pasirodymas bus labai muzikalus. Jame išgirsite daug muzikos, tačiau nepamiršime ir tylos. Ji kartais gali būti dar iškalbingesnė. Todėl tie, kurie tikisi trankumo ir labai daug garso, turės nusivilti. „Rhye“ koncertai visada būna labai emocionalūs, švelnūs ir intymūs.
Beje, puikiai prisimenu savo solinį pasirodymą Kaune prieš 5 metus. Buvo labai smagus vakaras su puikia publika.
Ką apskritai žinai apie Lietuvą?
Apie Lietuvą žinau tikrai daug. Tiek JAV, tiek ir Kanadoje yra nemažai politikų, kilusių iš Lietuvos. Be to, vienas mano tėčio geriausių draugų – taip pat yra lietuvis išeivis. Taigi, tiek žodis Lietuva, tiek Lietuvos istorija, tiek ir Lietuvos žmonės man tikrai nėra svetimi.
Pakalbėkime apie svarbiausią tavo projektą – grupę „Rhye“. Duetą muzikinės egzistencijos pradžioje gaubė paslaptis – buvote paslaptinga grupė, patyliukais talpinanti savo muziką internete, tačiau nusprendusi likti incognito. Ar atsimeni tą esminį momentą, kai supratote, kad jau atėjo metas nusimesti kaukes ir prisistatyti pasauliui?
Negalėčiau įvardyti konkrečios akimirkos, bet atsimenu, kad apie vieną mūsų dainą parašė kažkuris JAV muzikos portalas. Užteko šio vienintelio žingsnio, kad „Rhye“ istorija „užsisuktų“ ir įgautų sniego gniūžtės efektą.
Kita vertus, aš neturėjau tikslo išpopuliarėti čia ir dabar. Norėjau, kad žmonės išgirstų mūsų muziką, ją įvertintų, pamėgtų ir tik tada panorėti sužinoti, kokie veidai slepiasi už šios muzikinės širmos. Todėl tai nebuvo „kaukių nusimetimas“ (šią istoriją mums labiau „primetė“ žiniasklaida). Tai buvo natūrali įvykių seka. Ko gero tokia, apie kurią svajoja kiekvienas kūrėjas. Muzika – svarbiau už veidą.
Tačiau prisipažink, ar buvai nustebęs, kai „Rhye“ tapo tokia populiari 2013 metais?
Tikrai taip. Buvau labai nustebęs. Tiesą sakant, niekada neturėjau tikslo tapti žinomu. Kūriau dainas, jas įrašinėjau. Vienos būdavo gražesnės, kitos prastesnės. Todėl visada džiaugdavausi, kai mano kūrybą pamildavo kas nors iš šalies.
Galiu pasakyti, kad esu laimingas žmogus. Per pastaruosius kelerius metus surengiau daug pasirodymų, kuriuose apsilankė tūkstančiai žmonių, norinčių paklausyti mano sukurtos muzikos. Sunku net apibūdinti tą jausmą, kai stovi ant scenos ir matai šimtus ar tūkstančius tavo muzika besimėgaujančių veidų, dainuojančių kartu.
Kurią dainą pavadintum tikruoju proveržiu „Rhye“ karjeroje? Koks kūrinys jus išvedė į dienos šviesą?
„Open“. Tai buvo kūrinys, kuriam daugelis žmonių, pradėjusių pažintį su „Rhye“, pajuto prieraišumą. Tai yra iki šiol ko gero pati populiariausia grupės daina. „The Fall“ taip pat savo laiku buvo labai mėgiama.
Šie du kūriniai buvo dažnai pristatomi žiniasklaidos priemonėse ir, galiu drąsiai sakyti, kad būtent jų dėka „Rhye“ tapo žinoma. Šios dainos išvedė mus į dienos šviesą.
Manau, kad Lietuvoje, be šių dviejų kūrinių, kompoziciją „3 Days“ taip pat būtų galima įvardyti kaip vieną populiariausių jūsų dainų.
Tikrai? Niekada nebūčiau pagalvojęs. „3 Days“ tikrai bus sugrota koncerte Vilniuje. Tik galiu iš karto pasakyti, kad gyvas jos atlikimas nuo originalios versijos skirsis kaip diena ir naktis.
Labai nemėgstu per koncertus groti dainas taip, kaip jos skamba albumuose. Todėl pokyčių mūsų gyvoje muzikoje yra labai daug. Tikiuosi, kad grupės gerbėjai Lietuvoje dėl to nesupyks (šypsosi).
O kas yra grupės „Rhye“ gerbėjai? Kaip apibūdintum savo muzikos fanus?
Apibūdinti labai sunku, nes vieno standartinio apibrėžimo tikrai nėra. Skirtingose pasaulio dalyse mūsų klausosi skirtingi žmonės – nebūtinai to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties. Azija, Amerika, Europa – kad ir kur benuvažiuočiau, pasirodymuose rasiu mielus žmones, mėgstančius gerą lyrišką muziką. Todėl jeigu būtinai reikia vieno apibrėžimo, sakyčiau, kad „Rhye“ klausosi tiesiog geri žmonės.
Pastaruoju metu koncertuoji visame pasaulyje. Ar galėtum įvardyti labiausiai įsimintinus savo koncertus?
Ironiška, tačiau vienas iš geriausių mano karjeros koncertų vyko Los Andžele – mieste, kuriame jau kurį laiką gyvenu. Walt Disney koncertų salėje koncertavome drauge su filharmonijos orkestru. Tai buvo nerealu!
Nuostabus pasirodymas vyko Meksikoje. Nesitikėjome čia šėlstančios tokios gausios ir dėl “Rhye” muzikos išprotėjusios minios. Jie buvo tokie triukšmingi, kad kartais net negirdėjau muzikos, kurią grojo grupė. Buvau taip sukrėstas, kad trumpam turėjau sustabdyti pasirodymą ir susitvarkyti su emocijomis.
Koncertas Milane – taip pat vienas įsimintiniausių. Šįkart ne dėl minios ir klyksmo, bet dėl vietos išskirtinumo. Grojome senoje nedidelėje bažnyčioje, kurios akustika labai tiko mano balsui. Todėl dalį kūrinių atlikau visiškai be jokių instrumentų pritarimo. Tai buvo netikėta ir labai vertinga patirtis.
Nors „Rhye“ visur pristatomas kaip duetas, antroji jo dalis – Danijos muzikantas Robinas Hannibalas niekada nekoncertuoja kartu. Kodėl taip yra ir kaip pasidalijate vaidmenimis grupėje?
Mes nesidalijame vaidmenimis. Beveik visa veikla, susijusia su „Rhye“, užsiimu aš. Robinas tiesiog prisijungė ir kartu padėjo įrašyti albumą. Jis nėra keliaujantis muzikantas. Kur kas labiau jam patinka dirbti studijoje ir gludinti įrašų kokybę. Jis online casino nėra įsitraukęs į grupės veiklą, todėl kartais būna labai keista, kai „Rhye“ pavadinama duetu.
Aš sakyčiau, kad mūsų grupė – tai vientisas organizmas, kuris kartais išauga iki 9 žmonių ant scenos (Lietuvoje koncertuosime šešiese). Tačiau kartu mes nuolat keičiamės. Iš naujo perkuriame dainas, įtraukiame naujus muzikantus ir stengiamės neužsistovėti vietoje. Į kiekvieną koncertą žiūrime kaip į naują įvykį, kuriam turime pridėti kažką šviežio ir ypatingo.
Debiutinis „Rhye“ albumas „Woman“ – neabejotinai vienas šviežiausių ir gražiausių įrašų 2013 metais. Jus atrado daug muzikos gerbėjų, kurių lūkesčiai, natūralu, nuolat auga. Kada sulauksime naujo „Rhye“ disko?
Šiuo metu dirbu prie naujo įrašo. Esu paruošęs 7 – 8 dainas, tačiau šį procesą turiu kuriam laikui ir vėl stabdyti, nes tenka daug keliauti. Be to, labai noriu, kad prie įrašų prisijungtų ir kartu grojantys muzikantai. Visgi per šitiek laiko gerai pažinome vieni kitus, „susiklijavome“ ir žinome, ką gali kiekvienas iš mūsų. Todėl labai noriu, kad smuikus įrašinėtų grupės smuikininkas, klavišiniais grotų tas pats muzikantas ir t.t. Kol kas nežinau koks bus galutinis rezultatas, bet esu įsitikinęs, kad progresuos viskas – ir skambesys, ir nuotaika, ir, žinoma, pačios dainos.
Ar naujasis „Rhye“ skambesys skirsis nuo to, ką girdime tavo soliniuose darbuose?
Tikrai taip. Mano naujausiame solo darbe (214 Milosho albume „Jetlag“ – L.Z) yra labai nemažai elektronikos. „Rhye“ – labiau orientuota į gyvą skambesį. Nepaisant visko, šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad būtent elektroninėje muzikoje mano pagrindinės paieškos yra pačios efektyviausios. Pamėgau sintezatoriaus garsus ir manau, kad jie tinka mūsų muzikai. Galiu pažadėti, jog koncerte Vilniuje grupės gerbėjai išgirs kelias dainas, kurios turėtų nustebinti savo netikėtu elektroniniu skambesiu.
Kas tau arčiau širdies – būti „Rhye“ dalimi ar koncertuoti kaip solo atlikėjui?
Tiek „Rhye“, tiek ir Milosh esu aš. Abu projektai – tai mano muzikinių minčių rezultatas. Skirtumas tas, kad koncertuodamas kaip Milosh, aš scenoje turiu vieną partnerį. „Rhye“ koncertuose mūsų pasirodymuose dalyvauja 6, o kartais ir 9 žmonės.
Pakalbėkime šiek tiek apie tave. Esi klajoklis – gimei Toronte, vėliau persikėlei gyventi į Berlyną, kai pabodo Vokietija, gyvenai Tailande, o dabar apsistojai Los Andžele. Kur vis dėlto šiandien yra tavo tikrieji namai?
Labai sudėtingas klausimas (juokiasi). Torontas visada liks mano namai – čia gyvena mano tėvai, turiu daug draugų ir, kaip jau sakei, būtent čia aš gimiau. Kad ir kaip bebūtų gaila, šiuo metu nedaug laiko praleidžiu Kanadoje. Berlynas ir Tailandas nėra mano namai. Čia tiesiog kurį laiką gyvenau. Tai geros vietos, kurias puikiai pažįstu, tačiau jos anaiptol negali būti pavadintos „namais“. Na o Los Andželas – tai mano dar viena tarpinė stotelė. Kol kas gyvenu šiame mieste, tačiau dažnai keliaudamas, savo dabartiniuose namuose praleidžiu nedaug laiko. Kartais apskritai pradedu galvoti, kad esu benamis. Tai keistas, bet kartu ir įdomus jausmas – keliauju po pasaulį ir įsikuriu vietose, kuriose turiu būti.
Esi profesionalus violančelininkas. Tačiau pastaruoju metu šį amatą „apleidai“. Ar galima tikėtis, kad tavo naujuose įrašuose išgirsime daugiau violančelės garsų?
Nors pastaruoju metu neturiu daug galimybių tobulinti savo violančelininko įgūdžių, labai noriu į naujus įrašus įtraukti jos skambesį. Ir tai nebus vien tik violančelė. Manau, kad naujuose mano albumuose klausytojai išgirs ne tik violančelę, bet ir tromboną, klarnetą, ir kitus instrumentus.
Na ir pabaigai: ką norėtum pasakyti savo gerbėjams, laukiantiems tavo koncerto mūsų šalyje?
Labai džiaugiuosi, turėdamas progą grįžti į Lietuvą. Nekantrauju surengti pasirodymą Vilniuje. Į jį pažadu sudėti visą savo širdį, emocijas ir jėgas, todėl tikiuosi, kad jums patiks.
Panašu, kad šį rudenį kokybiškos muzikos mylėtojai jau dabar gali vadinti svajonių periodu Lietuvoje. Krintančių lapų sezono pradžios startą Lofte duos „Darkside“ ir manoMUZIKOS trečiajame gimtadienyje koncertavę „When Saints Go Machine“ , užbaigs, kaip jau rašėme anksčiau, Didžiosios Britanijos elektroninės muzikos talentas SOHN, na o jam įpusėjus (spalio 5 dieną) į teatro areną pakvies Danijos multiinstrumentalistas Trentemøller.
Elektroninės muzikos prodiuseris ir didžėjus iš Kopenhagos mūsų šalyje pristatys pernai išleistą albumą „Lost”. Beje, susidomėjimą koncertu turėtų padidinti faktas, kad Andersas Trentemølleris sostinėje koncertą surengs drauge su gyvai grojančių muzikantų grupe.
Bilietais į Trentemøller koncertą jau rytoj (rugpjūčio 8 dieną) pradės prekiauti TicketPro.
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą portalą manoMUZIKA.lt pasiekė informacija, jog Lietuvoje po septynerių metų pertraukos koncertą surengs britų ekscentriškoji šokių muzikos grupė „The Prodigy“.
Pranešama, jog koncertas įvyks gegužės 25 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje ir tai bus vienintelis britų grupės pasirodymas Baltijos šalyse šiais metais. Prekyba bilietais į renginį pradedama jau artėjantį pirmadienį, o koncerto organizatoriai daugiau informacijos žada pateikti netrukus.
"The Prodigy" (nuotr. iš grupės archyvo)
Portalas manoMUZIKA.lt primena, jog „The Prodigy“ per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią muzikinę karjerą išleido 5 studijinius albumus ir 20 singlų bei susišlavė krūvą prestižinių muzikinių apdovanojimų. Pernai grupė išleido koncertinį albumą „World’s On Fire“, o šiais metais tikimąsi sulaukti ir šeštojo pilno studijinio albumo.
Kartą vienas mano bičiulis sako: „Žinai, turiu naują savo mėgstamiausią grupę – gusgus“. „Kokia, kokia? Kuskus?“ – pasitikslinu. „Ne, ne. Gus Gus! Nu ai, ten tokie iš Islandijos…“. Šis dviejų jaunų neva muzikos ekspertų pokalbis vyko apie 1998-uosius metus. Man tuo metu buvo 14 metų, mano pašnekovui 16, o mūsų (kasetiniuose) grotuvuose dažniausiai sukdavosi „Chemical Brothers“, „Daft Punk“, „Underworld“ ir kitos iš tikrųjų kietai besivadinančios grupės… Tiesa, dabar kaskart išgirdęs pavadinimą „Gus Gus“ su šypsena prisimenu tą paauglišką diskusiją, o ne taip seniai sužinojau, jog dėl grupės pavadinimo nebuvau jau toks naiviai netikslus.
Tiesą sakant, niekada nelaikiau savęs prisiekusiu šios grupės gerbėju skrupulingai sekančiu kiekvieną muzikinį ir ne tik kolektyvo žingsnį, tačiau nuo pat tos akimirkos kai išgirdau apie juos, pašėlę islandai mistiniu būdu vis atrasdavo šiek tiek vietos mano asmeniniame grojaraštyje, garsiakalbiuose ir ausinėse. Žinoma, pamatyti gyvą grupės pasirodymą mūsų šalyje progų tikrai buvo, tačiau tai įgyvendinti pavyko tik dabar.
Arena prieš koncertą (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Apniukęs, tačiau pavasarį pranašaujantis penktadienio vakaro Vilnius. Stabtelėjęs prie šviesoforo šalia Mindaugo tilto pamąsčiau, kad surinkti pilną areną grupei, kuri vos prieš pusmetį nemokamai koncertavo Vilniaus Katedros aikštėje, nemenkas uždavinys. Net žinant tai, kad tąkart publiką išretino kaip tik tuo metu vykusios krepšinio rungtynės, likę, pasirinkę muziką tautiečiai žemai nusilenkė šiems islandams, o mobiliaisiais telefonais filmuoti koncerto fragmentai internete iki šiol susilaukdavo aikčiojimų ir ilgesingų atodūsių iš ciklo „ech, na kaip tada buvo gerai“. Tokias mintis sustiprino apytuštė gatvelė arenos link, jokių eilių prie įėjimo ir labai malonus faktas, jog pavyko visai netoli surasti vietą automobiliui. Tikslumo vardan reikia paminėti, jog į koncerto vietą atvykau neįprastai anksti – likus pusvalandžiui iki oficialios pradžios. Žinant renginių lankytojų įprotį gurkšnoti pasiruošimą vakarėliui kur nors kitur, o apšildančių atlikėjų dėmesiu pernelyg nevarginti, ramios ir netriukšmingos Vilniaus Teatro arenos prieigos neatrodė tokios keistos. Viduje – taip pat dar gana ramu. Tyliai skamba muzika, sceną nutvieskę statiniai dekoratyviniai šviesų spinduliai, o už baro dirbantys žmonės viltingai laukia savo klientų.
Mis Sheep (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Tačiau palaipsniui viskas keičiasi ir neprabėgus nė 20 minučių koks trečdalis koncerto erdvės jau užpildyta. Nusileidus į arenos foje ir rūbinės patalpas ten sutinku dar antra tiek žmonių. Puikus laikas susipažinti su publika. Tiesa, bent dalis jos – kiek kitokia nei tikėjausi. Staigmena… Ne itin maloni. Taip, aplink sutinku labai daug smagių, gražių, pasipuošusių ir mielų, mandagių žmonių. Bet dar tiek pat yra tokių… Na tokių, kuriuos vadina įvairiais „šaltais“ žodeliais, o jie patys kitus dažnai pavaišina rusų kalbos nenormatyvinės leksikos perlais ir tardami žodį mėgsta paskutines raides pamiršt (čia ne tarmė ar tartis, čia gyvenimo būdas, pvz. „kas yr?“). Tarp jų kartais būna visai įdomių ir draugiškų personažų, bet čia labiau pastebėjau tokius, kuriems tinka apibūdinimas „be idėjos“. Nors iš esmės tai nesvarbu. Renginio, grupės, muzikos kokybės ir mano vakaro tai niekaip neįtakoja. Tiesiog papildomų vakaro spalvų daugiau…
Laikrodis rodo 20:30, muzika nutyla, trumpam prigesinamos scenos šviesos ir pasigirsta pirmieji plojimai. Scenoje metų debiutantais lyg ir oficialiai pripažinti „GeraiGerai & Miss Sheep“. Tikėjausi tradicinio 30-45 minučių trukmės apšildančios grupės statusą turinčio kolektyvo pasirodymo. Tačiau kai jau pačioje pradžioje išgirdau keletą žinomesnių grupės kūrinių, tuo suabejojau ir pamaniau, jog „Gus Gus“ sceną užims labai greitai. Stipriai klydau. „GeraiGerai & Miss Sheep“ su dviem papildomais muzikantais grojo gerokai ilgiau nei valandą ir tai turbūt buvo vienintelis jų pasirodymo trūkumas. Menkas, nežymus, nereikšmingas trūkumas ir tik todėl, jog jaunai grupei išlaikyti dėmesį, dinamiką ir turėti pakankamai auditoriją šildančių kompozicijų nėra lengva. Ritmo mašinai padedantys gyvi mušamieji ir nepailstantis viską persmelkiantis bosas švelniai įsiliejo į Dovilės vokalą ir pono „Gerai Gerai“ elektroninius eksperimentus bei trimito pasažus (už jį dar vienas rimtas ryškus pliusas). Po galais, jie skamba kelis kartus geriau nei klausant albumo grotuve ar per radiją. Tikrai taip. Ir tai ne tik mano nuomonė. Nežinau, ar dėl to reikia nusilenkti grupės būgnininkui ir bosistui, o gal arenos garsistui, bet buvo labai gerai ir užtikrintai. Gal tai tiesiog lauktas, džiugus ir daug žadantis kokybiškos lietuviškos muzikos progresas?
"GeraiGerai & Miss Sheep" (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Atrodo, jog tokios mūsų šalies muzikos perspektyvos patinka ir publikai. Po grupės pasirodymo abipusiai dėkingumo ženklai skrieja vieni kitiems, o pagrindinė „Gerai Gerai & Mis Sheep“ vakaro užduotis įvykdyta su kaupu. Publika pasiruošusi pagrindiniam renginio įvykiui scenoje. Ir ji nekantrauja…
Arena susivienija į ritmingą ir balsingą skanduotę „gus-gus“, o ją nuspalvina mėlyni šviesų žybsniai scenos gilumoje.
Užkulisiuose jau matomi du siluetai, kurie netrukus užima savo vietas prie nemažo kiekio laidų ir aparatūros. Publika dar to nemato, tačiau būdamas prie pat scenos (foto technikos pilna kuprinė ant pečių suteikia akreditacijai savitų privalumų) jau iššifravau šešėliuose pasislėpusius grupės senbuvius Biggi Veira ir President Bongo. Ilgas kelių minučių gilus elektroninis intro beveik visiškoje tamsoje. Netrukus pasirodžius ir likusiems trims „Gus Gus“ nariams, publika dar labiau pagyvėja, o islandai jau pačioje koncerto pradžioje jai atsidėkoja neabejotinu pastarųjų metų savo hitu „Arabian Horse“.
"Gus Gus" (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Grupės vokalistas Högni Egilsson nenustygsta vietoje ir viso koncerto metu laisvą akimirką demonstruoja ne tik vokalinius, bet ir subtiliai mistinio šokio sugebėjimus. Šiek tiek santūresni „Gus Gus“ nariai Daníel Ágúst Haraldsson bei Earth preciziškai tiksliai keičiasi vokalinėmis partijomis ir atrodo, kad visa kompanija puikiai valdo publiką, jos nuotaiką ir emocijas savo ritmingomis kompozicijomis. Gal net kiek per tvarkingai ir ritmingai… Šmėsteli mintis, jog būtent dabar būtų puiki proga šiek tiek sulėtinti tempą ir išgirsti ką nors ne tokio klubinio ir ne tokio tamsaus. Rašau „tamsaus“ visomis prasmėmis. Pirmasis koncerto pusvalandis skendėjo tamsoje ir šešėliuose. Ir ne tik todėl, kad mano fotoaparatas dažnai tinkamai nesuprasdavo jam parinkto vaizdo. Iš tikrųjų buvo tamsu, o trijų scenos priekyje įsitaisiusių vokalistų veidus įžiūrėti buvo įmanoma tik retais šviesos blyksniais. Ir tai jokiu būdu ne priekaištas koncerto organizatoriams, šviesos režisieriui ar, pagaliau, mūsų šalies energetinės nepriklausomybės nebuvimui. Manau, kad taip tiesiog turėjo būt. Tokia ta islandų šokių muzika iš ugnikalnių šešėlių. Šiuos apsvarstymus nutraukia jau girdimas asmeninis favoritas „David“ ir vėl matau publikos aukštai keliamas rankas. Taip, prabilęs apie savo favoritą, nebuvau originalus…
"Gus Gus" (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Trumpas stabtelėjimas ir pasiūlymas išgirsti techno. Auditorija tai priima entuziastingai, taigi be didesnių užuolankų pradedama antroji koncerto dalis – dar energingesnė ir, reikia pripažinti, šiek tiek dinamiškesnė. Na, tikro, industrinio techno turbūt ten nebuvo, nes „Gus Gus“ niekada ir negrojo techno muzikos. Tačiau kokybiškos elektroninės muzikos ritmų tikrai netrūksta. Būtent šioje koncerto dalyje pričiupau save, jog nebekreipiu dėmesio į detales, nesistengiu atgaminti atskirų kūrinių ar jų fragmentų, o kartu su visa minia po truputį imu judėti į ritmą. Atrodo, jog gana ilgai užsitęsusią monotoniją islandai raižo skirtingais ritmų tempais ir išskirtinai daug laiko, lyginant su pirmąja koncerto dalimi, skirdami vokalinėms interpretacijoms. Beje, jos puikiai derėjo tiek tarpusavyje, tiek ir bendrame kontekste. Atmosfera po truputį kaista ir publika jau pasiruošusi finalui. O jis priklauso vienam pastarųjų metų grupės hitų – „Over“. Ilgas, galingai skambantis islandų paskutinio albumo perlas, kurio metu galutinai įsitikinu, kad koncertas tikrai vykęs, o susirinkusiems žmonėms jis pateisino visus lūkesčius.
Gus Gus (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Grupė dingsta užkulisių tamsoje, savaime suprantama tikėdamiesi sulaukti kvietimo sugrįžti. Kvietimas buvo. Nuoširdus ir tikras, tačiau nutiko kiek keistas dalykas – labai nemaža dalis publikos ėmė judėti link išėjimo lyg nestovėti eilėje prie rūbinės ir kuo greičiau palikti areną būtų šio vakaro tikslas… Bet turbūt tai buvo ta auditorijos dalis, apie kurią jau rašiau ir jie gyvena pagal savo susikurtas taisykles. „Gus Gus“ užkulisiuose užtrunka.
Pagaliau scenoje pasigirsta jau pačioje pradžioje girdėti intro garsai, minimalistinis apšvietimas lygiai toks kaip pirmosiomis minutėmis. Tačiau scenoje dabar tik vienintelis Biggi Veira, o netrukus pasirodęs jo kolega President Bongo užima vietą jau nebe prie garso įrangos, o mikrofono ir bando įrodyti, jog pagrindinis vokalistas dabar bus būtent jis. Dar po kelių minučių sugrįžta ir likusioji grupės dalis, o ilgaplaukis Högni Egilsson surengia mini spektakliuką neva juokdamasis iš kolegos vokalinių sugebėjimų. Publikai tai patinka, ji dėkoja gausiais plojimais ir priverčia pagaliau ryškiai užsidegusių prožektorių šviesoje islandus pagarbiai ir žemai nulenkti galvas. Viskas.
Ieškodamas kelio link išėjimo svarsčiau, kad koncertas buvo tikrai geras ir „Gus Gus“ mūsų šalyje turi tikrai stiprias pozicijas, tačiau kažkas buvo truputį ne taip… Ugnikalnių šalies šokių muzikos kolektyvas grojo tiksliai ir ritmingai tarsi po truputį pulsuojantis taikus ugnikalnis, tačiau to laukiamo išsiveržimo šiandien taip ir nebuvo. Be to, dabartinė jų programa bent man pasirodė kiek per daug klubinė. Bet tai kokybiška klubinė, šokių muzika ir jei visi mūsų šalies baltuose takeliuose paskendę „purefuturewhite“ renginių lankytojai bei David Guetta gerbėjai klausytų būtent tokios šokių muzikos – pasaulis (mano neabejotinai labai subjektyviu požiūriu) būtų teisingesnis. Ir dar – norėjau pamatyti kitokius „Gus Gus“. Paprastesnius, tikresnius ir gal net pusiau akustinius. Kad jie tai irgi moka – šią savaitę jau įrodė pasaulines muzikinių video idėjas sėkmingai besiskolinantys ir Vilniaus temperatūrą vis matuojantys kolegos.
"Gus Gus" (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Pasistengiant būt objektyvesniu ir galvojant apie kokybę – muzikai, pasirodymui, garsui ir techniniam pasiruošimui aukščiausi balai. Ir atrodo, kad Lietuvoje tai po truputį jau tampa įprasta. Lygiai taip, kaip įprasta yra jausti magišką ryšį su Islandija, šalimi svarbia mūsų istorijai, o „Gus Gus“ mūsų klubuose, arenose ir aikštėse matyti labai dažnai. Ir tuo tereikia džiaugtis.
Jau kovo 16 d. Vilniaus Teatro arenoje vienintelį koncertą Baltijos šalyse surengs puikiai pažįstama ir mūsų šalyje itin daug gerbėjų turinti islandų elektroninės muzikos grupė „Gus Gus“. Sudrebinę Vilniaus Katedros aikštę praėjusį rugsėjį jie grįžta dar vienam elektroniniam šturmui…
Portalas manoMUZIKA.lt džiaugiasi galėdamas savo lankytojams padovanoti 2 bilietus į šį koncertą ir skelbia KONKURSĄ!
KONKURSO TAISYKLĖS
Jums tereikia atsakyti į klausimą:
Vienas dabartinių grupės „Gus Gus“ narių, turbūt dar neatradęs dabartinės elektroninės ir šokių muzikos klodų, kaip solo atlikėjas prieš daugelį metų dalyvavo… Eurovizijos dainų konkurse! Taip, istorija tikrai nemeluoja.
KLAUSIMAS: kelintais metais tai buvo, kuris tai grupės narys ir kaip vadinosi konkurse atlikta daina (galimas ir angliškas variantas)?
KONKURSAS BAIGĖSI!
Netrukus skelbsime laimėtoją!
Laimingasis ar laimingoji bus išrinkti burtų keliu iš visų teisingai atsakiusių.
Primename, kad išskirtinis „Gus Gus“ koncertas vyks jau kovo 16 dieną Vilniaus Teatro arenoje.
Įsigyti bilietus ir daugiau informacijos apie renginį galite rasti paspaudę ČIA.
„Gus Gus“ koncertą Lietuvoje organizuoja:
Belaukiant koncerto, siūlome pasižiūrėti gyvą beveik 23 minučių „Gus Gus“ pasirodymą gimtosios Islandijos didžiausio muzikos festivalo „Iceland Airwaves“ metu Sietlo radijo stoties „KEXP“ surengtame specialiame renginyje.
