Nauju rūbeliu pasipuošė britų dainininko ir muzikanto Sampha kūrinys „Satellite Business” iš pernai išleisto albumo „Lahai”. Originale – nė pusantros minutės netrunkantis kūrinys buvo prailgintas iki beveik penkių minučių, be to, naujojoje versijoje girdime ir reperę Little Simz. Taip gimė puiki vasariška daina!
Mažytė ervė už rašomojo stalo – „Tiny Desk” jau seniai tapo trumpų gyvų pasirodymų kokybės ženklu. Šį kartą šią į erdvę grįžta Sampha, šiemet išleidęs puikų antrąjį albumą „Lahai”. Kartu su muzikantis jis atliko tris dainas iš šio albumo – „Spirit 2.0”, „Only” ir „Dancing Circles”, bei „Without” iš dar 2013-aisiais pasirodžiusio jo EP „Dual”.
Britų muzikanto Sampha žvaigždė ryškiausiai žybėjo 2017-aisiais. Tuomet pasirodė debiutinis jo albumas „Process“, vėliau laimėjęs prestižinį „Mercury” apdovanojimą. Nors, žinoma, muzikinėje padangėje jis neatsirado iš niekur – dar anksčiau yra bendradarbiavęs su tokiomis žvaigždėmis kaip Kendrick Lamar, Drake ar Jessie Ware.
Tačiau po itin sėkmingų 2017-ųjų sekė ilga, net šešerius metus užtrūkusi tyla, ką tik nutraukta nauju kūriniu „Spirit 2.0″. Ką čia bepridursime, laukėme. Ir laukiame daugiau.
Savo meilę dainininkui Sampha esame išreiškę ne kartą ir ne du, tad su malonumu dalinamės gyvai laidoje „The Late Late Show with James Corden“ atliekamu kūriniu „Treasure“. Scenoje jam talkino Kamasi Washington, Robert Glasper, Kelsey Lu ir Serpantwithfeet.
Britas Sampha – vienas įdomiausių pastarųjų metų naujų vardų Jungtinės Karalystės muzikinėje padangėje.
2017-aisiais išleidęs pasakišką debiutinį albumą „Process”, už kurį muzikantas buvo apdovanotas prestižine „Mercury” statulėle, Sampha Sisay (toks tikrasis jo vardas) kuriam laikui nutolo nuo solinės kūrybos ir paniro į galybę bendradarbiavimo projektų (kūriniai su projektu „Everything is Recorded” ar Drake’u – tik keli iš jų).
Solinio Sampha darbo negirdėjome daugiau kaip metus. Tačiau pagaliau šiame fronte patekėjo saulė.
Neseniai buvo pristatyta nauja atlikėjo daina „Treasure”. Tiesa, kalbėti ar šis kūrinys byloja apie naujo albumo kūrimo pradžią, dar gerokai per anksti. Šiuo klausimu tyli tiek pats muzikantas, tiek ir jo komanda. Kol kas aišku tik tiek, kad „Treasure” bus įtraukta į kino filmo „Beautiful Boy” garso takelį.
Muzikinio bendradarbiavimo asas Richard Russell (Everything Is Recorded) pagaliau skelbia apie albumo išleidimą. O jame, kaip ir priklauso, visas būrys talentingiausių žmonių: čia galėsime išgirsti Sampha, Giggs, Ibeyi, Obongjayar, Wiki ir Syd vokalus, prie albumo skambesio prisidėjo ir tokios žvaigždės kaip Damon Albarn, Kamasi Washington, Peter Gabriel ar Owen Pallett ir daugybė, daugybė kitų. Albume, pavadintame „Everything Is Recorded by Richard Russel” bus 12 dainų – dalį jau girdėjome, dar vieną (šeštuoju numeriu pažymėtą) išgirsime šiandien, kitų gi su malonumu klausysimės jau vasario 16 dieną, kuomet pasirodys albumas.
Everything is Recorded:
01 Intro
02 Close But Not Quite [ft. Sampha]
03 She Said [ft. Obongjayar and Kamasi Washington]
04 Wet Looking Road [ft. Giggs]
05 Mountains of Gold [ft. Sampha, Ibeyi, Wiki and Kamasi Washington]
06 Show Love [ft. Syd and Sampha]
07 Echoes in the Bone – Interlude [ft. Rachel Zeffira]
08 Bloodshot Red Eyes [ft. Infinite and Green Gartside]
09 Cane [ft. Ibeyi]
10 Purify – Interlude [ft. Infinite and Peter Gabriel]
11 Be My Friend [ft. Infinite]
12 Everything Is Recorded [ft. Sampha and Owen Pallett]
Šiąnakt Londone buvo įteiktas 26-asis prestižinis Mercury apdovanojimas, kasmet skiriamas už geriausią Didžiosios Britanijos ir Airijos albumą.
Šįmet apdovanojimuose triumfavo 28-erių metų britų atlikėjas Sampha, pavasarį išleidęs puikų debiutinį albumą „Process“, skirtą kovą su vėžiu pralaimėjusiai savo mamai.
Nors R&B stiliaus atlikėjas dar vadinamas naujoku muzikos pasaulyje, daugelis Jungtinės Karalystės lažybų kontorų būtent šį atlikėją laikė potencialiu laimėtoju, už nugaros palikusiu tokius atlikėjus kaip Ed Sheeran, „The XX” ar Kate Tempest.
Prestižinio apdovanojimo laimėtoją, kaip ir kasmet, išrinko komisija, sudaryta iš muzikos kritikų bei įtakingų Jungtinės Karalystės muzikos industrijos atstovų.
Praėjusiais metais „Mercury“ apdovanojimas buvo skirtas grime muzikos atstovui „Skepta“, kurio debiutinis albumas „Konnichiwa“ aplenkė tokias plokšteles kaip David Bowie „Blackstar“, „Radiohead“ darbą „A Moon Shaped Pool“, Anohni „Hopelessness“, „Bat For Lashes“ „The Birde“ ir kitus.
Visi atlikėjai, šiemet pretendavę į „Mercury“ apdovanojimą:
„Alt-J“ – „Relaxer“
„Blossoms“ – „Blossoms“
„Dinosaur“ – „Together, As One“
Ed Sheeran – „Divide“
„Glass Animals“ – „How to Be a Human Being“
„J Hus“ – „Common Sense“
Kate Tempest – „Let Them Eat Chaos“
Loyle Carner – „Yesterday’s Gone“
„Sampha“ – „Process“
„Stormzy“ – „Gang Signs & Prayer“
„The Big Moon“ – „Love in the 4th Dimension“
„The xx“ – „I See You“
„XL Recordings“ viršininkas Richard Russell, pasirinkęs „Everything Is Recorded“ slapyvardį, jau džiugino mus kūriniu „Close But Not Quite“, kuriame girdėjome ir puikiojo Sampha vokalą. Šiandien pristatomoje dainoje „Mountains Of Gold“ vėl sutinkame Sampha ir visą būrį kitų muzikantų – nuo Ibeyi iki Kamasi Washington.
Britų dainininkas Sampha, šiemet išleidęs neįtikėtinai stiprų debiutinį albumą „Process“, įrašė ir bendrą kūrinį su Richardu Russellu, įrašų kompanijos „XL Recordings“ galva, pasislėpusiu po sceniniu pseudonimu „Everything Is Recorded“. Šiandien jų kūrinys „Close But Not Quite” pasipuošė ir vaizdo klipu.
Įpusėjus gegužei ir artėjant vasaros linksmybėms, pats laikas pasirūpinti atitinkama muzika. Kiekvienas manoMUZIKOS kolektyvo narys išrinko savo keturias geriausias pirmojo šių metų ketvirčio dainas, kurias apjungėme į vieną bendrą manoMUZIKOS miksą.
Šie kūriniai tiks ir leidžiant laiką gamtos apsuptyje ir vaikščiojant karšto miesto grindiniu ir važiuojant kito miesto ar šalies link.
Šiame mikse rasite Kendrick Lamar, „Elbow”, „Fink”, „London Grammar”, „Jamiroquai”, „alt-J”, „Bonobo”, „SOHN” ir daug kitų puikiai pažįstamų ir mažiau žinomų vardų, kurie tikrai turėtų išjudinti, priversti atsidaryti visus langus ir mėgautis visu garsu skambančia muzika.
Pilnas kūrinių sąrašas:
Nors „Boiler Room” projektų metu 99.99% laiko skamba elektroninė muzika, Londono studijoje apsilankiusiam Sampha buvo padaryta išimtis.
Praėjusį mėnesį savo debiutinį albumą „Process” pristatęs britų kūrėjas Sampha „Boiler Room” akustinėje sesijoje gyvai atliko dvi savo dainas.
Naujasis Sampha albumas buvo ne tik puikiai įvertintas muzikos kritikų ir daugelio populiarių muzikos žiniasklaidos portalų, bet ir sugebėjo pasiekti 7 vietą Didžiosios Britanijos albumų tope.
Pagaliau savo nuostabų debiutinį albumą „Process” išleidęs britų atlikėjas Sampha mėgaujasi dėmesiu ir keliauja po pasaulį. Šįkart viešnagės Jungtinėse Amerikos valstijose metu jis apsilankė radijo stotyje „NPR„, kur tradicinėje „Tiny Desk Concert” serijoje surengė savo solinį pasirodymą.
Trumpame 15 minučių koncerte britas atliko tris savo dainas – „Plastic 100°C”, „(No One Knows Me) Like the Piano” ir „Blood On Me”
Vasario mėnesio albumai
Prieš kelias dienas manoMUZIKOJE nusprendėme skelti šio mėnesio geriausius albumus ir lietuviškus vasario įrašus pristatyti atskiru straipsniu (jį galite skaityti ČIA). Šįkart atėjo metas tiems įrašams, kurie buvo iš leisti už Lietuvos ribų.
Vasaris buvo itin derlingas. Todėl net neabejojame, kad kai kurie muzikos mylėtojai šiuos (ar bent jau dalį) įrašus bus perklausę ne kartą. Tačiau, kaip ir kiekvieną mėnesį tradiciškai atėjo laikas sudėlioti visus taškus ant „i” ir pasidalinti savomis įžvalgomis. Todėl Jūsų dėmesiui – manoMUZIKOS vasario rekomendacijų sąrašas.
RAG‘N‘BONE MAN „Human“
Kad „Human“ – vienas laukiamiausių įrašų Jungtinėje Karalystėje, pasakoti ko gero neverta. Vien tik išankstinis kritikų pasirinkimas šių metų „Brit Awards“ ceremonijoje, kurioje „Critic‘s Choice“ kategorijoje užtikrintu laimėtoju paskelbtas Rag‘n‘Bone Man jau sako ganėtinai daug.
Titulinė debiutinio atlikėjo solinio albumo „Human“ daina pasiekė perkamiausių singlų topų viršūnes tokiose valstybėse kaip Austrija, Vokietija, Belgija ar Škotija, o gimtojoje Anglijoje užkopė iki antrosios vietos. Taigi, lūkestis pilnam įrašui buvo tikrai didžiulis.
Tatuiruotas, apkūnus barzdočius iš tolo nė kiek neprimena lyriško ir jautraus dainorėlio. Tačiau šis 32 metų pilietis – dar vienas įrodymas, kad spręsti apie žmogų iš išvaizdos – tas pats kas įsivaizduoti kas yra melioninė fanta jos neparagavus. Pirmą kartą pasauliui rimtai apie save žinoti davęs prieš keletą metų drauge su „Button Eyes“ įrašyta nuostabaus grožio daina „Simple Days“, Rory Grahamas (toks yra tikrasis atlikėjo vardas – L.Z.) , panašu, tikrai užčiuopė raktą į sėkmę. Itin skanios (kartais už širdies griebiančios) melodijos, stilingas skambesys ir modernios aranžuotės yra tai, kas įtiks ir įnoringam melomanui, ir radiją kaip kasdienį draugą šalia savęs nuolat laikančiam žmogui.
Ne veltui šis įrašas iki šiol laikos UK TOP 40 viršūnėje ir kėsinasi į ne vieną dešimtmečio rekordą.
„Human“ – tai dar vienas įrašas, kurio sėkmė tiesiog užkoduota laikmetyje, muzikoje ir pačioje albumo idėjoje. Tai albumas, kurį galima drąsiai rekomenduoti tiems žmonėms, kurie žavisi tokiais atlikėjais kaip Jack Garratt, Kwabs ar Maverick Sabre.
Tad jeigu jaučiate idėjinę tuštumą – įsijunkite „Human“. Tikrai ją užpildysite.
SAMPHA „Process“
Nors Sampha vardas muzikos pasaulyje girdimas jau bemaž 8 metus, per tiek laiko Londono talentas yra iki šiol buvo išleidęs porą EP ir sukūręs bendrus projektus su tokiais atlikėjais kaip Jessie Ware, SBTRKT, Kanye West ar Solange. Pilno išbaigto albumo laukti teko ilgai. 8 metai – pakankamas laikas sukurti šedevrą. Todėl visi tie, kurių lūkesčiai pilnam elektroninės soul muzikos dievo įrašui buvo dideli, turi palaimingai ploti katučiu. „Process“ yra tas albumas, kurio gera klausytis nuo pirmųjų iki paskutiniųjų akordų. Diske viso labo 10 kūrinių, tačiau kiekvienas jų – atskira, išieškota, galinga ir itin muzikali kelių minučių kelionė, nepaliksianti abejingo nė vieno tokio žanro mylėtojo.
Nepaisant to, kad jis taip ir neužkopė ant aukščiausių perkamiausių albumų sąrašo laiptelių (visgi sutikite, stebėtis nėra ko, mat tokia muzika toli gražu negali galynėtis su pop muzikos karaliais), Sampha darbas „Process“ kol kas yra vienas geriausiai vertinamų šių metų įrašų. Perklausę tikrai suprasite kodėl.
LEIF VOLLEBEKK „Twin Solitude“
Jeigu pasiilgote šiltos akustinės ramybės – kanadiečio Leifo Vollebekko albumas kaip tik Jums. Pirmoji šio įrašo daina „Elegy“ buvo pristatyta dar praėjusiais metais, na o antrasis singlas „Into the Ether“ – pačioje 2017-ųjų pradžioje. Pastarasis kūrinys buvo savotiškas ledlaužis tiek žengiant rimtą žingsnį žinomumo link, tiek ir suburiant vis didesnę klausytojų auditoriją. Gražus, švelnus ir pasakiškai lyriškas kūrinys taip užbūrė, kad, kaip atlikėjas pats prisipažino, jo pašto dėžutė neilgai trukus buvo užversta meilės prisipažinimais ir klausimais apie būsimą albumą.
Likus mažiau nei savaitei iki žiemos pabaigos Leifas pagaliau išleido savo odę ramybei. Odėje, pavadintoje „Twin Solitude“, – 10 dainų, primenančių lyrinę kelionę kažkur, kur šilta, gera ir saugu. Šiame albume – jokio greičio, jokios panikos, jokio skubėjimo. Šiek tiek James Vincent McMorrow primenantis L. Vollebeko tembras leis panirti į didžiulę svajonę ar ramų sapną ir mėgautis kiekvienu muzikinio fono garsu.
Dalis manoMUZIKOS autorių Leifo albumą nuo metų pradžios vadino vienu laukiamiausių šiemet. Perklausius „Twin Solitude“ nuo pradžios iki pabaigos tampa aišku kodėl.
Leifo kūryba – tai muzika, kuriai reikia tylos. Ir, patikėkite, ši tyla muzikoje (kaip ir muzika tyloje) suskamba pasakiškai švelniai ir įsiskverbia iki pat sielos gelmių.
ELBOW „Little Fictions“
Mančesterio grupė „Elbow“ Mercury apdovanojimui buvo nominuota 3 kartus. Vieną kartą (už 2008-ųjų albumą „The Seldom Seen Kit“) šią prestižinę statulėlę jiems pavyko laimėti. Nedaug kas abejoja, kad šiemetinis „Little Fictions“ taip pat pateks į geriausių Jungtinės Karalystės albumų sąrašą.
Taip Guy‘us Garvey ir sėbrai tapo neatskiriama šiandieninės britų muzikinės kultūros dalimi. Ir nors grupė šiemet švęs savo veiklos dvidešimtmetį, šis albumas – viso labo septintasis jų diskografijoje. Kadangi praktiškai visi kolektyvo įrašai – tikrai verti dėmesio, galima daryti paprastą išvadą: šie Mančesterio vyrai tikrai nekepa albumų šlovės ar žinomumo vardan. Kiekvienas jų įrašas – didžiulių ir nuoseklių muzikinių ieškojimų rezultatas.
Ne išimtis ir „Little Fictions“ – albumas, debiutavęs Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų sąrašo viršūnėje. Perkamiausiu jis tapo ir Olandijoje, Airijoje, Škotijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Gerų žodžių jam negaili muzikos kritikai ir industrijos atstovai. Simpatijas šiam kolektyvui išreiškė ne viena žinoma Anglijos muzikos pasaulio ikona.
„Elbow“ yra viena iš tų grupių, kurie būdami nenuspėjami ir nekomerciniai sugebėjo pavergti ne tik britų širdis, bet ir topus. Savitas ir su niekuo nesumaišomas G. Garvey‘aus vokalas grupės muzikai priduota neįkainojamo išskirtinio žavesio.
Ir jeigu 2014-aisiais išleistas grupės albumas „The Take Of And Landing Of Everything“ leido kritikams prabilti griežtesniu balsu, tai vasario pradžioje pasirodęs „Little Fictions“ vietos keikiančiai retorikai neatrado.
Taigi, kol kas britų muzikos industrija trimituoja teigdami, kad „Elbow“ išleido dar vieną nuostabų albumą, o grupės gerbėjai džiaugiasi dar vienu itin muzikaliu Mančesterio vyrukų kūrybos vaisiumi.
DIRTY PROJECTORS „Dirty Projectors“
Kol grupės „Dirty Projectors“ wikipedia paskyroje vis dar aklai bandoma įrodyti, kad šis kolektyvas groja roka, tol saulė vis dar kyla vakaruose, o Zimbabvės čiabuviai be akcento šneka žemaitiškai.
Amerikietis David Longstreth, kuriam „Dirty Projectors“ yra daugiau nei visas gyvenimas, vasario pabaigoje išleido nuostabų stilingos elektronikos kupiną albumą. Trys iki šiol pasirodžiusios dainos – „Up In Hudson“, „Cool Your Heart“ ir „Little Bubble“ buvo pakankami albumo šaukliai, kad laukti albumo pasaulis pradėtų dar labiau.
Apie „Dirty Projectors“ vis dažniau rašė žymiausi portalai, vis dažniau suokė muzikos kritikai ir vis garsiau kalbėjo didėjantis grupės gerbėjų būrys. Ir nors pasirodęs aštuntasis projekto įrašas susilaukė nevienareikšmiškų įvertinimų, šis „Domino Records“ išleistas darbas yra puiki elektronikos dozė visiems, mėgstantiems tokius atlikėjus kaip James Blake, FKA Twigs ar „How To Dress Well“.
CHARLIE WILSON „In It To Win It“
Charlie Willsonui – jau 64. Tačiau iki šiol meilę ir simpatijas jam deklaruoja tokie soul ir R&B muzikos vardai kaip Stevie Wonderis, India.Arie, Jamie Foxx ar Justinas Timberlake’as. Prieš trejus metus už gyvenimo nuopelnus ir indėlį muzikai apdovanotas Ch. Willsonas per savo karjerą sukaupė šūsnį apdovanojimų, tačiau albumas „In It To Win It“ – viso labo aštuntas jo diskografijoje.
Šis įrašas turėtų patikti melodingo pop-R&B gerbėjams. Tie, kurie amžių sandūroje mėgavosi „Boyz II Men“, R Kelly ar Babyface‘o kūryba šio darbo klausysis su sentimentaliu malonumu, na o tie, kurie vis dar įnirtingai klausosi nuomonių formuotojomis save vadinamų radijo stočių, atras kitokią – muzikalesnę ir švelnesnę R&B muziką.
„In It To Win It“ – albumas, kuris, spėčiau, neturi pretenzijų būti pripažintas metų geriausiu. Tačiau klausytis jo šiltą vasaros dieną bus tikrai smagu. Šiltas, melodingas ir labai pozityvus aštuntasis Ch. Willsono darbas – dar vienas smagus muzikinis žingsnis pavasario saulės link.
Britų dainininkas Sampha pristatė vaizdo klipą dainai „No One Knows Me (Like The Piano)“. Tiksliau – net dvi šio vaizdo klipo versijas. Be įprastinio video, režisierius Jamie-James Medina sukūrė ir trumpesnę, virtualia relybe papildytą versiją, kurioje galime valdyti vaizdą, sukdami jį 360° kampu. Pažiūrėkite abu vaizdo klipus žemiau:
Britų muzikantas ir prodiuseris Sampha, prieš keletą dienų pristatęs savo naują dainą „(No One Knows Me) Like the Piano“, vakar apsilankė laidoje „The Tonight Show Starring Jimmy Fallon“, kurios metu nuostabaus grožio baladė nuskambėjo gyvai.
Primename, kad melomanų ilgai lauktas debiutinis Sampha albumas „Process” pasirodys jau vasario 3 dieną.
Apie Sampha vis išgirsdavome, tačiau dažniausiai klausydami kitų atlikėjų dainų. Atrodo, jis bendradarbiavo su visais, nuo SBTRKT iki Drake‘o ar Solange. Tuo sunkiau patikėti, jog vasarį išleidžiamas albumas „Process“ yra pirmasis jo diskografijoje. Šiandien pristatome naujausią jo singlą, „(No One Knows Me) Like the Piano“, kurį Sampha skyrė savo mamai.
Mūsų itin mylimas, klausomas ir vertinams britų muzikantas ir prodiuseris Sampha neseniai pasidalino savo naujausia daina „Blood On Me”.
manoMUZIKA labai tikisi, kad naujasis kūrinys taps būsimojo Sampha albumo pirmuoju rimtu šaukliu, nes nieko „apčiuopiamo” plokštelės pavidalu iš šio muzikantos stovyklos neturime nuo dar 2013 metais pasirodžiusio EP, pavadinto „Dual”.
Dalinamės itin netikėta naujiena – daina, kurią sukūrė muzikos prodiuserė Emile Haynie, dirbusi prie tokių kūrinių kaip Kanye West „Runaway”, Bruno Mars „Locked Out Of Heaven” ir daugybės Lana Del Rey dainų.
Dar puikiau yra tai, kad į pagalbą ji pasikvietė gausų būtį įdomių vardų, tai yra Charlotte Gainsbourg, Devonté Hynes iš „Blood Orange” bei dusliabalsį „Sampha”.
Kol kas neaišku, ar čia vienkartinis eksperimentas, ar pilno albumo dalis.
Laukiamiausi 2014 metų albumai
Nespėjau nė susiprasti, o prasidėję nauji metai jau pradėjo skaičiuoti savo trečiąjį mėnesį. Muzikinius nusivylimus keitė idėjinės viltys, o pirmieji keli 2014-ųjų mėnesiai ir jų metu pasirodžiusios naujienos uždavė visai neprastą muzikinį toną likusiai šių metų daliai.
Taigi, šis įrašas – būtent apie didžiausias 2014 – ųjų metų viltis. Apie muzikinius albumus, kurių mano nerami muzikinė siela ypatingai laukia ir kuriems teikia tiek velniškai daug lūkesčių
Tiesa, vienas albumas, į kurį dėjau labai daug vilčių – jau išleistas. Tai „Wild Beasts“ diskas „Present Tense“. Mano grotuve jis sukasi jau bene 30 kartą. Ir, tiesą sakant, nežada sustoti. Todėl ties šiuo įrašu uždėtas rimtas pliusas ir viza su įrašu „Užskaityta. Su kaupu“.
Na o dabar – apie šių metų ateitį.
Fink
I. FINK – albumo pavadinimas nežinomas
Ši grupė (nors kai kurie projektą vadina tiesiog atlikėju) yra neabejotina mano pastarojo penkmečio favoritė (arba bent jau viena iš jų). Nuo pat 2007-aisiais išleisto britų disko „Distance and Time“ jų kūrybą seku daugiau nei su padidinamuoju stiklu ir ryte ryju kiekvieną hito „Sort Of Revolution“ kūrėjų įrašą. Po 2011 metais pasirodžiusio „Fink“ albumo „Perfect Darkness“, pastaraisiais metais ne viename tinklaraštyje teko perskaityti diletantinių įžvalgų apie tai, kad Finas Greenallas ir kompanija išsisėmė ir tiesiog nebeturi ką pasakyti, todėl leidžia koncertinius įrašus. Diletantiškomis įžvalgomis šiuos žodžius vadinu todėl, kad yra visiškai akivaizdu, jog rašantieji ne tik nėra susipažinę su „Fink“ kūryba, bet ir nėra klausę pastarųjų dviejų grupės gyvų albumų (2012 metais išleisto „The Wheels Turn Beneath My Feet“ bei pernai pasirodžiusio koncerto, įrašyto drauge su Karališkuoju Amsterdamo simfoniniu orkestru). Muzika, skambanti šiuose grupės diskuose yra tokia skirtinga ir kartu tokia subtili, kad tai yra tarytum du nauji kūrybiniai puslapiai muzikinėje kolektyvo istorijoje. Negana to, šių įrašų tiražas yra ypatingai ribotas, o pati diskų pakuotė yra išskirtinė, todėl muzikos kolekcionieriai jais tikrai turėtų didžiuotis. Prisipažįstu, abu CD mano muzikinėje kolekcijoje taip pat užima išskirtinę vietą.
Beje, „In Your Face“ visiems „Fink“ kritikams gali pasakyti ir ką tik pristatyta grupės daina „Hard Believer“, pateisinusi, ko gero, net ir pačių įnoringiausių grupės gerbėjų lūkesčius. Savo tinklaraštyje Finas rašė, kad „Hard Believer“ bus pirmasis kūrinys, pradėsiantis naują albumą. Tad jei pradžia tokia stipri – kokia bus pabaiga? Belieka tik dar nekantriau laukti 6-ojo leiblo “Ninja Tune” globojamos grupės disko ir tikėtis, kad jis bus dar vienas gardus kąsnis visiems akustinės tamsos gerbėjams.
Albumo pasirodymo data: Vasara (konkreti diena – nepatvirtinta)
Karl X Johan
II. KARL X JOHAN (albumo pavadinimas – nepaskelbtas)
Švedijos elektro pop duetas „Karl X Johan“ išgarsėjo 2010 metais išleista daina “Flame”. Tiesa, sakyti žodį “išgarsėjo” čia yra kiek per stipru, mat apie juos sužinojo Švedija ir dalis nepriklausomos muzikos blogus skaitančių melomanų. Pernai išleidę savo debiutinį EP, šiemet švedukai pažadėjo pilną albumą. Tiesa, naivu tikėtis, kad visa laiką muzikantai leistų studijoje, kadangi jų pagrindiniai užsiėmimai – toil gražu su muzika nesusiję. Vienas dueto narys dirba kažkokioje telekomunikacijos bendrovėje, kitas – profsajungoje. Kai perklausai visą iki šiol išleistą „Karl X Johan“ muziką, tampa akivaizdu, jog šie du bičai turi tiek daug ką pasakyti, kad darosi sunku suvokti kaip jie gali daryti kažką kito nei kurti ir įrašinėti muziką. Saldu? Galbūt. Tačiau tai – velniškai kokybiška, stilinga ir nepretenzinga muzika, galinti atrasti savo klausytoją įvairios muzikos mylėtojų gretose. Jeigu reikėtų apibendrinti, galėčiau visai drąsiai ranką prie širdies pridėjęs pasakyti: „Karl X Johan“ albumas – asmeniškai man – pats laukiamiausias šių metų debiutinis diskas.
Praėjusių metų pabaigoje buvo kalbama, kad debiutinis dueto LP dienos šviesą turėtų išvysti šių metų balandį. Dabar jau kurį laiką apie įrašo pasirodymą neužsimena nei grupės leiblas „Emotion“, nei pats duetas. Labai tikiuosi, kad jų planai nepasikeitė ir turtingą Skandinavijos muzikinį pasaulį netrukus praturtins dar vienas ypatingas įrašas.
Albumo pasirodymo data – balandžio mėnuo (tiksliai nežinoma)
SOHN
III. SOHN „Tremors“
Kai kažką naujo po savo sparnu priglaudžia leidybinė kompanija “4AD”, kažkuriame gyvenimo etape supranti, jog tas „kažkas“ tiesiog negali būti blogai. Tokias grupes kaip „Bon Iver“, „National“ ar „Daughter“ globojantis leiblas priėmė iššūkį geriau susipažinti su elektronica ir post dub step žanrais. Sako, laimingi – pinigų neskaičiuoja. Šiuo teiginiu gali neabejoti ir „4AD”, mat “SOHN” jau dabar yra klijuojama naujojo James Blake‘o etiketė. Bent jau mano akimis (o aš tikrai labai vertinu ir gerbiu tai, ką daro Blake‘as), „SOHN“ jį perspjauna kone dvigubai. Kur kas įvairesnis, ne taip stipriai paskendęs tamsos metamorfozėse ir daug veržlesnis austras šiemet turėtų tapti labai rimtu postūmiu elektronikos scenoje. Puikus vokalas, kiek primenantis pernai išgarsėjusio JAV dueto „Rhye“ vokalisto Milosh‘o tembrą ir be galo muzikali bei stilinga elektronika, pagardinta ryškiais dub stepo ritmais turėtų rasti simpatijų visame pasaulyje. Prie viso to pridėjus puikias leiblo “4AD” ”piarines”galimybes galime drąsiai tikėtis mažo šedevriuko ir potencialaus šių metų topų užkariautojo.
Albumo pasirodymo data – Balandžio 7.
Damon Albarn
IV. DAMON ABLARN „Everyday Robots“
Sakysite, pasiduodu didžiajai bangai? Atsakysiu paprastai: gal ir taip. Tačiau „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderio kūrybiniu talentu žaviuosi nuo 1994 metų pabaigos (mat būtent tada išgirdau 93-iaisiais išleistą ”Blur” diską “Modern Life is Rubbish”). Didžiajame XX a. pabaigos Kare “Oasis” Vs “Blur” mano jaunoje pasąmonėje visuomet triumfuodavo pastarieji, o didysis Albarno talentas neleido suabejoti jo fenomenalumu iki šiol. Nei vienas dalykas, kurį iki šiol sukūrė “Blur” įkūrėjas nedvelkė kiču ar beskonybe. Tai jį paverčia unikaliu mūsų laikų kompozitoriumi, kuriuo tiesiog neįmanoma abejoti. Net ir jo parašytos operos (2008-aisiais sukurta “Monkey : Journey to the West” bei užpernai pristatyta “Dr. Dee” ) yra tiek ironiškos, savalaikės ir įžvalgios, kad būtų sunku atrasti tam preštaraujančių šiuolaikinės muzikos ciniškų vertintojų.
Keista, tačiau po šitiekos stulbinančios karjeros metų tikroji muzikos ikona išleidžia savo pirmąjį solinį albumą. Titulinę disko dainą “Everyday Robots” jau girdėjome. “Lonely Press Play” – taip pat jau pristatyta. Beliko palaukti pusantro mėnesio iki albumo pasirodymo. Pirmieji du kūriniai tik dar kartą patvirtina Damono Albarno, kaip neprognozuojamo kūrėjo, statusą. Akivaizdu, kad albumas bus keistas, nehomogeniškas ir netikėtas. Tačiau tai ir išskiria Albarną iš visos šiandieninių kūrėjų masės.
Prisipažįstu visai atvirai, Albarno solinio disko laukiu maždaug nuo 2002- ųjų. Todėl labai džiaugiuosi, kad jo sulauksiu šiemet.
Albumo pasirodymo data – balandžio 28
Banks/ Sampha
Šiuo atveju, tiek „Sampha“, tiek ir „Banks“ rašau į vieną eilutę dėl daugelio panašumų. Abu elektroninės muzikos scenai atstovaujantys piliečiai yra „ant rimtos bangos“, abu iki galo nėra patvirtinę konkrečių albumo pasirodymo datų. Dėl abiejų projektų yra pamišę elektroininės muzikos gerbėjai JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Ir abu atlikėjai yra vienodai verti dėmesio. Tiek britas, tiek ir amerikietė nusipelnė pačių aukščiausių įvertinimų. Be kita ko, visai tikėtina, kad būtent šie du muzikantai artimiausius keletą metų diktuos madas elektroininėje muzikos scenoje.
Abiejų albumų pasirodymo datos – nepaskelbtos
Jonathan Johansson
VI. Jonathan Johansson (albumo pavadinimas nepaskelbtas)
Jeigu manęs kas nors paprašytų įvardyti penkis geriausius pastarojo penkmečio albumus, nedvejodamas aukščiausiame penketuke atrasčiau vietą švedo Jonathan Johansson 2011 metų diskui „Klagomuren”. Analogų neturinti beprecedentė elektro, pop ir moderniosios r&b muzikos sąskambiais pagardinta Malmėje gimusio Jonathano kūryba, deja, neturėjo progos rimtai pereiti Skandinavijos rinkos sienų. Ir taip yra dėl vienos priežasties: švedas dainuoja tik švediškai. Kita vertus, tiems, kurie myli muziką – tai tikrai nėra kliūtis.
Pernai vasarą muzikantą globojantis leiblas „Hybris” užsiminė, kad 2014 metai priklausys Jonathan Johansson, kadangi po trejų metų pertraukos jis turėtų išleist savo naują įrašą. Taigi, labai tikiuosi, kad laukti liko nedaug. Po tikro stebuklo, kurio vardas buvo „Klagomuren”, aš labai tikiuosi dar vieno šedevro. Bet kuriuo atveju, šiam švedui lūkesčiai keliami neįtikėtinai dideli.
Albumo pasirodymo data – nepaskelbta