Pavadinimas šiai istorijai parinktas ne šiaip sau, nes būtent nuostabaus atsitiktinumo dėka Lietuvos scenoje išgirdau nuostabią „Árstíðir“ grupę iš Islandijos.

Viskas prasidėjo vieną apsiniaukusį, lietingą sekmadienį, kai po puikaus spektaklio, pakylėtos nuotaikos kartu su kompanija keliavome Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Staiga pasirodžiusi saulė apšvietė Šv. Kotrynos bažnyčios bokštus, tarsi kviesdama prieiti arčiau. Žvilgtelėjome, kokie renginiai planuojami artimiausiu metu.

„Árstíðir“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Tik pamačius Islandijos vardą ir muzikinių instrumentų rinkinį (trys gitaros, fortepijonas, smuikas ir violančelė), sutartinai nutarėme dalyvauti. Nuojauta kuždėjo, kad šio renginio praleisti negalima. Kaip parodys istorijos tęsinys, šis greitai priimtas sprendimas viršijo visus lūkesčius.

Taigi, praėjus dviems savaitėms, gražų, nors ir vėjuotą šeštadienio vakarą pasitiko šilta Šv. Kotrynos bažnyčia. Dėl šalčio bažnyčios viduje, kaip parodė tolimesnė įvykiu eiga, buvo nerimauta visai be reikalo. Ar nuo žmonių kiekio (laisvų vietų nebuvo) ar nuo vyraujančios nuotaikos atmosfera viduje buvo tikrai įkaitinta. Netrukus scenoje pasirodė šeši, jauni atlikėjai. Koncertas pradėtas „Sunday Morning“ kūriniu iš pirmojo, debiutinio grupės albumo. Pirma mintis išgirdus buvo: „Tai skamba žymiai geriau,nei įsivaizdavau“. Iš tiesų, nuo pat pirmų akordų grupė užbūrė savo muzika ir augino klausytojų emocijas.  Pirmoje koncerto dalyje didžiausias dėmesys buvo skirtas pirmajam grupės albumui. Nuskambėjo „Vonarneisti“ , „Látum okkur sjá“, „Síðasta kveðjan“ taip pat nepamirštas puikus antrojo albumo kūrinys – „Lost in You“. Pirma renginio dalis prabėgo akimirksniu ir prieš renginio pertrauką jau tvirtai žinojau, kad ji bus skirta grupės albumo įsigijimui, nes turiu „Árstíðir“ muziką pasiimti kartu su savimi.

„Árstíðir“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Antra koncerto dalis pradėta puikiu antrojo albumo kūriniu „Ljóð í sand“. Publikos plojimai darėsi vis intensyvesni, o klausant „Brestir“, „Days& Nights“, „Nú gleymist ég“ visas pasirodymas susiliejo į vientisą, puikių vokalų ir muzikos instrumentų valdymu pasižyminčią muzikinę kelionę po Islandiją. Beje, „Til Hennar“ kūrinys, buvo sukurtas būtent koncertinio turo metu, išleidus pirmąjį, debiutinį grupės albumą. Niekada neslėpiau savo sentimentų šiai šaliai, o klausant šio kūrinio pasirodė, kad keliauju kartu su kolektyvo atlikėjais. Dar nematyti šalies vaizdai patys liejosi prieš akis. Koncertui pasiekus kulminaciją ir išgirdus energingąją „Shades“ iš antrojo grupės albumo kojos pačios judėjo muzikos ritmu. Norėjosi atsistoti ir šokti tiesiai į dainos sūkurį. Emocijas kiek suvaldė lyriškoji „Tárin“, kuri bažnyčios fone nuskambėjo neapsakomai. Kirbėjo vienintelė mintis – „Nenoriu, kad renginys baigtųsi“.

Publikos ovacijos, vis garsesni šūksniai ir pakilimas nuo kėdžių bylojo, kad islandų muzika užbūrė ne tik mane. Po kelių akimirkų atlikėjai pasirodė scenoje. Palikę savo instrumentus ir žengę prie scenos krašto vienu balsu atliko nuostabią, tradicinę Islandijos dainą.

„Árstíðir“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Lėtai judėdama išėjimo link pamačiau daugybę besišypsančių veidų, kurie tarsi bylojo, kad muzikinėje kelionėje pabuvojome visi. Nuostabu, kai muzika suvienija, užburia ir suteikia nesuskaičiuojamą kiekį pačių geriausių akimirkų. Užklupusios emocijos  liejosi per kraštus, o šypsena nuo veido nedingo visą vakarą. Nakties tyloje įsijungusi įsigytą diską ir po truputį smegdama į sapnų karalystę buvau kaip niekada tikra, kad Islandiją, kurią vaizduotėje koncerto metu aplankiau tikrai ne vieną ir ne du kartus, būtinai turiu aplankyti artimiausiu metu!