Andriaus Mamontovo dienoraščiai: 1991 m. sukurtos „Foje“ dainos „Amžinas judesys“ istorija

0

A.Mamontovas

A. Mamontovas

 

Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki Andriaus Mamontovo 50-mečio koncerto Siemens Arenoje, muzikantas ir toliau atverčia savo dienoraščių puslapius. Šįkart kultinės grupės „Foje“ lyderis atskleidžia 1992 metais išleistame „albume „Gali Skambėti keistai“ esančios dainos „Amžinas judesys“ sukūrimo istoriją.

1991 vasaris

Nusprendžiau pakeisti grupės sudėtį. Jau kurį laiką jaučiu, kad mūsų sąstatas (Genys, Robertas, Saulius ir Darius) nebesusikalba tarpusavyje. Dalis muzikantų nori pasirinkti visiškai kitą muzikinę kryptį nei aš matau „Foje“ ateityje.
Ką tik grįžom iš Krokuvos, kur grojom bendrame koncerte su lenkų grupėmis. Tai buvo paskutinis kartas, kai koncertavome senuoju sąstatu. Laikas persigrupuoti.
Pernai, 1990-ųjų lapkritį, keliaudami po Ameriką susipažinome su Jonu-Dainium Beržanskiu – lietuvių kilmės muzikos prodiuseriu, nedidelės įrašų studijos savininku, gyvenančiu šalia Detroito esančiame Ann Arboro mieste. Važiavome kartu su juo iš Detroito į Niujorką, kur kol naiviai mėgavomės Makdonaldo sumuštiniais, mūsų neatsargiai pastatytą autobusiuką apšvarino ilgapirščiai. Bet tai jau kita istorija.
Jonas pasisiūlė įrašyti naują „Foje“ albumą. Noriu jį įrašinėti ten pat, kur įrašėme “Žodžius į tylą”. Varšuvoje, „CCS Intermedia” – nedidelėje, jaukioje studijoje už miesto.
Su Geniu ir Robertu atsisveikinau. Nėra malonu pasakyti muzikantui, kad keliai išsiskiria. Kelis kartus jau tai dariau ir niekada nėra lengva. Nusprendžiau, kad įrašinėsime dviese su Dariumi Buroku. Keliose dainose Saulius įgros saksofono partijas. Darius groja ne tik boso gitara bet ir puikiai valdo klavišinius. Be to, mūsų muzikiniai skoniai sutampa.
Naujo albumo kryptis bus tamsesnė ir niūresnė. Pastaruoju metu daug klausiau grupės „The Sisters Of Mercy“. Man patina tokia juoda spalva. Ji labai tiks mano naujoms dainoms. Ritmo mašina, klavišiniai, gitara, saksofonas ir balsas. Nieko daugiau nereikia.
Su Jonu ir Dariumi nusileidžiame į Wieliczka druskos kasyklas. Labai įspūdinga. Įrašome kelis požemio garsus naujam albumui. Panaudosime, kaip efektą kurioje nors dainoje.
1991 kovo pradžia
Su Buroku repetuojame VRM rūmuose esančiame kambarėlyje. Kooperuojamės su Dariumi Janušoniu, kuris ten repetuoja su savo grupe „Ars Nova”. Tame kambary yra toks beveik derantis pianinas. Šiandien tuo pianinu sukūriau dainą. Pagalvojau, kad vis dažniau suvokiu, jog niekas nesitęsia amžinai. Ir geri, ir blogi periodai ateina ir praeina. Kaip diena ir naktis. Viskas pasaulyje vyksta bangomis. Nes viskas ir yra bangos. Garsas, šviesa – tai irgi bangos, besikeičiantys dažniai ir vibracijos. Aukštyn-žemyn. Viskas visada juda aukštyn-žemyn. Kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę. Kaip bangos vandenyje. Tai yra kaip ir priešybių vienybės dėsnis – amžinas judesys. Čia kaip ir ta teorija, kad gyvybė Žemėje atsirado, nes Mėnulis aplink ją besisukdamas ir nuolat sukeldamas potvynius bei atoslūgius buvo tarsi natūralus maišytuvas, leidęs elementams susijungti ir pavirsti ląstelėmis, kurios vėliau evoliucionavo iki sudėtingų organizmų.
Gerai, kad dainą parašiau iki įrašų pradžios. Visada apmaudu, kai įrašai albumą ir staiga atsiranda daina, kurią jau vėlu į jį įdėti, nes viskas atiduota gamybai.
Turime planą: įrašyti ir išleisti pirmą, lietuvišką CD. Kiek žinau, Ganelino trio jau tai yra padarę, bet ten džiazas, o ne rokas. Taigi, nesiskaito. Jonas prisikalbino Kanados lietuvių jaunimo organizaciją tapti mūsų albumo rėmėjais. Jeigu mes pirmi išleisime CD ir dar Amerikoje ar Kanadoje, tai bus žiauriai kieta.
1991 kovo pabaiga
Įrašinėjam albumą Varšuvoje. Kaip ir planavome. Su Dariumi dviese įgrojome beveik visas dainas. Jonas Beržanskis atsivežė kelis elektroninius instrumentus iš Amerikos. Esame gerai apsiginklavę. Atvažiavo Saulius, įrašė saksofoną dainose „Vėjas”, „Baltam name”, „Aš negalvojau išprotėt”, „Žodžių reikšmė” ir „Aš laukiu taves”. Tik atvažiavęs į Varšuvą, pagalvojau, kad naujoms dainoms reikalingas moteriškas vokalas, o mes pernai gastroliuodami Vokietijoje susipažinome su dviem ten gyvenančiom lietuvaitėm. Jos sesės – Daiva ir Loreta. Loreta dainuoja kažkokioje grupėje ir turi fantastišką balsą. Paskambinau joms ir jos po dviejų dienų išlipo iš traukinio centrinėje Varšuvos stotyje. Atvažiavo nieko daug neklausinėjusios. Štai, ką reiškia draugai.
Įrašų studiją gavome tik naktimis, nes dieną ji yra užimta. Įrašinėjame nuo vidurnakčio iki maždaug 8val. ryto, kol paradedame smiginėti. Geriame daug kavos ir be perstojo rūkome. Tipo, rokenrolas. Tada grįžtame į buvusią TSRS kultūros atstovybę, kur mums nemokamai suteikė patalpas nakvynei, nes ten dirba draugo tėtis. Pusryčiaujame. Tada kažkiek miegame. Tada žaidžiame kortomis, valgom, vėl maukiam kavą su „tauriaisiais gėrimais”, einame pasivaikščioti po vakarinę Varšuvą ir vėl į studiją.
Velnias, paskaičiavau, kad jau gerus metus nebuvo nei vienos dienos, kada nebūčiau išgėręs konjako. Visada jo su savimi turiu. Ir čia jo man netrūksta. Medikų vaikų privalumai… Kažkurią dieną namie Vilniuje nusprendžiau niekur neiti, nes visur, kur tik ateinu, kas nors būtinai vaišina. Užsidariau savo kambary. Skaitau knygą. Tėvas įkiša galvą pro duris ir klausia: „gal nori konjako?”
Šiandien įrašiau pianino partiją dainai „Amžinas judesys”. Nelabai žinau, ką dar galima pridėti prie aranžuotės. Pabandžiau akustinę gitarą. Prilipo. Kai tik pradėjau įrašinėti solo partiją dainos gale, į studiją atėjo mano pažįstama, Lenkijos gotikinio roko ikona Anja Ortodox. Susipažinau su ja 1989-ais, kai su „Foje“ dalyvavom roko festivalyje „Rock Pokoju” Varšuvoje. Ji ten grojo su savo grupe „Closterkeller“. Visi vietiniai ją dievina ir vadina Lenkijos Siuxie Siux.
Anja pasiklausė dainos ir pasakė man keletą pastabų dėl gitaros partijos išraiškingumo. Šiaip aš nelabai klausau kieno nors patarimų, bet kai pataria tokia rokenrolinė pana, tai negali ignoruoti. Ačiū, Anja.
Realiai, „Amžinas judesys” yra pirmoji mano vieno pilnai įrašyta daina. Gal tai solinės karjeros užuomazgos?
1991 birželis
Atskridau į Ameriką. Praleisiu čia pusę metų. Jonas, kuris įrašinėjo „Foje“ albumą „Gali skambėti keistai”, pasikvietė mane pagyventi jo įrašų studijoje. Skridau per Peterburgą. Oro uoste sutikau „Bix’us“, kurie skrido tuo pačiu lėktuvu į Niujorką. Nepasakosiu detalių, bet mes per rusų mutinę ėjome tokiame stovyje, kad turėjome visiškai puikiai pritapti prie jų kultūrinės aplinkos. Atsimenu tik tai, kad prieš lipdami į lėktuvą visi nusprendėme apsikirpti rankine mašinėle, kurią turėjo grupės perskusininkas Aurimas. Apsikirpome. Niujorke išlipome labai gražūs ir atjaunėję. Tą patį vakarą su Samu nusidažėme plaukus baltai. Kai viduje esi blondinas, tas vidinis „aš” nuolat bando prasiveržti į išorę.
Iš Niujorko važiavau reisiniu autobusu į Detroitą. 13 valandų su persėdimu Klyvlende. Visi keleiviai buvo juodaodžiai ir tik aš vienas šviečiau savo baltais plaukais. Kai autobusas sustojo benzino kolonėlėje vienas keleivių, iš kurio ausinių visą kelią sklido repo ritmas, man pasakė: „hey man, you look like Billy Idol”. Pagalvojau, kad gal ir nėra dar taip blogai.
Atvykau į Detroitą iš kur su Jonu ir jo kolega Pauliumi nuvažiavome iki Ann Arbor. Tai visai mielas universitetinis miestelis. Visiškas kontrastas niūriam ir pavojingam Detroitui. Pakeliui Paulius paatviravo, kad persigando pamatęs mane išlipantį vieną iš visų afro-amerikiečių, važiavusių tuo autobusu. Pasakė, kad Detroite labai stiprūs rasiniai nesutarimai. Kadangi nežinojau, kad čia santykiai tokie įtempti, tai ir nejutau jokio pavojaus.
Paulius Jurgutis užsiima spauda ir iš karto aprengė mane naujais jo gamintais „Foje” marškinėliais su mano brolio sukurtu grupės logotipu, o Jonas man padavė kontrolinį „Gali skambėti keistai” egzempliorių. Dar be viršelio, bet „Foje“ CD jau yra!!!!! Mes vėl pirmieji!!!
1992 birželis
Paskambino Dzintra Varžgalienė iš laidos „Studija MT” ir pasakė, kad jau laikas mums nufilmuoti kokį naują klipą. Sutarėm, kad tai bus „Amžinas judesys”. Klipų režisierius Arnas nusitempė mane į Gariūnus. Niekada nesu ten buvęs. Dar panaudojo medžiagą iš interviu, kurį filmavo prieš kelis mėnesius ir gavosi toks chaotiškas atmosferinis klipas. Iškart šovė į pirmą vietą. Aš kartais nesuprantu, kodėl žmonės išrenka vienaip ar kitaip. Kita vertus, jeigu esi pirmoje vietoje, tai koks skirtumas kaip ir kodėl.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *