Albumo pristatymo akimirka

Nuostabu, kai pagalvoji – gyvename jau tais puikiais laikais, kai Lietuvos publikai ir išrankiesiems melomanams „Garbanoto Bosisto“ vardo pristatinėti nebereikia. Per laiką susiformavo ištikima, dainų žodžius mintinai dainuojanti publika – spalvingas jaunimas, traukiantis į grupės koncertus pasidabinęs margais marškiniais, plačiais spalvotais megztiniais ir ryškių spalvų akiniais. Tai žmonės, nepamirštantys į „Garbanoto Bosisto“ koncertus pasiimti svarbiausio dalyko – laisvės pojūčio.

Kas jau kas, bet šie lietuvių psichodelinio roko spinduliai kaip niekas kitas savo kuriama muzika sugeba pasirodymuose tarsi nunešti į atskiras kosmoso erdves, užhipnotizuoti, o tada sugrąžinti į realybę. Tačiau ta realybė su šia muzika nėra slogi ar galbūt kelianti nerimą. „Garbanoto Bosisto“ kūryba parodo, kad kol ji švies Lietuvos padangėje, tol viskas bus šviesu ir ramu – kaip hipių laikais, su kuriais būtent ir yra tapatinamas šis kolektyvas.

Po debiutinio 2012-ųjų EP „Venera“, paskui populiarumo sulaukusio grupės albumo „Above Us“ sėkmės, sulauktų kvietimų koncertuoti įvairiuose festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, „Garbanotas Bosistas“ tapo tarsi kertiniu akmeniu Baltijos šalių psichodelinio roko scenoje. Savo kūryboje maišantys bliuzo, roko ir alternatyvios muzikos elementus, viską papildantys ir apšlifuojantys išskirtiniu Šaruko vokalu, atlikėjai pelnytai užsitarnavo patikimas vietas klausytojų širdyse.

„Garbanotas Bosistas“

„Lofte“ ketvirtadienio vakarą buvo karšta. Susirinkusieji į naujojo „Garbanoto Bosisto“ albumo, išleisto vinilo pavidalu (o vinilai – dramblio kaulo spalvos!) „Room For You“ pristatymą užpildė „Loftą“ taip, jog žmonės net stoviniavo ant laiptų, ką jau kalbėti apie pilnut pilnutėlius balkonus. Tai, jog ši grupė turi savo išskirtinį klausytojų ratą, vėlgi teko įsitikinti – koncertas subūrė daug šiais laikais madingos hipsteriškos publikos, nepastebėta neliko ir viena mergina, vakaro metu apsivyniojusi šventinėmis šviečiančiomis lemputėmis. Tačiau labiausiai „Loftas“ tą vakarą buvo persipildęs jaukiomis susirinkusiųjų šypsenomis ir spinduliuojančia teigiama energija, kurios nejausti buvo tiesiog neįmanoma. Vien jau ką reiškia pamatyti įsijautimą „Garbanoto Bosisto“ narių veiduose ir laisvai bei užtikrintai pagal ritmą judančiuose kūnuose.

Dalyvaujant „Garbanoto Bosisto“ pasirodyme susidaro labai ryškus įspūdis, lyg būtum kur nors pas artimus draugus nedidelėje erdvėje, viskas jauku ir sava, kaip namuose. Visiškai toks yra ir grupės bendravimas bei santykis su publika. „Garbanotui Bosistui“ jų kūrybos gerbėjai yra svarbūs kaip draugai, su kuriais po koncerto gali padiskutuoti įvairiausiomis opiomis ir smagiomis gyvenimo temomis arba nukeliauti kartu atšvęsti į barą. Negalima čia nepaminėti ir nuotaikos, kurią sukuria muzika – galima drąsiai teigti, kad tai yra muzika be jokių „E“: tikra, gryna, be nereikalingų priemaišų ir dirbtinių saldiklių, kurie, manau, čia tik viską sugadintų.

Man asmeniškai, klausant „Garbanoto Bosisto“ muzikos prieš akis dažnai iškyla Jimi Hendrix paveikslas. Per koncertą net vieną akimirką susimąsčiau, kokia dovana yra šitą 60-ųjų psichodelinio roko dvasią patirti čia pat, prieš savo akis, ausimis sugeriant kiekvieną gitaros išleistą garsą, svajingas solo partijas ar trankesnius būgnų intarpus (kas dalyvavo koncerte tikriausiai pritars, jog būgnai per „Blue Sun“ chaosinį solo buvo tikrai hipnotizuojantys).

Koncerto akimirka

Vakaro metu publika galėjo šokti ir atsipalaiduoti išgirdę visas „Room For You“ albumo dainas – pradedant užvedančiomis „Long Ago Far Away“, „Delfinas“, baigiant svajingosiomis „Should Your Name Be Love“ ir „Keep Me There“. Išties, susidaro įspūdis, kad naujasis grupės albumas gali rasti kelią į įvairios publikos širdis bei ausis – ir tie, kurie mėgsta trankiau pakratyti galvą girdėdami greitesnį ritmą, ir tie, kuriems svarbiau užliūliuojančios hipnotizuojančios melodijos tikrai ras sau kažką artimo.

Kaip ir reikėjo tikėtis, koncerto metu skambėjo jau grupės vizitine kortele ir klasika tapę kūriniai – „Gėlėta Suknia“, „Grįžkit iš Toli“. Būtent šios dainos eilutes „Grįžkite namo, grįžkit iš toli / Jau skaidrus vanduo, jau miškai žali“ gerbėjai „Lofte“ audringai plėšė iš visos gerklės. Apima stiprus jausmas, kai suvoki, kaip puikiai lietuvių kalba gali įsikomponuoti psichodeliniuose ritmuose. Ir juos net savotiškai papildyti.

Po albumo pristatymo susidarė įspūdis, kad „Garbanotas Bosistas“ kaip Saulė danguje švies dar tikrai ilgai, nors Lietuvoje tų giedrų dienų ne taip ir daug. Svarbiausia, kad jų būtų širdyje, o jeigu ryškiai švies ten, muzika lengvai prasiskverbs į visas kertes ir džiugins netgi tomis niūriomis dienomis. Nešk Saulę ir toliau, „Garbanotas Bosiste“!