Kas gali sunkų, darbingą, įtemptą pirmadienį paversti džiaugsmingu, pilnu gerų emocijų ir šypsenų? Aišku, kad jos didenybė Muzika. Tokios mintys sukosi mano galvoje po vieno geriausių koncertų, kuriuose teko lankytis. Bet pradėsiu nuo pradžių.

Apie šį danų kolektyvą, seniai, seniai sužinojau iš manoMUZIKOS. Taip, kažkada ir aš, kai dar nebuvau šio portalo dalimi, akylai sekiau muzikines naujienas, o nauji muzikiniai vardai neprasprūsdavo pro mano radarą. Labai gerai pamenu, kaip išgirdus jų kūrinį „Modern Drift” apėmė tokia meilė muzikai, kurios seniai nejutau ir kurią vėl patyriau šiandien.

Apie „Efterklang” koncertą kultūros bare „Kablys” sužinojau visai atsitiktinai. Labai nustebau, nes nemačiau visiškai jokios reklamos ir jei ne mano domėjimasis muzika galbūt visai netyčia šį jau ne pirmą jų pasirodymą Lietuvoje būčiau praleidusi. Labai džiaugiuosi, kad taip nenutiko.

Atvykau į koncertą kelios minutės po aštuonių ir išgirdau, kad apšilimas jau vyksta. Susirinkusius šildė Rūtos Mur muzika, kuri beje stilistiškai labai tiko skambėti prieš danų pasirodymą. Apžvelgiau nedidelę saujelę susirinkusių žmonių ir pagalvojau, kad anšlago nebus. Į koncertą atėjo tik labai gerai žinantys ką nori išgirsti žmonės, kurie santūriai klausė lėtų, skambių ir neįprastų Rūtos Mur dainų.

Neilgai trukus apšildymas baigėsi. Kas liko stovėti vietoje, kas pasipildyti gėrimų atsargas ir laukti pagrindinių vakaro svečių. Viskas vyko pagal anksčiau paskelbtą grafiką ir lygiai 21 valandą „Efterklang” kopė į sceną.

Labiausiai mano dėmesį patraukė šilta grupės energija. Pasipuošę šypsenomis ir Lietuvai skirtais džemperiais (trys grupės nariai apsirengė geltona, žalia ir raudona spalvomis!) grupės nariai negailėjo savęs. Šis muzikinis turas vyksta „Efterklang” naujojo albumo pristatymo proga, todėl natūralu, kad daugiausia dainų buvo iš naujausio „Windflowers” albumo. Koncertą grupė pradėjo su daina „Alien Arms”. Vėliau publiką ramino su „Hold Me Close When You Can”. Visos dainos taip organiškai susiliejo, kad nebuvo pasvarstymų, kad galėtų nuskambėti vienas ar kitas senesnis kūrinys.

Atmosfera kaito ir pasiekus karščiausią tašką nuskambėjo pirmieji „Modern Drift” akordai. Ir aišku, kad šios dainos Casper Clausen negali sudainuoti tiesiog įprastai stovėdamas ant scenos. Aišku, kad ne, nes tai nebūtų „Efterklang”. Pasiėmęs mikrofoną, jis iškeliavo į publikos vidurį ir apsuptas žmonių užkūrė tikrą vakarėlį. Po vokalisto išėjimo nesusilaikė ir kiti grupės nariai ir greitai koncertas pavirto tikru muzikiniu šėlsmu. Rankos kilo į viršų, megztinius keitė trumpos rankovės ir buvo galima pamiršti, kur esi. Jausmas buvo, tarsi vyktų geras vakarėlis puikiai pažįstamų draugų kompanijoje.

Na bet aišku visi geri dalykai kažkada pasibaigia. Koncertas nejučia baigėsi ir nors publika labai nenorėjo danų paleisti, teko išsiskirstyti. Tačiau veiksmas persikėlė prie naujausių grupės įrašų ir atributikos stalelio, kur gerbėjai šlavė „Efterklang” įrašus. Nuo seniausio iki naujausio. Po vieną, du ar netgi tris. Kantriausieji sulaukė ir parašų, nes grupės nariai ne tik noriai dalijo autografus, bet ir dalijosi įspūdžiais su visais norinčiais pabendrauti.

„Efterklang” pasirodymas buvo vienas tų, kuris tikrai ilgam išliks atmintyje ir bus patalpintas į geriausiųjų atminties lentynėlę. Tai buvo koncertas, leidęs pamiršti, kuri šiandien savaitės diena, suteikęs begalę gerų emocijų ir nustebinęs pačiomis gražiausiomis spalvomis. „Efterklang” – tai grupė, kuri netaupo ir atiduoda visą save. Dėl tokių jausmų aš myliu koncertus ir jais mėgaujuosi. Kaip paskutinį kartą.