Britpopas niekada nebuvo tik muzika. Tai buvo kultūrinis mūšis, identiteto paieška, kartos balsas. 1995-aisiais, kai “Oasis” ir “Blur” susirėmė dėl pirmos vietos britų topuose – „Country House“ prieš „Roll With It“ – tai tapo ne tik muzikiniu ginču, bet ir simboliniu susidūrimu tarp šiaurės ir pietų, tarp darbo klasės ir meno mokyklos, tarp žaliavinės energijos →
Žiniasklaida ūžė, jog liepos 25-ąją jau 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį uždarė ypatingas Andriaus Mamontovo koncertas su Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru. Mes taip pat apsilankėme festivalyje, mėgavomės Andriaus Mamontovo muzika ir dalijamės savo įspūdžiais iš koncerto. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, jog ši orkestrinės programos idėja gimė daug anksčiau. 2018 m. pirmą kartą 1998 m. išleisto →
Liepos 22-osios vakaras Rygoje buvo ne šiaip koncertas – tai buvo muzikinė epifanija. XIAOMI arena, talpinanti kelis tūkstančius, virto gyvu, kvėpuojančiu organizmu, kuriame kiekvienas žmogus tapo ne tik klausytoju, bet ir kūrėju. Jacob Collier, lydimas savo fenomenalios grupės, surengė pasirodymą, kuris ne tik pranoko lūkesčius – jis juos iš naujo apibrėžė. Leifas Vollebekkas – vienišas →
Britų grupė „Fink“ Lietuvą ir lietuvius tikrai pamilo, o mes – juos. Savo gražia melancholija užburianti grupė Lietuvoje, Vilniuje, lankosi bene šeštą–septintą kartą. Vakar festivalio „Midsummer Vilnius“ klausytojams nuostabią melancholijos dozę dovanojo ne tik Finas Greenallas su grupe – „Fink“ kūrinius jie atliko kartu su Jievaro Jasinskio diriguojamu orkestru, ir tai buvo 99-asis bei paskutinis →
Vakar Vilnius alsavo kitaip. Valdovų rūmų kiemas, apsuptas istorijos ir tylos, buvo sausakimšas – ne tik žmonių, bet ir šilumos. Į sceną žengė FREE FINGA – grupė, kurios balsas Tomas Narkevičius savo kelionę pradėjo nuo „Ąžuoliuko“ choro ir tapo viena ryškiausių Lietuvos muzikos žvaigždžių. Ir ši istorija yra ne tik įkvepianti, bet ir giliai jaudinanti. →
Labai gerai prisimenu, kada Gabrielę Vilkickytę išgirdau pirmą kartą. Tai buvo slaptų koncertų projekto “Sofar Sounds Vilnius” organizuotame koncerte kamerinėje aplinkoje. Pamenu, kad jau tada nustebino merginos prie pianino balsas ir pasakojimai tarp dainų. Praėjo 7 metai ir ta mergina, kuri dainavo nedideliai grupei muzikos entuziastų dabar renka Kalnų parką. Jos gerbėjai, nepaisydami lietaus ir →
Liucę atradau ne taip ir seniai, kai socialinėje erdvėje pamačiau jos debiutinį albumą „Šviesi naktis“. Nuo to karto šis įrašas buvo perklausytas ne vieną ir ne du kartus, o dainų eilutės – išmoktos mintinai. Vos sužinojusi, kad Vilniuje, VU Teatro salėje, šis albumas bus pristatomas, iš karto įsigijau bilietą ir nekantriai laukiau koncerto. Pagaliau atėjo →
„Solo Ansamblis” – grupė, kuri kiekvieną kartą padovanoja ne tik garsą, bet ir vaizdą. Ar tai būtų mažesnio kalibro pasirodymas Vilniaus „Downtown Forest” hostelyje, ar Kalnų parko šturmas su draugais ir bendražygiais „ba.” – kiekvienas „Solo Ansamblio” pasirodymas scenoje nevyksta šiaip sau. Visada viskas suderinta, apgalvota iki smulkmenų ir žiūrovui pateikta su galimybe pajusti, patirti →
„HIM” muzikos klausausi jau daugiau nei dvidešimt metų, todėl sužinojusi, kad grupė „Loverinth” atliks jų koverius „Paviljone” pasijaučiau kaip vėl keturiolikos. Jų koncertas vyko dieną po Valentino šventės ir suteikė puikią atmosferą ir progą pasidžiaugti meilės švente savaip – su muzika, kuri visada kirbina širdį. Į „Paviljoną” atvykau gerokai vėliau nuo planuotos koncerto pradžios, tačiau →
Dar nepamiršau ir noriu pasidalinti įspūdžiais iš koncerto, kuriuo užbaigiau 2024 metus. Tai buvo grupės „Akli“ akustinis koncertas, vykęs gruodžio 27 d. Lukiškių kalėjime, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje. Buvau ten pat vykusiame jų akustiniame koncerte ir 2022 m. kovą. Šiaip esu grupės „Akli“ fanė ir jų koncertuose mane galima sutikti tikrai dažnai. Turiu su kuo →
Grupės “ba.” kūrybą tikrai mėgstu, bet nepavadinčiau savęs didele fane. Visgi buvau “ba.” koncertuose ir Vingio parke, ir Lukiškių kalėjime, kuriuose skambėjo „H8“ bei „NAUTO“ kūriniai, bet tikrai labiausiai laukiau „TURTO“ pristatymo. Vos pasirodžius albumui pradžiugino pokytis. Albumas labiau skirtas klausymui ir mėgavimuisi muzika, ne trankiam tūsui. Nors man tai patiko, bet grupei šis pokytis →
Kartais būna tokių koncertų, į kuriuos patenki visiškai atsitiktinai, tiesiog susidėliojus aplinkybėms. O išeini – pilnas įspūdžių, pasikrovęs energijos, su didele nuostaba ir šiluma širdyje. „Abudu” koncertas Menų fabrike „Loftas” buvo būtent toks. Bet pradėkime nuo pradžių. Bilietą į šį koncertą gavau iš manoMUZIKOS bičiulės. Jei ne ši aplinkybė, šios recenzijos čia nebūtų. Apie „Abudu” →
Antradienio, sausio 7-osios vakarą, Vilniaus muzikos klubas „Tamsta” tapo ypatinga susitikimo vieta ištikimiausiems grupės “BA.” gerbėjams. Čia „BA.” surengė naujojo albumo pristatymą bei savotišką generalinę repeticiją prieš koncertą didžiojoje Vilniaus “Twinsbet” arenoje. Šiame koncerte „BA.“ kvietė ištikimiausius gerbėjus ir draugus gyvai išgirsti naująsias dainas iš naujausio albumo „Turtas”, dar neturėjusio oficialaus pristatymo. Koncertas buvo absoliučiai →
Išgirdus „Kamanių šilelio” pavadinimą, daugeliui prieš akis išdygsta vaikinas su akustine gitara ir švelniai dainuojanti mergina. Toks „Kamanių šilelis” yra visiems gerai pažįstamas. Tačiau apsilankius jų koncerte šiuos lūkesčius tenka padėti į šalį, nes grupė negailestingai laužo tą lyriško dueto stereotipą. Taip buvo ir vakar, kai palydėti vasaros susirinkome „Vasaros terasoje”, kur „Kamanių šilelis” kartu →
Apie Giedrę Kilčiauskienę rašyti yra lygiai taip pat lengva kaip ir sunku. Ji yra ta muzikos figūra, su kuria mano kartos žmonės žengė į pilnametystę ir be kurios (bent jau tuometinė Vilniaus paauglių karta) neįsivaizduoja savo kasdienybės. „Pabandyk“, „Gera mylėtis“, „Muzika“ – tai tik kelios kultinėmis mano amžiaus žmonių gretose tapusios dainos, be kurių sunku →
Ir vėl apie „Depeche Mode“? Kiek galima? Gal šio rašinio ir nebūtų, nes dar kartą rašyti apie tą patį turą nėra lengva, tačiau grupės pasirodymas „The O2“ arenoje Londone sausio 27-ą privertė atsiverti kompiuterį ir vėl prisėsti prie įspūdžių. Vienas geriausių DM koncertų kiek teko matyti privalo išlikti „manoMUZIKOS“ archyvuose. Nuo 1998 metų „Depeche Mode“ →
Praėjusią savaitę, tamsų lapkričio vakarą per baisią šlapdribą ėjau į KABLĮ gaudytį trupučio šviesos. Čia PETUNIJA pristatė savo naują darbą – EP „Your Highness“. Koncertas įnešė šviesos į tamsų lapkritį, akys užsidegė kaip mažo vaiko ir mėgavausi koncertu. Žinoma, buvo visos naujo EP dainos, tarp kurių ir klausytojų daina-favoritė „City“. Buvo net du duetai – →
Kultinės muzikos pasaulio figūros sugrįžimas. Turbūt taip reikėtų pradėti šį tekstą, nors daugelis, sekančių Peterio Gabrielio kūrybą turi pagrindo teigti, jog jis niekur nebuvo dingęs. Nuo dar 2002-ųjų albumo „Up” jis dirbo galybę darbų, tačiau nei vienas iš jų nebuvo susijęs su nauja kūryba. Koncertavo drauge su Stingu, kūrė animacinio filmo WALL-E garso takelį, perrašinėjo →
Yra atlikėjai, yra muzikantai, yra multiinstrumentalistai ir yra Nils Frahm. Su niekuo nesulyginamas, stebukladarys. Tokiais epitetais jis pasitinkamas įvairiose pasaulio šalyse. Prieš kelias dienas jo unikalumu galėjome įsitikinti ir mes. Bet apie viską iš eilės. Kai dar vasarą išgirdau apie jo koncertą buvo sunku patikėti. O kai sužinojau, kad jis koncertuos ne kur kitur, o →
Praėjusį šeštadienį Vilniaus klube „Narauti” praūžė legendinės amerikiečių death metal grupės „Malevolent Creation” koncertas. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs kolektyvas abejingų nepaliko – klube klausytojų susirinko tiek, jog buvo sunku kvėpuoti, o prakaitas ir alus liejosi laisvai. „Malevolent Creation” yra neeilinė grupė. Ji jau net 36-erius metus – nuo gūdžių 1987-ųjų – puikuojasi greta tokių death →