festivalis

Pamatykite dokumentinį filmą apie didžiausią Islandijos muzikinį festivalį „Iceland Airwaves“

manoNAUJIENA

Prieš keletą dienų internete buvo paskelbtas 40 minučių dokumentinis filmas apie didžiausią Islandijos muzikinį renginį  – „Iceland Airwaves“ festivalį. Tai nuostabus pasakojimas apie svarbiausią mažytės ugnikalnių šalies muzikinį įvykį, vykstantį kiekvienais metais.

Iceland Airwaves (nuotr. iš organizatorių archyvo)

Festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1999 metais Islandijos sostinės Reikjaviko oro uosto lėktuvų angare. Nuo tos akimirkos kiekvienais metais renginys sulaukia vis didesnio populiarumo ir milžiniško Europos ir JAV muzikos žurnalistų dėmesio, o vos 300 000 gyventojų turinčios šalies sienas peržengė jau seniai. Kasmet trečiąjį spalio savaitgalį penkias dienas Reikjaviko koncertų salės, barai ir visos muzikai bent minimaliai tinkamos vietos prisipildo muziką, kurią skleidžia daugiau nei 150 koncertuojančių grupių ir atlikėjų. Festivalis ypatingą dėmesį skiria naujos Islandijos ir tarptautinės muzikos pristatymui ir populiarinimui.

Be žymiųjų Islandijos atlikėjų, tokių kaip „Sigur Rós“, „GusGus“, „FM Belfast“, „Björk“, festivalyje pasirodė daugybė garsių muzikos pasaulio vardų: „Thievery Corporation“, „Flaming Lips“, „Fatboy Slim“, „The Kills“, „TV on the Radio“, „Keane“, „Hot Chip“, „Kaiser Chiefs“. O šiais metais renginio programoje buvo galima pamatyti Sinéad O’Connor, Yoko Ono, „tUnE-yArDs“, „Beach House“ ir daugelį kitų dėmesio vertų atlikėjų.

Dokumentinis festivalį pristatantis filmas „AIRWAVES – a Rockumentary“ puslapio viršuje.

Šių metų Roskildės festivalio žvaigždžių sąrašą papildė Bruce Springsteen, tUnE-yArDs ir Friendly Fires

manoNAUJIENA

Portalas manoMUZIKA.lt jau prieš mėnesį pranešė pirmuosius Roskildės festivalio pagrindinius pasirodymus. Būtent tada organizatoriai oficialiai pranešė, jog artėjančią vasarą renginio scenoje pasirodymus surengs „Björk“  ir „Bon Iver“. Per pastarąsias savaites paaiškėjo, jog pagrindinių atlikėjų sąrašą pildo Amerikos roko muzikos ikona Bruce Springsteen, genialioji muzikos eksperimentatorė „tUnE-yArDs“ ir indie rokeriai „Friendly Fires“.

"Roskilde" festivalio logotipas

Be šių, jau puikiai žinomų vardų, praėjusią savaitę paskelbti pirmieji festivalio gimtinės Danijos muzikos atlikėjai ir grupės: melodingą pop rock grojantys „I Got You On Tape“, indie rock grupė „Larsen & Furious“ ir visas būrys naujos Danijos leidybinės kompanijos „El Paraiso“ kuruojamų atlikėjų.

Organizatoriai taip pat pristatė naują festivalio sceną, kuri vadinsis „Apollo“ ir bus orientuota į elektroninę muziką. Šiais, pirmaisiais scenos gyvavimo metais didžiausias dėmesys joje bus skiriamas Skandinavijos elektroninei muzikai.

Žadama, jog jau 42-ąjį kartą Danijoje rengiamame festivalyje šįmet dalyvaus daugiau nei 170 atlikėjų ir menininkų iš viso pasaulio. Renginys vyks liepos 5 – 8 dienomis. Primename, kad praėjusią vasarą aštuoniose renginio scenose pasirodė „Iron Maiden“, „Kings of Leon“, „Arctic Monkeys“ ir daugelis kitų, o festivalyje apsilankė daugiau 130 000 žmonių.

Viršuje artėjančio festivalio pristatomasis vaizdo klipas.

Roskildės festivalyje artėjančią vasarą koncertuos Björk ir Bon Iver

manoNAUJIENA

Vienas didžiausių Europos muzikinių festivalių „Roskilde“ skelbia pirmuosius dalyvių vardus. Šią savaitę renginio organizatoriai oficialiai pranešė, jog artėjančią vasarą festivalio scenoje pasirodymus surengs Islandijos muzikos ikona „Björk“ ir visus šiuos metus muzikos pasaulyje itin girdimi ir tiek melomanų, tiek muzikos kritikų puikiai vertinami bei, žinoma, portalo manoMUZIKA.lt labai mylimi „Bon Iver“.

Festivalio "Roskilde" logotipas

Jau 42-ąjį kartą Danijoje rengiamame festivalyje dalyvaus daugiau nei 170 atlikėjų ir menininkų iš viso pasaulio. Be minėtų „Björk“ ir „Bon Iver“, taip pat jau patvirtinti JAV hip hop atlikėjų „Royce Da 5’9“, „Wiz Khalifa“ ir „Yelawolf“ pasirodymai. Pirmieji pagrindiniai festivalio vardai tikrai nenuvilia, o visas dalyvių sąrašas bus atskleistas iki kitų metų gegužės mėnesio.

Primename, kad praėjusią vasarą aštuoniose renginio scenose pasirodė „Iron Maiden“, „Kings of Leon“, „Arctic Monkeys“ ir daugelis kitų, o festivalyje apsilankė daugiau 130 000 žmonių. „Roskilde 2012“ vyks kitų metų liepos 5-8 dienomis.

Viršuje artėjančio festivalio pristatomasis vaizdo klipas.

Caribou dovana – nemokamas miksas

manoNAUJIENA

Artėjant Didžiosios Britanijos festivaliui „Nightmare Before Christmas“ elektroninės muzikos atlikėjas „Caribou“ gerbėjams dovanoją muzikinį miksą. Jį perklausyti ir nemokamai parsisiųsti galite puslapio viršuje.

Praėjusias metais išleidęs itin sėkmingą albumą „Swim“, o vos prieš pusę metų viešėjęs Lietuvoje po „Caribou“ slapyvardžiu besislepiantis Daniel Victor Snaith kartu su „Battles“ ir „Les Savy Fav“ gruodžio 9-11 dienomis dalyvaus festivalyje „Nightmare Before Christmas“. Renginio įdėja yra ta, jog tą festivalio dieną pasirodanti kompanija į renginį koncertuoti kartu pasikviečia savo mėgstamas grupes bei atlikėjus. Taigi, „Carribou“ savo koncerto dieną scena dalinsis su „Four Tet“, „Factory Floor“ ir „Toro Y Moi“.

Šiuos atlikėjus bei daugelį kitų, žinoma, išgirsime ir renginį reklamuojančiame valandos trukmės mikse. Visą kūrinių sąrašą rasite apačioje.

"Caribou" (nuotr. iš atlikėjo Facebook profilio)

01. Toro Y Moi – „Intro / Chi Chi“
02. Pharoah Sanders – „Prince of Peace“
03. Sun Ra Arkestra – „Saturn Research“
04. Pharoah Sanders Interview
05. Theo Parrish – „Goin’ Downstairs Parts I & II“
06. Getatchew Mekuria, The Ex & Guests – „Aynamaye Nesh“
07. Theo Parrish – „Feel Free To Be Who You Need To Be“
08. Junior Boys – „Improve Me“ (Caribou Synthapella Mix)
09. Connan Mockasin – „It’s Choade My Dear“
10. Orchestra of Spheres – „There Is No No“
11. Roll The Dice – „The Suck“
12. Four Tet – „Pyramid“
13. Silver Apples – „Oscillations“
14. Roll The Dice – „Cause and Effect“
15. Factory Floor – „Wooden Box“
16. Omar Souleyman – „Dabke“ (Daphni Edit)
17. Four Tet – „Our Bells“
18. Pharoah Sanders Interview
19. Sun Ra Arkestra – „Space Is The Place“

Nusidėjėlių diena festivalyje Sinner’s Day: 80- ųjų sugrįžimas

manoISTORIJA

Akimirkos iš "Sinner's Day" fastivalio Belgijoje (nuotr. ww.nieuwsblad.be)

Nusipirkusi bilietą į festivalį Sinner’s Day, aš nusipirkau kelialapį į laiko mašiną, grąžinančią mane į 80-uosius. Šis Belgijos mieste Haselte vykstantis renginys yra skirtas new wave, post punk, punk ir elektroniką prieš gerus 20-30 metų grojusioms grupėms. Ir tuo pačiu labai populiarioms grupėms, apie kurių gyvą pasirodymą aš net negalėjau pasvajoti.

Visa tai tapo realybe šio festivalio dėka.

Įvažiavus į Haselte vykusią muzikos fiestą dvejonių dėl kelionės krypties nebuvo: tereikėjo sekti juodai apsirengusius žmones. Atvykus į milžinišką areną, kur vyko renginys, visų pirma, į akis krito klausytojai. 40-mečiai ir 50-mečiai vyrai ir moterys dieną dirbantys bankininkais, mokytojais ar gydytojais, o vakare darbinius kostiumus iškeičiantys į gotų, pankų ir „niuveiverių“ rūbelius. Dar nebuvo tekę matyti tokios keliatūkstantinės nebe pirmos jaunystės neformalų minios.

 Dauguma jų vilkėjo marškinėlius tų atlikėjų, kurių jie atvyko šiemet pamatyti ir išgirsti. O šiais metais festivalis pasiūlė „Blancmange“, „KMFDM“, John Foxx, „The Exploited“, „Visage“, „The Mission“, Recoil, „The Psychedelic Furs“, Diamanda Galas, Patti Smith and Band, Karl Bartos, „The Cult“ ir „Front 242“. Deja, „The Psychedelic Furs“ likus kelioms dienoms iki festivalio atšaukė savo pasirodymą ir jie buvo pakeisti „Gene Loves Jezebel“. Koncerto dieną sužinojom, kad nematysim ir John Foxx (pirmojo „Ultravox“ vokalisto), kuris, kompensuodamas savo nepasirodymą, pakvietė visus nusidėjėlius į nemokamą koncertą už kelių mėnesių.

Daugumą vardų iš sąrašo žinojau ir labai norėjau pamatyti. Labiausiai lauktas man asmeniškai buvo Recoil. Tai buvusio „Depeche Mode“ nario Alano Wilderio avangardinės elektronikos projektas. Galbūt nesu labai objektyvi jo atžvilgiu, nes esu didelė „Depeche Mode“ gerbėja, o kol Alanas buvo grupėje, jis dažnai nulemdavo, kaip viena ar kita daina skambės. Taigi, man patiko tai, ką jis darė su „Depeche Mode“ muzika, todėl natūralu, kad man patinka ir tai, ką jis daro kaip solo atlikėjas. Turiu pripažinti, kad mano lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu. Jis grojo ne tik savo kūrinius, tarp kurių buvo ir jo pirmasis singlas su „Nitzer Ebb“ vokalistu „Faith Healer“, bet ir panaudojo keleto „Depeche Mode“ dainų samplus – „Walking in My Shoes“, „Never Let Me Down Again“ ir „Personal Jesus“. Tai pradžiugino, kiek mačiau, ne tik mane.

Kita atlikėja, kurią labai rūpėjo pamatyti – tai new wave karaliene ir pankroko močiute tituluojama Patti Smith. Kuo tik ji negarsėja – ir muzika, ir fotografijos darbais, ir poezija. O kur dar jos stažas (verta paminėti, kad šiemet jai sueis 65 metai!!!) Prisiminusi, kad pirmą kartą Belgijoje apsilankė 1976 m. ir paklaususi, ar yra salėje kas nors apsilankęs tame koncerte, ji rodos nenustebo neišvydusi pakeltų rankų. Kaip bebūtų, manau, kad nėra labiau tinkamo atlikėjo festivaliui pavadinimu „Sinner’s Day” nei ji. Savo pasirodymą Smith pradėjo su daina „Gloria“, kurios pirmos eilutės skamba „prometėjiškai” :„Jesus died for somebody’s sins, but not mine“. Po to sekė ir jos garsiausias hitas „Because the Night“, ir tokios dainos kaip „People Have The Power“, „Rock ‘N’ Roll Nigger“ ir „Free Money“. Jos grupės pasirodymas buvo energingas bei emocionalus. Patti nevengė politinių pareiškimų bei pafilosofavimų. O pačioje pabaigoje ji jau ne tik dainavo, bet ir skaitė eiles. Verta atskiro pagyrimo ir jos grupė, kuri ją papildė nuostabiai. Taigi, tai buvo puikus koncertas ir puikus patyrimas.

Labai norėjosi pamatyti „The Cult“ ir „The Mission“. Dvi grupės, grojančios new wave ir gotikinio roko mišinį. Abi kažkuo panašios, bet ir skirtingos. Ir abi nenuvylė. „The Mission“ išskirtinis ženklas yra melodingumas, o jų vizitinė kortelė – „Butterfly on a Wheel“ – puiki to iliustracija. Prieš pradedant groti šį kūrinį, grupės vokalistas šiek tiek arogantiškai pareiškė, kad tai gražiausias kūrinys, kurį šio festivalio lankytojai šiandien išgirs. Galbūt jis visgi ir buvo teisus…

Tuo tarpu „The Cult“ yra grupė puikiai apjungianti gotišką mistiką ir rokenrolišką energiją. Žinoma, visi, įskaitant ir mane, laukė jų garsiausio kūrinio „She Sells Sanctuary“, bet grupė pamalonino gerbėjus ir naujomis dainomis iš šiuo metu įrašinėjamo albumo. Ir savo pasirodymo metu įrodė, kad net ir po 30 metų jie vis dar turi ką pasiūlyti klausytojams.

„The Exploited“ buvo dar viena grupė iš sąrašo „privalu pamatyti“. Punk klasika, egzistuojanti daugiau kaip 30 metų ir įrodanti, kad frazė, kurią panaudojo savo pirmo albumo pavadinimui – „Punk’s Not Dead“ – yra ne tik tuščias žodžių junginys. Jie buvo greiti, pikti ir triukšmingi. Vokalistas Wattie Buchanas (beje, vienintelis originalus grupės narys nuo 1980 m.) daug keikėsi, spjaudėsi ir žavėjo savo ryškiai raudona skiautere. Jei būčiau juos pamačiusi prieš 20 metų, būčiau buvusi labai laiminga, tačiau ir dabar buvo smagu su „The Exploited“ muzikos pagalba sugrįžti į savo šiek tiek neramią paauglystę.

Dar viena grupė iš to paties sąrašo buvo „Front 242“ – belgų legendos ir pasididžiavimas, šiemet švenčianti 30-metį. Agresyvios elektroninės šokių muzikos pionieriai buvo pasirinkti kaip festivalio „headlineriai“. Tiesą sakant, vos ne bet kuri iš festivalio grupių galėjo pretenduoti į šį titulą, bet organizatorių pasirinkimą suprantu ir jis pasiteisino. Jų koncertas buvo labai energingas ir užvedantis.

Šio festivalio netikėtumu man buvo Karl Bartos. Kadangi nepasidomėjau prieš festivalį, kas jis toks, tik prieš pat jo pasirodymą sužinojau, kad šis asmuo yra buvęs „Kraftwerk“ narys. Taigi, visai netikėtai sau gavau progą išgirsti kultines grupės dainas – „The Robots“, „The Model“, „Tour de France“. Tai buvo nerealu.

Akimirkos iš festivalio "Sinner's Day" (nuotr. http://www.nieuwsblad.be)

Nerealiu patyrimu galėčiau vadinti ir galimybę gyvai išgirsti dainą, kurią žinau nuo neatmenamų laikų – grupės „Visage“ kūrinį „Fade to Gray“. Šiandien tokia muzika gal ir kelia šypseną, bet tada, kai ji buvo išleista, jai kabinome įvairiausius „susižavėjimo” epitetus. Ją išgirsti ir dainuoti drauge su grupe ir keletu tūkstančių festivalio lankytojų buvo tikrai labai smagu.

Dar vienas unikalus patyrimas buvo Diamanda Galas. Ši atlikėja – tikrai ne silpnų nervų žmonėms. Deja, mano nervai neatlaikė, todėl aš, svarstydama, ko siekė festivalio organizatoriai pakviesdami ją į tokį festivalį, išėjau valgyt belgiškų bulvyčių ir gerti belgiško alaus,….

Bet kuriuo atveju „Sinner’s Day” buvo fantastiška kelionė į praeitį. Tikiuosi, kad ir kitąmet turėsiu progą sugrįžti į 80-uosius, nes kas žino, kiek tai dar tęsis ir kaip ilgai dar bus galima į vieną sceną sukviesti tiek daug tų laikų legendų.

Išgirskite Moby, Tangerine Dream, Atlas Sound, Austra, The Field ir Tim Hecker pasirodymų Moogfest 2011 įrašus

manoNAUJIENA

Festivalio "Moogfest 2011" logotipas

Šį savaitgalį Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko tradicinis elektroninės muzikos festivalis „Moogfest 2011“. Festivalis rengiamas Amerikos elektroninės muzikos pionieriaus, garsiųjų „Moog“ sintezatorių kūrėjo Roberto Moog garbei.

Šiais metais įvairiose renginio scenose pasirodė „Active Child“, „Atlas Sound“, „Austra“, „Brian Eno“, „Crystal Castles“, „Grimes“, „Little Dragon“, „M83“, „Moby“, „Neon Indian“, „The Field“, „Tim Hecker“, „Toro Y Moi“, „TV on the Radio“ ir daugelis kitų.

Organizatoriai pasistengė, kad bent kai kurie festivalio pasirodymai neliktų tik renginio lankytojų atmintyje ir užfiksuoti prastos kokybės Youtube filmukuose. NPR Music internete išplatino keletą „Moogfest 2011“ pasirodymų garso įrašų, kuriuos galima perklausyti, o keletą jų ir parsisiųsti nemokamai.

 

Žemiau pateiktos aktyvios nuorodos į koncertų įrašus ir mp3 failus:

 

Moby In Concert: Moogfest 2011 (Parsisiųsti)

Tangerine Dream In Concert: Moogfest 2011

Atlas Sound In Concert: Moogfest 2011 (Parsisiųsti)

Austra In Concert: Moogfest 2011 (Parsisiųsti)

The Field In Concert: Moogfest 2011

Tim Hacker In Concert: Moogfest 2011

Fleet Foxes koncertas – tobula festivalio kulminacija

manoISTORIJA

Fleet Foxes (Nuotr. Morta Bautrėnaitė)

Vasara baigėsi. Oras jau nebe toks tvankus ir drėgnas. Saulė nebekepina taip, kaip tai darė ištisus tris mėnesius, o nuo vandens atskriejantis vėjelis tik nejaukiai primena, jog reikia juo mėgautis, kol jis dar nevirtęs speigu. Liūdnoka galvoti, kad ruduo jau beveik čia, bet mano nuotaika šįvakar – puiki. Aš vasaros pabaigą sutinku minioje žmonių, o virš mūsų galvų skrieja angeliškas Robino Pecknoldo balsas.

„Fleet Foxes“ pasirodymas „Williamsburg Waterfront“ (Niujorkas, JAV) festivalio scenoje – tikrų tikriausias vasaros uždarymas. Tai paskutinis šio muzikinio maratoninio festivalio pasispardymas prieš baigiant 2011-ųjų sezoną. Kitais metais jis žadamas dar didesnis ir įdomesnis.

Negaliu ir įsivaizduoti geresnės „Williamsburg Waterfront“ kulminacijos nei „Fleet Foxes“.

Prieš kalbant apie vakaro kaltininkus reiktų pirma paminėti apšildančiuosius „The Walkman“. Vietinis, bet jau pakankamai žinomas kolektyvas, vilkintis juodus vyriškus kostiumus ir kaklaraiščius, groja valandą. Akinami kitoje upės pusėje besileidžiančios saulės jie atlieka keleta dainų iš paskutinio savo albumo „Lisbon“, nepamiršdami ir akstesnių, daugiausiai ramesnių savo kūrinių. Jiems baigus, įelektrinta atmosfera po oranžiniu dangumi tik paaštrėja, kai galinė scenos siena nušvinta užrašu „Sveikinimai. Jūs – muzikiniame koncerte.“

Kaip mandagu! Nesusilaikau nešyptelėjęs.

„Fleet Foxes“ savo setlist‘ą pradeda daina „The Plains/Bitter Dancer“ iš naujojo albumo „Helplessness Blues“. Ekranas, ką tik taip meiliai sveikinęs publiką, nušvinta psichodelinėmis spalvomis, o ore pakimba švelniai saldžiarūgštis marihuanos dūmo kvapas. Matantys „Fleet Foxes“ pirmą kartą nelabai žino, kaip elgtis tokio koncerto metu. Tai rami, melodinga muzika, nukelianti klausytoją į kitą, neapibrėžtą erdvę. Klausant tokios muzikos nepašėliosi. Netinka ji ir šokiui. Telieka jaukiai linguoti į nuolat kintantį taktą ir tiesiog gerti kiekvieną garsą, tarsi tai būtų paskutinis garsas, kurį šiame gyvenime girdi.

O garsų girdžiu su kaupu.

Grupės lyderiui ir dainų autoriui Robertui Pecknoldui talkina gitaristas Skyleris Skjelsetas, bosistas (kartais bosą iškeičiantis į violončelę) Christianas Wargo, klavišininkas Casey Wescottas, perkusijos meistras Joshua Tillmanas ir instrumentų siena scenos pakrašty atsitvėręs naujasis grupės narys – multiinstrumentalistas Morganas Hendersonas. Barzdota komanda kuria angelišką sąskambį, kuriame panyra visas East River State parkas. Įžanginę dainą seka gerbėjams puikiai pažįstama „Mykonos“, „English House“, „Battery Kinzie“ ir dar keletas perliukų. Kartu su muzika vibruojantis vaizdas už grupės nugarų spalvina dainas spalvomis, šiltomis tarsi arbata, kurią Robert‘as gurkšnoja pertraukų tarp dainų metu. „Kokio skonio tavo arbata???“ – sušunka kažkoks skardžiabalsis iš minios vidurio. – „Mes norime žinoti! Mums būtinai reikia žinoti!”

„Fleet Foxes“ (Nuotr. Morta Bautrėnaitė)

Robertas neatsako. Paslaptingoji arbata, kurią jam puodeliais nešioja vienas iš scenos darbininkų, taip ir lieka paslaptimi.

Suskamba bene didžiausias grupės hitas „White Winter Hymnal“.

Jis nelieka neišgirstas. Atsiliepia visa minia.

Grojant kulminacinį dainos “Montezuma” motyvą Robertui nutrūksta styga. Tai žymi pirmąją nesėkmę, mat stygos šį vakarą jo neklauso ir nutrūksta ne vieną, ne du, ir net ne tris kartus! Pergyvenu dėl to, bet panašu, kad „Fleet Foxes“ skambesiui techniniai nesklandumai nedaro didelės įtakos. Jie groja taip pat sėkmingai, kaip ir grojo, kol scenos darbininkas lieja prakaitą iš naujo styguodamas Roberto gitaras. Padrąsinti dainininką, matyt, noriu ne aš vienas. „Noriu mylėtis su tavo balsu!!!” – sušunka kažkas minioje. Visi nusijuokiame. Robertas, kukliai raustelėjęs, į tai atsako tyliu „Dėkuj…“

Techninės nesėkmės netemdo ir skaidriausio koncerto momento – daugiau nei aštuonias minutes trunkančio psichodelinio jam‘o „The Shrine/An Argument“, kurį palydi „Blue Spotted Trail“ bei „Grown Ocean“.

Tada grupė pasislepia užkulisiuose, bet šviesos – pritemdytos. Jie dar sugrįš. Kai prie mikrofono atsiranda dar vienas garuojantis arbatos puodelis, Robertas į sceną sugrįžta…vienas! „Noriu pagroti jums naują dainą, kurią parašiau tik prieš porą savaičių. Tikiuosi, kad jums patiks,“ – sako jis. Akustinė daina, virpinanti klausytojų širdis, vadinasi „I Let You“. Jam baigus sugrįžta ir likusi grupės dalis. Kartu jie dar pagroja „Sun It Rises“, „Blue Ridge Mountains“ ir naująjį singlą „Helplessness Blues“. Kukliai nusilenkę ir atsisveikinę „Fleet Foxes“ baigia savo pasirodymą. O švieslentė sumirga žodžiais „Sėkmės tolimesniame Jūsų gyvenime!”

Kuklumo ši grupė turi tiek, kad užtektų dar dviem ar trim kolektyvams. Žavintys savo paprastumu „Fleet Foxes“, rodos, net nesuvokia, kokį grožį jie geba kartu sukurti. Tikiuosi, kad netrukus pamatysiu juos dar kartą. Na, o ten nebuvusiems galiu pasakyti tik viena – toks nuostabus vakaras po atviru dangumi pasitaiko tik kartą gyvenime.

Pražiopsojusiems „Aldrei“ festivalį – įrašas internete

manoNAUJIENA

Šių metų balandžio 22-23 dienomis Islandijoje praūžė muzikos festivalis „Aldrei fór ég suður“, kurio pavadinimą būtų galima išversti kaip „Aš niekada nebuvau pietuose“.

Tikėtina, jog dalis norinčiųjų dėl vienokių ar kitokių priežasčių jame nesudalyvavo. Visiems jiems ir likusiems smalsuoliams suteikiama puiki proga: festivalio programoje pasirodžiusius atlikėjus bei grupes galima pamatyti internete patalpintame gyvų pasirodymų įraše štai čia.

Festivalio idėja 2003 metais kilo dainų kūrėjui ir atlikėjui, žinomam sceniniu pseudonimu „Mugison“, ir jo tėčiui, karaokė dainininkui, „Papamugi“. Besimėgaujantys alumi po Londone vykstančio vasaros  festivalio saule, netikėtai tėtis ir sūnus ėmė fantazuoti apie tai, jog ir jų  mažame miestelyje Islandijoje būtų galima surengti didelę muzikinę fiestą, kuri taptų didžiausiu muzikiniu renginiu visoje vulkanų šalyje. Idėja giliai įsišaknijo jų galvose ir po truputį festivalio mintis ėmė realizuotis, apjungdama daug įvairių organizatorių savanorių. Net ir pati Björk šitą iniciatyvą sutiko itin entuziastingai.

Sveikintina, jog visas „Aldrei“ festivalis yra nemokamas: grupės bei atlikėjai jame dalyvauja savanoriškai, organizatoriai pluša „vardan idėjos“, o žiūrovai gali nemokamai mėgautis muzika.

Šiais metais, t.y. trečiąjį kartą surengtame festivalyje, per dvi renginio dienas galima buvo išvysti trisdešimt gyvų pasirodymų.

Viršuje – atsitiktinai parinktas „FM Belfast“ pasirodymo įrašas.

Pulp negros „Glastonbury”, tačiau surengs atskirus koncertus

manoNAUJIENA

Vieno didžiausių vasaros festivalių „Glastonbury” organizatorius Michael’as Eavy atviravo, jog kviesdamas atsikūrusią britų super grupę „Pulp” groti renginyje siūlė kolektyvui surengti ir atskirus savo pasirodymus.

Iki šiol „Pulp” yra patvirtinę savo dalyvavimą keliuose vasaros festivaliuose, tokiuose, kaip „Reading” ir kiti.

„Kadangi „Pulp” gros „Reading’e” ir keliuose kituose dideliuose vasaros renginiuose, jų „Glastonbury” nematysime. Tačiau galiu visus patikinti, kad Jarvis’o Cocker’io grupė ruošiasi surengti ir atskirus savo koncertus”, – kalbėjo Eavy, kuris darkart patikino, kad viename didžiausių vasaros renginių tikrai nebus ir Pete’o Doherty grupės „The Libertines„.

ManoMUZIKA primena, kad pagrindinėmis „Glastonbury” žvaigždėmis kol kas yra įvardinta grupė „Coldplay” ir atlikėja „Beyonce„. Renginys vyks šių metų birželio 24-26 dienomis.