Giedrė Kilčiauskienė

Giedrės koncertas Vilniuje: per kartas, per muziką ir… kiaurai sielas

Giedrės pasirodymas (nuotr. Katažyna Polubinska)

Apie Giedrę Kilčiauskienę rašyti yra lygiai taip pat lengva kaip ir sunku. Ji yra ta muzikos figūra, su kuria mano kartos žmonės žengė į pilnametystę ir be kurios (bent jau tuometinė Vilniaus paauglių karta) neįsivaizduoja savo kasdienybės.

„Pabandyk“, „Gera mylėtis“, „Muzika“ – tai tik kelios kultinėmis mano amžiaus žmonių gretose tapusios dainos, be kurių sunku įsivaizduoti nepriklausomos Lietuvos muzikos pasaulį. Ir tai yra priežastis, dėl kurios apie Giedrę kalbėti lengva.

Priežastys, dėl kurių apie ją kalbėti sunku yra kelios. Visų pirma, ji yra žmogus, kuris scenoje sukasi jau daug metų. Visų antra, Giedrės „muzikiniame portfelyje“ yra tiek daug nuostabių projektų, kad kiekvienam iš jų būtų galima skirti išsamius istorinius straipsnius. Visi tie projektai – labai skirtingi, turintys kitas spalvas, kiek kitokį muzikinį polėkį ir žanrą.

Bet… Bet čia ir vėl grįžtame prie teiginio, kodėl apie Giedrę kalbėti yra lengva. Be išimties visus projektus, į kuriuos ji įdeda širdį ir sielą, vienija keli terminai. Viskas, prie ko prisiliečia atlikėja, yra MUZIKALU. TIKRA. PROFESIONALU. ĮDOMU. NAUJA.

Ir visiškai nesvarbu ar kalbame apie kutlinę „Empti“, ar apie nuostabų polėkį turėjusius „Pieno lazerius“, ar apie šiuo metu Lietuvoje itin mylimą ir klausomą Giedrės solinę kūrybą. Pora eilučių aukščiau įvardyti žodžiai galioja visiems jiems be išimties.

Giedrės pasirodymas (nuotr. Katažyna Polubinska)

Šį trečiadienį (birželio 12 d.) sostinės Mokytojų namų kiemelyje įsikūrusioje „Vasaros terasoje“ Giedrė Kilčiauskienė pristatė naują albumą „Kiaurai sielas“. Tai jau ketvirta studijinė muzikantės solinė plokštelė. Kartu, tai įrašas, kuris pasirodo praėjus porai metų nuo paskutinio nuostabaus jos albumo „Dykumos ir gatvės“.

Naujasis įrašas – dar viena išskirtinė muzikinė pasaka visiems muzikos mylėtojams. Muzikos žanrų ir nuotaikų įvairovė – sunkiai nusakoma. Ir tas gražus albumo nenuspėjamumas klausytoją priverčia perklausyti albumą nuo pirmos iki paskutinės dainos (be jokios galimybės tiesiog spustelėti mygtuką „next“). Plokštelėje „Kiaurai sielas“ galima rasti visko – ypatingai jautrių ir trapių, ašarą spaudžančių garsų (dainos „Rytoj“, „Buvo pražuvo“); Roisyn Murphy kūrybą primenančią (ir publiką ištaškiusią) „Išdalinau“, Giedrės gerbėjų jau spėtas pamėgti „Tą naktį grojo Tomas Boo“, „Trečia para“ ar „Aš normaliai“, tru stepo ritmu prisodrintą „Daugiau niekuomet“ ar rimtu šokių aikštelių himnu pretenduojančią tapti titulinę albumo dainą.

Albumas įvairus, daugiasluoksnis, įdomus ir nenuspėjamas.

Toks buvo ir Giedrės pasirodymas. Naujas ir dar mažai girdėtas dainas keitė populiarieji Giedrės kūriniai. Koncerto pabaigoje muzikantė prisipažino, kad sudėlioti koncerto setlistą jai padėjo klausomiausių jos dainų sąrašas spotify platformoje. Ir vis dėlto, reikia pripažinti, kad net ir naujas Giedrės Kilčiauskienės albumo dainas publika sutiko ne ką mažiau šiltai nei seniai pažįstamus kūrinius.

Žinoma, paskutinės pasirodymo dainos ištaškė galutinai. Koncerto pabaigai Giedrė pasirinko kultines „Empti“ dainas „Gera Mylėtis“ ir „Pabandyk“, bei „Pieno Lazerių“ hitą „Dėmesio“. Atrodė, kad jeigu virš mokytojų namų kiemelio būtų egzistavęs stogas, jis tikrai kilnotųsi.

Giedrės pasirodymas (nuotr. Katažyna Polubinska)

Kartu tai buvo nuostabus šio tūkstantmečio pradžios flashbackas, kuomet minioje žmonių jautiesi visiškai savas, nes šalia tavęs esantys tavo kartos atstovai, lygiai taip pat kaip ir tu, visas tas paauglystės dainas traukia mintinai. Kitaip tariant, „kaip senais gerais laikais…“.

Manau, kad publika yra dar vienas faktorius, kuriuo Giedrė galėtų ir turėtų didžiuotis. Ji pasiekė tašką savo muzikinėje karjeroje, kuriame galima drąsiai teigti, kad jos auditorija augo kartu su ja ir jos muzika – nesvarbu, ar tai būtų kultinė „Empti“, ar dabartinė jos solinė karjera. Toli gražu ne kiekvienas atlikėjas gali pasigirti tokia lojalia, brandžia ir, kartu, drauge augusia publika.

Beje, smagu buvo ir tai, kad toje pačioje minioje buvo nemažai jaunosios kartos atstovų. Tai yra pats geriausias įrodymas, kad Giedrės muzika – it pasakiškas desertas – sujungia visas kartas. Ko gero tai ir yra didysis muzikos tikslas – būti išgirstai, būti pamėgtai ir būti klausomai.

Akivaizdu, kad Giedrė turi užtikrintą vietą mūsų šalies muzikos istorijoje. Akivaizdu dar ir tai, kad jos muzikiniai sparnai dar nėra išskleisti iki galo, mat jos (ir jos komandos) kūrybinis potencialas kartais atrodo tiesiog neišsemiamas. Todėl kiekvienas jos albumas – tai ne tik didžiulis džiaugsmas sielai, bet ir kartu postūmis dar labiau laukti kitų, naujų jos kūrybos vaisių.

Ir netgi nepaisant to, kad pasirodyme Vilniuje aš neišgirdau savo mėgstamiausios Giedrės dainos („Šventos ramybės uostas“), kuri, manau, yra apskritai viena gražiausių pastarojo dešimtmečio dainų Lietuvoje, akivaizdu, kad jos muzika yra ta, kuri tikrai laisvai praeina kiaurai sielas.

Ir tai yra pats didžiausias džiaugsmas kiekvienam muziką mylinčiam žmogui.

MANOMUZIKA.LT PRISTATO: GERIAUSIOS 2022-ŲJŲ DAINOS

Metus, tradiciškai, manoMUZIKOS kolektyvas palydi susižiūrėdamas metų geriausius.

Prieš keletą dienų skelbėme 2022-ųjų metų topą. Šis šiemet gavosi toks… savotiškas ir gal kiek netikėtas. Bet tokie buvo ir šie metai, kupini savotiškų ir gal kažkiek netikėtų įvykių.

Na, o paskutinę metų dieną mes pasitinkame su geriausiųjų šių metų kūrinių grojaraščiu. Jame – ne vien manoMUZIKAI būdinga ramybė. Čia rasite ne tik balades, bei švelnią elektroniką, bet ir galybę sunkesnės muzikos kūrinių. Nuo Red Hot Chili Peppers iki Bonobo. Nuo Arctic Monkeys iki The Smile. Nuo The National iki… Metallica!

Tebūna šių metų pabaiga Jums maloni, o Naujųjų metų naktis – muzikali. Kaip ir visi ateinantys metai 🙂

GIEDRĖ – Trečia para

Giedrė Kilčiauskienė (arba tiesiog Giedrė) savo muzika mus itin džiugina. Kad ir kuriame projekte ji dainuotų, Giedrė visada buvo, yra ir bus išskirtinės kokybės ženklas.

Šiandien Giedrė socialiniuose tinkluose pasidalino nauju kūriniu „Trečia para”. Turbūt nesuklysime pasakydami, kad tai – netipinis giedrės kūrinys. Tačiau tikrai žavus ir kabinantis.

„Turiu naują dainą. Kažkaip iš pradžių maniau, kad ji labai asmeniška, vis ant bajerio padainuodavau pirmą posmą tai vienam, tai kitam bičiuliui. Stebėjau jų veidus. Visi šypsojosi. Ir visi pridurdavo – brač, kaip taiklu, čia apie mus visus. Buvo ir susigraudinusių. Žodžiu, valio! Važiuojam, gero klausymo, linkėjimai ir nežiūrėkime į meilę per rimtai. Lengvai ir pasišuoliuodami per gyvenimą”, – pristatydama kūrinį savo paskyroje Facebooke rašė Giedrė.

Daddy Was A Milkman feat. Giedrė – Viskas čia gerumu

Šiandien mūsų ausis pasiekė nuostabus duetas – Ignas Pociūnas, geriau žinomas „Daddy Was a Milkman” pseudonimu ir Giedrė Kilčiauskienė pristato bendrą kūrinį „Viskas čia gerumu”.

„Dauguma mūsų turime vietų, kurios niekada nenuvilia, kai ieškome ramybės.  Tu ten saugus, niekur neskubi ir niekada nekeli balso. Ten lengva ilgiau miegoti rytais, niekas neskambina, o ir pats gali tiesiog pabūti niekuo. Arba savimi.   Taip kasmet ir grįžtam, kas į Kuršių Neriją, kas į salas kitam pasaulio krašte arba nuo vaikystės mylimus sodus, kur nors antakalnio pakrašty”, – pristatydamas dainą rašė „Daddy Was A Milkman” 

Giedrė išleido naują studijinį albumą!

Giedrė Kilčiauskienė (arba tiesiog Giedrė) šį pirmadienį pavertė išties nuostabia diena. Atlikėja, kurios daina „Šventos ramybės uostas” iki šiol dažnai sukasi mūsų grotuvuose, šiandien savo gerbėjams padovanojo naują albumą.

Naujoje plokštelėje „Dykumos ir Gatvės” – 10 dainų. Šiame sąraše rasite ir kiek anksčiau pristatytus muzikantės kūrinius, tokius kaip „Gatvės”, „Dykuma” ar drauge su Marijonu Mikutavičiumi įrašytą kompozicija „Šiaurės vėjas”.

„Dykumas ir Gatves” jau galite rasti visose muzikos transliavimo platformose. Be to, šis albumas netrukus pasirodys ir vinilinės plokštelės pavidalu.

„3-2-1 KYLAM 🚀🚀🚀 Mano pirmas vinilas jau čia! Dėl visų užsakymo detalių pranešiu savaitės bėgyje. O jau nuo šiandien po “Dykumas ir gatves” galite prasilėkti Spotify ir kitose platformose – junkitės ausines ir gero klausymo❤️„, – pasidalindama žinai apie naują savo albumą socialiniame tinkle rašė Giedrė.

AGATA pristato: gyvas Giedrės pasirodymas Muzikos salėje

Asociacija „AGATA” drauge su Lietuvos atlikėjais ir toliau neleidžia šalies melomanams liūdėti. Visi žinome, kad vienas gražiausių „Knygų mugės” akcentų – muzikos salė – vieta, kurioje galime susipažinti ir pabendrauti šalies muzikos atlikėjais, įsigyti jų muzikos ir išgirsti jų gyvus pasirodymus.

Kadangi pandemija išbraukė „Muzikos salę” (kaip, beje, ir visą knygų mugę) iš šių metų renginių sąrašo, „AGATA” nusprendė bent jau muzikinius pasirodymus palikti „gyvus”.

Šįkart gyvų pasirodymų sesijoje apsilankė mūsų itin mylima šalies atlikėja Giedrė. Daugiau kaip pusvalandį trukusiame pasirodyme ji atliko 8 dainas. Dainų sąraše keli negirdėti kūriniai, mūsų itin mėgstama kompozicija „Šventos ramybės uostas”, jau pažįstamos jos dainos „Dykuma”, „Gatvės”, „Užgis iki vestuvių” ir „Kiek buvome verti” bei pasakiška (dar su Pieno Lazeriais sukurta) baladė „4 milimetrai”.

Dainininkei ir tekstų kūrėjai vis dar sunku patikėti, kad po tokios ilgos pauzės ji pagaliau įžengs į sceną: „Kol kas mano galvoje dar filtruojasi informacija. Kai susitikome repeticijoje buvo net keista, supratau, kaip labai pasiilgau grupės, kaip labai pasiilgau dainuoti savo muziką“, – sako GIEDRĖ.

Giedrė – Dykuma

Ne kartą esame viešai deklaravę savo meilę Giedrei Kilčiauskienei – atlikėjai, kurios balsas mus džiugina jau daugelį metų. Kažkada ji mums dovanojo dainas dar būdama „Empti” vokaliste, vėliau – „Pieno Lazeriuose”.

Dabar Giedrė sėkmingai tęsia savo solinę karjerą, o jos „Šventos ramybės uostas” – prieš porą metų išleista daina – iki šiol itin dažnai sukasi mūsų grotuvuose.

Prieš porą dienų Giedrė pristatė savo dainos „Dykuma” vaizdo klipą. Tiek daina, tiek ir vaizdo klipas – geriausias įrodymas, kaip stipriai džiaugiamės savo šalies padangėje turėdami tokią neįtikėtiną atlikėją.

Lietuvos muzikantai ir karantinas: vieniems iššūkis ir ilgesys, kitiems – papildoma ramybė

Koronaviruso sukeltas karantinas iki šiol jaukia mūsų kasdienybę. Nepaisant to, kad gyvenimo sąlygos šiek tiek laisvėja – galime lankytis parduotuvėse, atsisėsti lauko kavinėje ar drąsiau vaikščioti po miestą (tai darant turime laikytis visų atsargumo priemonių), laikas jau nebe toks, koks buvo anksčiau. Ko gero, toks, koks buvo iki COVIC-19 pandemijos, jis dar ilgai negrįš į savo vėžes.

Pasikeitė mūsų gyvenimas, kasdienybė, saugumo jausmo suvokimas. Pasikeitė daugelis dalykų. Žinoma, pasikeitė ir muzikos industrijai, kuriai dabar (turbūt daugiau nei kada nors) reikia ne tik šviežio oro gūsio, bet ir gyvo santykio su žmonėmis.

Taigi, šįkart nusprendėme pakalbinti Jums puikiai pažįstamus Lietuvos muzikantus. Paklausėme labai paprastų klausimų: ką jie veikia karantino metu, kaip išnaudoja laisvą laiką ir kaip pakito jų kasdienybė? Prie to paties pridėjome ir dar vieną paprastą klausimą – kaip, jų nuomone, pasikeis muzikos industrija pasibaigus karantinui.

Tad Jūsų dėmesiui – muzikantų mintys ir linkėjimai iš namų, sodybų ar pasivaikščiojimų po miškus.

Andrius Mamontovas (nuotr. FB archyvo)

A. Mamontovas

Andrius Mamontovas: Karantinas labai mažai pakeitė mano gyvenimą, nes kai neturiu koncertų ir kelionių, tuo metu visada dirbu namuose. Būtent tai dabar ir darau. Įrašinėju muziką, gvildenu naujas idėjas, kolaboruoju su kitais muzikantais ir studijuoju bei gilinuos į savo turimus muzikos instrumentus ar kompiuterines programas, skirtas muzikos įrašymui ir prodiusavimui. Pagrindinis gyvenimo pasikeitimas yra tas, kad visi susitikimai ir bendravimas persikėlė į internetą. Kas, tiesą sakant, man nėra didelė problema. Esu intravertas ir atsiskyrimas man visada patiko, netgi būdavo šiokia tokia siekiamybė.

Muzikos industrija pasikeis tiek, kiek pasikeis joje dirbantys žmonės. Manau, kad kai sugrįš galimybė rengti normalius koncertus, tai sugrįš ir industrija. Kadangi to tekts šiek tiek palaukti, gali būti, kad kai kurie žmonės nuspręs pasirinkti kitas profesijas. Nors, tiesą sakant, nemanau, kad tokių bus daug. Ne visiems dabar lengva. Tie, kurie neturi santaupų arba buvo įpratę lengvai švaistyti uždibtus pinigus, jau turėjo pajusti padėties pasikeitimą ir pradėti nerimauti. Tie, kurie su pinigais elgėsi apdairiau, tiesiog ramiai tęsia savo veiklą, stebi situaciją ir ruošiasi tam laikui, kai viskas sugrįš į savo vietas. O, kad sugrįš – neturiu nė mažiausios abejonės.

L. Adomaitis

L. Adomaitis

Linas Adomaitis: Karantinas namuose – dviprasmiškas reikalas: iš vienos pusės gerai, daug laiko su šeima, terasą kieme pasidarėm, žiūrim serialus, į sodybą nulekiam pabūti kitoje namų izoliacijoje ir pasimėgauti gamta. Kita medalio pusė kiek kitokia – pasiilgau realių koncertų, pasiilgau draugų, gyvų susitikimų, miesto kavinukių, pasivaikščiojimo ne su kauke o su šypsena.

Na, o kūrybiniame fronte bręsta mano kardinaliai kitoks albumas, kurį rudenį išleisiu vinilo formatu. Apie tai kol kas sakau pirmą kartą, bet daugiau faktų atskleisiu truputėlį vėliau.

Kaip ši situacija pakeis šou verslą niekas negali pasakyti. Pamenu, 2008 metais tarp muzikantų sklandė niūrus žodis „krizė” ir daugelis sakė, kad dabar tai jau bus viskas. Kai kurie muzikantai nieko nedarė ir laukė. Bet tie, kas tikėjo, judėjo, kūrė ir investavo į ateitį – skaniausius vaisius valgė tiesiai nuo medžio. Juk bet kokios krizės praeina ir reikia nepasiduoti liūdnoms mintims. Linkiu visai muzikų bendruomenei ieškoti, kurti, muzikuoti įvairiomis formomis. Viskas bus gerai.

Giedre

G. Kilčiauskienė

Giedrė Kilčiauskienė: Visas pasaulio laikas priklauso man. Ir tai tik mano pasirinkimai – aš galiu parduoti savo laiką už pinigus, padovanoti sau, kad galėčiau pabūti su šeima arba sukurti naują dainą, paaukoti išplautų indų ar švarių grindų vardan. Ir tai, kad pasaulis sustojo, laiko pasidarė nei daugiau, nei mažiau. Tiesiog šiek tiek pasikeitė mano pasirinkimų galimybės. Jeigu labai paprastai ir be poezijos – daugiau valgau, mažiau judu, per ilgai užsiskaitau nesąmones internete. Knygos ar filmai niekada nebuvo mano aistra, tad ir iššūkių sau jokių nekėliau, maždaug, štai – dabar tai jau pagaliau galėsiu viską perskaityti ir pamatyti 😊

Kas dar? Dar šią savaitę pasirodys mano nauja daina – taigi, dar vienos dainos kūrybinis procesas juda finišo link. Koncertavau vidury karantino, ko gero vieninteliame tuo metu vykusiame koncerte 600 km spinduliu „Drive in live“, daviau kelis fainus interviu, nuvažiuoju į sodą ar mišką. Tačiau visi šie dalykai vykdavo ir ne pandemijos metu.

Labiausiai pasiilgau apkabinti mamą ir savo senelius. Ir koncertų pasiilgau. Ir dalintis patirtimi su savo studentais gyvai, o ne per kompą pasiilgau. Bet viskas bus gerai. Tiesiog. Nes nieko amžino nėra. Na, gal išskyrus laiką 😉

Daddy Was A Milkman

I. Pociūnas

Ignas Pociūnas („Daddy Was A Milkman”): Nemeluosiu – man karantino metu nuotaikos dažnai keičiasi. Kartais neatsidžiaugiu laiku su šeima, o kartais nebežinau kur dėtis, nes nežinios jausmas vargina. Atsakingai laikomės karantino, todėl dainų rašymas vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau tikrai labai trūksta „gyvo” darbo studijoje. Per šiuos 2 mėnesius parašėme 2 dainas, dar perskaičiau dvi A.Škėmos knygas, naktimis sužiūrėjau naują „Suits” sezoną, o dabar esu prilipęs prie „Good doctor”🙂. Šiaip mano dienotvarkė gana monotoniška – pamokos su vaikais, miškas su šuniuku, o vakarus, kai yra nuotaika, skiriu kūrybai. Bendrai dėl laisvalaikio – laikas namie visai nereiškia kad jis laisvas, ypač jei turi vaikų:) Jis atsiranda vakare, su sąlyga, kad migdydamas mažuosius neužmiegi pats:)

Kas nutiks su muzikos industrija bei pačiais koncertais pasibaigus karantinui? Muzikos industrija adaptuosis. Jei bus draudžiami dideli renginiai, darysime mažus, jei nebus galima groti vidaus patalpose – grosime lauke. Jei nebus galima groti niekur – išlauksime kol bus galima. Nėra kito kelio, nes muzika, gyvi pasirodymai, festivaliai ar kito formato kultūriniai susibūrimai neišvengiamai liks reikalingi. Manau prisitaikysime visi, kad ir kokie apribojimai bebūtų.

Giedrius Sirka

G. Širka

Giedrius Širka („Golden Parazyth”): Karantinas plaukia sava vaga. Kai būnu kaime, jis man labiau patinka. Mieste važiuojant dviračiu į studiją iš namų, aš vis dar mėginu atsikratyti zombių filmo jausmo. Kai aplinkui visi su kaukėm, nori nenori yra toks keistumo jausmas. Ypač dabar kontrastuoja žmonės ir gamta kuri žydi ir kvepia. Būčiau dailininkas – tapyčiau senjorų porą su kaukėm, po žydinčiom slyvom, geltonų kiaulpienių fone…

Laiko dabar mano gyvenime užtenka viskam. Spėju ir studijoje prie muzikos darbuotis, spėju ir gamta pasidžiaugti, spėju ir knygų paskaityti… Tiesiog tobula šiais klausimais. Truputėlį liūdniau, kad koncertus teko nukelti ir panašu, kad viešai groti teks tik lapkritį. Nebent įvyks stebuklas ir kažkas pasikeis greičiau.

Tikrai nėra taip, kad žūtbūt noriu lipti į sceną. Mes gavome kelis pasiūlymus groti šiuo laikotarpiu, bet kažkaip jų atsisakiau, atrodo dar ne toks didžiulis noro koncertuoti šauksmas, kad eičiau tarp daugiabučių su gitara savo arijų giedoti. Tuo tarpu dirbu geriau prie muzikos ir netrukus išleisim dainą duetu su atlikėja Ruta MUR. Be to kuriu naują lietuvišką albumo. Taigi, darbų pakanka, o  veiklos kūrybinėje sferoje – per akis.

Industrijos pokyčiai galimi įvairūs. Industrija yra klausytojai, todėl jeigu jie kurį laiką nenorės pirkti bilietų, albumų, merch’o – industrija tiesiog sulėtės. Bet manau nėra dar taip buvę, kad žmogus atsisakytų gyvų koncertų ir performansų. Todėl po truputį viskas stosis į senas vėžes ir gal net kurį laiką žmonės labiau ir atidžiau klausysis koncertų.  Gal net telefonų kurį laiką koncertų metu mažiau žiūrovų trauksis filmuoti… Apskritai norėtųsi tikėti, kad žmonės po šitos koronės ir vėl daugumą dalykų pradės vertinti labiau nei iki tol. Gal naivi svajonė, bet negi žmonija iš šitos duobės išlips, taip nieko ir nepasimokiusi…

maksas

M. Melmanas

Maksas Melmanas („Biplan”): Kasdienybė pasikeitė iš esmės. Atsirado daugiau laisvo laiko. Ir jį skiriu ne tik nieko neveikimui, bet ir rimtesniems apmąstymams. Gali „pasikrapštyti” savyje (šypsosi).

Daug laiko skiriu sportui. To nedariau anksčiau. Dabar dviratis – mano geriausias draugas. kiek rečiau – bėgiojimas.  Netikėtai pradėjau užsiimti rankdarbiais iš medžio (juokiasi). Anksčiau net negalėjau pagalvoti, kad taip kada nors nutiks.

Kadangi mano šeima karantinuojasi Vokietijoje, o aš esu čia, nusprendėme karantinuotis su mama. Labai džiaugiuosi, nes daug su ja bendraujame – tiek vaikščiodami po mišką ar miestą, tiek ir sėdėdami namuose.

Be abejo, norėčiau daugiau laiko praleisti su šeima ar scenoje, tačiau suprantu, kad tai neįmanoma. Todėl labai džiaugiuosi, kad Paluknio aerodrome šį savaitgalį turėsime pirmą „post-karantininį” pasirodymą. Tokie pasirodymai, greičiausiai, ilgainiui taps kasdienybe. Manau, kad tai ir bus didžiausi industrijos pokyčiai. Netikėti pasirodymai, dar daugiau streamų internete, kitoks koncertų vartojimas.  Tačiau akivaizdu, jog pokyčiai – neišvengiami. Pamatėme, kad galimybių yra, todėl jas bandysime išnaudoti.

Žinoma, labai laukiu gyvų susitikimų ir pasirodymų. Tikiuosi, kad labai ilgai laukti nereikės.

Igoris Kofas

I. Kofas

Igoris Kofas („Lemon Joy”): Karantinas visai nieko. Man kaip intravertui pilnai tinka socialinė distancija, bendravimas online ir kiti panašūs dalykai. Man patinka apytuštis miestas ir keliai, važinėju dviračiu nuolat ir nelaukiu žalios šviesos 😁

Julijus Aleksovas (Colours Of Bubbles)

J. Aleksovas

Julijus Aleksovas („Colours Of Bubbles”): Karantinas leido šiek tiek atsikvėpti ir sustoti nuo viso to bėgimo, į kurį buvome įsisukę. Atsirado daug laisvo laiko kūrybai, seniai svajotiems projektams, kuriems niekad nelikdavo laiko kasdienėje rutinoje, muzikiniams eksperimentams. Taip pat pagaliau buvo galima prisėsti prie seniai pradėtų, bet taip ir neužbaigtų dainų. Karantinas tapo galimybe. Teko matyt FB, kad atsirado net naujų muzikinių projektų.

Kaip viskas susiklostys pasibaigus karantinui, manau sunku prognozuoti, nes kol kas nematyti jo pabaigos. Turbūt į masinius renginius dar kurį laiką nesirinksime. Jie bus intimesni, mažesni. Tad renginių organizatoriai turės adaptuoti savo darbo įpročius prie susiklosčiusių aplinkybių. Bet žiūrint bendrai, manau, kad viskas bus gerai ir kitais metais Lietuvoje turėsime daugiausiai kada nors išleistų albumų valstybės istorijoje.

ieva narkute

I. Narkutė

Ieva Narkutė: Pirmąjį karantino mėnesį išnaudojau lėtam laikui su šeima. Visą laiką buvome sodyboje, mėgavomės grynu oru, buvimu kartu. Per karantiną labai daug skaitau – tai turbūt pati produktyviausia mano veikla, nes prie instrumento neprisiliečiau nuo pat karantino pradžios. Tik dabar po truputį imu grįžti į kūrybinį ritmą. Nelengva. Gan mėgavausi šitomis prievartinėmis atostogomis, galėjimu nieko nedaryti, o tiesiog būti. Toks paprastas buvimas, turint vaikų, atneša labai daug džiaugsmo. Kasdienybėje imi pastebėt mažus smagius dalykus. Tie maži dalykai ne antraštėms, ne didelei auditorijai, jie lieka šeimoje, širdyje. Tikiu, jie ilgam išlieka mūsų vaikų atsiminimuose. Būtent tokių mažų kasdienybės džiaugsmų buvo pilnas mano karantinas.

Antra jo pusė emociškai sunkesnė, vis labiau norisi grįžti pilna koja prie darbų, vis dažniau kirba koncertų ilgesys, nerimas dėl ateities. Tą nerimą geriausiai gydo darbas, todėl imu ir rašau. Man reikia valios, prisivertimo, bet kai tai įvyksta, džiaugiuosi.

Apie visos muzikos industrijos pasikeitimus bijau kalbėti. Dalis manęs vis dar viliasi, kad viskas bus, kaip buvę. Kita, pesimistiškesnė dalis, sako, kad geriausius laikus jau išgyvenome. Taip ir klajoju kažkur tarp šių dviejų pusių. Geriau pagalvojus, kūrybinį gyvenimą gyvenantis žmogus save tarp tų dviejų pusių aptinka bene kasdien, net ir ne per karantiną. Tad tas neapibrėžtumas, prie kurio visi esam pripratę, dabar yra gerokai stipresnis, bet jis mums jau pažįstamas. Jis nuolat alsuoja kuriančiam žmogui į nugarą.

THE ROOP Keista Draugyste 01

V. Valiukevičius

Vaidotas Valiukevičius („The Roop”): Išnaudojam karantiną kūrybai ir apmąstymams apie tai, kur ir kaip toliau eisime. Galvojau, kad darbų apmažės, bet tikrai to neįvyko. Veiklos daug, tik vaisius ji duos žymiai vėliau. Aš tikiu, kad industrijos pokyčių bus, tačiau vis tiek visi laukia gyvų koncertų ir to bendrumo jausmo, kurį nuotoliniu būdu labai sunku pasiekti.

Giedrė – Šventos Ramybės Uostas (SAPIENS MUSIC)

Praėjusiais metais Giedrė išleido nuostabų albumą „Nuolat Pildomą”. Galime visai atvirai prisipažinti – šis albumas 2019-aisiais mūsų grotuvuose buvo „zulinamas” non stop.

Šio albumo dainų sąraše galima rasti ir pasakišką, sentimentalią, jautrią, liūdną ir velniškai švelnią baladę „Šventos ramybės uostas”.

Šiandien ši daina atsidūrė Sauliaus Baradinsko projekto „Sapiens Music” radare. Galutiniu rezultatu dalinamės su jumis.

Juk „Šventos ramybės uosto” mums (o tikimės, kad ir Jums) niekada nebus perdaug…

Po 6 metų pertraukos – nauja Giedrės plokštelė „Nuolat pildoma”

Giedre Nuolat Pildoma

Albumo viršelis

Pagaliau! Giedrė Kilčiauskienė, grupės „Empti” ir „Pieno lazeriai” pagrindinis balsas, šiandien išleidžia ilgai lauktą albumą „Nuolat pildoma”.

Vakar pristatytas, o šiandien visas transliacijos platformas pasiekęs įrašas – pirmas naujas Giedrės įrašas, pasirodantis po 6 metų pertraukos.

Stilingoje elekroninėje atlikėjos plokštelėje – 11 dainų. Kaip Giedrė yra nekarta sakiusi, šis albumas – grįžimas prie šokių muzikos,  todėl – ir itin tinkamas vasarai.

O mes, ne kartą nuoširdžiai deklaravę savo neaprėpiamą beatodairišką meilę Giedrės talentui, su malonumu skęstame jos balso begalybėje ir mėgaujamės įrašu, kurio velniškai laukėme.

Pristatyta dar viena nauja Giedrės daina

Naujausias Giedrės albumas – jau seniai įtrauktas į manoMUZIKOS laukiamiausių sąrašą. Iki jo pasirodymo liko nedaug – jau birželio 20 d. sostinėje, „Saliono” kiemelyje bus galima išgirsti pirmąjį jo gyvą atlikimą.

Šįryt grupių „Empti” ir „Pieno lazeriai” siela pristatė dar vieną būsimo įrašo dainą „Užburtas ratas”. Šis kūrinys – jau antrasis iš netrukus pasirodysiančio pilno Giedrės Kilčiauskienės įrašo „Nuolat Pildoma”.

Titulinę albumo dainą, pristatytą dar balandžio pradžioje, galite išgirsti ČIA.

Giedrė – Paduok mane į teismą

Viena labiausiai manoMUZIKOS vertinamų ir mylimų Lietuvos atlikėjų – grupių „Empti” ir „Pieno Lazeriai” pagrindinis balsas Giedrė Kilčiauskienė šįryt pasidalino savo nauja daina „Paduok mane į teismą”.

Muzikantės paskyroje facebooke pristatant kūrinį buvo parašyti šie žodžiai: „Šios dainos niekada negros radijo stotys. Bet jos atsiradimas turi istoriją. Būdama 16, dainavau grupėje „Dogbones”. Mūsų gitaristas buvo sugalvojęs dainai pavadinimą „Paduok mane į teismą”. Daug metų tai ir buvo tik pavadinimas, be natų ir žodžių. Jūsų teismui, kas man gavosi po daug metų  Gero klausymo!”

LT: Monkey Brothers feat. Giedrė – My Joy

Sausio pradžioje brolių Ruben Pellon ir Sergio Pellon elektronikos duetas iš Ispanijos „Monkey Brothers“ drauge su Giedre Kilčiauskiene pristatė bendrai kurtą trumpagrojį (EP). Visą 4 kūrinių įrašą galite perklausyti apačioje.

Na, o šiandien turime dainos „My Joy“ vizualizaciją. Vaizdo klipo kūrėjas – „Monkey Brothers” bičiulis, video menininkas ir grafikos dizaineris iš Argentinos Hernán Vazquez. Video gyvas vaizdas ir Giedrės portretas susilieja su 3D technologija.

LT: Giedrė – Leisk man atsimerkti

Aksominio balso savininkė Giedrė Kilčiauskienė supažindina su dar viena solinio albumo „Optinė apgaulė“, išleisto pavasarį, daina.

LEISK MAN ATSIMERKT

Ruduo kvėpuoja, man į nugarą alsuoja, šalta.
Negana to, ir tu toks šaltas kaip ruduo.
Akla nuo rūko mano meilė ašarom pratrūko.
Ir taip kartojas nuo lietaus iki lietaus.

Aš savo rankomis sudėjau viską nuo pradžių.
Koks skirtumas dabar, norėjau – nenorėjau, bet vistiek einu.
Per rudenį į gruodį lyg užnuodyta tavim brendu.
Voratinklių šilkai lyg nuometas man krenta ant pečių.

Jeigu tik rytoj lietaus nebus
Vėjas rūką nuo akių nupūs.
Noriu pamatyti kur esu
Tik leisk man atsimerkt.

LT: Giedrė – Oras ir Vanduo

Puikiai kokybiškos muzikos mylėtojams pažįstama Giedrė Kilčiauskienė šiandien su gerbėjais pasidalino kūriniu „Oras ir Vanduo“ iš debiutinio solinio albumo „Optinė apgaulė“, pasirodžiusio vidurpavasarį.
„Labas. Dar viena mano daina Jums. Ačiū, kad esate! Jūs reikalingi man lyg oras ir vanduo. Gero klausymo. Giedrė“ – tokia žinutė lydėjo dainos viešą pristatymą.
Drauge su kūriniu Giedrė pasidalino ir dainos žodžiais:

ORAS IR VANDUO
Man per sunku ką nors tau
Pasakyti bandau
Bet matau, kad likau tyloj viena.
Diena, kita, ir ką
Neįtikėtina, bet
Akivaizdu – aš dar gyva.

Nepaisant to –
Tu mano oras ir vanduo,
Nugirdantis mintis, kurios
Vis nori nusigert.
Blaiva viena diena ir ką?
Neįtikėtina, bet
Akivaizdu – aš dar gyva.

Nepaisant to – tu mano oras ir vanduo.
Keli lašai ir įkvėpimas
Man leis miegot, o tik nubudus pakartot –
Tu mano oras ir vanduo.

Man vėl nustebint tave
Per sunku, aš bandau,
Bet matau, kad imu nebetikėti burtais.
Nuobodu be tavęs ir ką?
Neįtikėtina, bet
Akivaizdu – aš dar gyva.
Nepaisant to –
Tu mano oras ir vanduo,
Nugirdantis mintis, kurios
Vis nori nusigert.
Blaiva viena diena ir ką?
Neįtikėtina, bet
Akivaizdu – aš dar gyva.

Nepaisant to – tu mano oras ir vanduo.
Keli lašai ir įkvėpimas
Man leis miegot, o tik nubudus pakartot –
Tu mano oras ir vanduo.

LT GYVAI: Giedrė

Labai keista dalintis kūriniu, kurio pavadinimas nėra aiškus. Nepaisant to – ir atlikėja, ir pats kūrinys yra nepaprasti.

Pristatome muzikos mylėtojams gerai pažįstamą Giedrę ir jos gyvą neįvardinto kūrinio atlikimą koncerto Geltonos Sofos Klube metu.

Beje, rytoj, gegužės 16 dieną, ji gyvai koncertuos ir Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje esančioje Vasaros terasoje.

Spėjame, kūrinys vadinasi „Nurimk”, ar ne?