Unikalaus lietuviškos muzikos dueto „mmpsuf“ vokalistė Eglė Sirvydytė šiandien internete pasidalino ypatingu kūriniu „I Am The Noise“. Ypatingas šis kūrinys vien jau tuo, jog įrašytas jis buvo gyvai ant upės kranto, festivalyje „Pievos“.
Beveik septynios minutės nuostabaus triukšmo tarp vasariško lietaus.
Vakar pasirodė puikiai paruoštas amerikiečių indie rock kolektyvo „Destroyer” gyvo atlikimo muzikinis video. Jo metu grupė atliko kūrinį „Libby’s First Sunrise” iš aštuntojo, 2008 metais išleisto savo albumo „Trouble In Dreams”.
Vaizdo įrašą pristato muzikos portalas pitchfork.com. Tai yra vienas iš gyvų pasirodymų serijos „City Of Music” video.
Vaizdo įrašą režisavo Danas Huitingas, šiuo metu dirbantis ties dokumentiniu filmu apie amerikiečių kolektyvą „Bon Iver„.
Londono indie muzikos trio „We Have Band“ per pastarąją savaitę pažėrė keletą akustiškai atliktų savo kūrinių vaizdo klipų.
Šiandien dalinamės naujausiu, vos prieš kelias akimirkas pasirodžiusiu jų video darbu – daina „Waterlight“, o dar keletą kūrinių galite rasti bei peržiūrėti ČIA ir ČIA.
Londono indie pop grupė „Fanfarlo“ prieš pora mėnesių lankėsi Sietlo radijo stoties„KEXP“ tiesioginiame eteryje ir gyvai atliko trumpą koncertą, kurį, kaip jau įprasta, išvysti dabar turi galimybę visi norintys. Džiaugiamės, galėdami tuo pasidalinti ir su Jumis.
Grupė Fanfarlo (nuotr. grupės archyvo)
Koncerto metu išgirsite trumpą grupės interviu su laidos vedėju Stevie Zoom bei keturis atliktus kūrinius: „Replicate“, „Feathers“, „Deconstruction“ bei „Shiny Things“. Visi jie yra šiais metais pasirodžiusiame kolektyvo antrajame studijiniame albume „Rooms Filled With Light“.
Portalas manoMUZIKA.lt primena, jog kvintetas susikūrė 2006 metais Londone, o grupės idėjinis lyderis – švedijos muzikantas Simonas Balthazaras. „Fanfarlo“ muzikoje persipina tiek pop, tiek folk, tiekpost-punk ar indie rock elementai. Debiutinis grupės albumas pasirodė 2009 – aisiais, praėjusių metų vasarą „Fanfarlo“ išleido skaitmeninį EP „Fire Escape“, o naujausias studijinis įrašas dienos šviesą išvydo šių metų pradžioje.
Buvo galima tik spėlioti kada į video kūrėjų „Vilnius Temperature“ objektyvų ieškiklius pateks Giedriaus Širkos elektroninės muzikos projektas „Golden Parazyth“, tačiau aišku, kad tokia akimirka anksčiau ar vėliau turėjo ateiti. Ir ji jau čia.
Esant santūriai 11 laipsnių šilumai viename Vilniaus parkų grupė atliko savo kūrinį „On The Hill“ iš neseniai išleisto albumo. Vaizdo klipas atskleidžia kiek kitokią – lyriškąją „Golden Parazyth“ pusę.
Trumpa, bet labai džiugi naujiena – neseniai buvo sukurtas specialus youtube profilis, kuriame oficialiai galite GYVAI matyti JAV vykstančio „Bonnaroo 2012” muzikos festivalio transliaciją! HD kokybe!
Galima pasirinkti tarp dviejų skirtingų scenų, tad tikrai turėtumėte išgirsti ir sau patinkančius atlikėjus.
Vieniems futbolas, kitiems – muzika. O manoMUZIKAI, šiaip, ir tas, ir anas.
Gero likusio savaitgalio!
Grupė „Biplan“ dar prieš keletą mėnesių portalui manoMUZIKA.lt padovanojo smagų koncertą ir valandėlę šilto pokalbio. Kaip niekada atvirai, paprastai bei nuoširdžiai biplanai papasakojo apie grupės ankstyvuosius laikus, invaziją į Rusiją bei požiūrį į dabartines muzikos, radijo, televizijos ir interneto tendencijas Lietuvoje bei užsienyje.
Visa tai lydi grupės muzika, atlikta koncerto labai mažoje erdvėje uždaram bičiulių ratui metu. Viename, šiuo metu jau nebeegzistuojančiame Vilniaus bare buvo atliktos ir nufilmuotos 5 dainos:
„Nupiešiu“
„Jūros gilumos akių mergaitė“
„Tūkstančiai kelių“
„Ji sako“
„Plius minus (viskas bus gerai)“
Koncertas vyko 2012 vasario 4 dieną, portalo manoMUZIKA.lt vienerių metų gimtadienio vakarėlio metu.
Dar kartą sakom AČIŪ „Biplan“ ir džiaugiamės savo skaitytojams galėdami dovanoti beveik 37 minutes su viena geriausių lietuviškos muzikos grupių.
"Biplan" koncerto metu (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Rasabasa (nuotr. Andrey Motorichev)
Galiu visai atvirai prisipažinti: eidamas į „Rasabasa” koncertą neketinau rašyti jo apžvalgos. Ir tam „neketinimui” turėjau rimtą priežastį – šiam, ne itin dažnai Lietuvos padangėje pasirodančiam kolektyvui, manoMUZIKA.lt pastaruoju metu skyrė nemažai dėmesio, todėl dar vienas straipsnis apie Rasą Bubulytę ir jos draugus iš Norvegijos galėjo pasirodyti tarsi reklaminis tekstas, po kurio neutraliai šio kolektyvo atžvilgiu nusiteikę žmonės turėtų pilną teisę pasakyti: per daug.
Ir visgi, išėjęs iš pasibaigusio „Rasabasa” pasirodymo supratau, kad neparašyti bent jau kelių žodžių aš tiesiog negaliu…
Ne todėl, kad dar nuo realybės šou „Dangus” jaučiau muzikines simpatijas iš Aukštaitijos kilusiai atlikėjai. Ne todėl, kad „Rasabasa” – tai kolektyvas, kurio vardo „Yvų”, „Delfinų” ir visų kitų šiandieninės pop kultūros paskenduolių gerbėjai net nėra girdėję. Ne todėl, kad „Rasabasa” – tai grupė, kurios skandinaviškos muzikos „razina” džiugina patriotinę gyslą, nes joje pagrindiniu smuiku griežia lietuvė. Ir netgi ne todėl, kad „Rasabasa” – neabejotinai vienas geriausių šiandien Lietuviškos muzikos padangėje esančių reiškinių…
Ir nors visos aukščiau išvardintos priežastys tikrai galėtų tapti rimtu muzikiniu akstinu apie „Rasabasą” rašyti (ir rašyti daug), šįkart kelis sakinius apie ją suraityti mane privertė… nuoširdumas ir… pavasario saulės agonija.
Pabėgusi iš „Dangaus” prieglobsčio ir į sunešiotų drabužių spintą paslėpusį sėkmę garantavusią ‘folkrokinę’ skrybėlę, Rasa jau kurį laiką rašo savo naują muzikinę istoriją. Galutinai „subrendusi” Paulo McCartney muzikos akademijoje, praėjusį ketvirtadienį Rasa su savo grupe pradėjo naujojo EP „2.” pristatymo turą. Kaip ir galima buvo tikėtis, pirmasis koncertas buvo surengtas Lietuvos muzikos mekoje – sostinėje, tačiau gražios ir saulėtos dienos malonumuose paskendę vilniečiai nerado laiko užsukti į Loftą. Salė buvo labiau nei pustuštė, o pradėjus groti apšildančiam „Kamanių Šileliui”, atrodė, kad į seniai koncertavusios grupės koncertą tesurinko apie šimtą žmonių.
Laimei, ant scenos užlipus „Rasabasa”, žmonių kiek padaugėjo… Tačiau minia vis tiek atrodė labai menka. Gaila…
Apie koncertą (trumpai)
Koncerte netrūko nieko. Nereikėjo klykiančios minios. Nereikėjo vaizdo projekcijų. Nesinorėjo netgi alaus ar kitų svaigiųjų gėrimų. Svaigino muzika, kurios skandinaviška uoga lietuvio ausiai priminė toli gražu ne šiandieninius radijo eteriu sklindančios „mūsų” estrados garsus. Tiek Rasai, tiek ir jos „Norvegijos vyrams”, regis, buvo nė motais faktas, kad sostinės gyventojai jos koncertą paaukojo vardan „Lietuvos Ryto ir Žalgirio” rungtynių, Boriso Grebenščikovo koncerto ar stiklinės šviežiai spaustų sulčių Neries pakrantėje. Jiems buvo nesvarbu ir tai, kad susirinkęs nedidelis gerbėjų burys vangiai judėjo į taktą (kita vertus, sutikime, jos muzika yra ne ta, pagal kurią norisi trypti ir staugti).
Rasabasa (nuotr. Andrey Motorichev)
„Rasabasa”, išaugusi iki galo taip ir nesudevėtas vaikiškas kojines , parodė savo profesionalumą ir amato vertę. Net „ausyliausias” muzikologas nebūtų išgirdęs Rasos dainavimo pro šalį ar kurio nors grupės nario nusigrojimo. Klausantis jų neapleido jausmas, kad grupės muzikantai vienas kitą pažįsta šimtmečius ir yra susigroję ne ką mažiau nei dešimtis metų scenoje praleidę seniokai.
Apibendrindamas koncertą galiu nukėlęs kepurę žemai nusilenkti ir pasakyti: buvo neįtikėtinai jautru. Ir, kad ir kaip kurioziškai ir ‘neversliškai’ renginio organizatorių atžvilgiu skambėtų ši mano nuomonė, aš labai džiaugiuosi, kad Lofte nebuvo daug žmonių… Klausant tokios muzikos norisi turėti bent lašelį laisvės… o juk už tikrąją laisvę gyvenime nėra nieko vertingesnio.
Nežinau, kaip apibūdinti Rasos ir „jos Norvegijos vyrų” muziką. Gal tai Skandinaviškas pop rokas, galbūt tai, kaip pati Rasa, kalbėdama su manoMUZIKA pareiškė, yra tiesiog pop muzika. O gal tai – portalo „Ore.lt” primestas „intelektualusis popsas”. Nenoriu vertinti ir galvoti naujų epitetų, nes pasaulyje muzikinių Niutonų ir Mendelejevų ir taip yra sočiai. Noriu pasakyti tik tiek, kad šiandien „Rasabasa” mane privertė džiaugtis ir sentimentaliai liūdėti. Ir tas sentimentalus liūdesys kilo iš itin gražios ir iki pat kaulų smegenų įsiskverbusios lyriškos, melodingos ir itin kokybiškos muzikos.
Ir netgi supratęs, kad „Rasabasa” koncertui norėčiau kur kas jaukesnės ir intimesnės erdvės nei Loftas, esu beprotiškai laimingas, kad po ‘lietuviškos’ grupės pasirodymo galiu ištarti: AŠ NORIU TAI PAMATYTI IR IŠGIRSTI DAR KARTĄ.
—-
Įvertinimas 9,5/10
Coachella
Šį savaitgalį Jungtinėse Amerikos Valstijose praūžė muzikos festivalis „Coachella„. Tai – vienas didžiausių ir kartu įspūdingiausų muzikos renginių anapus Atlanto.
Šiemet vieną įdomiausių muzikos renginių pasaulyje buvo tiesiogiai galima stebėti internete.
Neįtikėtiną gausą muzikos žvaigždžių šiemet į Kaliforiniją sukvietę muzikos festivalio rengėjai, pasirodymų epizodais iki šiol leidžia mėgautis youtube kanale.
Kadangi norime Jums palengvinti paieškos dalią – žemiau pateikiame pačius įdomiausius grupių koncertus (ar jų akimirkas).
„Radiohead” (pilnas pasirodymas)
Bon Iver – The Wolves
Bon Iver – Minnesota, WI
Bon Iver – Beth/Rest
St. Vincent (pilnas pasirodymas)
Azealia Banks (pilnas pasirodymas)
James
Kaiser Chiefs – I Predict A Riot
Kaiser Chiefs – On A Run
Awolnation – Sail
Noel Gallagher’s High Flying Birds – Don’t Look Back In Anger
Noel Gallagher’s High Flying Birds – If I Had A Gun
Noel Gallagher’s High Flying Birds – Talk Tonight
Miike Snow
M83
SBTRKT
Wild Beasts
Pulp
Andrew Bird
tUnE-yArDs
The Black Keys
Žinia, kad į muzikos sceną sugrįžta Lietuvos indie roko pažibos „Flamingo” buvo sutikta dvejopai: vieni buvo sužavėti minties, kad po dvejų metų pertraukos anykštėnai Baltijos šalims vėl dovanos savo muziką; tuo tarpu kiti bijojo, kad nukraujavę (netekę kelių buvusių narių ir pakeitę pavadinimą) ex flamingai nebesugebės rašyti savo naujos muzikinės istorijos taip, kaip buvo pradėję rašyti pirmąją… Ir, jeigu pradžioje antrųjų buvo daugiau nei pirmųjų, tai po praėjusį ketvirtadienį sostinės muzikos klube „Tamsta” įvykusio debiutinio „Mark Fiction” koncerto, pirmoji kategorija ryškiai nusvėrė antruosius.
Iki šiol pristatę tik du grupės singlus (kūrinius „Perfect Song” ir „Time Sense”), „Mark Fiction” savo sukurtos muzikos negrojo dvejus metus. Numarinę „Flamingus” ir naujam muzikiniam gyvenimui prikėlę šviežią Marko Fikciją, vyrukai net ir sapne negalėjo tikėtis, kad į jų debiutinį koncertą susirinks beveik pilnas Vilniaus muzikos klubas.
Mark Fiction (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)
Sulaužyta tradicija
Prisipažinsiu atvirai: nesu didelis lietuviškos muzikos scenos gerbėjas, tačiau žinia, kad koncertas prasidėjo TIK penkiolika minučių vėliau nei buvo nurodyta skelbimuose, mane itin nudžiugino. Tai, bent jau mano nuomone, yra pagarbos savo klausytojui ženklas. Regis, dėl tokių dalykų stebėtis nereikėtų, tačiau Lietuvoje kažkodėl susiformavo prasta praktika užlipti ant scenos valanda (ar pusantros) vėliau nei nurodyta skelbimuose motyvuojant šį žingsnį fraze „taip jau mūsų šalyje įprasta”. „Mark Fiction” įrodė, kad būna ir kitaip… Žinoma, man labai gaila tų žmonių, kurie į „Tamstą” atpėdino tik prasidėjus antrajai daliai (tikėdamiesi, kad lietuviška praktika veiks ir čia), tačiau blogai tradicijai buvo mestas iššūkis. Tai – pirmasis „Mark Fiction” pliusas.
Mark Fiction koncertas (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)
Žinoma, pagrindinis klausimas, kuris į koncertą atvedė tikrai nemažą būrį indie roko mylėtojų buvo paprastas: kokie yra naujieji „Flamingai”, ir ar jie vis dar turi parako? Ko gero, nuo pat pirmosios koncerto akimirkos, kai blankios šviesos fone prie klavišinių atsisėdo grupės lyderis Žilvinas Sebeika, atsakymas į klausimą tapo aiškus. Pradėję koncerta vienintėle lyriška daina „Go It Alone”, „Mark Fiction” dviejų dalių renginyje neleido suabejoti savo naujuoju muzikiniu potencialu.
Pirmoji dalis, kurią užbaigė puikiai visiems pažįstama „Flamingo” daina „Stargazing”, praktškai nebuvo pertraukta nei vienu grupės narių žodžiu. Regis naujojo muzikinio darinio nariai taip paniro į muziką, kad iš jos išlindo tik nuskambėjus paskutiniam „Stargazing” akordui. Mažai žodžių, daug muzikos ir iš tiesų naujai suskambęs anykštėnų muzikinis veidas kartais privertė aikčioti net ir pačius ištikimiausius praeitin numarintos ankstesnės grupės gerbėjus. Ir netgi nepaisant to, kad grupė pirmoje koncerto dalyje patvirtino teiginį, kad „už visus žodžius, kuriuos galima pasakyti, kur kas geriau skamba muzika”, bent jau man bendravimo su publika tikrai trūko. Manau, kad to paties trūko ir čia susirinkusiems žmonėms, mat išgirsti tiek laiko tylėjusią grupę, pasakojančią apie savo muziką, patyrimus ir išgyvenimus, yra labai svarbu…
Tačiau mano lūkesčius, bent jau šiuo klausimu, patenkino antroji dalis, kurios metu įsidrąsino tiek grupės lyderis ir vokalistas Žilvinas Sebeika, tiek ir „Mark Fiction” gitaristas Genadijus Smertjevas. Koncerte susirinkusi publika galiausiai išgirdo šiek tiek istorijos apie naują grupės kūrybą, apie šviežią projektą lietuviškoje muzikos industrijoje ir, klausydami lietuviško indie roko vilčių, galėjo susikurti netrukus pasirodysiančio albumo viziją.
Aliuzija
Rašydamas apie „Mark Fiction” koncertą sąmoningai nekalbu apie koncerte nuskambėjusias dainas ir jų pavadinimus. Visgi Lietuvos publika iki šiol viešojoje erdvėje galėjo išgirsti tik porą dainų, todėl mano asmeninė paskirų kūrinių skambėjimo interpretacija, ko gero, nieko nereikštų. Apibendrindamas koncerte skambėjusią muziką, galiu pasakyti, kad klausydamas buvusių flamingų išgirdau ir „Kings Of Leon” primenančių gitaros rifų, ir minorinių melodinių piešinių, labai primenančių Thomo Yorke’o ir „Radiohead” kūrybą. Tačiau vertindamas koncertą, vienareikšmiškai galiu prisipažinti, kad tai, ką išgirdau – pranoko visus mano lūkesčius. Jeigu šiais moderniaisiais laikais neturėjome nepriklausomo roko tapatumo vėliavos, tai kažkokį jo ženklinį įvaizdį „Mark Fiction” tikrai turi progos sukurti.
Tokios koncerte nuskambėjusios dainos, kaip „Go It Alone”, „What’s On Your Back” ar „We Are Nothing On Our Own” – tikrai tiks ir patiks net ir tiems, kuriems modernusis amerikietiškas rokas dar netapo muzikos kelrodžiu. O kūriniai „Time Sense” ar „Masquerade” neabejotinai papuoš ne vieną roko muzikos mylėtojų vasaros vakarėlį.
Žilvinas Sebeika (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)
Apibendrinimai
Sunku kalbėti apie abstrakčius apibendrinimus, kai reikia rašyti apie grupę, kuri turėjo nemažą užmarštin nugramzdintą muzikinę istoriją. Tačiau jeigu manęs muzikos megėjas iš Amerikos ar Didžiosios Britanijos paprašytų sudaryti Lietuviškų atlikėjų, kurių koncertus vertėtų aplankyti, sąrašą, neabejotinai į jį įrašyčiau ir „Mark Fiction”.
– Grupės lyderis. Nesumeluočiau sakydamas, kad grupės vokalistas – vienas geriausių ‘frontman’ų’ visoje Lietuvoje. Puikiai valdantis savo balsą, gerai išdainuojantis aukštas natas ir, „netraukiantis” pro šalį Žilvinas Sebeika, šimtu procentų pateisina grupės lyderio statusą. Taip, galima įžvelgti jo nepasitikėjimą savimi bedraujant su publika, tačiau tada, kai pradeda skambėti muzika, Žilvinui pagrįsto pasitikėjimo savimi galėtų pavydėti net ir didžiausiomis žvaigždėmis įvardijami Lietuvos roko atstovai.
– Grupės skambesys. Atsakyti į klausimą, ar „Mark Fiction” susigroję, būtų sunku, nes palyginimui progų dar neturėjome. Kartais galima buvo išgirsti pro šalį „pjaunančius“ pagalbinius balsus ar nesusigrojančius kolektyvo gitaristus, tačiau supratimas ateina su laiku ir vienintėlis šiandieninis poreikis grupei – tai KONCERTUOTI kaip įmanoma daugiau. Net neabejoju, kad šios minimalios (ir tikrai net nepretendavusios į koncerto sugadinimą) klaidos bus ištaisytos su laiku.
– Dvi koncerto dalys. Pradžioje galvojau, kad tai – tik mano nuomonė, tačiau tiek kalbėdamasis su savo bičiuliais, tiek po koncerto laukdamas savo paskutinio alaus bokalo, girdėjau svarų vertinimą: „Pirma dalis – kur kas stipresnė už antrąją”. Manau, kad į šį pastebėjimą grupė turėtų atsižvelgti, kaip, beje, ir pasilikti nors vieną kūrinį bisui, mat publika tikrai buvo ištroškusi „dar vienos razinos”, o po galybės aplodismentų „Mark Fiction” pakartojimui taip ir nesugrįžo.
– Viltis. Šiandien, praėjus keliom dienom po debiutinio „Mark Fiction” koncerto ir įspūdžiams „susigulėjus”, galiu drąsiai teigti, kad šis kolektyvas – viena didžiausių indie roko vilčių lietuviškos muzikos padangėje, bylojanti apie tai, kad šioje šalyje yra vietos geram ir kokybiškam rokui. Klausantis jų koncerto ketvirtadienį pasąmonėje nurimti vis nedavė mintis, kad ši scena – per maža tokiai plačiai ir tikrai užvedančiai kolektyvo muzikai. Klausant ex flamingų norėjosi didesnės erdvės ir daugiau aplink stovinčių žmonių (visgi „Tamstos” staliukai ir šalia jų susėdę žmonės „perša” ramios akustinės erdvės mintį)
Mark Fiction (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)
– Debiutas. Į klausimą, ar jis pavykęs, atsakyti galima vienareikšmiškai: TIKRAI TAIP. Šiandieniniai flamingai atrodo kur kas brandesnį ir kur kas labiau pasitikintys savimi. Jų muzika orientuota į subtilesnį ir brandesnį klausytoją ir tai gali būti vienintėlė priežastis, dėl ko ši muzika galėtų nepasiekti plačios klausytojų auditorijos.
Tie, kas patingėjo ateiti į jų debiutinį konertą praėjusią savaitę, turėtų ne tik graužtis nagus, bet ir iš anksto susiplanuoti bilietų pirkimo procesą prieš būsimus grupės koncertus. Kuklia mano nuomone, po ketvirtadienio koncerto liko tik laiko klausimas, kada „Mark Fiction“ peržengs Lietuvos muzikines sienas ir taps itin retais svečiais Marijos žemėje.
Dvejų metų pertrauka ir įrašai šaltoje sodybos studijoje tikrai grupei išėjo į naudą, o vasariški marškinėliai, papuošti rožiniais flamingais, liko nusėdę istorinių drabužių stalčiuje. Labai tikiuosi, kad nepamiršę „Stargazing”, praėjusį ketvirtadienį „Mark Fiction” pradėjo rašyti naują muzikinę istoriją tiek savo asmeninės, tiek visos Lietuvos muzikos istorijos puslapiuose.
Įvertinimas: 9/10
————————-
Pilną koncerto fotoreportažą galite pamatyti paspaudę ČIA.
manoMUZIKOS kalbinti danai „When Saints Go Machine” šiuo metu intensyviai koncertuoja senajame žemyne.
Siūlome užmesti akį į fragmentą iš praėjusį penktadienį įvykusio grupės pasirodymo gimtojoje šalyje, kur „When Saints Go Machine” atliko savo dainą „Church And Law”
Britų elektroninės ir post-dubstep muzikos prodiuseris „SBTRKT“ vakar surengė įspūdingą pasirodymą Niujorke, legendinėje koncertų salėje „Webster Hall“. Visą koncertą internetu transliavo „MTV Hive“, o iškart po transliacijos buvo sudaryta galimybė pamatyti ir viso pasirodymo vaizdo įrašą. Tad šia galimybe nieko nelaukdami dalinamės ir su Jumis.
"SBTRKT"
Po kauke besislepiantis atlikėjas scenoje pasirodė su keliais gyvai grojančiais muzikantais ir nuolatiniu scenos partneriu – vokalistu Sampha. Per beveik pusantros valandos trunkantį energingą pasirodymą išgirsite visus didžiausius „SBTRKT“ hitus. Tai gali būti puiki proga susipažinti su šio prodiuserio koncertuose atliekama programa, juolab šią vasarą progų tai pamatyti gyvai tikrai netrūks – Liepos pradžioje „SBTRKT“ pasirodys Lenkijoje vykstančiame festivalyje „Heineken Opener“, o jau po poros savaičių galėsime išvysti jį ir Latvijos „Positivus“.
Galbūt „Creature Of Habit” gyvas atlikimas ir nėra pati tinkamiausia pažintis su britų rokeriais „Films Of Colour„, tačiau aptikę šį gyvą įrašą, kurį kažkodėl grupę savo fanams pristatė tik vakar, suvokėme, kad nepasidalinti juo būtų tikrų tikriausia nuodėmė.
Ketverius metus gyvuojantis kolektyvas dar neišleido savo debiutinio albumo, tačiau jau spėjo sudalyvauti ne viename neprastame festivalyje.
Sutinkame, asociacijų – labai daug. Įtakų – dar daugiau. Tačiau tie, kas mėgsta modernųjį indie roką, tiesiog turi susipažinti su „Films Of Colour” kūryba. Kad ir paprasto muzikinio žinojimo vardan…
Films Of Colour (nuotr. Ben Browning)
Danijos grupė „Choir Of Young Believers” – kol kas mažai žinomas vardas už Skandinavijos ribų. Tai – jau šeštus metus gyvuojantis atlikėjo, rašytojo ir gitaristo Jannis Noya Makrigianniso projektas, kurį, bent jau manoMUZIKA tikrai rekomenduoja nors kartą gyvenime išgirsti. Šiuo atveju vėlgi galioja posakis „Geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti…
Šiandien manoMUZIKA siūlo „užmesti akį” į šių tikrai dėmesio vertų danų gyvą pasirodymą JAV radijo stotyje „KCRW”. Šiemet pekntą studijinį albumą išleisiantis kolektyvas čia atliko dainą „Paint New Horrors”.
Rekomenduojame!
Choir Of Young Believers (nuotr. grupės archyvo)
Kaip ir kiekvieną dieną, taip ir šiandien įvairiausi muzikos atlikėjai internete pristato savo naujausius albumus ir tą daro siūlydami juos perklausyti nemokamai.
Pristatome jums grupės „The Shins” naujausią, kovo 20 dieną pasirodysiantį albumą „Port of Morrow”. Tiesa, albumą nemokamai perklausyti galite tik šiandien, be to, tam reikia kompiuteryje turėti iTunes programą. Jei turite šią programą, nuorodą perklausai galite rasti ČIA.
Po „Active Child“ pseudonimu besislepiantis atlikėjas Patas Grossi su keletu muzikantų koncertinio turo Vokietijoje metu neseniai lankėsi Leipcigo radijo stoties „Detektor FM“ tiesioginiame eteryje ir atliko 3 dainas. Visa tai pamatyti galite puslapio apačioje, o paspaudę ČIA galite parsisiųsti visą gyvai atliktą trijų kūrinių set’ą į savo kompiuterį mp3 formatu.
"Active Child" (nuotr. iš grupės archyvo)
Pernai metais išleidęs debiutinį ir kritikų išliaupsintą albumą „You Are All I See“, atlikėjas radijo eteryje atliko tris šio disko dainas: „Hanging On“, „Playing House“ ir „High Priestess“. Tiesioginė laida vyko vos prieš kelias dienas – kovo 1 dieną.
Primename, jog manoMUZIKA.lt „Active Child“ kalbino praėjusį spalį. Išsamų ir šiltą mūsų interviu galite rasti paspaudę ČIA.
Praėjusios savaitės gale vienos radijo laidos, o tiksliau – podcast’o, metu amerikiečių elektroninės muzikos atlikėjas bei įrašų kompanijos „Brainfeeder” įkūrėjas „Flying Lotus” pristatė naują savo kūrinį.
Kūrinys vadinasi „Sasha Grey”. Jį galite perklausyti viršuje.
Įdomu yra tai, jog „Flying Lotus” kūrinį „iš nieko” sukūrė šio podcast’o metu, kol laidos vedėjai kalbino filmų suaugusiems aktorę Sashą Grey.
Praėjusį ketvirtadienį Švedijos sostinėje, Stokholme, įvyko kiek daugiau nei dešimtmetį lauktas amerikiečių neo soul atlikėjo „D’Angelo” gyvas pasirodymas.
Kadras iš fanų filmuotos medžiagos gyvo "D'Angelo" koncerto Stokholme metu
Jo pirmasis solinis koncertas per vienuoliką metų vyko „Filadelfiakyrkan” bažnyčioje, kur prasidėjo trumpai truksiantis atlikėjo koncertinis turas po Europą.
Pirmojo pasirodymo metu be jau klasika tapusių „Chicken Grease„, „Devil’s Pie” ir kitų dainų buvo atlikti bent du nauji kūriniai, kuriuos mobiliaisiais telefonais užfiksavo koncerte lankęsi atlikėjo fanai. Nors tai nėra patvirtinta oficialiai, kūriniai vadinasi „Sugar Daddy” bei „The Charade”. Naujus kūrinius galite perklausyti apačioje.
Neseniai vykusio interviu su grupės „The Roots” lyderiu „Questlove” metu, buvo prasitarta, kad naujasis „D’Angelo” albumas yra jau beveik baigtas ir „labai gali būti”, jog bus išleistas dar šiais metais.
Pats „D’Angelo” buvo ilgai dingęs iš muzikos pasaulio akiračio dėl iki galo nežinomų asmeninių problemų bei sunkios priklausomybės nuo alkoholio.
Muzikos pasaulio pasididžiavimas, grupės „Talking Heads” lyderis Davidas Byrne bei bossa nova legenda brazilas Caetano Veloso kovo viduryje ketina išleisti bendrą gyvo koncerto albumą.
Bendro Caetano Veloso bei David Byrne gyvo koncerto albumo viršelis
Albumas buvo įrašytas 2004 metais, abiejų atlikėjų pasirodymo Niujorke metu. Be įdomių duetų atlikėjai grojo ir savo solinius kūrinius, ir grupės „Talking Heads” darbus. Koncerto metu jiems pritarė violončelininkas Jaques Morelenbaum bei perkusininkas Mauro Refosco.
Viršuje galite išgirsti bendrą atlikėjų kūrinį „Dreamworld: Marco de Canavezes.