Loftas

Laukiamiausias vasaros koncertas Lietuvoje – Moderat!

manoNAUJIENA

Sostinės renginių erdvė „Loftas“ prieš trejetą savaičių pradžiugino, kad į Lietuvą šią vasarą atvyksta didžiųjų Europos festivalių dalyviai – vokiečių elektroninės scenos meistrai „Moderat“, kurių, tikime, mūsų skaitytojui pristatinėti nereikia.

Nuo vakar bilietus į birželio 20-tą vyksiantį „Modeselektor“ ir „Apparat“ projekto pasirodymą galima įsigyti štai ČIA. Skubame perspėti, jog per pirmąją dieną jau išparduota trečdalis!

Primename, jog antrasis „Moderat” studijinis albumas „II”, pasirodęs po 11 metų nuo debiutinio įrašo, buvo išleistas pernai.

„Tai, kad „Sol Live“ renginių serijos dėka į Vilnių pagaliau galime pasikviesti tokius elektronikos grandus, man byloja apie tai, kad Lietuva tampa nebe aktualios muzikos renginių užribiu, o pilnaverte žaidėja. Mums tai yra labai svarbu“, – džiaugiasi muzikantas ir prodiuseris Viktoras Diawara.

Renginys „Facebook” ČIA.

 

Britų reperių „Foreign Beggars“ interviu ir pažadai Lietuvai

manoNAUJIENA

Skrillex, Noisia ir kitų didžiųjų elektroninės muzikos prodiuserių išpopuliarintos britų hip hopo žvaigždės „Foreign Beggars“ jau šį ketvirtadienį surengs viena didžiausių vakarėlių šį mėnesį Vilniuje.

Gegužės 8 d. menų fabrike „Loftas“ pasirodysiančios britų grupės koncertu itin džiaugiasi muzikantas Victoras Diavara: „Pačiam sunku patikėti, kaip gerėja situacija bandant prisivilioti tarptautinio lygio žvaigždes į „Loftą“ – iš esmės kalbos apie šią vietą tarp muzikantų jau sklinda iš lūpų į lūpas“.

Šiais metais tai bus jau trečia „Burn Energy Session“ dalis, skirta hip hopo ir urbanistinei muzikos kultūrai. Ta proga „Lofto“ atstovė Inga Norke kalbasi su „Foreign Beggars“ ryškiaisiais nariais – britų didžėjumi NoNames ir Dubajuje gimusiu MC Orifice Vulgatron.

Labas, vaikinai, kaip jūs gyvenate? Netrukus atvyksite į Lietuvą…

NoNames: Gyvename gerai, daug koncertuojame, o šiuo metu aš esu pas savo tėvus. Man ką tik pašalino protinį dantį, tai dėl to sunkiai kalbu.

Ne juokai, sveik greičiau. Ką jūs mėgstate veikti tiek daug ir taip dažnai keliaudami?

NoNames: Mes esame priklausomi nuo gero maisto ir visada išsireikalaujame paraugauti vietinės virtuvės patiekalų.

Panašu, kad netrukus teks paragauti cepelinų… O kokie yra jūsų hobiai?

NoNames: Muzika ir viskas, kas yra susiję su muzika – tai mūsų darbas, hobis ir apskritai gyvenimas. Mėgstu keliauti, bet vėlgi – muzikos dėka tą darau labai dažnai ir daug.

Jūsų muzika užkrečia ir pakelia ant kojų – kokių atsiliepimų esate apie save girdėję?

NoNames: Geriausi atsiliepimai, žinoma, yra tie, kuriuos žmonės išsako asmeniškai. Pavyzdžiui, kad „Foreign Beggars“ muzika padėjo išgyventi sunkų laikotarpį arba įkvėpė padaryti kokį nors gerą darbą.

Orifice Vulgatron: Blogiausia, ką esu girdėjęs, yra mūsų muzikos spraudimas į kažkokius neaiškius muzikinius rėmus. Pavyzdžiui, kad mes grojame rap-step – kas tai per velnias?

Jūs esate ne kartą esate keliavę kartu su neseniai Lietuvoje jau kelintą kartą koncertavusiu The Petebox…

NoNames: Eina sau! Rimtai jis neseniai buvo „Lofte“? Pete yra geras mūsų draugas ir be galo talentingas vyrukas. Mums pasisekė, kad turėjome ne vieną progą su juo pašėlti ant tos pačios scenos.

Ketvirtadienį, kai koncertuosite Vilniuje, vyks „Eurovizijos“ pusfinalis. Ką manote apie šį renginį?

NoNames: Pamenu, jog kartą man teko didžėjauti Bosnijoje iškart po to, kai Serbija laimėjo „Euroviziją“ – daugiau apie šį konkursą neturiu nei nuomonės, nei kokios nors patirties. Man tai nėra įdomu.

Orifice Vulgatron: Konceptualiai man įdomiau yra „Eurovizija“ nei, pavyzdžiui, „X-Faktorius“ – per „Euroviziją“ bent jau dauguma Europos šalių vienu metu patiria didelę gėdą (juokiasi). 

NoNames: Iš esmės mūsų šou tikrai ne tiems, kas žiūri „Euroviziją“, nes čia teks iššokinėti daug daug kalorijų, o ne nuobodžiai užmigti prie TV ekrano.

Paskutiniai jūsų brangūs pirkiniai.

Orifice Vulgatron: Beprotiškai daug pinigų išleidžiame drabužiams. Kartais kai paskaičiuoju, pagalvoju, kad šiuo klausimu esu beprotis.

Lietuvoje šį sekmadienį vyks prezidento rinkimai – koks pirmas dalykas, kurį padarytum, jei taptum savo šalies prezidentu?

NoNames: Paprastas klausimas – legalizuočiau „tai“. 

Pirmas dalykas, apie kurį pagalvoji atsikėlęs anksti ryte.

NoNames: Kava.

Orifice Vulgatron: Ar turėčiau kažkieno atsiprašyti?

Jūsų didžiausi įkvėpėjai.

NoNames: Jazzy Jeff, taip pat „Beat Junkies“ (jie neseniai irgi grojo „Lofte“, ar ne?) ir „The Roots“.

Orifice Vulgatron: Labai sudėtingas klausimas, todėl negalvodamas rašau, kas pirmiausia ateina į galvą: Michaelis Jacksonas, 2 Live Crew, Doom, Redman, Stevie Hyper D, Busta, Ill Bill, Pantera“, Pun, Cypress Hill“, Mud Fam, Task Force, Napalm Death, Meshuggah ir taip galėčiau „varyti“ be pabaigos.

Paskutinis klausimas – ar ką nors žinote apie Lietuvą, kur nusileisite jau šį ketvirtadienį?

NoNames: Praeitą savaitę sutikau savo merginos draugą Venecijoje, kuris yra lietuvis vardu Marius. Jis, beje, irgi ateis į „Loftą“.

Orifice Vulgatron: Žinau tokį menininką Vytautą Laisoną – man labai patinka jo tapybos darbai. Tiesą pasakius, apskritai Lietuvos menininkai čia linksniuojami – turėtumėte būti labai kūrybiška tauta. Pasistengsime jūsų nenuvilti ir pašokdinti iki sąmonės netekimo.

_______________________

Koncertas LOFTE – jau rytoj, 21:00. Bilietai – ČIA.

Facebook event’as: fb.com/foreignbeggarsloftas

Xzibit – Vilniuje: pažadu Jums nepamirštamą vakarą!

manoNAUJIENA

Xzibit Vilniaus oro uoste

Jau rytoj (balandžio 8 dieną) sostinėje įsikūrusiame Menų fabrike „Loftas” hip hopo gerbėjų laukia ypatingas vakaras – pirmą kartą Lietuvoje koncertuos kultinis JAV vakarų pakrantės atlikėjas Xzibit. Drauge su juo ant scenos užlips ir legendinės grupės „Cypres Hill” reperis B-Real. Tai bus didžiausia naujo renginių ciklo „burn Energy Session” fiesta mūsų šalyje.

Legendinis atlikėjas Xzibit šiandien jau atvyko į Lietuvą. Nusileidęs sostinės oro uoste JAV hiphopo korifėjus buvo puikiai nusiteikęs ir maloniai bendravo su jį sutikti atvažiavusiais kolegomis.

„Nedaug težinau apie Lietuva, tačiau nekantrauju susipažinti su jūsų šalies kultūra ir žmonėmis”, – tik išlipęs iš lėktuvo jį pasitikusiam „Lofto” kolektyvui šypsodamasis sakė Xzibit.

Pasak jo, hip hopas ir repas – tai ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Kad tai yra tiesa, atlikėjas teigė įrodysiąs ir savo koncerte „Lofte”, kuriame prižadėjo surengti neįtikėtiną vakarą visiems čia susirinkusiems savo gerbėjams.

„Pažadu daug energijos ir neužmirštamą vakarą. Tie, kas mėgsta mūsų muziką šio renginio tikrai neužmirš. Tai aš jums visiems galiu prižadėti pridėjęs ranką prie širdies”, – atviravo keturiasdešimtmetis amerikietis, kurio tikrasis vardas Alvinas Nathanielis Joineris.

Vežamas į viešbutį muzikantas pasakojo apie savo gyvenimą, keliones ir, žinoma, darbą su legendiniu reperiu Snoop Dogu. Pasak reperio, darbas su Snoopu jam – neįkainojama patirtis, kurios dėka užsimezgusią draugystę jis brangina iki šiol.

Apie visa tai ir dar daugiau su didžiuliu muzikiniu prieskoniu Jūs galėsite išgirsti patys, mat jau rytoj „Lofte” išskirtinis Xzibit, B-Real ir Demrick pasirodymas.

Bilietų į renginį dar yra. Juos galite spėti nusipirkti ČIA.

Beissoul & Einius: Laikas nepaikam muzikinio paukščio skrydžiui

manoISTORIJA

Nuotr. Rytis Šeškaitis

Lietuva turi savo metų muzikinį albumą. Ko gero tokia fraze turėčiau pradėti rašyti rašinį apie mūsų šalies duetą „Beissoul & Einius“, jų išleistą debiutinį diską „Laikas Paikas“ ir šeštadienį menų fabrike „Loftas“ įvykusį albumo pristatymo koncertą. Artūras Žabas – Beissoul ir Einius Jarutis savo kuriamą muziką vadina elektro soul. Tačiau po šeštadienio pasirodymo man visai spontaniškai galvoje skambėjo „elektroninės avantiūros“ apibūdinimas. Sutinku, tokio stiliaus muzikos enciklopedijoje tikrai nėra, tačiau žanrų gausą savo kūryboje subtiliai maišantiems vyrukams vienos muzikinės kepurės uždėti neįmanoma. Jų muzikoje galima rasti visko – nuo jaunų kūrėjų gretose itin madingos James Blake‘iškos elektronikos iki dubstep ar house ritmų. Žodžiu, viskas viename, ką nejučia galėtume įvardinti „When Saints Go Machine“ vokalisto Nikolajaus manoMUZIKAI pasiūlytu „alternatyviosios pop muzikos“ vardu.

„Beissoul“ vardas pirmą sykį Lietuvoje rimtai nuskambėjo manoMUZIKOS ne itin sekamo „Eurovizijos“ dainų konkurso kontekste. Tiesa, tąkart tarp tų pačių „Eurovizijos nežiūrinčiųjų“ akimirksniu pasklido gandai esą šiemet nacionalinę atranką gali laimėti „smagus neformatas“. Pasirodo šansai buvo visai realūs. Avantiūra šio blizgučių ir dainuojančių papų konkurse Artūrą privertė dar labiau užkibti ant muzikinio kabliuko ir kartu su Einiumi pradėti kurti tai, kuo žavios alternatyvos blizgančiai pop kultūrai pasiilgę melomanai galės kvėpuoti su pasimėgavimu.

Taigi, savotiškų scenos debiutantų debiutinio albumo debiutinis pristatymas „Lofte“ turėjo atsakyti į tiek paties dueto, tiek ir visos su juo dirbančios komandos pasąmonėje tūnantį klausimą „ar pavyks?“. Pavyko. Su kaupu. Erdvė buvo praktiškai pilnut pilnutėlė, o „Beissoul & Einius” muzika skambėjo puikiai.

Nuotr. Rytis Šeškaitis

Nemenką būrį palaikytojų grupė subūrė prieš keletą savaičių surengusi trumpą pasirodymą manoMUZIKOS gimtadienyje. Tiesa, tąkart Beissoul ir Einius atliko ne visą programą, nebuvo parengę scenos savo soliniam pasirodymui ir nebuvo vakaro dėmesio centre, mat kovo 15-ąją „Lofte“ karaliavo „When Saints Go Machine“. Tačiau jau tada matėsi, kad vyrukai turi parako, smegenų, muzikos ir idėją, kuri yra esminis variklis, leidžiantis kolektyvą išskirti iš pilkos masės. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris tąkart pamatęs grupę paprašė manęs ne tik pakartoti jų pavadinimą, bet ir būtinai priminti dieną, kuomet jie pristatys savo albumą.

Priminiau. Ne vienam ir ne dviem. Džiaugiuosi, kad jie buvo ir šeštadienį – dieną, kuomet Lofte „Beissoul & Einius” visą savo muzikinį, kūrybinį ir idėjinį potencialą pademonstravo su kaupu.

Scena, kurioje duetas pasirodė, buvo panaši į 90-ųjų mokyklinės diskotekos su Lynčišku prieskoniu erdvę. Disko kamuoliai (disco balls – L.Z.), šalia jų besisukantys ragai, blyški balkšva šviesa ir viso šio gėrio fone ant scenos neįprastai įdomiai (ir sykiu keistai) judantis Artūras Žabas – Beissoul, kūrė intymią, netikėtą ir mistinę atmosferą. Tiesa, pradžioje keistai atrodę ilgi atlikėjo šnekamieji intarpai tarp dainų, ilgainiui tapo neatskiriama koncerto dalimi ir (bent jau man) pasidarė įdomu ne tik kaip jis sudainuos vieną ar kitą natą, bet ir ką ją sudainavęs jis pasakys. Panašu, kad publikai tai buvo taip pat įdomu.

Beje, kalbant apie dainavimą, Artūrui negalima gailėti pagyrų. Keistas, netipinis ir į jokius rėmus netelpantis muzikanto vokalinis tembras įvaldytas tikrai puikiai. Jokios natos pro šalį ir nepriekaištingas dainavimas – dar vienas privalumas, tiesiog neleidžiantis nesižavėti „Beissoul & Einius”.

Dar vienas į akis itin krentantis pozityvus koncerto prieskonis – tai muzikantų laisvė. Scenoje jie jautėsi taip laisvai (it namuose), kad net pats įtariausias žiūrovas neturėjo galimybės susidaryti nuomonės, kad jiems koncertuojantys muzikantai – pirmus rimtus žingsnius Lietuvos muzikos scenoje žengiantis duetas.

Koncerte buvo visko – ir lengvos synth pop muzikos, ir iki kaulų smegenų įsiskverbiančios modernios elektronikos, ir galimybių iškelti žiebtuvėlį į viršų skambant titulinei albumo „Laikas Paikas“ dainai, ir akimirkų, kai norėjosi tiesiog sprogti nuo energijos, kurią duetas buvo paruošęs jų atėjusiai paklausyti miniai. Na o ką jau kalbėti apie paskutinę dainą „Red Barron“, per kurią publika taip „taškėsi“, kad energijai ir emocijai apsakyti trūksta žodžių…

Buvo tikra ir muzikalu. Ir, kas svarbiausia, tai visiškai įtikino bei neleido suabejoti.

Visada labai sergu už mūsų šalies scenos atstovus. Labai noriu, kad jiems sektųsi, kad juos matytų ir kad apie juos kalbėtų. Negana to, visada viliuosi, kad lietuviai užduos toną ir pagimdys kažką naujo. Muzikalaus. Unikalaus. Išskirtinio ir kartu netikėto.

Būtent šiame kelyje yra ir Artūro ir Einiaus duetas.

Jų atsiradimas, skambesys ir koncepcija yra tai, kas bent jau iš dalies užpildo muzikinę tuštumą, žiojėjančią šiandieninėje Lietuvos pop scenoje. Jų muzikoje kažką savito ir mielo turėtų atrasti įvairių skonių ir skirtingų žanrų muzikos mylėtojai. Galbūt todėl juos taip sunku įrėminti vienoje žanro kategorijoje.

Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad „Beissoul & Einius” praėjusią savaitę išleistas albumas – neabejotinas  mano šių metų lietuviškasis favoritas. Labai vasariškas ir savalaikis įrašas puikiai tinka ir tiems, kas mėgsta romantiškai palydėti saulę, ir tiems, kurie neįsivaizduoja savo naktų be ritmo, vakarėlių, šokių ir judesio. Tai – universalus diskas, turintis pretenzijų ir pagrįstų ambicijų atrasti savo klausytoją įvairiose amžiaus, lyties, ar kitų socialinių pjūvių grupėse.

Velniškai džiaugiuosi, kad šis duetas gimė ir pradėjo skleisti sparnus čia – Lietuvoje. Nesu pranašas ar orakulas, tačiau manau, kad tik laiko klausimas, kada kolektyvas pakels sparnus ir perskris mūsų šalies geografines sienas.  To aš jam ir linkiu. O šiandien aš tiesiog esu laimingas turėdamas progą būti liudininku šio įdomaus, mistiško, kūrybingo ir kartu labai muzikalaus paukščio gimimo ir (tikiuosi) pasiruošimo didžiajam skrydžiui.

 

Nuotr. Rytis Šeškaitis

 

Nuotr. Rytis Šeškaitis

 

Nuotr. Beissoul & Einius

When Saints Go Machine Vilniuje: kaip manoMUZIKA svajojo…

manoISTORIJA

Nuotr. Rytis Šeškaitis

Žinia apie tai, kad manoMUZIKOS gimtadienį vainikuos danų grupės „When Saints Go Machine“ pasirodymas buvo sutikta nevienareikšmiškai. Vieni sakė, kad esame paaugliškai naivūs, nes šiuos Kopenhagos gyventojus be mūsų žino „dar septyni lietuviai”. Kiti, priešingai, plojo per petį, teigdami, kad šis įvykis – precedentas mūsų šalies muzikos mylėtojams, kurio jie tiesiog negalės praleisti. Šiek tiek nerimavome ir mes, mat apie tai, kad danai Lietuvai pasakė „Taip“, sužinojome likus vos kelioms savaitėms iki renginio. Nerimavome, ar pavyks „išprominti“ renginį tinkamai, ar pavyks padaryti taip, kad per sąlyginai trumpą laiką ši žinia pasiektų visus, neabejingus tokio pobūdžio muzikai. Tačiau kovo 15-osios vakarą pajutome, jog mūsų nerimui išsipildyti nelemta…

Šeštadienio vakaras „Lofte“ buvo ypatingas. Ir tai buvo toli gražu ne tik todėl, kad šventėme trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį. Ne kartą pasakojome apie mūsų idėjinį projektą, kurio tikslas labai paprastas: dalintis gera, kokybiška ir dėmesio verta muzika. Todėl šis vakaras kartu buvo ir dar vienas idėjinis įrodymas, kad žmonių, kuriems rūpi tokia muzika, yra tikrai daug. Tai mums – daugiau nei idėjinė laimė.  Loftas buvo pilnut pilnutėlis, o pozityvūs muzikos mylėtojai kartu su čia grojusiais muzikantais kūrė puikią atmosferą.

Tiek „Beissoul & Einius”, tiek Vaiperis, tiek Victoras Diawara bei Ba. paruošė puikią dirvą danų pasirodymui. Ją neįtikėtinai užbaigė po danų „Lofte” pasirodęs jaunasis elektroninės muzikos talentas „Fingalick„. Taip, vakaras buvo ganėtinai ilgas ir klaidžiojant publikos labirintais teko išgirsti ne vieną repliką, esą viskas užsitęsė per ilgai. Tačiau kitos išeities nelabai ir turėjome. Velniškai norėjome į vieną vakarą sudėti ir lietuvišką pozityvą, ir daniškus perlus. Todėl pernelyg nepykite…

„When Saints Go Machine“ pasirodyme būtų sunku atrasti ką nors prasto. Elektro pop (ar kaip jie patys viename interviu manoMUZIKAI įvardino  – „alternatyvusis pop“) tą vakarą „Lofte“ buvo įvilktas į tiek daug muzikinių rūbų, kad net ir įnoringiausias klausytojas galėjo atrasti tai, kas buvo artima jam. Beveik septynerius metus kuriantys danai parodė kokie įvairūs, dinamiški ir kartu vieningi gali būti. Net ir tie žmonės, kurie atėjo tiesiog pasiklausyti tiesiog geros skandinaviškos grupės, turėjo likti patenkinti, mat „When Saints Go Machine“ tikrai užbūrė. Užbūrė savo muzika, nuoširdumu, paprastumu ir žanrų įvairove. Sukūrė puikią atmosferą ir leido savo muziką pajusti taip, kaip jos neįmanoma pajusti jokiame jų įraše. Puikus savitas Nikolajaus (grupės lyderio) vokalas nei karto neleido suabejoti jo galimybėmis. Visa tai sumaišius su saldumu visiškai nepasižyminčiais elektroniniais garsais buvo nutiestas pats tiesiausias kelias į „Lofto“ padangę bei susirinkusiu žmonių širdis. Regis nebuvo nė vieno, kuris tądien būtų suabejojęs „When Saints Go Machine” genialumu.

When Saints Go Machine Lofte (nuotr. Linas Vaitonis)

Tiesa, įtariu, kad net ir patys danai nesitikėjo tokio šilto (ir vietomis pašėlusio) lietuvių palaikymo. Ne veltui jau kitą rytą grupės profilyje faceboke įamžinta vakaro akimirka su trumpu, bet įtikinamu įrašu: „Vilnius thank you so much! What a perfect night! You guys were amazing”” (Vilniau, ačiū labai! Koks nuostabus vakaras! Jūs buvote nuostabūs – L.Z.)

Apskritai visas šeštadienio vakaras, kuris idėjiniam portalui manoMUZIKA buvo tikrai labai svarbus ir ypatingas, neprailgo. Diena, kuomet susirenka daug gerų bičiulių ir kurią vainikuoja puiki muzika, tiesiog negali būti prasta. Galbūt todėl, sudėjus visas šias aplinkybes, vertindamas tą vakarą aš nebegaliu būti objektyvus,. „Lofte“ išsipildė viena iš manoMUZIKOS svajonių. Seniai norėjome pamatyti „When Saints Go Machine“ gyvai. Seniai kalbėjome apie tai, kaip būtų puiku juos pamatyti Lietuvoje. Ir dar seniau buvome pradėję patyliukais svajoti apie tai, kaip būtų gera prisidėti prie jų atvežimo.

Šįkart mums svajones įgyvendinti padėjo „Lofto“ kolektyvas. Už  tai mes jiems esame velniškai dėkingi. Ne veltui mūsų gimtadienis ir įvyko toje vietoje, kuria žavimės ir kuri leidžia gerai muzikai kvėpuoti Vilniuje.

Dieną po gimtadienio pasitikome skaudančiomis galvomis, bet kupini gerų emocijų, prisiminimų ir šiltos muzikos. Ir…ir nieko nelaukę sėdome planuoti ketvirtojo gimtadienio. Kuris turėtų būti dar didesnis ir kurio metu, tikėkimės, bus įgyvendinta dar viena mūsų muzikinė svajonė. Svajonė, kuri, kaip ir daugelis jų, yra susijusi su muzika. Muzika Lietuvoje ir muzika Lietuvai.

Dar kartą supratome, kad svajoti tikrai verta;)

Ačiū visiems, kurie buvote kartu!

Įrašas grupės paskyroje Facebooke

When Saints Go Machine: Louisas Armstrongas mums padovanojo vardą

manoINTERVIU

Nuotr. grupės archyvo

Danai „When Saints Go Machine“ pasaulyje tapo žinomi prieš keletą metų, melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie”. Kaip tąkart manoMUZIKAI teigė alternatyvią pop muziką  kuriantys vyrukai, jų tikslas – vis labiau stebinti save ir klausytojus.  Pažadas buvo išlaikytas – stebinti grupė nenustojo ir toliau. Pernai išleidę savo trečią studijinį albumą „Infinity Pool“, Kopenhagos muzikantai taip stipriai „šovė tiesiai į širdis”, kad daugelis muzikos kritikų diską įvardijo vienu geriausiu įrašu Skandinavijos muzikos rinkoje 2013-aisiais.

Šiandien „When Saints Go Machine“ yra kviečiami groti ne tik didžiosiose Europos scenose, bet ir prestižiniuose vasaros festivaliuose, kuriuose jiems tenka anaiptol nebe apšildančių grupių vaidmuo. Išskirtinės muzikos kūrėjai netrukus pasirodys ir Lietuvoje. Jau ateinantį šeštadienį Menų Fabrike „Loftas“ Danijos elektro pop pažibos vainikuos trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.

Prieš dvejus metus kalbinusi grupės vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą, manoMUZIKA šiandien (likus vos kelioms dienoms iki danų pasirodymo Vilniuje) nusprendė pakalbinti vieną pagrindinių „When Saints Go Machine“ kūrėjų – dainų autorių ir kolektyvo klavišininką Simoną Muschinsky.

„Smagu tave girdėti. Luktelėk sekundėlę, nulipsiu nuo dviračio. Šiuo metu važiuoju per saulėtą Kopenhagą atsiimti naujų klavišinių, kuriuos neseniai užsisakiau daniškame e-bay aukcione. Gera kaina ir puiki kokybė. Nesusilaikiau.“ – nuoširdžiai, draugiškai ir atvirai pokalbį pradėjo muzikantas.

„Ar šitie klavišiniai šeštadienį kartu su grupe atkeliaus į Lietuvą? Išgirsime naujų garsų?“, – paklausiau aš.

Naujų garsų tikrai išgirsite, tačiau šiuos klavišinius paliksiu studijoje (juokiasi).

Melomanai labai laukia jūsų Lietuvoje. Pasirodymas mūsų šalyje kartu bus ir savotiškas grupės debiutas Baltijos valstybėse. Ko iš šio koncerto tikitės Jūs?

Niekada nebuvau Lietuvoje, tačiau vienas mano geras bičiulis jūsų šalyje praleido nemažai laiko. Jo atsiliepimai – tiek apie lietuvius, tiek ir apie pačią šalį – patys geriausi. Todėl, natūralu, mūsų lūkesčiai – taip pat labai dideli. Bus labai įdomu pamatyti kaip lietuviai reaguoja į mūsų muziką, kaip ją priima ir kaip jos klausosi.

Koncertuojame įvairiose pasaulio šalyse, todėl žinau, kad kiekvienos valstybės auditorija yra skirtinga, o kiekvienas naujas koncertas – didelis iššūkis visai grupei.

)

Kiek apskritai esi pažįstamas su Lietuva?

Negaliu meluoti ir sakyti, kad apie jūsų šalį žinau daug. Tačiau žinau, kad buvote pirmieji, išsivadavę iš sovietų sąjungos pančių. Žinau, kad esate tvirti, užsispyrę ir mylite laisvę. Tai – labai svarbu kiekvienai šaliai.

Nepatikėsi, tačiau būtent šiandien Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Lygiai prieš 24 metus tapome nepriklausomi.

Neįtikėtina (šūkteli). Manau, kad tai – labai geras sutapimas (juokiasi). Naudodamasis proga, nuoširdžiai sveikinu visa Lietuvą. Tikiuosi, kad po koncerto turėsiu progą išgerti alaus kokiame nors jaukiame Vilniaus bare ir pasveikinti čia susirinkusius lietuvius tiesiogiai.

Papasakok, ko grupės gerbėjai gali tikėtis iš Jūsų koncerto menų fabrike „Loftas“.

Visų pirma – kitokio skambesio. Mūsų koncerte dainos skamba ne taip, kaip albumuose. Esame gerokai energingesni, nes žinome, kad publikai nėra ypatingai smagu tiesiog stovėti ir žiūrėti į grojančią grupę (šypsosi). Negaliu pasakyti, kad mūsų koncertiniame atlikime yra daug improvizacijos. Tačiau galiu patikinti, kad kaskart skambame vis kitaip. Kaip minėjau anksčiau, kiekvienas koncertas – tai nauja patirtis, naujas garsas ir nauji jausmai. Galiu garantuoti, kad lietuviai nepajus skandinaviško santūrumo (juokiasi). Bus daug emocijų, daug energijos ir daug gerai pažįstamu „When Saints Go Machine“ dainų. Tiesa, iki šiol nežinome, koks bus galutinis Vilniuje grojamų dainų sąrašas. Turime nerašytą tradiciją sudarinėti dainų sąrašą prieš pat koncertą tiesiog bandant nujausti kas konkrečiai tiks arenai, kurioje grosime.

LEMTINGA KLAIDA, PADOVANOJUSI VARDĄ

„When Saints Go Machine“ susikūrė beveik prieš septynerius metus. Iki šiol esate išleidę tris puikius studijinius albumus. Apie jus rašo įtakingi muzikiniai leidiniai, jus mėgsta muzikos kritikai, dažnai įvardijantys grupę „skandinaviškos elektro pop muzikos vėliavnešiais“. Ar jaučiatės galiausiai atradę rimtą ir išskirtinę vietą skandinaviškos muzikos rinkoje?

Tai per sunkus klausimas man, kadangi esu šio proceso dalis. Jei atvirai, aš vis dar nustembu, kai, pavyzdžiui, Danijos žmonės žino visų mūsų dainų žodžius. Žinoma, tai yra velniškai malonu. Tačiau vis dar negaliu tuo patikėti. Esame paprasti vaikinai, miegamajame kuriantys dainas apie gyvenimą. Mėgaujamės kūryba, džiaugiamės galėdami groti kartu ir tai yra mūsų didžiausia laimė. Žinojimas, kad mūsų muziką pamėgsta vis daugiau žmonių įvairiausiose žemės rutulio kraštuose, mus dar labiau įkvėpia. Tačiau tai mūsų nekeičia. Esame ir išliksime tie patys paprasti vaikinai. Taigi, atsakyti į tavo klausimą man per sunku. Mes kuriame, bet vertinate jūs (šypsosi)

)

Kaip apskritai jūs sugalvojote pradėti groti kartu?

Nuo vaikystės puikiai vienas kitą pažinojome. Kartu su Silu ir Jonu (grupės nariai – būgnininkas Silas Moldenhawer ir kitas klavišininkas Jonas Kenton – L.Z.) pradėjome kurti muziką. Tačiau supratome, kad mums labai reikia vokalisto. Prisiminiau Nicolasą (dabartinį vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą). Jis buvo mano geras vaikystės bičiulis, kaip tik tuo metu grojęs drauge su mano broliu kitoje grupėje. Pasiūliau jam prisijungti prie mūsų, minėdamas, kad ketiname kurti eksperimentinę pop muziką. Nikolajus atvyko pas mus į studiją, įrašėme porą dainų ir supratome, kad viskas taip greit tikrai nesibaigs (juokiasi).

Ir tada sugalvojote, kad grupė turi vadintis „When Saints Go Machine“?

Ne (kvatoja). Ne taip greitai.

Įrašėme dar vieną dainą ir supratome, kad reikia jas patalpinti svetainėje „MySpace“. Tada ir suvokėme, kad neturime esminio dalyko – grupės pavadinimo. Nustatėme dieną, iki kada turėsime išsirinkti pavadinimą. Tačiau kai atėjo TA diena ir visi susirinkę studijoje išsakėme savo variantus, supratome, kad nei vienas iš jų netiko. Tada Jonas pasakė: „nesinervinkite, dabar aš pasigaminsiu kavos ir ją išgėręs turėsiu grupės pavadinimą“. Jis užsiplikė kavos, atsisėdo ant fotelio, pažvelgė į mūsų muzikos kolekciją ir pasakė: „žinote, seniai klausėmes Louiso Armstrongo dainos „When Saints Go Machine“. Mes susižvalgėme ir supratome, kad Jonas suklydo, nes turėjo pasakyti „When The Saints Go Marching In“. Suvokėme tai kaip savotišką ženklą ir kai Jonas išgėrė savo kavą, mes tikrai turėjome grupės pavadinimą (šypsosi). Taigi, graži atsitiktinumo klaida mums padovanojo grupės vardą. Tiksliau, Louisas Armstrongas mums padovanojo tikrąjį kolektyvo pavadinimą.

Nuo tos akimirkos praėjo septyneri metai. Tapote žinomi ir mylimi. Ar keliate sau kažkokius tikslus?

Žinoma. Mes kaskart siekiame būti geresni nei esame. Norime kurti muziką ir stebinti ne tik klausytojus, bet ir save. Norime, kad mūsų kūryba būtų gerasis iššūkis klausytojui, o tuo pačiu ir mums. Norime kurti ir jausti, kad mūsų kūryba pasiekia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Mėgaujamės būvimu kartu. Džiaugiamės keliais, kuriuos atveria muzika. Ir tikime, kad kasdien apie „When Saints Go Machine“ sužinos ir išgirs vis daugiau žmonių. Šeštadienį pradėsime nuo Lietuvos (juokiasi).

Ačiū už pokalbį. Laukiame Jūsų čia!

Ačiū tau. Susitiksime jau labai greitai. Kviečiu visus ateiti. Bus tikrai linksma.

—-

Bilietų į „When Saints Go Machine” koncertą ieškokite ČIA.

 

 

 

 

 

 

 

Editors – Sugar

manoVIDEO

Britų alternatyvūs rokeriai „Editors“, svečiavęsi Lietuvoje, prieš keletą akimirkų pristatė naują video – vaizdo klipą dainai „Sugar“ iš ketvirtojo grupės studijinio albumo „The Weight of Your Love“, muzikos lentynas pasiekusio praėjusių metų birželį.

manoMUZIKAI TREJI : gimtadienis LOFTE su When Saints Go Machine

manoNAUJIENA

Nuotr. grupės archyvo

Kai manoMUZIKOS pirminė idėja tapo kūnu, mes buvome laimingi. Kasmet šis kūnas augo ir kurdavo vis ambicingesnius planus. Ambicijos ir svajonės mus iki šiol veda į priekį ir leidžia kvėpuoti. Leidžia išlikti. Todėl žengdami į ketvirtuosius savo egzistencijos metus, mes ir vėl kuriame ambicija ir svajone pagrįstas idėjas, nes viskas, ką daro manoMUZIKA yra muzikai, muzikoje ir  muzikos vardan.

Šiandien turime progą džiaugtis: viena iš pagrindinių muzikiniu svajonių, panašu, tampa kūnu.

Niekada neslėpėme meilės Skandinavijai ir šio regiono muzikinei rinkai. Ne kartą rašydami ar gerdami arbatą pasvajodavome apie tai, kaip puiku būtų Lietuvoje surengti koncertą (ar jų ciklą), kuriame (kuriuose) Šiaurės šalių muziką reprezentuotų mums itin imponuojantys kolektyvai. Labai nudžiugome, kai pasirodė nuostabi renginių sesija „Norden Wave”, kuri mūsų šalį papuošė puikia Skandinavijos muzikos banga. Tačiau laukėme, laukėme ir …. nesulaukėme to, kas manoMUZIKOS pasąmonėje „kotiruojasi” aukščiausiame Skandinavijos „Geriausių iš Geriausių” trejetuke.

Todėl nusprendėme bandyti griebti jautį už ragų ir… jautis pasidavė. Ta ambicija ir svajonė bei troškimas Lietuvoje pamatyti „When Saints Go Machine” tapo realybe. Žinoma, už tai turime būti dėkingi geriems mūsų bičiuliams iš menų fabriko „Loftas„, nes be jų ši svajonė būtų dar labai toli nuo realybės. Todėl visos manoMUZIKOS vardu tariame Jums nuoširdų AČIŪ.

Taigi, po trumpos įžangos ir jautrių muzikai natų, mes sakome: TAIP. Į Lietuvą atvažiuoja super-danai „When Saints Go Machine”. Čia jie surengs VIENINTELĮ pasirodymą Baltijos šalyse, sugros visus savo didžiausius hitus ir iškėlę savo indie scenos vėliavą ištars lietuvišką „LABAS” visai LOFTE susirinkusiai publikai.

Trečiojo manoMUZIKOS gimtadienio metu ne tik klausysimės „When Saints Go Machine”, bet ir kelsime į viršų gero airiško viskio „Bushmills” stiklus, mat būtent „Bushmills” taip pat labai stipriai prisidėjo prie to, kad šis renginys taptų realybe.

Tad pasiimkite savo užrašų knygutes ir pasižymėkite KOVO 15 dieną. Tą vakarą skirkite puikiai skandinaviškai muzikai, kuri skambės ne kur kitur, o menų fabrike LOFTAS. Jeigu mylite muziką, vertinate ją ir norite jos – susitikime.

Bilietus į 3-iąjį manoMUZIKA.lt gimtadienį platina TICKETPRO. Bilietų kiekis sparčiai senka. Pigiausi bilietai jau išparduoti.

„When Saints Go Machine” apšildys „Beissoul & Einius”, „ba.” ir „Fingalick”.

P.S. Tiems, kas neskaitė mūsų interviu su šia puikia Danijos grupe – siūlome spausti ČIA.

LOFTE koncertuos abstrakčios elektroninės muzikos kūrėjas iš Japonijos „Goth-Trad”

Uncategorized

Jei ne flyeris, gulėjęs gatvėje, apie savo senos muzikinės simpatijos, japonų muzikos prodiuserio „Goth-Trad” pasirodymą LOFTE nebūčiau sužinojęs.

Elektronine muzika meistriškai eksperimentuojantis „Goth-Trad” LOFTE koncertuos vasario 22 dieną, t.y. jau šį šeštadienį. Jau seniai žaviuosi netradicine ir elektroninės muzikos vandenyne išsiskiriančia „Goth-Trad” kūryba, todėl šio šeštadienio vakaras bus skirtas dubstep muzikos žanrui.

„Goth-Trad” kūryba priskirti dubstep muzikai būtų neteisinga, nes joje yra visko nuo dub ir jungle iki rave, grime ir minimal techno, o tai – labai žavi. Jo muzikos daug judesio ir vaizduotės. Tai muzika, padedanti pasinerti į šiokį tokį garso katarsį.

„Goth-Trad” koncertą pristato „Soundboys.lt” komanda, kuri taip pat pasirodys šeštadienio renginio metu. Vakaro atmosferą kurs tokie vardai kaip „IJO”, „Toast MC”, „E-Roott”, „Gnista”, „Sibla” ir „Duku”.

Daugiau „Goth-Trad” kūrybos galima rasti čia: soundcloud.com/goth-trad

Bilietus į renginį galite įsigyti internetu ČIA arba renginio dieną LOFTE.

Pamatykite „LRT Opus Ore“ gimtadienio koncertą

manoNAUJIENA

Kokybiškų gyvų pasirodymų organizatoriai „LRT Opus Ore“ lapkričio pabaigoje atšventė savo pirmąjį gimtadienį, kurio paminėti susirinko net 14 lietuviškos muzikos padangės atlikėjų bei grupių.

Šiandien galime pamatyti visą beveik dviejų valandų trukmės koncertą, vykusį sostinės klube „Loftas“.

Pasirodymų sąrašas:
01. Soul Moustache – Haters Gonna Love 01:56
02. Candee Train – Grunge 10:00
03. Markas Palubenka – Paki 18:07
04. Los Turbos – Lightning 9.5 26:01
05. Deeper Upper – Unity 31:00
06. Alina Orlova – Keleliu 37:11
07. Sheep Got Waxed – Daft Flea 41:36
08. mmpsuf – The Beauty 51:26
09. Garbanotas Bosistas – Above Us 59:09
10. Colours of Bubbles – Home 1:12:52
11. MC Mesijus x Garo – Nelieskit Mėlynojo Gaublio 1:19:06
12. Keymono – Mumbo Jumbo 1:26:29
13. Freaks On Floor – Hunting For Love 1:35:10
14. Golden Parazyth – Porno 1:39:23

Kvietimus į Dirty Goods koncertą LOFTE laimėjo…

manoNAUJIENA

Tokie konkursai, kur žmonės rašo tokius komentarus, kaip kad šiame „Dirty Goods” konkurse, yra patys žaviausi, nes Jūsų mintys – auksinės.

Šįkart netraukėme jokių burtų ir tiesiog „sulaikinome” komentarus. Rezultatas toks, kad 3 dvigubus kvietimus į grupės iš Velso „Dirty Goods” ir lietuvių talento „ba.” koncertą šiandien menų fabrike LOFTAS laimėjo:

Edvardas
Justinas
Eglė

Sveikiname laiminguosius. Su jais susisieksime asmeniškai.

Primename, kad koncertas vyksta šiandien. Durys atidaromos iškart po grupės „Antis” koncerto – 21:30.

Daugiau informacijos apie renginį ir bilietus rasite ČIA.

Laimėkite kvietimus į Dirty Goods koncertą Lofte

manoNAUJIENA

Nuotr. grupės archyvo

Vakar rašėme apie į Lietuvą sugrįžtančius Velso indie muzikos atsotvus „Dirty Goods„. Taip pat užsiminėme ir apie tai, kad juos apšildys talentingasis mūsų šalies atstovas „Ba.“ Kalbėjome, kad visa ši muzikos fiesta įvyks svetingiausiu pripažintame sostinės klube „Loftas” ( jei netyčia neskaitėte – visa informacija – ČIA).  Todėl šįkart per daug neaušinsime burnos ir rėšime tiesiai šviesiai: dovanojame tris dvigubus kvietimus į šį renginį.

Jums šio straipsnio komentaruose (arba mūsų paskyroje facebooke) reikia parašyti tris priežastis, kodėl kvietimai turėtų atitekti būtent Jums. Trys laimingieji, nemokamai eisiantys į „Loftą” išaiškės rytoj ryte. Taigi, linkime sėkmės!

Renginys įvyks rytoj. Durys atidaromos praktiškai iškart po grupės „Antis” koncerto – 21:30 val. Daugiau informacijos apie renginį ir apie bilietus rasite ČIA.

 

Kvietimus į Anties koncertą Lofte laimėjo…

manoNAUJIENA

ANTIS (nuotr. MP3)

Užvakar prasidėjęs konkursas, kuriame dovanojome kvietimus į grupės „Antis” naujausio albumo „Baisiai džiugu!” pristatymo koncertą, baigėsi.  Kaip ir žadėjome, atėjo metas skelbti nugalėtojus…

Taigi, dvigubus kvietimus laimi ir rytoj nemokamai menų fabrike „Loftas” „Anties” klausosi Renata, Karolis ir Agnė.

Su laimėtojais susisieksime asmeniškai. Ačiū visiems dalyvavusiems!

Beje, visi dalyviai atsakė teisingai: „Antis” trisdešimtmetį švęs 2014 metų gruodžio 31 dieną.

Jei nelaimėjote – nenukabinkite nosies. Bilietų į koncertą dar yra, ir juos galite įsigyti ČIA.

 

Dirty Goods pasirodymą Lofte šeštadienį apšildys talentingasis Ba.

manoNAUJIENA

Nuotr. grupės archyvo

Šeštadienį po Anties koncerto į menų fabriką „Loftas” sugrįžta velsiečiai „Dirty Goods„. Du kartus mūsų šalyje jau koncertavę britai nekantrauja dar kartą susitikti su Lietuvos publika, todėl pasirodys išskirtinėje sesijoje „Bushmills Live”.

Šiandien paaiškėjo, kad kūrybingus Jungtinės Karalystės jaunuolius apšildys šiemet mūsų šalies muzikos scenoje sužibęs projektas „Ba.”

„Šiuo metu ruošiu savo naują albumą, kurį žadu išleisti ateinantį pavasarį. Turiu daug darbų, tačiau nežiūrint į tai visiškai nedvejojau gavęs pasiūlymą apšildyti „Dirty Goods”. Tai buvo vienas stipriausių kolektyvų šių metų „Loftas Feste”, todėl net  neabejoju, kad šeštadienį vilniečių ir sostinės svečių laukia puikus vakaras”, – apie poryt įvyksiantį koncertą kalbėjo „Ba.”.

Beje, tiems, kas dar nespėjo nusipirkti bilietų į „Dirty Goods” koncertą, manoMUZIKA primena: bilietai tekainuoja 10 litų, todėl paskubėkite! Na o tie, kas šeštadienį „Lofte” klausysis „Anties” naujojo disko „Baisiai džiugu!” pristatymo, britų ir Ba. pasirodymą galės stebėti nemokamai.

Laimėkite kvietimus į grupės Antis naujausio albumo pristatymą

manoNAUJIENA
Jau šį šeštadienį (gruodžio 7 dieną) sostinės menų fabrike „Loftas” įvyks naujausio „Anties” albumo „Baisiai džiugu!” pristatymo koncertas. 19 valandą prasidėsiančiame renginyje galėsite išgirsti ir naują grupės kūrybą, ir anksčiau sukurtas „Anties” dainas, kurių dėka grupė tapo neatsiejama mūsų šalies kultūros, muzikos ir istorijos dalimi.

Šiandien manoMUZIKA džiaugiasi, galėdama ir vėl pranešti gerąją naujieną: savo skaitytojams dovanojame tris dvigubus kvietimus į šį „Anties” koncertą. Viskas, ką Jums tereikia padaryti, tai atsakyti į klausimą Kada „Antis” švęs savo trisdešimtmetį?

Tam, kad atsakymas būtų užskaitytas, turite parašyti metus, mėnesį ir konkrečią dieną. Savo atsakymą, kaip visada, rašykite arba šio straipsnio komentare, arba mūsų facebook paskyroje. Atsitiktinės atrankos būdu išaiškinti trys laimingieji bus paskelbti jau  rytoj vakare. Taigi, paskubėkite – konkurso laikrodis jau pradėjo tiksėti.

Beje, tie, kas nori įsigyti bilietus į tikrai dėmesio vertą grupės pasirodymą, turėtų spausti ČIA.

Negyvatiški gyvatės metai: kokie jie buvo Lietuvai?

manoBLOGAS

Prieš ketverius metus Lietuvą (o kartu ir visą senąjį žemyną) užvaldžiusi krizė pasireiškė visur – ir ekonomikoje, ir mąstyme, ir, žinoma, muzikoje. Džiugu, kad ketverių metų periodas baigėsi, o atsigavusi mūsų visaapimančių pinkodų kreivė šiandien sparčiai kyla aukštyn ir pagrįstai leidžia pozityviai įvertinti nuo pjedestalo nueinančius 2013- uosius. Jie Lietuvai buvo sėkmingi ne tik todėl, kad pirmininkaujame ES Tarybai ar galime puikuotis turėdami vieną sparčiausiai atsigaunančių ekonomikų visoje Europoje (nors šie skaičiai taip pat labai džiugina). Šiuos metus turime pagrindo vadinti sėkmingais dar ir todėl, kad užmetę akį į Lietuviškos muzikos padangę galime daryti akivaizdžias išvadas: tokių derlingų metų (sudėlioję esminius taškus ant „i”) jau seniai neturėjome. Pradėti vardinti nėra taip lengva kaip atrodo, mat pozityvo buvo labai daug. Tačiau metams skaičiuojant savo paskutines dienas, atrodytų, visai logiška išskirti kai kuriuos nueinančių gyvatės metų muzikinius reiškinius.

Ko gero sunku būtų paneigti faktą, kad mūsų muzikinėje padangėje šiemet kertiniu akcentu tapo Andriaus Mamontovo ir grupės „Foje” sugrįžimas. Taip, sugrįžimas buvo labai staigus ir trumpas, tačiau net ir pats didžiausias pesimistas negalės nuginčyti, kad kūrinio „Kitoks pasaulis” kūrėjai sugrįžo labai efektyviai, jaukiai ir ypatingai. Sausakimšas didžiausių šalies miestų arenas surinkusi kultinė Lietuvos muzikos scenos ikona įrodė: kokybės, legendos ir lietuviško išskirtinumo mišinys mūsų šalyje gali pritraukti daugiau žmonių, nei milijonus plokštelių pardavęs Didžiosios Britanijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų atlikėjas. Kita vertus, Andriaus Mamontovo sugrįžimas dar kartą aiškiai įrodė, kad jo grupė turi kone ištikimiausius gerbėjus, grupės nepamiršusius net ir praėjus šešiolikai metų nuo kolektyvo „mirties”. Lapkričio mėnesį tūkstančiai lietuvių širdžių dainavo vienu balsu, kvėpavo vienu oru ir viršun kėlė vieną idėjinę vėliavą, ant kurios puikavosi užrašas „Foje”. Net neabejoju, kad apsilankę Andriaus koncerte žmonės jau dabar patyliukais laukia pasirodančių renginio video akimirkų, „nusėsiančių” vientisame ilgame DVD formate.

Žinoma, kalbėdami apie „Foje”, negalime nepaminėti ir koja kojon praėjusio tūkstantmečio paskutiniajame dešimtmetyje su „Pabėgimo” kūrėjais žengusio Egidijaus Dragūno grupės „Sel„, kuri savo gerbėjų armijas šiemet taip pat sutraukė į ne vieną daugiatūkstantinį muzikos renginį.

Akimirka iš A. Mamontovo ir grupės Foje pasirodymo Vilniuje (Foto M.Ambrazo)

Taigi, šiuos metus tam tikra prasme galime vadinti „atgyjančių legendų metais”. Jeigu reikia galutinio šio teiginio užtvirtinimo, žvalgytis toli neteks – net ketverius metus tylėjusi, su nauja medžiaga šiemet sugrįžta netrukus savo trisdešimtmetį švęsianti grupė „Antis„. Metų viduryje „Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas dovanoja nuostabią (kiekvienam skaityti mėgstančiam melomanui privalomą) pusiau autobiografinę knygą „Antiška”, o šiomis dienomis į pasaulį paleidžia savo naujausią albumą „Baisiai džiugu!”. Visiškai kitoks skambesys ir kur kas griežtesnė muzika (kai kam priminsiantį lietuvišką aukso vidurį tarp „Prodigy” ir „Ac Dc”) „Antį” turėtų pakylėti dar aukščiau. Jeigu yra ciniškai staugiančių ir įtikėjusiu teiginiu, esą „Anties” laikas paskendo praėjusio šimtmečio vandenyne, turiu jus nuvilti: „Baisiai džiugu!” ne tik pranoko visus lūkesčius, bet ir turi rimtą pagrindą pretenduoti į geriausio šių metų muzikinio albumo titulą. Šiame kontekste labai smagu  yra dar ir tai, kad „Antis” albumo prodiuserinį darbą patikėjo atlikti Victorui „Vee” Diawarai, suteikusiam scenos legendų kūrybai visiškai kitokį muzikinį prieskonį.

Beje, Vee, šiuo atveju taip pat vertas išskirtinės vietos 2013 metuose. Būtent jo ir visos menų fabriko „Loftas” kompanijos dėka šiemet Lietuva toli gražu neturėjo progos vadintis muzikos pasaulio užkampiu. Jeigu ne jis ir jo sėbrai, mūsų šalyje 2013 metais tikrai nebūtų koncertavę tokie atlikėjai kaip „Editors„, Toro Y Moi, Ellie Goulding, Kelis, AraabMuzik ar islandai „Mum„. Džiugu ir tai, kad svetingiausiu miesto klubu pripažintas menų fabrikas „Loftas” šiemet rado vietos ir kokybiškiems Lietuvos atlikėjams. Per pastaruosius dvylika mėnesiu vienoje pagrindinių miesto scenų savo koncertus surengė tokios grupės kaip „G&G Sindikatas”, „Freaks On Floor„, Jurga Šeduikytė ar vilniečiai „Biplan„. Tarp kitko, pastarojo kolektyvo šių metų muzikiniai žingsniai – dar viena priežastis ploti katučiu ir kelti nosis aukštyn. Tris hitais tapusius kūrinius išleidę Biplanai, vėl sugebėjo pramušti rytines sienas ir ne tik surengti savo išskirtinius pasirodymus kaimyninėse rytų valstybėse, bet ir pristatyti tų šalių rinkoms specialiai jiems adaptuotas savo lietuviškų dainų versijas. Nė kiek nenustebčiau, jei per ateinančius kelerius metus „Biplanai” taptų rimta tose šalyse Lietuvą reprezentuojančia grupe. Kažkada nusvilusi rytų rinkose Vilniaus grupė kyla į dar vieną, šįkart, tikėkimės, kur kas sėkmingesnį skrydį. Tiesa, „Biplan” turi dar vieną progą džiaugtis: savo koncerte menų fabrike „Loftas” praėjusį savaitgalį grupė (ir sau, ir visiems savo kritikams) įrodė galinti koncertuoti pilnoje arenoje, kurioje taip pat audringai sutinkama tiek senoji, tiek ir naujoji grupės kūryba. Tai – dar viena savotiška reabilitacija ir papildoma motyvacija pačiam kolektyvui ir jo gerbėjams.

Ir nors „Biplan” buvo viena sėkmingiausiai Lietuvos muzikos rinkoje šiemet „besisukusių” gruipų – jie taip ir neišleido savo naujo albumo. Nežiūrint į tai, ne vienas šiemet išleistas mūsų šalies atlikėjų diskas gali pagrįstai ieškoti tvirtos vietos net ir kritiškiausių melomanų fonotekose. Visų pirma,būtina išskirti Leon Somov & Jazzu. Akivaizdu, kad dueto plokštelė „Lees and Sees” yra vienas geriausių pasatarojo penkmečio muzikinis albumas Lietuvoje. Smagu, kad tai vertina ir mūsų šalies gyventojai, šluote šluodami ne tik patį albumą, bet ir bilietus į grupės pasirodymus visoje Lietuvoje.

Editors koncertas menų fabrike Loftas (Foto V. Stackevičius)

Kalbant apie metų albumus nereikėtų užmiršti ir vienos talentingiausių mūsų šalies atlikėjų – „Empti” vokalistės Giedrės Kilčiauskienės nuopelnų. Ji šiemet išleido net dvi plokšteles, iš kurių vienas – nuostabus solinis diskas „Optinė apgaulė”, o kitas – džiazo mylėtojų ausis lepinantis įrašas „Jazz Miniatures“, kuris Giedrei leidžia atsiskleisti ir kaip puikiai džiazo stiliaus atlikėjai. Tiesa, kad genialioji muzikantė šį žanrą ir taip yra puikiai įvaldžiusi, muzikos mylėtojai galėjo įsitikinti prieš porą metų, kai ji, drauge su grupe, paruošė specialią bossanova stiliumi paremtą programą.

Šiemet ir vėl žibėjo Markas Palubenka, drauge su savo kūrybine grupe į pasaulį paleidęs ne tik šūsnį naujos kūrybos, bet ir pirmąją Lietuvoje mobiliojo telefono aplikaciją. Į muzikos sceną itin išraiškingai (ir kartu nevienareikšmiškai) įsiveržė indie scenos talentus suvienijęs projektas „Kurak„, kurios vadybininkas Martynas Butkevičius Lietuvos melomanams metų pradžioje pristatė puikų kokybiškos gyvos muzikos renginių ciklą „Lrt Opus. Vieną geriausių visų laikų lietuviškų smooth house stiliaus kūrinių išleido „Downtown Party Network„, drauge su „Mmpsuf” vokaliste Egle Sirvidyte įrašę dainą „Space Me Out„. Kūrybinio indie roko garsų skambesio niekaip neleisdavo užmiršti „Without Letters„, hip hopo sceną puikiai reprezentavo „Senoji Mokykla“, o  pavyzdinis projektas „Vilnius Temperature” mums ir toliau reguliariai primindavo kaip gražiai ir jaukiai gali suskambėti muzika mielame Lietuvos kraštovaizdyje (beje, ačiū Jums už tai – Jūsų darbas tikrai papuošia lietuviškąją muzikos ir vaizdų platformą).

Ir visa tai – tik vienas lašas didelėje mūsų šalies krantus skalaujančioje Lietuviškos Baltijos jūros muzikiniame gyvenime. Proveržio ir muzikinio pozityvo Lietuvoje šiemet buvo gerokai daugiau.

Taip, mes praktiškai nebeturime muzikos parduotuvių (tačiau ir čia liko visada gerai kūrybai ištikimas „Rūdnininkų knygynas„, kuriame galima įsigyti žurnalų, vinilų ar tiesiog Lietuvą aplenkiančių kompaktinių diskų ). Kita vertus, šiemet mūsų šalyje galiausiai atsirado  „Spotify”, kurio dėka turime progą pasiekti viso pasaulio naujausią muziką. Negana to, įsigiję „premium accountą” galime ta muzika mėgautis net ir neturėdami interneto (už mėnesį temokėdami 25 litus).

Taigi, besikeičiant laikams, vartojimo įpročiams ir kultūrai, o jaunimui tampant modernesniu ir veržlesniu nei buvome mes – dabartinė mano atstovaujama trisdešimtmečių karta, vis dar išlieka šis tas pastovaus. Tai muzika. Poreikis muzikai. Ir meilė muzikai. Ir šiandien aš galiu drąsiai sakyti, kad pagaliau esu laimingas matydamas muzikinius pokyčius Lietuvoje.

Šiandien mes turime daug. Ir galime daug. Tereikia paieškoti. Atsirinkti. Ir…. įsiklausyti.

Šiandien mes nebegalime skųstis, nes pasirinkimo įvairovė mums suteikia galimybę. Galimybę net ir nedidelėje, viso labo tris miljonus gyventojų turinčioje šalyje, atrasti muziką sau. Savo ausiai. Savo nuotaikai. Ir, kas svarbiausia, savo širdžiai.

Vien todėl mes šių metų negalime laikyti prastais.

Vien todėl mes turime rimtą priežastį švęsti 2013-uosius!

Bare Noize – Neon Black

manoDAINA

Šįkart manoDAINOJE – dubstepo „monstrų“ Daniel Brown ir Oliver Pile dueto, kuriančio nuo 2009-tųjų, iš Didžiosios Britanijos chillout stiliaus kūrinys „Neon Black“.

Artimiausiame šių scenos drebintojų koncertų tvarkaraštyje tarp UK ir JAV datų yra ir Lietuva – jau rytoj „Bare Noize“ šokdins Vilniuje menų fabrike „Loftas“ susirinkusiuosius drauge su estais „Superskankers“ bei lietuviais Vaiper Despotin, „Makdett“ ir „Style Mistake“.