Vos prieš dvi savaites rašėme apie „Coldplay” naują albumą. 10-asis studijinis grupės albumas vadinsis „Moon Music” ir bus išleistas spalio 4 d.
Vakar dienos šviesą išvydo ir grupės nauja daina, pirmasis būsimosios plokštelės singlas „feelslikeimfallinginlove“
Grupė „Coldplay“ paskelbė apie savo naujo albumo pasirodymą. Naujas grupės įrašas vadinsis „Moon Music“ ir bus išleistas vinilo formatu, pagamintu iš 100 procentų perdirbtų plastikinių butelių.
Šis įrašas – 10-asis studijinis grupės albumas – bus išleistas spalio 4 d., o pirmasis singlas „feelslikeimfallinginlove“ pasirodys jau šį penktadienį (birželio 21 d.).
„Moon Music” prodiusavo Maxas Martinas (dirbęs su tokiais vardais kaip Taylor Swift, The Weeknd, Katy Perry).
Kiekvienoje albumo vinilinėje kopijoje bus devyni perdirbti PET plastiko buteliai, kurie buvo surinkti iš atliekų. Teigiama, kad tai neleis pagaminti daugiau nei 25 kubinių tonų neapdoroto plastiko ir leis 85 % sumažinti CO2. emisijas, palyginti su tradiciniu 140 g vinilu.
CD leidimai bus pirmieji pasaulyje, kurie bus išleisti „EcoCD“, sukurtu iš 90% perdirbto polikarbonato, gaunamo iš vartojimo atliekų.
Įspėjame: šis video – toli gražu, ne pačios geriausios kokybės. Tačiau kai jį pamatėme, supratome, kad juo nepasidalinti tiesiog negalime.
Mėgstame ne tik muziką. Dieviname tenisą. Ir kai „Coldplay” koncerte Ciuriche drauge su grupe netikėtai ant scenos pamatėme JĮ, vos netekome amo.
Taigi, vienai trumpai dainai super grupės pasirodymo Šveicarijoje metu ant scenos kartu su grupe grojo TENISO KARALIUS (taip taip, Djokovičiaus ar Nadalio gerbėjai pasilaikykite savo nuomonę sau) Rogeris Federeris!
Švenčių proga manoMUZIKOS kolektyvas turi nedidelę dovaną. Tinkamai nuotaikai sukurti – bendras manoMUZIKOS portalo kuratorių miksas, kuriame net 30 kūrinių. Jame nerasite to, kas įprastai groja prekybos vietose švenčių metu, o rasite tokią muziką, kuri skamba per mūsų šventes.
Taigi ruošdami šventinį stalą, burdami artimuosius aplink jį nepamirškite svarbiausio ingrediento – muzikos! Ir būkite sveiki 🙂
„Coldplay“ nustos įrašinėti muziką 2025 metais. Tai grupės lyderis Chrisas Martinas atskleidė intervius radijo stotyje „BBC Radio 2”.
„Paskutinis mūsų grupės įrašas pasirodys 2025 metais. Vėliau, manau, mes tik gastroliuosime“, – sakė jis.
„Galbūt bendradarbiausime su kitais atlikėjais, tačiau grupės „Coldplay” diskografija čia ir pasibaigs”, pridūrė jis.
Tačiau šia proga jo naujausi komentarai atitinka tai, ką jis pasakė apie devintąjį savo grupės studijinį albumą „Music Of The Spheres“, kuris šiais metais pakilo tiesiai į pirmąją vietą.
„Coldplay” lyderis Ch. Martinas dar spalį „NME” sakė, jog ketina sukurti 12 albumų [dar tris] ir tada sustoti. Tačiau paskutinis jo pokalbis BBC eteryje yra pirmas kartas, kuomet muzikantas įvardijo konkrečią „Coldplay” kūrybinio etapo babaigos datą.
manoMUZIKA primena, kad savo diskografijoje hito „Fix You” kūrėjai turi 9 albumus. Paskutinioj plokštelė „Music of the Spheres”, pasirodžiusi šiemet, akimirksniu pakilo į perkamiausių Jungtinės Karalystės albumų sąrašo viršūnę.
Paskutinis rudens mėnuo išeina su visu pluoštu spalio mėnesį išleistų albumų. O jie labai skirtingi! Kitaip ir negali būti. Nuo „Coldplay” albumo sukeliamo liūdesio iki James Blake virpesių. Nuo „Efterklang” grupės šviesos iki „The War On Drugs” romantinės odisėjos. Ir viską vainikuoja progresyvųjį metalą grojanti JAV grupė „Mastadon”.
Muzikinis kokteilis įvairiausiems skoniams, nuotaikoms ir orams. Tikimės, kad šios skirtingos melodijos sušildys, pradžiugins, suteiks apmąstymų ir galbūt pakels iš lovos. Gero klausymo!
Coldplay – Music of the Spheres
Kalbėti apie grupę „Coldplay“ nežinant viso jų kūrybinio konteksto būtų ypatingai sudėtinga. Tie, kurie augo su britų muzika nuo 2011-ųjų, ko gero, iki šiol juos myli dėl saldžių pop muzikos kūrinių, tokių kaip „Every Teardrop Is a Waterfall“, „Something Just Like This“ ar „A Head Full Of Dreams“. Tačiau tie, kurie Chrisą Martiną įsimylėjo pačioje šio tūkstantmečio pradžioje, žino, kad minėti kūriniai yra toli gražu ne tai, kas hito „Fix You“ kūrėjus pavertė išskirtiniu reiškiniu britiško roko muzikos kultūroje.
Taigi, mes esame būtent antrasis „Coldplay“ klausytojų variantas, pamilęs kolektyvą nuo pirmųjų „Yellow“ ar „Trouble“ (2000-aisiais); žavėjęsi jais tada, kai pasaulį išvydo „Politik“, „The Scientist“ ar „A Rush Of Blood To The Head“ (2002-aisiais); dievinę juos tą sekundę, kai išgirdome „Fix You“, „What If“ ar „Til Kingdom Come“ (2005-aisiais); ir zulinę iki paskutinio siūlelio juos tada, kai drauge su Briano Eno pagalba jie pasauliui padovanojo „Violet Hill“, „Strawberry Swing“ ar „Lovers in Japan“ 2008-aisiais.
Po to… po to sekė štilis ir neviltis. Iš žavios roko grupės „Coldplay“ tapo spalvų prisotinta pop grupe. Taip, jie rovė stogą paaugliams ir lengvesnio žanro muzikos mylėtojams. Taip, jie užkariavo JAV, Japoniją ir kitas rinkas, tačiau nepriklausomo roko (o jei tiksliau – pop roko) radare jų nebebuvo. „Coldplay“ pasikeitė. Palengvėjo. Ne, nesupraskite klaidingai – nesakome, kad suprastėjo (nes tai jau būtų labai subjektyvi prielaida), tačiau šviesmečiais nutolo nuo savo prigimtinių šaknų.
Ir visa tai tęsėsi daugiau kaip aštuonerius metus. Nuo tos sekundės, kai pasaulį išvydo skambaliukais iščiustytas 2011—ųjų „Mylo Xyloto“ iki 2019- ųjų – akimirkos, kai pasirodė „Everyday Life“. Po 8 metų pertraukos ištikimieji, nuo pat pirmų dienų grupę mylintis fanai atsikvėpė ir tarė: PAGALIAU. Tai buvo, ko gero, brandžiausias grupės albumas, kuriame buvo galima rasti visko – nuo ankstyvojo pop roko iki kokybiškos pop muzikos. Tai buvo savotiškas beveik dvidešimtmetį scenoje esančios grupės kūrybos apibendrinimas, kuris tiko ir pirmoje pastraipoje minėtai pirmajai, ir antrajai grupei žmonių.
Todėl, natūralu, naujojo įrašo pasirodymas daugeliui šių žmonių (o ypač tiems, kurie „Coldplay“ mylėjo jų egzistencijos pradžioje) kėlė pamatuotus lūkesčius. Ir nors pirmoji albumą pristatanti daina „Higher Power“ šias viltis buvo pradėjusi naikinti, po to sekusi net 10 minučių trukmės pasakiška baladė „Coloratura“ jas vėl sugrąžino. Visgi nemažą dalį grupės gerbėjų neramino faktas, kad dainos buvo tokios skirtingos, jog albumas grėsė pavirsti visiška eklektika.
Deja, baimės buvo daugiau nei pagrįstos. Spalį pasirodęs „Music of the Spheres“ tapo dar didesne neviltimi ir nuskambėjo prasčiau nei prasčiausia grupės muzikinė eklektika. Nemaža dainų dalis sumauta ant to paties kurpaliaus, ant kurio buvo sumauti pastarojo dešimtmečio grupės kūrybiniai darbai, o „Coloratura“ yra vienintelis įrašo šviesulys tiems, kurie grupę įsimylėjo ir sekė per pirmąjį jos egistavimo dešimtmetį. Taigi, be konceptualių muzikinių paieškų Chrisas Martinas ir kompanija, investavusi į nepriekaištiną įrašo marketinginę kampaniją, panašu ten ir pasiliko – labiau formoje, bet, deja, ne turinyje. Tiesa, albume esanti kompozicija „Love“ (pažymėta tiesiog širdute), atlikta su Jacob Collier ir „We Are King“ – yra dar vienas žavus ir nepriekaištingas muzikinis perlas. Norėtųsi sakyti netikėtas, tačiau ir tai būtų ne visiška tiesa, mat praėjusiame albume „Everyday Life“ buvo galima rasti netikėtą šio kūrinio analogą – nuostabų akapelinį darbą „When I Need A Friend“.
Taigi, vertinant naują Chriso Martino ir kompanijos įrašą iš šiandienos perspektyvos, turbūt būtų galima drąsiai sakyti, kad tai kokybiškas (nors ir labai nevientisas) pop muzikos įrašas, kuris koncertuose ir vėl skambės puikiai, rinks sausakimšus stadionus ir raus stogą daugeliui paauglių ar tiesiog lengvesnės muzikos mylėtojų. Tačiau klausant jo tiems, kurie „Coldplay“ pamilo nuo „Parachutes“ ar „A Rush Of Blood To The Head“ laikų, greičiausiai bus velniškai liūdna… Liūdna, nes grupė, kuri jau buvo įtvirtinusi savo tapatybę gražaus melodingo roko pasaulyje tiesiog ėmė ir paskendo spalvotų skambučių fantasmagorijos jūroje.
James Blake – Friends That Break Your Heart
2010-aisiais James Blake buvo vienas įdomiausių ir perspektyviausių naujų elektroninės muzikos atlikėjų. Šio muzikanto šaknys neabejotinai gludi bass ir dubstep stilių ištakose, tačiau tada, 2010-aisiais, kai pasaulį išvydo pirmasis James Blake EP “Air & Lack Thereof”, dubstepas jau buvo beišsigimstąs. Atminkite, jog šio keisto ir įdomaus žanro, kurį Jungtinėje Karalystėje anuomet populiarino leidybinės firmos “Tempa.” globotiniai, vėliavnešiu 2010-aisiais tapo amerikietis “Skrillex”, kardinaliai pakeitęs dubstep’o veidą. Gana greit žodis “dubstep” tapo kone keiksmažodžiu rimtų “elektronščikų” galvose ir dažniau keldavo šypsenas, o ne pagarbą. Tame post-dubstep pasaulyje išleisti pirmieji James Blake bandymai – “Air & Lack Thereof”, “Klavierwerke” bei “CMYK” EP buvo tarsi visiškai naujas vėjas. Gaivaus oro gūsis, parodantis, jog bass muzika nebūtinai turi skambėti it spalvotose diskotekose garsiai perdžiantys robotai. Yra ir kitų, subtilių, gundančių ir žavingų priėjimo prie šio žanro būdų. Visiškai nieko keisto, jog debiutinis James Blake albumas 2011-aisiais metais buvo nominuotas prestižiniam Mercury prizui. Deja, nesėkmingai. Tais metais Mercury iš po nosies nugvelbė PJ Harvey.
Dabar 2021-ieji. Daugelis dubstep atlikėjų jau senokai nuskendo užmarštin, o štai James Blake šių metų pabaigoje išleido gražų ir tyrą penktąjį albumą “Friends That Break Your Heart”. Tiesa, ištakų atgarsių šiame albume nerasite. Šiandien Blake’as tęsia tai, ką sėkmingai daro nuo pat savo debiuto – t.y. tolsta nuo savo šaknų. Iš savo miegamajame keistus beat’us kuriančio jaunuolio James Blake jau senokai pavirto į prie pianino raudantį vaikiną. Nors tokių prie pianino (ar gitaros) raudančių vaikinų yra begalės, reikia pripažinti, jog James Blake tai daro savaip. Gražios jo dainos, gražios aranžuotės, gražūs tekstai ir gražiai subtilus muzikos pateikimas. Prie ko prikibti kaip ir nėra. Gaila tik, kad kadaise perspektyvus elektroninės muzikos kūrėjas nuėjo lengvesniu ir gerokai nuobodesniu keliu. Bet kas gali jį kaltinti? Viskas suprantama. Jei jis toliau būtų savo malonumui įrašinėjęs keistus beat’us, galbūt niekada nebūtų išsikraustęs iš savo miegamojo? Tad kas mes tokie, kad teistumėm?
Taigi, jei iš naujojo James Blake albumo vis dar tikitės į jaunystę grąžinančių siurprizų – to čia nerasite. O rasite dar vieną, stiprų, bet vietomis gal kiek nuobodoką puikaus singer-songwriter albumą. Jei jums James Blake kūryba patinka – griebkite ir klausykite, jei to dar nepadarėte! Na o jei naujesni jo kūriniai jums kelia nuobodulį – nesiartinkite. Nebent neužmiegate.
Efterklang – Windflowers
Jei dar nepažįstate danų grupės “Efterklang”, jų naujausias albumas “Windflowers” yra bene geriausias būdas su jais susipažinti. Priešingai, nei prieš du metus išleistas “Altid Sammen”, šio albumo dainos parašytos anglų kalba. Tai jį palengvina, padaro suprantamesniu didesniam žmonių ratui ir, tikėtina, ateityje pritrauks dar daugiau grupės gerbėjų.
Šis naujasis “Efterklang” albumas yra labai vientisas, organiškas ir susiliejantis į viena gražia istorija. Jį pradeda itin graži baladė “Alien Arms”. Skambant “Let Me Into Your Heart” apima nenumaldomas noras ką nors apkabinti. Panašūs jausmai aplanko klausantis “Beautiful Eclipse” ir labai lyriškos baladės “Hold Me Close When You Can”… Bet neapsigaukite! Albumas “Windflowers” gal ir lyriškas, bet ne kokia ašarų pakalnė. Kai tik ima atrodyti, kad šis albumas galbūt yra per daug vienodas, “Efterklang” staiga į sceną įneša daugiau instrumentu ir judesio. “Dragonfly” – verčia išlėkti į šokių aikštele. “Living Other Lives” taip pat! Na ir žinoma, negalima nepaminėti kūrinio “Abent Sar” su kuriuo ši danų grupė, visai neseniai koncertavę Vilniaus muzikos klube “Kablys”, užkūrė tikrą pirtį! Šis vienintelis danų kalba atliktas albumo kūrinys prasideda ramiai, tyliai ir šventai, bet netrukus išauga į tikra šėlsmo sūkurį, kuris įtraukia ir nebepaleidžia iki pat albumo pabaigos.
Toks tad šis naujas danų albumas. Tai – labai įvairiapusiškas, originalus ir kabinantis darbas. Reikia tik nesustoti klausyti po pirmojo įspūdžio ir palaukti antrojo. Smagu, kad per tiek metų “Efterklang” sugeba išlikti įdomus, aktualūs ir novatoriški.
The War on Drugs – I Don’t Live Here Anymore
„The War on Drugs“ yra prieš daugiau nei 15 metų Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje susikūrusi grupė. Tai Adam‘o Granduciel‘io (vokalas, gitara) vedamas šešetas – David‘as Hartley‘ is (bosinė gitara), Robbie‘is Bennett‘as (sintezatorius), Charlie‘is Hall‘as (būgnai), Jon‘as Natchez‘as (saksofonas, sintezatorius) ir Anthony‘is LaMarca‘as (gitara). Grupę reikėtų apibrėžti kaip heartland-rock atstovus ir per pastarąjį dešimtmetį iš mažos indie-rock grupės tapo arenų headlineriais.
Penktasis Adam‘o Granduciel‘io ir kompanijos albumas „I Don’t Live Here Anymore“ atskleidžia kiek kitokius garsus, aštresnes melodijas, tačiau tikrai nenutolsta nuo kruopščiai ir atidžiai paruošto, nors iš pirmo žvilgsnio gana paprastai skambančio/įprasto grupei vintažinio garso. Netgi primena „The War on Drugs“ GRAMMY laimėjusį 2017-ųjų a albumą „ A Deeper Understanding“. Pats albumas „I Don’t Live Here Anymore“ – Granduciel’io romantinė odisėja – ilga ir galbūt niekada nesibaigsianti kelionė/neišsemiama tema.
Klausant „The War on Drugs“ albumo, girdime lengvo roko garsus ir įmantrybių išrankesniems melomanams jame mažai. Grupė į didelius eksperimentus nesileidžia, bet gal tai gera žinia grupės garsą pamilusiems fanams? Albumas grupės gerbėjams tikrai patiks, o dar neklausiusiems ir neatradusiems „The War on Drugs“ klasikinio roko gerbėjams – rekomenduojame atrasti.
Mastodon – Hushed and Grim
„Mastodon”- tai gerą ir įtraukiantį progresyvųjį metalą grojanti JAV grupė, kuri spalį išleido ilgai fanų lauktą ir pačių muzikantų brandintą albumą „Hushed and Grim”.
Muzikiniu požiūriu „Mastodon“ atsiskleidžia nuostabiai sudėliotose kompozicijose, kuriose muzikantai perteikia savo kūrybiškumą ir jėgą. Tai pats ilgiausias dvigubas grupės albumas, kurio dainų bendra trukmė net 90 minčių. Ir ne tik ilgiausias. „Hushed and Grim” kupinas progresyvių variacijų, įtraukiančių klausytoją į muzikos verpetą. Visgi tas varijavimas nėra nuobodus, kas dažnai pasitaiko kitų progresyviojo roko atlikėjų kūriniuose.
Man asmeniškai labiausiai patiko „Pushing the Tides”, tad tikrai labai rekomenduoju perklausyti bent šią dainą, kuri turėtų padėti susidaryti bendrą įspūdį apie albumą ir atlikėjų muzikinius sugebėjimus. Taip pat rekomenduoju „Pushing the Tides” bei „Savage Lands”, jei visas albumas pasirodo neįveikiamas dėl savo trukmės.
„Hushed and Grim“ pasižymi sudėtingomis kompozicijomis, įsimenančiu vokalu ir progresyviu nusiteikimu. Šiame albume grupė atsiskleidžia kaip sunkiai atpažįstama, tačiau vis dar novatoriška. Kitaip tariant, Mastodon kartelės nenuleidžia, nes atsisako leisti savo garsui rūdyti. Tiek nauji, tiek senesni grupės gerbėjai čia tikrai turėtų rasti kuo pasimėgauti.
Neseniai išleidę savo naują albumą „Music of the Spheres”, grupės „Coldplay” vyrukai po truputėli pradeda savo pasirodymų virtinę.
Spalio viduryje Londone išskirtinio britų pop grupės pasirodymo metu vienas pagrindinių (o kartu ir netikėtų) svečių buvo Edas Sheeranas. Drauge su juo „Coldplay” atliko savo kultinę 2005-ųjų metų dainą „Fix You”.
Vos neseniai išleidę savo naują albumą „Music of the Spheres” ir paskelbę savo koncertinio turo datas, grupė „Coldplay” surengė išskirtinį pasirodymą.
Koncerto Sietle metu britai atliko žymiausias savo dainas, kurių gretose – ir nauojojo albumo kūriniai.
Yra dainų ir yra nemirtingų dainų. Šis „Coldplay” kūrinys vienas tokių. Kad ir kiek metų prabėgtų, šią dainą galima klausyti, kaip pirmą kartą. Ir pasinerti į beveik 20 metų senumo prisiminimus. Sunku patikėti, kad kitais metais „The Scientist” kūriniui bus 20. Trumpam grįžkite muzikos laivu į praeitį ir pasimėgaukite.
Daugiau kūrinių iš šios „BBC Radio 1” sesijos rasite ČIA ir ČIA.
Šio ryto daugelis „Coldplay” gerbėju laukė su nekantrumu… Laukimui atėjo pabaiga, o Chriso Martino ir co. naujas albumas galiausiai pasirodė ir muzikos parduotuvių lentynose, ir, žinoma, muzikos transliacijos platformose.
„Music Of The Spheres” – jau 9-asis „Coldplay” studijinis įraša. Iki šiol turėjome galimybę išgirsti tris naujo plokštelės dainas (kūrinius „Higher Power”, „Coloratura” ir „My Universe”). Šie trys kūriniai jau iš anksto sufleravo, kad albumas bus įvairus ir, veikiausiai, nekvepiantis vientisumu. Nuojauta neapgavo. „Music of the Spherese” savo dainą turėtų rasti ir senųjų grupės albumų gerbėjai ir, be abejonės, juos pamilę, pavyzdžiui, nuo 2011-ųjų įrašo „Mylo Xyloto”.
Naują studijinį britų albumą prodiusavo Maxas Martinas, o plokštelės koncepcija buvo įkvėpta „Žvaigždžių karų”, mąstant kaip „grupė atrodytų, jeigu ją matytų iš visų visatos kampų.
„Music of the Spheres” veiksmas vyksta išgalvotoje planetų sistemoje „The Spheres“, kurią sudaro devynios planetos, trys natūralūs palydovai, viena žvaigždė ir netoliese esantis ūkas. Kiekvienas albumo kūrinys yra dangaus kūnas iš minėtos planetų sistemos – planeta Neon Moon I – kūrinys „Music of the Spheres”, Kaotica – „Higher Power”, Echo – „Humankind”, Kubik -„Alien Choir”, Calypso – „Let Somebody Go”, Supersolis – „Human Heart”, Ultra – „People of the Pride”, Floris – „Biutyful”, Neon Moon II – „Music of the Spheres II”, Epiphane – „My Universe„, Infinity Station – „Infinity Sign”, ir Coloratura – „Coloratura„. Supersolis yra žvaigždė sistemos centre, o Coloratura yra ūkas. Kiekvienas „The Spheres“ dangaus kūnas turi savo kalbą.
Tokios idėjos vedina grupė „Coldplay” ir dalinasi savo nauju albumu.
Beje, dar vakar britai paskelbė ir naujojo albumo pasirodymo koncertus. Džiugi žinia Lietuvai – „Coldplay” koncertuos Varšuvoje. Daugiau turo vietų su datomis – apačioje.
Šį savaitgalį įvairiose pasaulio vietose įvyko festivalis „Global Citizen Live”. Jo metu Amerikoje, Australijoje, Afrikoje ir kituose žemynuose pasirodymus surengė žymiausi pasaulio atlikėjai – nuo Elton John ar Ed Sheeran iki LL Cool J ar Stevie Wonder.
Viena įspūdingiausių vietų (atlikėju gausa) buvo įrengta Centriniame parke Niujorke, kur savo pasirodymą surengė ir britų grupė „Coldplay„.
Pasirodymo metu Chrisas Martinas ir co. atliko ir savo dainą „Fix You”, įtrauktą į 2005-ųjų metų albumą „X&Y”. Koncerte Niujorke šį kūrinį grupei padėjo atlikti ir žymioji Billie Eilish su broliu Finneasu.
Iki naujo „Coldplay” albumo pasirodymo „Music Of The Spheres” pasirodymo liko mažiau nei mėnuo. Spalio 15 dieną pasirodysiantis įrašas – bus jau devintasis Chriso Martino ir co. diskografijoje.
Anksčiau pristatę dvi dainas („Higher Power” ir „Coloratura”), šiandien britai grįžo su dar viena – kūriniu „My Universe”.
Ši daina buvo įrašyta drauge su populiariąja Pietų Korėjos grupe „BTS”.
Šis miksas kitoks.
Jame ne šiaip dainos, o tie kūriniai, kurios žinome atmintinai. Išgirdus jų akordus norisi linguoti į taktą ir dainuoti kartu. Tačiau… klausant šių kūrinių apima keistas jausmas. Kažkas čia ne taip… Daina girdėta, betgi ją atlieka ne tas atlikėjas!
Taip, šiame mikse – vieni koveriai. Visiems gerai žinomų kūrinių koveriai. Kai kurie iš jų tokie netikėti, kad tenka palaužyti galvą bandant prisiminti, kas gi tą dainą atlieka iš tikrųjų. Ir su draugais galima parungtyniauti varžantis, katras pirmas pasakys tikrąjį skambančio kūrinio autorių.
Ruošiant šį miksą tapo aišku, kad turbūt daugiausia koveriuojami yra „Radiohead” ir „Bon Iver”. Nieko keisto. Na bet išgirsite patys! 
Vos prieš porą dienų rašėme apie tai, kad britų grupė „Coldplay” spalio viduryje išleis naują albumą. Plokštelė, pavadinta „Music of the Spheres” bus jau 9-oji hito „Yellow” kūrėjų diskografijoje.
Iki šiol „Coldplay” pristatė vos vieną naujojo įrašo dainą – kompoziciją „Higher Power”. Šiandien atėjo metas antrajai.
Taigi, Jūsų dėmesiui – nuostabus, svajingas, labai muzikalus ir visiškai priešingas pirmajam singlui darbas „Coloratura”. Beje, įdomu tai, jog dainos trukmė – daugiau kaip 10 minučių. O dar įdomiau, kad tos dešimt minučių toli gražu neprailgsta…
Britų super grupė „Coldplay” paskelbė žinią, kurios jau kurį laiką laukė gerbėjai. Naujas kolektyvo albumas pasirodys spalio 15 dieną.
Būsima grupės plokštelė vadinsis „Music Of The Spheres” ir bus jau 9-oji kolektyvo diskografijoje. manoMUZIKA primena, jog paskutinį savo albumą „Coldplay” išleido 2019 metais. Tai buvo dviguba plokštelė „Everyday Life”, pakilusi iki aukščiausios britų albumų topo pozicijos ir pasiekusi 7 vietą perkamiausių JAV albumų čarte.
Paskelbę šią žinią Chrisas Martinas ir co. taip pat informavo, jog jau šį penktadienį grupė pasidalins nauja daina „Coloratura”.
Iki šiol „Coldplay” yra pristatę vieną dainą iš būsimo albumo. Tai kūrinys „Higher Power” (viršuje).
„Music Of The Spheres” dainų sąrašas:
Dar praėjusią savaitę britų grupė „Coldplay” pažadėjo naujienų. Neilgai trukus, grupės gerbėjai suprato, jog Chrisas Martinas ir kolektyvas siunčia signalų apie naują dainą. Ir jie neklydo.
Prieš porą valandų hito „Fix You” kūrėjai pasidalino nauja daina „Higher Power”.
Deja, kartu su nauju kūriniu fanai nesulaukė jokių žinių apie būsimą naują grupės albumą. Tikėkimės, kad jos mus pasieks jau netrukus…
Jei šiuo sunkiu, keistu laikotarpiu trūksta šventinės nuotaikos ir užsidarius namuose nesinori nieko švęsti, manoMUZIKA ateina į pagalbą. Mūsų kolektyvo nariai atrinko po penkias jiems labiausiais su žiema, sniegu ir šventėmis susijusias dainas, kurios tikimės sukurs reikiamą šventinę atmosferą.
Kadangi esame labai skirtingi, šis manoMIKSAS susideda iš labai įvairių kūrinių. Nuo John Lennon iki „AC/DC”, nuo „Coldplay” lyrikos iki „Linkin Park”, nuo „The Smashing Pumpkins” iki lietuvaičių „Skyders”. Jei bent viena šiame mikse esanti daina įkvėps optimizmo, įžiebs šypseną veide ir sukurs reikiamą nuotaiką, mūsų tikslas bus pasiektas 🙂 Gražių švenčių!
Nors „Coldplay“ penktadienį šventė savo debiutinio albumo „Parachutes“ išleidimo 20-ąsias metines, ne vien tik šiame įraše esantys tokie kūriniai kaip „Yellow“ ar „Trouble“ seniesiems grupės gerbėjams yra svarbiausi. Dažnas senosios Chriso Martino ir co. kūrybos gerbėjas, paprašytas įvardyti penkis mėgstamiausius grupės kūrinius, mažajame sąraše neabejotinai atrastų vietą ir 2005- aisiais išleistam grupės hitui „Fix You“. Šis kūrinys buvo įtrauktas į trečią „Coldplay“ albumą „X&Y” ir tapo vienu svarbiausiu visoje grupės gyvavimo epochoje, be kurio nepraeina nė vienas britų koncertas.
Pasaulyje yra galybė atlikėjų, bandžiusių sukurti „Fix You“ koverį. Prie šių atlikėjų sąrašo prisijungė ir Samas Smithas, neseniai įrašęs kūrinį gyvos sesijos metu.
Praėjusiais metais „Coldplay” išleido nuostabų albumą „Everyday Life”. Jame grupė nevengė politinių temų, o tai grupės gerbėjų gretose buvo sutikta nevienareikšmiškai.
Viena iš dainų, kuriose apstu socialinės ir politinės potekstės – daina „Trouble In Town”. Šiame kūrinyje „Coldplay” nagrinėja rasizmo ir policijos smurto temą.
Šiandien „Trouble In Town” jau turi ir savo naują vaizą.
Gyvų pasirodymų ciklas „The Tiny Desk Concert”, vykstančtis „NPR” studijoje, yra vienas gražiausių dalykų šiandieniniame muzikos pasaulyje. Šios itin mielos muzikinės sesijos nepraleido ir viena populiariausių šiandienos grupių, britų kolektyvas „Coldplay„.
Trumpame, 20 minučių trukmės pasirodyme „Coldplay” (drauge su pritariančių muzikantų kompanija) sugrojo penkias dainas: savo hitą „Viva La Vida”, naujo albumo „Everyday Life” dainas „Cry Cry Cry”, „Broken” ir „Champion Of The World” bei legendinio daininko Prince’o kūrinį „1999”.