experimental

Dancing Crow – Wasteland

Dancing Crow
„Dancing Crow”

Grupė “Dancing Crow” susikūrė 2008-aisiais metais, kai saujelė muzikantų nusprendė paeksperimentuoti ir sujungti kabareto bei tamsaus roko sąskambius. Šio eksperiment pasekmė –  kūryba, kurią patys atlikėjai vadina“goth’n’roll” stiliaus muzika. Šiandien “Dancing Crow” pristato savo naujausią vaizdo klipą dainai „Wasteland”.

„Wasteland“ – tai ne tik daina, bet ir vizualinė patirtis,l eidžianti pasinerti į vidinę sumaištį, kur realybė susipina su iliuzijomis. Klipe persipina skirtingi herojų gyvenimai – jie blaškosi tarp dabarties šešėlių, klaidžioja savo pasauliuose, bando rasti atsakymus, kurie vis išsprūsta iš rankų. Vizualiai klipas kuria teatrališką, truputį melancholišką, bet ir kartu žaismingą atmosferą. Gyvenimas čia tarsi žaidimas su savo pakilimais ir kritimais. Klipo finale, kai krenta paskutinė korta su žodžiais „We are all mad here“, lieka tik vienas klausimas: ar tiesa yra tik dar viena iliuzija?

Deafheaven – Magnolia

Deahfeaven

Ar jau Kalėdos? Regis, iki jų dar toli, tačiau jaučiuosi taip, lyg būčiau radusi didžiausią dovaną po egle. JAV grupė „Deafheaven” išleido singlą ir vaizdo klipą. Nemeluosiu, paskutinysis jų albumas „Infinite Granite” mane nuvylė, nes jame nebuvo to scream vokalo, sunkumo ir aršumo, kuris puikiai derėjo su saldžiais shoegaze’o rifais „Sunbather” ar „Ordinary Corrupt Human Love”. Todėl peržiūrėjusi naujausią atlikėjų vaizdo klipą aš tiesiog netveriu savo kailyje iš džiaugsmo. Vokalistas vėl screamina! Būgnų partija taško. Šiurpas bėga kūnu.

Tiesiog pažiūrėkit, paklausykit patys.

Godflesh – A World Lit Only By Dub

„Godflesh” yra industrinio metalo grupė iš Birmingamo, susibūrusi 1988 metais. Muzikos kritikų vertinami kaip vieni iš industrinio metalo įkūrėjų, atlikėjai perėjo nemažą kelią. Grupė iširo 2002 m, tačiau po nemenkos pertraukos 2010 m. vėl susibūrė. Britai pasirodė keliuose festivaliuose ir pradėjo kurti naują muziką.

Praėjusių metų pabaigoje jie išleido naują albumą „A World Lit Only By Dub”, kurį šiandien ir kviečiame perklausyti.

Chelsea Wolfe – Tunnel Lights

Chelsea Wolfe
Chelsea Wolfe

Gotikos dainų atlikėja Chelsea Wolfe išleido dar vieną singlą „Tunnel Lights“. Tai – jau trečiasis daininkės singlas iš jos septintojo studijinio įrašo „She Reaches Out to She Reaches Out to She“

„Tunnel Lights“ yra apie realų gyvenimą, o ne tiesiog pragyvenimą, tai apie tai, kaip reikia pabusti suvokus, kad merdėjai tamsoje, suprasti, laikas pradėti žengti žingsnius link šviesų, kurios padės išeiti iš tunelio“. – taip Wolfe apibūdina šį kūrinį.

„She Reaches Out to She Reaches Out to She“ išleidžiamas 2024 m. vasario 9 d.

Fever Ray – North

„Fever Ray” pasidalino kūrinio „North“ vaizdo įrašu, kurį kartu prodiusavo „Nine Inch Nails“ Trentas Reznoras ir Atticus Ross. Klipas nufilmuotas Švedijos tundroje.

Kovo mėnesį išleidusi albumą „Radical Romantics“, Fever Ray iki šiol pasidalijo „Kandy“ ir „Even It Out“ vaizdo įrašais.

Albumo dešimtmečio proga „Deafheaven” perleidžia „Sunbather”

„Deafheaven”

Amerikiečių grupės„Deafheaven“ šedevrui „Sunbather“ šiemet sukanka 10 metų, tad muzikantai pažymi šią progą specialiu jubiliejiniu pakartotiniu leidimu. Albumą visiškai remiksavo ir remasterino Jackas Shirley – tas pats prodiuseris, kuris dirbo prie orginaliojo albumo prieš dešimtmetį. Dienos šviesą naujoji albumo versija išvys lapkričio 17 dieną.

Ta proga kviečiame perklausyti perkurto kūrinio „Vertigo”, kurio atnaujintas skambesys hipnotizuoja ne ką mažiau nei prieš dešimt metų.

Chino Moreno „†††” („Kryžiai”) išleis naują albumą, duetas dalinasi vaizdo įrašu

††† (Crosses) – tai „Deftones” vokalisto Chino Moreno ir prodiuserio/multiinstrumentalisto Shawn Lopez duetas. Šiandien jie pasidalino žinia apie savo pirmąjį pilno ilgio albumą per beveik dešimtmetį. „Goodnight, God Bless, I Love U, Delete” dienos šviesą išvys spalio 13  dieną.

„Kai pradėjome dirbti su „Goodnight, God Bless, I Love U, Delete„, į mano gyvenimą atėjo daug daugiau šviesos“, – pranešime spaudai sakė Moreno. „Jaučiu daug daugiau optimizmo. Netgi tamsesnės temos yra labiau romantizuotos ir kyla ne iš nevilties.”

Projektas „†††” debiutavo 2014 m., o pernai duetas išleido šešių dainų EP „Permanent.Radiant“. Naujajame albume „svečiuosis” ir Robertas Smithas iš „The Cure”.

Naujas, kino klasikos įkvėptas „Sraigės efektas“ kūrinys „Tik Ėjimas“


Sraiges-Efektas-Ignas-Avizinis-15

„Sraigės efektas“

Instrumentinio- eksperimentinio roko trio groja tai, kas sudomins ir metalo, ir postroko ar eksperimentinio triukšmo
nevengiančius melomanus. Grupė pristatė jau du albumus –  „Monotonijos Anatomija“ (2015m.) ir „Snaigės Defektas“ (2018m.), o 2021m. pradžioje turėtų pasirodyti jų trečiasis albumas pavadinimu „Tik Ėjimas“.
Šiandien grupė pristato savo pirmąjį singlą ir titulinę trečiojo albumo dainą tuo pačiu pavadinimu – „Tik Ėjimas“, bei jam skirtą vaizdo klipą:

Grupė išduoda, kad kiekvienas naujo albumo kūrinys (jų bus 9) turės ypatingą savo vizualą  – devynis albumą lydinčius garso paveikslus.

Pirmasis jų – singlui „Tik Ėjimas“:

Sraigės efektas "Tik ėjimas"

Sraigės efektas „Tik ėjimas”

Taip pat „Sraigės efektas“ pasakoja, jog būsimo albumo pagrindu tapo eksperimentinis, beveik dviejų valandų trukmės garso takelis legendiniam švedų režisieriaus Benjamino Christenseno nebyliojo kino filmui „Ragana“, vienintelį kartą gyvai pristatytas ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“. Dalis beveik dviejų valandų trukmės „Sraigės efekto“ improvizacijos, įgarsinusios XX a. pradžios kino klasiką, nuguls ir į šiuo metu įrašinėjamą albumą „Tik ėjimas“. Ne išimtis – ir ką tik pristatytas singlas, savo ankstyviausia versija pirmąsyk suskambėjęs festivalio „Pirmoji banga“ metu.

„Sraigės efektas“ trečiajame grupės albume žada daugiau dėmesio skirti dainų tekstuose koduojamoms prasmėms, priešingai, nei ankstesniuose, besirėmusiuose instrumentinės muzikos ieškojimais.

„Rugpjūčio 21 d. pristatę singlą „Tik Ėjimas“, vasarą pabaigsime dviem koncertais, kuriais paminėsime pirmojo albumo „Monotonijos anatomija“ penkerių metų sukaktį. Po ilgos pertraukos grosime pirmojo albumo dainas ir du visiškai naujus kūrinius iš būsimo albumo“ –  sako grupė ir kviečia įvertinti kūrinį bei susimatyti Vilniuje, 22d. „Saulės Jėgainėje“ ir 26d. „LOFTE“.

P.S. dar negirdėjusiems pirmųjų grupės albumų- rekomenduojame:

Bon Iver grįžta: trys naujos dainos ir modernaus šokio spektaklis

Sekantys grupės „Bon Iver” veiklą puikiai žino, kad kai jos lyderis Justin Vernon nesidalina naujienomis, jis kažkur tyliai „kamputyje” užsiiminėja įvairiausiais prasmingais dalykais.

Pasirodo, šiemet be to, jog vėl neseniai pristatė naują muzikinį projektą su grupe „The National„, išliejo pamatus alternatyviai muzikos transliacijų platformai ir Viskonsino miškuose organizuoja savo unikalų „Eaux Claires” muzikos festivalį, jis dar ir prisidėjo prie modernaus šokio trupės „TU Dance” projekto „Come Through”.

Prisidėjo tiek, kad sukūrė šokio garso takelį. Nepaisant to, apie tai niekur nebuvo skelbta, apart šią savaitę tyliai „YouTube” patalpintų aukštos kokybės vaizdo įrašų iš šokio spektaklio. Viršuje – „SDIAH” („Shittiest Day In American History”), o apačioje „1867 Excerpt” bei „Naeem 2”

Jūsų dėmesiui – trys gyvo atlikimo vaizdo įrašai, modernus šokis ir trys naujos „Bon Iver” dainos.

Steve Hauschildt – Saccade (Feat. Julianna Barwick)

Nuo 2011 metų savo solinę karjerą pradėjęs buvęs grupės „Emeralds” narys Steve Hauschildt iki šiandien yra išleidęs keturis pilnus studijinius elektroninės muzikos albumus.

Paskutinis jų „Strands” pasirodė 2016 metais. Neseniai Steve Hauschildt paskelbė, kad dar šiemet, rugpjūčio 3 d., išleis naują darbą „Dissolvi” ir ta proga pristatė svajingą kūrinį „Saccade”, kuriame vokalinę partiją atlieka Julianna Barwick.

„Sigur Rós” pristato naują „begalinį” projektą „Liminal”

Sigur Rós” muzikos gerbėjai žino, jog kiekvienas naujas šių islandų projektas, kad ir koks ambientinis ir beribis bebūtų, stebina ir ryškiai matosi bet kokiame kontekste – jų eksperimentai net nebėra laikomi eksperimentais ir dažniausiai atrodo kaip norma.

Šiandien „Sigur Rós” pristato naują „eksperimentą” – muzikinį garsų ir melodijų rinkinį, projektą „Liminal”.

Grupės nariai „Liminal” apibūdina kaip begalinį skaitmeninį grojaraštį, „Sigur Rósišką ekosistemą, kuri sujungia galus tarp jau padarytų darbų bei tų, kurie dar tik vyks ateityje”. „Sigur Rós” teigia, jog šis grojaraštis visada liks nebaigtu projektu, nes tokia yra jo esmė – būti tiltu į nesibaigiančią išradimų begalybę”.

Grupės lyderis Jónsi teigia, kad „Liminal” įkūnija grupės kūrybos pagrindą. Albumą-grojaraštį įrašė ir toliau „tamsiame kambaryje” tarp koncertų, įrašų ir repeticijų kurs tik jis pats bei Paul Corley ir Alex Somers, žaisdami ir manipuliuodami garso efektais, vokalais ir įvairiausiais įrašais.

Šiandien „Liminal” jau galima rasti populiariausiose muzikos transliacijų platformose: https://smarturl.it/liminal.la

Taip pat – ir „Youtube”:

Kamasi Washington skelbia apie naują albumą ir pristato du kūrinius

Kamasi Washington vardas tapo ypač dažnai linksniuojamu ne tik džiazo pasaulyje, bet ir gerokai plačiau, prieš tris metus pasirodžius jo debiutiniam trijų dalių albumui „The Epic”.

Prieš kelias dienas JAV saksofono virtuozas pranešė žinią apie naują dviejų dalių albumą „Heaven And Earth”, kuris oficialiai bus išleistas birželio 22 dieną.

Kitą dieną po šios naujienos jis pasidalino ir pirmaisiais kūriniais: 8 minučių trukmės kūriniu „The Space Travelers Lullaby” iš „Heaven” ir beveik 10 minučių trukmės „Fists of Fury” iš „Earth”.

Kartu su kūriniais Kamasi Washington pasidalino ir juos pristatančiais video:

Į Lietuvą atvyksta BadBadNotGood

BadBadNotGood

Muzikinės svajonės Lietuvoje kuo toliau, tuo dažniau tampa realybe. Gausybę šviežios kokybiškos muzikos į Lietuvą jau atvežusi agentūra „8 Days A Week”, toliau pildo gerbėjų norus ir pristato vasaros planus – liepos 10 dieną Vilniaus universiteto botanikos sode koncertuos alternatyvaus džiazo kolektyvas iš Kanados „BadBadNotGood„.

Hip hopo muziką į džiazo šaknis sugrąžinantis kvartetas savo karjerą pradėjo 2010 metais, kai susibūrė studijų Toronte metu. Įrašę kelis žinomų kūrinių džiazo koverius, pavyzdžiui, Gucci Mane „Lemonade”, jie netruko išgarsėti ir jau po metų išleido savo debiutinį albumą „BBNG”. Nuo to laiko iki šiandien jie spėjo išleisti jau 4 studijinius albumus bei sudalyvauti daugybėje muzikinių projektų, o sceną koncertuoti kartu juos kviečia ryškiausi hip hop (ir ne tik) muzikos atlikėjai.

Naujausias „BadBadNotGood” albumas „IV” pasirodė 2016 metais ir sulaukęs daugybės kolegų ir kritikų pagyrų pateko į tų metų muzikos topų viršūnes.

„Sigur Rós“ Reikjavike: šiaurės pašvaistės muzikos pasaka

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

2017 buvo geri metai muzikai. Iš visų galimų muzikos patirčių metų pabaigai nutariau aplankyti „Sigur Rós“ koncertą Reikjavike. Tuo pačiu ir jų suorganizuotą festivalį „Norður og niður“.

Gerbiu ir mėgstu „Sigur Rós“, bet negalėčiau savęs priskirti prie užkietėjusių šios grupės gerbėjų. Man patinka albumai „Von“ (1997), „Með suð í eyrum við spilum endalaust“ (2007) ir „Valtari“ (2012), nepaprasto grožio filmas „Heima“ (2006) ir jo garso takelis, mačiau šią grupę 2013 metais festivalyje „Positivus“. Tačiau būtent perspektyva aplankyti „Sigur Rós“ gimtojoje Islandijoje nukonkuravo visus kitus metų pabaigos pasirinkimus. Ir kaip paaiškėjo, tai buvo labai labai geras sprendimas.

Grupę „Sigur Rós“ vertina muzikantai ir muzikos industrijos žmonės. Tai turbūt yra antras didžiausias Islandijos muzikos eksportas po Björk. Gruodžio pabaigoje keliavau į Islandiją pirmą kartą po 11 metų (nuo ten įvykusio „LT United“ pasirodymo Reikjavike). Šįkart su dviem lūkesčiais – pamatyti „Sigur Rós“ ir Šiaurės pašvaistę.

Tarp nuobodaus ir įdomaus balansuojantis jaukus, nedidelis ir pustuštis Reikjavikas iškart persmelkė savo atmosfera. Lagūnos krantinėje pastatyta koncertų ir konferencijų salė „Harpa“ tapo „Sigur Rós“ ir „Norður og niður“ (kas tiesiogiai išvertus šį pavadinimą reikštų„ į šiaurę ir žemyn“, o netiesiogiai – „viskas eina velniop“) namais.

Koncertų ir konferencijų salė „Harpa“ Islandijoje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Koncertų ir konferencijų salė „Harpa“ Islandijoje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Po vizito nuostabiojoje „Blue Lagoon“ teko suskubti į „Sigur Rós“ pasirodymą. Man teko pirmasis iš keturių grupės pasirodymų Reikjavike. Maniau, kad esu žmogus, kuris moka rašyti. Tačiau perteikti tą atmosferą, kurią sukūrė „Sigur Rós“ ir jos komanda, man trūksta žodžių. Buvo labai įtaigu, kosmiška, siurrealu… „X failai“, „Mulholland Drive“ ir „Twin Peaks“ susitiko čia ir dabar po Šiaurės dangaus skliautu.

Tikrai negalvojau, kad mano metų koncerto titulas spręsis paskutinėmis gruodžio dienomis. Jau ketinau geriausią 2017 metų koncertą rinkti iš Nicko Cave’o & „The Bad Seeds“, Bryano Ferry’io ar „Guns N’ Roses“ turų, tačiau paskutinę akimirką visus taškus ant „i“ sudėliojo… „Sigur Rós“. Pergalės rožės.

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Po šio koncerto prireikė kelių dienų susivokti ir atsigauti, susirinkti galvą atgal… Hipnozė, trapumas, jėga, meditacija, įtaiga, Deividas Lynčas, transcendentinė kelionė paraleliniais išmatavimais, Eyjafjallajökullio išsiveržimas ir Šiaurės pašvaistė – viskas viename ir su kaupu! Koncerto apšvietimas apskritai buvo iš kito pasaulio, jo atmosferos ir sprendimų nuotraukos net nepajėgios perteikti.

Grupė žaidė garsais nuo visiško minimalizmo iki orgazmo. Ji vienodai gerai klausėsi tiek užsimerkus, tiek atmerktomis akimis. Paprastai man nepatinka muzika be stuburo, ritmo, priedainių ir pragrojimų, tačiau „Sigur Rós“ turbūt yra geriausia grupė pasaulyje, kuriai tai tinka. Mano bičiulis iš „Ore.lt“ Domininkas Kunčinas „Sigur Rós“ pavadino ne tiek muzika, kiek audio patirtimi. Negaliu ginčytis, tik pritariamai linktelėti galva.

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Taip pat negaliu šiame rašinyje žongliruoti kūrinių pavadinimais, nes kai kuriuos sunku atskirti vieną nuo kito, bet visi jie vienodai įtaigūs, hipnotizuojantys, o ir islandiški pavadinimai nepadeda atsirinkti. Visgi ne pavadinimuose esmė – grupė pateikė dviejų dalių gurmanišką koncertinį išgyvenimą. Jei „Positivuse“ tarp ošiančių medžių ir jūros dvelksmo grupės pasirodymas labai patiko, tai čia jis buvo dar kelis kartus stipresnis. Neatremiamas.

Pirma dalis: „Á“, „Ekki Múkk“, „Glósóli“, „E-Bow“, „Dauðalagið“, „Fljótavík“, „Niður“, „Varða“. Antra dalis: „Óveður“, „Sæglópur“, „Ný Batterí“, „Vaka“, „Festival“, „Kveikur“, „Popplagið“. Penkiolika kūrinių. Bet dvi valandos magijos. Muzikos skambesys – nepriekaištingas, apšvietimas – tobulas. Prieš akis prabėgo gyvenimas, pažintys ir kelionės. Pabaigoje, kai grupė nusilenkė gerbėjams, plojimai netilo ilgai, o ekrane užsidegė islandiškas „Takk“ (taip, beje, vadinasi ir 2005 metų „Sigur Rós“ albumas).

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Likusias dienas Reikjavike buvo galimybė pasimėgauti eklektiška festivalio „Norður og niður“ programa – Kevino Shieldso (iš „My Bloody Valentine“), „Mogwai“, „Mammút“, „Peaches“, Mary Lattimore, Reikjanesbero muzikos mokyklos varpelių choro ir kitais pasirodymais, Jarviso Cockerio (iš „Pulp“) paskaita. Net imbierinių sausainių pasaulio čempionatu.

Islandijos laikas nuo Lietuvos skiriasi dviem valandomis. Net keista, bet praėjus beveik dviems savaitėms vis dar negaliu persijungti iš islandiško ritmo, kai vėlai teka saulė ir anksti leidžiasi, kai diena trunka keturias su trupučiu valandos. Ir, ko gero, geriausias laikas surašyti mintis apie koncertą būtent ir buvo pirma-antra valanda nakties islandišku laiku tyliai užsidėjus „Sigur Rós“ plokštelę fone. Tikiuosi, grįžti į lietuvišką laiko zoną būsiu užsidirbęs šiuo rašiniu.

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Akimirka iš Sigur Rós koncerto Reikjavike (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Tiesa… Ir apie Šiaurės pašvaistę. Svajonę pamatyti „Sigur Rós“ koncertą Islandijoje pavyko išpildyti, tačiau Šiaurės pašvaistės šios kelionės metu taip ir nepamačiau. Nors beveik visos naktys buvo giedros, bet Saulės vėjo aktyvumas tuo metu nebuvo pakankamas. Tačiau, turiu pripažinti, kad po „Sigur Rós“ koncerto jaučiuosi… ne tik pamatęs Šiaurės pašvaistę, bet ir ją pilnai išgyvenęs. Šios grupės muzika yra geriausias garso takelis šiam kosminiam šou. Ir net jei jo nepamatai akimis, muzika perteikia tą stebuklingą atmosferą. Grįžau į Lietuvą įsimylėjęs. Takk, „Sigur Rós“! Lauksiu kito karto.

Čia galima pamatyti „Sigur Rós“ koncerto „Harpoje“ ištrauką: manomuzika.lt/pusvalandis-su-sigur-ros-muzika/

Björk – Arisen My Senses

Tik ką naują albumą „Utopia”, kuris iškart užsitikrino vietą metų geriausiųjų sąrašuose, išleidusi Islandijos muzikos žvaigždė „Björk” šią savaitę pristatė naują muzikinį video kūriniui „Arisen My Senses”. Tiesa, vaizdo klipas buvo pristatytas tik „WeTransfer” svetainėje. Iki dabar.

Kartu su iš Venesuelos kilusiu kūrėju „Arca” įrašytas albumas – provokuojantis, stebinantis ir kartu nepaprastai švelnus.

Naują muzikinį video, kuris tik ką buvo įkeltas į „Youtube”, kūrė ilgametis „Arca” vizualinis partneris Jesse Kanda.

Tai jau ketvirtasis muzikinis video iš albumo „Utopia”. Kitus darbus galite rasti oficialiame atlikėjos „Youtube” kanale: y.t/bjork

Jack White – Servings and Portions from my Boarding House Reach

Advento laikotarpis kiekvieną dieną pažeria gerų naujienų iš seniai begirdėtų favoritų – prieš 3 dienas pasauliniai muzikos portalai pranešė apie Jack White sugrįžimą, kurio negalima praleisti pro akis tiek dėl paties Jack White, tiek dėl naujienos originalumo.

Naujai pasirodęs „Servings and Portions from my Boarding House Reach“ yra koliažas, kuris tiek vizualiai, tiek garsais galėtų patikti David Lynchui. Pasąmoninės žinutės su besimainančiais žodžiais, Sarah Palmer rankų panašumu, melancholiškai tamsiu mėlynumu, būdingu White‘o soliniams albumams ir trupiniais besimainančių muzikos stilių, atskirtų kakofonišku triukšmu, kelia klausimą: ar tai reali nauja daina iš netrukus pasirodysiančio šviežio albumo, ar tiesiog gerai sudėliota užuomina į naują White‘o darbą.

Vienu ar kitu atveju, „Servings and Portions“ yra meno kūrinys tinkamas galerijoms ir geidulį naujam albumui žadinantis koliažas iš dainų ir studijinių nuotraukų, darytų įrašų metu.

Björk – Blissing Me

Unikalioji islandų kūrėja Björk už kiek mažiau nei poros savaičių išleis itin laukiamą naują albumą „Utopia”, todėl jau po truputį pradeda dalintis pirmaisiais vaisiais. Tik ką pristatyta daina „Blissing Me” ir jai skirtas estetiškas, švelnus ir taip pat kaip Björk unikalus muzikinis vaizdo klipas.

Pirmą kartą per 21 metus „Radiohead” gyvai atliko savo dainą „I Promise”

Muzikos istorijoje auksiniu šriftu išgraviruotas „Radiohead” pavadinimas toks yra ne be priežasties. Daugiau nei trisdešimt metų gyvuojanti grupė per savo karjerą išleido 9 albumus, kurie pakeitė ne vieno žmogaus gyvenimą ir turėjo milžinišką įtaką roko muzikos srovės tėkmei.

Nepaisant gausybės oficialiai išleistų kūrinių, „Radiohead” savo archyvuose turi ir niekada fizinėje laikmenoje nepasirodžiusių dainų. Viena jų – „I Promise” – neseniai susilaukė didelio dėmesio, kai grupė paskelbė, jog ją išleis kartu su perleidžiama „Ok Computer” versija „OKNOTOK”. Ši daina netgi susilaukė jai skirto muzikinio video.

Ta proga, neseniai Osle vykusio koncerto metu „Radiohead” šią dainą atliko gyvai. Tai buvo pirmas gyvas „I Promise” atlikimas per pastaruosius 21 metus.

Radiohead” specialusis albumas „OKNOTOK” dienos šviesą išvys birželio 23 dieną.