Future Islands

Future Islands – The Fight

Visai neseniai iš Baltimorės kilusi, bet mylima iš šiapus balos grupė „Future Islands” paskelbė apie sugrįžimą su nauju albumu. Naujasis jų diskas skambiu, post-pandeminiu pavadinimu „People Who Aren’t There Anymore” pasirodys jau visai netrukus, sausio 26 dieną.

Šiandien kviečiame paklausyti naujos dainos iš šio albumo, įkūnijančios viską, už ką taip gerbiame „Future Islands” vyrukus. Taigi, švelni, melodinga – „The Fight”.

Future Islands – Last Christmas (Wham! Cover)

Nepaisant to, kad dar tik lapkričio pradžia, Kalėdų karštinė, panašu jau prasideda. Ji, tradiciškai, neaplenkia ir muzikos industrijos – grupės pristatinėja kalėdines dainas ir pradeda galvoti apie gražiausias metų šventes.

Mūsų itin mylimas kolektyvas „Future Islands” kalėdinei karštinei, regis, nusprendė pasiduoti vieni pirmųjų. Vakar Baltimorės kolektyvas pasidalino kalėdine daina. O jeigu tiksliau, tai jie sukūrė labai futureislandišką kultinio George’o Michael’o grupės „Wham” dainos „Last Christmas” koverį.

GYVAI: 18-a minučių su Future Islands

Future Islands“ 2020-ųjų pabaigoje išleido savo gražų darbą „As Long As You Are“. Albumo pristatymo kampaniją grupė iš Baltimorės tęsė  Setho Meyerso laidoje, Samuelis T. Herringas ir co. atliko dainą savo dainą „Plastic Beach“.

O visai neseniai „Future Islands“ sugrojo „Tiny Desk (Home) Concert“ koncertą. Grupė įsikūrė Baltimorės Carroll Baldwin Memorial Hall salėje ir atliko keturias dainas „Hit the Coast“, „The Painter“, „Thrill“ ir „Balance“.

Likus mėnesiui iki albumo pasirodymo, „Future Islands” pristato naują dainą

Prieš porą mėnesių „Future Islands” pradėjo savo naujo albumo teasinimo  darbus. Pristatydami dvi naujas dainas ( „For Sure” ir  „Thrill„) Baltimorės vyrukai ne tik sukėlė didelius lūkesčius, bet ir pagrįstai muzikos kritikams jų būsimą plokštelę leido vadinti „viena šių metų laukiamiausių”.

Taigi, nežinantiems (ar užmiršusiems) manoMUZIKA primena, kad 6-asis „Future Islands” įrašas vadinsis „As Long As You Are” ir pasirodys spalio 9 dieną. Plokštelę išleis „amžinasis” grupės leiblas „4AD”.

Šiandien Samuelio T. Herringo ketvertas pasidalino jau trečiuoju būsimo įrašo singlu – kompozicija „Moonlight”. Drauge su kūriniu dienos šviesą išvydo ir jo vaizdo klipas.

Spalį – naujas Future Islands albumas

future

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po dainos „For Sure“ pasirodymo, pagaliau turime žinių apie naująjį „Future Islands“ albumą. Naujasis diskas vadinsis „As Long As You Are“ ir turėtų pasirodyti spalio 9 dieną. Tai bus šeštasis albumas šios jau beveik 15 metų gyvuojančios grupės diskografijoje. Paskutinis jų albumas, „The Far Field“, pasirodė 2017-aisiais.

Kol kas nežinome, kas dar, be jau pristatytos dainos, suguls į šį albumą, tad kviečiame dar kartą pasiklausyti naujausiojo šios grupės kūrinio.

 

Nina Kinert – Chapped Lips (Feat. Samuel T. Herring)

Iki 2018 metų švedų muzikos kūrėjos Nina Kinert vardą dažniausiai matydavome pritariančiosios vokalistės vaidmeny kaip Nina K. Visgi šiemet kūrėja pribrendo šuoliui į solinę karjerą ir būtent šiandien išleidžia debiutinį albumą „Romantic”.

Kartu su albumu pristatomas antrasis singlas – ypatingas, nes jame svarbų vaidmenį atlieka ir „Future Islands” siela Samuel T. Herring.

Melodinga ir subtili daina „Chapped Lips” pristatoma kartu su muzikiniu video ir kviečia net nedvejojant perklausyti naują Nina Kinert albumą.

Padėsime:

Future Islands koncertas Vilniuje: muzikali spalio pabaiga pustuštėje erdvėje

2017-10-26 20-24-01 author Nendre Zilinskaite

Nuotrauka. N. Žilinskaitė

Paskutinį spalio ketvirtadienį Lietuva pasitiko neįprastai. Sostinėje esančioje “Compensa” koncertų salėje savo pasirodymą surengė “Future Islands” – grupė, kuriai pastaraisiais metais gerų žodžių negailėjo galybė žmonių.

Nepaisant to, kad ateities salos apie save davė žinoti daugiau kaip prieš dešimtmetį, jų vardas populiarumo aukštumas pasiekė 2014-aisiais, dienos šviesą išvydus grupės singlui “Seasons (Waiting On You)”. Ši daina tapo tokia populiari, kad paskelbus metų topus ji užkopė į aukščiausią poziciją tokiuose įtakinguose muzikos kanaluose kaip “NME”, “Pitchfork” ir “Spin”. Trumpiau tariant, “Seasons (Waiting On You)” nutiesė “Future Islands” kelią į taip ilgai siektą šlovės olimpą.

Šiemet išleidusi savo penktą studijinį albumą “The Far Field”, Baltimorės grupė leidosi į pasaulines gastroles. Viešėdami Europoje amerikiečiai buvo pakviesti ir į Lietuvą.

Deja, lietingas spalis populiariausios 2014 – ųjų dainos autoriams nežadėjo nieko gero. Prie “Compensos” nebuvo eilių, bilietų buvo galima gauti į valias, o išsvajotu sold-outu toil gražu nekvepėjo. Prie arenos buvo pilna laisvų vietų automobiliui pasistatyti, baruose tikrai nebuvo ankšta, o prasidėjus koncertui antras aukštas netgi nebuvo atidarytas. Tam tiesiog net nebuvo prasmės, mat ir pirmame aukšte buvo sočiai erdvės – vargu bau arenoje buvo daugiau kaip tūkstantis žmonių.

2017-10-26 20-30-15 author Nendre Zilinskaite

Nuotr. N. Žilinskaitė

Viena vertus, sunku patikėti (o kartu ir liūdna), kad šiuo metu populiarumo piką išgyvenantį kolektyvą susirenka pažiūrėti tiek mažai žmonių. Kita vertus, jau nuo pat pirmųjų pasirodymo akimirkų tapo akivaizdu, jog tai bus gera galimybė visiškai laisvai ir nevaržomai klausytis ir mėgautis gražia “Future Islands” muzika. Taigi, idėjiniai trūkumai buvo visiškai kompensuoti praktiniais, komfortą garantuojančiais privalumais.

Per koncertą Vilniuje Samuelio Herringo kolektyvas sugrojo daugiau kaip dvidešimt dainų. Todėl ištikimiausieji grupės gerbėjai (o jų tikrai buvo) tikrai nepasigedo “Future Islands” išpopuliarinusių perlų nuo “Ran” ar taip visų mėgstamo “Seasons (Waiting On You)” iki beveik prieš dešimtmetį išleistos nuostabios baladės “Little Dreamer”, skirtos, kaip pats Samuelis prisipažino, jo prarastai meilei.

Keli dalykai, kurių paskutinį spalio ketvirtadienį pritrūko salėje (neskaitant neužpildytų tuščių vietų) – tai palubėse kabantis disco kamuolys ir dūmų mašina. Du daiktai, galėję priversti pasijusti taip gerai, kaip galima pasijusti tik sentimentaliuose mokyklos šokiuose senoje aktų salėje. Būtent tokius pojūčius kėlė (ir kelia) “Future Islands” atliekama muzika, primenanti modernėjančią, bet kartu vis dar senove dvelkiančią praėjusio tūkstantmečio pabaigą.

IMG_3333

Future Islands koncertas

Synth pop muziką kuriantys amerikiečiai – kartais kiek vienodi ir nuspėjami. Jų muzika – nepretnzinga, tačiau labai nuoširdi, kelianti tą pozityvią “velnias, kaip šilta ir gražu” šypseną. Tačiau parastumą ir ritminį monotoniškumą su kaupu kompensuoja grupės lyderis Samuelis Herringas, paprasčiausiai neleidžiantis paskęsti ateities salų monotonijoje. Jo judesiai, atkaklumas ir nuoširdus darbas scenoje nepalieka abejingų. Ne veltui grupės pasirodymas Davido Lettermano laidoje (kur buvo atlikta daina “Seasons (Waiting On You)”) jau dabar yra vienas daugiausiai peržiūrų sulaukusių laidos muzikinių siužetų.

Vilniuje buvo nė kiek neprasčiau. Itin ekspresyvi, aktoriška ir labai manieringa Samuelio elgsena, jo šokiai ant scenos ir nuoširdus įsijautimas į muziką kaskart buvo palydimas publikos ovacijomis. Beje, bordiniais marškiniais pasidabinęs Samelis jau po kelių pirmų kūrinių buvo permirkęs prakaitu, o pasibaigus koncertui atrodė, kad jo marškiniai buvo tokie šlapi, jog juos galima tiesiog išgrežti… Jį stebėti velniškai įdomu, o jo pasirodymas ant scenos koncertą paverčia netikėtu performansu. Apskritai manau, kad S. Herringas – vienas įdomiausių ir šarmingiausių frontmenų visame pasaulyje, apie kurio neišsenkantį judesių arsenalą verta parašyti atskirus mokslinius darbus.

Baigusi koncertą grupė buvo priversta grįžti bisui. Nors publikos buvo mažai, vis dėlto ji buvo tokia pat nuoširdi ir užtikrinta, kokia yra “Future Islands” muzika. Tai buvo labai gražus ir jaukus paskutinio spalio koncertas.

Todėl tie, kurie praleido šį pasirodymą, nes tingėjo lietingą rudens vakarą trenktis į “Compensą”, turėtų graužtis nagus (visgi bilietai tikrai nebuvo brangūs). Na o tiems, kas grupės muzikos dar neatrado, bet netrukus tai padarys, belieka tik pavydėti mielo atradimo jausmo. Nes juos atrasti verta. Pamatyti – taip pat.

Džiaugiuosi, kad tai padaryti turėjau galimybę Lietuvoje.

manoMIKSAS 054: midsummer nights

Kaip visuomet – šiek tiek naujų, šiek tiek senų, nemažai lyriškų ir truputį šokti kviečiančių garsų. Tokių, kurie jau kurį laiką nedingsta iš mūsų klausomiausių grojaraščių, o muzikai nutilus – skamba galvoje.

Toks tas vasariškas manoMIKSAS.

Malonių muzikinių atradimų, kurie, tikimės, nepaleis bent iki vasaros pabaigos!

Kūrinių sąrašas:

  1. The xx – Say Something Loving
  2. The Chairman – How It Feels
  3. Condor Avenue – Noir
  4. Elbow – Kindling
  5. alt-J – Adeline
  6. Isaac Delusion – Mother Shelter
  7. Nathan Ball – Right Place
  8. Emmy The Great – Swimming Pool
  9. Leif Vollebekk – Into the Ether
  10. High Water – Changed the Locks
  11. Father John Misty – Real Love Baby
  12. Parcels – Gamesofluck
  13. SOHN – Conrad
  14. Royce – Beast
  15. Lea Porcelain – Bones
  16. Fufanu – Bad Rockets
  17. Future Islands – Ran
  18. SOULS – No More Water

 

 

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: balandis, 2017

ALBUMAI_balandis

Jeigu melomanai galėtų kalbėti apie muzikinius svajonių mėnesius, balandis neabejotinai galėtų tokiu vadintis. Itin derlingas mėnuo neabejotinai ištuštino ne vieno muzikos mylėtojo kišenę ir leido drąsiai džiaugtis naujais grojaraščių papildais spotify ar iTunes muzikinėse platformose.

Kadangi manoMUZIKOJE galioja šiokios tokios (kad ir nerašytos) taisyklės, visų balandžio mėnesio išleistų gėrių apžvelgti tikrai negalime. Tačiau keli įrašai, kuriuos, bent jau mūsų galva būtina perklausyti, privalo „nugulti“ ir balandžio geriausiųjų sąraše.

Taigi, čia – tie albumai, kurių praleisti ir neišgirsti (bent jau manoMUZIKOS nuomone) tikrai negalima.

VANCOUVER SLEEP CLINIC „Revival“

Nors Australijos jaunuolio Timo Bettinsono projektą „Vancouver Sleep Clinic“ mes sekame nuo neatmenamų 2013-ųjų, debiutinis jo pilnas albumas pasirodė tik šiemet. Prieš ketverius metus pasaulio eteryje pristatytas pirmasis muzikanto darbas „Vapour“ (kurį Timas sukūrė matematikos pamokoje) tapo didžiuoju proveržiu jo karjeroje. Po metų pasirodęs EP „Winter“ „Vancouver Sleep Clinic“ leido suburti rimtą gerbėjų ratą ne tik saulėtoje Australijoje, bet ir visame pasaulyje. Ne veltui tais pačiais metais į pirmą koncertinį turą juos pasikvietė  „London Grammar“.

Švelnus Timo falcetas, lyriška muzika ir itin jausmingos baladės turėtų patraukti dėmesį tų, kurie neabejingi tokiems atlikėjams kaip „The Japanese Hour“, „Ry X“ ar „Bon Iver“. Beje, klausant australo vokalinių gebėjimų tampa akivaizdu, kad „Bon Iver“ siela Justinas Vernonas jam daro beprotiškai didelę įtaką.

Debiutinam „Vancouver Sleep Clinic“ albumui žavesio priduoda ir tai, kad jį prodiusavo Al Shux – talentingas prodiuseris, dirbęs su Banks, Birdy ir Shura.

„Revival“ – dramatiškas ir labai dinamiškas įrašas. Jame daug lyrikos, įtampos ir išgyvenimų. Tai – ypatingai stipri Timo Bettinsono muzikinio kelio pradžia. Jeigu tokiu sparčiu žingsniu jis judės pirmyn, panašu, kad turime beužgimstančią didelę muzikos žvaigždę iš Australijos.

 

FATHER JOHN MISTY „Pure Comedy“

Talentingasis Joshas Tillmanas per savo karjerą grojo įvairiose grupėse. Žinoma, žymiausia iš jų – indie folko pažiba „Fleet Foxes“. Tačiau Tillmanas nusprendė spjauti į žinomumą ir atidavęs laisvę saviraiškai į rankas jis pradėjo savo solinę karjerą prisidengęs Father John Misty pseudonimu.

„Pure Comedy“ – jau trečioji solinė Father John Misty plokštelė. Ji turėjo pasirodyti dar sausio mėnesį, tačiau išleidimas buvo nukeltas į balandį. Ir tai atlikėjui išėjo tik į naudą, mat plokštelės poreikis buvo milžiniškas, apie Father John Misty rašė visi, kas netingėjo, o vienas po kito pristatomi nauji kūriniai žadino melomanų aistras ir žadėjo, kad naujas albumas bus tikrai vertas dėmesio.

Pažadai ir lūkesčiai nenuėjo veltui, o balandžio pradžioje pasirodęs diskas buvo nemenkas cukrus ant saldėsių ištroškusių muzikos mylėtojų širdžių.

„Pure Comedy“ sudaro 13 dainų. Ditirambus šiam dainų rinkiniui gieda visi kas netingi – „Mojo“, „NME“ ir „The Guardian“ jam skyrė aukščiausią įvertinimą, o „The Independent“, „Q“ ir „Rolling Stone“ įvertino 4 žvaigždutėmis iš penkių. Akivaizdu, kad šis įrašas užims aukštas pozicijas ir galutiniuose šių metų čartuose.

Šiek tiek Billy Joelio muziką (ir vokalą) primenantis Father John Misty albumas žavi ne tik nenuspėjamais muzikiniais piešiniais, bet ir tekstais, kuriuos Joshas Tillmanas kūrė neaišku nei kokioje stadijoje, nei kuriuo paros metu. Tačiau kai keisti tekstai pasigauna nuostabią muziką, sintezė gaunasi puiki.

Muzikaliai itin turtingas albumas, netikėtos muzikinės kulminacijos, retų instrumentų skambesys, fantastiškas Tillmano vokalas ir viso albumo nuotaika leidžia „Pure Comedy“ vadinti vienu didžiausių 2017-ųjų šedevru. Tai yra vienas iš tų albumų, kuris dėliojant galutinius metinius taškus ant „i“, galėtų būti 2017-ųjų prekiniu ženklu.

 

FUTURE ISLANDS „The Far Field“

Nors „Future Islands“ diskografijoje – 5 albumai, savo vardą ryškiausiomis raidėmis ši grupė įrašė 2014-ųjų plokštelės „Singles“ dėka.  O jei dar tiksliau –jie tapo itin populiarūs tada, kai viešojoje erdvėje pasirodė albume esanti daina „Seasons (Waiting On You)“. Pastarąją kompoziciją  geriausiu metų kūriniu pripažino „Pitchfork“, „NME“ ir „Spin“, taip iškeldami Baltimorės synth pop ketvertą į neregėtas aukštumas.

Šiandien „Future Islands“ – viena paklausiausių JAV grupių, kurią matyti savo scenoje trokšta daugelis festivalių organizatorių. Ir taip yra tikrai ne tik dėl vienos dainos ar keistų grupės lyderio  Samuelio T. Herringo judesių. „Future Islands“ muzika – kabina, užburia ir tikrai neprastai skamba gyvai. Beje, Lietuvos žmonės jau labai greitai galės tuo įsitikinti patys, mat grupė spalio 26 d. koncertuos sostinėje.

Balandį pasirodęs penktasis grupės įrašas „The Far Field“ – puikus įrodymas, kad vienas įdomiausių leiblų „4AD“ nesuklydo priglaudęs šį kolektyvą. Grupė „pagavo“ bangą, dėl kurios ją pamilo muzikos megėjai ir nieko nesivargindami visą naują albumą pakabino ant „Seasons (Waiting On You)“ sėkmės kabliuko. Graži melodija, graži aranžuotė, visiems atpažįstamas elektroninių klavišinių garsas ir įsimenama melodija – tokiu principu įrašyta didžioji dalis albume esančių kūrinių.

Debiutinė šio įrašo daina „Ran“ užkėlė lūkesčius, kad albumas bus geras. Lūkesčiai buvo pelnyti. Tiesa, tikėtis novatoriško žingsnio į priekį neverta, nes jo tiesiog nėra. Kita vertus, galbūt jo ir nereikia, mat ir taip akivaizdu, ką žmonės nori girdėti iš „Future Islands“. Tai jausdama grupė ir sukūrė hitų albumą. Taip, dainos jame pakankamai panašios, tačiau besiklausant 12 kūrinių plokštelės laikas tikrai neprailgs.

 

KENDRICK LAMAR „DAMN“

„DAMN“ yra kol kas geriausia vertinamas 2017 metų albumas visame pasaulyje. Įtakingiausių muzikos leidinių recenzijas ir vertinimus sisteminantis portalas paskelbė, kad bendras albumo vertinimas – 91 procentas. Tai – neįtikėtinai geras rezultatas, kuriuo retai gali pasigirti net ir itin populiarūs albumai. Todėl tam tikra prasme „DAMN“ yra nedidelis šio dešimtmečio šedevras.

Tiesa, taip buvo vadinamas ir prieš porą metų pasirodęs JAV reperio įrašas „To Pimp A Butterfly“, kuris šlavė visus įmanomus laurus. Todėl prieš paleidžiant į rinką naują plokštelę Kendrickas Lamaras turėjo rimtą iššūkį – sukurti bent jau ne prastesnį įrašą.

Ar jam tai pavyko? Vienareikšmiškai taip. Tai įrodo ne tik muzika, bet ir pardavimų pasiekimai. „DAMN“ debiutavo JAV perkamiausių albumų topų viršūnėje. Vien tik per pirmą savaitę šio albumo buvo parduota 353 tūks. fizinių kopijų, o perklausų skaičius internete siekė 340 milijonų. Tai kol kas geriausias pasiekimas anapus Atlanto šiais metais.

Beje, Jungtinėje Karalystėje „DAMN“ pasiekimai taip pat neprasti – diskas užkopė iki 2 UK TOP 40 vietos.

Vienas talentingiausių šio laikmečio atlikėjas ant prekystalio balandį padėjo šedevrą, kuris tinka ne tik hip hopo ar repo mylėtojams, bet ir universaliam klausytojui. Todėl neperklausyti „DAMN“ 2017-aisiais būtų viena didžiausių metų nuodėmių.

 

GORILLAZ „Humanz“

Kiekvienas „Gorillaz“ albumo išleidimas tampa ypatinga švente visam muzikos pasauliui. Na o tada, kai nuo paskutinės plokštelės pasirodymo praeina daugiau kaip 7 metai, šventė tampa dar didesnė.

Tiesa, dažniausiai piarinė albumo kampanija būna gerokai įdomesnė už patį įrašą (žinoma, visiškai nenuvertinant beveik prieš 20 metų sukurtos „Blur“ lyderio Damono Albarno ir Jamie Hewletto grupės). Todėl kai tik paaiškėjo, kad šiemet gorilos išleis albumą, muzikinio pasaulio dėmesio centras koncentravosi būtent į juos. Ir visa tai tikrai nenuėjo veltui.

Žingsnis po žingsnio Damonas Albarnas skelbė, kad šis albumas bus ypatingas. Tradiciškai, itin patraukli vizualinė koncepcija, netikėti sprendimai ir keisti muzikiniai viražai pristatytose keliose dainose kurstė dėmesį ir vertė laukti „Humanz“ pasirodymo maždaug taip, kaip tikintieji laukia šventosios dvasios apreiškimo.

Likus kelioms savaitėms iki albumo pasirodymo paaiškėjo, kad „Humanz“ svečių sąrašas iš tiesų įspūdingas. Drauge su grupe dainas įrašė  Vince StaplesPopcaanD.R.A.M.Grace JonesAnthony HamiltonDe La SoulDanny BrownKelelaMavis StaplesPusha T ir Benjamin Clementine.

Atrodo, ko daugiau reikėtų iki pilnos laimės ir albumo sėkmės? Hito? Galbūt, tačiau kalbant apie „Gorillaz“, D. Albarnui tai niekada nebuvo svarbiausias tikslas. Hito nebuvo ir 2010-ųjų albume „The Fall“, tačiau ir be jo metai grupei buvo itin sėkmingi.

Taip pat bus ir šįkart. Nepaisant to, kad tokios radijinės dainos kaip, pavyzdžiui „On Melancholy Hill“, nėra ir šiame albume, „Humanz“ yra įdomus, netikėtas ir stebinantis įrašas. Kartais jį norisi tiesiog išjungti ir nustoti tikrintis kantrybę, o kartais norisi klausytis nesustojant.

Ko gero toks ir buvo D. Albarno tikslas – šokiruoti ir neleisti nuspėti. Muzikine prasme jiems tai tikrai pavyko.

Na o kalbant apie vizualiąją albumo pusę, daug žodžių čia nereikia. Jie visada buvo išskirtiniai ir itin originalūs. Tas pats galioja ir kalbant apie „Humanz“. Vieninteliai tokie, nepakartojami ir nenukopijuojami – tokie yra animaciniai „Gorillaz“ herojai.

 

JOHN MAYER „The Search Of Everything“

Nors nuo paskutinio JAV lyriko, 7 „Grammy“ statulėlių savininko John Mayerio albumo praėjo daugiau kaip 4 metai, gitaros virtuozas ir švelniabalsis merginų numylėtinis niekur nuo didžiosios scenos nedingo. Koncertavo daug, kūrė daug, kol galiausiai nusprendė, jog atėjo metas naujam – jau septintam albumui.

Albumo reklaminė kampanija buvo gan netikėta – praėjusių metų lapkritį pasirodė pirmasis plokštelės singlas „Love On The Weekend“, kurį vėliau lydėjo dviejų EP pasirodymai, pavadinti „The Search Of Everything:Wave One“ ir „The Search Of Everything:Wave Two“ (atitinkamai sausio ir vasario mėnesį).

Naujoje hito „Your Body is a Wonderland“ kūrėjo plokštelėje – daug švelnių ir lyriškų garsų. Neįnoringa, bet labai melodinga ir miela muzika – gražus ramių vasaros vakarų garso takelis. Johnas Mayeris daro tai, ką geriausiai moka – švelnumu užburia ir įtraukia. Ir netgi nepaisant to, kad kritikai jam gerų žodžių šįkart pašykštėjo, manoMUZIKA duoda galva nukirsti sakydama, kad tokio žanro mylėtojai neatsispirs ir „The Search Of Everything“.