Spėjome jau pasiilgti kūrybingųjų „Interpol“ vyrukų – sunku patikėti, bet nuo paskutiniojo jų albumo pasirodymo praėjo jau ketveri metai. Bet turime jums gerų žinių – ką tik pasirodė naujausias jų kūrinys, pasipuošęs ir vaizdo klipu, o ir albumo neteks ilgai laukti – diskas „The Other Side of Make-Believe“ pasirodys jau liepos 15 dieną.
Grupės „Interpol“ singlą „Fine Mess“ išgirdome dar sausio mėnesį, tačiau tik šiandien paaiškėjo, kad jis buvo ne šiaip sau. Būtent taip, „A Fine Mess“, bus pavadintas grupės EP, pasirodysiantis šių metų gegužę. Na, o šiandien – antrasis jo kūrinys, „The Weekend”.
Vos pernai išleidę albumą „Marauder“, Interpol netikėtai grįžta su nauju kūriniu. Jūsų dėmesiui – energingas ir piktokas „Fine Mess“.
Rokeriai „Interpol“, prieš mėnesį išleidę albumą „Marauder“, tęsia naujojo disko pristatymo turą. Šį kartą jie lankėsi Maida Vale studijoje Londone, kur specialiai „BBC Radio 6 Music“ sugrojo dvi dainas – naująjį albumą pradedančią „If You Really Love Nothing“ bei „Pioneer to the Falls“ iš 2007-aisiais išleisto jų darbo „Our Love to Admire“.
Albumo viršelis
Ilgai laukėme ir pagaliau sulaukėme. Po 4 metų pertraukos naują albumą pristato Manheteno indie roko grupė „Interpol„.
Naujame, jau 6-ame amerikiečių albume „Marauder” – 13 naujų dainų. Dalį jų jau girdėjote manoMUZIKOJE, likusias nuo šiandien galite perklausyti ir internete.
Įrašą prodiusavo muzikos pasauliui puikiai pažįstamas prodiuseris Dave’as Fridmannas, kurios portfolio iš tiesų nuostabus – kūrėjas gali pasigirdi darbais su tokiais indie muzikos atlikėjais ir grupėmis kaip „The Flaming Lips”, „Tame Impala”, „MGMT”, „Mogwai”, „Mercury Rev.” ir galybe kitų.
„Marauder” išleido „Matador Records”.
Albumo „Marauder“ išleidimo išvakarėse „Interpol“ pristato trečiąjį singlą ir jam skirtą vaizdo klipą, o jame – staigmena, staigmena! – besilinksminantys aktoriai Kristen Stewart ir Finn Wittrock.
Praėjo jau šiek tiek laiko nuo žinios apie naująjį „Interpol“ albumą paskelbimą. Iki šiol girdėjome tik vieną dainą – pats laikas antrajam singlui.
Albumas „Marauder“ pasirodys jau kiek mažiau nei po mėnesio, rugpjūčio 24 dieną.
Grupė „Interpol“ paskelbė apie naujojo albumo išleidimą. Diskas „Marauder“ parduotuves ir grotuvus pasieks jau rugpjūčio 24 dieną. Tai šeštasis grupės albumas, pasirodysiantis po 4 metų pertraukos (jų albumas „El Pintor“ buvo išleistas 2014-aisiais).
Albume bus 13 dainų, jų sąrašą galite matyti čia:
01 If You Really Love Nothing
02 The Rover
03 Complications
04 Flight of Fancy
05 Stay in Touch
06 Interlude 1
07 Mountain Child
08 NYSMAW
09 Surveillance
10 Number 10
11 Party’s Over
12 Interlude 2
13 It Probably Matters
Kviečiame pasiklausyti pirmojo singlo, „The Rover“:
Mes mėgstam gerą muziką. Dar labiau mėgstam ja dalintis su jumis – kad galėtumėte džiaugtis kartu. Todėl šiandien, kartu su puikų muzikinį skonį turinčiais „Bushmills LIVE“, norime jus supažindinti su mūsų šalyje dar ne itin žinoma, tačiau daug gerų žodžių verta grupe „Motorama“.
Iš Rusijos, Rostovo prie Dono kilusių keturių vaikinų ir vienos merginos (beje, grojančios bosine gitara) muzikinė kelionė prasidėjo dar 2010 metais. Grupė pripažino, kad daug įtakos jų muzikai turėjo rusiškos 80-tųjų „new wave“ grupės bei britiškas indie-rock‘as.
2010 metų pavasarį išleistas pirmasis jų albumas „Alps“ sulaukė didelio susidomėjimo ir pagyrų ne tik iš Rusijos, bet ir iš visos Europos muzikos mėgėjų. Vokalistas Vladislav Parshin prasitarė, kad šis albumas buvo įrašytas visiškai savadarbiškai ir paprastai – draugo bute, su skolintomis gitaromis, paprasčiausiu mikrofonu, įrašant garsą į kompiuterį. Tenka pripažinti, kad rezultatas – stulbinantis.
2012 metų rudenį pasirodė antrasis pilnas jų albumas pavadinimu „Calendars“, kurį galima laikyti tiesiog puikiu „Alps“ tęsiniu, su jau puikiai atpažįstamomis ryškiomis ir melodingomis bosinės gitaros linijomis bei stipriu, žemu vyrišku vokalu.
Be šių albumų „Motorama“ turi sukaupusi nemažą išleistų singlų ir EP kolekciją : „Horse“, „Bear“, „Ghost“, „One Moment“, „Empty Bed“, „Eyes“, „She is There“.
Kitų metų sausio mėnesį grupė žada pristatyti savo trečiąjį pilną albumą, pavadinimu „Poverty“, kurio kūriniu „Dispersed Energy“ mes jau dalinomės ČIA. Net neabejojame, kad albumas bus vertas dėmesio, o galbūt ir ilgam užsiliks grojaraščiuose.
Drąsiai sakome, kad tai yra geriausias šių dienų Rusijos post-punk kolektyvas. Dažnai lyginama su „Joy Division“, grupė tikrai patiks „The Editors“, „Interpol“, „The National“, „The Drums“ ir panašaus skambesio mėgėjams.
Beje, praėjusią vasarą „Motorama“ turėjo nedidelį koncertą vieno Vilniaus hostelio kieme ir pasidalino puikiomis nuotraukomis iš viešnagės. Jas žiūrėkite ČIA.
Niujorko rokeriai „Interpol” savo penktą studijinį albumą „El Pintor” į muzikos parduotuves pristatys rugsėjo 8 dieną. Kartu su albumu planuodami ir koncertinį turą, amerikiečiai šiandien dalinasi šviežiu savo kūriniu „Ancient Ways”.
Amerikos roko grupė „Interpol” pristato naują vaizdo klipą. Kūrinys „All The Rage Back Home” – kompozicija iš rugsėjo pradžioje pasirodysiančio penkto studijinio kolektyvo įrašo „El Pintor”.
Visai neseniai pasaulį išvydo labai įdomus projektas, bendras amerikiečių indie rock grupės Interpol bei garsiojo „Twin Peaks” režisieriaus David Lynch darbas, trumpametražis filmas „I Touch A Red Button”, kuriame skamba Interpol kūrinys „Lights”.
Pirmą kartą klipas buvo parodytas kiek ankstėliau šiais metais, muzikinio festivalio „Coachella” metu.
Svarbu paminėti, kad patys Interpol atlikėjai suskubo paneigti tai, jog trumpasis filmas yra muzikinis klipas jų kūriniui. Kaip teigia patys atlikėjai, režisierius jiems tiesiog parodė filmą, o jie pasiūlė savo kūrinį kaip garso takelį, mat jis, kaip pasirodė abiejoms pusėms, puikiai tiko filmui.
Trumpą filmą galite peržiūrėti viršuje.
Trečiadienio vakarą važiavau į Antverpeną, norėdama išgirsti tokius „Interpol”, kokie jie yra įrašuose – užburiantys savo niūria nuotaika, melancholiški ir tamsūs. Norėjau suteikti jiems antrą šansą, kadangi pirmas, kai prieš keleta mėnesių pamačiau juos apšildančius „U2”, buvo iš tiesų nuviliantis…
Kai sužinojau, kad „Jutus” apšildys „Interpol”, labai apsidžiaugiau, kad man taip pasisekė – vienas koncertas ir dvi puikios grupės. Geriau ir būti negali! Bet „Interpol” pasirodymas Briuselio stadione buvo toks prastas, toks pilkas, nuobodus ir neįsimintinas (nors daugeliui ten buvusių jis įsiminė būtent savo prastumu), kad grįžusi namo puoliau klausyti jų įrašų, norėdama suvokti, kas nutiko – ar mano skonis taip pasikeitė, ar jie man tiesiog nebepatinka…
Perklausiau jų įrašus ir supratau: „Interpol” liko tokie patys ir, kas svarbiausia, aš juos tikrai vis dar mėgstu.
Taigi, pamačiusi, kad amerikos rokeriai pavasarį vėl sugrįžta į Belgiją (šį kartą – į Antverpeną), nutariau Paul’ui Banks’ui ir kompanijai suteikti antrą šansą. Juk dabar jie bus pagrindinės žvaigždės ir joks Bono neturėtų jiems sutrukdyti žibėti:)
Taigi, su pagalbine priemone – alaus stikline rankoje (dėl visa ko) – atsistojau netoli scenos laukti koncerto pradžios…
O pradžia buvo nebloga: pozityvo uždavė „Success”, po to sekė „Say Hello to the Angels” ( bent jau mano galva – rokenroliškiausia jų daina) ir tada „Narc” (nuostabus kūrinys, kurio negalima nemylėti). Po trijų, atrodytų, tobulų kūrinių, buvo sugrota pasakiška daina „Hands Away„, tačiau koncerte visiškai „nesuskambėjo”. Situaciją gelbėjo „Barricade”, tačiau ją ir vėl „pagadino” „Rest My Chemistry„.
Klausiausi jų ir galvojau: kad ir kokie jie bebūtų ypatingi, visgi ne visos „Interpol” dainos yra tinkamos koncertams. Kai kurios iš jų yra tobulos automobiliui, namams ar miškui, tačiau koncerte jos tiesiog “nesuskamba” (bet tai, žinoma, tik mano nuomonė). Visa laimė, kad jie turi nemažai kūrinių, puikiai skambančių gyvai – tai ir „Evil„, ir „C’mere”, ir „The Heinrich Maneuver”, ir mano mylimiausia „Slow Hands”, kuri užbaigė amerikiečių pasirodymą trečiadienį .
Ar „Interpol” pateisino antrą šansą? Ir taip, ir ne. Koncertas nebuvo vientisas – kartais dainos neskambėjo taip gerai, kaip jos skamba įrašuose, ir tai šiek tiek nuvylė. Tai nebuvo tas kartas, kai sulaikai kvapą nuo pirmo akordo ir pradedi vėl kvėpuoti tik koncertui pasibaigus. Tačiau jei manęs kas paklaustų, ar aš gailiuosi suteikusi jiems antrą šansą, atsakymas būtų vienareikšmis: Tikrai ne! Visgi, jie šiek tiek sužibėjo… Bet ar „duočiau” jiems trečią galimybę atsakyti būtų sunku… Ko gero visgi likčiau prie jų įrašų namuose.
Nors, kaip liaudies išmintis byloja, niekada negali žinoti….