Modest Mouse

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: birželis, 2021

manoNAUJIENA

Naujas mėnuo, nauji albumai! Nors liepos mėnuo keliauja į pabaigą, birželio mėnesio albumai negali būti užmiršti. Juk tarp jų technologijų motyvų apsuptas „Modest Mouse” albumas, tikras lyrikos perlas iš „Kings of Convenience”, sunkiojo metalo legendų „Darkthrone” įrašas ir indie gerbėjų nenuvilsiantis „Wolf Alice” darbas. Pasiklausykime!


Modest Mouse – The Golden Casket

Nors medžiagos naujam albumui „Modest Mouse“ turėjo 2015-aisiais, pasirodžius jų albumui „Strangers To Ourselves“, ir naujas diskas fanams buvo žadėtas „taip greitai kaip legaliai įmanoma“, turim ką turim – vėl gana ilgą, net šešerių metų pertrauką tarp albumų.

Grupės narys ir vizionierius Isaac Brock albumą „The Golden Casket“ pavadino optimistiniu, bet optimizmas jame yra labai jau „modestmousiškas“. I. Brock apdainuoja tai, kas jam rūpi – o rūpi jam daugybė dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad viskas skleidžia nematomas bangas. Apskritai, technologijų, smartfonų, smsų ir kitų technologijų motyvas vis pasirodo šiame albume, sukurdamas kone paranojišką nuotaiką. Tačiau tai ne technologijų smerkimas, greičiau bandymas susigyventi su jomis ir atrasti savo vietą tarp jų – tarp ilgo sąrašo dalykų dainoje „Transmitting Receiving“ randame eilutę „niekas šiam pasaulyje manęs nebegąsdina“.

Kitas I. Brockui svarbus dalykas – jo vaikai. Tos meilės išraiška albume – kūrinys „Lace Your Shoes“. Toks švelnus, balansuojantis ant sentimentalumo ribos. Bet ir čia netrūksta šešėlio – juk batraiščių užsirišimas tolygus išėjimui į pasaulį, kuriame tenka nuolat balansuoti tarp įvairių grėsmių ir pavojų. Toks ir yra šis albumas – balansuojantis tarp įvairių, atrodo, nesuderinamų dalykų. Bandantis rasti išeitį ir neprarasti vilties.

https://open.spotify.com/album/0hnwu9WUcXrL23w5WPrbOX?si=0cpIII67Rv6_2Q5BgstKCw&dl_branch=1


Kings Of Convenience – Peace Or Love

Duetas iš Norvegijos „Kings Of Convenience” nekepa albumų vieno po kito. Nuo paskutiniojo, 2009 metais išleisto „Declaration of Dependence” praėjo daugiau kaip 12 metų. Belaukdami gerbėjai turbūt jau prarado visas viltis. Tačiau grupė sugrįžo! Ir sugrįžo su trenksmu. Nors naujojo įrašo „Peace Or Love” tikrai negalėtume pavadinti trankiu. Visame albume vienintelė daina „Fever” yra su būgno ritmu. 

Naujasis „Peace Or Love” įrašas tai odė lyrikai. Akustinės gitaros, retkarčiais pasirodantys styginiai ir nepaprastai gražiai tarpusavyje derantys dueto balsai nuneša kažkur toli. Ten kur šilta, bangos svajingai muša į krantą, o vėjas maloniai vėsina. Muzika nepaprastai tinkanti vasaros metui. Norisi atverti langus ir mėgautis muzika, kuri skamba taip muzikaliai, kaip Baltijos jūros dugne gulintis gintaras.

O kai išgirstame „Love Is A Lonely Thing” nekyla abejonių, kad geresnio vokalo moteriškai partijai grupė parinkti negalėjo. Atlikėja Feist su savo krikštolo skaidrumo balsu taip gražiai įsilieja į kūrinį, kad lieka tik apgailestauti, kad jis baigiasi taip greitai. Gerai, kad yra dar vienas kūrinys „Catholic Country” su šios nuostabios atlikėjos balsu.

Muzika, kuri sušildo. Taip, jeigu reikėtų pristatyti keliais žodžiais apibūdintume šį albumą. Nors šią vasarą šilumos netrūksta, manome „Peace Or Love” bus puikus garso takelis palydint saulę, leidžiant vakarus laužo šviesoje ar palydint vasarą ir pasitinkant rudenį. Pasimėgaukite! 


Darkthrone „Eternal Hails……„

Norvegijos sunkiojo metalo veteranai „Darkthrone” vis dar vaikšto ta plonyte riba tarp populiarumo ir paribio. Šis Fenriz ir Nocturno Culto duetas yra legendinis. Jie gerai žinomi ir gerbiami sunkiojo metalo scenoje, tačiau jie ne „Metallica” ir ne „Sepultura”. Jie nerenka tūkstantinių arenų. Nieko panašaus. Tiesą sakant, jie iš vis nekoncertuoja. Ir ne tik tai… Iš esmės visos savo muzikinės karjeros eigoje „Darhthrone” sugebėjo, nepaisant žvėriško populiarumo, išlaikyti deramą atstumą tarp savęs ir klausytojų tokiu būdu savo labui kurdami tam tikrą grupės mistiką.

Naująjame albume „Eternal Hails……” grupė stebina savo gebėjimu sukurti kažką naujo pernelyg neišlipant iš komforto zonos. Albumas skamba naujai, nors gerai atpažįstama estetika, jungianti visus „Darkthrone” darbus išlieka nepakitusi. Naująjame „Darkthrone” albume rasime penkis kūrinius savo ilgiu ir struktūra kur kas artimesnius doom ar heavy metal žanrams, nei juodmetaliui. Nepaisant to šiame albume telpa viskas, ko iš „Darkthrone” galima tikėtis. Šaltis. Tarsi nuo katakombų sienų atsimušantys gitarų aidai. Tyčia prasta, bet klausymui tinkama įrašo kokybė… Ne paslaptis, jog „Darkthrone” yra viena Norwegian balck metal žanro pradininkių. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje jie kartu su savo tėvynainiais „Mayhem” ir „Burzum” suformavo tai, ką šiandien žinome, kaip Norvegiškojo juodojo metalo pagrindą. Ir nors “Darkthrone” jau seniai gerokai nutolo nuo savo šaknų ir praplėtė muzikinių žanrų sąrašą (jų palikime greta black metal taip pat rasime death metal, crust punk, doom ir kitų sunkiosios muzikos stilių užuominas), jie tą eklektišką skambesį sugeba apgaubti sava, puikiai atpažįstamą skraiste. Juodos spalvos.

Šis albumas įrašytas 2021-aisiais, bet laisvai galėtų būti iš 1992-ųjų. O tai savotiškai nostalgiška…


Wolf Alice – Blue Weekend

Grupė „Wolf Alice“ susibūrė Londone, 2010 – aisiais, tačiau savo pirmąjį studijinį albumą „My Love Is Cool“ išleido tik 2015 – aisiais. Ketveriukės debiutas buvo gerai priimtas ir viskas kilo tik aukštyn. Po poros metų pasirodžiusį antrąjį darbą „Visions of a Life“ grupė pristatė „apšildydami“ „Foo Fighters“, „Queens of the Stone Age“, bei Liam Gallagher viename iš jo koncertų. Viską vainikavo 2018 – ųjų rugsėjis, kai „Wolf Alice“ atsiėmė „Mercury Prizą” už metų albumą. 

Grupė maišo Alternative Rock, Dream Pop ir Indie Rock stilius ir jiems tai sekasi. Šį birželį jie dar kartą tai įrodė pristatydami trečiąjį savo albumą „Blue Weekend“, kurį puikiai įvertino ir kritikai, ir gerbėjai. „Blue Weekend“ išleisdo „DIRTY HIT“, o prodiusavo „Arcade Fire“ prodiuseris Marcus Dravs. Taip pat prie grupės ketverto – Ellie Rowsell (vokalas), Joff Oddie (gitara), Theo Ellis (bosinė gitara), Joel Amey (būgnai) – šiais metais prisijungė Ryan Malcom (klavišiniai). Su tuo albume „Blue Weekend“ girdisi tikrai daug instrumentalo / muzikos sluoksnių, apjungiami indie ir alternative rock bei 90-ųjų garsai/skambesys.

Galbūt alternatyvaus roko gerbėjai sakys, kad jiems tai popsas, galbūt jiems trūks draivo ar įdomesnių sprendimų, bet indie gerbėjai tikrai klausysis ir mėgausis mėgstama muzika. Nesvarbu kurią pusę palaikot, bet albumas – vertas pasiklausymo.

GYVAI: Modest Mouse – We Are Between

manoVIDEO

Neįtikėtina, bet nuo paskutinio „Modest Mouse“ albumo jau prabėgo šešeri metai – „Strangers to Ourselves“ buvo išleistas 2015-aisiais. O nuo šio penktadienio skaitliukas vėl suksis nuo nulio – pasirodys naujausias šių rokerių darbas, „The Golden Casket“.

Kad laukimas neprailgtų, kviečiame pasiklausyti gyvo dainos „We Are Between“ atlikimo, iš laidos „The Tonight Show Starring Jimmy Fallon“ studijos.

Modest Mouse pristato pirmąjį naujojo albumo singlą

manoDAINA, manoNAUJIENA

Sunku patikėti, bet nuo paskutiniojo „Modest Mouse“ albumo „Strangers To Ouerselves” išleidimo prabėgo jau šešeri metai! Pats laikas grįžti su naujuoju darbu, tiesa? Grupės nariai, matyt, irgi taip pamanė, ir naujas „Modest Mouse” albumas bus išleistas visai netrukus – iš kart po Joninių, birželio 25 dieną.

Jua yra žinomas ir albumo pavadinimas – „The Golden Casket”. Dar daugiau, grupė kartu su džiugia naujiena apie albumą pasidalino ir pirmu kūriniu iš jo. Kviečiame pasiklausyti „We Are Between“.

Modest Mouse – Ice Cream Party

manoDAINA

Su nauju kūriniu sugrįžę „Modest Mouse“ kviečia… į ledų vakarėlį. Būtent tokiais žodžiais prasideda jų naujoji daina „Ice Cream Party“. Ir tai net nėra „bajeris“ – „Modest Mouse“ skonio ledai iš tiesų egzistuoja, tik tam, kad jų paragautumėte, jums teks nusigauti iki Portlande esančios ledainės „Ruby Jewel“.

Su ledais ar be jų, labai džiaugiamės „Modest Mouse“ sugrįžimu ir laukiame dar.

Modest Mouse – Poison The Well

manoDAINA

Prieš savaitę rašėme apie prasidėjusį netikėtą laukimą – „Modest Mouse” paskelbė, kad išleis naują albumą ir pristatys pirmąją dainą. Pastarajam įvykiui atėjo TAS laikas.

Šįryt atsikėlę savo pašto dėžutėse radom šios JAV indie roko grupės kūrinį „Poison The Well”. Naujas albumas –  jau taip pat labai greitai.

Paskutinis pilnas studijinis „Modest Mouse” įrašas „Strangers to Ourselves“ pasirodė 2015-aisiais.

Naujas Modest Mouse singlas – po savaitės

manoDAINA

Neįtikėtina, kaip greitai bėga laikas. Paskutinį kartą apie „Modest Mouse“ girdėjome prieš 4 metus, 2015-aisiais, kuomet šis kolektyvas išleido albumą „Strangers to Ourselves“. Tačiau jie pasiruošę sugrįžti – jau kovo 29 dieną galėsime mėgautis naujuoju jų singlu, „Poison the Well“.

Taigi, studijinio įrašo teks palaukti dar savaitę, o nekantriausiems turime koncertinį versiją, įrašytą festivalio „Sasquatch” metu.

Modest Mouse – The Best Room

manoDAINA

Dar šiek tiek naujienų pažeria kolektyvas „Modest Mouse„. Kovo 3-ą dieną turėjęs pasirodyti jų albumas „Strangers To Ourselves“ bus išleistas šiek tiek vėliau nei planuota – kovo 17-ą dieną. O kol kas – grupė atskleidė jau trečiąją dainą iš naujojo albumo bei visą tracklistą:

01. Strangers To Ourselves
02. Lampshades On Fire
03. Shit In Your Cut
04. Pistol (A. Cunanan, Miami, FL. 1996)
05. Ansel
06. The Ground Walks, With Time In A Box
07. Coyotes
08. Pups To Dust
09. Sugar Boat
10. Wicked Campaign
11. Be Brave
12. God Is An Indian And You’re An Asshole
13. The Tortoise And The Tourist
14. The Best Room
15. Of Course We Know

Klausyti Negalima Užmiršti: Modest Mouse – The Lonesome Crowded West

manoBLOGAS

„Klausyti Negalima Užmiršti” – rašinių serija, kurios metu manoMUZIKA kolektyvas apžvelgs jiems įdomiausius, didžiausią įtaką padariusius, širdžiai mieliausius albumus ir įrašus. Stengdamiesi įdomiai aprašyti mūsų muzikinius favoritus mes skatiname ir jus, mieli skaitytojai, susipažinti su šiais dėmesio vertais muzikiniais darbais.

Kiekvienas iš mūsų muziką mylime dėl skirtingų priežasčių, nes vertiname ją skirtingai – pagal savo individualiai suformuotus kriterijus. Todėl vienas iš svarbiausių faktorių ir tiesiausias kelias į mano mėgstamiausių albumų sąrašus yra muzikos sugebėjimas klausytoją nukelti ten, kur jis dar nėra buvęs. Klausantis Sigur Ros prieš akis iškyla kvapą gniaužiantis Islandijos kraštovaizdis, pasinėrus į Burial kurtus elektroninius garsus jautiesi tarsi keliaudamas paryčiais po dar tik bundančias rytinio Londono gatves.  Dėl to šiam blogo įrašui bei galbūt naujai rašinių serijai pradėti pasirinkau Modest Mouse albumą „The Lonesome Crowded West“. Ne tik todėl, kad tai yra vienas iš mano mėgstamiausių visų laikų albumų, bet jis taip pat pakliūna į tą albumų kategoriją, kurie tave nukelia kažkur, kur dar nesi buvęs. O būtent klausantis šio albumo gali pajusti devinto dešimtmečio Vidurio Amerikos miestų bei miestelių dvasią.

„Modest Mouse“ – 1993 metais Issaquah, Vašingtone susikūręs alternatyvaus/indie roko kolektyvas. Idėjinis projekto lyderis buvo ir yra jų vokalistas bei gitaristas Isaac Brook. Muzikos fanų bei kritikų dėmesį jie patraukė jau 1996 metais išleidę savo debiutinį albumą „This Is A Long Drive For Someone With Nothing To Think About“. Jau iš pačios pirmos įrašo dainos matėsi, jog Isaac Brooks su draugais be muzikinio talento dar turi ir kai ką įdomaus pasakyti. Aš iki šiol nesuprantu, kaip grupelė aštuoniolikmečių sugebėjo parašyti TOKIĄ dainą, kaip „Dramamine“.Tačiau šį kart įrašas skirtas ne šiam albumui, bet po metų sekusiam „The Lonesome Crowded West“. Pripažinimas ir populiarumas atėjo ne iškart, tačiau po truputėlį  sklindant kalboms albumas susilaukė kultinio statuso pripažinimo bei yra laikomas vienu svarbiausiu devinto dešimtmečio indie roko albumu. Šiais laikais, kai žodis „indie“ atrodo, jog prarado bet kokią reikšmę, šis albumas kvėpuoja ta „DIY” (do-it-yourself) dvasia, kuri sklinda tiek iš tekstų, tiek iš pačios muzikos.

Puikiai prisimenu, jog pirma išgirsta Modest Mouse daina buvo akį traukiančiu pavadinimu – „Shit Luck“. Kaip septyniolikmečiui, kurio muzikinis supratimas dar tik formavosi tai buvo puiki įžanga į grupės kūrybą. Nerimtas, juokingas ir chaotiškas kūrinys atvėrė duris į likusį albumą. Iš pradžių jį tokiu ir laikiau – įdomaus skambesio roko albumu, kuris turėjo kelias puikias dainas, tačiau buvo neišbaigtas ir netgi sunkiai klausomas. Tačiau kiekvieną kart grįžtant prie šio albumo po truputėlį pradėjo ryškėti, kad kai kurios temos kartojasi visame albume: pyktis („Well, Cowboy Dan’s a major player in the cowboy scene/He goes to the reservation drinks and gets mean/He drove the desert, fired his rifle in the sky/And says, „God if I have to die you will have to die „), gėda, komercializacija, vienatvė („And it’s been a long time/Which agrees with this watch of mine/And I guess that I miss you/and I’m sorry if I dissed you“ ), nusivylimas pasauliu („Standing in the tall grass /Thinking nothing“) bei religija („Well Jesus Christ was an only child/He went down to the river/And he drank and smiled/And his dad was oh-so-mad“ ). Ir vis dėlto lygiagrečiai albume plėtojamos ir visiškai kontrastingos – meilės, vilties bei optimizmo temos.

Isaac Brook augo šalia Sietlo 9 dešimtmetyje ir matė pokyčius Amerikos priemiesčiuose – kuomet miestai buvo užstatyti prekybos centrais ( albumas savo pasivadinimą gavo tikrai jau ne „šiaip sau“), treilerių parkais (Trailer Thrash), mašinų stovėjimo aikštelėmis ( Convenient Parking). Net ir matydamas visa tai Issac negalėjo nuo to pabėgti („I didn’t move to the city, the city moved to me/
And I want out desperately /Can’t do it, not even if sober/Can’t get that engine turned over“).

Todėl nenuostabu, jog Modest Mouse kūryboje yra nemažai nostalgijos, cinizmo( Opinios were like kittens I was putting them away) ir … optimistiškos romantikos („I’ve got a girlfriend out of the city /I know I like her, I think she is pretty“). Sugebėjimas vienoje dainoje pereiti nuo pasaulio dėjimo į šuns dienas į švelnius meilės prisipažinimus visą laiką buvo tas kabliukas, kuris manęs nepaleisdavo ir skatindavo nuolat grįžti prie jų kūrybos. Kita priežastis, kodėl šis albumas ilgai užsibuvo mano rotacijoje – Isaac Brooks dainų tekstai. Apie jų meistriškumą net sunku rašyti, nes išsirinkti mėgstamiausias eilutes yra ne ką lengvesnė užduotis, nei sudarinėti metų pabaigos topus. Kiekvieną kart klausantis albumo atrasdavau 3 ar 4 naujas eilutes, kurios mane priversdavo pasukti galvą ar tiesiog prikaustydavo mano dėmesį. Modest Mouse tekstų nereikia ilgai analizuoti, kad suprastum jų reikšmę – Isaac‘as nesileidžia į ilgus filosofinius postringavimus ir nenaudoja krūvos metaforų. Žodžiai ar mintys, kurias jis reiškia, yra pakankamai paprasti, tačiau jie turi stiprų emocinį užtaisą.

Niekas Isaac Brooks nesumaišys su geriausiu vokalistu pasaulyje, tačiau visus savo žodžius jis pateikia su nuoširdžiausiomis emocijomis: „And it took a long time/I came clean with myself/I come clean out of love with my lover/I still love her/Loved her more when she used to be sober and I was kinder ). Puikus pavyzdys –„Styrofoam Boots/It‘s All Nice“ daina, kurioje kelios eilutės suskamba ypač įtikinamai vien tik dėl jo pastangų ir sugebėjimo perteikti savo jausmus.  Šiam albumui tikrai nereikėjo Fredžio Mercurio lygio vokalinių sugebėjimų – tai nebūtų derėję tiek prie įrašo muzikos, tiek prie jo idėjos. Paprastas, šiek tiek prikimęs, agresyvus, tačiau ir švelnus – toks Isaac Brooks balsas sugebėjo pilnai atskleisti dainų prasmę.

Kad ir kiek daug (labai daug!) gražių žodžių prirašiau apie ši įrašą, jis nėra tobulumo įsikūnijimas – albumo trukmė gerokai išpampusi (74 minutės), jis nenušlifuotas (Cowboy Dan), kartais chaotiškas ( jau minėtoji Shit Luck) ir bandantis bėgti į visas puses iš karto (Teeth Like God‘s Shoeshine). Tačiau būtent šie būdvardžiai  nusako ir tuometinę Amerikos būseną – tokią būseną, kurią Isaac‘as matė kasdieniniame gyvenime, ir kartu su savo grupe sugebėjo perkelti į savo tekstus bei melodijas.

Dainoje „Bankrupt On Selling” nuskambėję Isaaco žodžiai „‘I’ll go to college and I’ll learn some big words / And I’ll talk real loud / Goddamn right I’ll be heard / You’ll remember all the guys that said all those big words he must’ve / Learned in college” išsipildė – jo žodžiai ne tik buvo išgirsti, tačiau ir paliko nemažą pėdsaką amerikietiškojo indie roko scenoje. Net ir praėjus 16 metų nuo albumo išleidimo jis skamba įdomiai, o tekstuose nagrinėjamos problemos vis dar aktualios.

Pitchfork.tv pristato dokumentinį filmą apie „Modest Mouse” albumą „The Lonesome Crowded West”

manoNAUJIENA

Interneto muzikos televizija „Pitchfork.tv” pristatė savo gamybos filmą apie indie rock atstovų „Modest Mouse” 1997 metų albumą „The Lonesome Crowded West”. Tai jau antrasis dokumentinis filmas iš ciklo „Pitchfork Classic„. Pirmasis buvo skirtas grupės „Flaming Lips” albumui „The Soft Bulletin”.

Praslinkus penkiolikai metų po „The Lonesome Crowded West” pasirodymo, šis albumas tapo kultiniu ir yra nuolat įtraukiamas į geriausių devintojo dešimtmečio albumų topus. Tuo tarpu, „Modest Mouse” sulaukė pripažinimo ir plačiajame klausytojų tarpe iki dabar mėgaujasi šlove. Nepaisant to, šis dokumentinis filmas žiūrovams pateikia visai kitokią grupės pradžią – sekinančius koncertinius turus, siekiant praplėsti savo klausytojų gretas, sudėtingas sąlygas, kuriomis tekdavo įrašinėti albumus, nuolatinį pinigų trūkumą ir taip toliau. Vis dėl to, kad ir kokie sunkūs buvo išbandymai, grupė sugebėjo įrašyti „The Lonesome Crowded West” – albumą, kuris „Pitchfork.tv” pasirodė vertas bent keturiasdešimt penkių minučių trukmės dokumentinio filmo.

Visą dokumentinį filmą galite peržiūrėti ČIA.

 

Grupė "Modest Mouse"

Paskelbę apie grupės sudėties pokyčius Cold War Kids dovanoja dvi dainas

manoNAUJIENA

Aštuonis metus nekintančioje sudėtyje kūrusi indie rokerių ketveriukė „Cold War Kids“ praėjusią savaitę paskelbė, jog kolektyvą palieka gitaristas, klavišininkas ir pritariantis vokalistas Jonnie Russellas.

Cold War Kids (nuotr. iš grupės oficialaus Facebook profilio)

„Jonnie pajuto poreikį siekti mokslų ir privalėjo nustoti koncertuoti su mumis. Mes drauge nutarėme, kad atėjo metas jam palikti grupę. Įpėdiniu paliko mūsų draugą Danną Gallucci. Tikrai pasiilgsime Jonnie talento. „Cold War Kids“ esmė visuomet buvo stiprus grupės narių ryšys, bendra muzika, menas, patirtis, todėl niekaip ir niekuo negalėtumėm pakeisti Jonnie“ – atstovams spaudai pasakojo vokalistas Nathanas Willettas.

Grupė atskleidė, jog šiuo metu kuria medžiagą įrašui pasitelkę naująjį gitaristą. „Esame alkanesni nei kada iki šiol šviežiam skambesiui, muzikai ir esame be galo dėkingi mūsų gerbėjams už visokeriopą palaikymą“ – prisipažino „Cold War Kids“.

Netrukus po šios žinios išplatinimo spaudoje, grupė pristatė dvi naujas dainas drauge su vaizdo klipais – „Minimum Day“ bei „Minimum Mistake“. Nemokamai šiuos kūrinius galima atsisiųsti apsilankius oficialiame kolektyvo interneto puslapyje.

ManoMUZIKA primena, jog „Cold War Kids“ buvo pagrindinis, bet ne vienintelis Jonnie Russello muzikinis projektas – gitaristas dar groja „The Murder City Devils“ bei „Modest Mouse“ grupėse.

Išgirskite naują Mister Heavenly albumą

manoNAUJIENA

Šiandien amerikiečiai „Mister Heavenly” išleidžia savo debiutinį albumą „Out Of Love”. Darbas, kuris dienos šviesą išvysta manoMUZIKOS labai mylimos leidybinės kompanijos „Sub Pop” dėka atsirado internete ir jį jau dabar galite perklausyti nemokamai.

Nežinantiems, kas yra „Mister Heavenly”, manoMUZIKA informuoja, jog tai – kelių indie grupių (tarp kitko, visai neblogai pažįstamu muzikos mylėtojams) narių darinys. Kompaniją sudaro Nickas Thorburasnas („Islands”, o vėliau – „The Unicorns„), Ryanas Kattneris („Man Man„) ir Joe Plummeris („Modest Mouse„). Šios grupės pradžia siekia dar 2007- uosius, kuomet „Modest Mouse” ir „Man Man” kartu leidosi į koncertinį turą. Nickas ir Ryanas susitiko Filadelfijoje vėlyvaisiais „Islands” (o gal netgi geriau sakyti – ankstyvaisiais „The Unicorns”) laikais. Taip trijulė pradėjo kurti ir, kaip pamatėme šiandien, kūrybos vaisius yra tikrai pavykęs. Beje, ne veltui, kalbėdamas apie „Mister Heavenly”, Kattneris nuolat kartoja vieną frazę: „Visada galvojau, kad mūsų dviejų (Ryano ir Nicko – aut. past.) balsai sukurs didžiulį kontrastą ir, kas be ko, apims labai platų vokalinį diapazoną”. Kad jis buvo teisus galima nesunkiai įsitikinti…

Kokį stilių groja „Mister Heavenly”? Jei reikėtų manoMUZIKOS atsakymo – sakytumėm, kad lengvą melodingą ir gražų (įvairiais subžanrų prieskoniais pagardintą) roką. Tačiau paties kolektyvo nariai teigia, kad tai – “doom wop” ir klasikinio 1950- ųjų metų R&B mišinys.

Panašu, kad požiūriai ir muzikos interpretacijos stipriai skiriasi…

Bet kuriuo atveju, manoMUZIKA.lt tikrai LABAI rekomenduoja grupę „Mister Heavenly” ir jų debiutinį albumą „Out Of Love”.

Visą diską galite perklausyti viršuje.

 

 

Muzikos padangėje bręsta neįtikėtinas Modest Mouse ir Big Boi bendras albumas

manoNAUJIENA

Panašu, kad šiemet muzikos pasaulį gali sudrebinti netikėtas, tačiau labai ypatingas dviejų ypatingų muzikinių reiškinių susijungimas. Grupės „Outkast” lyderis Big Boi dirba kartu su kultine Virdžinijos indie roko grupe „Modest Mouse„.

Big Boi du kartus per pastarąją savaitę yra rašęs savo Twitterio profilyje apie tai, kad   jis su „Modest Mouse” inirtngai dirba prie naujojo rokerių albumo.

Muzikos portalas ‘Pitchfork” spėlioja, kad muzikantai nusprendė pabandyti dirbti kartu po praėjusių metų pažinties „Pitchfork” muzikos festivalyje.

Spėjimai tegul lieka spėjimais, o ManoMUZIKA prognozuoja, kad „Modest Mouse” ir Big Boi duetas gali tapti ne tik įdomiausiu bet ir vienu geriausiu šių metų muzikinių darbų. Dabar šeštojo amerikiečių studijinio darbo ManoMUZIKA.lt kolektyvas laukia dar labiau.