Ištisi septyneri metai – tiek laiko praėjo nuo paskutiniojo britų dainininkės PJ Harvey albumo, „The Hope Six Demolition Project”. Netrukus skaičiavimą pradėsime iš naujo – jau vasarą sulauksime dešimtojo PJ Harvey albumo. Naujas jos darbas vadinsis „I Inside the Old Year Dying” ir bus išleistas liepos 7-ą dieną.
Albumą, kurio įrašuose dalyvavo ilgamečiai PJ Harvey „bendradarbiai” John Parish ir Flood, pristato daina „A Child’s Question, August”.
Albumai
Nors vasara jau pradeda skaičiuoti paskutiniąsias savo šių metų egzistencijos dienas, visiems muzikos mylėtojams tai nėra vien tik liūdesio metas. Kodėl? Atsakymas čia labai paprastas: artėja svarbiausių šių metų albumų pasirodymų laikas, o po dažnai tylesnės vasaros laukia gerokai skambesnis ruduo.
Tačiau šįkart – ne apie vasaros refleksijas ar rudenio godas. Šįkart manoMUZIKOJE – tradicinė praėjusio mėnesio svarbiausių albumų apžvalga. Todėl mūsų žvilgznis krypsta į liepos mėnesį ir 6 albumus, išleistus būtent šiuo metu.
Honne „no song without you”
Britų lyriškos elektronikos duetą „Honne“ sekame ir mylime nuo jų debiuto 2014-aisiais. Tiesa, tąkart grupė išleido savo pirmuosius du nepilnus albumus. Debiutinis pilnas grupės įrašas „Warm On A Cold Night“ buvo išleistas 2016 – aisiais, dar po poros metų grupė grįžo su antru studijiniu įrašu „Love Me/Love Me Not“. Beje, mūsų itin mylima jų daina „Woman“ buvo išleista tais pačiais metais, kaip ir debiutinė plokštelė, tačiau į jokį albumą nepateko.
„Honne“ albumus leidžia kas dvejus metus. Nežinia, tai atsitiktinumas, ar dėsningumas, tačiau praėjus porai metų nuo antro įrašo, liepą „Honne“ tėkšteli trečią. Tradicija tapo ir tai, kad abi plokštelės pasirodė vasarą.
Jamesas Hatcheris ir Andy Clutterbuckas pasauliui dovanoja „No song without you“ – nuostabų vasarišką ir švelnų darbą, kuriame – net 14 naujų dainų. Tiesa, keturios iš jų – tarytum mažyčiai intarpai, kurių trukmė viso labo apie minutę.
Pristatydamas šitą albumą, duetas teigia, kad tai – mixtape‘as. Tačiau kad ir kas tai bebūtų, jų muzika gali atrasti vietą praktiškai kiekvieno švelnios elektroninės muzikos mylėtojo širdyje. Klausant „No song without you“, nepalieka nuojauta, kad gyvenimas nudažytas tik pozityviomis spalvomis, o problemų – kaip nebūta. Tai išties lengvas, švelnus ir labai svajingas įrašas, kurio tiesiog neįmanoma neįsimylėti.
Britų elektroninės muzikos duetas lieka ištikimas savo žanrui –vasariškai šviesi, stilinga ir tiesiog graži muzika yra tai, ko vasarą labiausiai reikia. Tada, kai skaisčiai šviečia saulė ir norisi mėgautis visais šiltojo metų sezono privalumais, žavi „Honne“ elektronika gali tapti bene pačiu geriausiu bičiuliu.
Fontaines D.C. „A Hero‘s Death”
Įrašyti gerą albumą, ypač tuomet, kai tik debiutuoji muzikinėje scenoje, atrodo velniškai sunku. Airiams Fontaines D.C. tai pavyko, nors kurį laiką jie buvo laikomi tiesiog „jaunesniaisiais IDLES broliais“. Tačiau po pernai išleisto itin sėkmingo disko „Dogrel“ (Mercury nominacija, „BBC Radio 6 Music“ ir „Rough Trade“ metų albumo titulai), grupės laukė dar vienas iššūkis – antrasis albumas.
„A Hero‘s Death“ skamba visiškai kitaip. Fontaines‘ai nenuėjo paprasčiausiu keliu ir nepradėjo kurpti kibių hitų a la „Boys In The Better Land“. Antrasis jų albumas brandesnis, ir, nors įrašytas Kalifornijoje – tamsesnis. Tačiau ši tamsa nėra slegianti, ji veikiau yra stiprybės šaltinis nei kažkas, ko reikėtų nusikratyti. „Life ain’t always empty“ – dainuojama titulinėje dainoje ir tai turbūt ir yra šio albumo leitmotyvas. Net sunku patikėti, kad tokia jauna grupė galėjo tiek paaugti per tokį trumpą laiką. Bet matyt tokia yra populiarumo kaina? Turi augti. Greitai.
Nicolas Jaar „Telas”
Nicolas Jaar niekada nebuvo tipinis elektroninės muzikos kūrėjas. Jis nesivaiko madų, o vysto atskirą, savitą audiovizualinę muzikos madą. Deramam įvertinimui jo darbai reikalauja dėmesio, susikaupimo ir atsidavimo, tuo pačiu netapdami ištempti ir nuobodūs. Toks yra ir naujasis, jau antrasis Nicolas Jaar darbas šiais metais. Trečias, jei skaičiuosime dar ir rinkinį, išleistą slapyvardžiu “Against All Logic”. Velniškai produktyvus kūrėjas.
“Telas” – subtiliai subalansuotas ir be galo gražus albumas. Šio albumo skambesys visoje Nicolas Jaar kūrybos retrospektyvoje kol kas artimiausias 2015 metais išleistam alternatyviam Sergejaus Parajanovo 1969’ųjų avangardinio filmo “The Colour of Pomegranates” garso takeliui. ”Telas” – tai keturios, daugiausiai instrumentinės, ambientinės, viena kitą papildančios muzikinės kelionės, plėtojančios ankstesniame, taip pat šiemet pasirodžiusiame albume “Cenizas” užkabintas ir pandemijos metu itin aktualias vienatvės ir socialinio atsiribojimo temas.
Naujame albume Nicolas Jaar ir toliau maloniai stebina savo gebėjimu muzikoje būti ne tik įvairiu, bet ir nuosekliu, įvairume nepamesti savo identiteto ir braižo. Žavinga, jog net ir pačia minimalistiškiausia muzika jis geba pasakyti be galo daug. Tai, būnant meno kūrėju, yra svarbiausia.
Lianne La Havas „Lianne La Havas”
Melodingų baladžių kūrėja iš Didžiosios Britanijos Lianne La Havas liepos mėnesį sugrįžo su trečiuoju savo albumu pavadinimu „Lianne La Havas”. Naujasis diskas išleistas po penkerių metų pertraukos. Kaip sako pati atlikėja: „Aš tiesiog pasinaudojau galimybe pailsėti. Mano gyvenime vyko daug dramos, streso ir pasikeitimų, dėl ko ir nusprendžiau per daug nesirūpinti rezultatais ir atitrūkti nuo visko”. Per tuos metus atlikėjos gyvenime įvyko asmeninė drama – išsiskyrimas, kuris ir paskatino naujojo albumo išleidimą.
Naujasis diskas susideda iš trijų kelionių. Pirmoji – subtiliai pasakoja apie džiaugsmingą naujų santykių pradžią. Antroji sukasi apie tamsųjį išsiskyrimo periodą. Ir trečioji kelionė veda per vienatvę link savęs ieškojimo. Atlikėja teigia, kad naująjį diską sukūrė tik po išsiskyrimo, nes negalėjo rašyti dainų, kai visas mintis užvaldė asmeniniai išgyvenimai. Ji turėjo sau duoti laiko nurimti ir pailsėti.
Naujasis įrašas susideda iš dvylikos dainų. Kas įdomu, jį pradeda daina „Bittersweet”, kuri ir užbaigia naująjį albumą. Taip tarsi patvirtinant atlikėjos žodžius, kad viskas sukasi ratu ir po visų išgyvenimų mes grįžtame tik dar stipresni. Albume yra labai gražus „Radiohead” dainos „Weird Fishes” koveris, taip pat daina „Read My Mind” sukurta kartu su britų atlikėju „Bruno Major”. Gražus, lyriškas, vientisas, pilnas asmeninių dramų, tačiau šviesus Lianne La Havas albumas tikrai ras vietą jos gerbėjų širdyse.
PJ Harvey „Dre-Demos”
Ne vieną garsiausią muzikos pasaulio apdovanojimą pelniusi kūrėja ir multi-instrumentalistė Polly Jean Harvey prieš metus pristatė savo pirmąjį labai teatrališką albumą „All About Eve“, o šiuos metus ji pradėjo savo muzikos perleidimo kampaniją.
Jos suburtas trio „PJ Harvey“ nuoširdžiai, su juodu humoru ir labai teatrališkai kalbėjo sekso, religijos, politikos ir kitomis temomis. 1992m. pasirodė pirmasis grupės albumas „Dry“, kuris buvo puikiai sutiktas kritikų ir surado vietą gerbėjų širdyse. Šis kūrėjos darbas buvo pati pradžia ir didelis postūmis karjeroje.
Liepą pasirodė šio debiutinio PJ Harvey albumo „neapdirbta“ versija „Dry – Demos“. Tik gitara ir Polly Jean Harvey vokalas. Daug daugiau dėmesio vokalui ir nebėra grunge skambesio. Linkstama prie blues, folk ir indie įtakų, bet dalis dainų skamba netgi šiurkščiau, atviriau ar teatrališkiau. Nežinia kuris albumas patiks labiau – originalas ar „Dry – Demos“, bet jos kūrybos gerbėjai tikrai vertins ir norės išgirsti. Rekomendacijos – jautresnė, svajingesnė vos girdimu vokalu pradedama kūrinio „Dress“ versija ir žaismingu vokalu, jo profesionalumu sužavinčios „Sheela Na Gig“ bei „Happy and Bleeding“.
Rufus Wainwright „Unfollow The Rules”
Po beveik dešimtmečio tylos, dainų kūrėjas ir muzikantas Rufusas Wainwrightas įrašė savo devintąjį studijinį albumą. Visgi atlikėjas šios pertraukos metu nenuobodžiavo: jis dirbo prie savo antrosios operos ir muziko Šekspyro sonetams kūrimo. Naujajame „Unfollow the Rules“ muzikantas grįžta prie savo šaknų – švelnios pop muzikos, nuo kurios ir prasidėjo dainų kūrėjo karjera.
Atlikėjui naujajame albume talkina daug garsių muzikantų. Čia pasirodo ne vienas, o net du talentingi būgnininkai – Jimas Keltneris ir Mattas Chamberlainas kartu su pasaulinio lygio prodiuseriu Mitchellu Froomu. Mattas Chamberlainas ir gitaristas Blake’as Millsas yra du neatsiejami dabartinės Bobo Dylano grupės muzikantai. Tad nenuostabu, kad šio kolektyvinio darbo rezultatas prikausto klausytojų dėmesį.
Albume „Unfollow the Rules“ Rufusas nepamiršta atiduoti duoklėms artimiesiems, kurie jį įkvėpė. Štai daina „Peaceful Afternoon“ – tai gitaros garsų vedina baladė, kurią atlikėjas dedikavo savo vyrui, o „My Little You“ – švelniu pianino skambesiu pripildyta daina, skirta jo devynmetei dukrai Vivai.
„Unfollow the Rules“ – tai švelnus dainų rinkinys, kuriame atsiskleidžia kūrėjo branda ir subtilus humoro jausmas. Nors šiame albume Wainwrightas išlaikė švelnaus roko motyvus, kuriais praturtinas paskutinysis atlikėjo studijinis 2012 m. albumas „Out of the Game“, „Unfollow the Rules“ yra kur kas švelnesnis ir svajingesnis. Bendras albumo sudaromas įspūdis – tai kančios, sąmojo ir išminties kupinas rinkinys, kuris praskaidrins karštą vasaros popietę.
Polly Harvey perdainuoja legendinę Nick’o Cave’o dainą „Red Right Hand“. Įrašas buvo padarytas specialiai antrajam serialo „Peaky Blinders“ sezonui.
Tai jau antras kartas, kai PJ Harvey imasi šio kūrinio – jos perdainuota „Red Right Hand“ buvo panaudota ir 2015-ųjų filmo „Crimson Peak“ garso takelyje.
Britų dainininkė PJ Harvey pasidalino nauju kūriniu. Dainą „The Crowded Cell“ galima išgirsti keturių dalių seriale „The Virtues“, o jei nežiūrite televizoriaus – taip pat ir pas mus. Kūrinių bus ir daugiau – PJ Harvey sukūrė garso takelį visoms keturioms serijoms.
Britų atlikėja PJ Harvey turi kuo didžiuotis. Faktas, kad ji – Jungtinės Karalystės rekordininkė, vienintelė atlikėja du kartus laimėjusi „Mercury” statulėlę – tik vienas iš visos galybės, kuriuos savo kraityje turi ši anglė.
Beveik 3 metus iš Polly Jean Harvey (toks tikrasis jos pilnas vardas) stovyklos negirdėjome nieko. Vakar vakaras šią tylą nutraukė.
PJ Harvey kuria muziką teatriniam seno gero draminio filmo „All About Eve” pastatymui. Filmas, kuris dienos šviesą išvydo dar 1950 metais, atgimsta nauju pavidalu, kuris, panašu ne ilgai trukus bus pristatytas Jungtinėje Karalystėje.
Pjesės garso takelyje – 12 naujų dainų. Šiandien PJ Harvey pristatė dvi iš jų – kompoziciją „Descending” ir drauge su Lily James atliktą dainą „The Moth”. Vienas kūrinys – viršuje, kitas – apačioje.
Anglų muzikantas, kompozitorius ir įrašų prodiuseris John Parish pasidalino daina iš ruošiamo išleisti albumo „Bird Dog Dante”. Kūrinys „Sorry for Your Loss“, kuriame galime išgirsti dažnos J. Parisho „bendradarbės“ PJ Harvey balsą, yra skirtas 2010-aisiais mirusiam jų bendram draugui, grupės „Sparklehorse“ lyderiui Markui Linkous.
Birželio 15 dieną pasirodysiantis albumas „Bird Dog Dante“ – tai pirmasis solinis J. Parisho darbas po 2013-aisiais išleisto disko „Screenplay“.
Praėjus dviem metams nuo paskutiniojo savo albumo „The Hope Six Demolition Project“ britų muzikos karalienė PJ Harvey dalinasi nauja daina.
Tiesa, greičiausiai tai nėra pirmoji naujojo disko kregždė – kūrinį „An Acre of Land“, liaudies dainos koverį, Polly Jean paruošė netrukus pasirodysiančio filmo „Dark River” garso takeliui.
Britė PJ Harvey vakar vakare apsilankė TV laidoje „The Late Show with Stephen Colbert„. Čia muzikantė gyvai atliko savo kūrinį „The Community Of Hope”.
BBC Radio 4 radijo dramoje „On Kosovo Field“, įkvėptoje dainininkės PJ Harvey Kosove rašytų dienoraščių, debiutavo anksčiau neskelbtas jos kūrinys, „Dance on the Mountain“. Dainos įrašas – aukščiau.
Per pastarąją savaitę dienos šviesą išvydo ne vienas manoMUZIKOS ypatingai lauktas albumas. Dalis jų jau atsirado ir spotify platformoje. Todėl šiandien, ieškant naujos muzikos artėjančio savaitgalio proga, siūlome Jums perklausyti tris per pastarąsias 7 dienas pasisrodžiusius albumus, kurių (ginkdie!) šiemet neišgirsti nevalia!
„M83” – JUNK
Po 4 metų pertraukos „M83“ į pasaulį paleidžia naują muzikinį vaiką, kuris vadinasi „Junk“. Septintasis studijinis prancūzo įrašas muzikos parduotuves pasiekė balandžio 8 dieną. manoMUZIKOS skaitytojai jau turėjo progos išgirsti kelis pirmus prancūzo kūrinius – „Go!” ir „Solitude”. Čia – visas albumas, apie kurį pastarosiomis dienomis interneto platybėse kalbama iš tiesų beprotiškai dažnai.
PJ Harvey – „The Hope Six Demolition Projecct”
Vienintelė istorijoje britė, savo kolekcijoje turinti du „Mercury” apdovanojimus, po penkerių metų drioksteli dar vieną šedevrą. Ne vienas Jungtinės Karalystės muzikos kritikas devintąjį muzikantės albumą ilgą laiką vadino vienu laukiamiausių šių metų albumu. Ar jis atneš trečią „Mercury”? Pagyvensime – pamatysime. O dabar tiesiog pasimėgaukime dar vienu fenomenaliu (šiandien muzikos parduotuves pasieksiančiu) PJ Harvey įrašu.
„Frightened Rabbit” – Painting of a Panic Attack
Nepaisant to, kad škotų grynojo indie roko atstovai „Frightened Rabbit” groja jau daugiau kaip 13 metų, panašu, kad būtent šis – penktasis kolektyvo įrašas taps grupės tramplinu į plačiuosius vandenis. Apie juos rašo dideji muzikos portalai visame pasaulyje, jų muziką myli vis daugiau žmonių, o melodinga, gitarinė ir graži kūryba nepalieka abejingų tų žmonių, kurie vis dar sentimentaliai prisimena XXI a. pirmuosius metus, kuomet „Killers”, „Coldplay”, Keane ir „Stereophonics” diktavo kokybiško pop/indie roko madas.
Balandžio 15 dieną savo naują albumą išleis britų žvaigždė PJ Harvey. Albume, kuris vadinsis „The Hope Six Demolition Project”, bus galima rasti ir dainą „The Wheel”. Būtent jai sukurtas vaizdo klipas ką tik buvo pristatytas internete.
PJ Harvey – kol kas vienintelė atlikėja muzikos istorijoje , savo kolekcijoje turinti dvi „Mercury” statulėles. Šiandien ji sugrįžta su šviežia daina „Shaker Aamer”.
Kūrinys pavadintas Didžiosios Britanijos piliečio Shaker Aamer, 11 metų be teismo laikytam Gvantanamo kalėjime, garbei.
Nuo 1955-tųjų kiekvieną pavasarį, gegužę, vyksta prestižiniai „The Ivors“ („Ivor Novello Awards“) apdovanojimai, kurie yra pavadinti Davido Ivoro Davieso (velsų kompozitoriaus, kūrėjo, atlikėjo ir aktoriaus) garbei. Renginį pristato ir laimėtojus renka „BASCA“ (the British Academy of Songwriters, Composers and Authors) – profesinė organizacija, vienijanti daugiau negu 2000 narių ir dėmesį skirianti būtent britų muzikos kūrybai.
Lygiai po mėnesio, t.y. gegužės 17-tąją įvyks 57-tasis „The Ivors“ apdovanojimų vakaras, kurio pabaigoje bus išdalintos pripažinimo statulėlės, na, o iki tol manoMUZIKA.lt siūlo pažvelgti į nominantų sąrašą:
Geriausia daina (muzika ir žodžiai):
Adele – „Rolling In The Deep“
„Florence + The Machine“ – „Shake It Out“
Geriausia šiuolaikinė daina:
„Nero“ – „Promises“
James Blake – „The Wilhelm Scream“
Geriausias pagrindinis filmo garso takelis
Harry Gregson-Williams / Matthew Herbert – „Life In A Day“
Alex Heffes – „The First Grader“
Jonny Greenwood – „We Need To Talk About Kevin“
Geriausias televizijos serialo/filmo garso takelis
Mark Russell – „Leonardo“
Paul Englishby – „Page Eight“
Martin Phipps – „The Shadow Line“
Daugiausiai kartų skambėjęs kūrinys
Adele – „Rolling In The Deep“
„Take That“ – „The Flood“
Geriausias albumas
Adele – „21“
Kate Bush – „50 Words For Snow“
PJ Harvey – „Let England Shake“
Mark Linkous (nuotr. iš sparklehorse.com)
„Sparklehorse“ buvo indie roko grupė iš Amerikos, kurią sudarė vienintelis pastovus narys dainų kūrėjas bei atlikėjas, multiinstrumentalistas, prodiuseris Markas Linkousas ir kiti įvairūs kviestiniai muzikantai. Buvo, nes 2010 metų kovo 6 dieną Linkousas savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Taip 47-erių metų Markas nutraukė ir penkioliką metų gyvavusios grupės veiklą.
Per visą kūrybos laikotarpį grupė išleido šešis gausiai kritikų išliaupsintus studijinius albumus, bendradarbiavimo su Tomu Waitsu, Pj Harvey, Nina Persson („The Cardigans“), Danieliu Johnstonu, Iggy Popu, „Danger Mouse“ ir kitais.
Viršuje esanti „Heart Of Darkness“ yra iš debiutinio grupės albumo pavadinimu „Vivadixiesubmarinetransmissionplot“, pasirodžiusio 1995-aisiais. Beje, iš karto po šio įrašo išleidimo „Sparklehorse“ leidosi į Europos koncertinį turą kartu su „Radiohead“. Vieną vakarą Linkousas perdozavo antidepresantų, valiumo, alkoholio ir heroino mišiniu, susmuko be samonės parietęs kojas po savimi ir prabuvo taip 14 valandų. Pakėlus atlikėją porai minučių sustojo širdis, o viso to padariniuose Markas nevaldė abiejų kojų pusę metų.
Oficialiame talentingojo atlikėjo interneto puslapyje iki šiol guli jo šeimos ir draugų liūdesį išreiškianti žinia: „Su didžiulia širdgėla dalinamės su jumis žiniomis, jog mūsų brangus draugas ir šeimos narys – Markas Linkousas – šiandien pats sau atėmė gyvybę. Mes esame dėkingi už laiką, kurį jis praleido su mumis ir visuomet nešiosimės jį savo širdyse. Lai jo kelionė būna taiki, laiminga ir laisva. Yra dangus ir yra žvaigždė, skirta Tau“.
PJ Harvey laimi MERCURY (nuotr. Luke Macgregor/Reuters)
Vakar vėlai vakare buvo įteiktas bene presitžiškiausias senojo žemyno apdovanojimas – MERCURY statulėlė geriausio Didžiosios Britanijos albumo autoriui. Šiemet geriausiu albumu pripažintas po ketverių metų pertraukos išleistas britės PJ Harvey įrašas „Let England Shake”.
PJ Harvey albumas aplenkė likusius 11 konkurentų, tarp kurių buvo „Elbow„, James Blake, „Metronomy”, Adele, „Everything Everything” ir kiti.
Beje, šiandien albumo „Let England Shake” pardavimai Jungtinėje Karalystėje padidėjo net 1000 procentų.
Atlikėja tapo pirmuoju du kartus laimėjusiu MERCURY
žmogumi. Lygiai prieš 10 metų ji buvo apdovanota MERCURY už albumą „Stories From The City, Stories From The Sea”. Beje, tąkart tarp muzikantės konkurentų taip pat buvo šiemetiniai varžovai grupė „Elbow”.
ManoMUZIKA primena, kad MERCURY apdovanojimo istorija prasideda 1992 metais. Prestižiniu apdovanojimu jis laikomas todėl, kad jo nugalėtoją lemia ne įprasti muzikos mylėtojai, o pačios muzikos industrijos atstovai.
PJ Harvey išleido albumą, kuriame sudėti visos jos naujausio albumo „Let England Shake” dainų video klipai.
Vaizdo klipai, kuriuos sukūrė Seamus Murphy, yra patalpinti atlikėjos internetinėje svetainėje www.pjharvey.net. Tinklalapyje kol kas nėra vienintėlės albumo dainos „All & Everyone” video, tačiau jis turėtų pasidrodyti jau kitą savaitę.
Po 9 metų pertraukos išleistą PJ Harvey albumą prodiusavo prodiuseris Flood, dirbęs su tokiomis grupėmis, kaip „U2„, „Depeche Mode„, „Editors” ir kitais. Beje, specialiame interviu ManoMUZIKAI, grupės „Editors” būgnininkas Ed’as Lay’us, Flood pavadino „muzikos genijumi ir svajonių prodiuseriu”. Visą interviu su juo galite rasti čia