„The Late Call” vardas mums ypatingas dėl kelių priežasčių. Didžioji jų dalis – muzikinės. Johanneso Mayerio lyrika, muzikinis sentimentalumas ir trapumas yra tai, kas dažnai papuošia mūsų rudens ar žiemos namų muzikinę aplinką. Tačiau yra dar viena priežastis, kurios galbūt nežino daugelis. Būtent nuo „The Late Call” dainos „Fribourg” prieš beveik 10 metų prasidėjo manoMUZIKOS egzistencija. Kitaip tariant, šios dainos pristatymas buvo pirmasis mūsų portalo įrašas. Jei netyčia įdomu, jį galite perskaityti ČIA.
Taigi, nuo tos akimirkos „The Late Call” buvo dažnas mūsų gyvenimo pakeleivis kurio naujais muzikiniais atradimais kartkartėmis vis stengdavomės pasidalinti. Šįkart atėjo metas būtent tokiai akimirkai.
Nepaisant to, kad Stokholme gyvenantis Johannesas negali pasigirti didžiuliu populiarumu ar milijoniniu sekėjų skaičiu, jo muzika – nuostabi. Be to, jis ką tik pristatė naują albumą. Plokštelė „Your Best Friend is the Night” pasirodė praėjus 5 metams nuo prieš tai buvusio albumo „Golden”.
Naujasis įrašas, kuriame lyrikos mylėtojai ras 10 dainų, – jau penktasis „The Late Call” diskografijoje. Jame – beprotiškai daug lyrikos, sentimentų ir trapios muzikinės nostalgijos. Kita vertus, būtent tai ir yra stiprioji Johanneso Mayerio muzikinė pusė – atlikėjas ne kartą sakė, kad jam svarbu išjausti kiekvieną natą.
„Your Best Friend is the Night” dominuoja pianinas ir pasakiškai švelnus Johanneso balsas. Tai muzika, kuri neįpareigoja, tačiau kartu leidžia pajusti namų (ar tiesiog situacijos) jaukumą. Tai nuostabus lyrikos, švelnumo, lengvo judesio ir sentimentalios nostalgijos mišinys, kuris, artėjant tamsioms rudeniškoms dienoms, kasdienybę gali nuspalvinti ypatingomis spalvomis.
Stokholme kuriantis anglakalbis vokietis Johannesas Mayeris muzikos visuomenei kur kas geriau žinomas projekto „The Late Call” vardu. Nuostabios dainos „Fribourg” dėka išgarsėjęs Mayeris šiandien pristatė vaizdo klipą savo naujausiai dainai „Carry”.
Kūrinys „Carry” – tai trečiojo grupės disko „Golden” pirmasis šauklys. Albumas „Golden” dienos šviesą išvys balandžio 9 dieną.
Norime pranešti, kad konkursas baigėsi, o nugalėtojus išaiškino speciali iš Japonijos, Filipinų ir Džibučio įmonių konsorciumo specialiai šiam konkursui pagaminta burtų traukimo mašina.
Dovanojame 2 albumo „Pale Morning Light” kopijas, kurios atitenka:
Rimai Vaniarchinai
ir
Silverijai Labins
Su laimingosiomis susisieksime asmeniškai.
Labai dėkojame visiems dalyvavusiems ir dalyvavusioms, siunčiame „The Late Call” lyderio Johanneso Mayerio linkėjimus ir pažadame, jog artimiausiu metu pradžiuginsime dar vienu išskirtiniu konkursu.
manoMUZIKOS atrastas ir labai mylimas išeivio iš Vokietijos Johanneso Mayerio projektas „The Late Call” vakar pasirodė vienoje muzikanto gimtosios šalies televizijoje. Čia buvo atliktas grupės kūrinys „Nevermore”.
Kaip visada labai subtiliai, labai jautriai ir ypatingai muzikaliai nuskambėjusią dainą siūlome perklausyti ir Jums.
Šį kartą skelbiame konkursą vos prieš mėnesį pasirodžiusiam 3-iajam „The Late Call” albumui „Pale Morning Light” laimėti. Prieš metus mus džiuginę savo antrojo albumo hitu „Fribourg„, neseniai kolektyvas pristatė naują singlą „Look At You Now„, kuriam skirtu vaizdo klipu dalinomės dar rugsėjo pradžioje. Perklausę „Look At You Know” turbūt pastebėsite, kad nors ir kiek kitaip skambantis Johannesas Mayeris, visgi nenukrypo nuo savo kūrybos stilistikos, jausmingumo ir kūrinių tekstų išraiškingumo, ir toliau lepina indie folk muzikos mylėtojus maloniais vokiškai skandinaviško folk roko garsais.
Albumą laimėti visai nesudėtinga: tereikia paspausti „dalintis” („share”, „compartir”, „partager”, etc) po nuoroda į šį konkursą manoMUZIKA.lt facebook profilyje ir laukti, kol burtų keliu išrinksime laimėtojus. Taip, dovanojame ne vieną albumo kopiją, tad šansai laimėti yra tikrai nemaži, o laimėtojus išaiškinsime po ateinančio savaitgalio, todėl ir laiko sudalyvauti bei apie konkursą pranešti draugams ir pažįstamiems yra pakankamai.
(Beje, jei dalinsitės nuoroda į šį konkursą tiesiog nukopijavę adresą iš naršyklės ir patalpinę ant savo facebook sienos – mes to nežinosime ir negalėsime patvirtinti tokio jūsų veiksmo).
Pasauliui davę apie save žinoti nuostabaus indie folk kūrinio „Fribourg” dėka, projektas „The Late Call” sugrįžta.
Išleidęs puikų debiutinį albumą „You Already Have A Home”, „The Late Call” siela Johannesas Mayeris paskelbė, jog antrasis jo grupės studijinis diskas vadinsis „Pale Morning Light” ir muzikos parduotuvių lentynas pasieks rugsėjo 14 dieną.
Praktiškai albumo pasirodymo išvakarėse „The Late Call” globojanti įrašų kompanija „Tapete Records” išplatino pirmojo naujo disko singlo „Look At You Now” vaizdo klipą.
Rekomenduojame ir labai džiaugiamės, kad lyriškasis „Švedijos-Vokietijos” kolektyvas sugrįžta į dienos šviesą.
Beje, neskaičiusiems primename, kad manoMUZIKA yra parengusi interviu su „The Late Call” idėjine siela Johannesu Mayeriu. Visą pokalbį galite rasti ČIA.
Beje, išduosime mažytę paslaptį: jau turime naujausią grupės albumą, jį nekartą perklausėme ir kelias jo kopijas, paprašyti paties atlikėjo, labai greitai padovanosime ir Jums.
Kolektyvas „The Late Call“, po kuriuo slepiasi lyriškos muzikos mylėtojas Johannesas Mayeris, paskelbė tris būsimo albumo kūrinių ištraukas ir pateikė šiek tiek detalių apie naująjį įrašą. Naujos kūrybos fragmentus galite išgirsti puslapio apačioje.
"The Late Call" (nuotr. Katharina Poblotzki)
Jau žinoma, kad trečiasis muzikanto studijinis albumas vadinsis „Pale Morning Light“ ir dienos šviesą išvys rugsėjo 14 dieną. Žadama, jog šiame diske atlikėjas leido sau šiek tiek daugiau muzikinių eksperimentų nei pirmuose dviejuose studijiniuose įrašuose, tačiau pagrindiniai, „The Late Call“ skambesio bruožai bei lyriniai motyvai išliks. Tiesa, atlikėjas užsimena, jog naujajame albume gana svarbi rolė teks ir ritmikai.
Bet kuriuo atveju, vasara prabėgs greitai, o lygiai po trijų mėnesių įvertinti naują „The Late Call“ kūrybą galėsime visi.
Primename, jog prieš metus portalas manoMUZIKA.lt skelbė išskirtinį interviu su šiuo atlikėju, kurį perskaityti galite paspaudę ČIA.
Konkursas baigėsi, o mes skubame pradžiuginti penkis laiminguosius, atrinktus burtų keliu, kurie netrukus rankose laikys „You Already Have A Home“ albumą.
Dėkojame gausiam būriui norinčiųjų, džiugu, jog „The Late Call“ muzika sugebėjo atrasti vietos lietuvaičių ausyse.
Taigi… Pasitelkus nepriklausomą ir nesuinteresuotą burtų traukimo ekspertę… Šį kartą likimas nusišypsojo…
Edvinui Gogeliui, Tautvydui, Stalinui, Mantui Dranseikai bei Ignui Rėkašiui.
Nuoširdžiai spaudžiame dešinę laimėtojams, su Jumis netrukus susisieksime.
Na, o savo ruožtu manoMUZIKA prisiekia visais šventaisiais, jog tai tikrai ne paskutinės geros muzikos dalybos mūsų portale.
Ar pamenate manoMUZIKA.lt pažadą šiais metais apdovanoti Jus dar vienu puikiu dainų rinkiniu?
Mes pamename ir džiūgaujam, jog prieššventinį periodą vainikuoja lyrikos meistrų iš Švedijos, auksinės baladės „Fribourg“ autorių ir neabejotinai vienos iš nuoširdžiausių mūsų kalbintų grupių – „The Late Call“ albumas „You Already Have A Home“.
Šįkart visi mus skaitantys turi galimybę laimėti… Oho, net 5 CD! Kaip? ManoMUZIKA turi Jums tik vieną paprastą klausimą – „Ar tikrai norite?“
Tie, kurie dabar palinkčiojo galvą, turi kelis pasirinkimus: nuo gruodžio6 dienos iki gruodžio 13 dienos, 23 valandos 59 minučių po šia žinia arba mūsų „Facebook“ profilyje po žinia apie konkursą komentaruose parašyti „Noriu!”.
Ir viskas? Ir viskas. Gruodžio 14-tąją penki burtų keliu išrinkti laimingieji, tikimės, džiugiai suplos rankomis, nes Naujieji juos pasitiks kokybiškais garsais. O juk geros muzikos niekada nebūna per daug, tiesa?
Viršuje – „The Late Call“ „vizitinė kortelė“, kurią rasite dovanojamame CD.
Muzikos rinkoje žodis “šiandiena” nebereiškia to, ką reikšdavo anksčiau. Tai – labiau reliatyvus nei tiesioginis terminas, mat muzikinės naujovės ir šviežios grupės „randasi“ taip greit (kaip grybai po lietaus), jog praleidus vieną dieną “už” internetinių platybių, gali ne tik atsilikti, bet ir nepastebėti naujo beužgimstančio muzikinio šedevro.
Kadangi netikiu likimu, o visą pasaulio (kartu ir muzikinio) tvarką suverčiu atsitiktinumui, vieną praėjusių metų žiemos vakarą visiškai atsiktiktinai atradau naują švediškos muzikos tinklaraštį. Jame paskutinis įrašas kalbėjo apie man iki tol visiškai nepažįstamą vardą, kurį iš anksto (dėl nežinia kokių priežasčių) buvau linkęs “nurašyti” į “nereikšmingųjų” sąrašą… Neatsimenu tiksliai, kas buvo rašoma apie kolektyvą, tačiau galvojau, kad tai – eilinis švediškas „eisofbeisiškaspopsas“, dėl kurio mano muzikinis pasaulis visiškai nevertas papildymo. Ši pirminė mano mintis, ko gero, buvo viena didžiausių mano asmeninių pastarojo pusmečio klaidų. Kodėl? Ogi todėl, kad šis kolektyvas po to šalto žiemos vakaro tapo ne tik mano šiluma, bet ir vienu didžiausių paskutinių metų atradimų.
Taigi nežinau, kodėl, tačiau neturėdamas jokių iliuzijų visgi nusprendžiau perklausyti to švedišką muziką apžvelgiančio tinklaraščio siūlomos dainos ir… Tąkart mano ausinėse suskambo lyriškojo “Fribourg” garsai. Taip mano pasaulyje atsirado “The Late Call” – kolektyvas, kuris nepaliko abejingų netgi didžiausių mano ciniškų bičiulių.
Taigi kas yra “The Late Call”? Tai vardas, po kuriuo slepiasi lyriškos muzikos mylėtojas Johannesas Mayeris. Persikėlęs iš Vokietijos į Stokholmą, Johannesas ne tik nenustojo kurti (prieš tai jis grojo indie pop grupėje “The Ceadars”), bet ir su jį priglaudusia leidybine kompanija “Tapete Records” išleido du nuostabius albumus. Pastarasis darbas “You Already Have A Home” pasirodė praėjusiais metais ir vizitine kortele tapusio kūrinio “Fribourg” dėka patraukė netgi muzikinio žurnalo “Q” dėmesį. “Q” kritikai albumui negailėjo puikių žodžių, o “The Late Call” lyriška muzika vis tvirčiau pradėjo lįsti į dienos šviesą.
Šiandien Johannes Mayeris vis dažniau yra kviečiamas į išskirtinius pasirodymus, o “The Late Call” muzika vis dažniau atsiduria įsimylėjėlių ir romantikų fonotekose.
Grupė, kurios muziką galima būtų apibūdinti kaip trūkstama grandį tarp “Bon Iver” ir “Kings Of Convenience”, jau nebėra nežinomasis „X“. Lyriškoji dalis, dėl kurios “miršta” kolektyvų “Mumford & Sons” ar “Villagers” gerbėjai, su kaupu patenkinama ir Johanneso Mayerio kūryboje.
Vienišas vokietis ant stogo gyvenančio Karslono mieste atrado ir savo gerbėjus, ir savo mūzą, kuri, kuo toliau, tuo tvirčiau telpa į tyliosios lyrikos rėmus ir, kas svarbiausia, užtikrintai žygiuoja savo vietos po saule link.
Džiugu, kad “The Late Call” lyderis savo įtemptoje dienotvarkėje, besistengdamas prisijaukinti mūzą, rado akimirką ir manoMUZIKAI. Nors ir labai trumpai, bet labai nuoširdžiai šnektelėjęs su Johannesu tik dar kartą įsitikinau, kad jo kuriama muzika – tai labai nuoširdus jo lyriškos kasdienybės įprasminimas akustinių sąskambių dermėj.
Kadangi Mayeris paprašė kalbėti tik apie muziką, šįkart pokalbis nebuvo ilgas, tačiau čia pateikiame visas jo detales.
Beje, prieš skaitydami patogiai įsitaisykite fotelyje, pamirškite tvirtais žingsniais į Lietuvą įžengiantį rudenį, įsipilkite taurę raudono vyno ir įsijunkite “The Late Call” dainą “Fribourg”.
ManoMUZIKA: praėjusiais metais su „The Late Call“ išleidai savo antrąjį studijinį albumą “You Already Have A Home”. Ar galėtum jį palyginti su debiutiniu savo darbu “Leaving Notes”?
Johannesas Mayeris: muzikalia prasme tai buvo mano rimtas žingsnis į priekį. Nebuvau ypatingai prisirišęs prie griežtų muzikos garsų, todėl galiu sakyti, kad antrasis albumas yra daug įvairesnis. Be to, jame yra kur kas daugiau muzikinių instrumentų. Jei reikėtų jį įvertinti, sakyčiau, kad “You Already Have A Home” – klasikinis įrašas, kuriuo esu labai patenkintas.
Kol kas “The Late Call” nėra žinomas vardas nei Lietuvoje, nei likusiose Baltijos šalyse. Vienintėlė daina, kurią girdėjo mūsų gyventojai – tai kūrinys “Fribourg”. Tiesa, išgirdę šią dainą, žmonės tikrai jai nelieka abejingi. Kaip manai, kodėl šis kūrinys yra toks ypatingas? Ar “Fribourg” atspindi tavo požiūrį į muziką?
“Fribourg” – tai mano pareiškimas. Ši daina apie žmogų, kuris persikelia į svetimą miestą ir, deja, jame pradžioje jaučiasi labai nejaukiai. Jis pyksta, kad žmonės į jį nekreipia dėmesio, jam liūdna, kad jo niekas neatpažįsta…
Jei atvirai, tai daina apie mane. Būtent taip aš jaučiausi persikėlęs gyventi į Stokholmą. Žinoma, dabar viskas kitaip ir aš čia esu laimingas, tačiau pradžioje buvo tikrai sunku.
Kalbant apie muzikaliąją “Fribourg” pusę, galiu prisipažinti, kad man visada patikdavo dainuoti aukštas natas. Šis kūrinys šiam mano pomėgiui suteikė puikias galimybes. Negana to, dainos priedainis yra tikrai nuostabus. Tikiu, kad visų šių priežasčių gausa ir leido žmonėms įsimylėti “Fribourg”.
Ar sunku būti muzikantu Švedijoje?
Tai tiek pat sunku, kiek ir lengva. Kartais aplanko toks jausmas, kad visi mane supantys žmonės priklauso kokiai nors grupei. Todėl Stokholme reikia būti labai atkakliam ir savitam, norint “prasimušti” į platesnius vandenis. Kita vertus, nemanau, kad Švedija yra išskirtinė. Tokia pati situacija yra visuose didžiuosiuose Europos miestuose.
Johannesas Mayeris (nuotr. Katharina Poblotzki)
Kaip ir kodėl nusprendei suburti “The Late Call”? Ką veikei iki tol?
Prieš “The Late Call” grojau indie pop grupėje “The Cedar”. Tačiau tai dariau savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje – Miunsteryje. Nuo “The Late Call” egzistencijos pradžios grupė “The Cedars” išsiskirstė. Persikėlęs į Stokholmą subūriau dabartinį kolektyvą.
Visada norėjau kurti “tylesnę” muziką. Stengiausi išplėsti garsų skambesį, todėl “The Late Call” niekada neskambės taip, kaip skambėjo “The Cedars”. Dievinu akustinius instrumentus, todėl būtent su jais ir stengiuosi dirbti. Vystyti akustinių garsų sąskambį – tai ne tik malonumas, bet ir didžiulis iššūkis. Tačiau tai – vienintėlis kelias tobulėti. Nėra nieko blogiau, nei užmigti ant laurų ir naujuosius albumus vilkti į savo ankstesnės “sėkmės koncepcijos” rūbą.
Švedijos muzikos rinka vis labiau auga ir įgauna vis žymesnę vietą globalioje Europos muzikos rinkoje. Kaip tu pats apibūdintum Švedijos muzikos verslą?
Manau, kad švedai tikrai neturi kuom skųstis. Švedija – sėkminga pop muzikos šalis. Europos gyventojai su malonumu sutinka naujas Švedijos pop grupes, todėl galiu drąsiai sakyti, kad ši šalis – tai puiki dirva naujoms tokio žanro grupėms.
Ar turi muzikinių tikslų?
Žinoma. Be jų tiesiog negalėčiau kurti muzikos. Kiekvienas mano įrašas – tai savotiškas muzikinio tikslo įgyvendinimas. Kaskart kurdamas ir įrašinėdamas aš turiu kažką pajusti. O sukūręs ir įrašęs dainą didžiausias jos kritikas vėlgi turiu būti aš pats: žinau kada sukuriu gerą, o kada – prastą kūrinį. Nesakau, kad man nereikia kitų kritikos. Žinoma, kad reikia. Tačiau pirminis “gerai/blogai” vertintojas visada būsiu aš. Muzika yra ypatingai subjektyvus dalykas, kurį pirmiausia turi suvokti ne kas kitas, o jos kūrėjas. Jei paklaustum manęs, ar man patinka mano muzika, atsakyčiau vienareikšmiškai: TAIP. Tačiau tikrai nežinau, ką apie ją galvoja kiti žmonės. Žinoma, kaip ir kiekvienam kūrėjui, man svarbu, kad mano muzika rūpėtų kitiems žmonėms. Be abejo, ne visiems (juokiasi).
Ar turi muzikinių idealų?
Be abejo. Jų labai daug, Tačiau jie – labiau įkvėpimas nei idealai. Ko gero, jau esu per senas tam, kad turėčiau idealus (juokiasi).
Ar turi svajonių atlikėjų bei prodiuserių, su kuriais norėtum dirbti?
Tiesą sakant, ne. Man kur kas labiau patinka pačiam dirbti su savo sukurtomis dainomis – ieškoti geriausio skambesio ir gražiausių išraiškos būdų. Galbūt esu nuobodus, tačiau sakau visišką tiesą. Kartais man tiesiog atrodo, kad kūrinys – tai per daug asmeniškas ir intymus dalykas tam, kad į jį įsileisti kažką, kas turi didesnę pasaulinę šlovę ar žymesnį sceninį vardą. Mano nuomone, šiandien prodiuseriai įgauna pernelyg didelę reikšmę. Jeigu daina yra bloga – ji ir liks bloga. Visiškai nesvarbu, ar prie jos prikiš rankas koks nors didelis vardas, ar ne. Galų gale, muzikoje yra galybė pavyzdžių, kuomet grupė, išleidusi milijonus dolerių geram prodiuseriui, išleidžia albumą, kuris, galų gale, vistiek būna beviltiškas.
Kaip tu kuri muziką?
Viskas paprasta. Sukuriu muzikinį pavyzdį gitara ir jį išplėtoju. Baigęs kurti svarstau, ar įtraukti jį į albumą, ar ne. Bet tai – trumpiausias iš trumpiausių apibūdinimų (juokiasi). Kur kas sunkiau būtų atsakyti į klausimą, kas man yra muzikos kūrybos postūmis. Tikrai nežinau, bet suvokiu, jog kurti – tai mano esminis egzistencijos poreikis.
Kokie tavo ateities planai?
Žinau tik tiek, kad pradėsiu įrašinėti trečiąjį albumą. Tiesa, kada jis pasirodys – tikrai nežinau.
