Neseniai didžiausius savo istorijoje pasirodymus surengusi grupė „Blur” turi dar vieną progą švęsti. Praėjusią savaitę išleistas britų albumas „The Ballad of Darren” tapo perkamiausiu Jungtinėje Karalystėje ir debiutavo pirmoje sąrašo vietoje. Tai buvo jau 7-asis „Blur” studijinis darbas, pasiekęs aukščiausią UK TOP viršūnę.
Septintą kartą pakilę iki topo viršūnės Damonas Albarnas ir kompanija prisijungė prie tokių atlikėjų kaip Eltonas Johnas, George’as Michealas, Barbara Streisand ir Paulas McCartney, kurie taip pat turi 7 aukščiausią topo poziciją pasiekusius įrašus.
Pakilusi iki UK TOP 40 viršūnės plokštelė „The Ballad Of Darren” žymi dar vieną išskirtinį D. Albarno pasiekimą. Tai jau antras muzikanto albumas šiais metais užkopęs iki aukščiausios perkamiausių albumų sąrašo pozicijos. Šių metų kovą tai pavyko padaryti kitai muzikanto grupei „Gorillaz” su albumu „Cracker Island”. Tai iki šiol buvo pavykę padaryti tik grupėms „Abba” ir „The Beatles” bei atlikėjams Robbie Williams, Taylor Swift ir Diane Ross.
Ko gero kiekvienas muzikai neabejingas žmogus turi savo muzikinį kalėdinį favoritą – dainą ar albumą, kuris kvepia šventėmis, sukelia geras emocijas ir padeda jausti artėjančias gražiausias metų šventes.
Pirmose sąrašo vietose įsitaisė du dar 2012-aisiais išleisti kalėdiniai įrašai, kuriuos įdainavo atitinkamai Michaelas Buble ir Rodas Stewartas.
Pirmoje vietoje esančio Michaelo Buble albumo „Christmas” per pastaruosius penkerius metus nupirkta daugiau kaip 2,5 mln. kopijų. Antroje vietoje esančio Rodo Stewarto – 626 tūkst., trečioje įsitaisiusio Cliffo RIchardo – 408 tūkst. kopijų.
Pateikiame Jums 20 populiariausių kalėdinių šio amžiaus albumų Didžiojoje Britanijoje.
Gruodžio mėnesio antroje pusėje susidėlioti metų mėgstamiausių sąrašą man yra savotiška tradicija, kurios ištikimai laikausi, bet pastebiu, kad su kiekvienais prabėgančiais metais darausi vis įnoringesnis. Štai pernai metams dar nesibaigus aš jau pakankamai aiškiai žinojau kas užims pirmąsias topo vietas, o šįkart teko gerokai ilgiau pasukti galvą. Per 365 dienas pasirodė tikrai ne vienas ilgai lauktas diskas, bet pradėjus sudarinėti šį penkioliktuką ėmė atrodyti, kad 2014-ieji nebuvo tokie vaisingi, kokių tikėjausi. Galvojau, dvejojau, bet kaip ir kiekvienais metais sąrašą pabaigus teko jį trumpinti ir braukyti pavadinimus, kad pernelyg neišsiplėsčiau.
Sakiau tai pernai, sakau ir šiemet – kiekvienas muzikinis topas yra kažkuo subjektyvus. Toks yra ir manasis. Teisingos muzikos 2014-aisiais išleista gerokai daugiau nei penkiolika albumų ir penkiolika kūrinių, bet žodžius „teisinga muzika” kiekvienas supranta savaip.
Kaip ir kiekvienų metų gruodį, taip ir šiemet, kalendoriui pradėjus skaičiuoti paskutinius metų akordus, manoMUZIKOS kolektyvas ima dėlioti muzikinius taškus ant „i”. Ateina metas peržvelgti nueinančiuosius ir išskirti tuos reiškinius, be kurių 2014- ieji nebūtų tokie muzikalūs, pozityvūs ir, žinoma, nuotaikingi.
Metų pradžioje rašiau apie laukiamiausius šių metų įrašus. Šiandien atėjo metas įsitikinti ar jie buvo verti laukimo ir ar jie pateko į mano 2014- ųjų „geriausiųjų” sąrašą. manoMUZIKOS „geriausius” metų albumus paskelbsime prieš pat šventes, o šįkart – asmeniniai mano favoritai.
GERIAUSI METŲ ALBUMAI
Grafa, kurioje tikrai nebuvo sunku išskirti asmeninių geriausiųjų trejetą, tačiau tolimesnius albumus sudėlioti į vientisą visumą – nelengva užduotis. Kadangi didžiąją šių metų dalį mane lydėjo lyrika (kartais susimaišiusi su elektroniniais garsais), tai atsispindi ir mano favoritų sąraše. Mano „Geriausiųjų” sąraše šiemet vietos rado ne tik akustinė lyrika, bet ir keli lietuviški albumai bei vienas kitas pop-muzikos vandenyse smagiai plaukiojantis įrašas.
Visgi, kad ir kaip bebūtų, šiemet „Fink” mano lyderių penkioliktuke tikrai neturėjo lygių.
Kai visas likęs pasaulis skaičiuoja paskutines savo egzistencijos akimirkas ir su nerimu laukia paskutiniosios – gruodžio 21 dienos, manoMUZIKA.lt galanda kirvius pirmąjai postapokaliptinei dienai. Gruodžio 22-ąją mes, kaip tas įžymusis feniksas, kelsimės iš pelenų ir pradėsime NAUJĄ pasaulį su (šį kartą nepabijosime šio žodžio) TIKRAI GERA muzika.
Gruodžio 22 dieną visus manoMUZIKA.lt lankytojus ir jų draugus bei pažįstamus kviečiame į išskirtinį, „postapokaliptinį“, „prieškalėdinį“ muzikinį reginį, kurio metu it kokie žalčiai ir gyvatės viliosime muzikinę „naujojo pasaulio“ Ievą. Visus kviečiame į „mm… Christmas Eve“ vakarėlį, kuris vyks Vilniaus centre esančiame muzikos ir kokteilių bare „Soul Box“.
Vakarėlio metu gros beveik visas manoMUZIKA.lt kolektyvas – tai yra kiekvieną dieną savo laisvas nuo darbo akimirkas „muzikinei misijai“ skiriantys In., U., S., L. ir ;D.
Skambės ne tik rinktiniai 2012 metų singlai, bet daug kūrinių, kuriuos padėsime atrasti „naujajame pasaulyje“. Išgirsite ne tik visą gėrį, kuriuo ištisus metus dalinomės su Jumis, bet ir dar niekur negirdėtus mūsų muzikinių dėžučių gilumoje „uždulkėjusius“ kūrinius, seniai nemačiusius dienos šviesos.
Tiesa, renginys bus visiškai nemokamas, o Jūs galėsite išskirtinai gurkšnoti „linksmonadą“ su muzikinę Ievą viliojančiais žalčiais ir gyvatėmis.
Todėl gruodžio 22 susitinkame neeiliniame, specialiai Jums skirtame manoMUZIKA.lt vakarėlyje „mm… Christmas Eve“ @ „Soul Box“. Šnektelėsime apie praeinančius, kilstelėsime už ateinančius ir dalinsimės muzika, kurios dėka pasaulis pasiruoš dar vienam naujam gyvenimui!
Jau netrukus pasidalinsime specialiu plakatu ir neleisime užmiršti apie šią muzikinę Kalėdinę dovaną.
Viršuje rasite grupės „Coldplay“ vokalisto Chriso Martino atliekamą tada dar nebaigtos, o šiuo metu tik pora kartų atliktos ir jau numarintos dainos „Wedding Bells“ fragmentą. Paklausykite jos. Kodėl? Atsakymą tuoj parašysiu.
Mano muzikinių top’ų istorija
1993. Tėtis man padovanojo seną rusišką kasetinį magnetofoną. Tokia dovana reiškė tai, kad galėjau pats rinkt kasetes ir jų klausyt. Manasis magnetofonas šlykščiai rudas, su kasetine deka iš viršaus ir vienu garsiakalbiu. Bet prisijungus prie televizoriaus buvo galima įsirašyti muzikos. Taip atsirado pirmasis mano fonotekos įrašas iškalbingai solidžiu, flomasteriu sukeverzotu pavadinimu „TOP 12“. Būtent „TOP 12“ (ne 20, ne 10) tik todėl, kad tuo metu iš televizoriaus įrašinėjant kažkokį užsienietiškos muzikos „TOP 20“ į abi kasetės puses tilpo tik dvylika dainų. Pamenu, jog skambėjo „4 Non Blondes – What’s Up“, „Ace Of Base – All That She Wants“ ir, žinoma, „Pet Shop Boys – Go West“.
Pirmasis mano grotuvas
1997. Per vieną komercinių Lietuvos radijo stočių, kuri gana gerai girdėjosi atšiauriam Lietuvos pakraščio miestelyje, tuo metu buvo transliuojama laida „UK TOP 40“. Tradicinis sekmadienio ritualas nuo 17 iki 20 valandos. Vien laidos vedėjo balsas man tuo metu asocijuodavosi su naujausia muzika ir visiškai kita muzikine kultūra. „R. Kelly – I Believe I Can Fly“, „Spice Girls – Wannabe“, „Meredith Brooks – Bitch“ ar „Chumbawamba – Tubthumping“ tais sekmadieniais skambėjo dažnai. Ir garsiai.
2003. Dirbu radijo stotyje. Ji tokia nedidelė ir labai keista. Sekmadieninį „TOP 15“ veda mano bičiulis ir, po galais, turbūt niekada jokia radijo stotis netransliavo tokių gerų top‘ų, subalansuotų pagal mūsų, pirmakursių studenčiokų skonį. Žinoma, balsuojančių ne visada būdavo, ne visada ten viskas preciziškai apskaičiuota, bet topai buvo geri. Labai. Apskritai, kai eteryje sekmadienio popietę paleidi 10 minučių trukmės „Aphex twin – Windowlicker“ ir atsidaręs studijos duris lauke rūkai cigaretę su arbata, tokio radijo „TOP 15“ negali būt blogas…
2009. Kita radijo stotis. Ten daug muzikos ir ilga top‘ų istorija. Sentimentalu, bet sandėlyje dar ir dabar ten mėtosi dėžės su tūkstančiais laiškų, atvirukų ir įvairiausių apipavidalintų niekučių su žmonių top‘ais. Toks rankdarbių rinkinys. Atrodo, jog visai Lietuvai kažkada mirtinai rūpėjo kas bus tą ar kitą savaitę jų mėgstamos radijo stoties top‘o pirmoje vietoje. Dabar taip nėra ir, turbūt, niekada nebebus…
Bet ir nereikia. Dabar kiekvienas galim susidaryt savo top‘us, savo reitingus ir sudėliot muziką į lentynas. Ar to reikia? Nežinau. Man – taip. Jums gal ne. Tik žinau, kad po keleto metų bus žiauriai smagu prisimint 2011-uosius ir jų muziką. Ir dar… Kartu prisiminsiu ko šių metų mano top‘e nėra. Nepateko dėl vienų ar kitų, bet tą akimirką svarbių priežasčių. Akimirkos žavesys. Tik tiek. Apčiuopiamos naudos jokios, bet objektyviau pažvelgt į prabėgusius 12 muzikinių mėnesių tai padeda. Po velnių, be to juk pirmą kartą sudarinėju savo TOP‘ą. O tai irgi šį tą reiškia…:) Pradedam!
2011 metų ALBUMŲ TOP 10
Subjektyvumas čia sumišęs su žiupsneliu saikingo objektyvumo. Šiaip ar taip šie metai buvo labai turtingi muzika ir naujais įrašais, tad jei muzikai laiko būčiau skyręs daugiau, net neabejoju, jog šis sąrašas būtų gerokai pasikeitęs. Ir dar, tos vietos sąlyginės. Jei kas nors man nežinant apverstų top‘ą aukštyn kojom ir pasiūlytų po juo pasirašyt, turbūt nė kiek nesudvejočiau. Beje, paspaudę ant kiekvieno pavadinimo, rasite visą informaciją apie albumą.
Kai kurie šiame dešimtuke esantys įrašai ilgai laukti ir pateisinę lūkesčius, kai kurie – tiesiog puikūs 2011-ųjų atradimai, šiuos metus nuspalvinę netikėtomis ir šviežiomis muzikinėmis spalvomis. Kodėl „Snow Patrol“ pirmi? Todėl, kad būtent tokio albumo iš jų tikėjausi, todėl, kad man jis patinka kaip vientisas kūrinys ir, galiausiai, jame yra puikių ir tikrai išskirtinių dainų. Tarp šių metų atradimų būtinai noriu išskirti „Bombay Bicycle Club“ ir „When Saints Go Machine“. Nėra ką daug pasakoti, tiesiog išgirskite juos.
2011 metų SINGLŲ TOP 10
Išrinkti 10 metų singlų yra dar sunkiau nei 10 albumų. Jei reikėtų nurodyti jų 100 – manau, viskas būtų daug paprasčiau. Bet top‘as yra ir visai natūralu bei logiška, kad didelė dalis jame esančių kūrinių yra iš albumų dešimtuko. Tačiau anaiptol ne visi. Pirmoje vietoje esantis nuostabus „Wild Beasts“ darbas „Thankless Thing“ lydėjo mane keletą mėnesių beveik kiekvieną dieną. Ir jo net nerasite grupės naujausiame įstabiame įraše „Smother“. Tad klausydami „Thankless Thing“ prisiminkite, kad „Laukinės pabaisos“ šiais metais sukūrė dar beveik tuziną puikių kūrinių. O štai „Bon Iver“ singlas „Holocene“ yra tas kūrinys, kuris apsigyveno mano grotuve labai pamažu, tačiau itin tvirtai. Justino Vernono talentu neabejoju, tačiau „prisijaukinti“ „Bon Iver“ man reikėjo daug laiko ir dar truputį reikia. O toliau vardai ir pavadinimai kalba patys už save. Perklausyti visą „TOP 10“ galite tiesiog čia.
Grupė "Wild Beasts" (nuotr. grupės archyvo)
1. Wild Beasts – Thankless Thing
2. Bon Iver – Holocene
3. Snow Patrol – This Isn’t Everything You Are
4. M83 – Midnight City
5. Bombay Bicycle Club – Lights Out, Words Gone
6. J.Viewz – Saulty Air
7. Apparat – Black Water
8. Radiohead – Lotus Flower
9. Modeselektor feat. Thom Yorke – Shipwreck
10. When Saints Go Machine – Add Ends
Va toks dešimtukas. Daug lyrikos ir neišvengta elektronikos. Bet jei tai būtų top 50 ar top100, manau, jog šių ingridientų proporcijos išliktų labai panašios. Daug, labai daug naujų ir puikių kūrinių buvo 2011-aisiais ir visus juos išgirsti, paminėti bei surašyti turbūt nesugebėtų niekas.
2011 metų KOVERIŲ TOP 3
Ir paskutinė top‘o dalis, kuri man, prisipažinsiu, buvo pati paprasčiausia. Galbūt todėl, kad šiais metais į koverius ypatingo dėmesio nekreipiau, galbūt todėl, kad juos visada stengiuosi vertinti gana atsargiai, o galbūt todėl, jog yra aiškus ir neginčijamas (subjektyviu žvilgsniu) lyderis. James Blake šiais metais nuveikė daug, labai daug ir tai tikrai nėra geriausias jo metų kūrinys, tačiau visvien labai sėkmingas. „Birdy“ žavi savo amžiumi ir paprastumu, o Ryan Adams tieiog pataikė laiku ir vietoj. Viskas paprasta – trejetukas apačioje.
"James Blake"
1. James Blake – A Case Of You (Joni Mitchell cover)
Tokie buvo mano muzikiniai metai. Ar Jūsų panašūs? Tikiuosi, kad taip, nes man jie muzikine prasme buvo velniškai geri. Vėl grįžau į muzikos pasaulį kaip aktyvus klausytojas, išlindau iš kitų formuojamų grojaraščių, nuomonių ir muzikinių naujienų bei atradau daug gėrio. O juo smagu dalintis.
Tiesa, kodėl tas Chriso Martino klipas stūkso viršuje? Todėl, kad kai 2009 metais jis pasirodė, buvo užuominų apie naująjį albumą ir atrodė, kad jei jis bus įrašytas tokiais ir panašiais garsais – bus kažkas fantastiško. Atrodė, bet taip neįvyko. Naujasis „Mylo Xyloto“ daugeliui tapo vienu didžiausių metų nusivylimų ar net prilygo katastrofai. Man šis įrašas – keleto nuostabių dainų rinkinys, tarp kurių įsprausta ir keletas nesąmonių. Tiesiog taip.
Minoru pabaigti yra blogai. Todėl tikiu, jog tokios neišsipildę „kolplėjiškos“ viltys mano ir Jūsų grotuve paliko vietos daugeliui kitų naujų, puikių, skambių, lyriškų, gražių muzikos garsų, kurie 2011-uosius ryškiai pažymės muzikos pasaulio istorijoje. Daug geros muzikos Jums 2012-ais!
