Kanadoje gyvenanti dainininkė Laurel Sprengelmeyer, pasislėpusi po sceniniu slapyvardžiu „Little scream„, išleidžia antrąjį albumą, „Cult Following“. Įrašuose jai talkino įspūdingas būrys muzikantų, tarp kurių – Sufjan Stevens, Sharon Van Etten, broliai Aaron ir Bryce Dessner iš „The National“, Owen Pallett, Kyp Malone iš „TV on the Radio“ ir Richard Reed Parry iš „Arcade Fire“. Jų bendradarbiavimo rezultatas pasirodys gegužės 6 dieną, o kol kas galite įvertinti pirmąjį singlą – „Love as a Weapon“.
Jau visai ne už kalnų naujausias amerikiečių „TV On The Radio” albumas „Seeds”, kurio laukti grupės gerbėjams teko 3 metus. Ką tik pasirodžiusi naujausia kolektyva daina „Happy Idiot” šiek tiek turėtų pelengvinti šį laukimą, nes toks energingas kūrinys verčia manyti, kad ir „Seeds” bus dėmesio vertas įrašas.
Šio mėnesio pradžioje su jumis dalinomės nauja „TV On The Radio” daina „Mercy”, o šiandien dalinamės dar viena – puikia balade „Million Miles”. Šį kartą kartu su daina šis amerikiečių indie roko kolektyvas pristato ir oficialų vaizdo klipą.
Labai džiaugiamės galėdami pasidalinti puikiomis naujienomis – turime naują „TV On The Radio” dainą! Eksperimentinį indie roką atliekantis kolektyvas nutraukė tylą bei pristato naują singlą „Mercy”, kuris niekuo nenusileidžia ankstesniajai grupės kūrybai. Nutraukausi sutartį su leidybinę įrašų kompanija „Interscope” grupė planuoja susitelkti ties pavienių dainų leidyba, o ne albumo įrašinėjimu. Šios naujienos tikrai džiugina, nes pasaulis, kuriame yra daugiau „TV On The Radio” muzikos, yra geresnis pasaulis.
Nesenai dalinomės naujos grupės „Benin City” singlu „Faithless”, o šiandien pristatome ir šios dainos klipą. Klipas visai įdomus ir kokybiškas, o dėl to tikrai smagu, nes ši grupė nusipelnė didesnio populiarumo ir pripažinimo – jų muzika yra įdomi maišalynė net kelių skirtingų muzikinių žanrų. Sunku net ir įvardinti grupę, kuri skambėtų panašiai, tačiau labai pasistengus galima išgirsti panašumu su indie roko kolektyvu „Tv On The Radio„.
Kolektyvo „TV On The Radio” pagrindinis vokalistas Tunde Abedimbe ir legendiniai hip hop instrumentalistai „The Roots” šventiniu laikotarpiu dainavo bendrame koncerte, kurio metu atliko ir jau klasika tapusį Clarence Carterio kalėsinį singlą „Back Door Santa„.
Po sėkmingo debiutinio albumo „Different Gear, Still Speeding” pasirodymo, grupė „Beady Eye” pradėjo dirbti prie antrojo disko.
Vakar vakare kolektyvo lyderis (buvęs „Oasis” narys) Liamas Gallagheris pranešė labai netikėtą žinią: naują „Beady Eye” įrašą prodiusuos Amerikos grupės „TV On The Radio” narys Dave’as Sitekas. Šis žmogus svariai prisidėjo prie „Foals” įrašo „Antidotes”, roko grupės „Yeah Yeah Yeahs” disko „It’s Blitz” ir Scarlet Johansson plokštelės „I Lay My Head” atsiradimo.
Oficialus grupės pranešimas skambėjo taip: „Beady Eye” sugrįžo į studiją tam, kad pradėtų savo naujo albumo, seksiančio po „‘Different Gear, Still Speeding'”, įrašus. Liamas, Gemas, Andy ir Chrisas šiandein su prodiuseriu Dave’u Siteku pradėjo įrašų sesiją… Albumo pasirodymo data bus patvirtinta vėliau, tačiau žinome, kad pavadinimo kol kas dar neturintis diskas dienos šviesą išvys 2013 metais.
Beje, NME.COM primena, kad dar rugsėjo mėnesį „Beady Eye” gitaristas Andy Bellas teigė, jog „tam tikra prasme turėtų įvykti ir „Oasis” atsikūrimas”.
Pristatome naują grupės „Dirty Projectors” kūrinį „While You’re Here”, kurį kolektyvas skiria praėjusiais metais kovą su vėžiu pralaimėjusiam grupės „TV On The Radio” bosistui Gerardui Smithui.
Šis kūrinys oficialiai bus išleistas lapkričio 6 dieną pasirodysiančime naujame „Dirty Projectors” EP „About To Die”.
Vargu, ar atsiras daug tokių, kurie nė karto nebūtų girdėję CocoRosie skambesio. Amerikietės sesutės Bianca Leilani Casady (mamos duota pravarde Coco) bei Sierra Rose Casady (mamos vadinta Rosie) stebina savo muzika jau aštuntus metus, todėl su niekuo nesupainiojamą Coco bei Rosie vokalą greičiausiai ne retas atpažįsta.
Išskirtinė yra ne tik sesučių kuriama muzika, tiesmukiškai vadinama freak folk. Visa CocoRosie grupės susikūrimo istorija, ko gero, verta kino juostos. Galima drąsiai teigti, jog ši muzikos grupė gimė.. vonioje. Bet apie viską iš pradžių.
Bianka ir Sierra, beje, turinčios ir indėniško kraujo, augo Amerikoje. Kai Biankai buvo treji, o Sierrai porą metų daugiau, jų tėvai išsiskyrė ir mergaitės liko augti su nuolat keliaujančia dainininke motina. Sesės kraustės iš miesto į miestą, o mamos įsitikinimo dėka, jog vaikai daugiau išmoks realiame pasaulyje nei tarp mokymosi įstaigos sienų, nė viena iš jų vidurinės mokyklos taip ir nepabaigė.
Sulaukusi pilnametystės Sierra išvyko į Niujorką, o vėliau į Paryžių, kur studijavo konservatorijoje ir siekė tapti operos soliste. Bianka pasuko visai kitu keliu – pasirinko lingvistiką, sociologiją, atsidavė vizualiniam menui bei rašymui, o su muzika iš viso neplanavo turėti nieko bendro. Sesės, atsidūrusios skirtinguose pasaulio pusėse, nutolo ir beveik visiškai nustojo bendrauti.
Kone po dešimtmečio nesimatymo Bianka netikėtai atsidūrė ant Sierros namų slenksčio. Tarp ilgų pokalbių sesijų ir bandymų iš naujo pažinti viena kitą, sesės užsidarydavo vonioje, imdavo į rankas bet kokius neįprastus daiktus, skleidžiančius barškančius, žvangančius ir kitokius garsus, kėlė savotišką „triukšmą“ ir pritardamos dainavo. Kodėl vonioje? Nes čia buvo tinkama akustika nekaltam, linksmam „maivymuisi“, o judviem bendraujant norėjosi mažos erdvės.
Skleisdamos vonioj garsų ir vokalo kratinį jos nė nenumanė, kad šitaip kuria pirmąjį savo dainų rinkinį, kuris vėliau buvo išleistas studijiniame debiutiniame albume. Įrašiusios smagaus pasižaidimo rezultatą sesutės kikendamos mėgėjišką kasetę išsiuntinėjo draugams. Įdomu, jog šie įrašą perdavė savo draugams, pastarieji saviems, ir taip iš rankų į rankas keliaudamas įrašas veikiausiai atsidūrė išmanančio žmogaus akiratyje, kuris kuo puikiausiai suprato, jog tokia kūryba yra kur kas daugiau negu tiesiog fantasmagoriški garsai.
Debiutinis albumas „La maison de mon rêve“ puikiai įsiliejo į Amerikos nu-folk judėjimą ir greitai atrado savo klausytoją. Nors kritikai suko galvas, kokiais terminais apibūdinti Coco ir Rosie kūrybos rezultatus, sesutės nė nemanė dėl to nerimauti: „darom tai, ką darom ir tiek“.
Antrasis įrašas „Noah‘s Ark“ „gimė“ jau nebe vonioje, o muzikinio turo metu, tačiau savo stiliumi mažai kuo skyrėsi nuo pirmojo – Coco ir Rosie nesiliovė eksperimentavusios. Su šiuo albumu sesės galutinai įtvirtino savo vietą po saule ir išgarsėjo kaip analogų neturintis duetas. Vėliau sekė aktyvus kūrybos periodas, kurio rezultatą vainikavo dar du albumai – „The Adventures of Ghosthorse and Stillborn“ ir vos prieš metus pasirodęs „Grey Oceans“.
Beje, CocoRosie bendraujant su žiniasklaida apibūdinamos kaip drovios, kuklios ir vaikiškos. Paprašytos įvardinti savo sektiną pavyzdį, sesutės nurodo Pepę Ilgakojinę. Gal todėl pačios daug mieliau šokinėja ant batuto nei bendrauja su žiniasklaidos atstovais. O ir muziką jos kur kas mieliau kuria nei apie ją kalba. Nesiverčia liežuvis su jomis nesutikti – juk neabejotinai labiau nusipelnę yra tie atlikėjai ir grupės, kurie muzikiniais darbais, o ne šnektom įrodo savo vertę.
Šiandien su liūdesiu turime pranešti, jog kovą su sunkia plaučių vėžio liga atlikėjas pralaimėjo ir vakar „iškeliavo anapilin”.
Citata iš oficialaus grupės tinklalapio: „We will miss him terribly”.
Dėl savo nario netekties grupė atšaukė 5 artimiausius savo koncertus Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet tolimesnių koncertų dar neatsisako. Tarp jų – kelios europinės datos:
06-22 Zagrebas, Kroatija – T-Mobile Inmusic Festival
06-23 Miunchenas, Vokietija – Muffathalle
06-24 Berlynas, Vokietija – Astra
06-26 Piltonas, Anglija – Glastonbury Festival
06-27 Mančesteris, Anglija – Academy 2
06-28 Glasgas, Škotija – O2ABC
06-30 Verchteris, Belgija – Rock Werchter Festival
07-01 St. Gallen, Šveicarija – St. Gallen Festival
07-03 Londonas, Anglija – Wireless Festival
07-04 Amsterdamas, Olandija – Paradiso
07-05 Kelnas, Vokietija – Live Music Hall
07-08 Bilbao, Ispanija- BBK Live Festival
07-09 Lisabona, Portugalija – Alive Festival
07-13 Paryžius, Prancūzija – L’Olympia Bruno Coquatrix
07-27 Mančesteris, Anglija – Manchester Academy 2
Vargu, ar atsiras daug tokių, kurie nė karto nebūtų girdėję 
