When Saints Go Machine

When Saints Go Machine pristato naują singlą ir skelbia apie naujo albumo pasirodymą

Ilgai neturėjome žinių iš Danijos grupės „When Saints Go Machine“. Šių metų pradžioje pristatę naują kūrinį „So Deep” jie nutilo ir sugrįžta tik dabar su puikiomis naujienomis.

Jau lapkričio 8 dieną pasirodys naujas grupės albumas. Kol jo laukiame, kviečiame pasiklausyti naujausio „When Saints Go Machine“ singlo „Reflection Of You (Bloodshot)”.

Po 5 metų pertraukos naują kūrinį pristato When Saints Go Machine

manoMUZIKOS itin mylimos Danijos grupės „When Saints Go Machine” negirdėjome daugiau kaip 5 metus. Ši nuostabi elektroninės muzikos grupė, koncertavusi ir viename manoMUZIKOS gimtadienyje, paskutinį savo albumą išleido 2013-aisiais. Tąkart pasirodė jų įrašas „Infinity Pool”.

Šiandien jie nutraukia tylą ir pristato pirmąjį savo naują kūrinį. Jūsų dėmesiui – kompozicija „So Deep”.

Kol kas apie naują LP „When Saints Go Machine” neužsimena, tačiau mes labai tikimės, kad šiandien pristatoma daina bus pirmasis didelis naujojo grupės albumo šauklys.

When Saints Go Machine – ArrowThroughSkinOutOfBlueSky (Ft. Killer Mike)

Šiandien mūsų mėgiama danų elektroninės muzikos grupė „When Saints Go Machine” pasidalino nauju kūriniu „ArrowThroughSkinOutOfBlueSky” įrašytu kartu su grupės bičiuliu, reperiu Killer Mike.

Šis kūrinys – dar viena bomba iš gegužės 20 d. pasirodysiančio grupės EP „It’s A Mad Love“. Naujasis EP yra pirmasis „When Saints Go Machine” įrašas po prieš penkerius metus išleisto ir kol kas paskutiniojo albumo „Infinity Pool„.

 

manoMIKSAS 030: midwinter roads

Snieguotą žiemos popietę važiuoti tuščiais užmiesčio keliais, garsiai klausyti mėgstamos muzikos nejučia pradedant dainuoti kartu – nes juk galima, kai važiuoji vienas, o žodžius puikiausiai moki.

Šis manoMIKSAS šiek tiek ramesnis nei įprastai, bet tikriausiai žiemą taip reikia. Išgirsite mūsų mėgstamus When Saints Go Machine, lyriką Ben Howard, puikųjį Justin Vernon projektą Volcano Choir, praėjusią vasarą pas mus koncertavusį Motorama kolektyvą, alt-J, the Editors, White Lies ir daugelį kitų. Nemažai žinomų vardų, tačiau tikimės, kad kažkam jie bus malonus atradimas.

LOFTAS Fest 2014: trys muzikos naktys

Rugsėjo 04-06 dienomis menų fabrike LOFTAS praūžęs unikalus urbanistinis festivalis „LOFTAS Fest 2014” – šaunus vasaros renginių uždarymas. Nepaprastai šilti vakarai kvietė laiką leisti ne tik festivalio patalpose, bet ir lauke įkurtose erdvėse, o organizavimo subtilybių iš LOFTO komandos galėtų pasimokyti daugelis. Trys naktys praleistos po aukštais menų fabriko skliautais aidint muzikai pareikalavo nemažai ištvermės ir energijos. Daug pamatyta, daug išgirsta, daug šokta.

Deja, kad ir kaip stengiausi treniruoti savo magišką sugebėjimą būti keliose vietose vienu metu, šįkart tai pavyko ne taip sklandžiai kaip norėčiau. Turtingas ir margas festivalio grojaraštis, smagios mokamos, ir nemokamos erdvės, galerija, kino teatras, žaidimai, ir visokios kitokios atrakcijos kvietė visur, bet laikas buvo ribotas, tad aplankiau ir pamačiau toli gražu ne viską… Nekalbėsiu čia nei apie instaliacijas parodoje, nei apie maistą, nes šis portalas – išskirtinai muzikinis, tad pakalbėkime geriau apie MUZIKĄ.

 

 

Pirmoji Naktis – Ketvirtadienis

 

Į menų fabriko erdves ir kiemą sukvietusi tikriausiai didžiausią kiekį kada ten vienu metu buvusių žmonių pirmoji festivalio naktis praėjo su trenksmu.

DARKSIDE (nuotrauka Igno Bautrėno)

Intensyvūs Mood Sellers, Beatbox Family ir Jama & W pasirodymai tapo puikiu vakaro apšildymu. Kaip visad smagūs Deeper Upper Bushmills LIVE scenoje skandino minią gitarų ir sintezatorių garsų jūroje. Gaila, kad nepavyko iki galo išgirsti ilgai laukto indie boy band’o iš Belgijos Great Mountain Fire pasirodymo, nes paskubėjau užsiimti kuo geresnę vietą prie SOL scenos, kur vidurnaktį savo koncertą pradėjo pagrindiniai festivalio headliner’iai – Nicolas Jaar ir Dave Harrington projektas DARKSIDE. Detaliau apie DARKSIDE pasirodymą galite paskaityti ČIA.

Tais, kurie po DARKSIDE dar turėjo jėgų šokti, pasirūpino dvi nuostabios grupės iš Belgijos – koncertu Lietuvoje besidžiaugiantys indie rokeriai BRNS (su dainuojančiu būgnininku priešakyje), bei 80-ųjų funk’o įkvėptas Pomrad.

Reiktų paminėti, kad visą pirmąją festivalio naktį nemokamoje zonoje esančiame Ceche 48 vykęs Rastadienis savo laužytais ritmais ir plačiu bass muzikos spektru galutinai „išdaužė” visus, kurie norėjo dar daugiau judesio.

 

 

Antroji Naktis – Penktadienis

 

Antroji festivalio diena man buvo gana sunki dėl nemiegotos nakties ir ilgo vaikščiojimo po miesto gatvėse vykusias Sostinės Dienas, bei Vilnius Music Week festą, bet nevalingai besimerkiančios akys nebuvo priežastis atsispirti LOFTUI, tad išvaikščiojęs Vilniaus gatves patraukiau atgal į menų fabriką, kur mane pasitiko gerokai mažesnis kiekis žmonių nei pirmąją festivalio naktį.

Vakarą Bushmills LIVE scenoje pradėjo linksmuoliai Neteisėtai Padaryti, o SOL scenoje koncertavo svečiai iš kaimyninės Latvijos pavadinimu The Sound Poets (skambesiu kažkuo primenantys Of Monsters and Men), kuriuos girdėjau pirmą kartą, ir kurie tapo visai neprastu atradimu. Juos scenoje keitė puikus kaip ir tikėtasi lenkų duetas Rebeka, o Bushmills LIVE scenoje minią šokdino Lietuvos rokenrolo pranašai Garbanotas Bosistas. Reikia paminėti, jog penktadienį prasidėjus Vilnius Music Week atsidarė ir dar viena, nemokamoje festivalio teritorijoje įrengta scena, kurioje spėjau užmesti akį į nemažai kartų girdėtus lietuvius Makchu Pikchu.

When Saints Go Machine (nuotrauka Igno Bautrėno)

Nors vakaro pradžioje žmonių trūko, vis tik antrosios nakties ašis – When Saints Go Machine – pritraukė beveik tiek pat publikos, kiek ir DARKSIDE. Antrąjį kartą LOFTE viešintis kolektyvas savo energingu pasirodymu išliejo devynis prakaitus ir nuoširdžiai džiaugėsi matydami šiltą klausytojų palaikymą. Danams ši viešnagė menų fabrike, anot jų pačių, buvo tarsi sugrįžimas namo.

Bushmills LIVE scenoje smagų vakarėlį užsuko šiauliečiai Colours of Bubbles, o ištvermingesniems reiveriams naktiniai šokiai tesėsi toliau.

Tie, kurie menų fabrike užsibuvo iki saulėtekio greičiausiai dar ir dabar miega ilsindami savo pervargusias kojas.

 

 

Trečioji Naktis – Šeštadienis

 

Trečiojoje festivalio naktyje grojo išskirtinai daug lietuviškų grupių, bet gerai žinomi vietiniai vardai pastebimai pritraukia ne vieno tautiečio akis ir ausis. Nepaisant to, kad tuo pačiu metu kultūros bare KABLYS vyko Freddie Gibbs pasirodymas, o Katedros aikštėje koncertavo WhoMadeWho, LOFTO festivalis nestokojo lankytojų.

Vakarą pradėjo reperiai Dee & Kamy, naujai gimusi (bet toli gražu ne scenos naujokai) sunkaus roko ir elektronikos sintezė Posthumans, bei mano asmeniniai lietuviškos scenos favoritai – gausus ir mielas reggae/dub ansamblis Ministry of Echology, kurių skleidžiami garsai ir energija vertė kojas kilnotis pačias, o lūpose nejučia žiebė plačią šypseną.

Kadangi įdomi muzika skambėjo visur, iki Vilnius Music Week scenos nedažnai atklysdavau, bet užtat pataikiau pamatyti kaip visada puikių rokenrolo dvasia alsuojančių Freaks On Floor koncertą.

23-ą valandą vakaro lietuviškos elektronikos mėgėjai turėjo pasirinkimą – eiti į Bushmills LIVE sceną ir šokti kartu su electro soul projektu Beissoul & Einius, arba „patripinti” su retai koncertuojančia ir nuolat gausią minią pritraukiančia audiovizualinės elektronikos grupe Fusedmarc, drebinusia SOL scenos sienas ir grindis.

Leon Somov & Jazzu (nuotrauka Igno Bautrėno)

Trečiosios nakties headliner’iai – Leon Somov & Jazzu – girdėti šimtus kartų, bet publika matyt niekaip negali pasisotinti nei elegantiškomis Leono Somovo melodijomis, nei žavingosios Justės Arlauskaitės – Jazzu balsu. Šįkart duetas koncertavo su pilna grupe bei trimis pagalbinėmis vokalistėmis, praturtinusiomis ir taip turtingą Jazzu vokalą.

Duetui pabaigus nuoširdų savo pasirodymą scenoje juos pakeitė amžinai jauna ir aktuali SKAMP trijulė.

 

 

Pabaigai tiesiog ištarsiu didelį ačiū ir nusiūsiu glėbį saulėtų linkėjimų LOFTO komandai už puikų vasaros festivalių uždarymą. Išpildyti lūkesčiai garantuotai kvies sugrįžti į menų fabriką dar ir dar kartą. Sekantiems metams festivaliui linkiu DAR DAUGIAU turinio. Ne, man nieko netrūko, anaiptol. Tiesiog labai noriu, kad šis renginys augtų ir plėstųsi, o žmonės, kurie šiemet galbūt nerado kažko sau, surastų tai kitąmet.

Laukiame tolimesnių renginių. Rudens sezonas – oficialiai atidarytas!

Darkside: LOFTO festivalio atidarymas

Pagaliau ilgai lauktas ir ne kartą manoMUZIKOJE geru žodžiu minėtas urbanistinis festivalis „LOFTAS Fest 2014” ketvirtadienio naktį visiems miesto vilkams atvėrė vartus į plačias menų fabriko erdves. Rugsėjo 04 – 06 dienomis vyksiantis renginys pirmuosius lankytojus pasitiko itin svetingai. Nors kol kas praėjo tik pirmoji festivalio naktis, atrakcijų ir gyvos muzikos gausa šį netikėtai šiltą savaitgalį žada paversti itin ypatingu.

 

Darkside (nuotrauka Igno Bautrėno)

Pagrindinis pirmosios nakties, o kartu ir viso festivalio akcentas – bendro Nicolas Jaar ir Dave Harrington projekto „Darkside” pasirodymas pagrindinėje festivalio scenoje. Ilgai Lietuvoje lauktas ir manoMUZIKOS kolektyvo mylimas duetas netrukus planuoja neribotam laikui nutraukti savo veiklą ir pasukti skirtingais keliais, mat „Darkside” šiems muzikantams yra tik dar vienas projektas iš daugelio. Pernai metais pasirodęs grupės albumas „Psychic” sulaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo, tad nenuostabu, jog laikrodžiams mušant vidurnaktį pagrindinė festivalio erdvė buvo perpildyta susidomėjusių klausytojų.

 

Pasirodymas prasidėjo tamsa ir gausiais dūmų kamuoliais. Suskambus pirmiesiems akordams klausytojų rankos nevalingai kilo į viršų. Kurtinantis garsas ir užburiantys šviesos efektai lydėjo „Darkside” iki pat koncerto pabaigos. Tie, kurie tikėjosi ramaus ir svajingo pasirodymo, primenančio albume „Psychic” girdėtus garsus tikriausiai liko nustebinti. Gyvai atliekami ir praturtinti improvizacijomis kūriniai nuskambėjo gerokai aštriau nei įrašuose. Stipresnis skambesys, žemi dažniai ir dusliai pulsuojantis ritmas nepaliko abejingų. Muziką „Darkside” paliko kalbėti už save, mat muzikantai burnų neaušino. Dainavęs, bet su publika visai nebendravęs projekto siela Nicolas Jaar pasirodymui artėjant prie pabaigos ištarė vienui vieną kuklų „Thank You!”.

 

„Darkside” pasirodymas truko vos kiek ilgiau nei valandą. Skambant paskutiniam kūriniui karštyje skendę klausytojai buvo apkurtinti triuškinančių garso vibracijų. Deja, koncertas baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Prisišaukti muzikantus bisui nepavyko.

Darkside (nuotrauka Igno Bautrėno)

 

Tačiau pasibaigus pirmajai festivalio nakčiai, ir išvydus ilgai lauktus „Darkside” nereikėtų nusiminti, juk festivalis dar tik prasidėjo! Nekantriai laukiame penktadienio ir šeštadienio, kada galėsime išvysti ir išgirsti When Saints Go Machine, Leon Somov & Jazzu, Rebeka, Skamp, Ministry of Echology, Beissoul & Einius, Fusedmarc, Anna Hanna, Makchu Pikchu, Garbanotas Bosistas, Colours of Bubbles ir daugelį kitų. Tikslius grupių ir atlikėjų grojimo laikus ir vietas rasite ČIA.

 

Sekite manoMUZIKOS naujienas, nes daugiau įspūdžių iš „LOFTAS Fest 2014” – visai netrukus!

Cancer – Same Color As Digital Photography

Kitą savaitę LOFTO Feste koncertuosiančių „When Saints Go Machine” vokalistas Nikolaj Manuel Vonsild dirba ir ties kitu projektu, nostalgiškenę, akustiškesnę muziką grojančiu „Cancer”.

Cancer” yra duetas, kurį sudaro Nikolaj ir „Chorus Grant” siela Kristian Finne Kristensen. Duetas rugsėjo 29 dieną išleis savo debiutinį albumą „Ragazzi”, o kol kas dalinamės jų kūriniu „Same Color As Digital Photography”.

Į Lietuvą sugrįžta When Saints Go Machine!

Nuotr. grupės archyvo

Į Lietuvą sugrįžta Danijos elektroninės muzikos pažibos „When Saints Go Machine“. Prieš keletą mėnesių portalo manoMUZIKA.lt trečiajame gimtadienyje puikų pasirodymą surengusi grupė su Lietuvos publika darkart susitiks miesto festivalyje „Loftas Fest„.

Kovo 15 dieną sausakimšame Lofte koncertavę vaikinai iš Kopenhagos šįkart žada dar vieną įsimintiną pasirodymą. Grupės koncertas festivalyje „Loftas Fest” numatytas rugsėjo 5 dieną.

When Saints Go Machine“ pasaulyje išgarsėjo prieš keletą metų melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie“. Pernai grupė išleido savo trečią studijinį įrašą „Infinity Pool“ ir, pelnę kritikų liaupses, žengė dar vieną žingsnį į melomanų širdis.

„When Saints Go Machine” koncerto menų fabrike „Loftas” recenziją skaitykite ČIA.

Šiais metais darytą išskirtinį manoMUZIKOS interviu su grupe rasite ČIA. 

When Saints Go Machine Vilniuje: kaip manoMUZIKA svajojo…

Nuotr. Rytis Šeškaitis

Žinia apie tai, kad manoMUZIKOS gimtadienį vainikuos danų grupės „When Saints Go Machine“ pasirodymas buvo sutikta nevienareikšmiškai. Vieni sakė, kad esame paaugliškai naivūs, nes šiuos Kopenhagos gyventojus be mūsų žino „dar septyni lietuviai”. Kiti, priešingai, plojo per petį, teigdami, kad šis įvykis – precedentas mūsų šalies muzikos mylėtojams, kurio jie tiesiog negalės praleisti. Šiek tiek nerimavome ir mes, mat apie tai, kad danai Lietuvai pasakė „Taip“, sužinojome likus vos kelioms savaitėms iki renginio. Nerimavome, ar pavyks „išprominti“ renginį tinkamai, ar pavyks padaryti taip, kad per sąlyginai trumpą laiką ši žinia pasiektų visus, neabejingus tokio pobūdžio muzikai. Tačiau kovo 15-osios vakarą pajutome, jog mūsų nerimui išsipildyti nelemta…

Šeštadienio vakaras „Lofte“ buvo ypatingas. Ir tai buvo toli gražu ne tik todėl, kad šventėme trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį. Ne kartą pasakojome apie mūsų idėjinį projektą, kurio tikslas labai paprastas: dalintis gera, kokybiška ir dėmesio verta muzika. Todėl šis vakaras kartu buvo ir dar vienas idėjinis įrodymas, kad žmonių, kuriems rūpi tokia muzika, yra tikrai daug. Tai mums – daugiau nei idėjinė laimė.  Loftas buvo pilnut pilnutėlis, o pozityvūs muzikos mylėtojai kartu su čia grojusiais muzikantais kūrė puikią atmosferą.

Tiek „Beissoul & Einius”, tiek Vaiperis, tiek Victoras Diawara bei Ba. paruošė puikią dirvą danų pasirodymui. Ją neįtikėtinai užbaigė po danų „Lofte” pasirodęs jaunasis elektroninės muzikos talentas „Fingalick„. Taip, vakaras buvo ganėtinai ilgas ir klaidžiojant publikos labirintais teko išgirsti ne vieną repliką, esą viskas užsitęsė per ilgai. Tačiau kitos išeities nelabai ir turėjome. Velniškai norėjome į vieną vakarą sudėti ir lietuvišką pozityvą, ir daniškus perlus. Todėl pernelyg nepykite…

„When Saints Go Machine“ pasirodyme būtų sunku atrasti ką nors prasto. Elektro pop (ar kaip jie patys viename interviu manoMUZIKAI įvardino  – „alternatyvusis pop“) tą vakarą „Lofte“ buvo įvilktas į tiek daug muzikinių rūbų, kad net ir įnoringiausias klausytojas galėjo atrasti tai, kas buvo artima jam. Beveik septynerius metus kuriantys danai parodė kokie įvairūs, dinamiški ir kartu vieningi gali būti. Net ir tie žmonės, kurie atėjo tiesiog pasiklausyti tiesiog geros skandinaviškos grupės, turėjo likti patenkinti, mat „When Saints Go Machine“ tikrai užbūrė. Užbūrė savo muzika, nuoširdumu, paprastumu ir žanrų įvairove. Sukūrė puikią atmosferą ir leido savo muziką pajusti taip, kaip jos neįmanoma pajusti jokiame jų įraše. Puikus savitas Nikolajaus (grupės lyderio) vokalas nei karto neleido suabejoti jo galimybėmis. Visa tai sumaišius su saldumu visiškai nepasižyminčiais elektroniniais garsais buvo nutiestas pats tiesiausias kelias į „Lofto“ padangę bei susirinkusiu žmonių širdis. Regis nebuvo nė vieno, kuris tądien būtų suabejojęs „When Saints Go Machine” genialumu.

When Saints Go Machine Lofte (nuotr. Linas Vaitonis)

Tiesa, įtariu, kad net ir patys danai nesitikėjo tokio šilto (ir vietomis pašėlusio) lietuvių palaikymo. Ne veltui jau kitą rytą grupės profilyje faceboke įamžinta vakaro akimirka su trumpu, bet įtikinamu įrašu: „Vilnius thank you so much! What a perfect night! You guys were amazing”” (Vilniau, ačiū labai! Koks nuostabus vakaras! Jūs buvote nuostabūs – L.Z.)

Apskritai visas šeštadienio vakaras, kuris idėjiniam portalui manoMUZIKA buvo tikrai labai svarbus ir ypatingas, neprailgo. Diena, kuomet susirenka daug gerų bičiulių ir kurią vainikuoja puiki muzika, tiesiog negali būti prasta. Galbūt todėl, sudėjus visas šias aplinkybes, vertindamas tą vakarą aš nebegaliu būti objektyvus,. „Lofte“ išsipildė viena iš manoMUZIKOS svajonių. Seniai norėjome pamatyti „When Saints Go Machine“ gyvai. Seniai kalbėjome apie tai, kaip būtų puiku juos pamatyti Lietuvoje. Ir dar seniau buvome pradėję patyliukais svajoti apie tai, kaip būtų gera prisidėti prie jų atvežimo.

Šįkart mums svajones įgyvendinti padėjo „Lofto“ kolektyvas. Už  tai mes jiems esame velniškai dėkingi. Ne veltui mūsų gimtadienis ir įvyko toje vietoje, kuria žavimės ir kuri leidžia gerai muzikai kvėpuoti Vilniuje.

Dieną po gimtadienio pasitikome skaudančiomis galvomis, bet kupini gerų emocijų, prisiminimų ir šiltos muzikos. Ir…ir nieko nelaukę sėdome planuoti ketvirtojo gimtadienio. Kuris turėtų būti dar didesnis ir kurio metu, tikėkimės, bus įgyvendinta dar viena mūsų muzikinė svajonė. Svajonė, kuri, kaip ir daugelis jų, yra susijusi su muzika. Muzika Lietuvoje ir muzika Lietuvai.

Dar kartą supratome, kad svajoti tikrai verta;)

Ačiū visiems, kurie buvote kartu!

Įrašas grupės paskyroje Facebooke

When Saints Go Machine: Louisas Armstrongas mums padovanojo vardą

Nuotr. grupės archyvo

Danai „When Saints Go Machine“ pasaulyje tapo žinomi prieš keletą metų, melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie”. Kaip tąkart manoMUZIKAI teigė alternatyvią pop muziką  kuriantys vyrukai, jų tikslas – vis labiau stebinti save ir klausytojus.  Pažadas buvo išlaikytas – stebinti grupė nenustojo ir toliau. Pernai išleidę savo trečią studijinį albumą „Infinity Pool“, Kopenhagos muzikantai taip stipriai „šovė tiesiai į širdis”, kad daugelis muzikos kritikų diską įvardijo vienu geriausiu įrašu Skandinavijos muzikos rinkoje 2013-aisiais.

Šiandien „When Saints Go Machine“ yra kviečiami groti ne tik didžiosiose Europos scenose, bet ir prestižiniuose vasaros festivaliuose, kuriuose jiems tenka anaiptol nebe apšildančių grupių vaidmuo. Išskirtinės muzikos kūrėjai netrukus pasirodys ir Lietuvoje. Jau ateinantį šeštadienį Menų Fabrike „Loftas“ Danijos elektro pop pažibos vainikuos trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.

Prieš dvejus metus kalbinusi grupės vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą, manoMUZIKA šiandien (likus vos kelioms dienoms iki danų pasirodymo Vilniuje) nusprendė pakalbinti vieną pagrindinių „When Saints Go Machine“ kūrėjų – dainų autorių ir kolektyvo klavišininką Simoną Muschinsky.

„Smagu tave girdėti. Luktelėk sekundėlę, nulipsiu nuo dviračio. Šiuo metu važiuoju per saulėtą Kopenhagą atsiimti naujų klavišinių, kuriuos neseniai užsisakiau daniškame e-bay aukcione. Gera kaina ir puiki kokybė. Nesusilaikiau.“ – nuoširdžiai, draugiškai ir atvirai pokalbį pradėjo muzikantas.

„Ar šitie klavišiniai šeštadienį kartu su grupe atkeliaus į Lietuvą? Išgirsime naujų garsų?“, – paklausiau aš.

Naujų garsų tikrai išgirsite, tačiau šiuos klavišinius paliksiu studijoje (juokiasi).

Melomanai labai laukia jūsų Lietuvoje. Pasirodymas mūsų šalyje kartu bus ir savotiškas grupės debiutas Baltijos valstybėse. Ko iš šio koncerto tikitės Jūs?

Niekada nebuvau Lietuvoje, tačiau vienas mano geras bičiulis jūsų šalyje praleido nemažai laiko. Jo atsiliepimai – tiek apie lietuvius, tiek ir apie pačią šalį – patys geriausi. Todėl, natūralu, mūsų lūkesčiai – taip pat labai dideli. Bus labai įdomu pamatyti kaip lietuviai reaguoja į mūsų muziką, kaip ją priima ir kaip jos klausosi.

Koncertuojame įvairiose pasaulio šalyse, todėl žinau, kad kiekvienos valstybės auditorija yra skirtinga, o kiekvienas naujas koncertas – didelis iššūkis visai grupei.

)

Kiek apskritai esi pažįstamas su Lietuva?

Negaliu meluoti ir sakyti, kad apie jūsų šalį žinau daug. Tačiau žinau, kad buvote pirmieji, išsivadavę iš sovietų sąjungos pančių. Žinau, kad esate tvirti, užsispyrę ir mylite laisvę. Tai – labai svarbu kiekvienai šaliai.

Nepatikėsi, tačiau būtent šiandien Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Lygiai prieš 24 metus tapome nepriklausomi.

Neįtikėtina (šūkteli). Manau, kad tai – labai geras sutapimas (juokiasi). Naudodamasis proga, nuoširdžiai sveikinu visa Lietuvą. Tikiuosi, kad po koncerto turėsiu progą išgerti alaus kokiame nors jaukiame Vilniaus bare ir pasveikinti čia susirinkusius lietuvius tiesiogiai.

Papasakok, ko grupės gerbėjai gali tikėtis iš Jūsų koncerto menų fabrike „Loftas“.

Visų pirma – kitokio skambesio. Mūsų koncerte dainos skamba ne taip, kaip albumuose. Esame gerokai energingesni, nes žinome, kad publikai nėra ypatingai smagu tiesiog stovėti ir žiūrėti į grojančią grupę (šypsosi). Negaliu pasakyti, kad mūsų koncertiniame atlikime yra daug improvizacijos. Tačiau galiu patikinti, kad kaskart skambame vis kitaip. Kaip minėjau anksčiau, kiekvienas koncertas – tai nauja patirtis, naujas garsas ir nauji jausmai. Galiu garantuoti, kad lietuviai nepajus skandinaviško santūrumo (juokiasi). Bus daug emocijų, daug energijos ir daug gerai pažįstamu „When Saints Go Machine“ dainų. Tiesa, iki šiol nežinome, koks bus galutinis Vilniuje grojamų dainų sąrašas. Turime nerašytą tradiciją sudarinėti dainų sąrašą prieš pat koncertą tiesiog bandant nujausti kas konkrečiai tiks arenai, kurioje grosime.

LEMTINGA KLAIDA, PADOVANOJUSI VARDĄ

„When Saints Go Machine“ susikūrė beveik prieš septynerius metus. Iki šiol esate išleidę tris puikius studijinius albumus. Apie jus rašo įtakingi muzikiniai leidiniai, jus mėgsta muzikos kritikai, dažnai įvardijantys grupę „skandinaviškos elektro pop muzikos vėliavnešiais“. Ar jaučiatės galiausiai atradę rimtą ir išskirtinę vietą skandinaviškos muzikos rinkoje?

Tai per sunkus klausimas man, kadangi esu šio proceso dalis. Jei atvirai, aš vis dar nustembu, kai, pavyzdžiui, Danijos žmonės žino visų mūsų dainų žodžius. Žinoma, tai yra velniškai malonu. Tačiau vis dar negaliu tuo patikėti. Esame paprasti vaikinai, miegamajame kuriantys dainas apie gyvenimą. Mėgaujamės kūryba, džiaugiamės galėdami groti kartu ir tai yra mūsų didžiausia laimė. Žinojimas, kad mūsų muziką pamėgsta vis daugiau žmonių įvairiausiose žemės rutulio kraštuose, mus dar labiau įkvėpia. Tačiau tai mūsų nekeičia. Esame ir išliksime tie patys paprasti vaikinai. Taigi, atsakyti į tavo klausimą man per sunku. Mes kuriame, bet vertinate jūs (šypsosi)

)

Kaip apskritai jūs sugalvojote pradėti groti kartu?

Nuo vaikystės puikiai vienas kitą pažinojome. Kartu su Silu ir Jonu (grupės nariai – būgnininkas Silas Moldenhawer ir kitas klavišininkas Jonas Kenton – L.Z.) pradėjome kurti muziką. Tačiau supratome, kad mums labai reikia vokalisto. Prisiminiau Nicolasą (dabartinį vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą). Jis buvo mano geras vaikystės bičiulis, kaip tik tuo metu grojęs drauge su mano broliu kitoje grupėje. Pasiūliau jam prisijungti prie mūsų, minėdamas, kad ketiname kurti eksperimentinę pop muziką. Nikolajus atvyko pas mus į studiją, įrašėme porą dainų ir supratome, kad viskas taip greit tikrai nesibaigs (juokiasi).

Ir tada sugalvojote, kad grupė turi vadintis „When Saints Go Machine“?

Ne (kvatoja). Ne taip greitai.

Įrašėme dar vieną dainą ir supratome, kad reikia jas patalpinti svetainėje „MySpace“. Tada ir suvokėme, kad neturime esminio dalyko – grupės pavadinimo. Nustatėme dieną, iki kada turėsime išsirinkti pavadinimą. Tačiau kai atėjo TA diena ir visi susirinkę studijoje išsakėme savo variantus, supratome, kad nei vienas iš jų netiko. Tada Jonas pasakė: „nesinervinkite, dabar aš pasigaminsiu kavos ir ją išgėręs turėsiu grupės pavadinimą“. Jis užsiplikė kavos, atsisėdo ant fotelio, pažvelgė į mūsų muzikos kolekciją ir pasakė: „žinote, seniai klausėmes Louiso Armstrongo dainos „When Saints Go Machine“. Mes susižvalgėme ir supratome, kad Jonas suklydo, nes turėjo pasakyti „When The Saints Go Marching In“. Suvokėme tai kaip savotišką ženklą ir kai Jonas išgėrė savo kavą, mes tikrai turėjome grupės pavadinimą (šypsosi). Taigi, graži atsitiktinumo klaida mums padovanojo grupės vardą. Tiksliau, Louisas Armstrongas mums padovanojo tikrąjį kolektyvo pavadinimą.

Nuo tos akimirkos praėjo septyneri metai. Tapote žinomi ir mylimi. Ar keliate sau kažkokius tikslus?

Žinoma. Mes kaskart siekiame būti geresni nei esame. Norime kurti muziką ir stebinti ne tik klausytojus, bet ir save. Norime, kad mūsų kūryba būtų gerasis iššūkis klausytojui, o tuo pačiu ir mums. Norime kurti ir jausti, kad mūsų kūryba pasiekia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Mėgaujamės būvimu kartu. Džiaugiamės keliais, kuriuos atveria muzika. Ir tikime, kad kasdien apie „When Saints Go Machine“ sužinos ir išgirs vis daugiau žmonių. Šeštadienį pradėsime nuo Lietuvos (juokiasi).

Ačiū už pokalbį. Laukiame Jūsų čia!

Ačiū tau. Susitiksime jau labai greitai. Kviečiu visus ateiti. Bus tikrai linksma.

—-

Bilietų į „When Saints Go Machine” koncertą ieškokite ČIA.

 

 

 

 

 

 

 

When Saints Go Machine apšildys BA., Fingalick ir Beissoul & Einius

Ba., Beissoul&Einius, Fingalick

Pagaliau paaiškėjo, kas manoMUZIKOS trečiajame gimtadienyje apšildys danus „When Saints Go Machine“. Žadėjome Jums indie scenos pažibas, todėl laikomės duoto žodžio ir dalinamės TAIS VARDAIS.

Ba., Fingalick ir „Beissoul & Einius„! 

Būtent šie trys vardai, kartu su „When Saints Go Machine”,  KOVO 15 dieną menų fabrike „LOFTAS” lips ant scenos, gros savo muziką ir neleis muzikinėms ambicijoms užgesti iki pat renginio pabaigos.

Taigi, jei nenorite praleisti bene muzikaliausio ir kokybiškiausio vakarėlio mieste – paskubėkite!

Dar viena labai svarbi žinia yra ta, kad jau nuo rytojaus brangsta bilietai. Todėl tie, kas nespėjo įsigyti jų mažesnėmis kainomis, tai galite padaryti iki rytojaus (kovo 3 dienos) 11 valandos. Bilietus internetu galite įsigyti ČIA

Netrukus pateiksime dar daugiau su gimtadienio renginiu susijusių naujienų.

O čia – tai, ką turėtumėte išgirsti per trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.

manoMUZIKAI TREJI : gimtadienis LOFTE su When Saints Go Machine

Nuotr. grupės archyvo

Kai manoMUZIKOS pirminė idėja tapo kūnu, mes buvome laimingi. Kasmet šis kūnas augo ir kurdavo vis ambicingesnius planus. Ambicijos ir svajonės mus iki šiol veda į priekį ir leidžia kvėpuoti. Leidžia išlikti. Todėl žengdami į ketvirtuosius savo egzistencijos metus, mes ir vėl kuriame ambicija ir svajone pagrįstas idėjas, nes viskas, ką daro manoMUZIKA yra muzikai, muzikoje ir  muzikos vardan.

Šiandien turime progą džiaugtis: viena iš pagrindinių muzikiniu svajonių, panašu, tampa kūnu.

Niekada neslėpėme meilės Skandinavijai ir šio regiono muzikinei rinkai. Ne kartą rašydami ar gerdami arbatą pasvajodavome apie tai, kaip puiku būtų Lietuvoje surengti koncertą (ar jų ciklą), kuriame (kuriuose) Šiaurės šalių muziką reprezentuotų mums itin imponuojantys kolektyvai. Labai nudžiugome, kai pasirodė nuostabi renginių sesija „Norden Wave”, kuri mūsų šalį papuošė puikia Skandinavijos muzikos banga. Tačiau laukėme, laukėme ir …. nesulaukėme to, kas manoMUZIKOS pasąmonėje „kotiruojasi” aukščiausiame Skandinavijos „Geriausių iš Geriausių” trejetuke.

Todėl nusprendėme bandyti griebti jautį už ragų ir… jautis pasidavė. Ta ambicija ir svajonė bei troškimas Lietuvoje pamatyti „When Saints Go Machine” tapo realybe. Žinoma, už tai turime būti dėkingi geriems mūsų bičiuliams iš menų fabriko „Loftas„, nes be jų ši svajonė būtų dar labai toli nuo realybės. Todėl visos manoMUZIKOS vardu tariame Jums nuoširdų AČIŪ.

Taigi, po trumpos įžangos ir jautrių muzikai natų, mes sakome: TAIP. Į Lietuvą atvažiuoja super-danai „When Saints Go Machine”. Čia jie surengs VIENINTELĮ pasirodymą Baltijos šalyse, sugros visus savo didžiausius hitus ir iškėlę savo indie scenos vėliavą ištars lietuvišką „LABAS” visai LOFTE susirinkusiai publikai.

Trečiojo manoMUZIKOS gimtadienio metu ne tik klausysimės „When Saints Go Machine”, bet ir kelsime į viršų gero airiško viskio „Bushmills” stiklus, mat būtent „Bushmills” taip pat labai stipriai prisidėjo prie to, kad šis renginys taptų realybe.

Tad pasiimkite savo užrašų knygutes ir pasižymėkite KOVO 15 dieną. Tą vakarą skirkite puikiai skandinaviškai muzikai, kuri skambės ne kur kitur, o menų fabrike LOFTAS. Jeigu mylite muziką, vertinate ją ir norite jos – susitikime.

Bilietus į 3-iąjį manoMUZIKA.lt gimtadienį platina TICKETPRO. Bilietų kiekis sparčiai senka. Pigiausi bilietai jau išparduoti.

„When Saints Go Machine” apšildys „Beissoul & Einius”, „ba.” ir „Fingalick”.

P.S. Tiems, kas neskaitė mūsų interviu su šia puikia Danijos grupe – siūlome spausti ČIA.