Dvigubas diskas „The Road: Part II / Lost Highway“ – 2017-aisiais metais pasirodžiusio albumo „The Road: Part 1“ tęsinys. Jame surinkti net 22 kūriniai. Pats autorius sako, jog naujasis įrašas yra labiau rinkinys, nei konceptualus albumas. Šiame rinkinyje skambantys kūriniai buvo įrašyti prieš arba per „The Road“ įrašų sesijas. Albume, kaip ir jo pirmtake, gausu įdomių vardų – Keaton’as Henson’as, Elliott’as Power’is, „Editors“ balsas Tom’as Smith’as, kompozitorius Philip’as Sheppard’as, ir kiti.
Beveik lygiai prieš du dešimtmečius, 1999-ųjų metų balandžio 21-22 dienomis amerikiečių sunkiojo metalo veteranai „Metallica“ sugrojo du precedento neturinčius koncertus. „Metallica“ dainų skambesį „The Berkeley Community Theatre“ salėje tuomet papildė Michael‘o Kamen‘o (a.a.) diriguojamas San Francisko simfoninis orkestras. Šių pasirodymų įrašai vėliau buvo išleisti albumo „S&M“ pavidalu.
Vakar grupė paskelbė, jog minint šių pasirodymų dvidešimtmetį du titanai susitiks dar kartą. Šių metų rugsėjo 7 dieną naujojoje San Francisko „Chase Center“ arenoje (talpinančioje net 18,000+ „Golden State Warriors“ krepšinio klubo fanų) „Metallica“ ir San Francisko simfoninis orkestras sugros koncertą “S&M2”, kuriame skambės ne tik anuomet, 1999-aisiais skambėję grupės hitai, bet ir naujesnės dainos, specialiai aranžuotos šiam pasirodymui. Naujųjų aranžuočių autorius – Bruce Coughlin. Orkestro dirigentas – Michael Tilson Thomas. Visa tai atskleista vakar vykusioje „Chase Center“ arenos atidarymui skirtoje spaudos konferencijoje.
Savo laiku albumas „S&M“ dar labiau sukiršino ir taip gerokai suerzintus „Metallica“ fanus. Viena barikadų pusė smerkė grupę parsidavus popmuzikai, o kita – gyrė už pagaliau išaugtus prakaituotus, paaugliškus thrash metalo marškinėlius. Nepaisant pirmųjų kritikos „S&M“ grupei „uždirbo“ Grammy apdovanojimą už geriausią instrumentinio roko muzikos atlikimą (už kūrinį „The Call of Ktulu“). Šis albumas taip pat tapo paskutiniu grupės darbu, įrašytu su tuometiniu bosistu Jason‘u Newsted‘u, palikusiu grupę 2001-aisiais.
Per pastaruosius du dešimtmečius „Metallica“ išleido net (o gal tik?) tris studijinius albumus. Paskutinysis – 2016-aisiai išleistas ir pasisekimo sulaukęs dvigubas albumas „Hardwired… to Self-Destruct“. Taigi naujų kūrinių, kuriuos būtų įdomu išgirsti grupę atliekant su San Francisko simfoniniu orkestru grupė turi daugiau nei pakankamai. Nekantriai laukiame rugsėjo. O iki tol, kviečiame dar kartą prisiminti legendinį „S&M“ koncertą. Pilną koncerto įrašą rasite žemiau:
Estų indie roko pažiba, grupė “Ewert and the Two Dragons” vasario 8-ąją dieną koncertuos Vilniuje, klube “Tamsta”. Tai – toli gražu ne pirmasis Ewert’o ir Drakonų koncertas Lietuvoje. Grupė jau yra grojusi menų fabrike “Loftas”, festivalyje “Granatos” bei Vilniaus “Sostinių dienose”. Tačiau šįkart koncertas bus ypatingas. Čia estai pristatys ketvirtąjį albumą “Hands Around the Moon”. Darbą, kuris anot grupės vokalisto Ewert’o Sundja yra ilgo nueito kelio rezultatas. Ir, beje, labai sėkmingas – sausio gale Taline praūžusiuose “Estonian Music Awards 2019” apdovanojimuose grupei pelnęs statulėles “Metų roko muzikos albumo”, “Metų albumo” ir „Metų grupės” kategorijose.
Pasikalbėti su grupės vokalistu Ewert Sundja bei gitaristu Erki Pärnoja susitikome vienoje Vilniaus kavinių. Apie savo sėkmę abu grupės nariai atsiliepia gana kukliai. Tokie jau jie yra – sėkmingi, bet paprasti ir žemiški. Tokie pat, kaip ir jų kuriama muzika.
„Ewert and the Two Dragons” (Herkki Merila nuotrauka)
Turėjome susitikti metų pradžioje, tačiau nepavyko. Mano žiniomis, Ewert’ai, atsidūrei ligoninėje. Kas nutiko?
Ewert: Taip, turėjome susitikti sausio pradžioje, tačiau deja teko kelionę į Vilnių ir porą koncertų Tartu atidėti. Per Kalėdas susirgau. Po savaitės prastos savijautos nuvykau į ligoninę ir paaiškėjo, kad turiu rimtą plaučių uždegimą, kurį reikėjo skubiai gydyti. Kurį laiką teko praleisti ligoninėje. Nebenoriu atgal. Maistas ten klaikus ir beskonis (juokiasi). Bet dabar jau jaučiuosi puikiai.
Naujasis albumas pasirodė pačioje praėjusių metų pabaigoje. Ką grupė veikia dabar?
Ewert: Prieš porą savaičių grojome Taline. Praėjusį penktadienį grojome Helsinkyje. Šeštadienį grojome viename privačiame vakarėlyje. O dabar antradienį, sausio 29-ąją dieną esame Vilniuje. Taigi dirbame tikrai nemažai.
Grojote Lietuvoje jau kelis kartus – Lofte, festivaliuose – ar prisimenate paskutinį kartą Vilniuje?
Erki: Aš prisimenu! Labai gerai prisimenu paskutinį mūsų kartą Vilniuje. Tai buvo “Sostinės dienų” koncertas 2014-aisiais ir praėjo jis itin puikiai. Mūsų paklausyti susirinko labai daug žmonių, buvo geras garsas, mums buvo smagu. Bet po šio koncerto daug kas grupės dinamikoje apsivertė aukštyn kojomis.
Ewert: Po koncerto Vilniuje grupės viduje įvyko… Na, nepavadinčiau to ginču ar nesutarimu, bet galbūt interesų konfliktu.
Erki: Būtent! Ne tik tarp grupės narių, bet ir visos komandos viduje įvyko kūrybinis ir vadybinis interesų konfliktas. O esminė viso to sudedamoji dalis, kurios trūko, buvome mes patys. Nesutarėme ką mes darysime toliau, kokia bus tolesnė grupės raida. Išsakėme labai daug dalykų, kuriuos ilgai nešiojome viduje, ir kuriuos išsakius tam tikrus santykius teko kurti iš naujo.
Ewert: Aš jaučiu, kad mūsų tarpusavio santykiuose buvo daug niekada nepaklaustų ir todėl niekada aiškiai neatsakytų klausimų, kuriems tiesiog atėjo laikas. Ir tas laikas atėjo Vilniuje.
Erki: Bet šis lūžis neoficialiai tapo ir naujojo albumo pradžia!
Koncerto akimirka
Naujasis albumas “Hands Around the Moon” pasirodė pačioje praėjusių metų pabaigoje. Kelis kartus jį išklausęs nuo pradžios iki galo aš jaučiu, kad Jums šis albumas yra labai tiesmukas ir nuoširdus. Kokias temas juo nagrinėjate?
Ewert: Mano širdžiai šis albumas tikrai yra labai brangus. Albume nėra gausu “istorijų”, todėl klausytojams aš labiausiai norėjau sukelti emocijas, lydėjusias mane kūrybos procese. Kai kurie naujojo albumo dainų tekstai yra gana tamsūs, bet muzika – suteikianti vilties, tad manau, kad bendrai šis mūsų albumas yra šviesus ir pozityvus.
Albumo skambesys man asmeniškai atrodo labai artimas Jūsų debiutiniam albumui “The Hills Behind the Hills”. Galbūt aš klystu taip galvodamas, bet ar šis jūsų sugrįžimas prie savo šaknų buvo tyčia apgalvotas?
Erki: Tikrai? Labai smagu, kad taip galvoji! Ne, tai nebuvo planuotas ar sąmoningas ėjimas. Bet mes jau ne kartą esame grupėje kalbėję apie tai, kad paskutinio mūsų albumo kūrimo procesas turėjo tą patį vaibą, kaip ir pirmojo albumo kūrimo procesas. Tai yra mūsų asmeninė patirtis apie kurią klausytojai nežino. Todėl išties labai smagu, kad klausytojas iš šalies jaučia tą patį kaip ir mes. Kurdami “Hands Around the Moon” mes vėl dažniau ėmėme pasitikėti savo intuicija, nebandėme apskaičiuoti kiekvieno kūrybinio niuanso, neužsidarėme susikurtame supratime, kaip mūsų grupė turėtų skambėti. Tiesiog leidome kūrybiniams sprendimams tekėti sava vaga.
Ewert: Tiesą sakant aš manau, kad naujuoju albumu mes aplenkėme ir savo debiutą ir “Good Man Down”. “Good Man Down” buvo labai sėkmingas albumas, bet tuo periodu mums viskas sekėsi, buvo tarsi tinkamai sustyguota. Gal kažkiek pataikėme į tuo metu populiarų indie roko su folk elementais stilių, nors sąmoningai konkretaus skambesio nekopijavome, nebandėme kažkur pataikyti. Viskas tiesiog labai gerai pavyko. Naujuoju albumu mes parodome kokie esame dabar. Specialiai nesiekiame populiarumo ar sėkmės, nes vien faktas, kad šis albumas egzistuoja ir yra toks koks yra, man tai jau yra asmeninė sėkmė.
Praėjusią savaitę renginyje Estonian Music Awards 2019 Jūs gavote net tris apdovanojimus – Metų roko muzikos albumas, Metų albumas ir Metų grupė. Grupės dažnai sako, kad apdovanojimai jiems nėra svarbu, bet ar tikrai?
Ewert: Manau, kad pasąmoningai kiekvienas nori apdovanojimo. Tai žmogiška. Gal man tai nėra taip svarbu, kaip svarbu yra išparduoti koncerto bilietai, bet trofėjų, žinoma, yra malonu turėti.
Erki: Aš manau, kad net ir nominacija yra svarbu. Gera žinoti, kad apdovanojimų komisija vertina tavo pastangas, skiria joms dėmesio. Bet, žinoma, kai esi pakviestas dalyvauti lenktynėse, be abejo norisi laimėti (juokiasi). Galime sakyti ką tik norime, bet sėdėdami toje salėje ir laukdami visi norėjome to trofėjaus. Tai puikus jausmas.
Nesuklysiu sakydamas, kad esate viena iš sėkmingiausių grupių visame Baltijos regione. Ar esate susipažinę su kitomis Estijos, Latvijos ir Lietuvos grupėmis? Klausote jų muzikos?
Ewert: Keliaudami Baltijos regione klausomės vietinių radijo stočių. Taip pat koncertuose susipažįstame su grupėmis, su kuriomis dalinamės scena, apsikeičiame įrašais. Visada šių dovanotų įrašų pasiklausome.
Erki: Tiesą sakant apie Lietuvos atlikėjus aš žinau labai mažai. Šiandien sužinojau, kad Lietuvos elektroninės muzikos scena yra gerokai didesnė nei Latvijoje ar Estijoje. Čia vyksta galybė elektroninės muzikos renginių. Tai labai įdomu!
Ko galime tikėtis Jūsų koncerte šį penktadienį?
Ewert: Tikrai galite tikėtis daugiau nei tikėjotės praėjusį kartą (juokiasi). Nuo to paskutinio mūsų koncerto Vilniuje ir viso to kas sekė po jo mes, kaip grupė, nuėjome labai tolimą kelią. Bet užtat dabar mes jaučiamės geriau nei bet kada anksčiau ir ši sinergija koncerto metu labai jaučiasi. Norime pakviesti visus pasidžiaugti kartu.
Erki: Daina “Journey” iš naujojo albumo buvo parašyta Vilniuje, kitą dieną po grupės vidinio konflikto apie kurį jau pasakojome. Simboliška, kad ši daina skambės ir koncerto metu. Mums ji labai daug reiškia. Tikiuosi, kad ir Jums patiks.
Britų elektroninės muzikos veteranų duetas „The Chemical Brothers“ šiandien turi nemažai naujienų!
Tom’as Rowlands’as and Ed’as Simons’as šįryt pasidalino naujojo albumo viršeliu, kūrinių sąrašu ir išleidimo data. Naujasis grupės darbas vadinsis „No Geography” ir sulauksime jo balandžio 12-ą dieną. Paskutinis grupės albumas „Born in the Echoes“ pasaulį išvydo dar 2015-aisiais.
Taip pat duetas klausytojams šiandien dovanoja ir dar vieną naujojo albumo kūrinį, kuris vadinasi „Got to Keep On”. Kviečiame pasiklausyti!
Albumo „No Geography“ viršelis
Kūrinių sąrašas:
01 Eve of Destruction
02 Bango
03 No Geography
04 Got to Keep On
05 Gravity Drops
06 The Universe Sent Me
07 We’ve Got to Try
08 Free Yourself
09 MAH
10 Catch Me I’m Falling
Hang’ais ir hangpan’ais virtuoziškai grojantis duetas „Hang Massive“ iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos šįryt dalinasi gyvo pasirodymo ištrauka – kūrinio „End of Sky“ atlikimu Union Chapel bažnyčioje, Londone.
Hang’as, dar vadinamas rankiniu būgnu – tai naujoviškas muzikos instrumentas, atsiradęs jau XXI amžiuje, bet greit išpopuliarėjęs psichodelinės, new age ir world muzikos klausytojų rate. 2010-aisiais metais Indijoje susipažinę Danny Cuddas ir Markusas Offbeat jau beveik dešimtmetį populiarina šį instrumentą kurdami įdomią ir nenuobodžią, bet vis tiek raminančiai veikiančią meditacinę muziką. Naujausias dueto albumas „Luminous Emptiness“ išleistas praėjusių metų rugsėjį.
Dienos naujiena – aiškiau nei aiški. Šiandien pasirodė naujas grupės „The Raconteurs“ EP!
Naujasis įrašas sudarytas iš dviejų kūrinių – „Sunday Driver“ bei „Now That You’re Gone“. Tai – pirmasis grupės įrašas po bemaž 10 metų pertraukos. Antrasis grupės albumas „Consolers of the Lonely“ pasirodė dar 2008-ųjų pradžioje. Pilną naują albumą grupė žada pristatyti 2019-aisiais metais.
Šių metų pabaiga grupei „Garbanotas“ – itin turininga!
Dar lapkričio mėnesio pradžioje grupė pristatė naują vaizdo klipą dainai „Liūdnos akys“ ir naująjį grupės pavadinimą, o šiandien interneto platybes pasiekė ir trečiasis grupės albumas „Paskutinė saulė„. Albume – išskirtinai vien lietuviškos dainos. Anot muzikantų, į šį albumą jie sudėjo daug visko, kuo gyvena – „Liūdnas akis, naivius tikslus, užstrigusius žodžius, baimes ir juokus! „Ar tiesa ar tiesa?! Tegu tai būna žemė atrasta!”
Ketvirtadienio, lapkričio 08-osios vakarą grupė „Skamp“ pakvietė būrį šalies šou pasaulio žvaigždžių ir artimiausių draugų į kino teatrą, kur pristatė trumpametražį, dalinai animacinį filmą apie grupės veiklos pradžią.
Nuotaikingame filme trumpai pasakojama dviejų mokyklos bičiulių – Victoro Diawaros ir Viliaus Alesiaus – susitikimo ir draugystės istorija, pirmieji nesėkmingi bandymai išpopuliarinti grupės muziką, Ericos Jennings atsiradimas grupėje, pirmieji nesutarimai ir stebėtina pirmojo singlo „Summertime“ sėkmė, amžiams pakeitusi šių trijų draugų gyvenimus.
Šiandien šį filmuką, pavadintą tiesiog „SKAMP PRADŽIA“, jau galite rasti ir „Youtube“ platformoje.
Primename, kad grupė „Skamp“ dvidešimties veiklos metų sukaktį planuoja paminėti vieninteliame 20-mečio koncerte Vilniaus „Siemens“ arenoje gruodžio 26 d.. Bilietus įsigyti galite ČIA.
Anksčiau ne viename interviu teigę, kad grupės pavadinimas, matyt, nebuvo itin gerai apgalvotas pasirinkimas, muzikantai pagaliau ėmėsi veiksmų. Visai neseniai ir gana netikėtai grupės pavadinimas VISUOSE socialiniuose tinkluose ir muzikos klausymo platformose mįslingai pasikeitė ir iš „Garbanoto Bosisto” tapo… tiesiog „Garbanotas“.
Panašu, kad „Garbanotas Bosistas” – jau praeitas etapas, o nuo šiol šiuos lietuviško psichodelinio roko vėliavnešius pažinosime tiesiog kaip „Garbanotas“.
Tai, beje, nėra vienintelė šiandienos naujiena!
Savo muzikinį katalogą, kurį kol kas sudaro debiutinis albumas „Above Us“ bei pernai metais pasirodžiusi plokštelė „Room for You“, grupė netrukus papildys trečiuoju albumu „Paskutinė saulė“. Šiandien grupė pasidalino naujuoju singlu „Liūdnos akys“ ir jam skirtu itin keistu vaizdo klipu.
Vaizdo klipo scenarijaus autorius ir režisierius – Titas Sūdžius.
Pastaruoju metu gerbėjus džiuginęs naujienomis britų grupės „Radiohead“ siela Thom Yorke šiandien pateikia jų kulminaciją.
Pagaliau pasirodė visas jo kurtas soundtrack’as (garso takelis) Luca Guadagnino filmui „Suspiria“.
Tai – pirmasis kino garso takelis ir taip turtingame ir turiningame šio muzikinio genijaus kataloge. Albume rasite ne tik puokštę šaltų, keistų instrumentinių kūrinių, neabejotinai puikiai nuspalvinančių naująją 1977-ųjų Dario Argento siaubo klasikos versiją, bet ir keli anksčiau skelbti soliniai Thom Yorke kūriniai – „Suspirium“, „Has Ended“ ir „Unmade“.
Beje, įdomi detalė – filmas „Suspiria“ kino teatrus taip pat pasiekia būtent šiandien, spalio 26-ąją.
Gegužės pradžioje britų rokeriai „Arctic Monkeys“ išleido šeštąjį studijinį albumą „Tranquility Base Hotel & Casino“, kuris tuoj pat tapo daugelio melomanų klausomiausiu metų albumu ir, neabejojame, įeis į roko muzikos istoriją, kaip ir ankstesnieji „Arctic Monkeys“ darbai.
Vakar „Arctic Monkeys“ pradžiugino šį albumą dievinančius klausytojus nauju, trumpu dokumentiniu filmu apie šio albumo kūrimo ir įrašų procesą.
Filmą pavadinimu „Warp Speed Chic“ režisavo grupės bičiulis Ben Chappell, nuolat bendradarbiaujantis su „Arctic Monkeys“ bei su kita vokalisto Alex Turner grupe „The Last Shadow Puppets“ ir režisavęs jau ne vieną šių grupių vaizdo klipą.
Anot paties trumpametražinio dokumentinio filmo režisieriaus, „Visus metus praleidęs filmuojant „Tranquility Base Hotel & Casino“ norėjau sudėti visą šią medžiagą į trumpą filmą. 2017-ųjų metų rugsėjį kelias savaites praleidau su grupe Prancūzijoje fiksuodamas įrašų procesą savo 16mm vaizdo kamera. Tuo metu girdėjau tik dainų ištraukas, kurias grupė įrašinėjo. Beveik po metų filmavau gyvus jų pasirodymus, kuriuose jie grojo tas pačias, tik dabar jau užbaigtas dainas. Kai filmas buvo išryškintas – kartu sudėjau gyvus dainų įrašus ir vaizdus iš kūrybinio proceso ir man tai pasirodė gražu. Naudodamas tai, kaip pradinį filmo tašką, aš panaudojau albumo prodiuserio James Ford instrumentinius miksus, kuriuos iliustravau savo vaizdais taip suteikdamas galimybę pamatyti visą praėjusių metų „Tranquility Base Hotel & Casino“ kūrybinį procesą“.
Nors lapkričio pradžią Lietuvoje pažymime Vėlinėmis, amerikoje karaliauja Helovinas (Halloween). Ir būtent artėjančio Helovino inspiruoti amerikos rokeriai „The Smashing Pumpkins“ vakar pasidalino naujuoju video klipu.
Kūrinio „Silvery Sometimes (Ghosts)“ ekranizacija – linksmas, absurdiškas filmukas. Klipo siužete grupės nariai, skatinami radijo laidos (kurios vedėją vaidina grupės „Sugar Ray“ vokalistas Mark McGrath) praleidžia naktį vaiduoklių name.
Dar visai neseniai savo bemaž pilna senąja sudėtimi atsikūrusi legendinė roko grupė jau netrukus pristatys ir naują albumą. Plokštelė pavadinimu „ Shiny and Oh So Bright, Vol. 1 / LP: No Past. No Future. No Sun.“ pasaulį išvys lapkričio 16 dieną.
Pirmasis bendradarbiavimas tarp legendinio ambientinės muzikos guru Brian Eno ir shoegaze vėliavnešių „My Bloody Valentine“ sielos Kevin Shields įvyko dar pernai. Tuomet muzikantai įrašė bendrą kūrinį „Only Once Away My Son“.
Šiemet, tarptautinės Muzikos Krautuvėlių Dienos (Record Store Day) proga duetas išleido ir dvigubą singlą, kuriame be „Only Once Away My Son“ atskleidė ir antrąjį darbą pavadinimu „The Weight of History“.
Šiandien abu dueto kūrinius galite rasti platformoje „Spotify“.
Įdomu, kodėl gi šie du unikalūs ir vienas kito kūrybą puikiai papildantys muzikantai bendradarbiauti pradėjo taip neseniai…
Taip, legendinės britų soul/pop/džiazo dainininkės Amy Winehouse gyvybė liūdnai užgęso 2011-aisiais metais, kuomet atlikėjai buvo tik 27-eri.
Tačiau dainininkės gerbėjams ruošiama staigmena! Tai – Amy Winehouse hologramos turas, kuriame atlikėjos hologramos vaizdui ant scenos valdyti bus naudojamos naujausios technologijos, o jos balsui akomponuos gyva grupė ir pritariantys vokalistai. Anot Amy tėvo Mitch Winehouse, davusio interviu tarptautinei naujienų agentūrai „Reuters“, „pamatyti ją vėl dainuojančią – mūsų šeimos didžiausia svajonė, virstanti tikrove. Mano dukros muzika palietė milijonų žmonių gyvenimus, o jos muzikinis palikimas dabar galės tęstis šio novatoriško būdo dėka.”
Šis pasaulinis turas startuos 2019-aisiais metais. Visos turo metu surinktos lėšos pateks į „Amy Winehouse Foundation” fondą, įkurta po jos mirties ir padedantį jauniems, su priklausomybėmis kovojantiems žmonėms.
Belieka tik spėlioti ar Lietuva bus įtraukta į lankytinų šalių sąrašą.
Taip pat, nepaisant deklaruotų kilnių tikslų galime spėlioti, ar tik nebus šis turas – eilinis Amy Winehouse giminių būdas dar kartą pasipiniguoti iš velionės muzikinio palikimo.
Talentingasis dainų kūrėjas Tomas Sinickis šiandien pristato dar vieną naują dainą!
Anot paties daugžodžiauti nemėgstančio dainos autoriaus, kūrinys „Nieko nereikia“ – ilgai brandinta odė gyvenimui, į kurią jis sutalpino „visą savo širdį, sielą ir b… trūksta žodžių.“
Šiandien, rugsėjo 28-ąją dieną pasirodė naujas Teksaso post-roko grupės „This Will Destroy You” albumas.
Albumą pavadinimu „New Others Part One” išleido leidybinė kompanija „Dark Operative„.
Tai – jau ketvirtasis (o gal penktasis, jeigu skaičiuosime ir 2006-aisiais išleistą mini albumą „Young Mountain„) studijinis grupės įrašas ir pirmasis albumas po 2014-aisiais pasirodžiusio „Another Language„.
Albumo „New Others Part One” viršelis
Šiek tiek ironiška, jog improvizacijomis ir instrumentiniais „paveikslais” paremtas post-rokas šiandien yra savotiškai konservatyvus ir stagnavęs žanras. Tačiau „This Will Destroy You” nevengia eksperimentuoti savo garsų palete paliesdami platų muzikinį spektrą – nuo metalo iki minimal electronics.
Legendinės elektroninės muzikos nenuoramos – britai „The Prodigy“ tuoj pristatys naują albumą.
Laukti liko visai nedaug! Albumą „No Tourists“ grupė ruošiasi išleisti lapkričio 2-ąją dieną. Tai – pirmasis naujas įrašas po 2015-aisiais pasirodžiusio albumo „The Day Is My Enemy“.
Vakar vakare grupės gerbėjus pasiekė antrasis singlas iš būsimojo albumo – kūrinys „Light Up the Sky“ ir jam skirtas video klipas.
„Jei ne Jamaikos muzika – Dub FX nebūtų“, sako virtualioje erdvėje itin didelio populiarumo susilaukęs gatvės muzikantas Benjamin’as Stanford’as, pasauliui geriau žinomas kaip Dub FX.
Nemažą dalį 2018 metų Dub FX praleido reggae ir dub muzikos tėvynėje Jamaikoje. Šioje saloje, kurios krantus nuolat skalauja Karibų jūra, atlikėjas ne tik daug keliavo, pažino salos kultūrą ir žmones, bet ir turėjo progų paimprovizuoti su vietiniais muzikantais. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui Horace Andy ar Eek A Mouse – tikros reggae muzikos legendos! Kiti – kylančios ir dėl savo vietos po saule kovojančios asmenybės.
Muzikinius savo kelionės po Jamaiką momentus Dub FX įamžino bandomųjų dub kūrinių serijoje, kurią atlikėjas vadina „Jamaican Dubplates“.
„Man buvo labai smagu kurti šiuos įrašus Jamaikos sostinėje Kingstone. Aš daug sužinojau apie Jamaikos kultūrą, muziką ir daugiausiai apie save. Gilinau savo sąmoningumą, stiprinau savo muzikos meninę išraiška. Pažintys, kurios išsivystė kelionių po salą metu, išliks su manimi amžinai ir aš planuoju grįžti čia ir vėl – mokytis, dalintis, atrasti, bendradarbiauti su naujais talentais ir toliau remti šią unikalią kultūrą“, sako muzikantas.
