Vis daugiau pasaulinio garso atlikėjų ir grupių vienijasi ir palaiko Ukrainą pažymėdami grotažymę #StandUpForUkraine. Airijos roko grupė „U2“ ne išimtis. Kolektyvas perdarė savo vieną garsiausių kūrinių „Walk On” ir jį atlieka gyvai.
Pristatydami dainą „Walk On Ukraine” „U2“ sako: „Narsieji Ukrainos žmonės kovoja už savo – ir už mūsų – laisvę neapsakomo smurto ir neteisėtos invazijos akivaizdoje. Daugiau nei 4 milijonai žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, turėjo bėgti dėl savo gyvybės – gyventojų skaičius beveik prilygsta Airijai. Pasaulio lyderiai dabar turi atsistoti ir būti kartu su ukrainiečiais… su tais, kurie kovoja ir su tais, kurie pabėgo… ir palaikyti pabėgėlius, kurie buvo priversti palikti savo namus ir žemes.”
Kaip sako grupės lyderis ir dainų autorius Paulius Burba: „Kai tik sukūriau pirmuosius dainos akordus ir tekstą, iškart kilo mintis, kad puikiai kartu dainoje skambėtų ir Povilo Meškėlos vokalas. Įrašę dainą parodėme Povilui, kuris mielai sutiko ją sudainuoti kartu. Labai gerbiame Povilą kaip muzikantą, ir visa tai ką jis nuveikė Lietuvos roko scenoje yra neišmatuojama, todėl labai džiaugiamės bendru rezultatu“.
Povilas Meškėla yra ne vienintelis svečias. Įrašuose dalyvavo ir daugiau kviestinių muzikantų. Justas Kulikauskas sukūrė violončelės partiją, o Tomas Dičiūnas užpildė dainą fortepijono garsais.
Daina „Vėjau“ kupina nostalgijos. Tai daina apie vaikystę, paauglystę, apie tai kaip norėjosi būti išskirtiniu, apie dideles svajones ir norus, kuriais šventai norisi tikėti. Nors su laiku žmonės kartais pameta šiuos dalykus, daina primena, kad svajonėms dar nevėlu, ir jei širdis kažko trokšta, reikia eiti tuo keliu.
Grupė baiginėja įrašus ir kartu su naujo albumo pasirodymu atnaujins ir koncertinę veiklą. Nekantraujame išgirsti naujas dainas gyvuose koncertuose!
Vokiečių elektroninės muzikos grupė „Moderat“ jau šiais metais pristatys savo naują albumą pavadinimu „MORE D4TA”. Kol laukiame jo, džiaugiamės nauju kūriniu pavadinimu „MORE LOVE”.
Australas Haydeno Calnin visada moka pradžiuginti išleisdamas savo šiltus, lyriškus ir labai gražius kūrinius. Šį kartą naujoji jo daina „The Way Back Up” atliekama kartu su Nick Acquroff. Nuostabi muzikinė kelionė. Kviečiame pakeliauti kartu.
Laikas bėga nepaprastai greitai. Nespėjome apsižvalgyti, o sausio ir vasario mėnesiai liko toli už nugaros. Tuo pačiu, užmarštyje vos nepalikome ir tais mėnesiais išleistų albumų.
2013-aisiais „Bonobo” albumą “The North Borders” manoMUZIKA kolektyvas išrinko metų albumu. Šį Simon Green darbą iki šiol mename su pačiais gražiausiais sentimentais ir negalime jo atsiklausyti jau beveik dešimtmetį. Kaip suprantate, Bonobo mums labai, labai patinka, tad patinka ir naujasis jo albumas “Fragments”.
Nors Simon Green savo kūrybos kelią pradėjo nuo easy listening lo-fi hip-hopo, tačiau šiandien jis nuo savo šaknų yra gerokai nutolęs. “Fragments” iš esmės tęsia tai, ką Bonobo vystė albumais “Black Sand”, “The North Borders” ir “Migration”. Šiandieninė Bonobo kūryba – lengva, vasariška, neįpareigojanti elektroninė muzika, tinkanti ir pabėgiojimui gamtoje, ir romantiškam saulėlydžiui ir smagaus vakaro pradžiai šokių aikštelėje. Būtent tai gauname ir šį kartą.
Taip, “Fragments” nėra itin originalus ar kažkuo labai išskirtinis Bonobo darbas, bet būtent toks šio atlikėjo nuoseklumas žavi. Simon Green muziką lengva įsimylėti. Mums taip ir nutiko.
The Lumineers – „Brightside”
Yra tokių grupių, kurių klausant, nekyla abejonių iš kokios šalies ji yra kilusi. Viena tokių – amerikiečiai „The Lumineers”. Sunku pasakyti kodėl, gal dėl amerikietiško folk skambesio savo dainose, o gal dėl melodijos, kuri tiesiog nuneša už Atlanto. Naujasis, jų albumas „Brightside” šią teoriją tik dar labiau patvirtina. Naujasis diskas pasižymi lengvai įsimenamomis melodijomis, su kritikų puikiai įvertintais dainų tekstais.
Albumo galima klausytis visur. Ir kai norisi poilsio ir kai trūksta energijos ir norisi pasikrauti jos atsargas. Ketvirtasis „The Lumineers” darbas per daug nenustebins, bet tikrai patiks didžiąjai daugumai folkroko muzikos gerbėjų.
Kaip interviu „KEXP” radijo stočiai teigė pats grupės lyderis ir atlikėjas Wesley Schultz – tai brandžiausias grupės „The Lumineers” darbas. Negalime su tuo nesutikti. Albumas tikrai brandus ir spalvingas. Kūriniuose yra visko. Liūdesio ir džiaugsmo. Mūšamųjų ir klavišinių. Gaila tik, kad albumas trumpas. Jame tik dešimt dainų, tad pasibaigia jis greičiau nei norėtųsį. Bet tada jį vėl galima pasileisti nuo pradžių.
Cult of Luna – „The Long Road North”
„The Long Road North“ yra devintasis studijinis švedų post-metalo atstovų „Cult Of Luna” įrašas. Tai – paskutinis kūrinys trilogijoje, įskaitant 2019 m. „A Dawn to Fear“ ir praėjusių metų „The Raging River EP.
„The Long Road North“ klausytojams duoda būtent tai, ko jie tikisi iš „Cult of Luna“: didelę albumo dalį sudaro sunkūs gitarų rifai, tamsūs garso peizažai, skausmingi riksmai ir ilgos dainų aranžuotės. Visgi neapsigaukite ir nemanykite, jog čia išgirsite tik standartines post-metalui būdingas atmosferines partijas – naujasis metalistų albumas kai kur net perspjauna klausytojų lūkesčius. Nepaisant sunkumo ir niūrumo, tai neįtikėtinai dinamiškas albumas. Štai, pavyzdžiui, daina „Beyond I“ pasižymi gan kraupia atmosfera ir… liaudies dainų motyvais.
Albumo nuotaika yra, švelniai tariant, apokaliptinė. Čia daug skausmo, kančios, nevilties ir baimės. Vis dėlto įrašas turi ir švelnesnę, liūdnesnę savo pusę. Pavyzdžiui, dainoje „Into The Night“ skamba bliuziškai melodingas balsas, įtaigūs vargonai ir elektrinio fortepijono partijos.
“The Long Road North“ garso turinio prasme yra tikrai labai sodrus albumas, tad daugeliui žmonių prireiks bent kelių pasiklausymų, kad geriau pajaustų ir suprastų šią muziką. Galima tik pasvarstyti, ar grupė nebandė čia sutalpinti per daug – ar tai nėra pernelyg tirštas albumas. Atsakyti į šį klausimą sau turbūt galime tik mes patys.
Deathcrash – „Return“
Tik 2019-aisias Jungtinėje Karalystėje susiformavusi grupė „Deathcrash” netyčia pakliuvo į mūsų akiratį ir patraukė ausį savo kūryba. Nuo susikūrimo grupė išleido du EP/ mini albumus – „Sundown“ (A Collection of Home Recordings) ir „People throught my windows were stars“. Visgi 2022-ųjų sausį grupė pristatė savo pirmąjį albumą „Return“ su 12 kūrinių.
Ši, neseniai susikūrusi grupė dirba su „Speedy Wundergroud“ leidybine kampanija ir leidosi į koncertinį turą kartu su „Black Country New Road“. Norisi pacituoti leidybinės kompanijos „Speedy Wunderground“ prodiuserį Dan Carey’is, kad: „deathcrash“ – kitokie nei BCNR, Squid ar black midi – mažiau agresyvūs, bet labai keisti ir tamsūs“. Tas „deathcrash“ daugiau kalbėjimas nei dainavimas ir tamsiai skambantis post-rock tikrai vertas dėmesio ir gerai klausosi ne tik gyvų pasirodymu metu, bet ir klausantis vienumoje ar vaikščiojant mieste.
Kai kuriuose albumo „Return” kūriniuose dainos vystomos palaipsniui, o kitose – maišosi intensyvios emocijos ir lyrikos kontrastai. Visą albumą vienija nostalgijos atmosfera, elegantiški akustikos ir showgaze elementai bei švelnus/šnabždantis vokalas. „Return“ – tarsi lėta kelionė tarp lėtų – delayed ritmų, šviesiai skambančių gitarų ir melodijos fragmentų.
A Place to Bury Strangers – „See Through You“
„A Place to Bury Strangers“ – tai 2002 m. David Goffan ir Tim Gregorio Niujorke suburtas projektas. 2003 m. prie jų prisijungė Oliver Ackermann (gitara/vokalai, bosinė gitara), kuris ir tapo grupės ašimi. „APTBS“ diskografijoje – solidus kiekis albumų ir EP, o grupės sudėtis vis keitėsi. 2021-ais metais prie Oliverio prisijungė ir kitus kolegas pakeitė John Fedowitz (bosinė gitara) ir Sandra Fedowitz (būgnai), su kuriais frontmenas pažįstamas dar iki APTBS. Grupė groja shoegaze ir space rock stilių mišinį, o rezultatas – noise- pop. Pernai liepą jie pristatė naują savo EP „Hologram“ (rekomendavome paklausyti čia).
Šį vasarį „APTBS” pristatė tamsiems šokiams subalansuotą šeštąjį savo albumą – „See Through You“. Šis albumas yra pirmasis su naujausias (aukščiau minėtais) grupės sąstato nariais ir antrasis albumas pristatytas per šiuos du pandeminius/karantininius metus. „See Through You“ sudaro 13 kūrinių, tiesiog, skirtų „tamsiems šokiams“. Visos dainos trunka daugiau nei 52 min., apsijungia į vieną elementą ir tikrai neprailgsta.
Kartais būna tokių atradimų, kurių balsą išgirdus supranti, kad radai kažką nepaprasto. Toks yra Finn Ronsdorf.
Užteko kažkur muzikos platformos „Spotify” platybėse išgirsti jo balsą ir dainą „Reaching For Cold Hands”, kad jis neapleistų ir priverstų parašyti apie save.
O kol kas žinių apie jį turime labai nedaug. Nenuostabu, nes savo muzikinę karjerą jis pradėjo tik prieš keletą metų išleisdamas pirmąjį singlą „Ode to a Lost Love”.
Vėliau sekė „Blue”, „First Time”, kol visi kūriniai nugulė pirmame Finn Ronsdorf trumpame albume „Odes Ep”.
Na, o pats Finn Ronsdorf yra kilęs iš Vokietijos. Tas taip pat yra nuostabu, nes ne tiek jau daug pas mus besisvečiuojančių atlikėjų yra iš šios šalies. Paskutinis Finn Ronsdorf singlas yra „Bloodline” įrašytas kartu su iš tos pačios šalies kilusia atlikėja Lisa Harres. Dar viena puiki daina į atlikėjo kolekciją, kuris kol kas tik žengia pirmuosius žingsnius savo muzikinėje karjeroje.
Finn Ronsdorf nėra išleidęs net savo pirmojo albumo ir socialinėje paskyroje neturi net tūkstančio gerbėjų. Bet kam tai yra svarbu. Jei atsiras žmonių, kurie taip pat nuo pirmosios melodijos pagaus šio atlikėjo nešamą žinutę, užsikabins už jo balso ar melodijos, juk tai ir bus svarbiausia.
Sausio 14 dieną amerikiečių grupė „The Lumineers” išleido savo ketvirtąjį studijinį albumą pavadinimu „The Brightside”. Naujame diske tik 9 dainos, tačiau galime užtikrinti, kad jos tikrai vertos dėmesio. Kaip interviu „KEXP” radijo stočiai sakė pats grupės lyderis Wesley Schultz, tai jų pats geriausias darbas. Perklausę naująjį albumą negalime su tuo nesutikti.
Paklausykite tris naujojo disko kūrinius, „The Cure” koverį „Just Like Heaven” ir vieną žymiausių „The Lumineers” dainų „Ophelia”.
Odė rudeniui. Taip būtų galima pavadinti šį britų atlikėjo Roo Panes kūrinį. Ir visai nesvarbu, kad ruduo jau praėjo ir ant nosies pavasaris. Ar tai, kad ši daina jau anksčiau svečiavosi manoMUZIKOJE.
Šį kartą pasimėgaukite kūrinio „Remember Fall in Montreal” gyvu atlikimu ir dar gražesniu jo skambėjimu. Daina tiesiog subalansuota šaltiems vakarams.
Australijos atlikėjas Hayden Calnin mus visada džiugina savo muzikinėmis naujienomis. Šis kartas ne išimtis! Kviečiame pasiklausyti naujojo atlikėjo kūrinio „Dreamer”, kuriam sukurtas ne ką prastesnis vaizdo klipas. Nuostabus vaizdas ir muzika, puikiai papildo vienas kitą. Kviečiame pasvajoti kartu.
Danijos roko grupė „Efterklang“ spalio mėnesį išleido nuostabų albumą pavadinimu „Windflowers”. Jį pristatyti jį užsuko net į Lietuvą, kur surengė nuostabų pasirodymą (apie jį paskaityti galite ČIA). Na, o šiandien grupė pristato savo lyriškai baladei „Alien Arms” skirtą vaizdo klipą.
Šis video sudarytas iš grupės gerbėjų atsiųstų video vaizdų, kuriais „Efterklang“ kvietė pasidalinti pasitelkiant į pagalbą savo telefonus ir kameras. Gavosi puikus bendras kūrinys. Pamatykite patys!
Lygiai prieš savaitę pristatęs savo trečiąjį albumą „Žvėrynė” FC Baseball sugrįžta su dainai „Gėlės Po Stiklu” skirtu vaizdo klipu.
Atlikėjas sako, kad jis gimė netyčia.: „Aš turėjau mintį nufilmuoti trumpo metro filmą pristatantį naująjį dainų rinkinį “Žvėrynė”. Paskambinau savo bičiuliui Nerijui Kuzmickui, papasakojau savo viziją – tą pačią dieną pradėjome pasiruošimo darbus. Filmas turėjo būti apie pokalbį su savimi. Viską norėjau pateikti susirašinėjimo formą – nuolat pernelyg viską apmąstančiam Tau rašo spontaniškasis Tu – bandydamas įkvėpti, prajuokinti, nuraminti ir taip išgelbėti judviejų buvimą šioje žemėje. Pokalbius turėjo praturtinti vaizdai, kuriuose matomas santykis tarp vyro ir moters. Vieni tų vaizdų vaniliniai – galbūt tai santykių pradžia, galbūt paviršius, kiti – purvini, mat visi turi praeitį vis randančią būdų sudrumsti malonią dabarties tylą.
Labai svarbu buvo rasti tinkamą merginą, nes aš visus kylančius kūrybinius klausimus bandau atsakyti per žmogų. Tiek mano dainų žodžiuose, tiek nuotraukose, tiek vaizdo klipuose – misija visur tokia pat – užčiuopti ir užfiksuoti žmogiškumą. Menas vardan meno, estetika vardan estetikos manęs niekada nedomino.
Kai radau Gintę, iškart žinojau, kad radau tą žmogų. Gintė graži, bet griežta, rimta, bet žaisminga, jauna, bet jos akyse mintys. Iki filmavimo susitikę buvome vos kartą. Aš abėjonių neturėjau, tačiau ji to pageidavo – tad susitikome, aptarėme filmavimo dienos detales ir išskiskirstėme. Tai, kad nebuvome pažįstami iš anksčiau, mano galva, labai padėjo galutiniam rezultatui. Čia dalis to keisto metodo, kuriuo aš taip tikiu. Kadangi nei aš, nei mano partnerė nesame aktoriai – viską reikia pasukti taip, kad vaidinti mums neprireiktų. Dėl to pažintis ekrane ir atrodo, kaip pažintis, pirmas bučinys, kaip pirmas bučinys, paskutinysis taip pat. Nes vaidybos ten nėra. Čia, kaip keisčiausias pasaulyje realybės šou.
Filmavome vieną dieną. Susitkome dešimtą ryto, baigėme apie vidurnaktį. Paskutinė scena buvo kruvino šokio scena. Buvome pavargę, pripratę prie kameros ir vieni prie kitų. Scena turėjo iliuostruoti santykių pabaigos pradžią, – kai viskas ima irti, tačiau nei viena, nei kita pusė nenori to pripažinti – nei sau, nei vienas kitam. Lėtas šokis kraujo baloje. Filmuojant sceną, fone grojo penkiasdešimtųjų džiazas, aplinka rodos ištirpo. Burnoje jautėsi saldus, netikro kraujo skonis. Nufilmavus šokio kadrus, paklausiau Gintės ar galiu ją pabučiuoti, mat iš anksto dėl tokių kadrų mes nesitarėme. Ji nusišypsojo ir pasakė, kad keisčiau būtų to nepadaryti.”
Kaip sako FC Baseball, peržiūrėjęs per visą dieną trukusio vaizdo klipo filmavimo medžiagą suprato, kad klipo scenos galėtų iliustruoti visas dainas albume, nes užfiksuota „Žvėrynė” – tas mistinis jausmas apie kurį ir yra trečiasis „FC Baseball” albumas. Kviečiame pamatyti!
Dar praėjusių metų rudenį paskelbėme, kad britų indie grupės „The Slow Show“ albumas vasario mėnesį išvys dienos šviesą. Nuo to laiko, sekėme kiekvieną naujieną ir kiekvieno naujo singlo pasirodymą iš šios grupės stovyklos.
Ir pagaliau ši diena išaušo! Šiandien jau galime perklausyti nuostabų, švelnų, ramybe dvelkiantį įrašą ir pamatyti singlui „Breathe” skirtą puikų vaizdo klipą. Albumas ne tik labai muzikalus, bet ir vizualiai labai gražus.
Na, o pati grupė pristatydamą naująjį albumą sako, kad „STILL LIFE” buvo įrašytas per du precedento neturinčius metus. Albumo įrašai buvo apsunkinti visų draudimų, kai grupės nariai negalėjo pasimatyti. Anot jų, „The Slow Show” tikslas – paliesti žmones ir kad perklausius įrašą žmonės jaustųsi kitaip, nei tik pradėjus jo klausyti.
Pasirodė jau ketvirta daina iš vasario 4 d. išleidžiamo britų indie grupės „The Slow Show“ albumo „STILL LIFE“. Atrodo naujasis įrašas bus tikrai vertas dėmesio, nes kiekviena nauja pasirodanti daina atrodo dar geresnė už ankstesnę. Čia kūrinys „Breathe” raginantis nepamiršti kvėpuoti. Ankstesnius kūrinius galite rasti ČIA.
Švenčių proga manoMUZIKOS kolektyvas turi nedidelę dovaną. Tinkamai nuotaikai sukurti – bendras manoMUZIKOS portalo kuratorių miksas, kuriame net 30 kūrinių. Jame nerasite to, kas įprastai groja prekybos vietose švenčių metu, o rasite tokią muziką, kuri skamba per mūsų šventes.
Taigi ruošdami šventinį stalą, burdami artimuosius aplink jį nepamirškite svarbiausio ingrediento – muzikos! Ir būkite sveiki 🙂
Yra viena grupė, dėl kurios, vasario mėnesio 4 dienos laukiame dar daugiau nei įprastai. Tą dieną bus ne tik manoMUZIKOS gimtadienis, bet ir pasirodys britų indie grupės „The Slow Show“ naujasis albumas „STILL LIFE”. Puiki dovana gimtadienio proga ar ne?
Dalinamės jau trečia daina „Weightless” iš šio naujojo įrašo. Jei pirmąjį ir antrąjį kūrinį praleidote, jį rasite ČIA ir ČIA.
Pirmą kartą girdite šio atlikėjo vardą? Labai gali būti, kad esate ne vieni, nes kol kas jis savo „Facebook” paskyroje turi tik 802 stebėtojus. Bet ne skaičiuose esmė.
Išgirdus Joel Stewart muziką tikime ji taip lengvai nepaliks jūsų. Naujausia jo daina „Rose Garden” turi ir labai gražų vaizdo klipą, kuris leidžia prisiminti nuostabias rudens spalvas. Išgirskite, atraskite, pamilkite šio puikaus atlikėjo kūrybą. Tikimės greitai sulauksime dar daugiau jo muzikinių naujienų.
Atlikėjas iš Didžiosios Britanijos Luke Sital-Singh seniai nesisvečiavo pas mus. Taisome šią klaidą ir dalinamės nauju jo singlu „Blind Missiles”. Daina turi ir akį puošiantį vaizdo klipą.
Australo Riley Pearce balsas visada paperka. o kai jis atlieka amerikiečių grupės „Phosphorescent” dainą „Song for Zula” norisi tik klausytis ir klausytis. Romantiškos sielos ir lyrikos atstovams tikrai patiks. Paklausykite!
„Multiks” grįžta po pertraukos su nauja daina ir nauju skambesiu. Pirmasis albumas buvo synthpop stiliaus, tačiau koncertuose grupė visada grodavo dainas naudodami gyvus instrumentus. Tad naujajame albume, kuris pasirodys už poros mėnesių, „Multiks” nusprendė viską įrašyti tik gyvais instrumentais.
Kaip teigia kolektyvo lyderis Paulius Burba: „Pirmoji albumo daina „Nida” yra apie tą jausmą kai būni apsuptas gamtos ir viduje ramu. Tai tikrai unikali Lietuvos vieta, kur atrodo, kad visos negeros mintys išnyksta ir ten visada norisi sugrįžti. Klipą filmavome neatsitiktinai rudenį, kai gamta nusidažo dar ryškiau, o vėjas pakelia jūros bangas”.
Artimiausiu metu grupė planuoja išleisti pilną naujų dainų albumą, kurį gyvai pristatys klausytojams koncertuose. Nekantraudami laukiame daugiau naujienų!
Airijos roko grupė „U2“ retai dalinasi naujienomis. O kai jos būna – nuskamba garsiai. Šį kartą kolektyvas stebina savo nauja daina „Your Song Saved My Life”, kuri skirta animaciniam filmui „Sing 2”.
Antroji muzikinio filmuko dalis pasirodys prieš pat didžiąsias metų šventes – gruodžio 24 d. Panašu, kad mažieji žiūrovai per žiemos atostogas tikrai neliūdės ir galės džiaugtis ne tik smagiu kino filmu, bet ir dar smagesne jame skambančia muzika.
