Laikas bėga nepaprastai greitai. Nespėjome apsižvalgyti, o sausio ir vasario mėnesiai liko toli už nugaros. Tuo pačiu, užmarštyje vos nepalikome ir tais mėnesiais išleistų albumų.

Taisome šią klaidą ir dalinamės sausio mėnesį pasirodžiusiais „Bonobo” ir „The Lumineers” naujausiais įrašais. Na ir aišku nepamirštame vasario mėnesį pasirodžiusių – „Cult Of Luna”, „Deathcrash” ir „A Place to Bury Strangers” albumų.

Bonobo – „Fragments”

2013-aisiais „Bonobo” albumą “The North Borders” manoMUZIKA kolektyvas išrinko metų albumu. Šį Simon Green darbą iki šiol mename su pačiais gražiausiais sentimentais ir negalime jo atsiklausyti jau beveik dešimtmetį. Kaip suprantate, Bonobo mums labai, labai patinka, tad patinka ir naujasis jo albumas “Fragments”.

Nors Simon Green savo kūrybos kelią pradėjo nuo easy listening lo-fi hip-hopo, tačiau šiandien jis nuo savo šaknų yra gerokai nutolęs. “Fragments” iš esmės tęsia tai, ką Bonobo vystė albumais “Black Sand”, “The North Borders” ir “Migration”. Šiandieninė Bonobo kūryba – lengva, vasariška, neįpareigojanti elektroninė muzika, tinkanti ir pabėgiojimui gamtoje, ir romantiškam saulėlydžiui ir smagaus vakaro pradžiai šokių aikštelėje. Būtent tai gauname ir šį kartą.

Taip, “Fragments” nėra itin originalus ar kažkuo labai išskirtinis Bonobo darbas, bet būtent toks šio atlikėjo nuoseklumas žavi. Simon Green muziką lengva įsimylėti. Mums taip ir nutiko.

The Lumineers – „Brightside”

Yra tokių grupių, kurių klausant, nekyla abejonių iš kokios šalies ji yra kilusi. Viena tokių – amerikiečiai „The Lumineers”. Sunku pasakyti kodėl, gal dėl amerikietiško folk skambesio savo dainose, o gal dėl melodijos, kuri tiesiog nuneša už Atlanto. Naujasis, jų albumas „Brightside” šią teoriją tik dar labiau patvirtina. Naujasis diskas pasižymi lengvai įsimenamomis melodijomis, su kritikų puikiai įvertintais dainų tekstais.

Albumo galima klausytis visur. Ir kai norisi poilsio ir kai trūksta energijos ir norisi pasikrauti jos atsargas. Ketvirtasis „The Lumineers” darbas per daug nenustebins, bet tikrai patiks didžiąjai daugumai folkroko muzikos gerbėjų.

Kaip interviu „KEXP” radijo stočiai teigė pats grupės lyderis ir atlikėjas Wesley Schultz – tai brandžiausias grupės „The Lumineers” darbas. Negalime su tuo nesutikti. Albumas tikrai brandus ir spalvingas. Kūriniuose yra visko. Liūdesio ir džiaugsmo. Mūšamųjų ir klavišinių. Gaila tik, kad albumas trumpas. Jame tik dešimt dainų, tad pasibaigia jis greičiau nei norėtųsį. Bet tada jį vėl galima pasileisti nuo pradžių.

Cult of Luna – „The Long Road North”

„The Long Road North“ yra devintasis studijinis švedų post-metalo atstovų „Cult Of Luna” įrašas. Tai – paskutinis kūrinys trilogijoje, įskaitant 2019 m. „A Dawn to Fear“ ir praėjusių metų „The Raging River EP. 

„The Long Road North“ klausytojams duoda būtent tai, ko jie tikisi iš „Cult of Luna“: didelę albumo dalį sudaro sunkūs gitarų rifai, tamsūs garso peizažai, skausmingi riksmai ir ilgos dainų aranžuotės. Visgi neapsigaukite ir nemanykite, jog čia išgirsite tik standartines post-metalui būdingas atmosferines partijas – naujasis metalistų albumas kai kur net perspjauna klausytojų lūkesčius. Nepaisant sunkumo ir niūrumo, tai neįtikėtinai dinamiškas albumas. Štai, pavyzdžiui, daina „Beyond I“ pasižymi gan kraupia atmosfera ir… liaudies dainų motyvais.

Albumo nuotaika yra, švelniai tariant, apokaliptinė. Čia daug skausmo, kančios, nevilties ir baimės. Vis dėlto įrašas turi ir švelnesnę, liūdnesnę savo pusę. Pavyzdžiui, dainoje „Into The Night“ skamba bliuziškai melodingas balsas, įtaigūs vargonai ir elektrinio fortepijono partijos.

“The Long Road North“ garso turinio prasme yra tikrai labai sodrus albumas, tad daugeliui žmonių prireiks bent kelių pasiklausymų, kad geriau pajaustų ir suprastų šią muziką. Galima  tik pasvarstyti, ar grupė nebandė čia sutalpinti per daug – ar tai nėra pernelyg tirštas albumas. Atsakyti į šį klausimą sau turbūt galime tik mes patys.

Deathcrash – „Return“

Tik 2019-aisias Jungtinėje Karalystėje susiformavusi grupė „Deathcrash” netyčia pakliuvo į mūsų akiratį ir patraukė ausį savo kūryba. Nuo susikūrimo grupė išleido du EP/ mini albumus – „Sundown“ (A Collection of Home Recordings) ir „People throught my windows were stars“. Visgi 2022-ųjų sausį grupė pristatė savo pirmąjį albumą „Return“ su 12 kūrinių. 

Ši, neseniai susikūrusi grupė dirba su „Speedy Wundergroud“ leidybine kampanija ir leidosi į koncertinį turą kartu su „Black Country New Road“. Norisi pacituoti leidybinės kompanijos „Speedy Wunderground“ prodiuserį Dan Carey’is, kad: „deathcrash“ – kitokie nei BCNR, Squid ar black midi – mažiau agresyvūs, bet labai keisti ir tamsūs“. Tas „deathcrash“ daugiau kalbėjimas nei dainavimas ir tamsiai skambantis post-rock tikrai vertas dėmesio ir gerai klausosi ne tik gyvų pasirodymu metu, bet ir klausantis vienumoje ar vaikščiojant mieste.

Kai kuriuose albumo „Return” kūriniuose dainos vystomos palaipsniui, o kitose – maišosi intensyvios emocijos ir lyrikos kontrastai. Visą albumą vienija nostalgijos atmosfera, elegantiški akustikos ir showgaze elementai bei švelnus/šnabždantis vokalas. „Return“ – tarsi lėta kelionė tarp lėtų – delayed ritmų, šviesiai skambančių gitarų ir melodijos fragmentų.

A Place to Bury Strangers – „See Through You“

„A Place to Bury Strangers“ – tai 2002 m. David Goffan ir Tim Gregorio Niujorke suburtas projektas. 2003 m. prie jų prisijungė Oliver Ackermann (gitara/vokalai, bosinė gitara), kuris ir tapo grupės ašimi. „APTBS“ diskografijoje – solidus kiekis albumų ir EP, o grupės sudėtis vis keitėsi. 2021-ais metais prie Oliverio prisijungė ir kitus kolegas pakeitė John Fedowitz (bosinė gitara) ir Sandra Fedowitz (būgnai), su kuriais frontmenas pažįstamas dar iki APTBS. Grupė groja shoegaze ir space rock stilių mišinį, o rezultatas – noise- pop. Pernai liepą jie pristatė naują savo EP „Hologram“ (rekomendavome paklausyti čia).

Šį vasarį „APTBS” pristatė tamsiems šokiams subalansuotą šeštąjį savo albumą – „See Through You“. Šis albumas yra pirmasis su naujausias (aukščiau minėtais) grupės sąstato nariais ir antrasis albumas pristatytas per šiuos du pandeminius/karantininius metus. „See Through You“ sudaro 13 kūrinių, tiesiog, skirtų „tamsiems šokiams“. Visos dainos trunka daugiau nei 52 min., apsijungia į vieną elementą ir tikrai neprailgsta.