Ugnė Janeliauskė

The Night – Like This

Pradžioje „The Night“ buvo solinis projektas, kol 2011-taisiais buvo suformuota pastovi šešių indie rokerių kolektyvo sudėtis.

Šiuo metu grupė iš Sidnėjaus (Australija) ruošiasi debiutinio studijinio albumo „i am, and say“ pasirodymui kitais metais.

Jeigu patiko garsai viršuje, daugiau galima rasti čia.

Fender Heist – Chino

Fender Heist“ – tai duetas iš Oslo (Norvegija), muzikuojantis nuo ankstyvos paauglystės, o viršuje esantis kūrinys „Chino“, kuriame užkrečiančiai ir pozityviai persipina indie elektro-pop ir roko motyvai, šiais metais tapo kelrode žvaigžde į tandemo žinomumą.

Beje, abu grupės atsisako atskleisti savo tikrąsias tapatybes ir vadina save „Fender A“ bei „Fender C“. „Kam reikia žinoti vardus dviejų nuobodžių, vidutinės klasės Norvegijos atstovų vyrukų, jeigu vėliau vis tiek niekas jų neatsimins?“ – savo pasirinkimą argumentuoja „Fender Heist“.

„The XX“ koncertuos Varšuvoje!

Britų kolektyvas „The XX“, 2010-siais nuskynęs prestižinį „Mercury“ apdovanojimą už debiutinį įrašą „XX“, o šiais metais išleidęs itin sėkmingą ir visuose topuose eskaluojamą antrąjį studijinį albumą „Coexist“, gegužės 14-tą dieną atvykstą į Varšuvą.

Koncertas, kuriame skambės tiek naujojo disko singlai, tiek senesni kolektyvo kūriniai, vyks „Hala Torwar“ sporto arenoje, talpinančioje apie 8 tūkstančius klausytojų.

Bilietus įsigyti galima nuo šiandien, t.y. 2012 m. gruodžio 18 d., 12 valandos ČIA.

Kainos – 128, 158 zl (~103, 127 Lt).

„The XX“ koncerto plakatas

 

John Newman

John Newman (nuotr. iš oficialaus atlikėjo Facebook puslapio)

Vieni muzikos kūrėjai puikiai valdo žodį ir su lengvumu dėlioja gilius tekstus, kiti turi pavydėtiną ritmo pajautimą, priverčiantį nejučiom linkčiot galvą, treti moka neįtikėtinai užkabinti ir perteikti emocijas muzikoje, ketvirti yra profesionaliai įsisavinę vokalo valdymą, penkti garsėja sudėtingais dainos instrumentalo sprendimais, tačiau kertinė dėmesį prikaustanti ir žabtus atvipdanti dainų atlikėjo fizinė savybė, sutartinai vadinama „Dievo dovana“, yra balsas.

Išgirdus Johną Newmaną abejonių nelieka – 21 metų jaunuolis turi Dievo Dovaną iš didžiųjų raidžių.

Johnas muzikuoti, groti gitara ir pats kurti dainas pradėjo nuo 14-os metų. Maža to, netrukus išmoko įrašinėti ir prodiusuoti, kurti house muziką ir didžėjauti. Muzika jį pasigavo visą ir, panašu, net neketina paleisti.

„Pradžioje labai domėjausi funky house stiliaus muzika, daug didžėjavau, prodiusavau ir rašiau dainas nuo pat jaunų dienų. O tuomet, kai buvau šešiolikmetis, į rankas man pateko albumas, kuris pakeitė mano gyvenimą ir muziką – tai buvo Otiso Reddingo diskas „Otis Sings Soul“, – pasakoja Newmanas.

Nuo pernai Londone gyvenantis jaunasis talentas groja trimitu, bosine gitara, gitara ir pianinu. O bandant apibūdinti jo atliekamą muziką tektų įsivaizduoti tyrą soul ir groove derinį, būdingą senųjų laikų „Stax“ bei „Motown“ įrašų kompanijų globotiniams, pagardintą Jamesu Brownu ir Prince, truputį papiktintą „Black Keys“ , o tuomet visa tai sumiksuotą „Danger Mouse“.

Visi iki šiol viešai pristatyti Johno Newmano darbai verčia su nekantrumu laukti šiuo metu kuriamo debiutinio albumo, kurį išleis įrašų kompanija „Island Records“. Kol kas jo pasirodymo data dar nėra skelbiama, tačiau manoMUZIKA.lt net neketina nuleisti savo akių nuo šio savo atradimo, todėl naujienas būtinai pranešime.

Casa Murilo – Wrecking Ball

Indie rokeriai „Casa Murilo“, gyvenantys Osle (Norvegija), gyvuoja dar tik trečius metus, todėl tikrai nekeista, jeigu grupės pavadinimas girdimas pirmąkart.

2011-aisiais kolektyvas pristatė debiutinį darbą „Lifting Ships“, o šią vasarą klausytojams pateikė ir antrąjį savo studijinį darbą – „The Rise And Fall“.

Viršuje esantis kūrinys yra iš pastarojo disko. Siūlome perklausyti ir susipažinti.

LT: Arbata – Aš Tave Rasiu

„Šiais laikais, kai taip lengva pakilti ir išeiti, yra labai svarbu Rasti. Rasti savo vietą, Rasti savo žmogų. Net kai visi išsilaksto… laiškais, skambučiais, internetu. Las Vegase, o gal San Franciske.“

Štai taip jaukiai grupė „Arbata“ pristato pirmąjį vaizdo klipą savo 11 metų kūrybos istorijoje.

Prie dainos „Aš Tave Rasiu“ vizualizacijos dirbo „CommaLabs“ komanda.

„Said The Whale“ kviečia perklausyti Kalėdinių dainų rinkinį

„Said The Whale“ (nuotr. iš grupės oficialaus Facebook profilio)

Indie roko penkiukė „Said The Whale“ iš Vankuverio (Kanada) kasmet nuo 2007-ųjų pristato po pačių kurtų Kalėdinių dainų nepilną albumą (EP).

Šiemet kolektyvas nusprendė apjungti visus išleistus kūrinius į vieną didesnį 10 dainų rinkinį. Nepilnas albumas (EP) pavadinimu „West Coast Christmas EP Collection“ buvo klausytojams pristatytas vakar.

Rinkinį galima perklausyti nemokamai, o atsisiųsti – už Jūsų pačių nurodytą kainą.

 

manoTOPAS 2012: U.

Metų ratui apsisukus manoMUZIKOS kolektyvas ir vėl sėdasi prie asmeninių topų įrašų, kurie prieš pat šventes pavirsta tradiciniu manoMUZIKA.lt metų geriausių albumų TOP 30. Kaip šiemet susidėlios muzikiniai prioritetai smalsu ne tik Jums, bet ir mums patiems. Džiugu, jog atsakymas nebe už kalnų, kuris artėti pradeda nuo šiandien.

Puikiai menu, kaip 2011-iesiems skaičiuojant paskutines savaites nostalgiškai dūsavome – muzikine prasme metai buvo pavydėtinai derlingi. Ir tuomet, neabejoju, neretam melomanui kirbėjo neramumas, ką vertingo į grotuvus atneš naujieji 2012.
Ir štai, besibaigiant metams (o su jais drauge gal ir visam pasauliui – bala čia žino) galime ramiai arba neramiai lenkti pirštus skaičiuojant muzikines šiųmetines gėrybes. Ramiai – nes ausis džiūgavo ne mažiau nei 2011-aisiais, neramiai, nes visko vėl buvo devynios galybės, o prieššventiniame BLOG‘o įraše turime labai konkrečią užduotį – atrinkti geriausius.
Kartosiuos, bet virš mano lovos vis dar nekabo įrėmintas diplomas „Gerb. muzikos kritikei už nuopelnus“, todėl sąvoka „geriausi“ bus kiek tik įmanoma persismelkusi nešališkumu. Pvz., tai, kad sąraše nėra Jack White „Blunderbuss“, Leonard Cohen „Old Ideas“, Bob Dylan „Tempest“, „Cat Power“ „Sun“ ar Sharon Van Etten „Tramp“ nereiškia, jog mano skoniui jų šiemet išleisti darbai yra „ai, nieko gero“. Priežastis išties labai žemiška ir mirtinga – minėti diskai tiesiog nesutilpo į tą apverktinai ribotą dešimtuką, o kitų atlikėjų albumai mano grojaraštyje prasisuko daug daugiau kartų.
Taigi-ką gi-štai gi, atsiraitojam rankoves ir startuojam.

 

manoALBUMAI 2012

Antrojo Mumfordukų albumo laukiau trejus metus. Ko gero, iš tos laimės būtų ir „šlamštukas ant pagaliuko“ suėjęs, tačiau neramia dūšia perklausiusi atsipūčiau – nusivilti kuo neradau. Ir nors daugelio muzikos kritikų šis indie rokerių darbas buvo įvertintas kiek prasčiau nei debiutinis įrašas, diskas tapo platininiu JAV, Australijoj ir Kanadoj.

Dar vieni mylimukai, kuriais, sutinku, labiau patartina mėgautis gyvo koncerto metu (arba bent jau live įrašo formoje), tačiau vyrukų pavydėtina muzikinė harmonija puikiai girdisi ir įrašų studijoje. Kita vertus, nekeista – scenoje kolektyvas drauge virš 20 metų.

Vadinkite tai psichodeliniu popsu, eksperimentiniu roku ar dar kitaip – tai, ką trečiame studijiniame albume pateikė amerikiečiai „Yeasayer“, mano grotuve zulinosi velniškai daug kartų ir iš dešimtuko išstūmė „Chromatics“ su „Kill For Love“, „Tame Impala“ su „Lonerism“ ir net akylai sekamus „Alt-J“ su „An Awesome Wave“. Pastariesiems iki kokybiškai brandaus debiutinio albumo pritrūko „antros kojos“.

Susidaro įspūdis, kad Makabysai arba nevaro visai, arba varo gerai. Prieš keturis metus išleistas nepilnas albumas (EP) „Toothpaste kisses“ išvertė iš koto, po metų pristatytas pilnas studijinis darbas „The Wall of Arms“ buvo išties gerai įvertintas visų įmanomų muzikos kritikų. Bet ar to gana? Žinoma, kad ne. Naujausias diskas ir vėl susirinko penkių žvaigždučių vertas liaupses nuo pat 2012-ųjų pradžios dildamas mano grotuve iki metų pabaigos.

Sena meilė nerūdija. Kad ir kaip stengiausi kritiškai suraukusi antakius klausytis naujojo australų indie rokerių darbo, pasidaviau. Geras ir vertas dėmesio albumas užtikrintai prasimušė vietą į grojamiausių dešimtuką.

Atvirai? Islandų kvinteto debiutiniame indie folk roko darbe man patinka viskas, net primityvoki tekstai. Nepataisomi teigiamybės, kone kiekvienoje dainoje kažką smagiai žvanginantys, pakeliantys emociškai ir priverčiantys  tave ploti rankomis su kvailoka šypsena veide. Tai nevaldoma. Kita vertus, truputį gaila, kad per juos į dešimtą nepateko nuoširdumo įsikūnijimas – indie folkeris švedas „The Tallest Man On Earth“ su darbu „There‘s No Leaving Now“.

O štai kad Niujorkiečiai „Grizzly Bear“ atkakliai užsiims tvirtą poziciją mano tope, metų pradžioje pati to nebūčiau atspėjusi. Ketvirtasis indie rokerių studijinis darbas abejonių nesukėlė nei kritikams, nei klausytojams – aukščiausi įvertinimo balai ir didžiausi albumo pardavimai.

Gal ir ne pats stipriausias darbas Siguriukų diskografijoje, bet viskas, ką esu girdėjusi iš islandų supergrupės kūrybos, yra eliksyras dūšiai. Dar stipriau – manau, jog grupės lyderis Jónsi Birgisson yra vienas iš šių dienų muzikos genijų.

Mylimiausi muzikinės padangės danai po dviejų metų pertraukos pristatė ketvirtąjį indie pop roko studijinį albumą. Harmonija, dinamiška ramybė ir kokybė be cukraus vatos „saldumo“. Pastarasis kriterijus ir buvo kertinis, perspjovęs anglų dream pop kūrėjų „The XX“ darbą „Coexist“.

Pradžioje bandžiau diskutuoti su savimi, ar ne naujų dainų gyvo atlikimo rinkinys, išleistas 2012 metais, sąžiningai atsidūrė studijinių albumų tope, bet paskui prisiminiau, jog ši kova taisyklių neturi. Arba tiksliau – „kaip tiktai noriu, taip sugalvoju“. Todėl begales kartų prasuktas Antony Hegarty ir jo grupės live įrašas vainikuoja albumų topą.

 

manoDAINOS 2012

Jūsų dėmesiui – dešimt vienetų importinių saldainiukų, nepaliekančių mano grotuvo apvalius metus ir iki šiol sulaukiančių mano neadekvačios „ooooooo….“ reakcijos nuskambėjus pirmiesiems akordams.

 

LT kūriniai

Penkios Marijos Žemės mindžiotojų grupės, visuomet džiuginančios ausį, ir jų šiemetiniai kūriniai:

 

manoKOVERIAI

Trys 2012 metais girdėti koveriai, padarę įspūdį ir įsirašę į atmintį:

 

manoMASHUP

Prisipažinsiu – dainų mashap‘ai nėra „manasis arbatos puodelis“ (kaip sako anglai), tačiau viena trijų kūrinių interpretacija, atlikta labai šaunių brolių grupės „Hudson Taylor“ iš Airijos tiesiog „nupūtė mano protą“ (vėl vertinys).

„Hudson Taylor“ – „Lose Yourself Walking on the Flume“

 

manoATRADIMAS

Kurį laiką mėčiausi tarp „Hudson Taylor“, „Alt-J“, Chet Faker ir „Glass Animals“. Vėliau, atfiltravusi savo ir kitų manoMUZIKA šeimos narių parodytus naujus atlikėjus ar grupes, likau prie savojo atradimo – britų kolektyvo „Glass Animals“.

 

Finišas. Toks grojaraštis 2012-aisiais sukosi manajame grotuve. Galutinis reziumė? Kaip ir kasmet – „so much music, too little time“:)

Muzikingų švenčių! Ačiū, kad esate.

 

GYVAI: Fitz. – Baby, It‘s Cold Outside

Indie folko atlikėjas Samas Fitzpatrickas iš Anglijos (muzikos scenoje prisistatantis trumpiniu „Fitz.“) švenčių proga ne tik persikrikštijo į „Fitz.mas“, bet ir kuria gyvus, akustinius Kalėdinių kūrinių koverius.

Šįkart „Fitz.“ neatsispyrė progai perdainuoti žinomą Franko Loesserio sukurtą Kalėdinį kūrinį „Baby, it‘s cold outside“. Siūlome išgirsti šią trumpą ir linksmą interpretaciją.

Visus atlikėjo šventinius vaizdo klipus galima išvysti ČIA.

 

Asaf Avidan & The Mojos

Šįkart manoATRADIME svečiuojasi folk roko grupė iš Jeruzalės „Asaf Avidan & The Mojos”. Ir jeigu Jus nugalėjo smalsumas pirmiau grupę išgirsti negu perskaityti aprašymą, ko gero, dabar nekyla klausimų, jog  girdite dainuojančią moterį. Maža to, vokalas ir dainavimo maniera išties primena legendinę Janis Joplin.

Ką gi, tokiu atveju suklydote ir Jūs, ir mes. Kolektyvo siela, įkūrėjas ir vokalistas Asafas Avidanas yra Izraelyje garsus dainų kūrėjas ir atlikėjas, muzikos sceną mindžiojantis jau dvyliktus metus.

Grupę „Asaf Avidan & The Mojos“ Asafas subūrė prieš šešerius metus. Per tą laiką kolektyvas išleido 3 albumus, o garsiausias tarptautiniu tapęs hitas buvo dainos „Rechkoning Song“ vokiečių didėjaus „Wankelmutsukurtas remiksas, menkai atspindintis tikrąją kolektyvo kūrybos folko ir bliuzo pusę.

Beje, kaip tik praėjusių metų pabaigoje, po vasaros turo, kurio metu „Asaf Avidan & The Mojos“ viena scena dalinosi su tokiais atlikėjais kaip Benas Harperis, Robertas Plantas ir Lou Reedas, Avidanas nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo su kolektyvu ir dėmesį skirti savo solinei karjerai. 2012 metais atlikėjas išleido skaitmeninį senų dainų akustinį albumą „Avidan in a Box“ bei naujų kūrinių rinkinį „Different Pulses“, kurie disko pavidalu muzikos lentynas pasieks kitąmet.

Asaf Avidan & the Mojos (nuotr. Noa Magger)

M83 – Wait

Muzikinis projektas „M83“ iš Prancūzijos, kurio įkūrėją Anthony Gonzalesą ankstyvą pavasarį kalbino manoMUZIKA, prieš porą valandų pristatė paskutinę trilogijos dalį – vaizdo klipą dainai „Wait“ iš albumo „Hurry Up We‘re Dreaming“. Prie šių vizualizacijų visus tris kartus dirbo režisierių Fleur & Manu komanda bendradarbiaudami su „The Creators Project”.

Visą video trilogiją galima pasižiūrėti ČIA.

LT GYVAI: Saulės Broliai – Kur Tu

Bičiuliai iš „Naktinio Gyvenimo Inspekcija“ šiandien pristatė naują gyvo garso video, kuriame jaukiai ant geltonos sofos įsitaisę „Saulės Broliai“ grupės nariai traukia kūrinį „Kur Tu“.

„Švelnių vokalų palydėtos nuoširdžios baladės, ugningos keltiškos melodijos ir armėniškas duduko tembras, susipynęs su gaiviais džiazo akordais, užburiantys trijų balsų sąskambiai, indiškas bansūrio lengvumas, nukeliantis į dykumas bei erdvus trimito garsas, nuskraidinantis mėnulio ir žvaigždžių link, ir visa tai lydima tekstų, kviečiančių svajoti, susimąstyti ir iš naujo atrasti grožį paprastuose dalykuose“,– taip savo muziką pristato vyrukų kvintetas iš Vilniaus.