Will Butler, kurio debiutinio albumo pasirodymą jau anonsavome, pristato antrą kūrinį ir pirmąjį video klipą – nuotaikingą ir išbudinantį lyg espesso puodelis pirmadienio rytą.
Arcade Fire
Will Butler – Take My Side
Legendinės Kanados indie rokerių grupės „Arcade Fire“ narys Will Butler kitų metų kovą ruošiasi savo debiutinio solinio albumo „Policy“ pasirodymui. 8 dainų įrašą išleis „Electric Lady Studios“.
Šiandien kviečiame įverinti singlą „Take My Side“.
Arcade Fire – You Already Know
Keturių albumų savininkė – Kanados roko grupė „Arcade Fire” – pristato naują video. Šįkart ekranizacijos sulaukė pernai išleistos plokštelės „Reflektor” kūrinys „You Already Know”.
Arcade Fire – Afterlife (Flume remix)
Jaunasis Australijos elektroninės muzikos scenos talentas Flume ir toliau nenustoja stebinti. Prieš kelias valandas internete pasirodė jo remiksas Kanados roko grupės „Arcade Fire” kūriniui „Afterlife”.
Netikėtai ir kartu velniškai įdomiai suskambusi daina – Jūsų dėmesiui!
Pamatykite iškiliausius festivalio „Glastonbury“ pasirodymus
Legendiniu Jungtinės Karalystės festivaliu, į kurį beveik neįmanoma pateikti, virstantis „Glastonbury“ praėjusią savaitę praūžė jau 32-ąjį kartą. Šių metų pagrindiniais atlikėjais tapo „Arcade Fire“, „Metallica“ ir „Kasabian“. Su visu pasirodymų sąrašu galite susipažinti ČIA.
Pajusti milžiniškos 5 dienų muzikinės fiestos dvasią ir pamatyti iškiliausius „Glastonbury“ pasirodymus internete galime „BBC“ dėka – dalinamės užfiksuotais gyvais pasirodymais.
Visą sąrašą pasirodymų galite rasti ČIA.
Perklausykite „Mr. Little Jeans“ iš Norvegijos dream pop albumą
Monica Birkenes („Mr. Little Jeans“)
Po vyrišku pseudonimu „Mr. Little Jeans“ besislepianti norvegė Monica Birkenes pagaliau pristato savo debiutinį albumą, kurį pavadino „Pocketknife“.
Nors didžiausio dėmesio „Mr. Little Jeans“ susilaukė po „Arcade Fire“ koverio „The Suburbs“, kritikai akylai sekė ir pačios Monica kurtą muziką, kurioje – saviti, modernūs, ne pigūs ir ausiai malonūs elektro-dream-pop garsai.
Visą albumą perklausyti galite ČIA.
Beje, prisimindama sceninio vardo idėjos gimimą, atlikėja atskleidžia, jog tokį vardą pasirinko pagal sename Weso Andersono filme „Rushmore“ buvusį veikėją: „Žinote tokį indėnų vyruką, vaidinantį visuose Weso Anderseno filmuose? Tai to veikėjo vardas filme. Kiekvienąkart jį išgirdusi negaliu nenusišypsoti“.
„Mr. Little Jeans“ albumo „Pocketknife“ viršelis
GYVAI: Arcade Fire – Afterlife
Kanadiečiai „Arcade Fire“ praėjusiais metais pristatę greitai išpopuliarėjųsį savo albumą „Reflektor“ pasirodo televizijos laidoje, kur įspūdingoje šviesų žaismo apsuptyje atlieka singlą „Afterlife”.
GYVAI: Arcade Fire – My Body Is A Cage
Populiariausia Australijoje radijo stotis „Triple J” dalinasi puikiu kanadiečių „Arcade Fire” pasirodymu. Kelių minučių pasirodymo metu išgirsite lengvu ritmu pulsuojantį „My Body Is A Cage” kūrinį. Jei šių kelių minučių nepakaks, paspaudę ČIA galėsite mėgautis „Normal Person” dainos „gyvu” atlikimu.
Perklausykite dvigubą Peter Gabriel albumą „Scratch My Back/And I’ll Scratch Yours”
Legendinis Didžiosios Britanijos dainininkas, kompozitorius ir prodiuseris Peteris Gabrielis šiais metais gegužės 16 d. „Siemens” arenoje Vilniuje surengsiantis savo vienintelį pasirodymą Lietuvoje kviečia perklausyti savo naują dvigubą albumą „Scratch My Back/And I’ll Scratch Yours”.
Diskas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji „Scratch My Back” dalis skirta ne pačio atlikėjo dainoms, o žymių grupių koveriams, kurių rasite net 12. Antroji „And I’ll Scratch Yours” dalis skirta Peter Gabriel kūrinių koveriams, kuriuos atlieka tokios grupės, kaip „Bon Iver”, „Arcade Fire”, „Elbow” ir kt.
Diską galite perklausyti paspaudę ČIA.
Pilnas kūrinių sąrašas:
1 CD „Scratch My Back”
1. „Heroes” David Bowie 4:10
2. „The Boy In The Bubble” Paul Simon 4:28
3. „Mirrorball” Elbow 4:49
4. „Flume” Bon Iver 3:01
5. „Listening Wind” David Byrne/Talking Heads 4:23
6. „The Power Of The Heart” Lou Reed 5:52
7. „My Body Is A Cage” Arcade Fire 6:13
8. „The Book Of Love” The Magnetic Fields 3:53
9. „I Think It’s Going To Rain Today” Randy Newman 2:34
10. „Apres Moi” Regina Spektor 5:13
11. „Philadelphia” Neil Young 3:46
12. „Street Spirit (Fade Out)” Radiohead 5:07
2 CD „And I’ll Scratch Yours”
1. „I Don’t Remember” David Byrne 3:38
2. „Come Talk to Me” Bon Iver 6:20
3. „Blood of Eden” Regina Spektor 4:39
4. „Not One of Us” Stephin Merritt 3:49
5. „Shock the Monkey” Joseph Arthur 5:49
6. „Big Time” Randy Newman 3:29
7. „Games Without Frontiers” Arcade Fire 3:22
8. „Mercy Street” Elbow 5:28
9. „Mother of Violence” Brian Eno 3:00
10. „Don’t Give Up” Feist feat. Timber Timbre 5:28
11. „Solsbury Hill” Lou Reed 5:24
12. „Biko” Paul Simon 4:19
Peter Gabriel (nuotr. iš „NPR Music”)
manoTOPAS 2013: Ugnė
(nuotr. Mr Sith Zam)
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Lorde – „Pure Heroine“
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Devendra Banhart – „Mala“
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Villagers – „{Awayland}“
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
„Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
„Rhye” – „Woman“
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ane Brun – „Rarities“
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
„Phoenix“ – „Bankrupt!”
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
„London Grammar“ – „If You Wait“
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
„Bastille“ – „Bad Blood“
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
„Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
„Everything Everything“ – „Arc“
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
„King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Laura Marling – „Once I Was An Eagle“
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
„Volcano Choir“ – „Repave“
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
The War On Drugs – Red Eyes
Ambient fono rokeriai iš Amerikos „The War On Drugs“ kitais metais gerbėjams žada pristatyti trečiąjį studijinį albumą „Lost in the Dream“.
Šiandien kvartetas pasidalino nauja daina „Red Eyes“, kuri turėtų itin atkreipti „Arcade Fire“ gerbėjų dėmesį.
Arcade Fire – After Life
Prieš porą metų už geriausią metų albumą „Grammy” apdovanota kanadiečių grupė „Arcade Fire” pristato naują video kūriniui „After Life” iš neseniai pasirodžiusio albumo „Reflektor”.
Išgirskite valandos trukmės „Arcade Fire” koncertą
Džiaugiamės galėdami pristatyti „Arcade Fire” koncerto įrašą iš „Capitol Studios” esančios Los Andžele. Tik 10 25 d. oficialiai leidę išgirsti savo ketvirtojo „Reflector“ albumo dainas „Arcade Fire” dalinasi savo pasirodymu, kuris nebuvo įtrauktas į grupės koncertinį turą ir daugiau skirtas šeimai, draugams ir ištikimiausiems gerbėjams.
Koncertas vyko praėjus dienai po legendinio JAV muzikanto Lou Reedo mirties. Pagerbdami mėgstamą atlikėją „Arcade Fire” atliko dvi dainas iš Lou Reedo repertuaro. Tai „Perfect Day” ir „Satellite Of Love” iš dar 1972 metais išleisto muzikanto albumo „Transformer”.
Koncerto įrašą galite išgirsti ČIA.
Pilnas pasirodymo kūrinių sąrašas:
- „Reflektor”
- „Flashbulb Eyes”
- „Afterlife”
- „It’s Never Over (Oh Orpheus)”
- „We Exist”
- „You Already Know”
- „Normal Person”
- „Haiti”
- „Here Comes The Night Time”
- „Supersymmetry” ( Lou Reed’s „Perfect Day” and „Satellite Of Love”)
- „Sprawl II (Mountains Beyond Mountains)”
„Arcade Fire” (nuotr. „NPR” archyvo)
Internete pasirodė pilnas naujas grupės Arcade Fire albumas „Reflector”
Pastarasias kelias savaites naujos savo muzikos „trupiniais” besidalinusi kanadiečių indie rock grupė „Arcade Fire” driokstelėjo į portalą „YouTube” patalpinusi visą naujausią savo albumą „Reflector”.
„Reflector” yra ketvirtasis pilnas studijinis grupės albumas. Primame, jog ankstesnis 2010 metais išleistas albumas „The Suburbs” susilaukė labai gerų vertinimų iš muzikos kritikų, tinklaraštininkų ir fanų. Be to, albumas buvo apdovanotas prestižiniu „Grammy” apdovanojimu kaip geriausias metų albumas.
Arcade Fire – Afterlife
Kanadiečiai „Arcade Fire“, kitą savaitę išleisiantys savo naują albumą „Reflektor”, šiandien dalinasi antruoju būsimo disko singlu – kūriniu „Afterlife”.
Pirmoji – titulinė įrašo daina „Reflektor” manoMUZIKOJE buvo pristatyta dar spalio pradžioje.
Arcade Fire – Here Comes The Night Time
Pristatome kitokį ir labai ilgą grupės „Arcade Fire” muzikinį video kūriniui „Here Comes The Night”.
Vaizdo klipą kūrė Roman Coppola.
Video metu skamba net trys nauji „Arcade Fire” kūriniai iš spalio 19 dieną pasirodysiančio naujo albumo „Reflector”: „Here Comes The Night Time”, „We Exist” ir „Normal Person”.
Arcade Fire – Reflector
Pagaliau aiškėja daugiau su naujuoju „Arcade Fire” albumu susijusių detalių.
a) Albumas vadinsis „Reflektor”
b) Jis pasirodys spalio 28 dieną
c) Šiandien pristatoma pirmoji naujojo disko daina – titulinis kūrinys „Reflector”
d) Kanadiečiai dalinasi ir savo būsimojo disko viršeliu (apačioje).
manoMUZIKA primena, kad „Reflector” – tai jau 4 studijinis grupės albumas. 2010 metais paisrodęs „Arcade Fire” diskas „Suburbs” tapo vienu populiariausių tų metų įrašu ir pelnė grupei muzikos gerbėjų ir muzikos kritikų liaupses.
Arcade Fire albumo "Reflector" viršelis
Naujas Arcade Fire albumas – spalio 29 dieną
Pastaruoju metu sklandantys gandai apie naują Kanados rokerių„Arcade Fire„ albumą, pasirodo, yra ne iš piršto laužti. Vakar vakare oficialioje grupės paskyroje socialiniame tinkle „Twitter” , grupės nariai, atsakydami į klausimą apie naujo disko pasirodymą, buvo lakoniški: „Mūsų naujas albumas pasirodys spalio 29 dieną”.
Kol kas tai yra visos žinios, kurios pasiekė ne tik manoMUZIKĄ, bet ir visus kitus pasaulinius muzikos portalus.
Galime priminti, kad naujasis „Arcade Fire” įrašas bus ketvirtasis studijinis albumas kanadiečių diskografijoje. 2010 metais išleistas rokerių darbas „The Suburbs” tapo vienu populiariausių metų įrašu. Kolektyvas už šį įrašą laimėjo galybę apdovanojimų, tarp kurių „Polaris”, „Juno“ ir „Grammy“ statulėlės už geriausią metų albumą, „Brit Awards“ apdovanojimas už geriausią užsienio albumą ir t.t. Negana to, net septyniose pasaulio šalyse diskas pakilo į perkamiausių albumų sąrašo viršūnę, o daugelio muzikos leidinių metų albumų topuose pateko į aukščiausius penketukukus.
L.: Dešimt XXI amžiaus roko muzikos himnų
Roko Muzika
Yra dainų, kurios visai nesąmoningai ima ir kažkur muzikinėse klausytojo smegenyse nugula į stalčiuką su užrašu „himnas”. Prie šios „himno” kategorjios dažnai lipiname papildomus epitetus ir taip himnai tampa „stadionų”, „mašinų”, „vakarėlių” ir kitų vietų ar veiksmų šedevrais.
Ko gero dažnas muzikos mylėtojas savo pasąmonėje dėliodamas į tokio pobūdžio kategorijų stalčiukus dainas, kartais ima ir visai nenorom nusprendžia surašyti savo vienos ar kitos kategorijos „hitų” sąrašą. Tad čia ne išimtis esu ir aš – tūlas Lietuvos pilietis, kurį iš visos žmonių masės išskiria tik absoliuti ir beatodairiška meilė muzikai.
Vieną sekmadienio rytą, valydamas dulkes nuo savo kompaktinių diskų (jų turiu sukaupęs tikrai nemenką kolekcija) visai netyčia atvėriau ir muzikinę uždulkėjusią pandoros skrynią. Joje – visa XXI amžiaus muzika, kurią mūsų kartos vaikai jau dabar gali vadinti savo amžiaus muzikiniais kelrodžiais. Taip kilo mintis prisiminti tuos kūrinius, kurie mano pasąmonėje tapo tikrų tikriausiais himnais. Tuos, kuriuos klausant pagaugai laksto visu kūnu. Tuos, kurių tyliai klausytis tiesiog neįmanoma. Tuos, kurie stadionuose suskamba dar efektingiau. Tuos, kuriems skambant norisi ne tik dainuoti, bet ir „kaukti” visu balsu. Tuos, kurie man – paprastam tūlam Lietuvos piliečiui – visą gyvenimą itin mylėjusiam (ir vis dar mylinčiam) roką, yra muzikiniai fenomenai, be kurių mano XXI amžiaus muzikinė pasąmonė net neegzistuotų.
Tad šiame trumpame rašinyje – mano XXI amžiaus roko klasika. Čia nebus „Bon Iver” (nors tai – mano grupė nr. 1), čia nebus „Fink” ar „The National”. Šiame sąraše nebus netgi „Phoenix”, „Elbow” ar „Snow Patrol” (nors pastarųjų dainą „Chasing Cars” yra tikrai kur kas daugiau nei muzikinis šedevras). Nerasite čia nei „Keane”, nei „Athlete” nei netgi „White Stripes” dainos „7 Nation Army”. Šiame sąraše – mano asmeninis šio tūkstantmečio stadinioninių ir mašininių roko hitų topas. Tai dainos, kurių, kaip rašiau, besiklausant norisi staugti balsu o kūnu laksto milijonai šiurpuliukų.
Sutinku, kai kurie sprendimai bus keisti. Tačiau kadangi vadovaujuosi subjektyvumo kriterijumi – lieku ištikimas savo muzikinei „dūšiai” ir jos asmeniniam muzikiniam pojūčiui.
X. WALK THE MOON – ANNA SUN (2011 metai)
Daugeliui senojo žemyno gyventojų šis kūrinys – iki šiol nežinomos grupės niekada negirdėta daina. Tuo tarpu aš niekaip negaliu atsistebėti prastu amerikiečių kolektyvo vadybinikų ir leidėjų darbu. „Anna Sun” – užprogramuotas hitas, kurį perklausius vieną kartą norisi klausytis dar ir dar…Galbūt jame gitarų skambesys nėra taip stipriai išreikštas kaip likusiuose šio topo kūriniuose, tačiau taip kokybiškai ir „vežančiai” sukirptos roko grupės dainos bent jau antrame šio tūkstantmečio dešimtmetyje aš dar negirdėjau. Kadangi kūrinys sąlyginai jaunas – jam skyriau dešimtą savo topo vietą.
IX. THE TEMPER TRAP – SWEET DISPOSITION (2008 metai)
Tokios stipraus debiutinio kūrinio šiam Australijos kolektyvui galėtų pavydėti kiekviena pradedančioji grupė. „Sweet Disposition” – tai daina, kuri nuo pat pirmo iki paskutinio akordo yra sutverta būti šios eros australiško roko kelrodžiu. Giedrą vasaros naktį šis kūrinys tapo mano geriausiu automobiliniu draugu.
VIII. ARCADE FIRE – WAKE UP (2004 metai)
Mano pažintis su Kanados roko gigantais prasidėjo būtent šio kūrinio dėka. Zulinau ją tiek, kad virš manęs gyvenę kaimynai nebeapsikentę tūkstantojo „Wake Up” karto (nesumeluosiu – du mėnesius klausiausi vien tik jos) paskambinę į mano duris paprašė: „būk geras, bent porą dienų leisk pailsėti nuo tos dainos „. „Wake Up” – užkoduotas stadionų himnas ir nuostabus kokybiškas prekinis vienos geriausių šiuo metu pasaulyje agzistuojančių roko grupės ženklas.
VII. KANE – RAIN DOWN ON ME (2002 metai)
Šį kolektyvą „atradau” dirbdamas vienoje Lietuvos radijo stotyje. Kadangi turėjau progos prisiliesti prie jos grojaraščio formavimo, norom nenorom sekiau muzikines tendencijas Europoje. Kai šis kūrinys įsiveržė į topus Belgijoje Ir Olandijoje, tiek dainos, tiek ir grupės pavadinimas man dar visiškai nieko nereiškė. Tačiau kai jis pasiekė ir Didžiąją Britaniją – supratau, kad mažų mažiausiai perklausyti jį turiu. Prilipo taip, kad iki šiol manau, jo nepelnytai neafišuotas mūsų šalyje darbas yra vienas geriausių tų metų roko kūrinių senajame žemyne. Beje, jį laisvai galėčiau priskirti savo „mašininių” hitų kategorijai, mat vėlų rudens vakarą lyjant rudeniniam lietui ir krentant paskutiniams medžių lapams besiklausant „Rain Down On Me” važiavimas Vilniaus paupiu (Pavyzdžiui, Upės ir Olimpiečių gatvėmis) įgyja ypatinga reikšmę. Netikite? Pamėginkite patys.
VI. MUSE – STARLIGHT (2006 metai)
Jei ne ši daina – kažin ar britai „Muse” būtų tokie dideli, kokie yra dabar. Jausmas, kai grupės lyderis Matthiew Bellamy koncerte iškelia rankas į viršų ir kartu su visa minia ploja į dainos ritmą – daugiau nei nerealus. Ir netgi nepaisant to, kad „Muse” yra sukūrę ne vieną šio topo vertą dainą – „Starlight” pasirinkau neatsitiktinai. Joje sudėta visa klasikinio ir šiandieninio roko istorija. Be „Starlight” britų roko muzikos šiame šimtmetyje tiesiog neįsivaizduočiau.
V. STEREOPHONICS – DAKOTA (2005 metai)
Jėga ir energija. Tai du žodžiai, be kurių šis Velso grupės kūrinys neįmanomas. Prie viso to dar pridėję sentimentalų liūdesį gauname jautrią dainą, kurios gera klausytis visur. Ir nors tų metų „Stereophonics” albumas „Language. Sex. Violence. Other?”, bent jau mano asmenine nuomone, buvo ganėtinai sumautas, būtent ši daina reabilituoja visą aplink esantį šlamštą.
IV. KILLERS – ALL THESE THINGS THAT I’VE DONE (2004 metai)
Jau tai, kad ši daina yra įtraukta į vieną geriausių visų laikų indie roko albumų „Hot Fuss” – pasako labai daug. Net neabejoju, kad šią dainą ir ateity dainuos visi roko muzikai neabejingi žmonės. Vien tik ko vertos eilutės „I’ve got soul but i’m not a solder”, kurios „žudikų” koncertuose kartojamos milijonus kartų… Mano akimis, tai buvo „Killersų” muzikinis ir kūrybinis zenitas. Deja, šiandien, klausydamiesi ‘naujosios jų kūrybos’ turime tik šešėlį to, kuo jie pakerėjo savo pirmuosius gerbėjus. Prisipažįstu – buvau vienas iš tų. Tačiau ši daina yra vienas iš geriausių faktų, dėl kurių gyventi praeitimi – tikrai gera.
III. KINGS OF LEON – SEX ON FIRE (2008 metai)
Sutinku, šis kūrinys – tikrų tikriausias mainstreamas. Tačiau iki šiol nežinau nei vieno vakarėlio, kuriame jo nebūtų. Kodėl? atsakymas, ko gero itin lengvas. „Sex On Fire” – genialus darbas. O genialus jis dėl to, kad yra velniškai paprastas. Iki kaulų smegenų įsimenanti melodija ir kartu su minia lengvai įsimenamas priedainis „Ooooooo sex is on fire” – tai sėkmės formulė, tinkanti absoliučiai visiems.
II. EDITORS – SMOKERS OUTSIDE THE HOSPITAL DOORS (2007 metai)
Šiandien galėčiau drąsiai teigti, kad „The Editors” yra viena geriausių (jei ne pati geriausia) roko grupė Anglijoje. Ji sugebėjo išlaikyti savo identitetą. Ji visada turi ką pasakyti. Ji visada skambės naujai, tačiau kiekviena jų daina neleis suabejoti tuo, kas ją kūrė ir atlieka. „Smokers Outside The Hospital Door” – be išlygų XXI amžiaus roko muzikos dainų daina (pripažįstu – subjektyvu). Nežinau ar mano subjektyviame „hitų” stalčiuke kada nors atsiras daina, išstumsianti šį kūrinį iš šios pozicijos.
Iki šiol viena didžiausių mano svajonių – sulaukti „The Editors” Lietuvoje. Tikiu, kad šios grupės pasirodymas mūsų scenoje galėtų būti esminis lūžis visų roko muzikos mylėtojų sąmonėje.
I. COLDPLAY – FIX YOU (2005 metai)
Ilgą laiką „Coldplay” buvo mano grupių grupė. Tačiau kai į savo rankas Chriso Martino kolektyvą perėmė Brianas Eno – mano akyse jie pradėjo gesti… Paskutinis jų albumas „Mylo Xyloto” buvo kartu ir paskutinis mano lašas „Coldplay” kantrybės statinėje. Tačiau ir čia gyvenu prisiminimais… Būtent po tų metų albumo „X&Y” ši britų grupė galėjo pareikšti rimtas pretenzijas tapti stadionų kolektyvu. O viena iš pagrindinių to priežasčių buvo daina „Fix You”, kuria iki „Mylo Xyloto” turo Chrisas ir jo komanda dažniausiai užbaigdavo savo koncertus.
„Fix You” prilygsta tobulybei… Negana to, „Coldplay” buvo labai toliariagiški – skambant kūrinio kulminacijai ir žodžiams „Tears stream down your face when you loose soething you can not replace” ne vieno grupės gerbėjo skruostu (ypač jų koncertuose) nurieda ašara. Prisipažįstu, prieš penkerius metus įvykusio grupės koncerto Prahoje metu nesusilaikiau ir aš;)
Šis kūrinys turi užkoduotą emociją. Paraką. Aistrą. Ir proveržį. Ir tai jam neabejotinai leidžia vadintis geriausiu. Bent jau mano – tūlo trisdešimtmečio Lietuvio tūlame gyvenimėlyje.
Pamatykite „Arcade Fire“ ir Mick Jagger pasirodymą
Žymios amerikiečių komedijų laidos „Saturday Night Live“ sezono uždaryme pagrindiniu svečiu tapo legendinės „Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris. Scenos „dinozauras“ su grupe „Foo Fighters“ atliko dainą „19th Nervous Breakdown“, drauge su Jeff Beck – Tea Party“, o su Kanados scenos profesionalais „Arcade Fire“ sudainavo tris „Rolling Stones“ hitus – „Ruby Tuesday“, „She‘s a Rainbow“ ir „The Last Time“. Pastarąjį pasirodymą kviečiame pamatyti manoMUZIKA.lt portale.
Mick Jagger ir „Arcade Fire“