Jeigu mūsų šalyje vis dar yra cinikų, bambančių, kad šiuo metu „aukso amžių” išgyvenantys chillwave muzikos atstovai į Europos šiaurės rytuose esančią šalį neužsuka, siūlytumėm atsimerkti, giliai įkvėpti ir pradėti galvoti kitaip.
Šiandien manoMUZIKĄ pasiekė gandas, kad į krepšinio šalį jau labai greitai užsuks du puikiai šio stiliaus muzika besidomintiems pažįstami vardai – projektai Giraffage ir XXYYXX. Laimei, tai buvo ne gandas… Iš tiesų šie chillwave atstovai savo koncertinio turo senajame žemyne metu lankysis ir Marijos Žemėje!
Ne kartą mūsų portale pristatyti, aprašyti ir liaupsinti jauni amrikiečiai Lietuvoje pasirodys spalio 5 dieną. Giraffage ir XXYYXX pasirodymas numatytas Vilniaus kultūros bare „Kablys” 21 valandą. Kol kas nežinome kur ir kada bus galima įsigyti bilietus, tačiau pažadame jau artimiausiu metu apie tai informuoti ir manoMUZIKOS skaitytojus.
XXYYXX – tai iš Orlando kilęs šešiolikmetis elektroninės muzikos kūrėjas Marcelis Everettas . Stebina tai, kad vaikinas, būdamas dar labai jaunas, jau yra lyginamas su tokiais vardais kaip “How To Dress Well”, “Toro Y Moi” ir “Star Slinger”.
GIRAFFAGE (nuotr. atlikėjo archyvo)
2011-ųjų vasarą atlikėjas išleido pirmąjį pilną albumą pavadinimu “Still Sound”. Dar vienas Marcelio EP pasirodė šių metų vasario 28 dieną bendradarbiaujant su “Ruddyp” (Ruddy Paniagua). Parsisiųsti jį galite užsukę ČIA.
GIRAFFAGE – tai San Francisko klubų rezidentas, ne per seniausiai išleidęs savo debiutinį albumą „Comfort“. Galime patikinti, kad elektronikos, chillwave ir dream pop gerbėjams jo kūryba tikrai turėtų patikti.
Bet kuriuo atveju, dar neįvykus šiam pasirodymui jį jau dabar galime vadinti vienu reikšmingiausiu šių metų įvykiu indie muzikos scenoje. Du atlikėjus, apie kuriuos šiemet nepriklausomos muzikos portalai kalbėjo galybę kartų, pamatyti vieno vakaro metu – tikrai ne kasdien pasitaikantis reginys (akims) ir malonuma (ausims). Tad spausdami dešinę organizatoriams ir laukdami koncerto dalinamės šūsnimi geros šių dviejų kūrėjų muzikos.
Beje, sklando gandai, kad jau labai greitai Lietuvoje turėtų pasirodyti ir dar vienas nuostabus šio stiliaus atstovas – Liuksemburgo solo projektas „Sun Glitters”
Šiek tiek muzikos iš XXYYXX ir GIRAFFAGE repertuaro:
Visai neseniai manoMUZIKOS kalbintas Sunikas Kimas, besislepiantis po „Beat Culture” pseudonimu, regis, turi puikią progą švęsti: jo kišenėje jau yra kontraktas su leidybine kompanija, pasiryžusią išleisti naują muzikanto albumą, o paties Suniko grafikas nuolat papildomas naujais pasirodymais ir interviu viso pasaulio muzikiniams kanalams.
Atrodytų, kad šis jaunas, vos devyniolikos metų sulaukęs, Amerikos pilietis iš Honkongo galėtų visą dėmesį skirti savo naujam albumui ir, žinoma, mokyklos baigimui, tačiau panašu, kad to daryti jis anaiptol nežada.
Vakar vakare „Beat Culture” pristatė naują dainą „Orange”. Jei tai būtų tiesiog paprastas kūrinys – tokių ditirambų jam negiedotumėme ir mes, tačiau ‘paprastai’ šios dainos pristatyti tiesiog negalime dėl dviejų labai svarbių priežasčių:
I. Ši daina – pirmasis oficialus Suniko Kimo singlas iš naujojo albumo, pasirodysiančio tiek kompaktinio disko, tiek ir vinilo formatu. Beje, tiems, kurie seka šio atlikėjo muziką, pasakysime, kad naujasis muzikanto albumas vadinsis „Forgive” ir dienos šviesą išvys spalio pabaigoje.
II. Šį kūrinį „Beat Culture” įrašė kartu su Švedijos electropop „super herojumi” Niva.
Taigi, laimngo ketvirtadienio rytui – puikus, svajingas ir labai vasariškas „Beat Culture” darbas „Orange”.
Po šiokios tokios pertraukos, regis, į dienos šviesą vėl pradeda lįsti amerikiečių muzikos prodiuseris Chazas Bundickas, geriau žinomas „Toro Y Moi” vardu.
Kol kas žinoma tik tiek, jog šį rudenį jis planuoja išleisti naują albumą, kuris, kaip galime matyti iš naujų jo internete pasklidusių kūrinių, bus kiek mažiau chillwave nei ankstesni jo darbai.
Viršuje siūlome įvertinti du naujus „Toro Y Moi” darbus, pristatytus „BTS Radio” „Chi Chi Mix” DJ seto metu.
Dar vienas negirdėtas vardas. Dar vienas chillwave atstovas. Ir dar viena daina, kurią rudens lietums vis dažniau „puošiant” mūsų žemelę bus smagu klausytis susirangius fotelyje skaitant gerą knygą.
Taigi, lašas šilumos prancūzo Yndi Da Silva, save pristatančio kaip „Dream Koala” kūrinyje „Treehouse”.
Praėjusių metų pabaigoje išleidęs savo albumą „Within And Without” Amerikos prodiuseris Ernestas Greenas (žinomas „Washed Out” pseudonimu) vakar pristatė naują vaizdo klipą. Dienos šviesą išvydo minėto albumo lyriškos dainos „A Dedication” ekranizacija.
Viskonsino berniukai, kurių neblėstanti antrojo albumo žvaigždė atnešė milžinišką sėkmę Justinui Vernonui ir kompanijai, ir vėl duoda apie save žinių. Tiesa, šįkart ‘boniveriškų naujienų’ sulaukėme ne naujo kūrinio pavidalu, o remiksuota daina.
Neretai chillwave stiliaus genijumi muzikos kritikų pavadinamas kanadietis „Teen Daze” nusprendė imtis misijos ir į savo stiliaus vandenis paleisti lyriškąją „Bon Iver” dainą „Perth”.
Savo chillwave muzikos karjerą vos prieš kelis metus pradėjęs amerikiečių atlikėjas „Washed Out” per tą laiką ne tik spėjo išgarsėti ir sulaukti didelio kolegų pripažinimo, bet ir stipriai patobulėjo.
Praėjusiais metais „Washed Out” išleido savo debiutinį albumą, na o kitą savaitę muzikos mylėtojai sulauks dar vieno jo darbo – viršuje esančio grupės „My Morning Jacket” kūrinio „Outta My System” remikso, kuris bus įtrauktas į trumpą šio singlo remiksų albumą. „Outta My System” yra vienas iš paskutinio „My Morning Jacket” albumo „Circuital” kūrinių. Albumas pasirodė 2011 metais.
Prodiuseris Johnatanas Daganas, muzikos pasaulyje labiau atpažįstamas chillwave projekto „J.Viewz“ pavadinimu vakar pasidalino gyvai atliekamo kūrinio „This City Means No Love“ vaizdo klipu.
Atlikimas buvo nufilmuotas projekto „The Music Playground“ sesijos metu, o atlikėjui talkino vokalistė Noa Lembersky bei būgnininkas Waffle Levy. Tiesa, taip atliekamo kūrinio „This City Means No Love“ audio versiją nemokamai ir legaliai galite parsisiųsti mainais į savo elektroninio pašto adresą.
Liuksemburgas iki šiol garsėjo „Sun Glitters” – projektu, kuris chillwave muzikos scenoje, regis, tapo rimtu žaidėju, mėgiamu tiek muzikos blogų, tiek muzikos portalų, tiek ir pačių muzikantų.
Džiaugiamės galėdami pranešti, jog ši maža Europos šalis, galinti pasigirti gausybe iškilių institucijų, pasauliui pristato dar vieną panašaus į „Sun Glitters” kalibro projektą – duetą „Alvin And Lyle„.
Jei prie „Sun Glitters” pridėtumėme žiūpsnį aštuntojo dešimtmečio disko ir funk muzikos, gautumėme tai, ką groja mūsų minimas duetas.
Tikrai vertas dėmesio vasariškos muzikos įkūnijimas, kurį „Alvin And Lyle” sudėjo į savo pirmąjį 4 dainų EP, pavadintą „The Good Feeling”, turėtų patikti tiems, kam karšta vasaros saulė ir paplūdimys nėra įsivaizduojami be tokių atlikėjų kaip J. Viewz, „Toro Y Moi„, Body Language ir panašios muzikos.
Chillwave muzikos prometėjai „Body Language” šiandien Brukliną pamalonino dar vienu nauju kūriniu ir jo vaizdo klipus.
Apie bylojančią vasarą ir jos saulės atnešamus malonumus Bruklino penketas nusprendė prabilti su daina „You Can”. Tai – kūrinys, įtrauktas į naujausią grupės EP, pavadintą „Social Studies”.
Garantuotai, tai – dar vienas vasaros sekmadienio ryto darbas, kuriam skambant pasitikti saulę – vienas malonumas.
„Beat Culture“ – tai projektas, kurį ne kartą liaupsinome manoMUZIKOJE. Tačiau, ko gero, iki šiol nedažnas mūsų skaitytojas žino, kad po populiarią ir itin stilingą chillwave muziką kuriančiu „Beat Culture“ vardu slepiasi vos septyniolikos metų sulaukęs Niujorke gyvenantis Honkongo pilietis Sunikas Kimas. Prieš kiek daugiau nei metus pradėjęs kurti muziką, Sunikas jau dabar turi šūsnį savo muzikos gerbėjų (tarp kurių galima rasti ir tokius vardus kaip „Youth Lagoon“, „Blackbird Blackbird“ bei „How To Dress Well“).
Nuolat į muzikos tinklaraščių ir naujienų portalų akiratį patenkantį jaunąjį chillwave muzikos talentą pakalbinome ir mes. Dar mokykloje besimokantis Sunikas manoMUZIKAI laiko rado… pertraukos tarp pamokų metu.
Beat Culture (nuotr. W. Carpenter)
Sveikas, Sunikai, kaip sekasi?
Neblogai. Neseniai iš Honkongo atvažiavau į Niujorką tam, kad užbaigčiau mokslus. Šiuo metu išnaudoju pertrauką tarp pamokų kalbėdamas su tavimi.
Mokaisi mokykloje, ruošiesi egzaminams ir vis dar spėji kurti muziką?
Tiesą sakant, pastaruoju metu tai daryti sudėtinga. Mokslai atima daug laiko, tačiau stengiuosi nepamiršti ir muzikinių įgūdžių, todėl pradėjau dirbti su nauja muzikine medžiaga. Kol muzika buvo tik hobis, atrodė, kad viskas yra gerai: dieną mokydavausi, o po pamokų kurdavau. Tačiau dabar laikas pasikeitė ir muzika užima kur kas daugiau mano gyvenimo. Negana to, ji jau tapo kur kas daugiau nei tik pomėgiu.
Ką darysi ateityje – krimsi mokslus ar dar giliau nersi į muziką?
Nemanau, kad man muzika išliks pragyvenimo šaltiniu ir pagrindiniu dalyku, kuriuo ateityje užsiimsiu. Galbūt stodamas į aukštąją mokyklą į savo pasirenkamų specialybių ratą įtrauksiu kokią nors muzikinę discipliną, tačiau netikiu, kad muzika pernelyg giliai skverbsis į mano mokslines sritis (juokiasi).
MUZIKOS KŪRYBOS PRADŽIA – NEMOKAMA PROGRAMA
Kaip apskritai sugalvojai pradėti kurti muziką? Kas paskatino sukurti projektą „Beat Culture”?
Viskas vyko labai paprastai. Praėjusių metų vasarį parsisiunčiau nemokamą muzikos kūrimo programą. Pabandžiau kurti, susikūriau profilį sistemoje „Soundcloud” ir pradėjau eiti savo muzikiniu keliu. Mano muziką po truputį atrado įvairūs muzikiniai blogai ir štai esu ten kur esu dabar (šypsosi).
Kas buvo pirmas žmogus, ištaręs žodžius: „Sunikai, kurk toliau. Tau puikiai sekasi”?
(juokiasi) Pirmas žmogus, apskritai parašęs apie mano muziką, buvo bičiulis iš mokyklos. Būtent jo įrašą iki šiol laikau sėkmingiausiu ir svarbiausiu savo muzikinio kelio žingsniu. Kiek vėliau mano muziką „užčiuopė” dar keli tinklaraščiai ir taip „Beat Culture” vardas tapo šiek tiek žinomas. Jei atvirai, niekada netikėjau, kad žmonėm rūpės tai, kurią aš kuriu.
Tačiau panašu, kad kuo toliau – tuo labiau tavo muzika tampa įdomesnė pasauliui. Iki šiol savo muziką leidi tik skaitmeniniu pavidalu. Galbūt žadi savo gerbėjams “padovanoti” fizinę laikmeną su „Beat Culture” muzika?
Galvojau, kad mano paskutinis albumas bus išleistas vinilo pavidalu, tačiau įrašęs jį supratau, kad vinilui turiu jį dar labiau sutvarkyti. Negana to, vinilo leidyba būtų pareikalavusi tikrai nemažos sumos pinigų, todėl šios idėjos (paskutiniam savo albumui) atsisakiau.
Jau pradėjau kurti naują diską, kuriame bus tikrai ne vienas kviestinis atlikėjas, atliksiantis vokalo partijas. Manau, kad naujas įrašas pasirodys arba vinilo, arba kompaktinio disko formatu. Tačiau kol kas dar anksti apie tai šnekėti.
Ar jauti leiblų arba kitų grupių susidomėjimą savo muzika?
Taip. Šioks toks susidomėjimas yra. Prieš porą mėnesių gavau „Youth Lagoon” žinutę apie tai, kad jiems labai patiko mano albumas. Taip pat nuolat palaikau ryšius su „How To Dress Well” ir „Blackbird Blackbird”. Pastarasis per šiuos metus tapo mano geru bičiuliu.
DIDŽIAUSI AUTORITETAI – GOLD PANDA IR JAMES BLAKE
Tavo kuriama muzika šiuo metu išgyvena geriausius laikus. Galima vardinti ir vardinti atlikėjus, kurie vienaip ar kitaip susiję su chillwave stiliumi –nuo J. Viewz iki „Sun Glitters“ ir kiti. Ar yra kokia nors kita priežastis (išskyrus tai, kad chillwave šiuo metu – vienas populiariausių stilių pasaulyje), kodėl tu kuri būtent tokią muziką?
Kai tik pradėjau kurti, man didžiausią įtaką darė „Gold Panda” ir Jamesas Blake’as, tačiau pirmasis mano EP buvo absoliuti „Burial” kopija (ne plagiato, bet įtakos prasme). O po to pasaulyje išdygo „Gold Panda”, „Neon Indian”, „Washed Out” ir kiti panašaus kalbiro atlikėjai, kuriais ne tik žavėjausi, bet kuriuos pabandžiau atrasti ir savo kūryboje. Taigi, antras albumas buvo kur kas garsesnis, ekspresyvesnis ir įtaigesnis. Po to pradėjau dar labiau savęs iešoti, o paskutinis mano darbas buvo kur kas tamsesnis.
Kaskart bandau save atrasti iš naujo, ir tas naujas atradimas būna vis kitoks nei prieš tai.
Kūrinys „Slow Flight” skamba gerokai kitaip nuo to, kaip skambėjo tavo ankstesni darbai. Negana to, jame pirmą kartą girdimas ir vokalas (tiesa, visiškai negirdėto žmogaus). Kokia šios dainos istorija?
Esi teisus, ši daina tikrai visiškai kitokia lyginant ją su iki šiol išleistais kūriniais. Tai – mano savotiškas bandymas muziką „papildyti”. Šis kūrinys ir lėtesnis, ir paprastesnis. Bet man jis patiko. Jau minėjau, kad ketinu pradėti dirbti su vokalistais, tad ši daina – pirmasis mano bandymas.
Beje, „Vyxor” atsiradimas dainoje labai paprastasi. Savo facebook profilyje parašiau, kad man reikia vokalisto, kuris gali „įdainuoti” pagrindinę kūrinio partiją. Gavau penkiasdešimt laiškų, iš kurių išsirinkau būtent jį.
Jei tau reikėtų įvardinti pagrindinius atlikėjus, padariusius tavo kūrybai didžiausią įtaką, kas tai būtų?
Beat Culture (nuotr. W. Carpenter)
Matai, atskirais kūrybos periodais man įtaką darė skirtingi atlikėjai. Jau minėjau „Neon Indian” ir „Washed Out” – tai projektai, kurie mane pastūmėjo į chillwave muziką. Šiuo metu klausausi ir žaviuosi SBTRKT, James Blake, „Gold Panda” ir Jamie XX kūryba. Beje, vienas mano mėgstamiausiu atlikėjų yra Hudson Mohawke. Taigi, nors ir didžioji jų dalis – visiškai nepanašūs į mane, ko gero, šiuos vardus galėčiau pavadinti savo mūzomis.
Pasakyk, kokie trys albumai pastaruoju metu buvo tau patys geriausi?
„SBTRKT” – „SBTRKT”, „Real Estate” – „Days” ir „Balam Acab”, Smith Western bei Jamie XX diskai
Na ir pabaigai – ar ketini kada nors leistis į koncertinį turą?
Tikrai taip. Dar vasarą ketinu atkeliauti ir į Europą. Galbūt pavyks užsukti ir į Lietuvą.
Kažkada apie „Goldroom“ kalbėjome kaip apie veikėją, sukūrusį puikų remiksą „Penguin Prison“ dainai „Fair Warning“. Pristatėme ir dar kelias jo dainas, kurios tik pagrindė mūsų pirminį įspūdį apie tai, kad šis muzikantas turi didžiulį muzikinį potencialą.
Šiandien vėl atėjo metas apie šnektelti apie Joshą Leggą (būtent toks yra žmogaus, besislepiančio po „Goldroom“ pseudonimu, vardas ir pavardė), kuris nusprendė, kad grupės „NightWaves“ (kurioje jis grojo iki savo naujojo projekto atsiradimo) jam yra negana. Panašu, kad nusprendė teisingai…
Turbūt nesuklysime šiandieną pavadindami būtent „Goldroom” diena, mat atlikėjas pristato dar vieną naują (ir ko gero geriausią iki šiol) savo kūrinį, kuriam pagrindinę vokalo partiją įdainavo jauna dainininkė Chela.
Nuostabus darbas, telpantis į šiuolaikinės „proveržio titulo” vertos muzikos rėmus, kurioje stilingai sumaišyti aštuoniasdešimtųjų metų disko ir elektropop ritmai su „aukso amžių” išgyvenančia šiandienine chillwave muzika.
Tad kviečiame nors trumpam pabėgti nuo darbų ir rūpesčių, pasigarsinti savo imtuvus, užsimerkti ir panirti į stilingą vasarišką lyriką su „Goldroom” daina „Fifteen”
manoMUZIKA Jums pristato dar vieną jaunuolį, kurio paso duomenys rodo, jog dabar jam – viso labo 19 metų.
Malcom Lacey – tai jaunas Portlando gyventojas, besislepiantis po projekto „Arrange” pseudonimu.
Šiandien internete pasirodė puikus vaizdo klipas gražiai „Arrange” dainai „Two Garden Children”. Tai kūrinys, įtrauktas į albumą „Five Years With the Sun”.
Eksperimentinės chillwave muzikos garsai kuo puikiausiai tiks tiems, kas su tokio pobūdžio muzika įsivaizduoja geriausią saulėtekio sutikimą audringą vasaros savaitgalį.
Dalinamės ja su Jumis ir galime atskleisti šiokią tokią paslapties uždangą…Kitą savaitę manoMUZIKOJE sulauksite išskirtinio interviu su šiuo Amerikoje gyvenančiu Hon Kongo piliečiu.
