Šįryt „Coldplay” pristatė ilgai lauktą naują kūrinį. Daina „Atlas” bus įtraukta į kino filmo „Bado žaidynės” („The Hunger Games”) antrosios dalies „Ugnies Medžioklė” garso takelį.
Kartu su Chriso Martino nauju kūriniu, filmo garso takelyje bus galima išgirsti „Arcade Fire”, „The Decemberists” ir kitų grupių kūrinius.
„Atlas” – pirmas naujas „Coldplay” kūrinys nuo 2011 metų spalį išleisto grupės albumo „Mylo Xyloto” dainų.
Bono ir Chrisas Martinas
12 studijinių albumų išleidusi Airijos roko grupė „U2„, panašu, pradeda savo naujojo disko reklaminę kampaniją.
Didžiosios Britanijos muzikos portalas NME šįryt pasidalino informacija esą naujame kultinės roko grupės albume bus galima išgirsti ir „Coldplay” lyderį Chrisą Martiną. Prie tokių išvadų prieita po to, kai penktadienį Martinas užfiksuotas žengiantis į „U2” studiją įkandin grupės narių Bono, The Edge ir Adamo Claytono. Tiesa, tas pats fotografas, užfiksavęs „Coldplay” dainininką įeinantį ir išeinantį iš „Electric Lady” studijos, teigė, kad hito „Fix You” atlikėjas griežtai paneigė gandus apie galimą jo ir grupės „U2” bendradarbiavimą.
manoMUZIKA primena, kad kol kas nėra aiški tryliktojo „U2” albumo pasirodymo data. Tiesa, dar šių metų pradžioje grupės nariai patvirtino, kad naujas 35 metus gyvuojančio kolektyvo diskas turėtų pasirodyti dar šiais metais.
Paskutinį studijinį darbą Bono ir kompanija išleido 2009- aisiais. Tais metais pasirodė „U2” įrašas „No Line On The Horizon”.
Roko Muzika
Yra dainų, kurios visai nesąmoningai ima ir kažkur muzikinėse klausytojo smegenyse nugula į stalčiuką su užrašu „himnas”. Prie šios „himno” kategorjios dažnai lipiname papildomus epitetus ir taip himnai tampa „stadionų”, „mašinų”, „vakarėlių” ir kitų vietų ar veiksmų šedevrais.
Ko gero dažnas muzikos mylėtojas savo pasąmonėje dėliodamas į tokio pobūdžio kategorijų stalčiukus dainas, kartais ima ir visai nenorom nusprendžia surašyti savo vienos ar kitos kategorijos „hitų” sąrašą. Tad čia ne išimtis esu ir aš – tūlas Lietuvos pilietis, kurį iš visos žmonių masės išskiria tik absoliuti ir beatodairiška meilė muzikai.
Vieną sekmadienio rytą, valydamas dulkes nuo savo kompaktinių diskų (jų turiu sukaupęs tikrai nemenką kolekcija) visai netyčia atvėriau ir muzikinę uždulkėjusią pandoros skrynią. Joje – visa XXI amžiaus muzika, kurią mūsų kartos vaikai jau dabar gali vadinti savo amžiaus muzikiniais kelrodžiais. Taip kilo mintis prisiminti tuos kūrinius, kurie mano pasąmonėje tapo tikrų tikriausiais himnais. Tuos, kuriuos klausant pagaugai laksto visu kūnu. Tuos, kurių tyliai klausytis tiesiog neįmanoma. Tuos, kurie stadionuose suskamba dar efektingiau. Tuos, kuriems skambant norisi ne tik dainuoti, bet ir „kaukti” visu balsu. Tuos, kurie man – paprastam tūlam Lietuvos piliečiui – visą gyvenimą itin mylėjusiam (ir vis dar mylinčiam) roką, yra muzikiniai fenomenai, be kurių mano XXI amžiaus muzikinė pasąmonė net neegzistuotų.
Tad šiame trumpame rašinyje – mano XXI amžiaus roko klasika. Čia nebus „Bon Iver” (nors tai – mano grupė nr. 1), čia nebus „Fink” ar „The National”. Šiame sąraše nebus netgi „Phoenix”, „Elbow” ar „Snow Patrol” (nors pastarųjų dainą „Chasing Cars” yra tikrai kur kas daugiau nei muzikinis šedevras). Nerasite čia nei „Keane”, nei „Athlete” nei netgi „White Stripes” dainos „7 Nation Army”. Šiame sąraše – mano asmeninis šio tūkstantmečio stadinioninių ir mašininių roko hitų topas. Tai dainos, kurių, kaip rašiau, besiklausant norisi staugti balsu o kūnu laksto milijonai šiurpuliukų.
Sutinku, kai kurie sprendimai bus keisti. Tačiau kadangi vadovaujuosi subjektyvumo kriterijumi – lieku ištikimas savo muzikinei „dūšiai” ir jos asmeniniam muzikiniam pojūčiui.
X. WALK THE MOON – ANNA SUN (2011 metai)
Daugeliui senojo žemyno gyventojų šis kūrinys – iki šiol nežinomos grupės niekada negirdėta daina. Tuo tarpu aš niekaip negaliu atsistebėti prastu amerikiečių kolektyvo vadybinikų ir leidėjų darbu. „Anna Sun” – užprogramuotas hitas, kurį perklausius vieną kartą norisi klausytis dar ir dar…Galbūt jame gitarų skambesys nėra taip stipriai išreikštas kaip likusiuose šio topo kūriniuose, tačiau taip kokybiškai ir „vežančiai” sukirptos roko grupės dainos bent jau antrame šio tūkstantmečio dešimtmetyje aš dar negirdėjau. Kadangi kūrinys sąlyginai jaunas – jam skyriau dešimtą savo topo vietą.
IX. THE TEMPER TRAP – SWEET DISPOSITION (2008 metai)
Tokios stipraus debiutinio kūrinio šiam Australijos kolektyvui galėtų pavydėti kiekviena pradedančioji grupė. „Sweet Disposition” – tai daina, kuri nuo pat pirmo iki paskutinio akordo yra sutverta būti šios eros australiško roko kelrodžiu. Giedrą vasaros naktį šis kūrinys tapo mano geriausiu automobiliniu draugu.
VIII. ARCADE FIRE – WAKE UP (2004 metai)
Mano pažintis su Kanados roko gigantais prasidėjo būtent šio kūrinio dėka. Zulinau ją tiek, kad virš manęs gyvenę kaimynai nebeapsikentę tūkstantojo „Wake Up” karto (nesumeluosiu – du mėnesius klausiausi vien tik jos) paskambinę į mano duris paprašė: „būk geras, bent porą dienų leisk pailsėti nuo tos dainos „. „Wake Up” – užkoduotas stadionų himnas ir nuostabus kokybiškas prekinis vienos geriausių šiuo metu pasaulyje agzistuojančių roko grupės ženklas.
VII. KANE – RAIN DOWN ON ME (2002 metai)
Šį kolektyvą „atradau” dirbdamas vienoje Lietuvos radijo stotyje. Kadangi turėjau progos prisiliesti prie jos grojaraščio formavimo, norom nenorom sekiau muzikines tendencijas Europoje. Kai šis kūrinys įsiveržė į topus Belgijoje Ir Olandijoje, tiek dainos, tiek ir grupės pavadinimas man dar visiškai nieko nereiškė. Tačiau kai jis pasiekė ir Didžiąją Britaniją – supratau, kad mažų mažiausiai perklausyti jį turiu. Prilipo taip, kad iki šiol manau, jo nepelnytai neafišuotas mūsų šalyje darbas yra vienas geriausių tų metų roko kūrinių senajame žemyne. Beje, jį laisvai galėčiau priskirti savo „mašininių” hitų kategorijai, mat vėlų rudens vakarą lyjant rudeniniam lietui ir krentant paskutiniams medžių lapams besiklausant „Rain Down On Me” važiavimas Vilniaus paupiu (Pavyzdžiui, Upės ir Olimpiečių gatvėmis) įgyja ypatinga reikšmę. Netikite? Pamėginkite patys.
VI. MUSE – STARLIGHT (2006 metai)
Jei ne ši daina – kažin ar britai „Muse” būtų tokie dideli, kokie yra dabar. Jausmas, kai grupės lyderis Matthiew Bellamy koncerte iškelia rankas į viršų ir kartu su visa minia ploja į dainos ritmą – daugiau nei nerealus. Ir netgi nepaisant to, kad „Muse” yra sukūrę ne vieną šio topo vertą dainą – „Starlight” pasirinkau neatsitiktinai. Joje sudėta visa klasikinio ir šiandieninio roko istorija. Be „Starlight” britų roko muzikos šiame šimtmetyje tiesiog neįsivaizduočiau.
V. STEREOPHONICS – DAKOTA (2005 metai)
Jėga ir energija. Tai du žodžiai, be kurių šis Velso grupės kūrinys neįmanomas. Prie viso to dar pridėję sentimentalų liūdesį gauname jautrią dainą, kurios gera klausytis visur. Ir nors tų metų „Stereophonics” albumas „Language. Sex. Violence. Other?”, bent jau mano asmenine nuomone, buvo ganėtinai sumautas, būtent ši daina reabilituoja visą aplink esantį šlamštą.
IV. KILLERS – ALL THESE THINGS THAT I’VE DONE (2004 metai)
Jau tai, kad ši daina yra įtraukta į vieną geriausių visų laikų indie roko albumų „Hot Fuss” – pasako labai daug. Net neabejoju, kad šią dainą ir ateity dainuos visi roko muzikai neabejingi žmonės. Vien tik ko vertos eilutės „I’ve got soul but i’m not a solder”, kurios „žudikų” koncertuose kartojamos milijonus kartų… Mano akimis, tai buvo „Killersų” muzikinis ir kūrybinis zenitas. Deja, šiandien, klausydamiesi ‘naujosios jų kūrybos’ turime tik šešėlį to, kuo jie pakerėjo savo pirmuosius gerbėjus. Prisipažįstu – buvau vienas iš tų. Tačiau ši daina yra vienas iš geriausių faktų, dėl kurių gyventi praeitimi – tikrai gera.
III. KINGS OF LEON – SEX ON FIRE (2008 metai)
Sutinku, šis kūrinys – tikrų tikriausias mainstreamas. Tačiau iki šiol nežinau nei vieno vakarėlio, kuriame jo nebūtų. Kodėl? atsakymas, ko gero itin lengvas. „Sex On Fire” – genialus darbas. O genialus jis dėl to, kad yra velniškai paprastas. Iki kaulų smegenų įsimenanti melodija ir kartu su minia lengvai įsimenamas priedainis „Ooooooo sex is on fire” – tai sėkmės formulė, tinkanti absoliučiai visiems.
II. EDITORS – SMOKERS OUTSIDE THE HOSPITAL DOORS (2007 metai)
Šiandien galėčiau drąsiai teigti, kad „The Editors” yra viena geriausių (jei ne pati geriausia) roko grupė Anglijoje. Ji sugebėjo išlaikyti savo identitetą. Ji visada turi ką pasakyti. Ji visada skambės naujai, tačiau kiekviena jų daina neleis suabejoti tuo, kas ją kūrė ir atlieka. „Smokers Outside The Hospital Door” – be išlygų XXI amžiaus roko muzikos dainų daina (pripažįstu – subjektyvu). Nežinau ar mano subjektyviame „hitų” stalčiuke kada nors atsiras daina, išstumsianti šį kūrinį iš šios pozicijos.
Iki šiol viena didžiausių mano svajonių – sulaukti „The Editors” Lietuvoje. Tikiu, kad šios grupės pasirodymas mūsų scenoje galėtų būti esminis lūžis visų roko muzikos mylėtojų sąmonėje.
I. COLDPLAY – FIX YOU (2005 metai)
Ilgą laiką „Coldplay” buvo mano grupių grupė. Tačiau kai į savo rankas Chriso Martino kolektyvą perėmė Brianas Eno – mano akyse jie pradėjo gesti… Paskutinis jų albumas „Mylo Xyloto” buvo kartu ir paskutinis mano lašas „Coldplay” kantrybės statinėje. Tačiau ir čia gyvenu prisiminimais… Būtent po tų metų albumo „X&Y” ši britų grupė galėjo pareikšti rimtas pretenzijas tapti stadionų kolektyvu. O viena iš pagrindinių to priežasčių buvo daina „Fix You”, kuria iki „Mylo Xyloto” turo Chrisas ir jo komanda dažniausiai užbaigdavo savo koncertus.
„Fix You” prilygsta tobulybei… Negana to, „Coldplay” buvo labai toliariagiški – skambant kūrinio kulminacijai ir žodžiams „Tears stream down your face when you loose soething you can not replace” ne vieno grupės gerbėjo skruostu (ypač jų koncertuose) nurieda ašara. Prisipažįstu, prieš penkerius metus įvykusio grupės koncerto Prahoje metu nesusilaikiau ir aš;)
Šis kūrinys turi užkoduotą emociją. Paraką. Aistrą. Ir proveržį. Ir tai jam neabejotinai leidžia vadintis geriausiu. Bent jau mano – tūlo trisdešimtmečio Lietuvio tūlame gyvenimėlyje.
A Rush Of Blood To The Head
Vakar radijo stoties „BBC Radio 2” eteryje paskelbtas klausytojų išrinktas geriausių šimtmečio albumų šimtukas. Sąrašo, kurį rinko radijo stoties klausytojai, viršūnėje įsitaisė „Coldplay” 2002-aisiais metais išleistas diskas „A Rush Of Blood To The Head”. Šis įrašas aplenkė „Keane” darbą „Hopes And Fears”, „Duran Duran” plokštelę „Rio”, „Pink Floyd” legendinį darbą „Dark Side Of The Moon” ir kitus albumus.
„BBC Radio 2” vadovo Jeffo Smitho teigimu, „tai, kad šimtuke galima rasti muzikos nuo Frank Sinatra iki Emeli Sande, yra geriausias įrodymas, jog šioje radijo stotyje muzikos įvairovė yra labai didelė, o geriausiųjų sąrašas pagrindžia faktą, kad eteryje galima išgirsti ir muzikines legendas, ir kokybiškus muzikos naujokus”.
Taip atrodo „BBC Radio 2” klausytojų išrinktas geriausių šimtmečio albumų aukščiausias dešimtukas
1. Coldplay ‘A Rush Of Blood To The Head’ (2002)
2. Keane ‘Hopes and Fears’ (2004)
3. Duran Duran ‘Rio’ (1982)
4. Pink Floyd ‘The Dark Side Of The Moon’ (1973)
5. Dido ‘No Angel’ (1999)
6. The Rolling Stones ‘Sticky Fingers’ (1971)
7. The Pet Shop Boys ‘Actually’ (1987)
8. The Beatles ‘Sgt Pepper’s Lonely Hearts Club Band’ (1967)
9. U2 ‘The Joshua Tree’ (1987)
10. Queen ‘A Night At The Opera’ (1975)
Britų kultinė grupė „Coldplay” dalinasi oficialiu vaizdo įrašu iš koncerto Kanadoje, kurio metu publikos minioje atliktas „Us Against the World” kūrinys iš praeitais metais išleisto „Mylo Xyloto” disko.
Sukluskite visi kultinės britų grupės „Coldplay” gerbėjai, neturėję galimybės pamatyti kolektyvo koncertinio filmo „Live 2012“ pristatymo Lietuvos kino teatruose. Jūsų dėmesiui – puikios kokybės, pusantros valandos, nuostabios britų grupės filmo įrašas!
Koncertinis filmas „Live 2012” įrašytas įvairiuose pasaulio vietose paskutiniojo „Coldplay” disko „Mylo Xyloto” koncertinio turo metu. Pamatysite ir išgirsite penkiolikos grupės kūrinių gyvą atlikimą, tarp kurių vienas pirmųjų grupės hitų „Yellow”, tokios dainos, kaip „Clocks”, „Fix You”, „In My Place” ir kt.
Pilnas pasirodymo kūrinių sąrašas:
1. „Mylo Xyloto” (Stade de France, 2 September 2012) 0:56
2. „Hurts Like Heaven” (Stade de France, 2 September 2012) 4:16
3. „In My Place” (Stade de France, 2 September 2012) (Berryman/Buckland/Champion/Martin) 3:54
4. „Major Minus” (Plaza de Toros de Las Ventas, 26 October 2011 / Stade de France, 2 September 2012) 3:39
5. „Yellow” (Stade de France, 2 September 2012) (Berryman/Buckland/Champion/Martin) 6:51
6. „God Put a Smile upon Your Face” (Stade de France, 2 September 2012) (Berryman/Buckland/Champion/Martin) 5:21
7. „Princess of China” (with Rihanna, Stade de France, 2 September 2012) 3:48
8. „Up in Flames” (Stade de France, 2 September 2012) 3:17
9. „Viva la Vida” (Glastonbury Festival, 25 June, 2011 / Stade de France, 2 September 2012) (Berryman/Buckland/Champion/Martin) 4:58
10. „Charlie Brown” (Stade de France, 2 September 2012) 5:00
11. „Paradise” (Stade de France, 2 September 2012) 5:32
12. „Us Against the World” (Bell Centre, 27 July, 2012) 3:52
13. „Clocks” (Bell Centre, 27 July, 2012 / Stade de France, 2 September 2012) (Berryman/Buckland/Champion/Martin) 4:44
14. „Fix You” (Stade de France, 2 September 2012) (Berryman/Buckland/Champion/Martin) 5:00
15. „Every Teardrop Is a Waterfall” (with „M.M.I.X.” (introduction), Stade de France, 2 September 2012 / Glastonbury Festival, 25 June, 2011 / Plaza de Toros de Las Ventas, 26 October 2011) 5:25
„Live 2012” (reklaminis plakatas)
„Coldplay” (nuotr. „Sunrise” archyvo)
Praeitą savaitę kvietę visus britų kultinės grupės „Coldplay” gerbėjus į Lietuvos kino teatrus išvysti koncertinį filmą „Live 2012”, šiandien dalinamės kolektyvo pasirodymu populiarioje australų televizijos laidoje „Sunrise”. Pasirodymui surengti išrinkta nuostabi Australijos vieta – Sidnėjaus operos rūmai.
Išvysite vieno pirmųjų grupės hito „Yellow”, dainos „Viva La Vida” ir dar poros kūrinių iš praeitais metais išleisto albumo „Mylo Xyloto” disko gyvą atlikimą. Taip pat, turėsite galimybę išgirsti grupės lyderio Chriso Martino tėčio interviu. Pasirodymo ištraukos pateiktos apačioje.
„Yellow”
„Viva La Vida”
„Charlie Brown”
Chriso Martino tėčio interviu ir „Paradise”
Britų supergrupė „Coldplay“ dalinasi savo puikios kokybės, įspūdingu pasirodymu Paryžiuje, kurio metu buvo aliktas „Paradise“ kūrinys iš praeitais metais pristatyto „Mylo Xyloto“ disko.
Taip pat visus grupės gerbėjus informuojame, kad jau lapkričio 19 d. „Coldplay“ pristato savo koncertinį filmą „Live 2012“, kuriame bus ne tik šis, bet ir daugelis kitų, visiems puikiai žinomų šio puikaus kolektyvo kūrinių. Jei norite patys pirmieji pamatyti šį filmą, turėtumėte paskubėti, nes bilietų skaičius į renginį, kuris vyks net penkiuose Lietuvos miestuose, sparčiai „tirpsta”. Detalesnę informaciją rasite ČIA.
Prestižinio Anglijos muzikos festivalio „Galstonbury“ iniciatoriaus ir organizatoriaus Michaelo Eaviso teigimu, Adele buvo pakviesta kitais metais būti viena iš pagrindinių Glastonbury festivalio atlikėjų, tačiau dainų kūrėja pasakė „ne“.
Milžiniškoje muzikinėje fiestoje, su pertraukomis vykstančioje nuo 1970-tųjų, paprastai susirenka iki 135 000 tūkstančius muzikos mylėtojų, o bilietai į šį festivalį išnyksta per porą valandų.
Pasak Michaelo, norėjusio, jog Adele ateinančių metų Glastonbury festivalio metu būtų viena iš garbės svečių, jam buvo kilusi mintis, jog atlikėja pabūgs tokio renginio apimties ir atsakomybės. „Bet kuriuo atveju, Adele visuomet yra laukiama ne tik kaip pagrindinė festivalio atlikėja. Beje, ji paprastai kas kartą atvyksta ir surengia savo nediduką vakarėlį“ – kalbėjo Eavisas.
ManoMUZIKA.lt primena, jog praėjusiais metais vykusio festivalio pagrindiniais atlikėjais tapti buvo pakviesti „U2“, „Coldplay“ ir Beyonce.
Adele 54 -oje Grammy apdovanojimų ceremonijoje (nuotr. Reuters)
Grupės „Coldplay” nariai pagarbą velioniui atidavė Hollywoos Bowl arenoje sudainuodami kultinį „Beastie Boys” kūrinį „Fight For Your Right” (daina – apačioje).
Chrisas Martinas (nuotr. grupės archyvo)
Beje tai – ne pirmas kartas, kuomet Chrisas Martinas su kompanija atlieka šią dainą. Daugiau nei prieš trejus metus grupė šią dainą jau yra perdainavusi (taip priversdami aiktelti net ištikimiausius „Coldplay” gerbėjus). Jei nematėte ankstesnio „Fight For Your Right” atlikimo – spauskite čia.
manoMUZIKA primena, kad Adamas Yauchas, pralaimėjęs kovą su vėžiu, mirė praėjusį penktadienį. Muzikantui, kuris buvo vienas „Beastie Boys” įkūrėjų ir pagrindinių narių, buvo 47 metai.
Dviejų ar daugiau dainų suliejimas, vadinamas mash-up, jau seniai muzikos klausytojams nėra naujiena. Mūsuose šį stilių išpopuliarino Viktoras Vee Diawara su „No Dj‘s“ projektu, na, o užsienyje toks kelių skambesių derinimas jau senokai populiarus.
Šįkart manoDAINOJE siūlome išgirsti išties vykusį mashup‘ą, sukurptą ElectroSound, – tai airių „Two Door Cinema Club“ kūrinio „What You Know“ bei britų „Coldplay“ dainos „In My Place“ derinys.
Knygos "The Story Of The Streets" viršelis
Neseniai savo autobiografiją išleidęs „The Streets” narys Mike’as Skinneris knygoje atskleidžia itin daug su grupės gyvavimu susijusių įdomių faktų.
Bemaž labiausiai intriguojanti ir susidomėjimą Jungtinėje Karalystėje sukėlusi Skinnerio žinia – tai faktas, kad kultiniame grupės kūrinyje „Dry Your Eyes” pagrindinę vokalo partiją turėjo atlikti ne kas kitas, o „Coldplay” lyderis Chrisas Martinas.
Apie hitu nr. 1 Didžiojoje Britanijoje tapusią dainą, „The Streets” siela rašo štai ką: „Vos tik sukūręs „Dry Your Eyes”, iškart supratau, kad dainos priedainį turėtų įrašyti Chrisas Martinas, todėl nusiunčiau jam kūrinio demo versiją. Kiek vėliau su Chrisu susitikome studijoje Šiaurės Londone, kur jis ir įdainavo reikiamą priedainį. Tačiau tada mane „pasigavo” vyrukas iš „EMI” (aut. past. – „Coldplay” leidybinė kompanija) ir pasakė, kad nemano, jog „Dry Your Eyes” yra hitas, o Chrisui nepatiko jo vokalo skambesys dainoje, todėl kūrinys turi skambėti be „Coldplay” lyderio balso. Taigi, kai dainos įrašai buvo baigti, visi mano susitarimai su Chrisu Martinu nuėjo perniek, mat galutinius sprendimus priėmė mūsų leidybinės kompanijos”.
manoMUZIKA primena, kad „The Streets” daina „Dry Your Eyes” pasiekė populiariausių Jungtinės Karalystės singlų sąrašo viršūnę ir buvo vienas grojamiausių kūrinių 2004- aisiais metais.
Įdomu kaip daina būtų skambėjusi su „Coldplay” lyderio balsu…?
Panašu, kad tie žmonės, kurie įsigijo bilietus į „Coldplay” koncertus Europoje, gali būti dvigubai laimingi. Vakar paskelbus atlikėjus, apšildysiančius Chriso Martino kolektyvą „Mylo Xyloto” turo metu, ne vienas britiškos muzikos gerbėjas turėjo aikčioti iš nuostabos.
Coldplay (nuotr. grupės archyvo)
„Marina And The Diamonds„, Frank Ocean, Robyn ir „Ash” – šie vardai yra minimi kalbant apie pagrindinius „Coldplay” „apšildytojus”.
Robyn su „Coldplay” gros ture po Didžiąją Britaniją. Birželio pirmos koncerte prie hito „Yellow” atlikėjų prisijungs „Ash” ir „Marina And The Diamonds”, o rugpjūčio ir rugsėjo koncertuose legendinius britus apšildys „Marina And The Diamonds” bei Frank Ocean.
Taigi, tikėtina, kad daugiausiai lietuvių sulauksiančiame „Coldplay” pasirodyme Varšuvoje (rugsėjo 19 d.) prieš „Mylo Xyloto” autorius ant scenos pasirodys „Marina And The Diamonds” ir Frank Ocean
Prestižinėje britų muzikinių apdovanojimų cereremonijoje melomanai greičiausiai pamatys britiškos muzikos scenos svajonių duetą. Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad vasario 21 deną įvyksiančioje muzikos šventės metu bendrą pasirodymą surengs dvi britiško pop roko muzikos ikonos Noelis Gallagheris ir Chrisas Martinas.
Noelis Gallagheris ir Chrisas Martinas
Kol kas nėra aišku kurias dainas kartu atliks grupės „Coldplay” lyderis ir neseniai išsiskyrusios grupės „Oasis” siela, tačiau daugelis Jungtinės Karalystės gyventojų šį pasirodymą jau dabar įvardina „laukiamiausia „Brit Awards” ceremonijos akimirka.
Beje, paslaptį apie tai, kad Gallagheris ir Martinas ateinantį antradienį pasirodys kartu, išdavė „Brit Awards” renginio vedėjas Jamesas Cordenas.
Be šio pasirodymo ant scenos savo dainas atliks tokios muzikos žvaigždės kaip „Florence And The Machine„, Edas Sheeranas, Adele, „Blur” ir kiti
Grupė "Coldplay"
Vos prieš 15 minučių britų grupė „Coldplay” pristatė dar vieną naują vaizdo klipą kūriniui iš savo paskutinio albumo „Mylo Xyloto”.
Šįkart metas atėjo ekranizuoti dainą „Charlie Brown”. Tai jau trečiasis praėjusių metų pabaigoje išleisto Chriso Martino ir grupės albumo video klipas.
ManoMUZIKA.lt primena, kad „Mylo Xyloto” – tai penktasis grupės „Coldplay” diskas. Tiek jis, tiek jį lydintis singlas „Paradise” buvo pasiekę aukščiausias didžiosios britanijos perkamiausių singlų ir albumų topų pozicijas.
Coldplay koncertas Antverpene (nuotr. Digg.be)
Šių metų vasarą buvau sau pareiškusi: mano Kalėdos atėjo sulyg Morrissey koncertu….Visgi persgalvojau ir keičiu savo nuomonę: Morrisey koncertas buvo įžanga į Kalėdas, o tikrosios Kalėdos atėjo likus savaitei iki šios šventės, t.y. gruodžio 18 d. Tądien visai netikėtai kolegė pasiūlė bilietą į „Coldplay“ pasirodymą (beje, į jį visi 25 tūkstančiau bilietų buvo išparduoti dar prieš kelis mėnesius) …Tada bilieto nusipirkti nespėjau…
Į šį koncertą patekti norėjau dėl daugelio priežasčių, tačiau svarbiausia jų (be akivaizdžios priežasties, jog jų muzika man labai patinka) – pagaliau išvysti kaip atrodo jų soliniai koncertai (mat iki šiol juos buvau mačiusi porą kartų ir abu – festivaliuose). Pirmasis kartas buvo fantastiškas, antrasis – pusėtinas, todėl labai troškau, kad jie reabilituotųsi mano akyse. Man to reikėjo, nes susitaikyti su mintimi, kad paskutinis „Coldplay“ koncertas man pasirodė nekoks, buvo pakankamai sunku…
Iš karto prisipažinsiu: Chrisas Martinas ir kompanija pateisino mano lūkesčius! Buvo daug geriau nei iki šiol juos mačiau ir girdėjau festivaliuose! Ir, kas svarbiausia, buvo daug geriau, nei aš tikėjausi…
Bet apie viską nuo pradžių…
Pagaliau gavusi išsvajotąjį bilietą įžengiau į Antverpeno (Belgija) sporto rūmus, kur mus iš karto pasitiko darbuotojai, dalinantys keistas apyrankes. Paklausę kas čia ir ką su tuo ‘kažkuo’ reikia daryti, sužinojome kad tai – specialios grupės turui pagamintos apyrankės, veiksiančios tik koncerto metu.
Ką gi, užsidedu apyrankę ir žengiu į jau praktiškai užsipildžiusią salę. Iriamės scenos link, tačiau pasiekę arenos vidurį suprantame, kad ima gęsti šviesos. Į sceną žengia apšildanti atlikėja Emeli Sandé.
Jei atvirai, nebuvau nusiteikusi jos klausyti, nes tokio stiliaus muzika – ne mano skoniui, tačiau turiu pasakyti, kad likau maloniai nustebinta. Dainininkės balsas skambėjo įspūdingai, o pritarianti grupė grojo puikiai. Viskas buvo gražu ir profesionalu. O dar labiau nustebino tai, kad vieną dainą ant scenos su ja padainuoti išėjo Professor Green. Iš pradžių buvo sunku suvokti, kaip vos pradedančiai atlikėjai, kuri yra „tik“ apšildanti muzikantė, vienai dainai pavyko atsivilioti visai neprastai muzikos pasaulyje pažįstamą Profesorių. Bet prisiminusi ką jie apšildo, savo mintyse ir vėl viską sudėliojau į vietas. Kas praleistų progą pasirodyti tokioje arenoje prieš tiek tūkstančių žmonių!?
Pasibaigus apšildančiajai daliai, visi nekantriai, karts nuo karto pasukiodami ant riešų tas mistiškąsias apyrankes, imame laukti „Coldplay“. Belaukdami apžiūrime koncerto areną: kabo 5 apskriti ekranai – vienas virš scenos ir po vieną kiekviename arenos kampe. Taip pat nužiūrime, kad palubėse kabo maišai balionų, o pati scena išpaišyta ryškiomis šviečiančiomis spalvomis (visai kaip „Mylo Xyloto“ albumo viršelyje).
Nejučiomis ima gęsti šviesos ir pasigirsta muzika… Su pirmais „Mylo Xyloto“ garsais įsižiebia ir mistiškosios mūsų apyrankės. PAGALIAU! „Mylo Xyloto“ pereina į „Hurts Like Heaven“, o aš nežinau kur žiūrėti ir ką daryti – žiūriu į savo ranką, žiūriu į tas kitas 24999 šviečiančias rankas ir pagaliau susivokiu, kad reikia žiūrėti į sceną ir į grupę. Pradžia – įspūdinga. Bet kuo toliau – tuo geriau. „Hurts Like Heaven” keičia vienas didžiausiu grupės hitų – „Yellow“. Gęsta apyrankės ir ant mūsų galvų iš palubės pasipila jau anksčiau minėti balionai. Ir vėl dėmesys nukrypsta nuo scenos, nes visi siekia paliesti juos – kas atmušti, kas susprogdinti. Beje, nei vienas jų ir „neišgyvena“, o jiems sprogus, pasipila konfeti.
Coldplay koncertas Antverpene (nuotr. digg.be)
Prisimenu, kad dėmesį vėl turiu nukreipti į sceną, kurioje pasigirsta pirmieji „In my place“ garsai. Tik susiruošiu per priedainį pritarti Chrisui Martinui, kai ir vėl žadą atima iš nežinia kur pasipilantis „drugelių“ (kaip tuo metu pasirodo, o vėliau išaiškėja, kad tai ir raidės, ir palmės, ir dar kažin kas) lietus, pasikartojantis ir kitų priedainių metu. Po šios dainos visi stovime padengti „drugeliais“, kuriuos nusirenku nuo savęs ir kažkodėl nusprendžiu prisikimšti jų į savo kišenes. Beje, tik tada, kai šios dainos pabaigoje pamatau mūsų link artėjančius Jonny Bucklandą ir Chrisą Martiną, suvokiu, kad stovime per kokius 10 metrų nuo B scenos (berods, taip vadinasi tas ilgas takelis į minią, besibaigiantis dideliu „X”).
Po „In My Place“ padėkojęs už tai, kad tiek daug žmonių nutarė paaukoti savo sekmadienio vakarą ir per kamščius atvyko jų paklausyti, ir atsiprašęs, jog nekalba nei flamiškai, nei prancūziškai, Chrisas sugrįžta prie naujojo albumo. Išgirstame „Major Minus“ (dainą, kuri, mano galva, nuskambėjo labai galingai). Tiesą sakant, ne tik ši daina, bet visas koncertas buvo labai galingas ir labai energingas. Visi jautė, jog „koldplėjai“ puikiai nusiteikę ir tai įrodė jų šiltas bendravimas ne tik tarpusavyje, bet ir su visa susirinkusia tūkstantine minia…
Po to sek šiek tiek ramesnės dainos. Pradžioje – „Lost!“, po jos – „The Scientist“. Pastarąją Chrisas Martinas pradeda žodžiais „Come up to Belgium, tell you I’m sorry…“ ir sulaukia audringų publikos ovacijų. Turbūt nė nereikia sakyti, kad kūrinys skambėjo nuostabiai…
Toliau – dar gražiau: po „The Scientist” seka „Violet Hill“, o pirmąjį „Viva La Vida Or Death And All His Friends” singlą keičia „God Put A Smile Upon Your Face“, skambanti su tokiu energijos užtaisu, kad net sunku patikėti…
Po pastarsosios dainos užgęsta šviesos ir arenos viduryje (ant taip vadinamosios B scenos) pamatome menkai apšviestas Willo Championo ir Chriso Martino figūras. Jiedu ypatingai tyliai ir ramiai pradeda groti „Up In Flames“, o beskambant šiai dainai prie jų prisijungia ir likę „Coldplay” nariai – Guy’us Berrymanas bei Jonny Bucklandas.
Toliau viskas vyksta kaip neįtiktiname sapne: Willas Championas prie pieanino pakeičia Chrisą ir Antverpeno publikai sudainuojamas liūdnasis „Us Against The World“. Ko gero netgi per liūdnas tokiai įsiaudrinusiai miniai.. Šio kūrinio metu grupės lyderis pareiškia užuojautą belgams dėl prieš kelias dienas Lieže įvykdyto sprogimo.
„Us Against The World” užbaigia ramiąją dalį.
Po šios baladės grupė sugrįžta į pagrindinę sceną ir sugroja „Politik“ bei „Viva La Vida“ – dainą, pastaraisiais metais tapusią jų vizitine kortele (mat būtent ją dainuojančius girdžiu „Coldplay“ gerbėjus tiek prieš , tiek per, tiek ir po koncertų). O tada ir vėl įsižiebia spalvotosios apyrankės, išgirstame „Charlie Brown“ ir Chrisui Martinui paliepus (ir, kaip toj pasakoj, mums panorėjus) visi šokinėjam į viršų. Po jos seka „Paradise“ ir „Coldplay“ trumpam palieka sceną.
Coldplay konertas Antverpene (nuotr. digg.be)
Sugrįžę atgal britai sugroja „Clocks“, kuri pabaigoje visiškai netikėtai „pereina” į legendinę Irvingo Berlino kalėdų giesmę „White Christmas“. Labai Kalėdiškai ir mielai nuskambėjęs „White Christmas” tampa „Fix You“ įžanga, o po paskutinių kūrinio žodžių „I will try to fix you…” Chrisas Martinas paklausia, ar turim laiko dar vienai dainai. Vėl įsižiebia apyrankės, nuskamba „Every Teardrop is a Waterfall“ ir … viskas. Koncertas baigiasi.
Nesvarbu, kad nuskambėjo beveik 20 dainų, nesvarbu, kad koncertas truko pusantros valandos. Vienareikšmiškai galiu pasakyti tik tiek, kad buvo velniškai maža. Pabaiga atėjo pasakiškai greitai…Visgi išėjusi iš arenos supratau, kad tokią didelę dozę pozityvo galima gauti nedažnai.
Todėl, kad ir ką muzikos kritikai, „coldplay” gerbėjai ir melomanai besakytų; kad ir kaip į šuns dienas dėtų „Mylo Xyloto”, aš beprotiškai džiaugiuosi, kad ten buvau ir juos mačiau… Iš koncerto išsinešiau ne tik geras emocijas ir plačią šypseną veide… Kelionę atgal į briuselį man palaikė pilnos kišenės „Coldplay“ drugelių:)
P.S. viršuje ir apačioje – megėjiška kamera užfiksuoti pirmieji ir paskutinieji šio „Coldplay” koncerto akordai
Šiandien jums siūlome išgirsti puikų kultinės britų grupės „Coldplay” atliekamą amerikiečių atlikėjos Rihanna naujausio hito „We Found Love” koverį.
Ši versija atliekama „gyvai” BBC laidos „Live Lounge” metu. Kas įdomiausia, kad „Coldplay” sugebėjo šį naują šokių aikštelių hitą paversti dar vienu „Coldplayišku” kūriniu, išlaikydami įsimintiną ir „kabinantį” priedainį.
Priminsime, kad „Coldplay” tik ką išleido jau penktąjį savo albumą „Mylo Xyloto”, kurio pardavimai JAV praėjusią savaitę pasiekė net 450,000 kopijų, kas yra milžiniškas skaičius skaitmeninių formatų amžiuje. Galima manyti, jog prie to prisidėjo grupės lyderio Chriso Martino pareiškimai, kad „Mylo Xyloto” gali būti paskutinis kolektyvo albumas.
Chrisas Martinas vakarykščiame pasirodyme Madride
Vakar vakare Madride grupė „Coldplay” surengė savo pasirodymą, kuriame pristatė savo albumą „Mylo Xyloto”. Koncertą visi Chriso Martino grupės gerbėjai galėjo žiūrėti internete.
Tie, kas nematė vakarykščio pasirodymo, gali tai padaryti dabar. Visas koncertas – viršuje
Coldplay "Paradise"
Ką tik savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook” britų grupė „Coldplay” pasidalino nauju kūrinio „Paradise” vaizdo klipu.
Daina, kuri oficialiai pristatyta rugsėjo 12, bus įtraukta į naują grupės albumą „Mylo Xyloto”, pasirodysiantį ateinantį pirmadienį.
„Paradise” vaizdo klipas viršuje.
Jei dar neperklausėte naujo „Coldplay” albumo, tai galite padaryti paspaudę čia.