Pavyzdingai konkurencinga Lietuvos mobiliojo ryšio rinka yra pasaulinis fenomenas, nes mobiliuoju ryšiu jau ilgą laiką naudojamės pigiausiai Europoje ir tikriausiai esame tarp kainų lyderių pasaulyje. Trumpai tariant, iki šiol ši konkurencija buvo visapusiškai naudinga vartotojams. Panašu, kad kainos nebeturi kur kristi, nes operatoriai jau dabar balansuoja ant pelno/nuostolio ribos, todėl mūšiai dėl klientų keliasi kitur – į unikalaus turinio paslaugų sektorių.

Dar vasaros pradžioje „Omnitel” paskelbė apie savo partnerystę su daugiausia vartotojų pasaulyje turinčia muzikos platforma „Spotify”. Bendradarbiavimo naudą ypač turėjo įvertinti esami mokamo „Spotify” naudotojai, nes jiems ši partnerystė paslaugą atpigino daugiau nei 100 litų per metus. Tačiau kaip į tai reagavo lietuviškos muzikos rinka? Niekaip. Tie, kas jau buvo „Spotify”, to nelabai reklamavo, o naujų vardų šios platformos duomenų bazėje taip pat beveik nepadaugėjo. Keista, nes muzikantams buvimas tokiose internetinėse platformose neša tiesioginę finansinę naudą. Tiesa, nedidelę, bet ji ir nedidės, jei grupės ir jų vadybininkai patys savo klausytojų neskatins klausytis legalios muzikos ne tik koncertų metu.

Visgi panašu, kad partnerystė susilaukė nemažo susidomėjimo, nes po kelių mėnesių rinkoje pasklido žinia apie planuojamą prancūziško „Deezer” partnerystę su „Tele2”. Gandai pasitvirtino ir prieš porą dienų Lietuvos žiniasklaida gavo kvietimą sudalyvauti oficialiame pristatymo renginyje. Ką tai reiškia mobiliojo ryšio naudotojams? Nieko ypatingo. Aišku, yra džiugu, kad ir kiti operatoriai pagaliau pradeda siūlyti kažką daugiau nei nereikalingus milijonus SMS ar duomenų planus, kurių, pagal vidutinę statistiką, žmonės neišnaudoja. Ką tai reiškia Lietuvos muzikos rinkai? Tą patį kaip ir „Spotify” atveju – galimybes. Atlikėjai ir jų vadybininkai turėtų norėti atsidurti internetinėse muzikos platformose, o atsidūrę ten – tą buvimą reklamuoti visaip, kaip išeina. Nes, kaip jau buvo minėta, jie už tai gali gauti realią finansinę naudą.

Gražu žiūrėti į šias lenktynes, nes jau vakar „Omnitel” paskelbė apie savo iniciatyvą padėti visai lietuviškai muzikai atsirasti „Spotify”. Tad Lietuvos muzikos kūrėjai turi nedvejoti ir griebti jautį už ragų. Eiti tiek į „Spotify”, tiek į „Deezer”, „iTunes” ir kitur. Neverta pamiršti, kad būtent „Spotify” iš esmės pakeitė Švedijos muzikos rinką ir iki neregėtų žemumų sumažino piratavimo lygį. Bendraujant su vienu švedu yra tekę girdėti, kad pastaruoju metu muzikos kūrėjai Švedijoje netgi nebesiskundžia per mažomis pajamomis. Nežinia, kiek tame yra tiesos, bet loginę seką galima įžvelgti.

Galima neabejoti, kad šios operatorių lenktynės teigiamai paveiks lietuviškos muzikos rinką. Tikrai ne iš karto, bet paveiks, nes lietuviai nori lietuviškos muzikos, o operatoriai stengsis, kad jos ten būtų vis daugiau. Tik tada ta didžioji dauguma klientų, kuriems muzika nėra „kažkas tokio” ar tie, kuriems „svarbu, kad gerai grotų ir kad būtų žinoma”, pajus poreikį užsisakinėti tokias paslaugas. O kuo daugiau žmonių pradės naudoti šias paslaugas, tuo geriau Lietuvos muzikos kūrėjams, todėl jie irgi jau turėtų pabusti iš žiemos miego.