Netrukus sostinės menų fabrike „Loftas” koncertuosiantis britų kolektyvas Fink praėjusią savaitę pristatė kūrinio „Too Late” vaizdo klipą. Šiandien Finas Greenallas ir kompanija pasidalijo minėto kūrinio remiksu, kurį sukūrė „Prequel Tapes”.
Elektroninis „Too Late” skambesys – Jūsų dėmesiui.
Jau spalio 31 d. menų fabrike „LOFTAS” koncertuosiantys manoMUZIKOS itin mėgstami „Fink” dalinasi visiškai nauju savo vaizdo klipu singlui „Too Late”.
Nekantraudami laukiame grupės pasirodymo Lietuvos scenoje, o kas dar neturi bilietų, juos gali įsigyti ČIA.
Šia daina jau ne kartą dalinomės manoMUZIKOJE, tačiau ši akustinė „Fink” kūrinio versija praslydo pro mūsų akis. Taisydami klaidą kviečiame paklausyti nuostabios „Looking Too Closely” versijos radijo stotyje „KCRW”.
Spalio 31 d. Menų fabrike „LOFTAS” vyksiantis koncertas jau ne už kalnų, kas dar neturi bilietų, juos gali įsigyti ČIA.
Fink
Melomanų svajonėms lemta išsipildyti! Vakar, praplėtus koncertinio turo šalių sąrašą, paaiškėjo, kad į Lietuvą pagaliau atvyksta britų muzikos talentas „Fink„. Daug metų lauktas, tačiau nė karto Baltijos šalyse nekoncertavęs Finas Greenallas su grupe sostinės menų fabrike „Loftas” pasirodys spalio 31 dieną. Grupės oficialioje svetainėje FINKWORLD.CO.UK jau dabar galite įsigyti bilietų į šį koncertą.
Koncerto Lietuvoje metu „Fink” pristatys prieš metus išleistą savo 6 studijinį albumą „Hard Believer”. Pirmieji plokštelės pristatymo koncertai Europoje vyko dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl labai įtempto grafiko ir didžiulio koncertų organizatorių noro projektą pamatyti savo šalyse, turas buvo praplėstas. Šiuo metu grupė koncertuoja vasaros festivaliuose, rudenį grįš į Vokietiją ir Skandinaviją. Būtent šios turo atkarpos metu „Fink” lankysis ir Lietuvoje. Į mūsų šalį hito „Sort Of Revolution” kūrėjai atvyks po koncerto Helsinkyje. Beje, bent jau kol kas panašu, kad kolektyvo pasirodymas Lietuvoje bus vienintelis „Fink” koncertas Baltijos šalyse.
Fink istorija: elektronika, bliuzas, rokas ir akustinė tamsa
Kai 2000- aisiais metais leidybinė kompanija „Ninja Tunes“ išleido debiutinį „Fink“ albumą „Fresh Produce“, didžiausi muzikos mylėtojai dar tikrai negalėjo pranašauti Finui Greenallui ir grupei ypatingai šviesios ateities. Nepaisant to, kad gan lengvas ir subtilių elektronikos garsų pilnas įrašas susilaukė neprastų kritikų įvertinimų, jis vis dar tebuvo eilinis kokybiškas tokio pobūdžio darbas. Kito albumo laukti reikėjo net šešerius metus. Dar po metų – 2007-aisiais pasirodė trečiasis, o dar po dvejų – ir ketvirtasis studijinis „Fink“ įrašas. Jei pirmi trys albumai „Fink“ vardą ganėtinai tvirtai įrašė pogrindžio muzikos mylėtojų širdyse ir jų užrašų knygutėse, tai 2009-ųjų albumas „Sort Of Revolution“ Anglijoje susikūrusiam kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Darbas, prie kurio rankas prikišo ir genialusis John Legendas, buvo liaupsinamas muzikos kritikų, dievinamas muzikos mylėtojų ir klausomas visų bent lašeliu subtilius muzikinius skambesius mėgstančių melomanų.
Puikiai bliuzo, elektronikos, R&B ir folko muzikos garsus į vientisą darnią muzikinę visumą jungiantis idėjinis „Fink“ vadas Finas Greenallas pajuto, kad po „Sort Of Revolution“ jo lauks dar didesnis iššūkis – sukurti albumą ne prastesnį nei prieš tai buvęs. Kaip tarė, taip ir padarė: 2011-ųjų birželį muzikos parduotuvių lentynas pasiekė britų diskas „Perfect Darkness”, kuriame esančios dainos „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Honesty”, „Berlin Sunrise” dar labiau padidino ir taip jau sparčiai augančią grupės gerbėjų armiją visame pasaulyje.
Pernai pasirodęs šeštasis studijinis „Fink” darbas „Hard Believer” – tai dar vienas ryškus kokybinis grupės žingsnis pirmyn.
„Šis įrašas turėjo būti geresnis nei „Perfect Darkness“. Prieš pradėdami jį kurti įsivardijome sau tikslą: silpniausias albumo kūrinys turi skambėti bent jau ne blogiau nei stipriausia „Perfect Darkness“ daina. Nežinau ar mums tai pavyko, tačiau mes tikrai labai stengėmės” – taip pernai rudenį išskirtiniame interviu portalui manoMUZIKA.lt Varšuvoje sakė grupės lyderis.
Fink koncertas (nuotr. LIVE NATION)
„Įrašinėdami „Hard Believer“ supratome, kad nebegalime abejoti ir laukti ateities, kurią norėtume ir vėl sugrąžinti į praeitį. Privalėjome sukurti ir įrašyti iki galo išbaigtas dainas ČIA ir DABAR. Todėl visą kūrybinį procesą pavertėme ilgesniu keliu: įrašėme dainų demo versijas, jas sugrojome, susėdome studijoje ir pradėjome galvoti – ar iš tiesų būtent taip jos turėtų skambėti „Paradiso“ klube Amsterdame, „Stodola“ Varšuvoje ar kitose muzikinėse erdvėse. Vėl viską rašėme iš naujo pridėdami savo muzikai daugiau jėgos. Taigi, galutinį tikslą pasiekti nebuvo labai lengva”, – apie kūrybinį albumo procesą tąkart taip kalbėjo Finas.
„Šiame albume gerokai daugiau bliuzo ir mažiau soulo; galbūt šiek tiek daugiau pop-roko, bet mažiau britiško indie folko. Žinojome, kad galime netekti gerbėjų, tačiau čia pat jutome, kad jeigu užsistovėsime vietoje, tapsime nebeįdomūs, o tada tiesiog pasitrauksime. Taigi, tol, kol man „Fink“ yra įdomu, aš tiesiog turiu keistis. Jei būtume sukūrę „Perfect Darkness Vol. 2”- būtume tiesiog užsigraužę”, – pridėjo atlikėjas.
Visą išskirtinį interviu su grupės lyderiu galite skaityti ČIA
Beje, kad „Fink” kūrybinis potencialas – milžiniškas, įrodo ir faktas, kad per ketverius metus grupė išleido net keturis albumus – du studijinius įrašus („Perfect Darkness“ bei „Hard Believer“) ir dvi „gyvo garso“ plokšteles, iš kurių viena įrašyta drauge su Karališkuoju Amsterdamo simfoniniu orkestru.
Taigi, manoMUZIKA yra tikra, kad paskutinė antrojo rudens mėnesio diena bus ypatinga. Ypatinga visiems tiems, kad išsiilgę geros, kokybiškos, nemirštančios ir visada muzikalios „Fink” muzikos.
Jeigu niekada nebuvote „Fink” koncerte – esame jį aprašę (nes matėme grupę gyvai toli gražu ne vieną kartą). Mūsų koncertų įspūdžius skaitykite ČIA.
manoMUZIKOS interviu su grupės lyderiu skaitykite ČIA ir ČIA
Žemiau – šiek tiek „Fink” muzikos.
Džiaugiantis vis ilgėjančiais pavasario vakarais ir laukiant tikrosios šilumos ir vasaros kviečiame pasinerti į naujojo manoMUZIKOS mikso gelmes. Čia rasite ir lyrikos ir trankesnių kūrinių, kurie visai kaip besikeičiantis dangus, kartais užpultas debesų, o kartais giedras ir saulėtas. Pradžioje scenos debiutantai – Aero Flynn, Aquilo, Oh Wonder, pabaigoje puikiai žinomi ir mylimi Fink, prieš kelis metus Lietuvoje puikų koncertą surengę Editors ir daugelis kitų. Klausomės, šildomės saulės spinduliuose ir laukiame vasaros.
Kūrinių sąrašas:
1. Doe Paoro – The Wind (feat. Adam Rhodes)
2. HVOB – Always Like This
3. Tropics – Rapture
4. Aero Flynn – Dk/Pi
5. High Highs – Bridge
6. VIMES – Celestial
7. Oh Wonder – Technicolour Beat
8. Aquilo – Human
9. Indiana – Shadow Flash
10. Invest – Big Scary
11. Fink – Fall Into The Light
12. Editors – No Harm
13. The Antlers – Kettering
14. Jonas David – Hush
Šeštadienį manoMUZIKOS pašto dėžutę pasiekė mūsų itin mylimo ir gerbiamo atlikėjo „Fink” interviu internetiniam žurnalui „Big Up”. Jame be išties gražių projekto lyderio Fino Greenallo minčių radome ir naujos dainos „Fall Into the Light” premierą. Todėl nieko nelaukdami dalijamės šiuo kūriniu su visais manoMUZIKOS skaitytojais.
Beje, daina „Fall Into The Light” bus įtraukta į netrukus muzikos parduotuvių lentynas pasieksiantį elektroninį „Fink” albumą „Horizontalism”.
Nuotr. Gwendal La Flem
Pernai albumą „Hard Believer” išleidę ir manoMUZIKOS geriausių metų įrašų sąrašo viršūnėje užtikrintai įsitvirtinę „Fink” vakar pasidalijo netikėta nauja žinia. Gegužės vidury muzikos parduotuves pasieks naujas grupės įrašas „Horizontalism”.
Tiesa, naujame albume grupės gerbėjai neras įprastos gitarinės „Fink” muzikos. Plokštelė „Horizontalism”, kaip pripažino pats grupės lyderis Finas Greenallas, tai „elektroninė „Hard Believer” kūrinių refleksija”.
„Projekte „Horizontalism” rasite kai kurių mūsų albumo „Hard Believer” kurinių dub versijas, pripildytų niūrios elektroninės estetikos. Įraše taip pat bus ir keletas naujų dainų – ”Fall Into The Light,” “A30 Breakdown,” “Suffering Is The Art Of Love” bei Suuns kompozicijos “Music Won’t Save You” remiksą”, – rašoma grupės pranešime spaudai.
Muzikos parduotuves „Horizontalism” pasieks gegužės 18 dieną.
Naująjį įrašą sukurti neseniai manoMUZIKOS kalbintą grupės lyderį Finną įkvėpė Berlynas.
Pirmosios keturios „Horizontalism” dainos – Jūsų dėmesiui.
2014 m. albumai
Metams skaičiuojant savo paskutines dienas, muzikinius taškus ant „i” sudėliojo ir portalas manoMUZIKA.lt
Likus vos porai dienų iki 2015-ųjų skelbiame geriausių šių metų albumų penkioliktuką.
Geriausių penkiolikos albumų sąraše – 5 Anglijos, 5 JAV, 2 Airijos ir po vieną Australijos, Škotijos ir Islandijos atlikėją.
Įdomu tai, kad tiek pernai, tiek ir šiemet tope karaliauja Didžiosios Britanijos leidybinės kompanijos „Ninja Tune” išleistas albumas. Pernai geriausiu manoMUZIKOS albumu tapo „Bonobo” įrašas „The North Borders”, šiemet geriausiu metu įrašu pripažintas vasarą išleistas šeštasis „Fink” diskas „Hard Believer”.
15. Taylor McFerrin – Early Riser (US, Brainfeeder)
14. Freddie Gibbs & Madlib – Pinata (US, Madilb Invazion)
13. This Will Destroy You – Another Language (US, Suicide Squeeze)
12. FKA Twigs – LP1 (EN, Young Turks)
11. S. Carey – Range Of Light (US, Jagjaguwar)
10. Mogwai – Rave Tapes (SCO, Rock Action)
9. Low Roar – O (IS; Tonequake Rec)
8. Nick Muvley – First Mind (EN; Fiction Rec)
7. Aphex Twin – Syro (IE, Warp Rec)
6. Pink Floyd – Endless River (EN, Parlophone)
5. Chet Faker – Built On Glass (AU, Downtown Rec)
4. The War On Drugs – Lost In A Dream (US, Secretly Canadian)
3. James Vincent McMorrow – Post Tropical (IE, Vagrant Rec.)
2. SOHN – Tremors (EN, 4AD)
1. Fink – Hard Believer (EN, Ninja Tune)
Gruodžio mėnesio antroje pusėje susidėlioti metų mėgstamiausių sąrašą man yra savotiška tradicija, kurios ištikimai laikausi, bet pastebiu, kad su kiekvienais prabėgančiais metais darausi vis įnoringesnis. Štai pernai metams dar nesibaigus aš jau pakankamai aiškiai žinojau kas užims pirmąsias topo vietas, o šįkart teko gerokai ilgiau pasukti galvą. Per 365 dienas pasirodė tikrai ne vienas ilgai lauktas diskas, bet pradėjus sudarinėti šį penkioliktuką ėmė atrodyti, kad 2014-ieji nebuvo tokie vaisingi, kokių tikėjausi. Galvojau, dvejojau, bet kaip ir kiekvienais metais sąrašą pabaigus teko jį trumpinti ir braukyti pavadinimus, kad pernelyg neišsiplėsčiau.
Sakiau tai pernai, sakau ir šiemet – kiekvienas muzikinis topas yra kažkuo subjektyvus. Toks yra ir manasis. Teisingos muzikos 2014-aisiais išleista gerokai daugiau nei penkiolika albumų ir penkiolika kūrinių, bet žodžius „teisinga muzika” kiekvienas supranta savaip.
Štai mano „teisingieji”:
manoALBUMAI 2014
1. Fink „Hard Believer”
2. Aphex Twin „Syro”
3. Pink Floyd „The Endless River”
4. This Will Destroy You „Another Language”
5. Mogwai „Rave Tapes”
6. Tycho „Awake”
7. Low Roar „0”
8. Andy Stott „Faith in Strangers”
9. The Bug „Angels & Devils”
10. Machinedrum „Vapor City Archives”
11. SOHN „Tremors”
12. FKA twigs „LP1”
13. S. Carey „Range Of Light”
14. James Vincent McMorrow „Post Tropical”
15. Ministry of Echology „Notes & Quotes”
manoDAINOS 2014
Pink Floyd „Louder Than Words”
Bon Iver „Heavenly Father”
https://www.youtube.com/watch?v=A2CbQpo-8CE
Fink „Too Late”
Bonobo „Return To Air”
Burial „Lambeth”
S.Carey „Crown The Pines”
Low Roar „I’ll keep coming”
Mogwai „Simon Ferocious”
The Acid „Basic Instinct”
DARKSIDE „Gone Too Soon”
XXYYXX (feat. Vanessa Elisha) „Unknown”
The Antlers „Hotel”
Damon Albarn „Heavy Seas Of Love”
James Vincent McMorrow „Glacier”
Ásgeir „Heart-Shaped Box” (Nirvana cover)
Kaip keista. Atrodo tik vakar lygiai taip pat panirusi į muziką dėliojau savo favoritus į lentynėles ir bandžiau atsiminti viską, ką mačiau, girdėjau ir užfiksavau per praėjusius metus. Taip pat ir šiandien laužau galvą ir svarstau kam skirti pirmąją, aukščiausiąją vietą, o kas ne taip įstrigo atmintyje, bet vis tiek turi būti išgirstas. Kiekvienais metais ši užduotis atrodo ne iš lengvųjų ir šie metai taip pat nėra išimtis. Išleista daugybė gražių albumų, kurių dainos ausinuke perklausytos ne po vieną ir ne po du kartus. Vieni atlikėjai patyrę scenos vilkai, kiti debiutantai, tačiau čia pagal muzikinę patirtį jie nėra skirstomi. Svarbiausia – muzika, kuri kelia asociacijas, jausmus ir prisiminimus apie prabėgusius šių metų įvykius.
manoALBUMAI 2014:
Išskirti penkiolika albumų šiais metais nebuvo sudėtinga. Gerai žinojau, kas bus pirmose topo vietose, nes ten paminėti diskai prasisuko ne vieną kartą mano grotuve. Žiūrėdama į sudėliotą sąrašą matau kelią, kuriuo riedėdama klausau „Fink” , „Low Roar„, kurio pasirodymas prieš kelis metus „Mokytojų namų kiemelyje” privertė dar daugiau domėtis šio jauno atlikėjo muzika, ryškių šviesų apšviestą „SOHN” Vilniaus scenoje ir daugelį kitų:
Fink – „Hard Believer”
Low Roar – „0”
SOHN – „Tremors”
Mogwai – „Rave Tapes”
Chet Faker – „Built On Glass”
Nick Mulvey – „First Mind”
Pink Floyd – „The Endless River”
Damien Rice – „My Favourite Faded Fantasy”
James Vincent McMorrow – „Post Tropical”
The Antlers – „Familiars”
S. Carey – „Range Of Light”
This Will Destroy You – „Another Language”
The War On Drugs – „Lost in the Dream”
FKA twigs – „LP1”
alt – J – „This Is All Yours”
manoDAINOS 2014:
Muzika
Kaip ir kiekvienų metų gruodį, taip ir šiemet, kalendoriui pradėjus skaičiuoti paskutinius metų akordus, manoMUZIKOS kolektyvas ima dėlioti muzikinius taškus ant „i”. Ateina metas peržvelgti nueinančiuosius ir išskirti tuos reiškinius, be kurių 2014- ieji nebūtų tokie muzikalūs, pozityvūs ir, žinoma, nuotaikingi.
Metų pradžioje rašiau apie laukiamiausius šių metų įrašus. Šiandien atėjo metas įsitikinti ar jie buvo verti laukimo ir ar jie pateko į mano 2014- ųjų „geriausiųjų” sąrašą. manoMUZIKOS „geriausius” metų albumus paskelbsime prieš pat šventes, o šįkart – asmeniniai mano favoritai.
GERIAUSI METŲ ALBUMAI
Grafa, kurioje tikrai nebuvo sunku išskirti asmeninių geriausiųjų trejetą, tačiau tolimesnius albumus sudėlioti į vientisą visumą – nelengva užduotis. Kadangi didžiąją šių metų dalį mane lydėjo lyrika (kartais susimaišiusi su elektroniniais garsais), tai atsispindi ir mano favoritų sąraše. Mano „Geriausiųjų” sąraše šiemet vietos rado ne tik akustinė lyrika, bet ir keli lietuviški albumai bei vienas kitas pop-muzikos vandenyse smagiai plaukiojantis įrašas.
Visgi, kad ir kaip bebūtų, šiemet „Fink” mano lyderių penkioliktuke tikrai neturėjo lygių.
1. FINK „Hard Believer” (Ninja Tune; EN)
2. SOHN „Tremomrs” (4AD; EN)
3. JAMES VINCENT McMORROW „Post Tropical” (Vagrant Rec, IE)
4. CHET FAKER „Built On Glass” (Downtown Rec; AU)
5. S. CAREY „Range Of Light” (Jagjaguwar, USA)
6. CHROMEO „White Woman” (Last Gang Records, CA)
7. PINK FLOYD „Endless River” (Parlophone, EN)
8. HOW TO DRESS WELL „What Is This Heart”(Weird World Records, USA)
9. KELE „Trick” (Lilac Rec, EN)
10. DAMIEN RICE „My Favourite Faded Fantasy„ (Warner Bross, IE)
11. ANTLERS „Familiars” (Transgressive rec, USA)
12. BEISSOUL & EINIUS „Laikas paikas” (LT)
13. SAM SMITH „In The Lonely Hour” (Capitol Rec; EN)
14. BIPLAN „Visi keliai veda prie jūros” (M.P.3; LT)
15. DAN BODAN „Soft”(DFA Records; GER)
GERIAUSIOS METŲ DAINOS
FINK „Too Late”
EELS „Mistakes of My Youth”
SYLAS „Shore”
DNKL „Battles”
BEN WATT „Spring”
LAPSLEY „Station”
SEEKAE „Test & Recognise” (Flume remix)
KARL X JOHAN „Better Tomorrow”
JAMES VINCENT McMORROW „Gold”
RY X „Love Like This”
PINK FLOYD „Louder Than Words”
BRIAN ENO + CARL HYDE „Daddy’s Car”
Paskutinė rudeninė manoMUZIKA.lt valanda su Liudu ir Dominyku radijo stoties LRT Opus eteryje, kurios metu – ištraukos iš ilgo ir nuoširdaus interviu su grupe „Antis”, įspūdžiai iš Varšuvoje vykusio grupės „Fink” koncerto bei naujiena apie estų dueto „Faun Racket” koncertą Vilniuje gruodžio 5 dieną.
Ir daug muzikos.
1. LANKS – Green Light
2. Bonobo – Pelican
3. José González – Every Age
4. Sander Van Doorn, Martin Garrix & DVBBS – Gold Skies (Mokoa Remix)
5. Antis interviu 1 dalis
6. Antis – Nauji Metai
7. Antis interviu 2 dalis
8. Alicia Keys – Feelin U, Feelin Me (Falcons Remix)
9. Faun Racket – Death is Always at Hand (Extended)
10. Fink – Too Late
Fink (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Paskutinį kartą „Fink“ lyderį Finą Greenallą kalbinau prieš dvejus metus. Tąkart muzikantas su bičiuliais iš Bristolio keliavo per Europą pristatydamas gyvo garso albumą „Wheels Turn Beneath My Feet“.
Po dvejų metų grupė vėl sugrįžo į senojo žemyno arenas. Dar labiau mylimi, kiek pasikeitę, tačiau vis dar tokie patys nuoširdūs ir muzikalūs.
Kaip prieš pat interviu pripažino grupės kelionių vadybininkas, šio turo metu liko tik du „neparduoti“ koncertai. Varšuvoje likus keturioms valandoms iki renginio pradžios buvo likę 60 bilietų, Paryžiuje – 30. Beje, akivaizdu, kad Varšuva – vieta, į kurią ir vėl vykau klausytis „Fink“ – savo „sold out“ programą visgi įgyvendino. Prasidėjus koncertui porą tūkstančių žmonių talpinanti arena buvo sausakimša, o vėliausiai į „Stodolą“ atėję grupės gerbėjai buvo priversti koncertą stebėti būdami koridoriuje. Taigi, išvada akivaizdi: „Fink“ sparčiai kelia sparnus ir populiarėja, didindami savo nuoširdžios muzikos gerbėjų būrį ne dienomis, o valandomis.
Su grupės lyderiu Finu Greenallu arenos „rūkomajame“ susitikome likus kelioms valandoms iki koncerto. Kaip visada nuoširdus ir iki kaulų smegenų atviras muzikantas manoMUZIKAI pasakojo apie naujausią albumą „Hard Believer“, grupės požiūrį į komercinę muziką, ir, žinoma, Lietuvą – šalį, kurią, kaip jis pats prisipažino, jau kurį laiką svajoja aplankyti.
Arenos durys dar buvo užvertos, tačiau čia jau būriavosi „Fink“ gerbėjai, norintys stovėti pirmose savo muzikinio dievaičio koncerto eilėse.
Per ketverius metus „Fink“ išleido keturis albumus – du studijinius įrašus („Perfect Darkness“ bei „Hard Believer“) ir dvi „gyvo garso“ plokšteles. Iš kur toks netikėtas produktyvumas?
Per šiuos metus mes labai daug keliavome ir koncertavome. Jau seniai esame sutarę: negalime koncertuoti tik dėl pačių koncertų. Turime kažką po jų palikti. Turai – mūsų albumų reklama, o albumai – turų.
Turime tris grupės kasdienės egzistencijos procesus: kūrybą, įrašus ir koncertus. Nors trečiąjį iš procesų labai myliu, prisipažinsiu, kad pirmuosius du – tiesiog dievinu. Taigi, vos tik baigęs koncertinį turą aš nekantrauju susikurti erdvę kūrybai.
Beje, mūsų gyvas albumas su karališkuoju Amsterdamo orkestru tapo savotišku netikėtu ketvirtuoju procesu (šypsosi).
Fink (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Kai apie bendrą pasirodymą su karališkuoju Amsterdamo orkestru su tavimi kalbėjome prieš porą metų, tąkart nežinojai ar kada nors įrašas kompaktinės plokštelės pavidalu išvys dienos šviesą. Šiandien šis albumas – vienas įspūdingiausių „Fink“ diskografijoje. Galbūt atsirado koncertų organizatorių susidomėjimas „orkestrine“ programa? Gal galėtume tikėtis Lietuvoje išvysti koncertuojančią jūsų grupę drauge su mūsų simfoniniu orkestru?
Būtų nuostabu! Juolab, kad esu girdėjęs daug gerų atsiliepimų apie Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą. Deja, šiai programai vėl tapti realybe yra gan sudėtinga. Su orkestrais reikia tartis taip anksti, kad suderinti abiems pusėms tinkamus laikus praktiškai neįmanoma. Ant scenos tokio pobūdžio koncerte groja nebe penki ar šeši žmonės, o dešimtys ar net šimtai įvairių muzikantų.
Sugroję Amsterdame pradėjome svaičioti: dabar Berlyne grosime su vietos simfoniniu orkestru, Niujorke su šio miesto filharmonijos orkestru ir taip toliau. Deja, nė velnio… Staiga sužinome, kad galimybė įgyvendinti šią svajonę anksčiausiai yra po ketverių metų. Todėl net neabejoju, kad situacija Lietuvoje būtų panaši. Įsivaizduoju jūsų orkestro vadovo reakciją: „ką gi, idėja puiki, todėl 2017- ųjų kovas tinka“. Po velnių, juk aš iki to laiko galiu numirti! (juokiasi).
Tačiau kad ir kas benutiktų, galiu pasakyti viena: ši patirtis buvo nuostabi. Grojome ne tik savo dainas, bet ir turėjome išskirtinę galimybę prisiliesti prie klasikinės muzikos.
Ir jums visai neprastai pavyko. Manau, kad puikiai sudainavai „What Power Art Thou“.
Ačiū už komplimentą. Tiesą sakant, nebuvau girdėjęs dainos originalo, todėl ją atlikti buvo tikrai labai keista. Pirmą kartą originalią šios dainos versiją išgirdau praėjus porai metų po koncerto – žiūrėdamas „Volstryto vilką“ (kino filmas su Leonardo DiCaprio – L.Z.). Išgirdau ir pašokau: „Čia gi mano daina!“ (juokiasi).
Orkestro vadovas, sužinojęs, kad nesu girdėjęs dainos, man pasakė: „Finai, dainuok ją taip, kaip dainuotum bet kurią kitą savo dainą. Neklausyk originalo, o tiesiog mėgaukis muzika“. Taip aš ir padariau. Beje, šios akimirkos koncerte labiausiai bijojau. Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai dainavau kūrinį, kuriame nebuvo nė vieno gitaros garso (šypsosi)…
Pakalbėkime apie šiemet jūsų išleistą albumą „Hard Believer“. Ar galėtum jį palyginti su 2011- ųjų „Perfect Darkness“?
Manau, kad galiu. „LP 5“ (būtent toks buvo darbinis “Hard Believer” pavadinimas) turėjo būti geresnis nei „Perfect Darkness“. Prieš pradėdami jį kurti įsivardijome sau tikslą: silpniausias albumo kūrinys turi skambėti bent jau ne blogiau nei stipriausia „Perfect Darkness“ daina. Nežinau ar mums tai pavyko, tačiau mes tikrai labai stengėmės.
Pasauliniame „Perfect Darkness“ ture nuolat tobulinome titulinio kūrinio, kuris, manėme, yra stipriausias šiame albume, skambesį. Tačiau koncertuodami suvokėme, kad žmonėms patinka ne tik ši daina, bet ir ilgesnės „Berlin Sunrise“ ar „Yesterday Was Hard On All Of Us“ versijos. Taigi, norėjome atsukti laiką atgal ir iš naujo įrašyti šių dainų versijas, variusias „Fink“ fanus iš proto.
Įrašinėdami „Hard Believer“ supratome, kad nebegalime abejoti ir laukti ateities, kurią norėtume ir vėl sugrąžinti į praeitį. Privalėjome sukurti ir įrašyti iki galo išbaigtas dainas ČIA ir DABAR. Todėl visą kūrybinį procesą pavertėme ilgesniu keliu: įrašėme dainų demo versijas, jas sugrojome, susėdome studijoje ir pradėjome galvoti – ar iš tiesų būtent taip jos turėtų skambėti „Paradiso“ klube Amsterdame, „Stodola“ Varšuvoje ar kitose muzikinėse erdvėse. Vėl viską rašėme iš naujo pridėdami savo muzikai daugiau jėgos. Taigi, galutinį tikslą pasiekti nebuvo labai lengva.
Šiame albume gerokai daugiau bliuzo ir mažiau soulo; galbūt šiek tiek daugiau pop-roko, bet mažiau britiško indie folko. Žinojome, kad galime netekti gerbėjų, tačiau čia pat jutome, kad jeigu užsistovėsime vietoje, tapsime nebeįdomūs, o tada tiesiog pasitrauksime. Taigi, tol, kol man „Fink“ yra įdomu, aš tiesiog turiu keistis. Jei būtume sukūrę „Perfect Darkness Vol. 2”- būtume tiesiog užsigraužę.
Kodėl būtent „Looking Too Closely“ tapo pirmuoju naujojo albumo singlu
Atsakymas labai paprastas: ši daina atrodė tokia, kokią radijo stotys galėjo labiausiai norėti groti.
Kodėl ne „Too Late?
Aš uždaviau lygiai tokį patį klausimą (juokiasi). Iki šiol manau, kad „Too Late“ yra didžiausią potencialą turinti „Hard Believer“ daina. Kai tik įrašėme „Too Late“, šį kūrinį įvardijau radijiniu singlu.
Galiu išduoti paslaptį: norėjau, kad „Looking Too Closely“ net nepatektų į albumą. Visada maniau, kad ji skamba per daug komerciškai. Netgi truputėli „nefinkiškai“. Tačiau mūsų vadybininkas pasakė: „jeigu šio kūrinio nebus albume – aš išeinu“. Turiu pripažinti, kad jis buvo teisus. Dainą „Looking Too Closely“ radijo stotys pamėgo labiau nei bet kurį kitą mūsų kūrinį.
Netgi labiau nei „Sort Of Revolution“?
Netgi labiau nei jį. Ir Amerika, šiuo atveju, nėra išimtis. Nežiūrint į tai, kad čia „Sort Of Revolution“ buvo pakankamai neprastai grojama, tačiau „Looking Too Closely“ sumušė visus „Fink“ rekordus. Manau, kad taip yra todėl, kad ši daina yra labiausiai komerciškas kada nors įrašytas grupės kūrinys.
Pristatydami titulinę „Hard Believer“ dainą elgėmės taip pat, kaip ir su „Perfect Darkness“: priminėme apie save ir pranešėme, kad albumas – ne už kalnų. Tada pasidalijome „Looking Too Closely“. Tai buvo savotiška mūsų duoklė radijo stotims, mat jų muzikos redaktoriai mums visada sakydavo: „duokite tai, ką galėtume groti ir mes tikrai papildysime savo grojaraščius „Fink” muzika”. Taip mes ir padarėme.
Po „Looking Too Closely“ sekė mūsų klaida. Esu tikras, kad suklydome trečiuoju singlu pasirinkę dainą „Shakespeare“. Išleista krūva pinigų dainos komunikacijai ir vaizdo klipui, o efekto – jokio. Todėl mano pozicija paprasta: jei verslas gali išleisti krūvą pinigų ir parinkti už mus trečią singlą, tuomet aš, kaip muzikantas ir dainų autorius, turiu pilną teisę išsirinkti kitą. Jeigu suklysiu – tebūnie. Būsime atsiskaitę. Tačiau ateinančios vasaros singlas (prieš pat mums persikeliant koncertuoti į Ameriką) bus „Too Late“. Esu tuo tikras.
„Fink“ koncertinėje veikloje pastebėjau keletą ryškių pokyčių. Kūrinys „Sort Of Revolution“, kuris jau eilę metų užbaigdavo grupės koncertus ir sulaukdavo didžiausių ovacijų, dabar grojamas jūsų pasirodymo pradžioje. Taip pat pastaraisiais metais yra įvykęs ne vienas grupės pasirodymas, kuriame gerbėjai nesulaukdavo vieno didžiausių albumo „Perfect Darkness“ hito – baladės „Yesterday Was Hard On All Of us“.
Labai tiksliai pastebėjai (šypsosi). Iki šiol esu įsitikinęs, kad „Sort Of Revolution“ puikiai tinka koncerto pabaigai. Tačiau šia daina užbaigdami pasirodymą tampame tiesiog nuspėjami. Todėl nuo šiol pagrindinį koncerto ‘setlistą’ užbaigiame kūriniu „Berlin Sunrise“. Tai puiki lyriška pabaiga.
„Sort of Revolution“ šiuo metu yra trečia koncerto daina. Savo pasirodymą pradedame kūriniu „Pilgrim“, tęsiame su tamsiąja „Warm Shadow“ ir galiausiai driokstelime „Sort Of Revolution“.
Su „Yesterday Was Hard On All Of Us“ situacija buvo kiek kita. Ją eliminavome vasaros festivaliams. Tiesiog pati situacija padiktavo tokį sprendimą. Įsivaizduok, po tavęs sceną užima „The National“… Natūralu, lyrikos turi būti mažiau. Kita vertus, festivaliuose besilankanti auditorija dažniausiai nori šėlsmo ir garso. Todėl „Yesterday Was Hard On All of Us“ čia tiesiog nesuskamba taip, kaip galėtų.
Be abejo, koncerte, kuriame susirenka keli tūkstančiai kartu su mumis dainuojančių gerbėjų, šis kūrinys skamba neįtikėtinai. Ko gero todėl jį ir vėl sugrąžinome į savo pasirodymų setlistą.
Kalbant apie dainų sąrašą, pastebėjau dar vieną dainą, kurios nuolat pasigenda „Fink“ gerbėjai visame pasaulyje. Tai akustinė baladė „If I Had A Million“ iš 2009 metų albumo „Sort Of Revolution“. Kodėl jai „Fink“ taip ir neatranda vietos savo pasirodymuose?
Pili man druską ant žaizdos (juokiasi). Manau, kad „If I Had A Million“ yra viena gražiausių kada nors gyvenime mano parašytų baladžių. Manėme, kad jos niekas nemėgsta, todėl „išmetėme“ šią dainą iš kūrinių sąrašo. Tiesą sakant, apskritai ją grojome tik „Sort Of Revolution“ akustinio turo metu.
Man nuoširdžiai patiko pati dainos idėja: jeigu aš turėčiau milijoną dolerių, mano meilė taip pat juos turėtų. Tai dalijimosi idėja. Tai savotiška meilės prisipažinimo išraiška: aš tave myliu, todėl tau priklauso tas pats, kas priklauso man. Jei laimiu loterijoje – tai laimiu ne aš, o mes kartu. Meilė – tai galimybė atiduoti ir dalintis.
Mano geras bičiulis – vienas žymiausių Olandijos džiazo muzikantų Rubenas Hein – manęs kartą paklausė: „Spėk, kokią jūsų dainą aš labiausiai mėgstu“? Pradėjau spėlioti, tačiau vis nepataikydavau, kol galiausiai Rubenas pasakė: „Aišku, kad „If I Had A Million“. Ir taip galvoju ne tik aš, bet ir visi mano draugai“. Buvo tikrai keista.
Kartais, kalbėdamas su žmonėmis, kuriems įdomi mano muzika, pradedu galvoti, kad neįtikėtinai smagu būtų parengti alternatyvią programą, kurioje atsirastų beveik niekada negrojamos dainos. Pavyzdžiui „Biscuits For Breakfast“, „If I Had A Million“, „Nothing Is Ever Finished“, „Save It For Somebody Else“ ir keletas kitų.
Fink koncertas (nuotr. manoMUZIKA.LT)
Pirmasis oficialus tavo įrašas, pasirodė 2000 metais. Tada pasaulį išvydo „Fink“ diskas „Fresh Produce“ – elektroninių ritmų prisodrintas darbas, toli gražu nė kiek nepanašus į tai, kaip grupė skamba šiandien. Ar yra tikimybė, kad kada nors sugrįši prie šaknų?
Tikrai ne. Triphopas ir aš – jau nebesuderinami dalykai. Per 14 metų atsirado gerokai talentingesnių už mane šios muzikos atlikėjų bei kur kas inovatyvesnių technologinių galimybių.
Su savo bičiuliu Berlyne šiek tiek pasukiojame plokšteles ir turime bendrą šokių muzikos projektą. Juk techno muzika – pirma tikroji mano meilė. Tačiau tai ir liks tiesiog mano pirmąja muzikine meile.
Fink (nuotr. manoMUZIKA.LT)
Paminėjai Berlyną, todėl negaliu nepaklausti. Esi sukūręs šio miesto saulėtekiui ko gero nuostabiausią odę, kuria jo gyventojai galėtų didžiuotis – kūrinį „Berlin Sunrise“. Tačiau dar nesi apdainavęs saulėlydžio. Esu tikras, kad gražesnio saulėtekio nei nuo Vilniaus Gedimino pilies nepamatysi jokioje kitoje šalyje. Gal mes turime šansą sulaukti dainos „Vilnius Sunset“?
(kvatoja) „Berlin Sunrise“ sukūrėme todėl, kad šiame mieste matėme tiek daug saulėlydžių, jog būtų sunku suskaičiuoti. Vilnius yra tas miestas, į kurį labai noriu atvažiuoti. Apie jį girdėjau daug gražių žodžių. Žinau, kad Lietuvą pamilo ir „didieji“ vyrai. Stingui ir Eltonui (Johnui – L.Z.) jūsų šalis labai patiko, „Bonobo“ siela Simonas Greene‘as Vilniui ir jo publikai taip pat negailėjo gražių žodžių. Tačiau tam, kad parašyčiau dainą – turiu ją išgyventi.
Bet kodėl gi ne. Galbūt surengęs keletą koncertų Lietuvoje, sulauksiu saulėlydžio, kuris įkvėps parašyti „Vilnius Sunset“.
Viename interviu paklaustas, kas yra „Hard Believer“ (naujausias „Fink“ albumo pavadinimas, angl. Tvirtai tikinits – L.Z.) atsakei paprastai: tai žmogus, kuris nepasiduoda įtikinėjimams. Ar gali pasakyti, kad tu esi toks?
Tikrai taip. Net neabejoju, kad ir tu esi toks. Esame tokie žmonės, kurie, norėdami nuveikti kažką ypatingo, visų pirma turi tikėti savimi.
Duosiu paprasta pavyzdį: aš esu baltaodis vyras iš Jungtinės Karalystės, kartais grojantis bliuzą. Tam, kad tai daryčiau, turiu tikėti savimi, mat groti bliuzą baltaodžiui – ne taip jau ir įprasta. Tik tikėdamas savimi žmogus gali nuversti kalnus. Tai, žinoma, nereiškia, kad viskas bus daroma gerai. Tačiau tikėjimas savimi yra pirmasis žingsnis bet kurioje veikloje. Be tikėjimo savimi neįmanoma nieko pasiekti.. Jeigu nustotume tikėti savimi, paprasčiausiai mirtume žiūrėdami televizorių. O televizorius visada ir liks pasaulio revoliucionieriumi – moderniojo amžiaus kultu, nuvertusiu monarchijas ir sukūrusiu naują diktatūrą.
ManoMUZIKOS itin mylimas britų kolektyvas „Fink” viešėdamas Vokietijoje apsilankė vietos radijo stotyje, kur gyvai atliko savo dainą „Looking Too Closely”.
Beje, visiems mėgstantiems „Fink” muziką primename, kad jau lapkričio 14 dieną grupė koncertuos Varšuvoje (klube „Stodola”). Bilietų dar yra!
Pirmą kartą Rae Morris išgirdome, kai ji apšildė mūsų mylimus „Fink” ir nuo to laiko nenustojame gaudyti naujienas iš šios jaunutės atlikėjos. Šį kartą ji pasirodo akustinės sesijos metu, kurią inicijuoja „The Mahogany Blog” ir pristato savo dainą “Unguarded” Kviečiame išgirsti.
Vasaros viduryje savo šeštą studijinį albumą „Hard Believer” išleidusi britų grupė „Fink” pristato naują vaizdo klipą. Netrukus visai šalia Lietuvos – Varšuvos klube „Stodola” – koncertuosiantis kolektyvas šįkart nusprendė ekranizuoti dainą „Shakespeare”.
Beje, manoMUZIKOS rašytą „Fink” koncerto recenziją galite skaityti ČIA.
Išskirtinis interviu su grupės lyderiu Finu Greenall’u – ČIA.
Rudeniui pagrobiant vis daugiau saulėtų dienų siūlome šildytis kartu su muzika. Suvieniję jėgas su „Bushmills LIVE” paruošėme Jums ramios, šiltos, lengvos muzikos, kuri ilgais rudens vakarais primins karštos vasaros akimirkas ir leis panirti į muzikos bangas.
Išgirsite dar šią vasarą Lietuvoje viešėjusius „Moderat”, šiais metais naują albumą pristačiusį „Low Roar”, James Vincent McMorrow, mūsų mylimus „Fink” ir daugelį kitų. Taigi patogiai įsitaisom, pasiimam karšto gėrimo puodelį ir mėgaujamės muzika.
Šįkart su kokybiškių renginių serija „Bushmills LIVE“ susėdome „suskaičiuoti pusmečio viščiukų“ – peržvelgėme labiausiai dėmesio vertus indie/alt albumus, išleistus 2014-tųjų pirmoje pusėje, kurie, neabejojame, ilgam „nusės“ ir mūsų pačių grojaraščiuose bei taps rimtais pretendentais į klausiomiausių dešimtuką metiniuose topuose.
Trečiajame manoMIKSE „suskaičiuoti“ įrašai:
James Vincent McMorrow – „Post Tropical“
Angel Olsen – „Burn Your Fire For No Witness“
„Fink“ – „Hard Believer“
Nick Mulvey – „First Mind“
„Yumi Zouma“ – „Yumi Zouma“
„Röyksopp“ & Robyn – „Do It Again“
„Future Islands“ – „Singles“
„MØ“ – „No Mythologies To Follow“
„Wild Beasts“ – „Present Tense“
Ásgeir – „In The Silence“
„How To Dress Well“ – „What Is This Heart?“
Beck – „Morning Phase“
Conor Oberst – „Upside Down Mountain“
Paolo Nutini – „Caustic Love“
Lana Del Rey – „Ultraviolence“
Lykke Li – „I Never Learn“
Mac DeMarco – „Salad Days“
SOHN – „Tremors“
BANKS – „Goddess“
„The War On Drugs“ – „Lost in the Dream“
Sharon Van Etten – „Are We There“
St. Vincent – „St. Vincent“
„Sylvan Esso“ – „Sylvan Esso“
„Real Estate“ – „Atlas“
„East India Youth“ – „Total Strife Forever“
Damon Albarn – „Everyday Robots“
„tUnE-yArDs“ – „Nikki Nack“
Lietuvių publikos po truputį vis labiau mėgstamas britų indie rock kolektyvas „Fink” tik ką pristatė muzikinį video savo naujausiam singlui „Looking Too Closely”.
Įdomus faktas, jog tai – vos trečias grupės muzikinis video per 8 metus!
Ilgai lauktas naujas „Fink” albumas „Hard Believer” oficialiai pasirodys liepos 14 dieną.
Primename, kad naujausią manoMUZIKA.lt interviu su grupės „Fink” lyderiu galite rasti ČIA.
Liepos mėnesį naują albumą „Hard Believer” išleisiantis britų kolektyvas „Fink” vakar lankėsi Paryžiuje. Besilankydamas Prancūzijos sostinėje, Finas Greenallas su kolegomis užsuko į vietinę radijo stotį, kurioje gyvai sugrojo savo naują singlą „Looking To Closely”.