history

Karčiai saldi „La Bamba” istorija

2021-09-20Vaidotas BundonismanoKOVERIS, manoNAUJIENA

Į klausimą, „Kodėl La Bamba? Juk yra daugybė garsesnių, įdomesnių ir geriau žinomų koverių…“, atsakymas yra gan paprastas: taip, koverių yra tikrai daugybė, tačiau ši straipsnis atsirado dėl, kaip minimum, keturių subjektyvių ir objektyvių priežasčių“:

Tai buvo pirmasis postas ir koveris, nuo ko visa domėjimosi koveriais istorija ir prasidėjo.
Taip jau viskas sukrito, kad postą fb paskyroje įkėliau per pačias nykiausias velykas savo gyvenime – prasidėjo ketvirtas karantino ir priverstinės prastovos mėnuo ir socialinių ryšių trūkumas po truputį pradėjo gramzdinti į depresiją; artimiausioje aplinkoje paaiškėjo nieko gero nežadančios sveikatos problemos; galutinai nutrūko ryšys su žmogumi, laikytu artimu ir svarbiu; buvau penkta diena saviizoliacijoje; velykų šventę sutikau vienas namuose, o sekmadienis buvo itin pavasariškas, saulėtas ir žavus. Koks pribloškiantis kontrastas tarp bundančios gamtos lauke ir beviltiškų nuotaikų namie… Tą dieną dukterėčia viena žinute pasveikino su Šv. Velykom, o po kiek laiko, kitoje žinutėje parašė: „Jooo… velykos… per 2 skirtingas šalis, 5 skirtingus butus ir 2 skirtingas ligoninės palatas… Šeimyniškai mes “. Bet… draugė atvežė ir prie durų paliko keletą margučių ir fantastišką grybų užtepėlę, mesendžeriu pasikalbėjom su kita drauge nelaimėje (jos mama atsidūrė reanimacijoje velykų išvakarėse), apsikeitėm mėgiamais klipais, užsiėmiau buities darbais ir pasileidau tą „a Bamba Playing for Change” versiją. Poveikis buvo idealus… regis gavau žinutę, kad viskas turi savo pradžią ir pabaigą, kad žemės sukimasis nesustojo ir diena kaip keitė naktį, taip ir keis, kad gana užsiiminėti savigrauža ir laikas bandyti socializuotis, bei rasti būdų savirealizacijai – taip į fb įkrito draugams matomas pirmasis įrašas apie koverius. Smagiausia, kad kai kuriems jų tas patiko … 🙂
„La Bamba” panaudota viename inovatyviausių ir gražiausių XXI a. multimedia projektų „Playing for Change/Songs Around the World”.
„Rolling Stone” žurnalo visų laikų geriausių 500 dainų sąraše ji užima 345 vietą ir tai vienintelė sąrašo daina atliekama ne anglų kalba.

Šiaip jau, ta „La Bamba“ yra tradicinė, klasikinė son jarocho („Veracruz Sound“) muzikos stiliaus meksikiečių liaudies daina iš Verakruzo valstijos, dažnai grojama vestuvėse ir palydima jaunosios ir jaunojo šokiu. Pirmajį šios dainos įrašą gaubia paslaptis, yra teigiama, kad jis buvo padarytas Meksikoje 1908 metais, tačiau tas įrašas nėra atrastas ir daugelis iš viso abejoja jo egzistavimu. Ankstyviausia tikrai žinoma „La Bamba” versija buvo atlikta Alvaro Hernandez Ortiz 1939 metais.

1945 m. žurnale „Life” pasirodžius straipsniui apie šią dainą ir šokį, kūrinys iš Verakruzo džiunglių atsikelia į Meksikos sostinę ir išpopuliarėja tiek, kad jį sėkmingai panaudoja Miguel Aleman Valdes savo prezidento rinkiminėje kampanijoje. Apie 1945-1946 įrašoma Andres Huesca atliekama versija.

Kalifornijoje gimęs ir augęs Richard Steven Valenzuela (1941.05.13. – 1959.02.03.), rokenrolo mėgėjams labiau girdėtas kaip Ritchie Valens, būdamas septyniolikos, sukuria savają „La Bamba“ versiją, tapusią hitu 1958 metais, kuris buvo amžiams įrašytas į roko istoriją. Paradoksas, bet bijjojęs sktraidyti lėktuvais, likus trims mėnesiams iki aštuoniolikto gimtadienio, Ritchie žuvo lėktuvo katastrofoje Ajovoje, netoli Clear Lake. Ta lėktuvo katastrofa, nusinešusi kartu ir Buddy Holly bei J.P. „The Big Bopper“ Richardson gyvybes, vėliau buvo pavadinta „The Day the Music Died“. 1971 m. Don McLean įamžino tą dieną savo hitu „American Pie“. Ritchie išlieka jauniausia katastrofoje žuvusia roko žvaigžde… Štai kaip skambėjo 1958 metais Ritchie Valens atliekama „La Bamba“:

1987 metais pasirodo Luis Valdez režisuotas biografinis filmas „La Bamba“ apie Ritchie Valens gyvenimą. Muzika šiam filmui įrašo „Los Lobos” – Kalifornijos roko grupė iš rytinio Los Andželo. Jų atliekama dainos versija nedelsiant pakyla į topų viršūnes JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šveicarijoje. Los Lobos „La Bamba“ videoklipas (režsierius Sherman Halsey) laimi 1988 MTV geriausio filmo videoklipo titulą.

2014 metais multimedija projektas „Playing For Change / Song Around The World” į savo trečiąjį albumą „PFC3” įtraukia ir „La Bamba“, su kuria keliaujama per pasaulį iš Meksikos gilumos į Afrikos centrą.

Kaip lengvai ši tradicinė daina apjungia pasaulio muzikantus, ritmus ir tradicijas…

Klipe nusifilmavo David Hidalgo ir Cesar Rosas iš „Los Lobos”, muzikos prodiuseris, dainininkas, būgnininkas ir perkusininkas Pablo Correa iš „Cali, Kolumbija”, garsus Kongo muzikantas Baby Ndombe, vakarų Afrikos tradicinio senovinio instrumento ngoni virtuozas Bassekou Kouyate iš Malio, amerikos-meksikos grupės „La Santa Cecilia” vokalistė Marisol „La Marisoul“ Hernandez, argentiniečių roko žvaigždė Andres Calamaro iš Argentinos ir kiti muzikantai iš Meksikos, Kubos, Australijos, Argentinos ir Serbijos.

Taip savo gyvenimą tęsia šita, 1959 metais žuvusio septyniolikmečio išgarsinta ir visiems laikams roko istorijoje liksianti daina.

Kultinis „Heroes”: Berlynas, Bowie, 8-asis dešimtmetis ir XX amžius

2021-08-17Vaidotas BundonismanoKOVERIS, manoNAUJIENA

David Robert Jones (1947.01.08. – 2016.01.10.), vienas įtakingiausių 20 amžiaus muzikantų, pasauliui geriau pažįstamas David Bowie vardu, tris metus – nuo 1976 iki 1979 gyveno Berlyne ( Vakarų Berlyne, suprantama). Butas, kurį tuo metu dalijosi su Iggy Pop (kitais metais, birželio 16 d., Iggy Pop turėtų koncertuoti Vilniuje) buvo Šionebergo rajone, Hauptstrasse 155.

Taip jau nutiko, kad SSSR, kurios piliečiu negarbė teko būti, Gorbačiovas pradėjo savo “glasnost’” ir “otkrytost’” erą ir šiek tiek pravėrė geležinę uždangą. Naudodamiesi ta unikalia galimybe 1989 pavasarį, per Velykas su buvusia žmona išvažiavome į Belgiją. Kadangi istoriškai susiklostė taip, kad nebeegzistuojančioje DDR turėjau daugybę draugų – keletą dienų praleidome Rytų Berlyne, pas bičiulį – vokiečių kunigą Uwe Gottschling. Tuometėje Honekerio valdomoje Rytų Vokietijoje apie tokias keliavimo į „vakarus“ laisves žmonės galėjo tiktai pasvajoti… Uwe gyveno visai šalia Friedrichstrasse metro stoties, iš kurios mažytis, berods dviejų ar trijų vagonų traukinukas po “geležinės uždangos” simboliu – Berlyno siena kursuodavo į Vakarų Berlyno centrą. Draugai net nesileido mūsų palydėti į policijos ir štazi perpildytą metro stotį. Po maždaug 10 ar 15 min kelionės išlipome Zoo Garten šalia Kurfurstendamm ir patyrėme totalų kultūrinį šoką… Prieš keletą metų žiūrėjau puikų 2018 metų, 2 Oskarams nominuotą vokiečių filmą “Never Look Away” (“Werk ohne Autor” – “Kūrinys be autoriaus”), kuriame prieš pat nusileidžiant geležinei uždangai, 1961 metais rytų vokiečiai masiškai bėgo į vakarus – dievuliau… pamačiau tą pačią metro stotį ir tą patį traukinuką, kuriuo naudojausi praėjus 28 metams nuo tų dienų. Siena griuvo dar po pusės metų – vėlų 1989 rudenį.

Na, baigiame reminescensijas ir grįžtame prie reikalo. Savo gyvenimą Berlyne David Bowie, dirbdamas su Brian Eno (dar viena legendinė asmenybė roko muzikoje, laikoma ambient stiliaus „tėvu“), įamžino trimis studijiniais albumais, dažnai vadinamais tiesiog Berlyno trilogija, įrašytais Hansa Tonstudio – įrašų studijoje, kuri buvo visai šalia sienos. Dvyliktam studijiniam albumui „Heroes“ (antram po “Law” iš trilogijos), dainą tuo pačiu pavadinimu, David Bowie su Brian Eno įrašė 1977 metų liepos ir rugpjūčio mėn. Įdomu tai, kad pasirodžiusi daina netapo dideliu hitu nei JK, nei JAV, tačiau laikui bėgant ji tapo tarsi Bowie vizitine kortele. Po dainininko mirties 2016 m. ji pakyla į 12 vietą JK topuose ir po „Rebel Rebel“ tampa antru labiausiai koverizuojamu Bowie kūriniu.

Daina pasakoja istoriją apie du įsimylėjėlius, iš rytų ir vakarų Berlyno; kartais atsitinka taip, kad su tinkamu žmogumi pajuntate, kad ką ten sienas – kalnus išlyginti galite, nugalėti visas baimes,netikrumus, priklausomybes, sąmokslų teorijas –tiesiog galite tapti didvyriais, kad ir trumpam… 1987 m. birželio 6 dieną priešais Berlyno Reichstagą, visai šalia sienos, savo koncerto metu David Bowie dainavo ir „Heroes“. Tūkstančiai rytų Berlyno gyventojų koncerto klausėsi kitoje sienos pusėje, kas pasibaigė, manoma, kad pirmaisiais neramumais rytų Berlyne, kurie po ilgos tolimesnės tų neramumų sekos, privedė prie sienos griuvimo 1989 metų lapkričio mėnesį. Ir, nors kiti faktoriai daug reikšmingiau įtakojo sienos griūtį, po David Bowie mirties Vokietijos vyriausybė twiteryje parašė: “Good-bye, David Bowie. You are now among #Heroes. Thank you for helping to bring down the #wall”. Ta 1987 m. Heroes versija prie Reichstago atrodė taip

Pridedu vieną vienintelį komentarą:

„I was there and it was beyond extraordinary. You could hear the crowds in East Berlin. Surreal to think back on it now.”

Paprastai nesu linkęs dėti to paties atlikėjo tos pačios dainos, bet šį kartą išimtis – David Bowie “Heroes” po penkiolikos metų tame pačiame Berlyne, 13 metų po sienos griuvimo

Kaip jau minėjau, „Heroes“ – antra po „Rebel Rebel“ labiausiai perdainuojama David Bowie daina. Šiam straipsniui parinkau penkis koverius ir pabandysiu paaiškinti motyvą ties kiekvienu iš jų.

Tikriausiai tai nėra tie patys patys koveriai.. Galų gale „dėl skonio nesiginčijama“… Tiems, kam įdomu ir norėtų pasiklausyti daugiau – siūlau trumpą atlikėjų sąrašą (paryškintu šriftu išskirta labiau išssiskirianti versija) : Gothenburg Symphony, Ivan Slukan, Depeche Mode. Joana Serrat, Widespread Panic, Ice Embers, Blondie, Rick Fisher, U2 (Berlin Live), Peter Gabriel, Toyah & Robert Fripp, Motorhead, Neil Finn, Noel Gallagher’s High Flying Birds, Oasis, Black Party, Moby, Janelle Monae, Tangerine Dream, Nico, Celtic Frost, Bon Jovi, Dan San, Westernhagen, Coldplay.

„The Wallflowers”. 1998 m. filmui „Godzilla” kaip pagrindinė daina įrašyta versija patenka į JAV ir Kanados topus. Tai bene pirmasis, ar vienas iš pirmųjų „Heroes“ panaudojimų kine.

2. „Hollywood Vampires”. 2019 m. Supergrupė su Alice Cooper (jo koncertas Vilniaus Vingio parke buvo švelniai tariant ne koks), Joe Perry („Aerosmith”) ir Johnny Depp (nesuklydote, tas pats aktorius) įgrojo „Heroes“ savo albumui „Rise”. Johnny Depp – pagrindinis vokalas ir klipas filmuotas Berlyno Hansa Tonstudio – toje pačioje studijoje, kurioje David Bowie su Brian Eno ir sukūrė dainą prieš 42 metus.

3. Nobelio premijų įteikimo proga surengtame koncerte 2020.11.10. nuskambėjo vienas įdomiausių „Heroes” koverių, sukurtas švedų/norvegų klasikinės ir džiazo muzikos atlikėjų: Edda Magnason – vokalas, Magnus Lindgren – fleita, Sofie Sunnerstam – smuikas, Amalie Stalheim – violončelė, Anna Greta Sigurdadottir – pianinas.

4. „King Crimson”. 2016 m. Brian Eno pasiūlius ir paskambinus Robertui Frippui, vienam legendinės britų grupės „King Crimson” įkūrėjų, David Bowie pakvietė jį į Berlyną „Heroes“ albumo įrašams. Po 39 metų tame pačiame Berlyne Robertas Frippas jau su „King Crimson” pakartojo savąją gitaros versiją.

5. David Byrne & Choir! Choir! Choir! 2018 m. Unikalus junginys ir unikali “Heroes” interpretacija. David Byrne – „Talking Heads” pagrindinis vokalas ir Bowie draugas iki pat šio mirties, savo inovatoriškumu, eksperimentavimu ir visapusiškumu matomai labiausiai atpažįstamas David Bowie antrininkas roko muzikoje ir šie du menininkai neįtikėtinai įtakojo vienas kito kūrybą (o pridėkite dar ir Brian Eno, su kuriuo abu dirbo ne vienerius metus). Choir! Choir! Choir! – pats savaime išskirtinis reiškinys – choras, susikūręs 2011 m. Kanadoje, Toronte, veikiantis laisvo dalyvio principu, kur bet kuris žmogus, norintis dalyvauti įvykyje, gali tapti choro dalimi.

Tiems, kuriems įdomi Roberto Frippo istorija, dalijamės nuoroda, kurioje jis pasakoja kaip atsidūrė Berlyne, kad įrašytų „Heroes“ gitaros versiją

Na o tiems, kurie domisi muzikos istorija, turime nuostabų straipsnį, kuriame pasakojama apie David Bowie ir David Byrne’o draugystę. Norintys jį skaityti turėtų spausti ČIA.

Fink koncerto belaukiant: kodėl jo negalima praleisti?

2017-09-28Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Fink

Jau šį šeštadienį menų fabrike „Loftas” įvyks vienas laukiamiausių šių metų muzikinių renginių. Savo naujausią albumą „Resurgam” pristatys manoMUZIKOS itin mylimas ir melomanų liaupsinamas britų kolektyvas „Fink„.

Kad Fino Greenallo koncertas – tai išskirtinė kelionė muzikos, jausmo ir nuoširdumo labirintais, nupasakoti ko gero nepavyks. Visgi šiai situacijai apibrėžti geriausiai tinka elementari, tautosakoje puikiai žinoma frazė „Geriau sykį pamatyti nei tūkstantį kartų išgirsti”. Todėl tie, kurie vis dar svarsto, verta eiti į „Fink” koncertą ar ne, turėtų vienareikšmiškai apsispręsti kuo greičiau. Paskutinių bilietų į dainos „Sort Of Revolution” kūrėjo pasirodymą Vilniuje ieškokite ČIA.

manoMUZIKĄ skaitantys ir mūsų naujienas sekantys muzikos mylėtojai puikiai žino, jog grupė „Fink” – vienas didžiausių mūsų muzikinių favoritų. Esame Jums pateikę ne vieną interviu su kolektyvo lyderiu, taip pat mūsų portale galėjote rasti galybę „Fink” koncertų, kuriuos lankėme įvairiuose senojo žemyno miestų, recenzijas.

Todėl šįkart mes nesiūlome Jums nei interviu, nei koncerto apžvalgos. Šįkart tiesiog dalinamės svarbiais, įdomiais ir naudingais faktais apie grupę „Fink”. Kai kurie iš jų Jums gali būti žinomi, kai kuriuos galbūt girdėsite pirmą kartą. Tačiau visos šios žinios pravers tiems, kas eis gyvai klausytis grupės šį šeštadienį menų fabrike „Loftas” bei (labai tikimės) neapsisprendusius paskatins apsispręsti nepraleisti ko gero gražiausio koncerto šių metų rudenį.

1. Prieš porą savaičių pasirodęs „Fink” albumas „Resurgam” – antras grupės įrašas šiais metais. Pavasarį kolektyvo lyderis Finas Greenallas įgyvendino savo seną svajonę ir išleido bliuzo albumą „Fink’s Sunday Night’s Blues Club”. Pristatinėjant šį įrašą Finas turėjo vieną ypatingą reikalavimą: koncertai galėjo vykti tik nedidelėse (vos kelis šimtus žmonių talpinančiose arenose). Bliuzinio įrašo pristatymo metu įvyko keliolika koncertų Europoje. Į juos buvo išpirkti visi bilietai. Beje, manoMUZIKA lankėsi šio turo koncerte Amsterdame. Jo recenziją galite perskaityti ČIA.

2. Albumas „Resurgam”, kurį sostinėje šeštadienį pristatys „Fink”, -jau devintasis studijinis grupės įrašas. Šią plokštelę prodiusavo žymus britų prodiuseris Flood (anksčiau dirbęs su tokiais atlikėjais kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t.). Kalbėdamas su manoMUZIKA šį pavasarį, Finas prisipažino, kad jo manymu „Flood” yra vienas didžiausių muzikos genijų britų muzikos industrijoje.

3. Ilgą laiką buvo planuojama, kad naujausias „Fink” albumas vadinsis „Accidental Life”. Toks buvo ir darbinis įrašo pavadinimas. Tik liepos mėnesio pabaigoje Finas prisipažino persigalvojęs ir albumą pavadino „Resurgam”.

4. Absoliučiai visus grupės „Fink” albumus išleido leidybinė kompanija „Ninja Tune”. Londone įsikūręs leiblas po savo sparnu yra priglaudęs tokius atlikėjus kaip Bonobo, The Cinematic Orchestra, Thundercat, Kamasi Washington, „Young Fathers” ir kitus.

5. Nors „Fink” aktyviai muzikuoja nuo 2000- ųjų, melomanams jie geriausiai žinomi tapo 2009-aisiai metais išleidę dainą „Sort Of Revolution”. Šį kūrinį, ilgą laiką buvusi vizitine grupės kortele, buvo galima rasti to paties pavadinimo albume. Jį grupė įrašinėjo Los Andžele drauge su puikiai pažįstamu atlikėju John Legend. Beje, su pastaruoju muzikantu kartu buvo sukurta ir plokštelėje esanti daina „Move On Me”.

6. Daina „Sort of Revolution” ilgą laiką būdavo kūrinys, kuriuo grupė užbaigdavo savo pasirodymus. Tačiau po 2011-aisiais išleisto albumo „Perfect Darkness” koncertus britai dažniausiai užbaigdavo čia esančia kompozicija „Berlin Sunrise”. 2014- aisiais grupei išleidus albumą „Hard Believer”, kūrinį „Sort Of Revolution” „Fink” dažniausiai grodavo netgi koncerto pradžioje. Prieš kelerius metus Finas prisipažino, jog jis seniai laukė akimirkos, kai grupę „Fink” žmonės pažins ne tik iš 2009-aisiais išleistos dainos.

7. Savo diskografijoje Finas Greenallas ir kompanija turi du „gyvus” įrašus. Tai – 2012 metais išleistas diskas „Wheels Turn Beneath My Feet” ir po metų pasirodžiusi „kolekcine vertybe” grupės gerbėjų gretose pakrištytas plokštelė, įrašyta drauge su karališkuoju Amsterdamo orkestru. Pirmąjį diską „Fink” įrašė per koncertinį turą, kurio metu buvo pristatinėjamas albumas „Perfect Darkness”. Antrasis gyvas albumas buvo sukurtas vienintelio simfoninio koncerto Amsterdame metu. Karališkojo Amsterdamo orkestro atstovai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kuri buvo atlikta be grupės.
Su orkestru britų trio sugrojo dainas „Berlin Sunrise”, „Sort Of Revolution”, „Perfect Darkness”, „Wheels”, „This is the Thing” ir „Yesterday Was Hard On All Of Us”. Beje, čia Finas debiutavo ir kaip operos atlikėjas, sudainavęs klasikinę kūrinio „What Power Art Thou” versiją. Šį pasirodymą grupės lyderis įvardija viena įdomiausių ir svarbiausių patirčių kolektyvo gyvenime.
Beje, drauge su orkestru atliktas kūrinys „Yesterday Was Hard On All Of Us” – vienas mėgstamiausių kūrinių grupės gerbėjų gretose.

8. Daugelis žmonių galvoja, kad „Fink” – tai atlikėjas. Tačiau tai nėra tiesa. Ne viename interviu grupės lyderis Finas Greenalas teigė, jog „Fink” yra grupė, padedanti įgyvendinti Fino muzikines idėjas. Grupė „Fink” yra trijulė, kurią sudaro jau minėtas atlikėjas, bosistas Guy’us Whittakeris ir būgnininkas Timas Thorntonas. Labai dažnai kolektyvas, leisdamasis į koncertinius turus, pasikviečia ir naujų muzikantų.

9. Šeštadienio koncertas „Lofte” – jau antras „Fink” pasirodymas Lietuvoje. Planuodamas šį koncertinį turą Finas teigė net negalvojęs apie galimybę nekoncertuoti mūsų šalyje. Dar pavasarį kalbėdamas su manoMUZIKA, atlikėjas prisipažino, jog prieš porą metų Vilniuje vykęs jo koncertas – vienas sėkmingiausių ir įsimintiniausių pasirodymų „Hard Believer” turo metu.
„Iš Vilniaus atsimenu tiek daug nerealiai gražių detalių, kad darosi šilta vien tik apie jas pagalvojus. Viskas – ir pats „Loftas”, ir atmosfera, ir netgi scena, kurioje stovėjome – mano prisiminimuose labai gyva”, – sakė atlikėjas, čia pat pridūręs, kad „Lietuva turi nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir labai gražų miestą”.

10. Koncerte Vilniuje „Fink” atliks ne tik ką tik išleisto albumo „Resurgam” kūrinius, bet ir žymiausias ankstesnes savo dainas. Pasirodyme turėtų nuskambėti ir tokios grupės fanų mylimos dainos kaip „Looking Too Closely”, „Sort Of Revolution”, „Pilgrim”, „Warm Shadow” ir t.t. Kelias dainas nuolat setliste keičiantis Finas kol kas neatskleidžia, ar Vilniuje bus sugroti tokie kūriniai kaip „If Only”, „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Too Late”, „Berlin Sunrise” ir kiti.

Na o dabar belieka sulaukti koncerto ir pasiruošti nuostabiai muzikos bangai.