koncertas

Vilniuje koncertuos Little Dragon

2018-02-28Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Little Dragon

Į Vilnių atvyksta dar vienas muzikinis gėris! Sostinėje vasaros vidury pasirodymą surengs švedai „Little Dragon„. Grupė Valdovų rūmų kieme koncertuos liepos 26 d.

Šis pasirodymas įtrauktas į festivalio „Midsummer Vilnius” renginių grafiką.

ManoMUZIKA primena, kad šiame festivalyje taip pat įvyks ir simfoninis Andriaus Mamontovo koncertas, kuriame muzikantas pritariant orkestrui, sudainuos savo prieš 20 metų išleistą albumą „Šiaurės naktis. Pusė penkių”.

„Little Dragon” Lietuvoje koncertuos jau ne pirmą kartą. Maždaug prieš 10-12 metų, savo karjeros pradžioje, grupė iš Geteborgo keletą kartų koncertavo muzikos klube „Tamsta”.

Golden Parazyth gyvai: koncerto Kotrynos bažnyčioje įrašas

2018-02-25Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA, manoVIDEO

Grupei „Golden Parazyth” portalas manoMUZIKA ne kartą giedojo pagarbos ir meilės giesmes, Todėl kaskart išgirdę kažką naujo iš dueto repertuaro, nekantraudami puolame dalintis su Jumis.

Penktadienį duetas pasidalino savo pilnu Kotrynos bažnyčioje surengto koncerto įrašu.

Tad jeigu tik turite galimybę – pasigarsinkite. Visas „Golden Parazyth” pasirodymas, įvykęs lapkričio pabaigoje – nuostabus šio sekmadienio garso takelis.

Dainų sąrašas:

1. Secret Keeper

2. Ant Pasaulio Krašto

3. Simplicity

4. 7

5. Upė

6. Come Closer

7. Dark Water

8. Supasi Supasi

9. Downtown Game

Andriaus Mamontovo koncertas Vilniuje: sentimentali kelionė nepajudinamos istorijos keliais

2017-12-18Liudas ZakarevičiusmanoISTORIJA

Andriaus Mamontovo koncertas Vilniuje

Andrius Mamontovas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos atlikėjų, kurio pristatinėti tikrai nereikia. Daugiau kaip 30 metų matomas, girdimas, klausomas ir mėgiamas muzikantas savo kūryba jau pasistatė sau paminklą. Tvirtą, nepajudinamą, užtikrintą ir ypatingai muzikalų.

Nors nuo pirmųjų kultinės dainos “Kitoks pasaulis” įrašų Antakalnio vidurinėje mokykloje ar Palangos gelbėjimo stotyje sukurtos “Laužo šviesos” iki XXI a. moderniosios Lietuvos neoficialiuoju himnu tituluojamo kūrinio “Geltona. Žalia. Raudona” praėjo, regis, visas šimtmetis, A. Mamontovas sugebėjo išlikti aktualus, klausomas, gerbiamas ir mėgstamas. Tai rodo ne tik nuolat dalijami jo interviu, vis taip pat dažnai klausomi jo sukurti kūriniai įvairiose muzikos transliavimo platformose ar pasirodymų svarba įvairiuose muzikiniuose renginiuose, bet ir sausakimši soliniai koncertai didžiausiose šalies koncertų salėse.

Apie tai, kad penkiasdešimtmetį Andrius Mamontovas sostinės “Siemens” arenoje švęs drauge su savo gerbėjais, buvo pranešta dar praėjusiais metais. Šių metų rugpjūti muzikantas pridėjo dar vieną koncertą Kauno “Žalgirio” arenoje. Ir tai buvo viskas. Tačiau to “visko” pilnai užteko muzikanto ir grupės “Foje” fanų mobilizacijai – ant koncerto sostinėje likus daugiau kaip mėnesiui iki pasirodymo datos jau puikavosi užrašas “sold out”, o prieš Vilniaus koncertą į renginį Kaune buvo likę viso labo keliasdešimt bilietų. Didžioji dalis Lietuvos muzikantų apie tokį pasiekimą tegali pasvajoti.

Andriaus Mamontovo pasiekimai ir diskografija – tokia pati pavydėtina kaip ir jo gerbėjų gausa šių metų koncertuose. Drauge su 14 metų gyvavusiu kultiniu kolektyvu “Foje” buvo išleisti 9 studijiniai, 3 koncertiniai ir keli geriausių dainų albumai, dar 15 studijinių plokštelių Andrius pridėjo ėmęsis solinės veiklos. Jeigu į šį katilą sumestume laimėtus visus įmanomus muzikinius apdovanojimus, didžiausią visų laikų koncertą Lietuvoje (paskutinio “Foje” pasirodymo 1997-aisiais Vilniaus Vingio parke klausėsi 60 tūkstančių žmonių), tarpautinį apdovanojimą už garso takelį kino filmui, pagrindinį Hamleto vaidmenį Eimunto Nekrošiaus spektaklyje, labdaringą veiklą ir darbą su kitais Lietuvos atlikėjais – gautume pasakišką neįtikėtino prodyktyvumo rezultatą. Ir tai – viso labo per kiek daugiau nei 30 aktyvaus muzikinio gyvenimo metų…

Taigi, įvertinus visą istorinį ir muzikinį kontekstą, stebėtis dešimttūkstantinėmis miniomis, plūstančiomis į Andriaus Mamontovo koncertą, ko gero nereikėtų…

Andriaus Mamontovo koncertas Vilniuje

Iki Kalėdų likus viso labo savaitei “Siemens” arena ir jos prieigos atrodėl gerokai pilnesnės nei kalėdinei apsipirkimo manijai pasiruošęs “Akropolis”. Nepaisant to, kad arena savo facebooko paskyroje ne kartą kvietė žmones į koncertą atvykti gerokai anksčiau, eilės prie įėjimų nusidriekė tokios, kad dalis nerimastingųjų ėmė abejoti, ar apskritai spės įeiti iki koncerto pradžios. Tačiau spėjo visi. Netgi ant scenos stovintis ir laiką skaičiuojantis atbulinis laikmatis buvo koreguojamas atsižvelgiant į nuolat pilnėjančią salę ir laiku susirinkti nespėjusius žmones.
O tada, kai visos sėdimos vietos jau buvo užimtos, o stovėti taip pat nebebuvo kur, prasidėjo tai, ko čia susirinkę tūkstančiai Andriaus Mamontovo gerbėjų taip ilgai laukė…

Koncertą nepretenzingai, tačiau kiek mistiškai pradėjo dar 1995 m. išleisto debiutinio A. Mamontovo albumo “Pabėgimas” daina “Jeigu aš numirsiu”. Tai buvo itin seniai grotas kūrinys, kuris, kaip pasirodė vėliau, buvo toks ne vienintelis. Atlikėjas stovėjo pačiame scenos priekyje, užuolaidų fone, o kūrinio metu degė Bikfordo virvė, kuri sulig antrąja pasirodymo daina – tituline prieš dvejus metus išleisto plokštelės “Degančios akys” kompozicija- susprogdino ant užuolaidų pakabintą ironišką sovietmetį primenantį simbolį, kuriame skaičius 50 padėtas ant rūtų šakelės. Klausant šių dviejų dainų neapleido nuojauta, kad muzikantas kažką mįslingai slepia už užuolaidų ir netrukus turėtų atsiverti visa pagrindinė renginio scena. Pasibaigus “Degančioms akims” tapo akivaizdu, kad nuojauta neklaidino…

Scenos uždanga nukrito ir suskambus pirmiesiems grupės “Foje” dainos “Balsas” akordams publika galėjo pamatyti tai, kas artimiausias dvi valandas nuolat kaustys kiekvieno minios atstovo dėmesį. Scenos viduryje stovėjo didžiulis elektros stulpas, kurio papėdėje stovėjo ir visa A. Mamontovui akomponuojanti grupė.

“Balsą” keičia solinė A. Mamontovo “Ar tai būtum tu” bei beveik prieš ketvirtį amžiaus išleisto albumo “Vandenyje” kūrinys “Pėdos ant Drėgno akmens”. Tai, beje, buvo dar viena užtikrintai gardi „seniena”, kurios muzikantas jau seniai negrojo savo koncertuose. Ir čia ateina metas pirmam didžiajam nūdienos hitui – kūriniui “Geltona.Žalia.Raudona”. Kaip jau tapo įprasta atlikėjo koncertuose, šio kūrinio priedainį traukia visa minia. Akimirkomis, kai A. Mamontovas uždainuodavo “Tu mūsų vanduo ir duona, geltona, žalia”, o publika atsiliepdavo “raudona”, kūnu nubėgdavo šiurpuliukai.

Andriaus Mamontovo koncertas Vilniuje

Per trisdešimt metų A. Mamontovas sukūrė nesuskaičiuojamą galybę nuostabių dainų, todėl natūralu, kad ir šio koncerto metu buvo galima pasigesti ne vienos iš jų. Tačiau kad ir kaip bebūtų, muzikantas meistriškai konstravo vakaro setlistą, neleisdamas publikai užmigti, sentimentus derindamas su naujovėmis ir leisdamas susirinkusiems iki kaulų smegenų pajusti muzikos galią.

Ne ilgai trukus “Siemens” arenoje susirinkusių žmonių laukė dar vienas netikėtumas – 1990-ųjų metų albumo “Žodžiai į Tylą” daina “Mes Visi”. Ne viename interviu pats Andrius Mamontovas yra prisipažinęs, jog tai – vienas mėgiamiausių jo paties sukurtų kūrinių. Šios dainos metu ant scenos atsirado operatorius, filmuojantis kiekvieną muzikantų judesį ir tiesiogiai filmuojamą vaizdą projektuojantis į elektros bokšto papėdėje esančius ekranus. Pasibaigus šiam kūriniui vaizdo projekcija nenutrūksta ir minia ekranuose mato, kaip Andrius Mamontovas padeda instrumentus, ir arenos koridoriais išeina iš “Siemenso” į lauką. Pasimetusi minia stebi, kas vyksta ekranuose, o tuo tarpu atlikėjas, išėjęs į lauką keliauja dar vieno elektros stulpo link (esančio praktiškai šalia Kalvarijų gatvės), čia suranda įkištus storus laidus ir, prisipažinęs, kad tai – jau sena jo gyvenimo svajonė, kurią metas įgyvendinti, juos ima ir nutraukia…Staiga visoje “Siemens” arenoje dingsta elektra, o salė kelias minutes paskęsta visiškoje tamsoje.

Po kurio laiko, nuostabai ir nežiniai tamsoje paskendusioje publikoje paėmus viršų, scenoje stovinčio elektros stulpo viršuje pasirodo prie klavišinių sėdintis Andrius, grojantis dar vieną legendinę “Foje” dainą “Amžinas judesys”. Skambant paskutiniams šios, dar 1991- ųjų albume “Gali skambėti keistai” esančios dainos akordams, pagrindas, ant kurio sėdėjo atlikėjas, ima leistis žemyn ir kūrinys užbaigiamas drauge su visa grupe A. Mamontovui jau esant scenoje.

Dar vienas svarbus šio vakaro akcentas – drauge su “Lemon Joy” vokalistu Igoriu Kofu atlikta daina “Geltoni Krantai”. Būtent ši daina tapo lemtingu “publikos užvedimo” lūžiu, po kurios visas “Siemensas” nesustojo iki pat koncerto pabaigos.

Andriaus Mamontovo koncertas Vilniuje

Apskritai viso Andriaus koncerto metu žavėjo techniniai ir vizualiniai sprendimai, kurie dažnai versdavo pasijusti itin sentimentaliai, romantiškai ar net pilietiškai (“Geltona.Žalia.Raudona”, “Kai tu atversi man duris” ar “Paskutinis traukinys”), o kartais tiesiog nukeldavo į stebuklingų šviesų žaismo ir euforijos miestą (dainos “Meilės nebus per daug”, “Tušti delnai” ar tūkstančių telefonų švieselių jūroje skęstanti minia skambant “Marso kanjonams”) ir leido mėgautis skoninga muzikos ir šviesos sinteze.

Vakaro kulminacija tapo kultinė ir kartu viena pirmųjų Andriaus Mamontovo sukurtų dainų “Kitoks pasaulis”. Jos metu buvo pristatyta visa muzikantų komanda, kurios gretose debiutavo ir atlikėjo sūnus (beje, taip pat Andrius). Andrius jaunesnysis prestižinėje Berlyno muzikos akademijoje mokosi groti būgnais, todėl toks pirmasis išbandymas jam buvo tikrai ypatingas. Skambant “Kitokiam pasauliui” visi sėdintys atsistojo ir jau nebeprisėdo iki pačių paskutinių koncerto akimirkų.

Nepaisant to, kad po “Kitokio pasaulio” muzikantai, nusilenkę publikai, paliko salę, sausakimša “Siemens” arena, jusdama, kad bent jau kelių istorinių dainų dar tikrai trūksta, nė neketino palikti koncertų salės jų neišgirdusi. Grįžę ant scenos muzikantai pradžioje sugrojo “Krantą”, o po to… o po to atidavė duoklę sentimentams ir lyrikai.

Pirmasis sentimentas – vienu iš mūsų šalies laisvės muzikiniu simboliu tapusi “Laužo šviesa”, kuriai skambant publika pasipuošė tūkstančiais švieselių, o scenoje buvo uždegta tikra ugnis.

Paskutinis ilgai laukto vakaro akordas – daina “Saulės miestas”, kurią A. Mamontovas pradėjo groti vienas (visai taip pat, kaip ir debiutiniame jo soliniame, dar 1995-aisiais išleistame albume “Pabėgimas”), o užbaigė drauge su visa pritariančia grupe.

Ir tai buvo viskas.

Andriaus Mamontovo koncertas Vilniuje

Ilgai laukta šių metų gruodžio 17-oji buvo iš tiesų ypatinga. Tai buvo moderni kelionė sentimentaliais istorijos keliais. Dainos, kurios beveik trisdešimt metų nepasimiršta, buvo įvilktos į modernaus vizualinio pateikimo rūbą, todėl nė nebuvo kalbos ar abejonės, kad jos galėtų skambėti senoviškai ar tiesiog būti istoriškai pasenusios.

Prieš porą metų kalbėdamas su manoMUZIKA, Andrius Mamontovas sakė, jog jis nebenori niekam nieko įrodinėti, o jo tikslas – mėgautis gyvenimu. Stebint “AM50” tai buvo akivaizdu. Už jį kalbėjo jo muzika, jo aktualumą pagrindė visi išpirkti bilietai, o vis dar neblėstančią gerbėjų meilę įrodė minios kartu dainuojamos praktiškai visos jo dainos. Tai pasakiška svajonė, kurią įgyvendinti pavyksta tik ypatingiems žmonėms. Tokių yra vienetai.

Taip, koncerte buvo galima pasigesti ne vienos dainos. Ištikimiausieji “Foje” ir solinės A. Mamontovo kūrybos gerbėjai neišgirdo “Vaikystės stogo”, “Mėlynų plaukų”, “Pabėgimo”, “Saldžios Juodos Nakties” ir dar dešimčių žinomų jo dainų. Tačiau koncertas – tiesiog per trumpas, kad būtų sudainuotas visas geris, kurį sukūrė kultinės, prieš 20 metų išsiskyrusios grupės lyderis. Sukurta gerokai daugiau nei įmanoma išgirsti vieno koncerto metu.

Pasibaigus pasirodymui arenos koridoriuose žmonės dalijosi įspūdžiais. Nemažai buvo ir tokių, kurie, kviečiami bičiulių greičiau eiti automobilių link, atsakydavo maždaug taip: “palauk, perku bilietą. Trečiadienį važiuosiu į Kauną žiūrėti darkart”.

Taigi, gimtadienis pavyko. Penkiasdešimtmetis atšvęstas su kaupu. Ir jeigu visi penkiasdešimtmečiai būtų švenčiami taip – Lietuva taptų dar muzikalesnė. Kita vertus, tokias šventes gali rengti toli gražu ne kiekvienas.Todėl ir vėl grįžtu prie savo ankstesnio teiginio, kad tai pavyksta padaryti labai retai. Dažniausiai – tik išimtiniais atvejais.

Akivaizdu, kad Andrius Mamontovas ir yra tas išimtinis atvejis. Vienas iš nedaugelio. Nors ką čia vienas… Greičiausiai mūsuose jis tiesiog toks vienintelis.

Chris Rea koncertas Vilniuje: keliu per gyvenimą

2017-11-13Vaidas StackevičiusmanoISTORIJA

Chris Rea koncertas Vilniuje

Atrodė, kad toks vakaras nebeįmanomas. 2006-aisiais britų dainininkas ir gitaristas Chrisas Rea surengė atsisveikinimo turą, kurio metu apsilankė ir Vilniaus „Siemens“ arenoje. Su kasos vėžiu kovojęs muzikantas savo koncertus tuomet pavadino „The Road to Hell & Back – The Farewell Tour“. Nuotaika buvo tokia, kad atrodė tikrai daugiau nesusitiksime. Vis dėlto kova su liga buvo sėkminga. Taip pat ji muzikantą išmokė daryti gyvenime tai, ko labiausiai norisi, taigi Chrisas pasinėrė į mėgstamą bliuzą ir po dvejų metų sugrįžo su „The Return of the Fabulous Hofner Blue Notes Tour“. Tačiau trečiojo apsilankymo mūsų šalyje laukti reikėjo beveik dešimtmetį.

Pavasarį paskelbus apie Chriso Rea koncertą šiemet Vilniuje, žiūrovai sparčiai pirko bilietus. Nedažnas atvejis, kai likus dviems mėnesiams iki renginio mūsų šalyje jau būtų paskelbtas „sold-outas“. Tad, šį savaitgalį per pustrečio tūkstančio žiūrovų užpildė koncertų salę „Compensa“. Žinoma, koncertas buvo su sėdimu parteriu, ši muzika skirta vyresnei publikai.

Chrisas Rea (66) yra keliautojas per gyvenimą ir dauguma jo dainų yra būtent apie tai. Jis mėgsta kelionę, automobilius, greitį. Pats kolekcionuoja istorinius lenktyninius automobilius (albumo „Auberge“ (1991) viršelyje yra jam priklausęs „Caterham 7“ modelis), jis pats dar neseniai dalyvaudavo lenktynėse, o kažkada net sugebėjo įsiprašyti į vieną „Formulės 1“ komandą pabūti mechaniku „Monaco Grand Prix“ metu. Rodos, net jo prikimęs balsas savyje turi kažkokio kelio žvyro girgždėjimo.

Net šešios iš septyniolikos koncerto dainų – apie kelią: „The Last Open Road“, „Happy on the Road“, „Stony Road“, „The Road Ahead“, „The Road to Hell (Part 1)“, „The Road to Hell (Part 2)“. Prie jų pridėjus dukroms skirtas dainas „Josephine“ ir „Julia“, gausime pilną vaizdą, kas dainininkui svarbiausia gyvenime.

Chris Rea koncertas Vilniuje

Praėjusiais metais greta ankstesnių negandų Chrisas Rea patyrė insultą. Scenoje dainininkas atrodė atsigavęs, tiesa, judėjo nedaug, bet jautėsi tvirtai – duokite jam gitarą ir mikrofoną ir jis žinos, ką daryti, galėtų ir vienas užpildyti visą vakaro programą. Scenoje jam talkino penki muzikos bendražygiai. Koncertas plaukė ramiai, dainose netrūko Chriso taip mėgstamo bliuzo elementų, kai kurie kūriniai stebino naujomis aranžuotėmis, puikiai nuskambėjo solo partija per „Stony Road“. Aš labiausiai laukiau ne trankesnių dainų, bet baladžių „Looking for the Summer“ ir „On the Beach“. Pastaroji nuskambėjo gerokai perdirbta, tačiau klausėsi taip pat maloniai. Koncerto scenografiją papildė vaizdo ekranas ir dekoracijos su gitaromis abiejose scenos pusėse.

Iš Midlsbro Jungtinėje Karalystėje kilusio Chriso Rea karjeros pikas buvo aštuoniasdešimtųjų pabaiga-devyniasdešimtųjų pradžia, kai albumai „The Road to Hell“ (1989) ir „Auberge“ (1991) pakilo į Nr. 1 Jungtinėje Karalystėje. Trejus metus iš eilės 1988-1990 dainininkas pretendavo laimėti geriausio vyro atlikėjo nominacijoje „Brit Awards“. Prisiminus savo pažintį su Chriso Rea kūryba, pirmiausia prieš akis iškyla MTV Europos Top 20 metu gana dažnai rodyto vaizdo klipo „Auberge“ ir keleriais metais anksčiau pro sovietinę cenzūrą prasprūdusio vaizdo klipo „The Road to Hell“ vaizdai. Pastarasis kūrinys – jo didžiausias hitas Jungtinėje Karalystėje, vienintelis pasiekęs singlų dešimtuką. Šia daina jau daug metų dažniausiai ir baigiami Chriso Rea pasirodymai.

Ir tik dainininkui nulipus nuo scenos matėsi, kad jam sunku vaiščioti. Ligos ne pagal metus suraukšlėjo ir atlikėjo veidą. Tačiau ne tai svarbiausia. Koncertas buvo jaukus. Iš naujojo šį rudenį išleisto albumo „Road Songs for Lovers“ nuskambėjo penkios dainos, jas publika priėmė taip pat šiltai, kaip ir savo pamėgtus hitus.

Chris Rea koncertas Vilniuje

Žinoma, dvidešimt keturis solinius albumus išleidusiam atlikėjui neįmanoma į programą sutalpinti visų publikos pageidaujamų kūrinių. Tad, už borto liko ne tik minėtas „Auberge“, bet ir „The Blue Cafe“, „I Can Hear Your Heartbeat“ ar galų gale „Driving Home for Christmas“ (kodėl gi ne, juk jau ne už kalnų ir metų pabaigos šventės). Pastarasis kūrinys, beje, pastaruoju metu yra populiariausias Chriso Rea hitas, originaliai išleistas dar 1988 metais nuo 2007-ųjų kasmet kelioms savaitėms jis sugrįžta į perkamiausių Jungtinės Karalystės singlų sąrašus, o praėjusiais metais net pagerino savo aukščiausią poziciją juose – Nr. 26.

Pusantros valandos pasirodymą dainininkas baigė dainomis „On the Beach“ ir „Let’s Dance“. Visą vakarą besimėgavusi muzika ir išskirtiniu dainininko balsu publika nedrąsiai sukruto stotis šokti, tačiau dauguma taip ir liko sėdėti savo vietose, tačiau ovacijų muzikantams negailėjo. Pats dainininkas nulipęs nuo scenos vienmarškinis iškart sėdo į automobilį ir išvyko į viešbutį.

Viename interviu prieš penkerius metus Ukrainoje, Chrisas Rea prisipažino, kad pirmoji jo aistra buvo žurnalistika ir jis norėjęs rašyti apie automobilių lenktynes. Tačiau viskas pasisuko kitaip ir 21-erių metų (gana vėlokai) jis pradėjo muzikuoti. „Kažkur giliai viduje manau, kad būčiau buvęs visai neblogas žurnalistas“, – šypsosi dainininkas, vengiantis popmuzikos pasaulio blizgesio. Tačiau bent jau publika tikrai neliūdi dėl keturis dešimtmečius besitęsiančios jo muzikinės karjeros. Ir didžiausia Chriso Rea pergalė yra tai, kad po tiek įvairių išbandymų jis vis dar yra scenoje ir džiugina publiką savo dainomis.

Stingo koncertas Kaune: neblėstančios lietuvių simpatijos britų legendai

2017-10-16Vaidas StackevičiusmanoISTORIJA

Stingo koncertas Kaune

Pasakysiu paslaptį – lietuviai mėgsta Stingą. Per savo karjerą mūsų šalyje jau šeštą kartą apsilankęs dainininkas/boso gitaristas į savo koncertus surenka vis daugiau žiūrovų. Ir realiai pretenduoja į dažniausiai ir sėkmingiausiai Lietuvoje koncertavusio Vakarų Europos atlikėjo titulą. Praėjus penkeriems metams nuo ankstesnio koncerto į Kauno „Žalgirio“ areną sugrįžusi britų įžymybė nepaliko abejonių dėl to, kad mūsų publika jį labai mėgsta. Buvo parduoti visi bilietai viršutinėse ir žemutinėse tribūnose, ir tik parteryje, kur stovimos vietos, ne visi bilietai buvo išpirkti. Akivaizdu, Stingo publika labiau linkusi sėdėti, bet čia jau pats dainininkas nenorėjo, kad parteris būtų sėdimas.

Iš naujojo albumo į koncertą pasiėmęs keturias dainas, Stingo pseudonimu žinomas Gordonas Sumneris (66) publikai tradiciškai pateikė visus didžiausius savo ir grupės „The Police“ hitus. Jei Stingo koncertuose teko lankytis anksčiau, didžiąją dalį kūrinių garantuotai girdėjote ankstesniuose pasirodymuose. Tačiau jei aplankyti Stingo dar neturėjote galimybės, tuomet šis koncertas yra kone privalomas. Ypač jei klausėtės muzikos aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais.

„Apšildymui“ pasiėmęs savo sūnų Joe Sumnerį (kuris su grupe „Fiction Plane“ tėvą Lietuvoje „apšildė“ ir 2006 metais „Siemens“ arenoje Vilniuje, o šiemet taip pat pradėjo solinę karjerą), Stingas paruošė programą, prieš kurią išskystų ir didžiausi skeptikai. Tokiam koncertui recenzijos rašyti beveik nereikia… Pakanka išvardinti skambėjusias dainas ir visiems viskas aišku. Bet apie jas kiek vėliau.

Stingo koncertas Kaune

Koncerto metu buvo smagu ne tik sekti setlistą, bet ir prisiminti neatliktų hitų pavadinimus. Tapo aišku, kad Stingas galėtų surengti du iš eilės vienodai sėkmingus koncertus su skirtinga programa. Neskambėjusių kūrinių rezerve liko „When We Dance“, „It’s Probably Me“, „Send Your Love“, „Moon Over Bourbon Street“, „If You Love Somebody Set Them Free“, „All This Time“, „Let Your Soul Be Your Pilot“, „Seven Days“, „Stolen Car (Take Me Dancing)“, „Brand New Day“, „This Cowboy Song“…

Tačiau visgi susitelkime ties tuo, kas buvo „Žalgirio“ arenoje, o ne ko pasigedome:) Vieną pirmųjų savo kūrinių dainininkas publikos džiaugsmui atidavė „Grammy“ apdovanotą „If I Ever Lose My Faith in You“. Atsipūtimui – „The Police“ daina „Spirits in the Material World“ ir tada pasipylė… „Englishman in New York“, „Every Little Thing She Does Is Magic“ („The Police“), „Mad About You“, „Fields of Gold“, „Shape of My Heart“, „She’s Too Good for Me“. Viena po kitos. Be galimybės atsipūsti.

Tai buvo mano ketvirtasis Stingo koncertas, tad labiausiai laukiau kas jame bus naujo, netikėto. Ir, būkime atviri, nieko naujo nebuvo. Na, gal išskyrus vieną staigmeną. Tai – Stingo tribute’as Davidui Bowie „Ashes to Ashes“, kurią dainuodamas jis net savo balsą meistriškai atitaikė pagal Bowie dainavimo manierą. Ši daina sinergiškai peraugo į kūrinį „50,000“ iš naujo Stingo albumo „57th & 9th“, kurį dainininkas pernai parašė mirus Prince’ui ir skyrė įvairių muzikos atlikėjų, kurių netekome 2015-2016-aisiais, atminimui — Prince’o, Davido Bowie’io, Glenno Frey’aus, Lemmy’io Kilmisterio.

Stingo koncertas kaune

Likusią koncerto dalį jau vienur ar kitur teko girdėti ir ne kartą. Žinoma, išskyrus kitas naujas dainas „Heading South on the Great North Road“, „Petrol Head“, „I Can’t Stop Thinking About You“. Dar nusišypsoti privertė žaismingas „Roxanne“ ir „Ain’t No Sunshine“ apjungimas į vieną kūrinį. Tai ir tiek tų staigmenų. Kita vertus, nesiginčysiu, kad tokias dainas kaip „Fields of Gold“, „Mad About You“, „Fragile“ (kuri ir pabaigė koncertą) galima klausytis be galo.

Ankstesnį kartą Stingo koncerte lankiausi 2011 metų birželį, kai iš Minsko dėl finansų krizės Baltarusijoje į Vilniaus Vingio parką buvo perkeltas koncertas su simfoniniu orkestru. Tąkart Stingas taip susiklosčius aplinkybėms per devynis mėnesius su tuo pačiu koncertu Lietuvą aplankė dukart (prieš tai 2010 metų rugsėjį buvo „Siemense“). Bet tai savaime buvo gana išskirtinis turas. Tuo tarpu kiti jo koncertai nepaisant to, kad keičiasi turų pavadinimai, yra 80-90 procentų panašūs vienas į kitą. Bet, jei jau publika mėgsta, turbūt tai niekaip nėra blogai.

Aš pats naujus Stingo įrašus sekti nustojau apie 2003 metus po albumo „Sacred Love“. Ne dėl to, kad nepatiko. Tas albumas buvo ganėtinai vykęs, nors Stingo kūrybos viršūnę man žymi albumai „…Nothing Like the Sun“ (1987), „The Soul Cages“ (1991) ir „Ten Summoner’s Tales“ (1993). Net ir dabar rašydamas tekstą juos su malonumu vieną po kito perklausiau. Tiesiog Stingas po albumo „Sacred Love“, išskyrus „Symphonicities“ (2010) su Londono karališkuoju filharmonijos orkestru, sąmoningai ar ne pasitraukė į šešėlį įrašydamas gana specifinius tolimesnius albumus. Jis tapo mažiau matomas, mažiau girdimas, mažiau grojamas radijo stočių. Turbūt mažai kas klausėtės viduramžių muzika dvelkiančio „Songs from the Labyrinth“ (2006), kalėdinio „If on a Winter’s Night…“ (2009), miuziklui skirto „The Last Ship“ (2013). Bet, kas svarbiausia, Stingas išliko vis taip pat mylimas koncertuose!

Stingo koncertas Kaune

Nesakyčiau, kad žinia pernai apie naująjį albumą „57th & 9th“ būtų mane labai sudominusi. Nors ruošiantis koncertui perklausiau dainas iš šių pastarųjų albumų, turiu pripažinti, kad darbas „57th & 9th“ yra toks, kokio gerbėjai laukė ir ilgėjosi trylika metų. Jame vėl suskambo roko gitaros, ankstesnei kūrybai būdingos melodijos ir aranžuotės. Dvyliktąjį savo albumą „57th & 9th“ dainininkas pavadino Niujorko sankryžos garbei, kurią kiekvieną dieną kirsdavo pakeliui į įrašų studiją. Albume galima išgirsti (ir scenoje pamatyti) gitaristą Dominicą Millerį, kuris kelis kartus į Lietuvą buvo atvykęs su savo soliniais koncertais.

Pernai lapkričio 12 dieną Stingas surengė koncertą Paryžiaus teatre „Bataclan“, kuris po metų pertraukos naujai atsidarė po ten surengto teroristų išpuolio. Šių metų vasarį naujojo albumo turą dainininkas pradėjo Vankuveryje, Kanadoje. Lietuva – viena paskutinių šio turo stotelių. Po pasirodymo Kaune muzikantai iškeliavo į Lenkiją, Vengriją, Makedoniją ir šią savaitę turą baigs Rumunijoje.

Kaip minėjau, tai buvo šeštasis Stingo vizitas Lietuvoje. Prisiminkime… Pirmą savo pasirodymą mūsų šalyje jis surengė dar 2001 metų birželį Vilniuje a.a. „Žalgirio“ stadione (turbūt šis koncertas man labiausiai ir paliko įspūdį iš visų Stingo pasirodymų Lietuvoje). Tuomet 2006 ir 2010 metais koncertavo Vilniaus „Siemens“ arenoje, 2011-ais Vingio parke, 2012 metais ir šiemet Kaune „Žalgirio“ arenoje. Pastarojo koncerto sėkmė neleidžia abejoti, kad praeis keleri metai ir, kai Stingas išsiruoš į kitą turą, Lietuva turėtų vėl būti jo žemėlapyje.

Jūsų dėmesiui – Lino Adomaičio koncertas kartu su Kauno bigbendu

2017-10-03Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Nuotr. Lino Adomaičio archyvo

Praėjusių metų lapkritį Lietuvos muzikantas ir kompozitorius Linas Adomaitis savo gerbėjus kvietė į išskirtinį renginį – didžiuosiuose šalies miestuose buvo surengtas jo pasirodymas kartu su Kauno bigbendu.

Koncerto metu drauge su laikinosios sostinės bigbendu buvo atliktos žymiausios muzikanto dainos.

Praėjo beveik metai kol visas filmuotas, suvestas ir sutvarkytas įrašas tapo viešas visiems atlikėjo gerbėjams.

Vakar vakare koncertu iš Kauno savo facebooko paskyroje pasidalijo pats muzikantas. Taigi, Jūsų dėmesiui – fanko stiliumi atliktos populiariausios Lino Adomaičio dainos.

Paaiškėjo kada ir kur Lietuvoje koncertuos Pink Floyd legenda Rogeris Watersas

2017-09-28Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Roger Waters

Neseniai pranešėme apie tai, kad kultinės grupės „Pink Floyd” narys Rogeris Watersas Lietuvoje surengs savo koncertą. Tąkart dar nežinojome, nei kur, nei kada mūsų šalyje koncertuos šis legendinis atlikėjas. Tačiau šiandien visos naujienos jau buvo padėtos ant stalo: R. Watersas ateinančių metų rugpjūčio 26 d. pasirodys Kauno „Žalgirio” arenoje.

Bilietais į šį pasirodymą bus pradėta prekiauti jau spalio 12 d. ryte (nuo 10 valandos).

Kad R. Watersas užsuks į Lietuvą paaiškėjo praėjusią savaitę, kuomet muzikantas išplatino trumpą pranešimą spaudai tiek savo internetinėje svetainėje, tiek ir paskyrose socialinėse tinkluose. Pranešime minimos vietos Europoje, kurios legendinis pinkas surengs savo koncertus. Vietų sąraše – ir Lietuvos vardas.

Šiemet ši kultinė muzikos figūra išleido naują albumą „Is This the Life We Really Want?“. Tai pirmas studijinis Waterso darbas per pastaruosius 25 metus bei pirmas solinis įrašas, išleidžiamas praėjus 12 metų nuo eksperimentinės „operinės“ plokštelės „Ça Ira“ pasirodymo.

Rogeris Watersas – itin įdomi ir daug veidų turinti spalvinga asmenybė, kuri nevengia išreikšti savo požiūrio į visuomenėje vykstančius politinius, socialinius ar ekonominius procesus. Todėl nieko jau seniai nebestebina, kai Pinkų lyderis kategoriškai pasisako JAV Prezidento rinkimų klausimais ar drastiškai tėkšteli pareiškimą apie konfliktus artimuosiuose rytuose.

Lietuvoje, o kartu ir senajame žemyne R. Watersas koncertuos po fantastiško turo JAV, kur jis surengė 63 koncertus. Į juos buvo parduoti visi bilietai, o apie turą reportažus ir filmus suko didžiausios pasaulio televizijos.

Zucchero koncertas Vilniuje: nesaldus ir nekenksmingas sveikatai itališkas cukrus

2017-09-17Vaidas StackevičiusmanoISTORIJA

Zucchero koncertas Vilniuje

Jei nusikelsime į devyniasdešimtųjų pradžią, kai Lietuvoje pradėjo rodyti MTV, tuo metu ten skambėję hitai tapo nemirtingais Lietuvoje. Tarp jų buvo R.E.M. „Losing My Religion“, „Enigma“ „Sadness“, Sealo „Crazy“, „Roxette“ „Joyride“, EMF „Unbelievable“, KLF „Last Train to Trancentral“ ir daugybė kitų. Tarp jų buvo ir Zucchero su Paulu Youngu baladė „Senza una donna (Without a Woman)“. Nepretenduosiu į Zucchero kūrybos žinovą (toks tikrai nesu) – ši daina ilgą laiką man buvo vienintelis dalykas, kurį žinojau apie šį italų bliuzroko atlikėją. Na, bet ji išties verta dėmesio.

Kitą kartą Zucchero patraukė mano dėmesį dar po dešimtmečio 2001-aisiais išleidęs smagų hitą „Baila (Sexy Thing)“, kuris gal net labiau žinomas „Baila morena“ pavadinimu. Mūsų radijo stočių šis atlikėjas nėra dažnai grojamas, bet nuo šio kūrinio nepavyko pabėgti ir joms. Taip pat Zucchero nuolat šmėkštelėdavo įvairiuose duetuose su tokiais grandais kaip Luciano Pavarotti, Stingas, Ericas Claptonas, B. B. Kingas, Bryanas Adamsas, Sheryl Crow, Sinead O’Connor, Macy Gray, Bono, Markas Knopfleris ir kitais. Tai turbūt ir visos mano žinios apie šį veikėją. Ne per daugiausiai… Tuo labiau, kad nuo 1983 metų jis išleido trylika studijinių, tris rinktinius albumus bei pardavė 60 milijonų įrašų.

Pirmą kartą Lietuvoje Zucchero apsilankė, berods, 2007 metais. Buvau tame koncerte Pramogų arenoje iš smalsumo, tąkart dainininkas su savo komanda viską padarė labai profesionaliai ir kokybiškai, tad įspūdis pasiliko geras. Nuo tada jis surengė dar kelis vizitus į kitus Lietuvos miestus ir dabar po dešimtmečio grįžo į Vilnių. Kaip tik šiuo metu ruošiuosi kelionei į Romą, tad dalinai dėl gerų prisiminimų iš ankstesnio koncerto, dalinai dėl pasiruošimo kelionei į Italiją apsilankyti Zucchero koncerte penktadienį vakare pasirodė visai įdomi perspektyva.

Zucchero koncertas Vilniuje

Viena didžiausių Italijos popmuzikos žvaigždžių Adelmo Fornaciari (žinomas sceniniu slapyvardžiu Zucchero Fornaciari arba tiesiog Zucchero), ko gero, yra vienas geriausių dalykų nutikusių Italijos popmuzikai. Jis yra vienas tų, kurie išvadavo savo šalį nuo ją persekiojusio itališko disco stereotipų. Pati Zucchero muzika (atsargiai, pseudonimas gali suklaidinti) nėra saldi. Sakyčiau, jis yra visiškai kitoje skalės pusėje, jei lygintume su kartais ant koktumo ribos balansuojančiu saldžiabalsiu Erosu Ramazzotti.

Prikimęs Zucchero tembras kai kuriose dainose žaviai primena amžinatilsį Joe Cockerį, o kai jis pradeda ore mosikuoti rankomis, jau ne tik ausys girdi, bet ir akys mato, jog senas, geras, pliktelėjęs Joe turbūt reinkarnavosi į šį skrybėlėtą italą. Lyginant su lietuvių atlikėjais Zucchero Italijoje būtų kažkas tarp Gyčio Paškevičiaus ir Andriaus Mamontovo.

Pasitiesęs kilimuką po kojomis savo koncertą Zucchero pradėjo dainomis iš naujojo albumo „Black Cat“ (ši frazė yra pirmieji žodžiai albume, beje, nereiškiantys to, ką juoda katė reiškia pas mus, kaip tik turėta omenyje, kad tai geras ženklas). Nors dažnai pagyvenusių atlikėjų naujos dainos būna mažai įdomios, bet šiuo atveju kūriniai maloniai nustebino, ne tik skaniai susiklausė, bet kad ir kaip keistai beskambėtų net privertė nusipirkti naująjį albumą.

Pasikabinęs užuolaidą su didele širdimi Zucchero publiką užbūrė skambiomis, išbaigtomis dainomis, kokybišku garsu ir skoningomis šviesomis. Kartais atrodė, kad jis visą koncertą dainuoja tą pačią dainą, bet tai tik liudija, kad dainininkas yra atradęs savo skambesį. Dauguma kūrinių jis atlieka italų kalba, juose kartas nuo karto įterpdamas angliškų eilučių. Ir vos kelios dainos yra angliškos. Kaip sako pats Zucchero, jo kūrinius labai sunku išversti į anglų (nebent jie iškart gimsta angliškai), nes jų tekstai kilo iš gatvės kalbos.

Zucchero koncertas Vilniuje

Į koncertą „Compensoje“ susirinko apie pustrečio tūkstančio žmonių. Planuota, kad šis koncertas turėjo įvykti rugsėjo 9 dieną, bet buvo šešiomis dienomis pavėlintas, nes dainininkas nutarė į turą įterpti koncertus Tartu, Odesoje ir Kijeve. Vilniaus koncertas buvo paskutinis prieš šešių iš eilės koncertų seriją Veronoje, po kurios Zucchero persikels į Lotynų Ameriką, kur ir baigs savo „Black Cat World Tour“ gastroles per 2016-2017 metus sugrojęs daugiau kaip 130 koncertų keturiuose žemynuose.

Panašu, kad Zucchero yra tiesiog įsimylėjęs Veronos areną, 15 tūkstančių talpinantį romėnų amfiteatrą, kuris pastatytas dar 30 metais po Kristaus. Pernai rugsėjį vos tik išleidęs albumą „Black Cat“ jis ten surengė 11 iš eilės koncertų, šių metų pavasarį pridėjo dar penkis, o po šio mėnesio koncertų serijos iš viso šiame ture ten sugros — teisingai! – 22 koncertus.

Na, bet grįžkime į Vilnių… Įsitaisęs patogiai tarp smuikininkės ir gitaristės Zucchero užtikrintai keliavo savo setlistu. Skambant „Vedo nero“ (vyrams siūlau susirasti ir pažiūrėti šios dainos vaizdo klipą), kaip tik vieną dainą prieš „Baila morena“, dainininkas pakėlė visą publiką ant kojų ir pašokdino per abi šias dainas. Vėliau apsiraminimui sugrojo balades „Iruben me“ ir nuostabią „Il volo“. Atskiro paminėjimo vertas Zucchero lydinčios grupės solo pasirodymas koncerto pabaigoje, kai jie atliko Mileso Daviso išpopuliarintą Eddie Harriso „Freedom Jazz Dance“ ir iškart po jo sekusį Avicii „Wake Me Up“ „koverį“.

Jautrus momentas – didžiojo italų tenoro Luciano Pavarotti pagerbimas koncertui einant į pabaigą. Tai buvo vienintelis kartas, kai koncerte įsijungė ekranas, dainą „Miserere“ Zucchero atliko duetu su Luciano, kuris dainavo iš projekcijos ekrane. Tapo akivaizdu, kad pasaulyje taip ir neatsirado, kas pakeistų prieš dešimt metų šį pasaulį palikusį operos grandą.

Zucchero koncertas Vilniuje

Pagrindinės programos dalies pabaigoje Zucchero atliko vienus didžiausių savo hitų „Diamante“, „Diavolo in me“, bisui pasilikdamas Black dainos „Wonderfull Life“ „koverį“ ir savo didžiausią hitą „Senza una donna (Without a Woman)“. Koncertas baigėsi švente – publika vėl stovėjo, kas entuziastingai dainavo kartu, kas plojo, kas šoko lėtą. „Grazie, Vilnius, ačiū!“, – tarė Zucchero į viršų iškėlęs gautas rožes ir be didelių ceremonijų nulipo nuo scenos. Kad publikai nekiltų mintis prašyti dar vieno biso, po sekundės salėje užsidegė šviesos ir suskambo foninė muzika.

Nors nepriskirčiau savęs prie Zucchero klausytojų, patiko ir koncertas, ir buvo įdomu rašant šią apžvalgą pasidomėti jo kūryba plačiau. Zucchero tikrai pelnė mano pagarbą, norėtųsi, kad daugiau atlikėjų sentų taip gražiai ir brandžiai, išlaikydami kokybės kartelę kaip tai daro jis. Ir būtų labai įdomu šį dainininką pamatyti koncertuojant namų aplinkoje, kad ir toje pačioje Veronoje. O pabaigai, klausimas – ką labiausiai tinka gerti po Zucchero koncerto? Atsakymų variantai: a) alų, b) šampaną, c) tequilą boom boom? Teisingas atsakymas yra žemiau.

A. Mamontovas pristato naują albumą ir skelbia dar vieną žiemos koncertą

2017-08-10Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

A. Mamontovas

Iki kultinės Lietuvos muzikos pasaulio figūros, Andriaus Mamontovo penkiasdešimtmečio liko mažiau nei pora savaičių. Tačiau būtent šianden muzikantas paskelbė dvi geras žinias: dėl praktiškai išpirktų bilietų į jo gruodžio 17 d. koncertą Siemens Arenoje skelbiamas papildomas „AM50” pasirodymas Kaune. Koncertas Kauno „Žalgirio” arenoje įvyks gruodžio 20 d. Bilietais į šį renginį „Tiketa” jau pradėjo prekiauti, todėl paskubėkite tie, kurie nori pirmieji įsigyti geriausias vietas.

Antra geroji žinia trinktelėjo it perkūnas iš giedro dangaus: grupės „Foje” lyderis išleidžia naują albumą. Tiesa, ne tokį, kokį visi esame įpratę girdėti, o elektroninį. Kurtą net penkerius metus.

Pranešime teigiama, kad A. Mamontovas visą gyvenimą žavėjosi tokiais atlikėjais kaip Isao Tomita, Vangelis ir Jean- Michel Jarre, todėl įrašinėti elektroninę muziką ir būti „žmogumi – orkestru” – sena jo svajonė. Albumas, kuris vadinasi „Memories Of Something That Never Happened“, buvo kuriamas ir tobulinamas 5 metus ir tik dabar yra atiduodamas klausytojų teismui. Pasak muzikanto, šis įrašas – tarsi muzika nenufilmuotam filmui ar nepastatytam spektakliui. Tai – savotiškas pabėgimas nuo tradicinio Andriaus Mamontovo.

Beje, naują albumą gali įsigyti ne visi. Jį atlikėjas dovanoja tiems, kurie įsigijo bilietus į jo koncertus Vilniuje arba Kaune. Norintys gauti dovanų naujausią A. Mamontovo įrašą turėtų apsilankyti interneto svetainėje www.andriusfoje.lt ir tuščiame laukelyje suvesti aštuonženklį turimo bilieto numerį.

Vieno populiariausių Lietuvos atlikėjo Andriaus Mamontovo muzikinė karjera prasidėjo prieš 33 metus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Čia jis drauge su bendraminčiais sukūrė grupę „Sunki muzika“, kuri neilgai trukus buvo pervadinta į „Foje“. Per 14 savo gyvavimo metų kultinis šalies kolektyvas išleido 9 studijinius, 3 koncertinius ir kelis geriausių dainų albumus. „Foje” laimėjo visus įmanomus to meto muzikinius apdovanojimus. Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 200 000 šios grupės albumų kopijų – tai yra vienas geriausių visų laikų rezultatų Lietuvoje.

Dar grodamas grupėje „Foje”, Andrius Mamontovas pradėjo ir savo solinę karjerą. Pirmas jo solinis debiutas – 1995 metais išleistas albumas „Pabėgimas” – iki šiol vadinamas vienu geriausių albumu nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau kaip 30 metų aktyviai muzikinėje veikloje dalyvaujančio atlikėjo diskografijoje – 13 studijinių solinių albumų ir dar 21 muzikinis apdovanojimas.

Į Lietuvą atvyksta alt-J

2017-08-02Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

alt-J

Atėjo akimirka, kuomet paskelbiamas dar vienas didelis Lietuvoje koncertuosiantis vardas. Į mūsų šalį atvyksta britų grupė „alt-J„.

Prieš dešimtmetį susikūrusi kompanija savo koncertą sostinės „Compensa” koncertų salėje surengs Vasario 6 dieną.

Mūsų šalyje „alt-J” pristatys šiemet išleistą savo trečiąjį albumą „Relaxer”.

manoMUZIKA primena, kad šiuo metu ypatingai populiarus britų kolektyvas „alt-J” savo apdovanojimų krepšyje turi ne tik krūvą prizų, bet ir „Mercury” apdovanojimo statulėlę. Šis prizas Lydso vyrukams atiteko už debiutinę 2012-ųjų plokštelę „An Awesome Wax”.

Bilietų į grupės koncertą ieškokite ČIA.

Specialų prieš kelerius metus su grupe darytą manoMUZIKOS interviu skaitykite ČIA.

Grupę Foals Lietuvoje apšildys Ba.

2017-07-20Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

ba. (nuotr. G. Bartuškos)

Vieną laukiamiausių šios vasaros koncertų – „Foals“” pasirodymą Lietuvoje pradės vienas įdomiausių šalies roko scenos kolektyvų – grupė ba. Šiandien paskelbta, kad būtent Beno Aleksandravičiaus kolektyvas apšildys hito „Spanish Sahara” atlikėjus.

Neseniai naują savo dainą „Pati kalta” pristačiusi šalies roko grupė ant kalnų parko scenos lips liepos 31 d. vakare.

Taigi, paskutinę antrojo vasaros mėnesio dieną sostinėje karaliaus rokas.

Bilietų į „Foals” koncertą ieškokite ČIA.

RY X koncertas Vilniuje: kai bjaurų orą su kaupu kompensuoja muzika

2017-07-05Liudas ZakarevičiusmanoISTORIJA

Ry X (nuotr. Rytis Šeškaitis)

Galimybė sulaukti „Ry X” Lietuvoje dar prieš metus atrodė lygi galimybei liepos vidury sulaukti sniego. Tačiau kaip rudenį primenanti liepa pastarosios opcijos neleidžia išbraukti iš galimybių sąrašo, taip ir Australijos lyriko koncertas sostinėje tapo realybe.

Sutikime, organizatoriams korta stipriai nepaėjo. „Ry X” koncertas – prieš pat liepos 6-ąją, antradienį, beprasidedančio atostogų piko metu. Nedžiugino ir orų programėlių parodymai, kurias, ketinantys eiti į koncertą, tikrinosi kone kas valandą. Ir nors kažkas pasakė, kad viltis miršta paskutinė, prieš pat 20 valandą sostinės senamiestyje prapliupęs lietus net ir tą paskutiniąją numarino jai nekertant nė finišo tiesiosios.

Atrodė, kad aplinkybės susidėliojo taip klaikiai, kad blogiau nė būti negali. Tačiau… Tačiau nėra padėties be išeities, o tada, kai išeitį vainikuoja muzika iš didžiosios raidės, visas nepaėjusias kortas nukala tikrasis idėjinis royal flushas.

Ry Cummingas (toks tikrasis projekto lyderio vardas) Lietuvoje viešėjo pirmą kartą. Tai jis nuo scenos kartojo ne sykį. Ne kartą jis kalbėjo ir apie tai, kad prieš jo akis – nuostabi žmonių minia. Ir tai džiugino ne tik jį patį, bet ir visai nemažai (spėju, kad jų buvo nepilnas tūkstantis) Vilniaus senamiestyje susirinkusių žmonių.

Yellow smoke with RY X @ryxhart #ryx #ryxmusic #gig #live #electro #livemusic #lithuania #vilnius

A post shared by Liudas Zakarevicius (@liudas_z) on Jul 4, 2017 at 11:46am PDT

Šis pasirodymas nebuvo tas, apie kurį dar tūkstantmečius kalbės ateities kartos (į tokius šiandieniniai indie atlikėjai, ko gero, tiesiog nepretenduoja). Tačiau man patiko. Patiko ramybė, lyrika ir intimumas. Patiko muzika ir jos pateikimas. Patiko tai, kad nebuvo pompastikos, pseudoužvedinėjimų, neskoningų blizgučių ir fantasmagoriškų reikalų. Patiko, kad už viską kalbėjo muzika. Patiko muzikos pateikimas. Patiko tai, kaip skambėjo itin jautrios boniveriškos akustinės baladės ir kaip jos vystėsi ir brendo iki elektroninių jamesblake’iškų kulminacijų. Apskritai, stovėdamas po vasariškai rudenišku lietumi ir mėgaudamasis švelniais australo muzikos garsais, liepos 4-osios vakarą išgirdau ne tik „Bon Iver” ar James Blake. Girdėjau ir „The XX”, ir norvegą Thomą Dybdahlą, ir greit į Lietuvą sugrįšiantį SOHN ir dar ne vieno atlikėjo, šiuo metu žavinčio pasaulio melomanus, prieskonį.

Patiko man ir pats muzikos trapumas bei jos garsas istorinių sienų apsuptame piano.lt kiemelyje. Netgi lietus patiko, nes apniukęs sostinės dangus ir mįslinga pernai albumą „Dawn” išleidusio Ry muzika sukūrė kažkokią pasakišką aplinką, kurioje net ir kiekvienas atsikvėpimas, atrodė, galėjo sugniuždyti tą trapų muzikos žavesį.

Ry X koncertas (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Taip, galėjo nelyti ir būti šilčiau (bet prisiminus ir palyginus šiandieną su pernai vykusiu Damien Rice pasirodymu Botanikos sode, šįkart turėjome kone tropikus). Taip, užknisa, kai prieš tave stovintis jaunuolis vieną po kito peša žalią „kentą” (tai nepatiko ne tik man, bet ir kitiems nerūkantiesiems). Taip, šiai muzikai mirk gyvenk reikia nakties, todėl norėjosi, kad greičiau sutemtų ir skambant „Howling” ir kitoms australo baladėms lietingą dangų pakeistų žvaigždėta, šilta ir giedra rugpjūčio naktis. Tačiau visi tie „taip, galėjo nebūti” ir „galėjo būti kitaip” nublanksta prieš tai, kas buvo. O buvo gražu, šilta (žinoma vertinant ne termometro stulpelio matais), jauku, muzikalu ir gilu.

Todėl graužkitės tie, kurie pasidavė dvejonėms ir neatėjo pamatyti ir išgirsti švelnių profesionalaus surferio garsų. Netekote nuostabių muzikinių akimirkų, kurių išgyvenimas turi milžinišką galią.

„RY X” pakylėjo, paskandino kažkokioje gražioje, bet labai gilioje muzikinės transcendencijos hipnozėje, apžavėjo, išnešė toli toli ir… išvažiavo.

Tai buvo vienas iš TŲ koncertų, kurių šiltą emociją ilgai norėtųsi laikyti savyje ir nepaleisti.

Į Lietuvą atvyksta Depeche Mode

2017-07-03Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Koncerto organizatorių nuotr.

2018-ųjų pradžioje, Lietuvai pasitinkant savo šimtmetį, mūsų šalyje koncertą surengs viena populiariausių visų laikų grupių – britų kolektyvas „Depeche Mode„. Dave’o Gahano kolektyvas sostinės „Siemens arenoje” pasirodys vasario 22 dieną.

Į Lietuvą Depešai sugrįžta po 5 metų pertraukos. 1980-aisiais metais susikūrusi grupė paskutinį pasirodymą Lietuvoje surengė 2013-aisiais.

Vasario mėnesį Anglijos trijulė Vilniuje pristatys savo naujausią albumą „Spirit”.

Bilietų į „Depeche Mode” koncertą ieškokite jau šį ketvirtadienį (liepos 6 d.)

Pamatykite pilną grupės Bon Iver pasirodymą festivalyje Primavera Sound

2017-06-20Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Dar sausio pradžioje atšaukusi savo koncertinį turą Europoje ir sudaužiusi šimtus tūkstančių Senojo žemyno gerbėjų širdžių, grupė „Bon Iver” pagaliau sugrįžo į demokratijos lopšį. Daugiau kaip prieš savaitę Justino Vernono kompanija Portugalijoje vykusiame festivalyje „Primavera Sound” surengė savo pasirodymą.

Koncerto metu kultinis Viskonsino kolektyvas atliko 17 dainų. Čia buvo sugroti ne tik paskutinio albumo „22, A Million” kūriniai, bet ir senos visiems pažįstamos „Bon Iver” dainos (tokios kaip „Holocene”, „Calgary”, ar „Skinny Love”).

Beje, vieno žymiausių ir gražiausių grupės kūrinių – dainos „For Emma” pasigedo ne tik manoMUZIKOS autoriai, bet ir ištikimiausi grupės gerbėjai.

Visą koncertą žiūrėkite viršuje.

LRT Opus pristato: valanda su grupe The Station

2017-06-02Liudas ZakarevičiusmanoVIDEO

„LRT Opus Ore” gyvų pasirodymų ciklas ir toliau dalinasi mūsų šalies grupių koncertais. Šįkart studijoje apsilankė neseniai Lietuvoje debiutavusi roko grupė „The Station„.

Beveik valandą trunkančiame Mykolo Katkaus kolektyvo koncerte – 11 dainų, daug šviesos efektų ir ausiai malonūs garsai.

Trakų pilies kieme koncertą surengs Jessie Ware

2017-05-31Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Jessie Ware (organizatorių nuotr)

Nuostabaus balso savininkė ir svajingų baladžių kūrėja Jessie Ware atvyksta į Lietuvą. Šįkart ji savo pasirodymą surengs ne kokiame nors vasaros festivalyje, bet išskirtinėje vietoje – Trakų pilies kieme.

Kurį laiką nekoncertavusi atlikėja mūsų šalies muzikos mylėtojams pasirodys liepos 30 dieną.

Pirmųjų bilietų į hito „Say You Love” me kūrėjos koncertą galėsite ieškoti jau ateinantį pirmadienį (birželio 5 d.) visose bilietai.lt kasose.

Londone gimusi ir užaugusi atlikėja iki šiol yra išleidusi du albumus – 2012-aisiais paisrodžiusią plokštelę „Devotion” ir po dviejų metų pasirodžiusį įrašą „Tough Love”. Išgarsėjusi daina „Wildest Moments” ši nuostabaus balso savininkė romantikų meilę pelnė ir tokiais kūriniais kaip „Running”, „Sweet Love”, „Tough Love” ir kitais.

Lietuvoje vėl koncertuos Benjamin Clementine

2017-05-29Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Benjamin Clementine (foto. Micky Clement)

Benjamin Clementine (nuotr. Micky Clement)

„Liūdesio dainius”, „svajotojas”, „sentimentalusis lyrikas” – tai tik keli iš daugelio epitetų, klijuojamų „Mercury” statulėlės savininkui Benjaminui Clementine’ui. Daugiau kaip prieš metus surengęs nuostabų koncertą Vilniuje, albumo „At Least For Now” kūrėjas sugrįžta į mūsų šalį. Londone gimęs, tačiau Paryžiuje pradėjęs savo didįjį muzikinį kelią, B. Clementine’as koncertą sostinėje surengs lapkričio 15 dieną. Tai bus vienintelis jo koncertas Baltijos šalyse.

Daugiau detalių apie patį pasirodymą paaiškės jau netrukus. Kol kas aišku tai, kad hito „London” kūrėjas Lietuvoje koncertuos kartu su pilna grupe ir pritariančiaisiais vokalistais. Pirmojo jo koncerto mūsų šalyje metu ant scenos jam pritarė 5 styginiais instrumentais grojantys muzikantai. Taigi, šįkart B. Clementine’o pasirodymas bus dar didesnis ir įspūdingesnis.

Aišku ir tai, kad atlikėjas dar šiemet turėtų išleisti savo naują albumą, todėl tikėtina, kad koncerte Lietuvoje melomanai turės galimybę išgirsti ne tik pamėgtas ir mintinai išmoktas pirmojo įrašo dainas, bet ir kūrinius iš naujos plokštelės.

Praėjusių metų gegužės mėnesį vykusio Benjamino Clementine’o koncerto recenziją skaitykite ČIA

Pirmoji muzikinė meilė – žaislinis pianinas

Muzikantas, kurio tikrasis vardas – Benjamin Sainte-Clementine, užaugo 5 vaikų šeimoje Šiaurės Londone. Būsimas talentas augo drauge su močiute, kuriai mirus persikėlė gyventi pas tikruosius tėvus. Beje, būtent Močiutę muzikantas įvardija savo didžiausiu gyvenimo autoritetu.

„Mano didžiausias autoritetas – močiutė. Ji buvo katalikė, anapilin iškeliavusi tada, kai sulaukiau 12 metų. Močiutė buvo vienintelis mano gyvenimo žmogus, tuo metu įrodęs, kad meilė iš tiesų egzistuoja. Kartu ji buvo ir mano kelrodis tais sunkiausiais metais – kai išėjęs iš namų apsigyvenau Kamdeno gatvėse, kai laimės ieškojau Paryžiaus užkampiuose. Visą tą laiką galvojau, kad močiutė yra šalia. Ir ši mintis, klaidžiojant gatvėmis, man leido išlikti gyvam, turėti viltį, nesustoti ir tikėti gyvenimu”, – interviu manoMUZIKAI prieš metus sakė B. Clementine’as.

Mokykloje nuolat kęsdavęs patyčias jaunasis Benjaminas iškart pajuto meilę literatūrai, todėl augdamas kur kas daugiau laiko leido bibliotekoje nei pamokose. Kai jam suėjo 11 metų, vyresnis atlikėjo brolis Josephas namo parvežė pianiną. Broliui supratus, kad jo meilė pianinui ima gęsti, instrumentą „prisijaukinti“ nusprendė Benjaminas, kuris jau buvo pamilęs klasikinę muziką.

„Mokykloje pamačiau merginą, turėjusią žaislinį pianiną. Paklausiau jos, ar galiu pagroti. Deja, ji atsakė neigiamai. Taigi, palaukiau, kol ji išeis pietauti ir išsinešiau vaikišką instrumentą namo. Grojau juo, klausiausi tų stebuklingų garsų ir dėl nepaaiškinamos priežasties juos įsimylėjau. Po pykčio su tėvais aš, žinoma, kitą dieną jį grąžinau klasiokei. Tačiau net ir dabar galiu pasakyti, jog ši akimirka buvo viena maloniausių ir įsimintiniausių mano gyvenime“, – apie savo pirmą sąlytį su muzika viename interviu po daugelio metų pasakojo Benjaminas Clementine’as

Mėgautis muzikos malonumais jaunasis Clementine’as galėjo penkerius metus. Kai atlikėjui sukako 16, išsiskyrė jo tėvai, o mokykloje prasidėjo problemos. Netrukus, už prastus pasiekimus ir neišlaikytus egzaminus jis buvo išmestas iš mokymo įstaigos, o po pykčių su tėvais turėjo palikti ir namus. Finansinių ir psichologinių problemų kamuojamas Benjaminas tapo benamiu ir persikraustė į Londono rajoną Camden Town, kurio gatvėse praleido beveik 3 metus.

Benamio duona Paryžiuje ir netikėta sėkmė

Kamuojamas depresijos ir ieškodamas muzikinės saviraiškos Benjamine’as Clementine’as nusprendė palikti gimtąją Angliją ir autostopu nukeliavo į Paryžių. Svajonių ir romantikos mieste atlikėjas ir toliau tenkinosi benamio dalia – rytais kurdavo ir šlaistėsi gatvėmis, vakarais – grodavo vietinės reikšmės baruose, kurių viename trumpam netgi buvo įsidarbinęs indų plovėju. Viskas pasikeitė tada, kai jaunasis britas, susitaupęs pinigų, nusipirko sulūžusią gitarą ir pigius klavišinius. Nuo šios akimirkos jo gyvenimas tapo gerokai prasmingesnis. Trejus metus kūręs muziką apie savo gyvenimą, Prancūzijos sostinės menininkus ir muzikantus, B. Clementine’as tapo neatskiriama ir itin mylima Paryžiaus gatvės muzikine figūra. Po ketverių metų gyvenimo Paryžiaus gatvėsę vieno pasirodymo jose metu atlikėją pastebėjo muzikos agentas, pasiūlęs susitikti ir pasikalbėti apie bendradarbiavimo galimybes. Šis įvykis tapo proveržiu tarptautinėje liūdesio dainiaus karjeroje. 2012-aisias, B. Clementine pasirodymo Kanų festivalyje metu jo muzika susižavėjo vienas verslo magnatas, kuris specialiai įkūrė įrašų kompaniją „Behind“, kad Benjaminas galėtų čia įrašinėti savo muziką. Netrukus muzikantas susilaukė išskirtinio Prancūzijos žiniasklaidos dėmesio, kuri jį pakrikštyjo „Anglu, apsireiškusiu frankofonijos festivalyje“.

Prieš metus manoMUZIKOS kalbintas B. Clementine’as prisipažino, kad jo gyvenime nebuvo nė akimirkos, kuomet jis būtų svarstęs apie tai, kad reikia rinktis muzikai alternatyvų kelią.

„Nuo tos akimirkos, kai supratau, kad noriu kurti muziką, nė karto nepasidaviau. Mano muzika gimsta iš meilės. Niekada negalvojau apie karjerą. Muzika man – visai kaip santykiai su mylimu žmogumi. Įsimylėjęs tiesiog negalvojau apie pasekmes. Pasidaviau meilei ir plaukiau ten, kur ji mane nešė”, – manoMUZIKAI sakė atlikėjas.

Muzikanto žvaigždė spindėjo vis ryškiau, o muzikos organizatorių poreikis jį prisikviesti į sceną vis labiau augo. Neprognozuojami ir išskirtiniai jo pasirodymai, mistika, gaubianti jo koncertus B. Clementine pavertė išskirtine muzikos ir meno pasaulio figūra. Tiesa, pats atlikėjas dažnai savo elgesiu priversdavo aikčioti ne tik renginio žiūrovus, bet ir organizatorius. Štai 2013 metais, britas neatvyko koncertuoti į North Sea Jazz festivalį Olandijoje, nes Roterdame buvo išmestas iš traukinio todėl, kad neturėjo bilieto. Tąkart muzikantas teigė, jog bilieto negalėjo nusipirkti todėl, kad agentui nesumokėjus honoraro, jis tiesiog neturėjo pinigų. Tiesa, Clementine’as visais įmanomais būdais bandė pasiekti festivalį – ėjo pėsčiomis, stabdė pakeleivingus automobilius (nors niekas nestojo) ir festivalyje atsidūrė po dešimties valandų. Negana to, tikslą pasiekė kruvinomis kojomis, mat tada, kai nusprendė renginio vietą pasiekti pėsčiomis – avėjo tik šlepetes, kuriasdėl patogumo nusiavė ir ėjo basas. Nepaisant „nesėkmės“ pirmą kartą, po 2 metų britas ir vėl buvo pakviestas koncertuoti šiame festivalyje.

Ir tai nėra vienintelis „keistas“ muzikanto poelgis. Užpernai, koncerto metu, Clementine’as įsipjovė pirštą. Žaizda buvo atvira ir stipriai kraujavo, tačiau muzikantas tesė koncertą tol, kol kažkas iš publikos ant scenos numetė tvarstį. Vėliau, kalbėdamas su žiniasklaida, muzikantas teigė, kad dėl muzikos jis gali numirti, todėl jokios pašalinės aplinkybės jam nėra įdomios.

Multiinstrumentalistas, ypatingai šilto, specifinio ir netgi liūdno balso savininkas teigia, kad jam įtaką padarė įvairaus žanro muzikos kūrėjai – nuo kompozitorių Claude Debussy ar Frédéric Chopin iki tokių atlikėjų kaip Serge Gainsbourg, Aretha Franklin ar Luciano Pavarotti. Beje, pernai viename interviu paprašytas įvardyti savo muzikinius herojus, Benjaminas Clementine’as paminėjo Niną Simone, Nicką Cave‘ą Tomą Waitsą.

Didžiausias gyvenimo tikslas – kovoti už tiesą

Prieš metus kalbintas atlikėjas prisipažino, kad savo kūrybos gerbėjams ruošia ne tik antrą albumą, bet ir ketina pristatyti savo poezijos knygą. Muzikanto pomėgis literatūrai, poezijai ir filosofijai juntamas kone kiekviename jo pasisakyme. Štai ir kalbėdamas su manoMUZIKA, paklaustas apie svarbiausias ir prasmingiausias gyvenimo kovas, jis prisipažino, kad nėra nieko svarbiau nei kovoti už tiesą.

„Nėra nieko prasmingiau nei kovoti už tiesą, kuria tikime. Jeigu nustotume kovoti – tai būtų gėrio pabaiga. Tačiau labai svarbu, kad ši kova nebūtų padrika. Turime kovoti išmintingai, pagarbiai ir su didele meile. Ši kova – tai mūšis už ateitį. Už tokią ateitį, kokią mes norime matyti; už ateitį, kurioje gyvens mūsų vaikai, anūkai ir jų vaikai. Ši kova privalo būti sąžininga, todėl, kad kovojame ne tik už save, bet ir už visus.

Tokia kova niekada nesibaigia. Ji vyksta nuolat. Netikiu absoliučia taika, tačiau tikiu keliu jos link. Todėl šiuo keliu turime eiti ir stengtis niekada nepaklysti. Taip, labai tikėtina, kad taip niekada ir nepasieksime galutinės stotelės, ant kurios užrašyta „TAIKA“. Tačiau žinau, kad ta stotelė yra mūsų siekiamybė. Todėl kelias jos link yra pats svarbiausias”, – manoMUZIKAI sakė B. Clementine’as.

Visą išskirtinį manoMUZIKOS interviu su B. Clementine’u skaitykite ČIA.

Video akimirkos iš G&G Sindikato koncerto Siemens arenoje

2017-05-11Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Kiek daugiau nei prieš mėnesį manoMUZIKA dalijosi įspūdžiais iš hip hopo grupės „G&G Sindikatas” koncerto Vilniaus „Siemens” arenos. Tačiau, kaip senolių išmintis byloja, geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti. Todėl labai džiaugiamės, jog kolektyvas pasidalijo kelių minučių trukmės pasirodymo vaizdo klipu.

Balandžio pirmąją įvykes vilniečių pasirodymas „Tiems, kurie nieko nebijo” tęsėsi daugiau kaip dvi valandas. Čia – geriausios jo akimirkos.

manoMUZIKOS parašytą šio koncerto apžvalgą galite rasti ČIA.

Festivalyje Galapagai koncertuos projektas UNKLE

2017-05-03Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

Skelbdami šių metų festivalio „Galapagai 2017” vardus organizatoriai jau pranešė, kad čia koncertuos Charli XCX, DJ Netski, Tommy Cash ir kiti. Šiandien paaiškėjo, kad prie viso būrio žinomų muzikantų prisijungia ir britų grupė „UNKLE„.

Didžiosios Britanijos didžėjus James Lavelle ir jo puikiai žinomas elektroninės muzikos projektas „UNKLE“ taps pagrindine festivalio antrojo vakaro žvaigžde.

Beje, dar balandžio pradžioje manoMUZIKA pranešė, kad „UNKLE“ pagaliau išleidžia naują albumą. Plokštelė, kuri vadinsis „The Road, Pt.1“, muzikos parduotuves pasieks birželio 23 dieną. Tai bus jau šeštasis grupės albumas, dienos šviesą išvysiantis praėjus 7 metams po paskutinio studijinio grupės darbo pasirodymo. Taigi, didelė tikimybė, kad „Galapaguose” turėsime išskirtinę progą pasimėgauti naujausia „UNKLE” kūryba.

Projektą „UNKLE“ 1994 metais James Lavelle įkūrė kartu su mokyklos draugu Timu Goldsworthy. Kolektyvas iš pradžių grojo trip hop muziką, vėliau muzikos stilius ir kryptis ne kartą keitėsi. Vienu metu į grupės sudėtį buvo įtrauktas dj Shadow, o per visą gyvavimo laiką projektas bendradarbiavo ir kūrė remiksus tokiems muzikos pasaulyje žinomiems vardams kaip „The Stone Roses“, „Massive Attack“, „Radiohead“, „The Verve“ ir daugeliui kitų.

„UNKLE” pasirodymas Galapaguose numatytas liepos 29 dieną. Bilietus į festivalį galite įsigyti oficialioje festivalio svetainėje arba „Tiketoje“.

Gegužės 15 d. bilietai brangs.

Į Lietuvą sugrįžta SOHN

2017-04-23Liudas ZakarevičiusmanoNAUJIENA

SOHN

Prieš kelerius metus Vilniuje koncertavęs britas SOHN sugrįžta į Lietuvą. Metų pradžioje savo antrą studijinį albumą išleidęs atlikėjas lapkričio pradžioje menų fabrike „LOFTAS” surengs dar vieną savo pasirodymą.

Šiuo metu Los Andžele gyvenantis atlikėjas, kurio tikrasis vardas yra Christopheris Michaelas Tayloras, sostinėje mūsų šalies publikai pristatys savo studijinį albumą „Rennen”. Antrasis SOHN diskas pasirodė praėjus kiek daugiau nei dviems metams nuo debiutinės plokštelės „Tremors” išleidimo.

Sausio 13 dieną pasirodžiusiam brito albumui gerų žodžių negailėjo nei melomanai, nei muzikos kritikai. „Sunday Times” plokštelę pavadino užburiančiu darbu, o Anglijos muzikos žurnalo „Q” apžvalgininkai jam prilipdė „neįtikėtinai jaudinančio” etiketę.

Kad gerų žodžių negailintys melomanai yra teisūs, įsitikinti nesunku – pakanka išgirsti keturis pirmuosius albumo singlus „Conrad”, „Signal”, „Rennen” ir „Hard Liquor”. Plokštelei reikšmės ir svorio priduoda dar ir faktas, kad „Rennen”, kaip ir pirmąjį SOHN albumą „Tremors”, išleido leidybinė kompanija „4AD„, po savo sparnu priglaudusi tokias grupes kaip „Bon Iver”, „The National” ar „Daughter”.

Tie, kurie matė „SOHN” prieš porą metų Vilniuje, žino kokios muzikinės ekstazės galima laukti iš jo pasirodymo. Na o tie, kurie nebuvo – turės dar vieną išskirtinę progą patirti tai, ko nepatirs jokiame kitame koncerte.

„SOHN” lapkritį koncertuos Vilniuje ir tai yra nuostabi žinia, priverčianti be baimės laukti rudens.

Informacija apie bilietus – jau netrukus.