Live

FINK: niekada negalėsiu ir nenorėsiu rašyti pop hitų

Kai sužinojau, kad „Fink” atkeliauja į Varšuvą, iškart supratau, kad šaltas ruduo taps nebe tokiu šaltu, o artėjanti žiema nebekels tokio didelio nerimo. Žinia apie tai, kad turėsiu progos dar kartą scenoje išvysti vieną mylimiausių savo grupių šildė kur kas geriau nei armėniškas konjakas, Mamos megztas šalikas ar šiltos vilnonės kojinės. Muzika, kuri nuginkluoja net ir pačius didžiausius šalčius, lapkričio pabaigoje ir vėl išėjo į priešakines gretas.

„Fink” lyderį Finą Greenalą jau esu kalbinęs. Galbūt tai ir suvaidino svarbiausią vaidmenį tariantis dėl interviu su muzikanto vadybininkais. Šiuo metu itin intensyviai koncertuojantis kolektyvas savo grafiko knygoje laiko interviu randa itin retai. Laimei, patekau į lalimingųjų gretas ir sutartu metu atvykau į Varšuvos koncertų salę „Stodolą”, kurioje, be kita ko, turėjau progos pabūti ir paskutinių grupės repeticijos akordų liudininku (beje, visą koncerto recenziją skaitykite ČIA).

Finas Greenalas (nuotr. manoMUZIKOS)

Penkis studijinius albumus išleidęs ir daugelio muzikos kritikų tamsos genijumi vadinamas Finas nuo praėjusio karto, kuomet jį kalbinau, atrodė visiškai nepasikeitęs – pasakiškai mielas barzdočius paliko tikrai betarpiško ir labai malonaus žmogaus įspūdį. Pokalbio metu rūkęs cigaretes tik iš sukamojo tabako, muzikantas ne tik pasidomėjo kaip laikosi Lietuva, bet ir prisipažino, kad surengti koncertą Baltijos šalyse yra sena neįgyvendinta jo svajonė.

Tačiau dabar ne apie tai… Šįkart į kaimyninę šalį „Fink” sugrįžo norėdami pristatyti savo šiemet išleistą gyvo garso albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”. Nuostabus įrašas, kuriame be muzikinių šedevrų grupės gerbėjai gali rasti ir išskirtinių, dar niekur nepublikuotų kolektyvo  nuotraukų iš „Perfect Darkness” turo, be jokios abejonės, turėtų būti įtrauktas į muzikos aukso fondą. Perklausius visą darbą tikrai nekyla nuostaba dėl ko britai ryžosi dar kartą keliauti po pasaulį.

Tad jeigu tikitės šiame pokalbyje išgirsti subtilių detalių apie Fino požiūrį į gyvenimą, turėtumėte bandyti tikėtis darkart, mat pirmoji pažintis su juo įvyko kiek daugiau nei prieš metus. Ir įspūdžius apie tai galite pasiskaityti paspaudę ČIA. Tuo tarpu šįkart su Finu kalbėjomės apie muziką ir įvykius, kurie grupę lydėjo pastaraisiais metais. Beje, metais, kurie, mano – žmogaus, itin akylai sekančio kolektyvo kūrybą – nuomone, buvo vieni derlingiausių per visą beveik trylikos metų grupės gyvavimo istoriją…

„Fink” muzikos padangėje yra jau daug metų. Kodėl gyvas jūsų albumas dienos šviesą išvydo tik šiemet? 

Pristatinėdami savo praėjusiais metais išleistą diską „Perfect Darkness“ supratome, kad gyvam įrašui laikas atėjo būtent dabar (šypsosi). Visi mūsų koncertai buvo labai skirtingi, todėl norėjome surinkti pačius geriausius kūrinius, sudėti juos į vientisą albumą ir padovanoti savo gerbėjams.

Kitaip tariant, supratome, kad turime daug gerų dainų (tiek iš disko „Perfect Darkness”, tiek iš ankstesnių albumų), kurias norime sudėti į vieną „gyvą” albumą. Taip gimė „Wheels Turn Beneath My Feet”.

Kaip atrinkote į albumą patekusius kūrinius? Visgi per daugiau nei dešimtmetį esi sukūręs ne vieną dešimtį tokio albumo vertų dainų…

Tiesą sakant mes net nesirinkome. Tai buvo savalaikis mūsų koncertų dainų sąrašas.

Įrašai buvo daromi ne tik didžiosiose Europos sostinėse, bet ir mažesniuose miestuose. Negaliu tiksliai pasakyti,  kodėl albume nėra kūrinių, atliktų Romoje ar Berlyne, tačiau manau, kad tai, ką „Fink” gerbėjai girdi mūsų „gyvame“ įraše ir yra geriausia, kas vyko “Perfect Darkness” turo metu.

Viskas vyko labai paprastai: baigėsi albumo pristatymo turas, grįžome namo, perklausėme viską, ką buvome įrašę ir pradėjome dėlioti albumą…Tai buvo labai panašu į muzikinį sudoku (šypsosi).

Vienas geriausių pasirodymo „Perfect Darkness“ turo metu įvyko „Paradiso” klube Amsterdame. Tačiau puikiai žinojome, kad negalime visos muzikos imti tik iš ten, todėl albume atsirado kūriniai iš Vienos, Paryžiaus ir kitų miestų…

 

Fink koncertas (nuotr. LIVE NATION)

APIE „GYVO GARSO” SVAJONES

 

Kai tave kalbinau praėjusiais metais, klausiau kuris kūrinys iš albumo „Perfect Darkness” tau patiko labiausiai…

Primink, ką aš tada atsakiau?

Sakei, kad kiekvieną dieną įsimyli vis kitą šio albumo dainą.

Sakiau visišką tiesą (kvatoja)

Dabar turiu tą patį klausimą, tik jau susijusį nebe su „Perfect Darkness”, o su „Wheels Turn Beneath My Feet”…

(juokiasi)

Jau seniai neklausiau šito albumo… Bet jeigu turiu atsakyti būtinai, išskirčiau Lijone įrašytą „Warm Shadow”. Šią dainą groti yra velniškai sunku, todėl labai savimi didžiuojamės kai kūrinį pavyksta „įveikti”. Koncerto Lijone metu būtent taip ir atsitiko.

Jei jau prakalbome apie konkrečius kūrinius, noriu tavęs paklausti apie dainą, kurios aranžuotė gyvame albume skamba visiškai kitaip nei 2007 metais išleistame studijiniame diske „Distance And Time”. Tai kompozicija „Trouble’s What You’re In”. Kokiu būdu jūs sugebėjote ją taip pakeisti?

Bet prisipažink, tau patinka, ar ne… ? (juokiasi)

Velniškai…

Man irgi (šypsosi)

Mes perrašėme viską dėl vienos paprastos priežasties – atlikti dainą tokią, kokia yra albume – praktiškai neįmanoma. Todėl gyvam atlikimui sukūrėme naują klavišinių partiją, pakeitėme gitaros akordus. Žinojome, kad „Fink“ gerbėjai nėra abejingi šiai dainai, todėl negalėjome numoti į tai ranka ir palikti ją nuošalyje… Beje, naujosios „Trouble‘s What You‘re Inn“ debiutas įvyko Italijos radijo stotyje „Rai”. Kiek atsimenu, fanams ši versija patiko.

Albume „Wheels Turn Beneath Your Feet” dainos „Sort Of Revolution“ pabaigoje tu prisipažinai, kad  koncertuodamas Paryžiaus klube „Cigar“ įgyvendinai savo seną svajonę. Ar turi dar kokių nors svajonių, kur norėtum surengi „Fink“ pasirodymą?

O tu, kaip matau, mūsų kūrybą išnarstėj iki smulkiausio kaulo (juokiasi).

Jau minėjau, kad „Paradiso” klubas Amsterdame yra nuostabi vieta koncertuoti, todėl ją taip pat įtraukčiau į savo svajonių sąrašą. Na ir žinoma Lietuva (šypsosi). Tikrai norėčiau koncertuoti pas jus.

Kur dar…? (mąsto) Norėčiau surengti „Fink“ pasirodymą Malyje. Tai ypatinga vieta.

 

APIE ATEITĮ, GERESNĘ NEI „PERFECT DARKNESS”

 

Šie metai grupei ypatingi ne tik dėl gyvo albumo įrašo, bet ir dėl stulbinančio koncerto Olandijoje su Karališkuoju šios šalies simfoniniu orkestru. Kaip gimė idėja surengti tokį koncertą?

Tiesą sakant, šio pasirodymo priešistorė labai paprasta. Orkestro vadybininkai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kurią jie atliko be mūsų.

Galiu visai atvirai prisipažinti: šis koncertas mums buvo neįkainojama patirtis, kurią iki šiol saugome labai svarbioje savo širdies vietoje. Gaila, tačiau jį galima atsisiųsti tik turint iPAD’ą. Vienintelis viešojoje erdvėje pasirodęs kūrinys iš šio koncerto yra „Yesterday Was Hard On All Of Us”.

Nežinau, ar kada nors visas įrašas pasieks platesnę auditoriją, tačiau galiu patikinti, kad ten „Fink” skamba visiškai kitaip… Dainos su orkestrinėmis aranžuotėmis mūsų muzikai prideda užburiantį prieskonį. Tikrai manau, kad tie žmonės, kurie myli mūsų muziką, šį koncertinį įrašą tiesiog privalo išgirsti. Ten mes skambame taip, kaip „Fink” neskambėjo niekada iki šiol.

Šis koncertas – tai galimybė, kuri pasitaiko vieną kartą gyvenime. Esu beprotiškai laimingas, kad “Fink” šią galimybę turėjo.

Klausantis tavęs neapleidžia jausmas, kad esate „juodadarbiai”, vienoje vietoje negalintys nusėdėti žmonės. Pastaruosius kelerius metus nuolat keliaujate – pristatinėjote „Perfect Darkness”, dabar važiuojate per pasaulį, savo turą pavadinę „Wheels”. Kas toliau?

Toliau…?(mąsto). Baigsime „Wheels” turą čia, tada grįšime į Indiją ir ten užbaigsime „Perfect Darkness” pristatymą. O tada pagaliau grįšime namo į Angliją. Namuose praleisiu dešimt dienų, po kurių trims mėnesiams važiuosiu į Los Andželą.  Ten ieškosiu įkvėpimo, ilsėsiuosi ir mėgausiuos amžina saule… Ir, žinoma, pradėsiu galvoti apie vasaros festivalius.

O kaip su naujom dainom?

Jau turiu šį tą sukūręs. Ir žinau, kad tai bus kur kas geriau nei „Perfect Darkness”…

Per šį turą daug ko išmokome. Žinome ką reikia tobulinti ir kuo mėgaujasi „Fink“ klausantys žmonės.

Taip pat puikiai žinau, kad tiesiog privalome bent jau trumpam sustoti, atsigręžti į netolimą praeitį, susisteminti tai, ką padarėme per pastaruosius kelerius metus ir… ir tik tada sėsti prie naujo įrašo.

Galbūt vėl bandysi kurti su John Legendu? Visgi su juo praleidai nemažai laiko kurdamas savo didžiausio populiarumo sulaukusį albumą “Sort Of Revolution”?

Nežinau…dirbome prie vienas kito įrašų, tačiau šiandien Johnas labiau orientuojasi į populiariosios muzikos rinką. Tuo tarpu aš visada buvau ir būsiu tas žmogus, kuris ne tik nesugebės, bet ir nenorės rašyti pop hitų.

Jo albume sukūriau du kūrinius – „Green Light” ir „Set Me Free”. Pirmoji daina skambėjo labai lengvai, tuo tarpu antroji buvo pakankamai organiška. „Fink” albume „Sort Of Revolution“ kartu sukūrėme „Move On Me”. Ji taip pat buvo pakankamai lengva, prisotinta gospelio garsų… Johnas sukūrė priedainį mūsų kūriniui „Maker”.

Matydamas visus šiuos faktus dabarties veidrodyje, tieisog negaliu būti tikras dėl ateities. Manau, kad artimiausiu metu mūsų muzikiniai keliai (bent jau trumpam) pasuks skirtingomis kryptimis.

 

Fink koncertas (nuotr. Live Nation)

APIE TOBULĄ MUZIKINĮ SĄSTATĄ

 

Artėja Kalėdos. Ar tavo gerbėjai gali tikėtis kadana nors pamatyti grupę „Fink”, ant scenos traukiančią tokius kūrinius kaip „Have Yourself a Merry Little Christmas”, „White Christmas” ir kitas…?

Niekada! Tai tau kainuotų likimą (juokiasi).

Tavo itin mylimas Sufjan Stevens kažkada irgi sakė „NIEKADA”, tačiau prieš keletą savaičių išleido itin gerai skambantį kalėdiniį albumą, kuriame, be keletos originalių dainų, galima rasti ir ne vienos senos (netgi iki kaulų smegenų įgrysusios) kalėdinės dainos koverį?

Sufjan Stevens muzika – atskira istorijos dalis. Jis – absoliutus genijus. Jo gyvi pasirodymai – neįtikėtini muzikiniai šedevrai. Negaliu pasakyti, kad namuose klausausi daug Sufjan Stevens kūrybos, tačiau pagarba, kurią jaučiame šiam atlikėjui yra didžiulė. Jis dirba atkakliai ir sunkiai. Džiugu, kad toks darbas duoda apčiuopiamų rezultatų.

Žinai, tobulas sąstatas ant scenos man būtų toks: Chilly Gonzales prie pianino, o aplink – „Fink”, Sufjan Stevens ir „Bon Iver“.

Ir pabaigai… Ar galėtum tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją, valgydamas mėlynių blynus (aut. Past. „Sort Of Revolution”, „Perfect Darkness” ir „Blueberry Panckakes” – tai trys skirtinguose „Fink” albumuose esantys grupės kūriniai)?

(mąsto) Ne….visų jų raktai skirtingi. Galiu tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją su keliais ratais („Wheels” – dar viena „Fink” daina – aut.past). Tačiau mėlynių blynus valgyčiau po visko…

J.Viewz: elektroninė pasaka po apniukusiu lapkričio dangumi

J.Viewz koncertas (c) M. Jovaišaitė

Kai per valandą parduodami visi išankstiniai bilietai į renginį, kurio pagrindinėmis žvaigždėmis tampa pirmą kartą Šiaurės ir Rytų Europoje koncertuojantis Bruklino indie kolektyvas, iškyla paprastas klausimas: ar iš tiesų Lietuvą vis dar galime vadinti tolimiausiu muzikos pasaulio užkampiu? Pastaruoju metu atsakyti į šį klausimą tampa ne itin lengva, mat muzikinis lietaus žemės kalendorius nuolat pildomas ne tik populiarių ir radijo stotyse grojamų atlikėjų vardais, bet ir nepriklausomos muzikos mylėtojų grojaraščių lyderiais, kurių pasirodymo savo šalyje net sapnuose neturėdavome teisės sapnuoti.

Būtent tokie atrodė amerikiečiai „J.Viewz“. Kokybiški, idėjiniai, „kabinantys“, tačiau… Lietuvai nepasiekiami. Ir kai žinia apie tai, kad Jonathano Dagano kolektyvas lankysis Lietuvoje, atskriejo į mūsų šalies viešąją erdvę, ko gero, daugelis su nuostaba mintyse pagalvojo: po šimts, situacija čia tikrai gerėja…

Tačiau šįkart palikime globalią lietuvišką muzikos padangę nuošaly. Šiandien žemai lenktis norisi kolektyvui, kuris ne tik privertė kilnotis sausakimšą paskutinį rudens šeštadienį susirinkusią sostinės klubo „Studio 9“ publiką, bet ir sugebėjo paneigti stereotipus, esą mūsų šalies gyventojai, vedini šiaurietiškame „pinkode“ užkoduoto santūrumo, negali pasiduoti muzikinės euforijos ugniai.

Grupės lyderis, dar iki koncerto pradžios visai atvirai prisipažino, kad „J. Viewz“ koncertas Lietuvoje – savotiškas kelias į nežinomybę. „Jau seniai norėjome koncertuoti Lietuvoje, tačiau visiškai neįsivaizduojame nei kokios publikos, nei kokio koncerto galime tikėtis. Jaučiame vis didėjantį jūsų šalies žmonių susidomėjimą mūsų muzika, bet su Lietuviais dar neteko susidurti muzikinėje scenoje“ – su lašeliu jaudulio likus maždaug pusvalandžiui iki grupės koncerto sakė Jonathanas Daganas. Panašu, kad vos tik užlipę ant scenos, ne tik Daganas, bet ir kartu su juo į Lietuvą atvykusi grupės vokalistė Noa Lembersky bei būgnininkas Ofer Levy savo abejones paskandino gilioje praeityje. Koncertui prasidėjus tituline grupę išgarsinusio albumo „Rivers And Homes“ daina, „Studio 9“ susirinkusioje publikoje, regis, abejingų nebeliko. Minia tarsi traukiama magneto yrėsi prie scenos, kur prasidėjus amerikiečių pasirodymui tapo taip ankšta, kad net judėti pasidarė sunku.

Koncerte buvo galima sulaukti ne vieno siurprizo. Jau pačioje jo pradžioje nustebino „J. Viewz“ pasirinkimas iš karto po „Rivers And Homes“ atlikti vieną populiariausių savo kūrinių – t.y. neoficialiu vasaros hitu tituluojamą dainą „Salty Air“. Rankų miškas ir ne viena dešimtis mintinai traukusių kūrinį Lietuvių buvo geriausias įrodymas renginių organizatoriams, kad tokio pobūdžio koncertų, kurių dokumentai daugelio „promoterių“ padedami į „neatsiperkančių“ stalčių, vis dėlto turėtų būti bent jau neeliminuojami iš pasirinkimo sąrašo.

J.Viewz koncertas (c) M. Jovaišaitė

J.Viewz trijulė su multiinstrumentu Jonathanu Daganu, galėjo daryti su minia ką tik nori. Lengvos elektroninės muzikos ištroškusi publika, regis, tą vakarą, būtų galėjusi saule papuošti net ir netikėtai šlapdriba prapliupusį lietuvišką lapkričio dangų.

Po „Salty Air“ publikos ovacijų sulaukė lietuviškas Jonathano „Labas Lithuania“. Trumpai pasisveikinęs su publiką muzikantas nusprendė toliau kaitinti atmosferą ir su grupe atliko kiek senesnį darbą „Seeline Woman“ bei legendinės Michaelo Jacksono dainos „Smooth Criminal“ koverį. Keisčiausia (o kartu ir nuostabiausia) buvo tai, kad atrodė, jog didžioji koncerte susirinkusi muzikos mylėtojų dalis visai neprastai žinojo kol kas dar ne itin gerai pasaulyje žinomos grupės dainas, tad net gerokai stipriai pakeistas „Smooth Criminal“ muzikinis piešinys publikai atrodė pažįstamas ir ji visai sėkmingai dainą niūniavo kartu.

Dar kelis kūrinius pakeitė gyva „J. Viewz“ legenda tapusi daina „Waffles“, kuriai skambant apniko jausmas, kad „Studio 9“ sienos publikos euforijos neatlaikys…Įsijungus stratoskopui, minia „atsidavė“ tokiam šėlsmui, jog rodėsi, kad masinės psichozės apsėsta liaudis tiesiog išprotės. Tačiau grupė puikiai jautė publiką ir jau netrukus energijos užtaisą pakeitė lyriškoji „Oh, Something‘s Quiet“. Pastarąjį kūrinį beveik pusė tūkstančio susirinkusių tą vakarą žmonių kartu su Jonathanu ir Noa traukė mintinai. Beje, grupė, jau pasibaigus koncertui, prisipažino, kad tai buvo viena nuostabiausių koncerto akimirkų. Nei Jonathanas, nei Noa, nei Oferis netikėjo, kad taip užsivedusi Lietuvos publika gali mintinai mokėti „J. Viewz“ dainos žodžius.

Taip, grupės bendravimo su publika nebuvo itin daug. Tačiau, ko gero, to galima buvo ir tikėtis. Gerai muzikai nereikia didelių papildomų intarpų, o „J. Viewz“ žmonės myli būtent dėl užburiančios kolektyvo muzikos.

J.Viewz koncertas (c) M.Jovaišaitė

Meantime“, „Far Too Close“,  „Come Back Down“ ir „About The Sea“ – dar keturi kūriniai, kurie tiesiog iš proto varyte varė Bruklino kolektyvo paklausyti susirinkusią publiką. Susidarė įspūdis, kad žmonės jau iki koncerto buvo ne kartą praklausę praėjusiais metais „Grammy“ nominuotą grupės plokštelę „Rivers And Homes“. Tai – dar vienas geras mūsų publikos brandumo ženklas. Būnant koncerte neapleido jausmas, kad žmonės tikrai neblogai žino „J. Viewz“ muziką ir tai mane, kaip nuosekliai ir stipriai muzika besidomintį žmogų, tikrai neprastai nudžiugino.

Koncertą kolektyvas užbaigė keliais dar negirdėtais remiksais, kurių paskutinis buvo dainos „Far Too Close“ perdirbinys. Jame susipynė viskas – ne tik chillwave ar elektronikos, bet ir dubstep muzikos garsai, kurie tarsi dar labiau pagrindė faktą, kad grupės siela – Jonathanas Daganas –  kūrybinga, inovatyvi ir itin veržli muzikinė asmenybė.

Pasibaigus koncertui ir nusidriekus eilėms prie „J. Viewz“ kompaktinių plokštelių, užsisakęs kokteilį patyliukais prie baro klausiausi tą niūrų rudens vakarą „Studio 9“ įvykusios muzikinės pasakos liudininkų atsiliepimų. Be epitetu „geras“, „nerealus“, „neįtikėtinas“ ar „tobulas“ galima buvo išgirsti ir dar palankesnių žodžių, apibūdinusių Bruklino kolektyvo pasirodymą.

„J. Viewz“ pagrindė visus lūkesčius ir paneigė visas įmanomas baimes. Trijulė sukūrė tobulą muzikinį šou ir įtaigų spektaklį, kurio atgarsis, neabejotinai turėtų pasiekti didžiąją dalį tuo metu klube nebuvusių žmonių. Tai buvo tikrai kokybiškas, tikrai gražus, „vežantis“ ir velniškai jaukus koncertas, kuris, ko gero (toks, koks buvo) jau niekada nebepasikartos. Kodėl? Ogi atsakymas pakankamai aiškus: tik laiko klausimas kada grupė išaugs „mažų klubų“ marškinius ir perkels savo koncertus į didesnes arenas. Jie to tikrai nusipelnė… Tikiu, kad netolimoje ateityje, matydami „J. Viewz“ didžiausiose pasaulio salėse galėsime patyliukais didžiuotis ta galimybe, kurią turėjome praėjusį šeštadienį, kai galėjome jaukiame mažyčiame klube praktiškai prisiliesti prie elektroninės pasakos kūrėjų.

Džiugu yra ir tai, kad grupei koncertas taip pat labai patiko. Patiko publika, patiko jos užsivedimas ir, kas svarbiausia, prieš išskrisdami atgal į Brukliną, visi trys kolektyvo nariai vienbalsiai pažadėjo į Lietuvą sugrįžti. Tikėkimės, kad taip ir atsitiks. Labai norėtųsi, kad laukti nereikėtų ilgai. Ir velniškai džiugu, kad Jonathanas, Noa ir Oferis iš Lietuvos išsivežė ne tik Onos bažnyčios vaizdus bei lietuviškų cepelinų skonį, bet ir nuostabiausius prisiminimus apie lietuvišką publiką.

„It was one of the best audience we have ever performed to…“ – tokiais žodžiais sėsdamas į lėktuvą Vilnius – Helsinkis – Niujorkas sakė Jonathanas Daganas.

Tikėkimės, kad šie žodžiai nepasiklys tyloje ir netrukus vėl galėsime grupės sulaukti Lietuvoje

 

J.Viewz koncertas (c) M.Jovaišaitė

GYVAI: Jessie Ware – Running (Acoustic)

Neseniai Paryžiuje vyko JAV muzikos naujienų portalo „Pitchfork.com” rengtas muzikos festivalis, kuriame dalyvavo visa galybė puikiausių atlikėjų iš viso pasaulio.

Šia proga pasinaudojo gerai pažįstamas, gyvus akustinius pasirodymus netikėtose vietose įrašinėjantis muzikinis projektas „La Blogotheque„, nufilmavęs daug išskirtinių į festivalį atvykusių atlikėjų pasirodymų.

Šiandien dalinamės britų vokalistės Jessie Ware gyvu kūrinio „Running” atlikimu Paryžiaus gatvėse.

GYVAI: Twin Shadow

Internetinis JAV muzikos portalas pitchfork.com pristato naują savo dukterinės įmonės pitchfork.tv projektą – „Mansion Sessions”, kurio metu atlikėjai savo kūrinius gyvai atlieka apleistame name, Brukline (JAV).

Šiandien dalinamės gyvu indie pop atlikėjo „Twin Shadow” pasirodymu, kurio metu jis atliko kūrinius „Golden Heart”, „Run My Heart” ir „Patient”. Visi jie – apačioje.

„Golden Light”

„Run My Heart”

„Patient”

Naujos „Chanel” mados namų kolekcijos pristatymas ir gyvas grupės „Chromatics” koncertas

Pastaruoju metu internete galima išvysti vis daugiau gyvų grupių pasirodymų, nemokamai perklausyti naujausių, dar nepasirodžiusių albumų ir apskritai susirašyti su mėgstamais atlikėjais socialiniuose tinkluose.

Šiandien dalinamės bene vienu įdomiausių pasirodymų per pastaruosius metus – grupės „Chromatics” koncertu „Chanel” mados namų pavasario / vasaros kolekcijos pristatymo metu, kurį suorganizavo ne kas kitas, kaip mados ikona – Karlas Lagerfeldas.

Pasirodymas pasižymi ne tik puikia garso ir vaizdo kokybe, bet ir įspūdinga scenografija bei, be abejo, drabužiais.

Koncerto metu skambėjo šie kūriniai:

  • „Tick of the Clock”
  • „Lady”
  • „I Want Your Love”
  • „Running Up That Hill (Kate Bush Cover)”
  • „Kill for Love”

Grupė "Chromatics" ir mados ikona Karlas Lagerfeldas

Pusvalandžio trukmės „Bat For Lashes” pasirodymas BBC Maida Vale studijoje

Naujasis net du kartus prestižiniams „Mercury” apdovanojimams nominuotos britų atlikėjos „Bat For Lashes” albumas „The Haunted Man” pasirodys spalio 15 dieną, tačiau jau šiandien galime pasidžiaugti girdėdami puikius albumo singlus bei matydami juos atliekamus gyvai.

Vakar atlikėja surengė beveik pusės valandos trukmės pasirodymą prestižinėje radijo stoties „BBC” studijoje „Maida Vale„. Pasirodymo metu ji atliko šiuos kūrinius:

01 Glass
02 All Your Gold
03 Travelling Woman
04 Laura
05 Marilyn
06 Tahiti
07 Daniel

Visą pasirodymą galite peržiūrėti viršuje.

Grupės Hot Chip gyvas pasirodymas televizijos laidos metu

Gyvi puikių grupių pasirodymai televizijos vakaro pokalbių laidų metu tapo labai dažnu reiškiniu, kuriuo manoMUZIKA.lt kiek aprėpdama stengiasi pasidalinti su savo lankytojais.

Šį kartą pristatome indie pop kolektyvo „Hot Chip” gyvą pasirodymą JAV pokalbių laidos „Jimmy Kimmel Live” metu. Grupė atliko du kūrinius iš vasarą išleisto naujojo albumo „In Our Heads”, tai yra, kūrinius „How Do You Do?” bei „Don’t Deny Your Heart”. Juos galite peržiūrėti apačioje.

Beje, lapkričio 26 „Hot Chip” išleis papildytą albumo versiją, kurioje be originalių „In Out Heads” kūrinių bus galima rasti ir jų remiksų, tarp kurių „Major Lazer”, „Optimo”, „Daphni” ir kitų darbai.

„How Do You Do?”:

„Don’t Deny Your Heart”:

GYVAI: How To Dress Well – Running Back

Likus kiek mažiau nei pusmečiui iki šių metų pabaigos, savo užrašų knygutėse intensyviai žymimės „laukiamiausius” 2012 – ųjų albumus. Kai kurie iš jų jau pasirodė, tačiau nemaža dalis – dar labai laukiami.

Neabejotinai laukiamiausių gretose atsirado ir „How To Dress Well” albumas „Total Loss”, pasirodysiantis rugsėjo 18 dieną. Praėjusią savaitę pristatę puikią amerikiečio naują dainą „& It Was You”, šiandien dalinamės gyvai įrašyta kūrinio „Running Back” versija.

 

Rugsėjį pasirodys debiutinis „gyvas” grupės Fink albumas

Praėjusiais metais išleidęs kritikų liaupsinamą ir vienam manoMUZIKA.lt lankytojui padovanotą albumą „Perfect Darkness”, britų atlikėjas ir muzikos prodiuseris Finas Greenallas su grupe „Fink” rugsėjį išleis debiutinį savo gyvų pasirodymų albumą „Wheels Turn Beneath My Feet”. Debiutinis, nes tai bus pirmasis tokio tipo grupės albumas.

Oficialiai albumas turėtų pasirodyti rugsėjo 18 dieną, o jame skambės net 13 „Perfect Darkness” koncertinio turo po Europą metu įrašytų ir anksčiau neišleistų kūrinių. Tai bus išskirtinis albumas, nes bus išleistas su net iš 84 puslapių sudaryta knyga kietais viršeliais, kurią daugiausia sudarys olandų fotografo Tommy N Lance darytos koncertinio turo nuotraukos.

Šiandien siūlome nemokamai atsisiųsti vieną iš 13 „gyvo” albumo kūrinių, dainą „Fear Is Like Fire”. Tą galite padaryti naudodamiesi specialiu laukeliu apačioje.