Vasarą Lietuvoje viešėsianti JAV grupė „Kings Of Leon” apsilankė Jimmy Kimmelio laidoje, kur gyvai atliko savo dainą „Reverend”.
Live
GYVAI: London Grammar – Big Picture
Britų dream pop trio „London Grammar” intensyviai ruošiasi savo antrojo albumo išleidimo darbams. Albume, kuris vadinsis „Truth Is a Beautiful Thing”, grupės gerbėjai ras 11 dainų. Jų gretose bus ir nuostabi baladė „Big Picture”, kurią vakar vakare tijulė gražiai atliko tiesioginiame BBC eteryje.
FINK koncertas Amsterdame: kai karaliauja bliuzas
Fink’s Sunday Night Blues Club
Vis didesnę gerbėjų armiją visame pasaulyje turinti britų grupė “Fink” ryžosi avantiūrai. Kolektyvo siela, kūrybinis ir idėjinis vadas Finas Greenallas nusprendė trumpam nutolti nuo garsų, dėl kurių juos myli žmonės, ir nertis į savo senos aistros – bliuzo vandenis. Kaip tarė, taip ir padarė: sėdo, įrašė plokštelę, kurioje, kaip netrukus pasirodysiančiame interviu prisipažins, turėjo būti daugiau kūrinių, tačiau… tačiau pateko viso labo aštuoni.
Negana to, kad Finas įrašė komerciškai atrodytų ne itin patrauklų albumą, jis nusprendė leistis į trumpą šio albumo pristatymo turą Europoje. Nauja sudėtis (taip taip, iš tiesų keista bliuzo kompanijoje ant scenos nematyti etatinių grupės narių Timo Thorntono ir Guy’aus Whittakerio), naujas skambesys ir mažos (specialiai tokiems pasirodymams pritaikytos) erdvės sužavėjo Finą ir jis leidosi į dešimties koncertų kelionę. Turo žemėlapyje – Olandijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Jungtinės karalystės miestai.
Kadangi esu vienas iš tų žmonių, kurie galėtų drąsiai vadintis šio atlikėjo die hard fanu, supratęs, kad galimybė pamatyti “Fink” naujame amplua ateityje gali ir nepasikartoti, iškart puoliau ieškoti progos sudalyvauti viename iš dešimties projekto “Fink’s Sunday Night’s Blues Club” pasirodymų. Taip sukritus visiems nedideliems atsitiktinumams, mano muzikinių kelionių turo stotele tapo Amsterdamas. Ir tai buvo antras “Fink’s Sunday Night Blues Club” turo miestas, į kurį grupė atvyko tiesiai iš Groningeno.
Prieš pradedant kalbėti apie “Fink” Amsterdame reikėtų prisiminti ir keistas šio koncerto aplinkybes. Vos paskelbus, kad grupė savo pasirodymą surengs vienoje įspūdingiausių miesto vietų – džiazo klube “North Jazz Caffe”, bilietai į koncertą buvo išpirkti akimirksniu. Tačiau likus kelioms savaitėms paaiškėjo, kad… kad klubas bankrutavo. Taigi, iškilo klausimas, ar apskritai įvyks taip laukiamas muzikanto pasirodymas. Tačiau neilgai trukus “Fink” paskyroje buvo paskelbta, kad “Fink’s Sunday Night Blues Club” koncertas įvyks vietoje, kuri ne kartą priglaudė Laura Mvula, Michael Kiwanuka ir kitus panašau lygio atlikėjus. Taigi, paskutinės balandžio dienos svajonių vieta vadinosi “People’s Place” – šauni erdvė visai netoli olandų ir šios šalies turistų pamėgto nacionalinio muziejaus. Vieta, kurioje po daugelio metų savo pamėgtą fullcapą hito „Sort Of Revolution” kūrėjas iškeitė į rimto bliuzmeno skrybelę.
“People’s place” – tai nedidukė arena, talpinanti maždaug 600 žmonių. Tai nedidelė erdvė, savo scenos paprastumu kartais primenanti vidurinių mokyklų aktų sales. Tačiau šis įspūdis – tik pirminis ir dažnai apgaulingas, mat čia dažniausiai ir koncertuoja tos grupės, kurios spjauna į vizualiką ir atsiduoda garsui. Toks buvo ir “Fink” pasirodymas. Grupę viso renginio metu apšvietė viso labo keturi prožektoriai, tačiau net ir patys ausyliausi žmonės (nežinau, ar egzistuoja toks pavadinimas, tačiau šįkart jis labai tinka) negalėjo reikšti jokių priekaištų garsui. Koncertas buvo įgarsintas nuostabiai. Ir tai jau savaime buvo didžiulė šventė visiems tiems, kurie akis (ir ausis) išdegę laukė talentingojo Fino Greenallo. Šiame koncerte tiesiog nereikėjo šviesų, lazerių ar scenos ištaigingumo. Čia karaliavo Jos Didenybė MUZIKA. Ir tik ji…
Šis “Fink” koncertas, kaip ir galima tikėtis, buvo kitoks. Jame nebuvo žymiausių grupės hitų “Sort Of Revolution”, “Yesterday Was Hard On All OF Us”, “Too Late” ir krūvos kitų. Tačiau čia šį vakarą dominmavo bliuzas. Ne veltui atlikdamas paskutinę dainą – albume “Perfect Darkness” esantį kūrinį “Wheels” – Finas prisipažino, jog jis visą laiką svajojo įrodyti, kad bliuzą gali groti ne tik juodaodžiai. Būtent “Wheels”, jo teigimu, ir buvo šio įrodymo kelio pradžia.
Taigi, išvada paprasta: savo bliuzo albumą britas pradėjo kurti dar “Perfect Darkness” pasirodymo išvakarėse – t.y. gerokai prieš 2011-uosius.
Kad Finas geba groti ir iš lyriškojo “Looking Too Closely” kūrėjo akimirksniu transformuotis į bliuzmeną tapo akivaizdu nuo pat pirmųjų koncerto akordų. Skambant “Boneyeard” neapleido jausmas, kad sėdi kur nors Misisipės pakrantėje ir stebi praplaukiančius laivus. Užgrojus “Golden Hour” ir naujajam grupės gitaristui pasiėmus kontrabosą į taktą pradėjo linksėti ir santūrieji olandai, na o kai suskambo daina “She Was Right”, pasijutau it stebėčiau JAV režisieriaus Davido Lynčo filmą. Į “Fink” koncertus važiuoju bemaž septintą kartą, tačiau tokios muzikinės hipnozės dar niekada nesu pajutęs. Beje, ši daina savo nuotaika ir paslaptingumu man labai priminė paskutiniame studijiniame grupės albume “Hard Believer” esantį kūrinį “White Flag”.
Koncertas tęsėsi daugiau kaip pusantros valandos. Visą jo laiką Finas būrė, bendravo su publika, pasakojo istorijas ir, žinoma, dovanojo savo muziką. Prieš pasirodymą specialaus interviu manoMUZIKAI metu atlikėjas prisipažino suprantantis, kad į jo koncertus žmonės renkasi todėl, kad mėgsta jo senesnes dainas. Tad nenuostabu, kad bliuzo repertuare buvo ir keli grupės fanams gerai pažįstami ankstesni kūriniai. Be jau minėtos kompozicijos “Wheels” Finas taip pat sugrojo “Warm Shadow” ir “Looking Too Closely”. Beje, skambant pastarajam kūriniui (tiesa, šiek tiek modifikuotai jo versijai), olandai tyliai dainavo kartu. Nuostabus jausmas, kai visa minia, mintinai mokanti kiekvienus šio kūrinio žodžius, patyliukais dainuoja kartu. Po koncerto Finas prisipažino, kad tai buvo neįtikėtina pasirodymo akimirka, sugraudinusi jį iki pat sielos gelmių.
Looking too closely #fink #live #peoplesplace #amsterdam #finkssundaynightbluesclub #lookingtooclosely A post shared by Liudas Zakarevicius (@liudas_z) on
Po šio koncerto prie atlikėjo muzika ir suvenyrais prekiaujančios merginos nusidriekė didžiulė eilė. Olandai graibstyte graibstė naują bliuzo albumą, kuriam, prisipažįstu ir aš, “prilipti” prireikė šiek tiek laiko. Tačiau jeigu kas nors ir turėjo abejonių, po šio koncerto jas visas turėjo nubraukti šalin. Tai buvo nuostabi kelionė po muzikinį pasaulį, kuriame tavo kelrodis – barzdotasis 44 metų dėdė – sugeba kelias valandas paversti stebuklo vertomis akimirkomis. Nepaisant to, kad Finas muzikinėje padangėje aktyviai veikia jau beveik dvidešimt metų, smagų matyti jo brandą, augimą ir nuolatinį tobulėjimą. Kad mano teiginiai yra teisūs, labai rekomenduoju kada nors išvysti ir šį – bliuzinį – “Fink” pasirodymą. Po jo pradėjau laukti rytinės kelionės į darbą, nes supratau, kad jos metu mane ir vėl lydės Fino bliuzas ir sekmadieninio koncerto emocijos..:)
Koncertas baigėsi per greitai. Deja, taip visada atsitinka su “Fink” pasirodymais. Tačiau išėjus į gatvę ir keliaujant namo neviltis neslėgė pečių todėl, kad jau labai greitai – rugsėjo pabaigoje – šį itin talentingą muzikos žmogų mes pamatysime ir Lietuvoje. “Fink”, kurie dar pirmąjį rudens mėnesį išleis savo naują (šįkart jau nebliuzinį) albumą, mūsų šalyje surengs solinį koncertą. Finas prisipažino, kad šio pasisodymo jau dabar labai laukia.
Tačiau apie tai – netrukus pasirodysiančiame išskirtiniame manoMUZIKOS interviu.
Sufjan Stevens pristato koncerto metu įrašytą audiovizualinį albumą „Carrie & Lowell”
Lyriškasis amerikiečių dainius Sufjan Stevens po ilgo tylos periodo, kai 2015 metų pavasarį išleido septintąjį studijinį albumą „Carrie & Lowell”, trumpam grįžta su naujienomis.
Atlikėjas pristato audiovizualinį to paties kompakto „Carrie & Lowell” albumą, kuris buvo įrašytas 2015 metų lapkričio 9 dieną, muzikantui turo metu koncertuojant Pietų Karolinoje, JAV.
Be audio, šis albumas bus prieinamas ir video formatu, kurį klausytojai galės rasti „Youtube” ir „Vimeo” platformose, o kol kas albumą galite perklausyti „Spotify”:
Primename, kad Sufjan Stevens šiuo metu dirba prie naujo projekto „Planetarium”, kurį įrašinėdamas bendradarbiauja su kitais žinomais muzikantais – amerikiečių indie rock grupės „The National” gitaristu Bryce Dessner ir šiuolaikinės klasikinės muzikos kompozitoriumi Nico Muhly. Albumas dienos šviesą išvys birželio devintąją dieną.
GYVAI: Aquilo – Sorry
Lyriškasis britų muzikos duetas „Aquilo” muzikinio žurnalo „Rolling Stone” redakcijoje trumpam stabdelėjo tam, kad atliktų savo dainą „Sorry”.
Rezultatas – gražus ir tradiciškai lyriškas kūrinys.
Beje, manoMUZIKA primena, kad metų pradžioje pasirodė ir debiutinis „Aquilo” albumas „Silhouettes”.
Gregory Porter koncertas Vilniuje: kai muzika užburia ir paskandina svajonėse
Nepaisant to, kad Lietuvoje vyksančiuose džiazo festivaliuose stengiuosi apsilankyti kaip įmanoma dažniau, nesijaučiu turįs daug kompetencijos vertinti šį muzikos žanrą. Todėl šįkart įrašas bus itin subjektyvus minčių kratinys apie žmogų, kurio muzika jau seniai turi tvirtą vietą mano fonotekoje. Apie atlikėją, kurio kūryba jau daug metų žavi, įkvepia, kartais gelbsti nuo polinkio į liūdesį, o kartais, priešingai, užliūliuoja taip stipriai, kad regis nė negali būti gražesnės būsenos nei lyrikos apsupty skęsti svajinguose prisiminimuoe apie praeitin nugrimzdusius įvykius.
Taigi, šis įrašas apie dėdę, kurio daugelis melomanų, ko gero, nėra matę be keistos kepurėlės. Apie dėdę, kuris per pastaruosius septynerius metus išleido keturis studijinius albumus, iš kurių du paskutiniai jam leido suburti itin nuoširdžių, patikimų ir sentimentalių gerbėjų būrį.
Taigi, trumpai apie Gregory Porterį ir jo pasirodymą Lietuvoje.
Džiazas ir šansonų vakarams prieglobstį vis dar randanti „Compensos” arena regis turėtų derėti maždaug taip, kaip pusryčiams dera garstyčiose pienu ir aštriu pomidorų padažu pagardinta šokolade marinuota silkė. Tačiau jeigu čia kažkada koncertus surengė Tomas Odellis, Jose Gonzalezas ar Benjaminas Clementine’as, trapus ir itin lyriškas G. Porteris taip pat turėjo rasti savo vietą.
Ir rado…
Nuo pat pirmųjų savo pasirodymo akimirkų kelių „Grammy” statulėlių savininkas taip užbūrė publiką, kad burtų kerų niekas neiškslaidė iki pat paskutinių akordų.
Tai buvo vienas iš tų pasirodymų, kurio visi komponentai buvo geri.
Publika. Marga, įvairi, tačiau labai šviesi. Tai buvo vienas iš tų koncertų, kurio auditorija – gražūs ir itin šviesūs Lietuvos žmonės. Galbūt todėl, kad „Kaunas Jazz” festivalis ir jo ištikimų gerbėjų ratas jau nuo seno byloja apie kokybę, „lygį”, intelektą ir inteligenciją. O galbūt ir todėl, kad G. Porterio muzikos tiesiog negali klausytis abejingi piliečiai. Žinant faktą, kad amerikietis mūsų šalyje koncertuoja jau toli gražu nebe pirmą kartą, savaime suprantama, kad jis savo muzika ir istorija mūsų šalyje jau sugebėjo „išgryninti” ir savąjį klausytoją. Bet kuriuo atveju, šįkart sostinėje įsikūrusioje „Compensa” salėje buvo daug gražių, žavių ir šviesių – mažų, jaunų, vyresnių, pagyvenusių ir visokių kitokių žmonių. Svarbiausia buvo tai, kad visi jie atėjo mėgautis muzika ir skęsti švelniuose džiazo garsuose.
Šįkart nebuvo varginančių klyksmų, ištaigingų muziką maskuojančių šviesos efektų, perdėto blizgučių skaičiaus ar dūmų mašinų. Šįkart „Compensą” ir visus čia susirinkusius žmones užliūliavo muzika ir svajingas Gregory Porterio vokalas. Kita vertus, esant tokiai švelniai idėjinei muzikinei sintezei daugiau nieko ir nereikėjo.
Drauge su G. Porteriu ant scenos užlipo 4 muzikantai, iš kurių kiekvienas turėjo progos sulaukti savo „šlovės akimirkos”. Džiazo improvizacijos, muzikantų soliniai pasirodymai, lydimi publikos ovacijų ir su niekuo nesumaišomas G. Porterio baritonas kelioms valandoms čia susirinkusius žmones privertė pasijusti it muzikinėje pasakoje. Tiesa, šioje pasakoje nebuvo „blogojo” herojaus. Keitėsi tik pasakos nuotaika: kartais ji buvo intensyvi ir priversdavo aktyviai linguoti į taktą net ir pačius santūriausius klausytojus, o kartais, pavyzdžiui klausant dainos „Take Me To The Alley”, leisdavo pasijusti tartytum kelionėje po lyriškiausią sentimentų labirintą.
Koncerto estetika ir keturių albumų savininko elgesys taip pat nekėlė nė menkiausių abejonių. Taip, šįkart nebuvo didelės interakcijos su publika ar raginimo šūksnių, tačiau šiuo atveju to net nereikėjo. Už bet kokį žodį kur kas skambiau ir melodingiau kalbėjo muzika.
Gregory Porterio gerbėjai paskutinį balandžio antradienį galėjo mėgautis praktiškai visa geriausia pastarojo meto atlikėjo kūryba. Koncerte buvo sugroti ir pernai išleisto albumo „Take Me To The Alley” hitai „Holding On”, „Consequence Of love” ar „Don’t Loose Your Steam”, ir 2014-aisiais išleistą diską „Liquid Spirit” išgarsinusios dainos „Hey Laura”, „No Love Dying” ar „Liquid Spirit”. Na o apie dainą „Water Under Bridges”, kurią muzikantas atliko tik pritariant fortepionui, kalbėti be nuolat bėgančių pagaugų per visą kūną, apskritai sunku…
Gregory Porteris užbūrė, sukaustė dėmesį ir jo nepaleido iki paskutinio koncerto akordo. Nesuvaidintas nuoširdumas ir nuostabūs, abejingų nepaliekantis muzikos garsai tūkstančius širdžių privertė plakti kitaip. Šilčiau, muzikaliau, jautriau… Vakarykščiame atlikėjo pasirodyme buvo ne vienas momentas, kai tyli akimirka buvo tokia trapi, kad ją galėjo sugadinti net ir bet koks publikos atsikvėpimas. Laimei šįkart net ir tyla kalbėjo gerokai garsiau ir jautriau, todėl jos sugadinti nebesugebėjo niekas.
Ir nors savo mėgstamiausios Gregory Porter dainos „Moving” aš taip ir nesulaukiau, suprantu, kad legenda tampantis 45 metų muzikantas iš JAV savo kūrybinėje spintelėje turi tiesiog per daug gražios muzikos, kad išpildytų kiekvieno užgaidą.
Bet kuriuo atveju, vakar buvo nuostabu. Todėl ačiū „Kaunas Jazz” už dar vieną neįtikėtinai mielą muzikinį stebuklą.
GYVAI: PJ Harvey – The Community Of Hope
Britė PJ Harvey vakar vakare apsilankė TV laidoje „The Late Show with Stephen Colbert„. Čia muzikantė gyvai atliko savo kūrinį „The Community Of Hope”.
serpentwithfeet – Flickering (Radio 1’s Piano Sessions)
Nors Lietuvoje atlikėjas iš Bruklino „serpentwithfeet” tikriausiai nėra plačiai paplitęs grojaraščiuose, tačiau didžiosiose muzikos rinkose iš pogrindžio jis užtikrintai kopia į pripažinimo kalnus.
Neseniai „serpentwithfeet” sudalyvavo „BBC Radio 1” laidų vedėjo Huw Stephens laidoje, kur gyvai atliko jausmingą savo singlą „Flickering”.
Floating Points – Silurian Blue
Kiekvieną kartą su savo naujais darbais tikėjimą muzika grąžinantis britų elektroninės muzikos kūrėjas „Floating Points” po pakankamai ilgos pertraukos pasidalino nauja muzika ir ateities planais.
Kartu su pristatytu kūriniu „Silurian Blue” Sam Shepherd (toks yra tikrasis jo vardas) pranešė, jog birželio 30 dieną išleis naują albumą-filmą „Reflections – Mojave Desert”, kuris, kaip sufleruoja pavadinimas, buvo nufilmuotas ir įrašytas tarp begalinių dykumos platybių ir beribio dangaus.
GYVAI: Future Islands – Time On Her Side
Penktadienį savo naują albumą „The Far Field” išleidusi JAV grupė „Future Islands” savaitgalį pasidalino nauju įrašu. Tai – gyvas plokštelėje esančio kūrinio „Time On Her Side” atlikimas iš kolektyvo įrašų studijos.
Sampha sudalyvavo akustinėje „Boiler Room” muzikos sesijoje
Nors „Boiler Room” projektų metu 99.99% laiko skamba elektroninė muzika, Londono studijoje apsilankiusiam Sampha buvo padaryta išimtis.
Praėjusį mėnesį savo debiutinį albumą „Process” pristatęs britų kūrėjas Sampha „Boiler Room” akustinėje sesijoje gyvai atliko dvi savo dainas.
Naujasis Sampha albumas buvo ne tik puikiai įvertintas muzikos kritikų ir daugelio populiarių muzikos žiniasklaidos portalų, bet ir sugebėjo pasiekti 7 vietą Didžiosios Britanijos albumų tope.
GYVAI: Aquilo – Silhouette
Britų grupė „Aquilo„, prieš mėnesį išleidusi savo debiutinį albumą, apsilankė televizijos laidoje „Late Night With Seth Meyers„, kurioje atliko titulinę savo įrašo dainą.
15 minučių su Sampha: gyvai NPR studijoje
Pagaliau savo nuostabų debiutinį albumą „Process” išleidęs britų atlikėjas Sampha mėgaujasi dėmesiu ir keliauja po pasaulį. Šįkart viešnagės Jungtinėse Amerikos valstijose metu jis apsilankė radijo stotyje „NPR„, kur tradicinėje „Tiny Desk Concert” serijoje surengė savo solinį pasirodymą.
Trumpame 15 minučių koncerte britas atliko tris savo dainas – „Plastic 100°C”, „(No One Knows Me) Like the Piano” ir „Blood On Me”
GYVAI: Fink – Hour Golden
Prieš kiek daugiau nei savaitę savo pirmąjį bliuzo albumą „Fink’s Sunday Night Blues Club” išleidęs mūsų itin mylimas atlikėjas „Fink” gyvai atliko ir vieną čia esančią dainą.
Jūsų dėmesiui – kūrinio „Hour Golden” live versija.
GYVAI: Rag’n’Bone Man – Human
Debiutinį albumą „Human” išleidęs ir iškart perkamiausių albumų topo viršūnėje debiutavęs britas Rag’n’Bone Man ir toliau labai mėgstamas pasaulyje. Šįkart jis apsilankė Elen DeGeneres vakaro laidoje ir gyvai atliko titulinę savo plokštelės dainą.
Polish Club – Never Be Like You (Flume Cover)
Roko muziką grojanti grupė iš Sidnėjaus, dėl nežinomų, bet numanomų, priežasčių pasivadinusi „Polish Club„, sudalyvavo Australijos radijo stoties „Triple J” gyvo garso projekte ir studijoje atliko neįtikėtinai stiprų „Flume” hito „Never Be Like You” koverį.
GYVAI: Kazimieras Likša – Per Pusę (Sofar Sounds Vilnius)
Jau tris metus į slaptus koncertus sostinėje muzikos mylėtojus sukviečiantis projektas „Sofar Sounds Vilnius“ šiandien pasidalino naujausiu vaizdo įrašu iš 11-ojo renginio. Šį kartą tai atviras ir nuoširdus atlikėjo Kazimiero Likšos kūrinys „Per pusę“, kuris tą vakarą nuskambėjo kiek kitaip – akustiškai.
Kazimieras Likša savo solinį albumą tokiu pačiu pavadinimu pristatys jau šį ketvirtadienį menų fabrike „Loftas“.
GYVAI: Depeche Mode – Where’s the Revolution
Grupė „Depeche Mode” ruošiasi savo naujo albumo „Spirit” pasirodymui. Šiame įraše, kuris dienos šviesą išvys lygiai po dviejų savaičių, bus galima rasti ir dainą „Where’s the Revolution”, kurią vakar vakare kolektyvas atliko laidoje „Tonight Show with Jimmy Fallon”
Lietuvoje koncertuos Röyksopp
Grupė Röyksopp
Gerų muzikinių žinių sezonas Lietuvoje tęsiasi. Šįryt pranešta, kad mūsų šalyje koncertuos Norvegijos elektroninės muzikos duetas Röyksopp. Tai bus pirmasis seniai laukiamas šios grupės pasirodymas Lietuvoje.
Koncertą grupė surengs Vilniuje vyksiančiame festivalyje „Summer In The City“. Norvegų pasirodymas įvyks sostinės Kalnų parke birželio 16 d.
Prekyba bilietais prasidės jau šį trečiadienį (vasario 22 d.) nuo 10 val. visose BILIETAI.LT kasose ir internetu: www.bilietai.lt
Dieną anksčiau, antradienį (vasario 21 d.), bus galima įsigyti išankstinių bilietų. Ši galimybė bus pasiūlyta „Live Nation Lietuva“ ir BILIETAI.LT koncertų klubo nariams.
J.Views – Into the Light (Live with the Revolution Orchestra)
Praėjusiais metais į Lietuvą su nauju albumu ir grupe sugrįžęs J.Views yra itin mėgstamas Izraelyje. Vieno iš apsilankymų šioje šalyje metu jis koncertavo su Izraelio orkestru „The Revolution Orchestra”, o vakar pasidalino ir gyvu vienos gražiausių albumo „401 Days” dainų „Into the Light” atlikimu.