Po ilgos pertraukos į didžiąją muzikos sceną sugrįžo Nickas Cave’as. Pernai išleidęs nuostabų albumą „Skeleton Tree” (kuris manoMUZIKOS geriausių praėjusių metų albumų sąraše užėmė 2 vietą), muzikantas pagaliau pradėjo ir savo koncertinį turą. Pirmą kartą po sūnaus mirties 2015-aisiais ant scenos muzikantas užlipo gimtojoje Australijoje Hobarto mieste. Čia N. Cave’as atliko daugiau kaip 20 kūrinių. Pasirodyme pirmą kartą nuskambėjo ir „Skeleton Tree” dainos.
manoMUZIKA dalinasi keliomis naujomis (pirmą kartą atliktomis) dainomis su Jumis (beje, kokybė – toli gražu ne pati geriausia)
Visas NICK CAVE & THE BAD SEEDS koncerto dainų sąrašas
Jesus Alone (Live debut)
Tupelo
Red Right Hand
Mermaids
From Her To Eternity
The Weeping Song
Higgs Boson Blues
Girl In Amber (Live debut)
Anthrocene (Live debut)
Magneto (Live debut)
People Ain’t No Good
Jubilee Street
Jack the Ripper
The Mercy Seat
Distant Sky (Live debut)
Skeleton Tree (Live debut) Encore:
I Need You (Live debut)
Papa Won’t Leave You, Henry
Nobody’s Baby Now
Into My Arms
The Ship Song
Stagger Lee
Push the Sky Away
Mark Kozelek iš grupės „Sun Kil Moon” ir Justin Broadrick iš „Jesu” sukūrė emociškai stiprią ir gilią dainą „Exodus”, skirtą Nick Cave ir atminti šiemet tragiškai žuvusiam jo sūnui.
Be to, šis duetas kitų metų sausio 21 dieną išleis bendrą 10-ies kūrinių albumą „Sun Kil Moon/Jesu”.
Europinis Nick Cave turas 2015: koncertas Paryžiaus Grand REX teatre
Kai sakiau aplinkiniams, kad vykstu į Nicko Cave‘o koncertą Paryžiuje, dažnas gūžtelėjęs pečiais paklausdavo: ee, o ką jis dainuoja? . Žinodama, kad „Jubilee Street“ ar „Stager Lee“ turbūt mažai ką tesakys, pridėdavau: „Čia tas bičas iš dainos „Where The Wild Roses Grow““. Aaa, – sakydavo jie, – čia tas, kuris su Kylie Minogue? Išgirdusi tokį teiginį nesąmoningai, bet griežtai atsakydavau: čia tas, su kuriuo Kylie Minogue. Ir, turėdama progos, pridėdavau: tas, kuris stiprus savo kūryba, savo mintimis ir, žinoma, savo neįtikėtina charizma.
Pradėsiu nuo išpažinties. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad prisijaukinčiau Nick‘ą Cave‘ą. Ir, turiu prisipažinti, kuo daugiau klausau jo muzikos, tuo jis man labiau patiko. O prie meilės jo kūrybai pridėjus stulbinančius patyrimus gyvuose koncertuose – susižavėjimas išbujoja visai rimtai.
Tad jeigu sužinoję apie mano meilę Cave‘o kūrybai žmonės sako – depresyvu, liūdna, slogu, per lėta, aš visada turiu kontrargumentų – plukdo, ramina, kartais sukrečia, o žodžiai pataiko tiesiai į širdį.
N. Cave‘o koncertas Paryžiuje – jau antrasis, į kurį vykstu su dideliu užsidegimu. Pirmą kartą – maždaug prieš pusantrų metų – mačiau jį Romoje. Jeigu kas nors paklaustų, ar vykčiau klausytis jo trečiąkart, atsakyčiau vienareikšmiškai: jei reikėtų – keliaučiau, kad ir į pasaulio kraštą. Kiekvieną kartą jis skamba taip pat gerai ir kokybiškai, tačiau vis kitaip. Štai Romoje ant scenos jis buvo drauge su grupe „The Bad Seeds“, Paryžiuje – vienas. Nežiūrint į komplektacinius skirtumus, dainos buvo praktiškai tos pačios, grupės sudėtis – panaši, o ir klausytojų tų pačių buvo bent jau du 🙂
Kalbant apie koncertus, galiu drąsiai sakyti, kad Romoje Nikas su grupe kur kas labiau spinduliavo energija. Tuo tarpu Paryžiuje dominavo ramybė. Kita vertus, ramybė kartais irgi gali būti energinga…
Labai mėgstu grupes, kurios koncertuose skamba kitaip, nei įrašuose. Pradedant instrumentuote, baigiant tempu ir energija. Taip groja Cave‘as ir jo grupė. Būtent tai ir labiausiai žavi: jo muzikos klausymą namuose nuo gyvų pasirodymų išskiria neįtikėtinai šiltas bendravimas su publika. Neužsisėdėdamas prie fortepijono ar neužsibėgiodamas scenoje, bet eidamas „į žmones“, jis emocijas dar labiau sustiprina. Kiekviena daina virsta asmenišku mono spektaklius, kuriame atlikėjas keliauja į minią, paima žiūrovą už rankos ir tą sekundę 100 % būna su juo.
Jei sėdi atokiau ir neleki prie scenos (būtent tokį būdą šįsyk pasirinkau ir aš), gali tiesiog mėgautis tobulu garsu ir vaizdu. Gali matyti kaip Nickas veržias į minią paskui save temperamentingai tempdamas mikrofono laidą, ar tiesiog stebėti, kaip aplink multiinstrumentalistą Warren Ellis zuja scenos darbuotojas, norintis pakeisti nusprogusį stiprintuvą. O kartu tai yra išskirtinė akimirka, kai žiūrovas suvokia, kad jam iš esmės nėra jokio skirtumo, kokiu instrumentu užbaigti kūrinį – specialiai sukonstruota keturstyge gitara ar smuiku. Ir visada yra aiški galimybė netikėtumui – nežinai, kiek giliai ir kaip į salę eis Nick‘as. Prieš pusantrų metų Romoje, pėdindamas į minią australas nepasikuklino sulaužyti keleto kėdžių:)
Nuotr. R. Morkūnaitės
Pirmą sykį „patyrusi“ jo koncertą pasijutau velniškai nustebusi. Niekada netikėjau, kad žmogus, kurio muzika nuolat skamba mano ausinėse, dar turi tiek energijos ir įtaigos. Buvo labai įdomu, kad mano vaizduotė prasilenkė su tuo, ką jaučiau klausydama jo įrašų. Kartu buvo maloniai netikėta tarsi peržengus slenkstį atsidurti kitame kambaryje, su kitais istorijos veikėjais.
Šįkart jau žinojau ko tikėtis. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, pasirodymas, toli gražu, nebuvo rutiniškas ar nuspėjamas. Nick Cave‘o pasirodymai kiekvieną sykį veikia ypatingai.
Jo šou nevyksta milžiniškose, tūkstančius muzikos gerbėjų talpinančiose arenose. Priešingai, muzikanto koncertai, į kuriuos ateina įvairaus amžiaus (25+) žmonės, vyksta itin jaukiose ir intymiose erdvėse – nedidukėse koncertų ar teatro salėse. Tai nulemia ir geresnė akustika, ir, žinoma, optimalaus dydžio salė, kurioje, kaip įsitikinau antrą kartą, Nickui būtinas artimas santykis su žiūrovais. Beje, nežiūrint į tai, kad visos vietos yra sėdimos, nuo pat pirmų akordų žmonės lekia prie scenos. Tam ženklą, žinoma, duoda ir pats Cave‘as.
Nuotr. R. Morkūnaitės
Bet svarbiausia yra tai, kad visiškai nesvarbu sėdi žiūrovas ar stovi. Koncertas lygiai taip pat puikus klausant jo bet kurioje pozicijoje – stebint iš balkono, ar stovint prie pat scenos ir turint galimybę matyti Nicko įtaigą per kelis metrus ar net keliolika centimetrų. Muzikinis vaizdas – magiškas ir nepriekaištingas. Jo koncerte suvoki, kad laisvė ir improvizacija, kurios atlikėjo muzikoje yra tikrai apstu, tarpusavyje dera taip preciziškai ir tiksliai, kad net sunku apsakyti. Per tą muzikinio stebuklo valandą atrodo, kad kartu muzikinį paveikslą darniai dėlioja visi įmanomi pasaulio kūrybos komponentai – natos, sąskambiai, pauzės, šviesos, kontrastai.
Ir vis tik nežiūrint į tai, kad Nicko Cave‘o kūryba iš tiesų neturi lygių, man didžiausią įspūdį jo koncertuose palieka bendravimas. Visam bendram atlikimui uždedama karūna, kuri padaryta iš Cave‘o gebėjimo sukurti misteriją, jo kūno kalba ir įtaiga – tai lyg velniškas gaivalas ir savotiškas švytėjimas.
Ir taip iš ramios, melancholiškos, plaukiančios muzikos viskas pavirsta į stiprią energiją, kuri po koncerto kurį laiką lieka nebyli – įspūdžius daugelis pasilieka sau kažkur giliai viduje.
Nick Cave and the Bad Seeds prieš keletą dienų pristatė dar niekur negirdėtą savo dainą „Animal X”. Šį kūrinį atlikėjas su grupe išleido specialiai muzikos įrašų parduotuvių dienos proga.
Legendinis Kanados atlikėjas Leonardas Cohenas, po daugiau nei septynerių metų pertraukos 2012-aisiais išleidęs naują studijinį albumą „Old Ideas“, atvyksta koncertuoti į Lenkiją, Lodzės miestą, „Atlas Arena“.
Vienas įtakingiausių šios eros menininkų iki šiol yra išleidęs 12 studijinių albumų, per savo gyvenimą nominuotas ir įvertintas galybe įvairių apdovanojimų, parašęs kelias tarptautinį pripažinimą pelniusias knygas, daugiau nei 1300 spektaklių yra girdimos atlikėjo įrašytos dainos, o tarp jo kūrybos prisiekusių gerbėjų minimi „U2“, „R.E.M.“, Sting, Nicko Cave, Rufuso Wainwrighto ir neseniai mirusio Johnny Casho vardai.
Vienintelis Coheno koncertas Lenkijoje įvyks 2013 m. liepos 19 d. Bilietus galima įsigyti ČIA. Kainos svyruoja nuo 115 zl (~92 Lt) iki 365 zl (~292 Lt), pardavimas prasidės kovo 1 d., 10:00 val.
Jau kitą mėnesį naują studijinį albumą išleisiantis Nickas Cave’as pristato dar vieną būsimo disko dainą.
Kūrinys „Jubilee Street” dienos šviesą išvydo vakar vakare. Naujas „Nick Cave And The Bad Seed” albumas, pavadinimu „Push The Sky Away“ pasirodys vasario 19 dieną.
Šių metų pavasarį amerikiečių atlikėja Sharon Van Etten lydės ir palaikys „Nick Cave & The Bad Seeds” koncertinio turo pristatančio jų naują, šiais metais pasirodysiantį diską „Push the Sky Away” metu. Viešėdama Australijoje Sharon Van Etten pasirodė „Triple J” radijo stotyje ir atliko jų tautiečio Nick Cave kūrinį „People Ain’t No Good” iš dar 1997 metais išleisto albumo „The Boatman’s Call”.
Paspaudę nuorodas apačioje ne tik išgirsite šios dainos versiją, bet taip pat galėsite mėgautis gyvai atliekamu atlikėjos „Give Out” kūriniu iš praeitais metais išleisto „Tramp” disko.
Australų muzikos legenda, atlikėjas Nickas Cave ir grupė „The Bad Seeds” dalinasi nauju singlu iš vasario 18 dieną pasirodysiančio naujo albumo „Push The Sky Away”.
Perklausius šį singlą, panašu, jog albumo labai verta laukti.
Nick Cave And The Black Seeds (nuotr. kolektyvo facebook profilis)
Muzikos genijus, „Antony and the Johnsons“ balsas ir siela, prestižinio „Mercury Prize“ laimėtojas Antony Hegarty šiais metais buvo išrinktas kuruoti ir vadovauti jau 21 metus iš eilės vykstančiam muzikos festivaliui „Meltdown“.
Londone vykstančio festivalio idėja yra ta, jog kasmet yra išrenkamas garbės svečias ir kuruojantis vadovas, kuris sudėlioja tų metų 12 dienų muzikos fiestos koncepciją ir pasirodysiančius atlikėjus bei grupes.
Kas taps šiųmetinių „Meltdown“ dalyviais, kurie atskleis būtent Antony Hegarty asmenines simpatijas, sužinosime kiek vėliau. Dabar lieka kantriai laukti ir tikėtis tikrai įspūdingo kūrėjų bei atlikėjų sąrašo, lipsiančio ant scenos rugpjūčio 1 – 12 dienomis Londone.
ManoMUZIKA primena, jog „Antony and the Johnsons“ skaičiuoja jau 14 kūrybos metus. Paskutinysis (ketvirtasis) studijinis albumas „Swanlights“ buvo išleistas 2010-aisiais. Viršuje – pristatomasis įrašo singlas tokiu pačiu pavadinimu.
Gali būti, jog tai, ką išgirsit, privers giliai su palengvėjimu atsidusti. Lindsay Fuller – neabejotinas gaivos gūsis „išlaižytuose“ vokaluose ir „šitas irgi girdėtas“ ritmuose.
Lindsay kūryboje vyrauja tema apie mirtį. Tikrai taip, skamba kraupokai, tačiau į šį reiškinį atlikėja žvelgia ne iš tamsiosios pusės – Fuller dainos yra apie tai, kaip atrasti šviesą tunelio gale.
Trečiasis amerikietės atlikėjos albumas „You, Anniversary“ pasirodys šį pavasarį, o „One More Song“ – kūrinys iš būsimojo įrašo.
Vos prieš mėnesį pranešę apie grupės išsiskirstymą, Nickas Cave ir likę „Grinderman“ visgi nori atsisveikinti apdovanodami gerbėjus dar vienu albumu. Tiesa, jame bus ne naujos dainos, o pastarojo jų albumo „Grinderman 2“ remiksai.
Grinderman remiksų albumo RMX 2 viršelis
Kovo 12d. MUTE records išleidžiamame albume naujas dainų versijas pristatys ne tik patys Grinderman vyrukai, bet ir „The National“ lyderis Mattas Berningeris, “Queens of the Stone Age“ siela Joshas Homme, „The Horrors“ idėjinio vado Fariso Badwano projektas „Cat‘s Eyes“, bei legendinis gitaristas Robertas Frippas (dirbęs su King Crimson, David Bowie, Eno).
Naujos dainų interpretacijos šviežiai skamba ne tik klausytojams, bet ir petiems „Grinderman“. Apie visiškai neseniai pasirodžiusį Bellringer Blues (Nick Zinner rmx) remiksą, vyrai sakė: „visiškai sudirbo orginalą!”
Daugelį naujojo albumo kūrinių jau dabar galite perklausyti oficialiame Mute records puslapyje.
Praėjusią savaitę legendinis Australijos atlikėjas Nickas Cave’as, paskelbęs apie savo dabartinės grupės „Grinderman” muzikavimo pabaigą, panašu, rimtai svarsto sugrąžinti savo senąją grupę „The Bad Seeds”.
Abiejose grupėse grojęs geras Cave’o draugas Jimas Sclavunos teigė: „Jau kurį laiką esame apleidę „The Bad Seeds”. Nedarėme nieko kartu beveik ketverius metus…Manau, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas vėl sukurti ką nors gražaus”.
manoMUZIKA.lt primena, kad beveik prieš dvi savaites dabartinė Nicko Cave’o grupė „Grinderman” paskelbė apie savo muzikinės veiklos sustabdymą. Po koncerto „Meredith Music” Festivalyje muzikantas susirinkusiai publikai ištarė: „Tiek iš Grinderman. Baigta. Pasimatysime po kitų dešimties metų, kai būsime dar senesni ir bjauresni“. Tuomet kolektyvo nariai ramiai paliko sceną, o klausytojams teliko spėlioti, ar muzikos ikona kalbėjo rimtai..
Paprašytas pakomentuoti šį grupės žingsnį Sclavunos sakė: „Tai buvo labiau atsisveikinimas nei pareiškimas. Jei norėtumėme kažką konstatuoti – ko gero išleistumėme pranešimą spaudai. Tačiau to nepadarėme, nes niekas nežino kas gali nutikti po penkerių ar dešimties metų. Kol kas aš tikrai negaliu prognozuoti „Grinderman” ateities, nes išvis nežinau ar tokia egzistuoja”.
Jeigu „Nick Cave And The Bad Seeds” grįš į didžiąją muzikos sceną su nauju albumu – jis bus jau penkioliktas beveik 30 metų muzikuojančios grupės karjeroje. Paskutinį studijinį diską „Dig, Lazarus, Dig!!!” kolektyvas išleido 2008 metais. Minėtas įrašas Jungtinėje Karalystėje pakilo iki 4, Švedijoje iki 3, o Australijoje ir Norvegijoje – iki 2 perkamiausių albumų sąrašo pozicijos.
Viršuje – viena gražiausių „Nick Cave And The Bad Seeds” dainų – baladė „Into My Arms”
Australų fenomenas Nickas Cave po koncerto šį savaitgalį „Meredith Music Festival“ Australijoje sukėlė nemažą sąmyšį muzikos mylėtojų tarpe, mat tai galėjo būti paskutinysis grupės „Grinderman“ pasirodymas.
Nick Cave
Klausimų ir diskusijų banga nuvilnijo po Nicko žodžių koncerto gale: „Tiek iš Grinderman. Baigta. Pasimatysime po kitų dešimties metų, kai būsime dar senesni ir bjauresni“. Tuomet kolektyvo nariai ramiai paliko sceną, o klausytojams teliko spėlioti, ar Cave kalbėjo rimtai.
manoMUZIKA primena, jog muzikanto, dainų kūrėjo, scenarijaus autoriaus ir aktoriaus Nicko Cave grupė „Grinderman“ buvo antrasis muzikinis projektas, sukurtas 2006-aisiais, kuriame be paties atlikėjo buvo Warrenas Ellisas, Martynas Casey bei Jimas Sclavunosas. Visgi pirmuoju smuiku Cave muzikinėje karjeroje visuomet grojo dvidešimt septintus metus skaičiuojanti grupė „Nick Cave and the Bad Seeds“.
„Grinderman“ ketveriukė spėjo išleisti du pilnus studijinius albumus: „Grinderman“ 2007 metais bei „Grinderman 2“ praėjusiais metais. Šio savaitgalio pasirodymas buvo paskutinė stotelė grupės koncertiniame ture po Australiją.
Projekto idėja gimė dar 2010 metais, kuomet buvo nuspręsta perdainuoti dainą „The Ship Song” ir skirti ją būtent Sidnėjaus Operos teatrui – pastatui, kurį UNESCO įtraukė į savo paveldą.
Beje, Nick’o Cave’o daina „The Ship Song”, įtraukta į 1990- ųjų metų atlikėjo albumą „The Good Son”, pripažinta viena iš trisdešimties gražiausių visų laikų Australijos dainų.
Muzikos įrašų parduotuvių dienos proga šeštadienį bus išleistas riboto tiražo Nick’o Cave’o grupės „Grinderman” singlas „Evil”, kurio vienoje iš versijų pagrindinę partiją atliks kolektyvo „The National” vokalistas Matt’as Berninger’is.
Single bus keturios kūrinio versijos: originalas, demo įrašas, „Factory Floor” remiksas ir „Silver Alert” remiksas. Būtent pastarajame kūrinyje bus girdimas ir Berninger’io vokalas.
Įrašas bus išleistas JAV, o Didžiąją Britaniją pasieks tik 750 „Evil” kopijų, kurias jau dabar galima užsisakyti internetu.
Beje, kūrinį, kuriuo pasidalino Jungtinės Karalystės muzikos portalas „NME„, galite išgirsti čia.
Specialiai pagerbti įžymųjų Sidnėjaus Operos teatrą buvo perdainuotas legendinis 
Muzikos įrašų parduotuvių dienos proga šeštadienį bus išleistas riboto tiražo