Ólafur Arnalds ir Janus Rasmussen eksperimentinė minimal elektronikos kolaboracija pavadinimu „Kiasmos“ praėjusiais metais pristačiusi albumą „Blurred” pasirodo Islandijos festivalyje „Iceland Airwaves“.
Radijo stotis „KEXP“ užfiksavo 47 minučių trukmės grupės pasirodymą, kurio metu atliekami 6 kūriniai tiek iš paskutiniojo disko, tiek iš debiutinio, prieš 4 metus išleisto albumo „Kiasmos”.
Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:
2007-aisiais, dėdės mirties paveiktas, tuo metu 20-metis islandas Ólafur Arnalds įrašė savo pirmąjį albumą, „Eulogy for Evolution“. 2017-aisiais, praėjus dešimčiai metų, O. Arnalds prisiminė šį savo darbą ir nutarė jį patobulinti, remasteringą patikėdamas savo draugui ir puikiam muzikantui Nilsui Frahmui. Taip atsirado ką tik išleistas „Eulogy for Evolution 2017“ ir taip gimė šis vaizdo klipas, kurio autorius – islandas Eilífur Örn Þrastarson.
Muzikos kūrėjas iš Islandijos Ólafur Arnalds pristato naują, ramų ir dangiškai lengvą kūrinį „Letters Of A Traveller”, kurį atliko kartu su Alice Sara Ott.
Septintus metus skaičiuojanti dviejų islandų eksperimentinė minimal elektronikos kolaboracija „Kiasmos“ šiemet pristato savo debiutinį albumą „Kiasmos“. Ta progra „KEXP“ užfiksavo Ólafur Arnalds ir grupės „Bloodgroup“ vokalisto Janus Rasmussen pasirodymą Islandijos festivalyje „Iceland Airwaves“.
Jeigu Jus, kaip ir mus, užbūrė kūrinys „Lit“, visą „Kiasmos“ pasirodymą galite peržiūrėti apačioje:
Islandas Ólafur Arnalds džiugina mus ir pateikia ideliai ramioms vakaro minutėms tinkantį kūrinį „Í Gegnum Ísinn”. Tai daina iš didžiulio populiarumo atlikėjo gimtojoje šalyje sulaukusio filmo „Vonarstræti” („Life In a Fishbowl”). Vienintelis dainos trūkumas – ji per trumpa, nes skamba viso labo tik šiek tiek daugiau nei dvi minutes ir prabėga akimirksniu.
Minimal, eksperimentinio techno gerbėjus džiuginame su kelias savaites skaičiuojančiu islandiško projekto „Kiasmos“ kūriniu „Looped“.
„Kiasmos“ – tai Ólafur Arnalds ir Janus Rasmussen iš „Bloodgroup” projektas, gyvuojantis ketvirtus metus. Kūrinys „Looped“ yra iš būsimo dueto albumo, apie kurį daugiau detalių kol kas nepranešama.
(nuotr. Mr Sith Zam)
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Lorde – „Pure Heroine“
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Devendra Banhart – „Mala“
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Villagers – „{Awayland}“
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
„Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
„Rhye” – „Woman“
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ane Brun – „Rarities“
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
„Phoenix“ – „Bankrupt!”
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
„London Grammar“ – „If You Wait“
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
„Bastille“ – „Bad Blood“
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
„Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
„Everything Everything“ – „Arc“
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
„King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Laura Marling – „Once I Was An Eagle“
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
„Volcano Choir“ – „Repave“
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
Ólafur Arnalds iš Islandijos dalinasi labai gražiu, užburiančiu pasirodymu, kurio metu pristatomas „Near Light” kūrinys iš šiais metais išleisto albumo „For Now I Am Winter”.
O jei daina patiks, visą 80 minučių islando koncerto įrašą su 28 muzikantų orkestru ir kviestiniu vokalistu Arnor Dan vis dar galite rasti ČIA.
Muzika, kuriai žodžių nereikia. Tokia yra islandų multiinstrumentalisto Ólafur Arnalds kuriama muzika. Kviečiame pamatyti akustinį šio genialaus atlikėjo pasirodymą, kurio metu pristatomas įspūdingas „Only the Winds” kūrinys iš šiais metais išleisto albumo „For Now I Am Winter”.
„Kaip melodija gali būti laiminga ir liūdna tuo pačiu metu? Paklausykite islando Ólafur Arnalds muzikos ir patys tai suprasite. Muzikos tonai kintantys priklausomai nuo Jūsų nuotaikos ir dainos, kurios vieną dieną gali skambėti labai pakiliai, o kitą, būti persmelktos elegijos”. Taip šį daugiau nei valandos trukmės koncertą pristato įrašo kūrėjai.
Pasirodymo metu išgirsite 16 kompozicijų atliekamų kartu su 28 muzikantų orkestru ir kviestiniu vokalistu Arnor Dan. Koncerto metu pristatomi kūriniai iš šiais metais išleisto šio genialaus Islandijos kompozitoriaus, muzikanto ir multiinstrumentalisto albumo „For Now I Am Winter”.
Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:
„Sudden Throw”
„Brim”
„Brotsjór”
„For Now I Am Winter”
„A Stutter”
„Tomorrow’s Song”
„Reclaim”
„Hands Be Still”
„Only The Winds”
„Gleypa Okkur”
„Old Skin”
„We (Too) Shall Rest”
„This Place Was A Shelter”
„Carry Me Anew”
„Near Light”
„Lag Fyrir Ömmu” (encore)”
„Ólafur Arnalds” (nuotr. „NPR” archyvo)
Islandas Ólafur Arnalds labai vaizdingoje visą miesto panoramą atskleidžiančioje vietoje pristato savo naujausią kūrinį „Old Skin”. Tai daina iš balandžio 2 d. išleisto, jau ketvirtojo atlikėjo albumo „For Now I Am Winter”.
Islandijos muzikos kompozitoriaus, muzikanto ir multiinstrumentallisto Ólafuro Arnaldso muzika yra tarsi geras ramybės lašas skubančiame pasaulyje. Kviečiame pamatyti pusvalandžio trukmės nuostabų pasirodymą, kurio metu išgirsite šešis puikius kūrinius, tarp kurių ir naujasis „Only the Winds“ ir geriau pažįstamas „Poland“ kūrinys. Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:
01 „Þú ert jörðin”
02 „Only the Winds”
03 „Poland”
04 „Gleypa Okkur”
05 „3326”
06 „Near Light”
Įsijunkite, pasinerkite į užburiančią melodiją ir išgirskite visą šio genialaus islando muzikos grožį.
Ólafur Arnalds (nuotr. „KEXP” archyvo)
Islandijos muzikos kompozitorius, muzikantas ir multiintrumentalistas Olafuras Arnaldsas ir vokiečių kompozitorius ir muzikantas Nilsas Frahmas suvienijo jėgas Įrašų parduotuvių dienos bei penktojo leidybinės kompanijos „Erased Tapes“ gimtadienio proga. Kūrėjai drauge įrašė 4 dainų nepilną albumą „Stare“, kurį siūlome perklausyti čia.
Beje, viršuje rasite ir dueto gyvą improvizaciją vieno pasirodymo Berlyne metu.
„Stare“ viršelis
Islandijos kompozitorius, muzikantas ir multiinstrumentallistas – tai tik keli iš galybės pavadinimų, tinkamų genialaus islando Ólafuro Arnaldso apibūdinimui.
Filmo "Another Happy Day" garso takelio viršelis
Pradėjęs savo solinę karjerą prieš keletą metų ir jau spėjęs sudalyvauti kultinės ‘kraterių šalies‘ grupės „Sigur Ros” koncertiniame ture, Arnaldsas nespjauna ir į muziką spektakliams bei kino filmams. 2009 m. jis sukūrė muziką baletui „Dyad“, o šiandien internete islandas pasidalino sukurtu kino dilmo „Another Happy Day” garso takeliu.
Juostos, kurioje vaidina Demi Moore ir visa likusi galybė puikių aktorių, garso takelį jau dabar galite įsigyti ČIA.
Na, o jei norite LEGALIAI pasimėgauti nuostabiais (kiek liūdnokais) islandiško prieskonio kupinais muzikos garsais – tai galite padaryti paspaudę ČIA.
Vienareikšmiškai: Sakome, kad VERTA!!!
Jeigu žavitės islandų muzika, klausotės puikiai pažįstamų atstovų Sigur Rós, o Björk jus kas kartą maloniai nustebina, slinkite arčiau kėdes – šiais metais išleistas puikus dokumentinis filmas apie kitus vulkanų saloje kuriančius muzikantus, pavadintas „Iceland: Beyond Sigur Rós“.
30 minutės trukmės dokumentikoje pasakojama, kuo gyvena Islandijos muzikos industrija, svarstoma, ar gamta tikrai veikia kūrybą, atskleidžiama, kodėl islandų muzikiniai produktai pasižymi išskirtinumu. Na, o mėgstantys atrasti naują muziką gali susipažinti su „Reykjavik!“, Hafdis Huld, Berndsen, Mugison, Ólafur Arnalds, Lára Rúnars, „Bloodgroup“, „For A Minor Reflection“, „Seabear“ bei „Sykur“.
Beje, Serious Feather produsiuotame ir Brett Gregory režisuotame darbe gražūs ne tik garsai, bet ir vaizdai, ne veltui ši dokumentika sulaukia itin teigiamų vertinimų visame pasaulyje.
Filmą galima pamatyti oficialiame Serious Feather interneto puslapyje čia.