Pink Floyd

GYVAI: David Gilmour & David Bowie – Comfortably Numb (Live at Royal Albert Hall, 2006)

manoVIDEO

Nors David Bowie į savo planetą išvyko jau prieš porą mėnesių, jo muzikinis palikimas neleis šio kūrėjo užmiršti dar ilgai.

2006 metais savo koncertinio turo „On an Island” metu iširusios grupės „Pink Floyd” neatskiriama dalis David Gilmour į sceną pasikvietė David Bowie kartu atlikti hitą „Comfortably Numb”. Nors šio turo metu Roger Waters vokalinę partiją šioje dainoje įprastai atlikdavo klavišininkas Richard Wright, šįkart šis vaidmuo buvo suteiktas David Bowie.

Beje, tai buvo paskutinis David Bowie gyvas koncertinis pasirodymas Anglijoje.

David Gilmour: grupė Pink Floyd niekada nebus atkurta

manoNAUJIENA
pink floyd

Grupė Pink Floyd

Anglijos roko muzikos legendos „Pink Floyd” niekada nebeatsikurs. Taip pareiškė „pinkų” gitaristas Davidas Gilmouras, duodamas interviu žurnalui”Classic Rock Magazine”.

„Su „Pink Floyd” viskas baigta. Kartu grojome 48 metus. Keletą iš jų – pačioje pradžioje – drauge su Rogeriu Watersu. Todėl atkurti „Pink Floyd” su likusiais keliais grupės nariais būtų klaidinga”, – sakė D. Gilmouras.

„Metai, kai „Pink Floyd” išgyveno savo aukso amžių – tai laikas, kai kartu išpildėme 95 procentus savo muzikinių troškimų. Tai buvo laimingas metas, pilnas juoko ir džiaugsmo.  Todėl aš tikrai nenoriu likusiems 5 procentams leisti nudažyti to ilgo ir fantastiško laiko, praleisto kartu. „Pink Floyd” niekada nebeatsikurs”, – pridūrė muzikantas.

„Daryti tai be Ricko (2008 m. miręs „Pink Floyd” narys Rickas Wrightas – RED.) būtų neteisinga. Todėl tikrai nenoriu grįžti atgal. Šiuo metu esu laimingas, galėdamas laisvai daryti tai, ką noriu daryti. Suprantu, kad pasaulyje yra daug žmonių, kurie norėtų pamatyti legendinius „Pink Floyd”, tačiau manau, kad toks požiūris – neatsakingas. Tai – grupė, kuri nugyveno savo gyvenimą. Nebenoriu ten grįžti. Nesu kuklus, todėl pasakysiu atvirai: manau, kad esu tokio amžiaus, kai galiu ir turiu daryti tai, ką noriu”, – leidiniui kalbėjo D. Gilmouras.

manoMUZIKA primena, kad 1965 metais susikūrusi britų grupė „Pink Floyd” yra išleidusi 15 studijinių albumų. Po išsiskyrimo 1994-aisiais viešojoje erdvėje nuolat pasigirsdavo gandų apie galimą grupės atsikūrimą. Gandus dar labiau paskatino pernai išleistas naujas kompanijos albumas „Endless River”, kurį prodiusavo D. Gilmouras. Tačiau net ir prieš pat jo pasirodymą muzikantas teigė: „Tai bus paskutinė muzika, kurią kada nors išgirsite iš „Pink Floyd“ stovyklos. The Endless River“ – yra oficiali grupės pabaiga“.

Pernai išleistas įrašas buvo pirmasis „pinkų” naujas darbas per 20 metų. „The Endless River“ tapo trečiuoju Pink Floydų disku, išleistu be Rogerio Waterso (grupę palikusio praėjus porai metų po 1983-ųjų disko „The Final Cut“ išleidimo) .Kartu tai pirmasis jų naujas darbas, pasirodęs po klavišininko Richard Wright mirties 2008 metais. Beje, 1985 metais grupę palikęs Rogeris Watersas Wrightą kažkada su trenksmu buvo išspyręs iš grupės. Ir tik tada, kai Rogeris paliko grupę, Nick Mason drauge su Davidu Gilmouru įkalbėjo Wrightą sugrįžti.

Paskutiniame „Pink Floyd” albume „The Endless River” dominuoja būtent Ricko Wrighto sukurti kūriniai

manoMUZIKA.lt: geriausių 2014 metų albumų TOP 15

manoNAUJIENA
2014 m. albumai

2014 m. albumai

Metams skaičiuojant savo paskutines dienas, muzikinius taškus ant „i” sudėliojo ir portalas manoMUZIKA.lt

Likus vos porai dienų iki 2015-ųjų skelbiame geriausių šių metų albumų penkioliktuką.

Geriausių penkiolikos albumų sąraše – 5 Anglijos, 5 JAV, 2 Airijos ir po vieną Australijos, Škotijos ir Islandijos atlikėją.

Įdomu tai, kad tiek pernai, tiek ir šiemet tope karaliauja Didžiosios Britanijos leidybinės kompanijos „Ninja Tune” išleistas albumas. Pernai geriausiu manoMUZIKOS albumu tapo „Bonobo” įrašas „The North Borders”, šiemet geriausiu metu įrašu pripažintas vasarą išleistas šeštasis „Fink” diskas „Hard Believer”.

 

15. Taylor McFerrin – Early Riser (US, Brainfeeder)

14. Freddie Gibbs & Madlib – Pinata (US, Madilb Invazion)

13. This Will Destroy You – Another Language (US, Suicide Squeeze)

12. FKA Twigs – LP1 (EN, Young Turks)

11. S. Carey – Range Of Light (US, Jagjaguwar)

10. Mogwai – Rave Tapes (SCO, Rock Action)

9. Low Roar – O (IS; Tonequake Rec)

8. Nick Muvley – First Mind (EN; Fiction Rec)

7. Aphex Twin – Syro (IE, Warp Rec)

6. Pink Floyd – Endless River (EN, Parlophone)

5. Chet Faker – Built On Glass (AU, Downtown Rec)

4. The War On Drugs – Lost In A Dream (US, Secretly Canadian)

3. James Vincent McMorrow – Post Tropical (IE, Vagrant Rec.)

2. SOHN – Tremors (EN, 4AD)

1. Fink – Hard Believer (EN, Ninja Tune)

manoTOPAS 2014: Ignas

manoBLOGAS

record-player-vintage-vinylGruodžio mėnesio antroje pusėje susidėlioti metų mėgstamiausių sąrašą man yra savotiška tradicija, kurios ištikimai laikausi, bet pastebiu, kad su kiekvienais prabėgančiais metais darausi vis įnoringesnis. Štai pernai metams dar nesibaigus aš jau pakankamai aiškiai žinojau kas užims pirmąsias topo vietas, o šįkart teko gerokai ilgiau pasukti galvą. Per 365 dienas pasirodė tikrai ne vienas ilgai lauktas diskas, bet pradėjus sudarinėti šį penkioliktuką ėmė atrodyti, kad 2014-ieji nebuvo tokie vaisingi, kokių tikėjausi. Galvojau, dvejojau, bet kaip ir kiekvienais metais sąrašą pabaigus teko jį trumpinti ir braukyti pavadinimus, kad pernelyg neišsiplėsčiau.

Sakiau tai pernai, sakau ir šiemet – kiekvienas muzikinis topas yra kažkuo subjektyvus. Toks yra ir manasis. Teisingos muzikos 2014-aisiais išleista gerokai daugiau nei penkiolika albumų ir penkiolika kūrinių, bet žodžius „teisinga muzika” kiekvienas supranta savaip.

Štai mano „teisingieji”:

 

manoALBUMAI 2014

1. Fink „Hard Believer”

2. Aphex Twin „Syro”

3. Pink Floyd „The Endless River”

4. This Will Destroy You „Another Language”

5. Mogwai „Rave Tapes”

6. Tycho „Awake”

7. Low Roar „0”

8. Andy Stott „Faith in Strangers”

9. The Bug „Angels & Devils”

10. Machinedrum „Vapor City Archives”

11. SOHN „Tremors”

12. FKA twigs „LP1”

13. S. Carey „Range Of Light”

14. James Vincent McMorrow „Post Tropical”

15. Ministry of Echology „Notes & Quotes”

 

 

manoDAINOS 2014

Pink Floyd „Louder Than Words”

 

Bon Iver „Heavenly Father”

https://www.youtube.com/watch?v=A2CbQpo-8CE

 

Fink „Too Late”

 

Bonobo „Return To Air”

 

Burial „Lambeth”

 

S.Carey „Crown The Pines”

 

Low Roar „I’ll keep coming”

 

Mogwai „Simon Ferocious”

 

The Acid „Basic Instinct”

 

DARKSIDE „Gone Too Soon”

 

XXYYXX (feat. Vanessa Elisha) „Unknown”

 

The Antlers „Hotel”

 

Damon Albarn „Heavy Seas Of Love”

 

James Vincent McMorrow „Glacier”

 

Ásgeir „Heart-Shaped Box” (Nirvana cover)

 

manoTOPAS 2014: Liudas

manoBLOGAS
music

Muzika

Kaip ir kiekvienų metų gruodį, taip ir šiemet, kalendoriui pradėjus skaičiuoti paskutinius metų akordus, manoMUZIKOS kolektyvas ima dėlioti muzikinius taškus ant „i”. Ateina metas peržvelgti nueinančiuosius ir išskirti tuos reiškinius, be kurių 2014- ieji nebūtų tokie muzikalūs, pozityvūs ir, žinoma, nuotaikingi.

Metų pradžioje rašiau apie laukiamiausius šių metų įrašus. Šiandien atėjo metas įsitikinti ar jie buvo verti laukimo ir ar jie pateko į mano 2014- ųjų „geriausiųjų” sąrašą. manoMUZIKOS „geriausius” metų albumus paskelbsime prieš pat šventes, o šįkart – asmeniniai mano favoritai.

GERIAUSI METŲ ALBUMAI

Grafa, kurioje tikrai nebuvo sunku išskirti asmeninių geriausiųjų trejetą, tačiau tolimesnius albumus sudėlioti į vientisą visumą – nelengva užduotis. Kadangi didžiąją šių metų dalį mane lydėjo lyrika (kartais susimaišiusi su elektroniniais garsais), tai atsispindi ir mano favoritų sąraše. Mano „Geriausiųjų” sąraše šiemet vietos rado ne tik akustinė lyrika, bet ir keli lietuviški albumai bei vienas kitas pop-muzikos vandenyse smagiai plaukiojantis įrašas.

Visgi, kad ir kaip bebūtų, šiemet „Fink” mano lyderių penkioliktuke tikrai neturėjo lygių.

1. FINK „Hard Believer” (Ninja Tune; EN)

2. SOHN „Tremomrs” (4AD; EN)

3. JAMES VINCENT McMORROW „Post Tropical” (Vagrant Rec, IE)

4. CHET FAKER „Built On Glass” (Downtown Rec; AU)

5. S. CAREY „Range Of Light” (Jagjaguwar, USA)

6. CHROMEO „White Woman” (Last Gang Records, CA)

7. PINK FLOYD „Endless River” (Parlophone, EN)

8. HOW TO DRESS WELL „What Is This Heart”(Weird World Records, USA)

9. KELE „Trick” (Lilac Rec, EN)

10. DAMIEN RICE „My Favourite Faded Fantasy„ (Warner Bross, IE)

11. ANTLERS „Familiars” (Transgressive rec, USA)

12. BEISSOUL & EINIUS „Laikas paikas” (LT)

13. SAM SMITH „In The Lonely Hour” (Capitol Rec; EN)

14. BIPLAN „Visi keliai veda prie jūros” (M.P.3; LT)

15. DAN BODAN „Soft”(DFA Records; GER)

 

GERIAUSIOS METŲ DAINOS

FINK „Too Late”

EELS „Mistakes of My Youth”

SYLAS „Shore”

DNKL „Battles”

BEN WATT „Spring”

LAPSLEY „Station”

SEEKAE „Test & Recognise” (Flume remix)



KARL X JOHAN „Better Tomorrow”

JAMES VINCENT McMORROW „Gold”

RY X „Love Like This”

PINK FLOYD „Louder Than Words”

BRIAN ENO + CARL HYDE „Daddy’s Car”

Oficialu: The Endless River – paskutinis Pink Floyd albumas

manoNAUJIENA

Grupė "Pink Floyd"

Žinia apie tai, kad  „Pink Floyd“ išleidžia naują albumą ne tik privertė milijonus jų muzikos gerbėjų širdžių plakti gerokai greičiau, bet ir paskatino svajoti apie naują grupės kūrybos etapą bei tikėtis naujos muzikos ateityje. Deja, grupės lyderis Davidas Gilmouras, kalbėdamas su BBC 6 Music, šias viltis ir lūkesčius pavertė pelenais.

Kartu su kitu ‘Pinkų’ nariu Nicku Masonu svečiuodamasis radijo stotyje, muzikantas patvirtino: „The Endless River” – paskutinis „Pink Floyd” albumas.

„Tai bus paskutinė muzika, kurią kada nors išgirsite iš „Pink Floyd” stovyklos”, – sakė Davidas Gilmouras, paklaustas ar galima ateityje tikėtis dar daugiau naujienų iš pinkų. „The Endless River” – yra grupės pabaiga”, – pridūrė jis.

„Rickas (Wright’as – aut. past) – miręs. Todėl esu tikras, kad „The Endless River” tęsinio tikrai nebus. Mano žmona Polly mano, kad tai – labai graži idėja viską užbaigti. Taigi, tokia mūsų pabaiga”, – BBC 6Music eteryje kalbėjo Gilmouras.

Tačiau čia pat muzikantas pridūrė, kad jis gali panaudoti kai kuriuos įrašus, kurtus drauge su Ricku Wrightu dar 2008 metais savo soliniam albumui.

manoMUZIKA primena, kad „The Endless River” pasirodys lapkričio 10 dieną.

Roger Waters: neturiu nieko bendro su nauju Pink Floyd albumu

manoNAUJIENA

R. Waters

Lapkričio 10 dieną naują albumą išleidžiančios grupės „Pink Floyd“ gerbėjai, regis, vis dar prie dabartinio kolektyvo sąstato priskiria ir Rogerį Watersą. Tačiau 1985-aisiais „Pinkus” palikęs muzikantas su grupe jau ilgą laiką neturi nieko bendro. Nežiūrint į tai, kad 2011 metais Watersas vienam koncertui buvo užlipęs ant scenos drauge su buvusiais komandos nariais, vis dar nėra jokio pagrindo kalbėti apie jo prisijungimą prie pirmą naują diską per dvidešimt metų išleidžiančio kultinio roko muzikos kolektyvo.

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki „Pink Floyd” albumo „Endless River” pasirodymo dienos, vakar Rogeris Watersas savo paskyroje facebooke netikėtai išplatino viešą pareiškimą.

„Kai kurie mano žmonos Laurie klausinėja apie mano naują albumą, pasirodysiantį lapkričio mėnesį. Ko gero jie susipainiojo, nes jokio albumo lapkritį tikrai neišleisiu. Albumą, kuris vadinsis „Endless River”, išleidžia Davidas Gilmouras ir Nickas Masonas.  Būtent Davidas ir Nickas sudaro grupę „Pink Floyd”. „Pinkus” aš palikau prieš 29-erius metus – 1985-aisiais. Nuo tos akimirkos nesu šios grupės narys. Neturiu nieko bendro nei su kolektyvo albumais „Momentary Lapse of Reason” ar „The Division Bell”, nei su 1987-ųjų ir 1994-ųjų koncertiniais „Pink Floyd” turais. Nesu niekuo prisidėjęs ir prie „Endless River”, – rašoma muzikanto pareiškime.

manoMUZIKA primena, kad Davido Gilmouro prodiusuotas albumas „Endless River” – pirmasis kultinės grupės „Pink Floyd” diskas per 20 metų. The Endless River“ kūriniai įrašyti 1993-1994 metais. Būtent tada grupė įrašinėjo vieną populiariausių savo albumų „Division Bell“ (nemenkas produktyvumas, sakyčiau). Albumas įrašytas legendinėje studijoje „Britannia Row Studios“ (toje pačioje vietoje gimė 1987- ųjų metų Pinkų įrašas „A Momentary Lapse Of Reason“, Gilmouro solinis diskas „On An Island“, kiti „dideli“ tokių grupių kaip Joy Division, New Order, Pulp ar Snow Patrol albumai).

Daugiau apie „Endless River” sužinoti galite čia.

Žemiau – kelios ištraukos iš naujojo „Pink Floyd” albumo.

Pristatytas naujausio Pink Floyd albumo viršelis, paskelbta įrašo pasirodymo data

manoNAUJIENA

Endless River

Kai liepos mėnesį sužinojome, kad „Pink Floyd” išleidžią naują albumą, netekome žado. Tačiau kelių mėnesių pakako tam, kad susigyventume su šia mintimi ir grupės vardą įsirašytume į Laukiamiausių metų albumo sąrašo viršūnę (taip taip, nemaža dalis manoMUZIKOS autorių yra velniškai įsimylėję „pinkų” muziką).

Vakar vakare „Pink Floyd” leidėjai pasidalino ne tik albumo, kuris vadintis „Endless River” viršeliu, bet ir jo oficialia pasirodymo data. Taigi, tie, kas (kaip ir mes) nekantriai laukia legendinių britų albumo, savo darbotvarkės kalendoriuose raudonai turėtų apsibraukti LAPKRIČIO 10 dieną. Beje, oficialioje svetainėje jau galite albumą užsisakyti iš anksto.

Keli faktai apie „Endless River”

– Albumą prodiusavo David Gilmour. Europos rinkai jį pristatys leidybinė kompanija „Parlophone”.

– „The Endless River” taps trečiuoju Pink Floydų disku, išleistu be Rogerio Waterso (grupę palikusio praėjus porai metų po 1983-ųjų disko „The Final Cut” išleidimo.

– Tai pirmasis naujas Pinkų įrašas per 20 metų. Kartu tai pirmasis jų naujas darbas, pasirodysiantis po klavišininko Richard Wright mirties. Beje, jeigu jau kalba pasisuko apie Wrightą, tai reikia nepamiršti, kad būtent Watersas Wrightą kažkada su trenksmu buvo išspyręs iš grupės. Ir tik tada, kai Rogeris 1985- aisiais paliko grupę, Nick Mason (Official) drauge su Davidu Gilmouru įkalbėjo Wrightą sugrįžti.

– „The Endless River” kūriniai įrašyti 1993-1994 metais. Būtent tada grupė įrašinėjo vieną populiariausių savo albumų „Division Bell” (nemenkas produktyvumas, sakyčiau). Albumas įrašytas legendinėje studijoje „Britannia Row Studios” (toje pačioje vietoje gimė 1987- ųjų metų Pinkų įrašas „A Momentary Lapse Of Reason”, Gilmouro solinis diskas „On An Island”, kiti „dideli” tokių grupių kaip Joy Division, New Order, Pulp ar Snow Patrol albumai).

– Darbinis albumo „The Endless River” pavadinimas buvo „The Big Spliff”. Tačiau dar šią vasarą buvo paskelbta, kad darbinis vardas keičiamas. Beje, kaip patys grupės nariai įvardijo, šiame įraše dominuoja ambient muzika.

– Planuojant albumo leidybą buvo ketinama išleisti tik instrumentinę muziką. Tačiau 2013 metais grupė pasikvietė atlikėją ir aktorę Durga McBroom-Hudson ir pasiūlė jai (kartu su Davidu Gilmouru) atlikti pagrindines solines partijas

– Pagrindinius prodiuserinius albumo darbus, kaip ir galima tikėtis, atliko pats Davidas Gilmouras. Tačiau vienu iš albumo co-prodiuseriu tapo Phil Manzanera iš Roxy Music.

Po 20 metų pertraukos – naujas „Pink Floyd” albumas

manoNAUJIENA

Spalio mėnesį įvyks tai, kas, atrodė, neįmanoma – britų super grupė „Pink Floyd” po 20 metų pertraukos išleis naują albumą „The Endless River”.

Kaip teigiama David Gilmour žmonos Polly Samson „Twitter” žinutėje, albume daugiausia skambės dar 1994 metais sukurtos jau mirusio grupės klavišininko Richard Wright dainos.

Visgi albumas „The Endless River” bus išleistas be Roger Waters indėlio.

GYVAI: Ben Watt & David Gilmour – The Levels

manoVIDEO

Du muzikos talentai viename. Ko gero taip reikėtų aprašyti itin netikėtą, bet velniškai mielą vienadienį projektą, į neįtikėtiną duetą sujungusį kultinės grupės „Pink Floyd” narį Davidą Gilmourą ir naują solinį albumą ruošiantį britų muzikantą, prodiuserį ir buvusios grupės „Everything but the Girl” vyriškąjį pradą Beną Wattą.

Jūsų dėmesiui – velniškai mielas ir lyriškas muzikantų kartu atliktas kūrinys „The Levels”.

UTTER

manoATRADIMAS

„UTTER” (nuotr. iš grupės „Facebook” puslapio)

Nuostabu, kai muzika gimsta ne prodiuserių, įvairių šou ar kitų trečiųjų asmenų dėka, o dėka svarbiausio, vienijančio tikslo – muzikos. Taip norėtųsi pristatyti vaikinų kolektyvą iš Braga miesto esančio Portugalijoje. Draugų kompanija susibūrė 2006 metais, pasivadino „UTTER” vardu ir mažais žingsniais keliauja muzikinės svajonės keliu.

Grupės pavadinimas „UTTER” reiškia pilnatvę, begalybę ir ekstremalumą. Tokiais žodžiais grupė įkūnija savo siekį teikti muzikinę patirtį gerbėjams pasitelkdami originalias dainas ir garsus.

Savo muzikiniais mokytojais „UTTER” vadina tokias grupes kaip „Sigur Ros”, „Depeche Mode”, „Dead Can Dance”, „U2”, „Pink Floyd” ir „Radiohead”. Grupę palyginti su kažkuria iš šių nuostabių grupių būtų sudėtinga, nes „UTTER” kuria tik jiems būdingą muzikos skambesį.

Darydami tai, kas labiausiai patinka, t.y. kurdami muziką, vaikinai po truputį plečia savo gerbėjų ratą. Dar šios savaitės pradžioje šį puikų kolektyvą turėjo galimybę išgirsti ir „UTTER” gerbėjai Lietuvoje. Sulaukę daugybės ovacijų ir susižavėjimo šūksnių vaikinai pažadėjo sugrįžti. Tikimės, netrukus juos vėl išgirsime Lietuvos scenoje.

Visų laikų perkamiausiame Jungtinės Karalystės albumų tope Adele ir toliau sparčiai kyla į viršų

manoNAUJIENA

Visų laikų perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų sąraše Adele įrašas „21” jau aplenkė legendinį „Pink Floyd” diską „Dark Side Of The Moon” ir atsidūrė 7 vietoje.

Tai jau antrasis albumas, kurį Anglijos muzikos diva pralenkia šiemet.  Maždaug prieš mėnesį manoMUZIKA rašė apie pirmą sėkmingą šių metų Adele žingsnį šiame tope už nugaros paliekant Michaelo Jacksono plokštelę „Bad”.

Adele albumo "21" viršelis

Iki šiandien jau yra parduota 4,14 milijonų albumo „21” kopijų. Nuo 6 vietos visų laikų geriausiai parduodamų albumų sąraše, kurioje šiuo metu yra „Dire Straits” įrašas „Brothers In Arms”, Adele teskiria 12 tūkstančių parduotų albumo kopijų.

Aukščiausias populiariausių albumų penketukas iki šiol išlieka nepakitęs. Jame jau ilgą laiką lyderiauja „Queen” rinktinis diskas „Greatest Hits”.

Pilnas visų laikų geriausiai parduodamų Didžiosios Britanijos albumų top 10

01 GREATEST HITS – QUEEN
02 SGT PEPPER’S LONELY HEARTS CLUB BAND – THE BEATLES
03 GOLD: GREATEST HITS – ABBA
04 WHAT’S THE STORY MORNING GLORY – OASIS
05 THRILLER – MICHAEL JACKSON
06 BROTHERS IN ARMS – DIRE STRAITS
07 21 – ADELE
08  THE DARK SIDE OF THE MOON – PINK FLOYD
09 BAD – MICHAEL JACKSON
10 GREATEST HITS II – QUEEN

TOOL – teisėti psichodelinės vėliavos paveldėtojai

manoISTORIJA

Visų pirma, kodėl apie progresyvaus psichodelinio metalo grupę „TOOL“ kalbama manoMUZIKOJE?

„TOOL“ koncertas

Šis klausimas nėra nepagrįstas, juk manoMUZIKOS portalo koncepcija vargiai siejasi su sunkiaisiais muzikos žanrais. Mano atsakymas būtų toks – prie „TOOL“ pavadinimo dažniausiai prisiuvama metalo muzikos etiketė, bet šis Kalifornijos ketvertukas su metalu bendro turi tik tiek kiek leidžia tradicinis metalo gitara-bosas-būgnai supratimas. „TOOL“ – toli gražu ne vien metalas. Tai nenuspėjamas progresyvaus roko, alternatyvos ir psichodelikos mišinys, paskanintas iškart atpažįstamu Adamo Jones gitaros braižu ir melodingu, kartais tyliu, o kartais žemę drebinančiu Maynardo Jameso Keenano vokalu. Tai kelionė į vidinį klausytojų pasaulį, į paviršių iškelianti baimės ir nerimo jausmus, bei priverčianti klausytoją mąstyti kitaip.

Nesu itin didelis sunkiosios muzikos specialistas, bet norėjau pajusti, ką reiškia „TOOL“ koncertas dar nuo tų laikų, kai buvau penkiolikmetis dešimtokas. Sakau „pajusti“, nes „TOOL“ garsėja ne tik nenuspėjama muzika, bet ir įspūdingais vizualiniais pasirodymais, lazerių šviesomis bei muzikinėmis improvizacijomis. Trumpai tariant, kiekvienas jų koncertas – tai patirtis, kuri niekuomet nepasikartoja antrą kartą. Bilietai į „TOOL“ pasirodymą East Rutherford miestelyje (Naujojo Džersio valstija, JAV) esančiame „IZOD“ centre buvo išgraibstyti per keletą minučių.

Norėčiau atsiprašyti už tai, kad neturiu nei vienos autentiškos koncerto nuotraukos. Paprastai į ant bilieto besipuikuojantį „No Cameras!” užrašą niekas nekreipia dėmesio, bet šįkart yra kitaip. Durys į gigantiškąją areną atsiveria kaip niekada anksti ir apsauga ramiai bet įdėmiai iškrato kiekvieną koncerto lankytoją. Taisyklės – labai griežtos. Jokių foto aparatų! Telefonai nesiskaito, bet paprasčiausios kišeninės kameros skaitosi. Jokių gėrimų! Net vandens. Nieko pavojingo! Grandinė prie piniginės irgi įtraukta į pavojingų daiktų sąrašą.

Ir, be abejo, jokių narkotikų!

Kiekvienas sustabdytas su neleidžiamais daiktais turi arba juos išmesti, arba keliauti atgal į stovėjimo aikštelę ir palikti viską savo mašinoje.

Tokie pokštai man nelabai patinka. Iš anksto mėgavausi krūva įspūdingų nuotraukų, kurias būčiau pripleškinęs, bet to padaryti nepavyks. Matyt, teks palaukti kito karto, kuomet „TOOL“ koncertuos ne Naujajame Džersyje, o Niujorke, kur apsauga būna daug sukalbamesnė.

Viduje – brangi atributika ir brangus alus. Tai dar vienas dalykas, kuris manęs nedžiugina, bet to ir reikėjo tikėtis. Šioje arenoje dažniausiai vyksta krepšinio, ledo ritulio, ir atletikos varžybos, kurias aplanko tūkstančiai ištroškusių sporto fanatikų. Truputuką paburbu, bet nusprendžiu numoti į tai ranka. Juk marškinėliai ir Budweiseris – nevisai tai, dėl ko čia atvažiavau. Einu ieškoti ant bilieto pažymėtos savo vietos ir randu ją… specialiame aukščiau minios įrengtame skyriuje, skirtame neįgaliesiems. Tokių kaip aš, kuriems atiteko šios geros vietos, yra septynetas, bet tik vienas jų – kėdėje su ratukais. Kiti mes esame paprasčiausi laimingieji, kuriems vaizdo niekas nesugebės užstoti.

Dar kartą pykteliu ant apsauginių, privertusių palikti savo foto aparatą mašinoje. Tokių vaizdų šį vakarą būčiau prigaudęs!

„TOOL“ koncertas

Apšildanti doom metalo grupė „Yob“ iš Oregono pasirodymą pradeda lygiai 19:45 ir groja vos keturiasdešimt minučių. Šis netradicinis kolektyvas, sudarytas iš dviejų bosistų ir būgnininko, skamba blankiai ir nepalieka įspūdžio, bet esu įsitikinęs, kad jie skambėtų daug raiškiau ir įdomiau mažoje, intymesnėje erdvėje. Noriu išgirsti juos detaliau, bet muzika, aidinti virš besirenkančios minios, kenčia nuo prastos akustikos ir garsisto, kuris privalo apšildančiuosius truputėlį „prisukti.“ Taigi, anot posakio, „Yob“ „parako tikrai nestokoja“, bet aplinka jiems nedėkinga.

Pertrauka tarp vakaro apšildančiųjų ir kaltininkų gan trumpa. Eilės prie alaus dabar ketveriopai išaugusios į ilgį ir dvigubai į plotį. Vyrų tualeto grindys ir siena – iškruvintos ir niekas nežino, kas ten atsitiko. Per pusvalandį iš scenos dingsta „Yob“ instrumentai ir garso aparatūra, prigęsta arenos apšvietimas.

O štai ir jie!

Būgnininkas Danny Carry sėdasi prie gausaus perkusijos rinkinio, Adamas Jonesas apsiginkluoja gitara, Justinas Chancelloras atsuka boso garso rankenėlę, ir trumpa instrumentinė introdukcija tuoj perauga į pirmąjį šio vakaro kūrinį – „Hooker With a Penis“.

Tik tuomet aš pastebiu tą, dėl kurio čia susirinko visa minia. Charizmatiškasis grupės vokalistas Maynardas Jamesas Keenanas nėra tradicinis „frontmenas“. Jis slepiasi šešėliuose kažkur tarp Adamo Joneso ir perkusijos arsenalo. Jo regėti tik kontūras, bet jis žino, jog visos „IZOD“ centre esančios akys dabar žvelgia į jį. Maynardas nemėgsta maudytis prožektoriaus šviesoje ir minios meilėje. Jis sakosi, jog kiekvienas „TOOL“ koncertas jam yra emocinė ir dvasinė patirtis, tad ir susikoncentruoja jis ties atlikimo kokybe, o ne teatrališkumu. Jis lieka tamsoje didžiąją koncerto dalį atlikdamas keistus gestus ir alindamas balso stygas. Jį girdėti galima daug aiškiau nei matyti.

Suskamba „Jambi“ iš paskutinio studijinio „TOOL“ albumo „10,000 Days”, o ją keičia „Stinkfist” – kūrinys, šiurpinęs MTV žiūrovus devintojo dešimtmečio viduryje. Jis – daug ilgesnis nei albume. Tą patį galima pasakyti apie beveik visas šįvakar skambančias dainas. Gausios improvizacijos ir nepaneigiama dinamika tarp šių keturių muzikantų tiesiog stulbina.

Kūrinį „Stinkfist“ nuspalvina pirmoji video instaliacijų banga. „TOOL“ muzika neatsiejama nuo psichodelinių vizualizacijų inspiruotų dailininko Alexo Grey meno. Už grupės nugarų ir scenos šonuose įrengtuose ekranuose mirgantys vaizdiniai – šalti, išbalę veidai, nužengę iš „Stinkfist“ videoklipo. Juos pakeičia raibuliuojantys šonkauliai, pažystami iš „TOOL“ debiutinio albumo „Undertow“ viršelio, o juos palydi vienintelė debiutą pristatanti daina – „Sober“.

Garsas, kurio taip trūko per „Yob“ pasirodymą, grojant „TOOL“ stačiai liejasi per kraštus. Aiškiai girdisi kiekviena nata, kiekvienas niuansas. Neapvilia net tokie žemės drebėjimai kaip „Pushit“ ar „Schism“. Pastaroji – mano labiausiai laukta daina, kurios klausau susižavėjęs.

Prožektoriai atsigręžia į minią ir tik tuomet prisimenu, kad esu čia ne vienas. Apsidairau. Iškart pasimato teigiama „No Cameras!” politikos pusė. Šiame informacijos amžiuje neretas melomanas koncerto metu bando užfiksuoti pasirodymo vaizdelius ir dažnai pamiršta įsiklausyti į muziką ir patirti momentą. Šįvakar visų akys įsmeigtos į sceną, o ne į mažus mirgančius ekranėlius.

„TOOL“ koncertas

Kaip „TOOL“ garsėja psichodeliniu koncertų apipavidalinimu, taip jų fanai garsėja kaip minia, suryjanti didelius kiekius psichotropinių medžiagų bei surūkanti kalnus „žolės“. Kadangi apsauga šįvakar – labai griežta, tai ir rūkymo gerokai mažiau. Galbūt tai ir paaiškina tokią gausią alaus paklausą? Bet mano akys ir skaidriu protu nežino, į kurią pusę geriau žiūrėti. Rodos, vos mirktelsi ir praleisi kažką įstabaus. Dūmų mašinos ir lazeriai, pasirodo, įrengti ne tik scenoje, bet ir lubose, arenos šonuose, prie garsisto, ir t.t.

Dainą „Intention“ keičia „Forty-Six & 2“, o ekranuose – akies obuolys su dviem vyzdžiais. Kūrinys pasibaigia, o Maynardas pristato koncerto svečią – Franką Ferrerį iš „The Psychedelic Furs“, kuris atlieka įspūdingą perkusijos improvizaciją dainos „Lateralus“ metu. Ekranuose mirga mėlynaspalvė dryžuota galva (keistai menanti Bartą Simpsoną). Dainai pasibaigus muzikantai palieka sceną.

Tai, kas įvyksta vėliau, drąsiai galiu pavadinti pačia geriausia mano matyta koncerto pertraukėle. Scenoje mirkčiojanti vienui viena balta šviesa ir aplink jos spindulius besivyniojantys dūmai sukelia gyvo, judančio akies obuolio iliuziją.

Keletui akimirkų pamirštu, kad tai tik pertraukėlė.

Bisui paliktas vienui vienas kūrinys – išplėsta ir dalinai improvizuota dainos „Aenema“ versija, kuri tęsiasi virš dešimt minučių ir nuaidi kažkur į tylą ir tamsą. Užsižiebia arenos šviesos, iš kolonėlių pasipila „Bon Jovi“. Koncertas baigtas.

Jokios nuotraukos negali perteikti to, kas ką tik įvyko šioje Naujojo Džersio arenoje. Iš „TOOL“ tikėjausi labai daug, bet tai, ką pamačiau, nustelbė visus mano lūkesčius. „TOOL“ yra neabejotini psichodelinės vėliavos paveldėtojai, tos vėliavos, kuri ankščiau priklausė „Pink Floyd“  ir „Led Zeppelin“. Dabar suprantu, kaip svarbu yra pamatyti „TOOL“ koncertą tam, kad iki galo įsisavintum jų meno magiją, pajustum, ką sugeba instinktyviai sukurti šie vienas kitą iš poros akordų suprantantys menininkai. Jaučiuosi kažkiek apsvaigęs nuo garso ir lazerių. Vos dešimties kūrinių ilgio pasirodymas rodos buvo per trumpas, net sunku ir patikėti, kad jis truko beveik dvi pilnas valandas! Laikrodžio rodyklės juda link 0:30, o manęs dar laukia kelionė.

Jau vėlu, ir aš važiuoju namo. Namo, link tolumoje dangų siekiančių Niujorko šviesų.

Lia Ices – Little Marriage (Pink Floyd Cover)

manoVIDEO

Pagaliau naujienos iš niujorkietės Lia Ices, kurią manoMUZIKA „įsižiūrėjo“ ir aprašė praėjusių metų vasarą.

Lia Ices

Po nemenko tarpo tylos Lia nusprendė priminti apie save išleisdama vaizdo klipą dainai „Little Marriage“ iš antrojo studijinio albumo „Grown Unknown“. Maža to, daina jame – itin gerai žinomas ir kone epinis roko kūrinys – „Pink Floyd“ grupės daina „Wish You Were Here“, skaičiuojanti jau 37-tus gyvavimo metus.

Pagirtina ar pernelyg drąsu? manoMUZIKA.lt siūlo spustelėti play viršuje ir nuspręsti patiems. Tiesa, garantuojame bent jau tai, jog šis koveris nė iš tolo neprimins „iki skausmo“ žinomų Pink Floyd kūrinio garsų. Šviežia ir savita.

Davidas Gilmouras paneigė kalbas apie Pink Floyd atsikūrimą vasaros olimpinių žaidynių proga

manoNAUJIENA

Grupė "Pink Floyd"

Vakar dienos ryte pasirodžiusi informacija apie kultinės britų grupės „Pink Floyd” atsikurimą 2012 metų vasarą įvyksiančios olimpiados proga ne ilgai trukus buvo paneigta.

Mintis apie „pinkų” atgimimą vakar paskleidė vienas įtakingiausių Didžiosios Britanijos muzikinių portalų NME. Beje, anot pranešimo tame pačiame internetiniame tinklalapyje, po pasirodžiusios pirminės žinios į redakciją paskambino Dave’o Gilmouro atstovas ir pareiškė, kad visos kalbos apie legendinės grupės atsikūrimą yra gryna spekuliacija, kuri tikrai netaps realybe.

manoMUZIKA.lt primena, kad dar šių metų gegužės mėnesį Rogerio Waterso koncerto Londono „O2” arenoje metu, prie atlikėjo prisijungė „Pink Floyd” nariai Nickas Masonas ir Davidas Gilmouras ir atliko kelias kultinės britų grupės dainas. Tai paskatino dar didesnes kalbas apie galimą „Pink Floyd” atsikūrimą. Tačiau kad ir kaip bebūtų gaila, kol kas tos kalbos realybe virsti neturėtų.

Paspaudę čia išvysite kelias akimirkas iš minėto koncerto gegužės mėnesį, kai trys pinkai po daugelio metų vėl kartu stovėjo vienoje scenoje.

Nick Mason: Pink Floyd suprato, kad gerbėjai nori mūsų atsikūrimo

manoNAUJIENA

Kultinės grupės „Pink Floyd” narys Nick’as Mason’as prisipažino, jog visi kolektyvo nariai tikrai žino apie tai, kad gerbėjai labai laukia ‘pinkų’ atsikūrimo.

Gandus apie galimą grupės atsikūrimą paskatino gegužės mėnesį Londone įvykęs Roger’io Waters’o koncertas, kurio pabaigoje prie legendinio atlikėjo prisijungė „Pink Floyd” nariai David’as Gilmour’as ir Nick’as Mason’as. Trijulė kartu atliko kelis legendinius super grupės kūrinius.

Kalbėdamas su „Billboard”, Mason’as sakė, kad „tas vakaras buvo nuostabus ir jis tikisi, kad „Pink Floyd” vėl gros kartu”.

„Kol kas neturime jokių planų. Nei ilgalaikių, nei trumpalaikių. Jeigu klausiate manęs, galiu visai atvirai prisipažinti, kad norėčiau vėl groti kartu”. – kalbėjo Mason’as. „Visi esame atviri pasiūlymams. Tačiau tam, kad įvyktų tai, ko laukia mūsų gerbėjai, reikia suvokti, kad mūsų bendra veikla bus vaisingesnė ir prasmingesnė nei veikimas po vieną”. – pridėjo muzikantas.

Užbaigdamas pokalbį, legendinės britų grupės narys suteikė vilčių: „Nereikia pamiršti, kad mes senstame. O sendami daug labiau vertiname savo gerbėjų troškimą mus ir vėl ant scenos išvysti kartu. Tad kol kas tiesiog palaukime ir pažiūrėkime kas bus”.

Beje, ManoMUZIKA primena, kad grupės narys Roger’is Waters’as anksčiau yra sakęs, jog nenorėtų, kad „Pink Floyd” atsikurtų.

Vakarykštis Pink Floyd narių bendras pasirodymas pakurstė kalbas apie grupės atsikūrimą

manoNAUJIENA

Grupės „Pink Floyd” branduolys – David’as Gilmour’as, Roger’is Waters’as ir Nick’as Mason’as vakar vakare scenoje ir vėl grojo kartu. Tai tik dar kartą paskatino grupės gerbėjų kalbas apie  galimą grupės atsikūrimą.

Gilmour’as ir Mason’as prisijungė prie Waters’o vakar vakare Londono O2 arenoje vykusiame koncerte tam, kad kartu atliktų legendinį „Pink Floyd” kūrinį „Comfortably Numb”.

Nepaisant to, kad manoma, jog vakarykštis koncertas buvo vienintėlis, kuriame Gilmour’as ir Waters’as grojo kartu pastarojo turo metu, spekuliacijų apie galima grupės atsikūrimą tik dar labiau padaugėjo. Šią temą ypatingai eskaluoja ir visa šiandieninė britų spauda.

Paskutinį kartą viešą pasirodymą kultinė art roko grupė buvo surengusi 2005 metais, „atsikūrusi” vienintėliam koncertui „Live 8” metu. Visą tuometinį jų pasirodymą galite matyti viršuje.

Melomanams – naujienos iš Pink Floyd stovyklos

manoNAUJIENA

Art roko korifėjai – grupė „Pink Floyd” ir įrašų gigantė EMI ruošia itin intriguojantį Pink’ų „sugrįžimą”. Tiesa, kol kas nėra jokių kalbų apie tai, kad legendos muzikuos kartu, tačiau nuo šių metų rudens jau yra suplanuota didžiulė kolektyvo albumų perleidimų serija, kurioje melomanai galės įsigyti ne tik didžiausio populiarumo susilaukusių britų albumų (įvairiose laikmenose) , bet ir visiškai naują geriausių singlų albumą „Best Of Collection”. 

Perleidimų sesija, pavadinta „Why PinkFloyd”, startuos rugsėjo 26. Tądien bus perleisti visi 14 studijinių grupės albumų. Tą pačią dieną atskirai bus išleistas ir kultiniu tapęs Pink Floyd’ų darbas „Dark Side Of The Moon”.

Lapkričio 7 dienos šviesą turėtų išvysti 1975- ųjų grupės klasika – albumas „Wish you Were Here”, kurio papildomoje medžiagoje bus galima rasti legendinį grupės pasirodymą Wembley stadione Londone 1974 metais. 

Visa perleidimų serija baigsis ateinančių metų vasario 12 dvigubo grupės albumo „The Wall” perleidimu.

Apačioje – būsimo „Pink Floyd” geriausių dainų sąrašas:

A Foot in the Door – The Best of Pink Floyd:

Hey You
See Emily Play
The Happiest Days of Our Lives
Another Brick in the Wall pt2
Have a Cigar
Wish You Were Here
Time
The Great Gig in the Sky
Money
Comfortably Numb
High Hopes
Learning to Fly
The Fletcher Memorial Home
Shine on You Crazy Diamond (edit)
Brain Damage
Eclipse