Kauno „Žalgirio“ arena liepos 28-osios naktį užtvindyta itin didelio skirtingų žmonių būrio. Čia susirinko įvairaus amžiaus ir pomėgių publika – jaunimas ir vyresni jų tėveliai, hipsteriai ir metalistai, roko ir pop muzikos mėgėjai. Iš viso jų čia šįvakar – daugiau nei 15 tūkstančių! Tai nenuostabu, juk jau beveik tris dešimtis metų gyvuojanti Los Andželo roko grupė „Red Hot Chili Peppers“ šiąnakt pirmąjį kartą pamalonina savo gerbėjus Lietuvoje ir atsiveža itin didelį muzikos, garso, apšvietimo ir geros nuotaikos arsenalą. Panašu, kad lietuviai ir ta ypatinga proga iš daugelio aplinkinių šalių suvažiavę Lietuvos svečiai šio vakaro laukė itin ilgai.

„Red Hot Chili Peppers“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Į „Žalgirio“ areną atvykstu kiek pavėlavęs – scenoje jau groja apšildantis kolektyvas „The Vaccines“. „The Vaccines“ man kartą jau matyti, jie pernai metų birželį Niujorko Centriniame parke apšildė „Arctic Monkeys“. Sužinojęs apie tai labai nudžiugau, nes anąkart jie man labai patiko. Šįkart Londono indie rokeriai groja programą, sudaryta iš debiutinio albumo „What Did You Expect from the Vaccines?“ dainų, nepamiršdami ir poros naujesnių kūrinių, tikriausiai pateksiančių į naująjį darbą „Come of Age“, kurio sulauksime dar šiais metais. Minioje kaip visad atsiranda dvilypių nuomonių. Vienus, matyti, „The Vaccines“ „veža“, ir jie su malonumu jų klausosi, o kiti laukia „Red Hot Chili Peppers“ šėlsmo ir jiems šie muzikantai buvę-nebuvę. Gaila, mat energinguosius „The Vaccines“ tikrai verta bent kartą išgirsti gyvai!

Pasiklausęs muzikos einu pasidairyti į eiles prie alaus ir į rūkomąjį, pabendrauti su seniai matytais draugais. Man įkandin seka daug kitų koncerto lankytojų, kurie nedelsdami išsirikiuoja minėtose eilėse ir panosėse klijuojasi prie įėjimo dalinamus dirbtinius ūsus (toks pokštas – Letuvos „Red Hot Chili Peppers“ fanų klubo dovana ūsuotajam grupes vokalistui Anthony Kiedis).

„Red Hot Chili Peppers“ man yra itin brangūs. Šių Kalifornijos nenuoramų muzika visuomet buvo šalia manęs – mokyklos, studijų, pirmosios meilės ir pirmosios netekties laikais, tad nenuostabu, jog sulaukęs galimybės juos išvysti gyvai negalėjau to atsisakyti. Apie tai diskutuojant su aplinkiniais praeina dar pusvalandis. Aš susirandu sau stovimą kampelį kairėje salės pusėje, iš kurio viskas puikiai girdisi ir matosi, ir iš anksto mėgaujuosi būsimu funk‘u, bei saldžiarūgšte Kalifornijos nuotaika, kurios prisodrintos visos „Red Hot Chili Peppers“ dainos.

„Red Hot Chili Peppers“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Ir štai pagaliau užgesus „Žalgirio“ arenos šviesoms į sceną žengia „pipirai“ ir be jokios mandagios įžangos tėškia pirmąją naujojo albumo „I‘m With You“ dainą „Monarchy Of Roses“. Nebūtų jie „karštieji pipirai“ – vos virš minios galvų nuaidėjus pirmiesiems akordams salės temperatūra pastebimai šokteli aukštyn kartu su visa minia ir koncertas įsivažiuoja.

Scenoje jie – net šeši. Būgnininkui Chadui Smithui talkina pagalbinis perkusionistas, už mėlyngalvio bosisto Flea nugaros slapstosi klavišininkas, naujasis grupės gitaristas Joshas Klinghofferis krato savo plaukus ir įsijautęs raižo gitaros stygas, o vokalistas Anthony Kiedis kaip visuomet nei akimirkai nenustygsta vietoje. „Labas vakaras!”– sako jis lietuviškai ir pirmąją dainą seka žymusis albumo „Californication“ hitas „Around The World“. Virš muzikantų galvų kabančiuose ekranuose mirga grupės muzikantų atvaizdų projekcijos, Kalifornijos vaizdeliai bei animacija. Skamba daug dainų iš naujojo albumo, bet muzikantai nepamiršta ir puikiai visiems pažįstamų hitų – „Dani California“, „Otherside“, „Can‘t Stop“, „Californication“, bei baladės „Under The Bridge“, devintojo dešimtmečio pradžioje pelniusios „pipirams“ pasaulinę šlovę ir pripažinimą. Visai skaniais ir netikėtais siurprizais man tampa dainos „Universally Speaking“ bei „I Like Dirt“, kurių išgirsti šįvakar nesitikėjau.

„Žalgirio“ arenos sienos net rasoja nuo karščio! Neslėpsiu, kad toks koncerto „klimatas“ man itin patinka. Man klausytis „Red Hot Chili Peppers“ muzikos daug smagiau karštyje, bet daugeliui, matyt, atrodo kitaip. Viena pro šalį link lauko durų judėjusi jauna porelė sustoja visai šalia manęs ir nuvargę įsikimba į tvorelę. Jaunuolis vos spėja sugauti savo merginą, kuri mano akyse pabąla ir be sąmonės griūna jam po kojomis. Koncertui dar net neįpusėjus pro šalį pranešamos net kelios minioje apalpusios paneles. Su draugais pajuokaujame, kad vos grupei nustojus groti salėje pasidaro bent keliais laipsniais vėsiau.

Tokia štai neįveikiama yra „pipirų“ muzikos magija!

„Red Hot Chili Peppers“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Anthony Kiedis ovacijas net keletą kartų palydi lietuvių kalba ištartu žodžiu „Ačiū!”. Niekam ne paslaptis, jog lietuviška pavardė „Kiedis“ – ne atsitiktinumas, muzikantas iš tiesų turi Lietuviško kraujo. Apie tai prasitaria ir bosistas Flea: „Mūsų gretose yra vienas australas… net du amerikiečiai… ir dar vienas lietuvis!” juokiasi jis. Minia jam pritaria nuolat skanduodami “Antanai! Antanai!”, o muzikantai groja toliau.

Nuskambėjus dainai „By The Way” visas šešetas pasislepia užkulisiuose pailsėti. Dalis prie scenos šėlusiųjų pasitraukia atokiau, o ištvermingiausieji lieka savo vietose. Juk žinoma, kad tai dar ne pabaiga!

Po keleto minučių į sceną grįžta Chadas Smithas ir jam talkinantis perkusininkas. Prie jų prisijungia gitaristas Joshas Klinghofferis, ir jie trise pradeda net keletą minučių trunkantį laukinį jam‘ą. Flea į sceną grįžta eidamas… ant rankų, ir jam‘as perauga į „Suck My Kiss“ – dainą menančią senuosius grupės laikus, nuogybes, problemas su narkotikais, ir nuostabųjį albumą „Blood Sugar Sex Magik“. Dar suskamba „Ethiopia“ iš „I‘m With You“, ir vienas iš seniausių ir didžiausių grupės hitų – „Give It Away“, palydėtas laukinių improvizacijų bloku.

Gitaroms nutilus „pipirai“ atsisveikina ir „Žalgirio“ arenoje sužiba šviesomis. Nemuno salą nusėja penkiolikos tūkstančių gerbėjų minia, mirganti mobiliųjų telefonų šviesomis – visi bando susirasti kažkur pamestus savo draugus.

„Red Hot Chili Peppers“ (nuotr. manoMUZIKA.lt)

I Lietuvą „Red Hot Chili Peppers“ atsivežė tai, ko aš iš jų tikėjausi ir laukiau. Karštį, energiją, nuoširdumą bei laiko patikrintą, bet lankstų, nuolatinį savo muzikos „braižą“. Tai grupė, kurios niekada negirdėtą naująjį hitą sutinki su „O! Čia juk „peppers‘ai“ groja!”, o sugebėjimas tai padaryti muzikoje kaip ir bet kokiam mene yra itin svarbu. Laukiau, bet, deja, nesulaukiau „Scar Tissue“, bei „Road Trippin‘“, o taipogi anei vienos dainos iš aštriojo albumo „One Hot Minute“, bet man tai nuotaikos tikrai nesugadino, ir tikiuosi, kad Lietuva „Red Hot Chili Peppers“ muzikantams taps nuolatine ateityje vyksiančių koncertinių turų stotele. Jiems čia, man rodos, visai patiko!