„The Late Call” vardas mums ypatingas dėl kelių priežasčių. Didžioji jų dalis – muzikinės. Johanneso Mayerio lyrika, muzikinis sentimentalumas ir trapumas yra tai, kas dažnai papuošia mūsų rudens ar žiemos namų muzikinę aplinką. Tačiau yra dar viena priežastis, kurios galbūt nežino daugelis. Būtent nuo „The Late Call” dainos „Fribourg” prieš beveik 10 metų prasidėjo manoMUZIKOS egzistencija. Kitaip tariant, šios dainos pristatymas buvo pirmasis mūsų portalo įrašas. Jei netyčia įdomu, jį galite perskaityti ČIA.
Taigi, nuo tos akimirkos „The Late Call” buvo dažnas mūsų gyvenimo pakeleivis kurio naujais muzikiniais atradimais kartkartėmis vis stengdavomės pasidalinti. Šįkart atėjo metas būtent tokiai akimirkai.
Nepaisant to, kad Stokholme gyvenantis Johannesas negali pasigirti didžiuliu populiarumu ar milijoniniu sekėjų skaičiu, jo muzika – nuostabi. Be to, jis ką tik pristatė naują albumą. Plokštelė „Your Best Friend is the Night” pasirodė praėjus 5 metams nuo prieš tai buvusio albumo „Golden”.
Naujasis įrašas, kuriame lyrikos mylėtojai ras 10 dainų, – jau penktasis „The Late Call” diskografijoje. Jame – beprotiškai daug lyrikos, sentimentų ir trapios muzikinės nostalgijos. Kita vertus, būtent tai ir yra stiprioji Johanneso Mayerio muzikinė pusė – atlikėjas ne kartą sakė, kad jam svarbu išjausti kiekvieną natą.
„Your Best Friend is the Night” dominuoja pianinas ir pasakiškai švelnus Johanneso balsas. Tai muzika, kuri neįpareigoja, tačiau kartu leidžia pajusti namų (ar tiesiog situacijos) jaukumą. Tai nuostabus lyrikos, švelnumo, lengvo judesio ir sentimentalios nostalgijos mišinys, kuris, artėjant tamsioms rudeniškoms dienoms, kasdienybę gali nuspalvinti ypatingomis spalvomis.
Iš pajūrio kilusi atlikėja ir dainų autorė Ingaja vakar pristatė naują dainą ir jai skirtą vaizdo klipą.
Daina “Blink of an Eye” – jau antrasis rudenį pasirodysiančio debiutinio albumo singlas.
Ingaja (tikrasis vardas Inga Mikulėnė) jau ne vienerius metus džiugina indie muzikos gerbėjus savitu akustinės alternatyvios indie muzikos skambesiu. Atlikėja pati kuria muziką, rašo tekstus ir prodiusuoja savo kūrinius. Ilgai brandintas albumas – nuoseklaus ir kruopštaus darbo rezultatas, kuriuo mėgautis galėsime jau šį rugsėjį.
Portlando duetas „Pure Bathing Culture” – jau seniai atsirado manoMUZIKOS radare. Metų pradžioje šis svajingos dream pop muzikos projektas išleido pasakišką albumą „Night Pass”.
Šiandien Sarah Visprelle ir Danielio Hindmano duetas pristato penkių dainų akustinį EP, pavadintą „Equinox”. Tai muzika, puikiai tinkanti klausytis tada, kai už lango toks tamsus ir lietingas oras.
Jau liepos pradžioje dienos šviesą išvys naujas „Lighthouse Family” albumas. Hitų „High“ ir „Ocean Drive“ kūrėjai naują plokštelę, kuri vadinsis „Blue Sky In Your Head“ išleis po itin ilgos pertraukos – po 18 metų.
Pasidalinę puikiomis žiniomis, Tunde Bayiewu ir muzikos kūrėjas Paulas Tuckeris dar kovo pabaigoje pristatė ir pirmą naują dainą „My Salvation”. Gegužės gale buvo pristatyta ir nuostabi nauja „Lighthouse Family” baladė „Light On”.
Visai neseniai duetas šią dainą akustiškai atliko studijoje. Ne ilgai trukus šis įrašas pasiekė ir internetą
Švelnus, šiltas, sentimentalus,lyriškas ir itin melodingas – tai epitetai tinkantys apibūdinti britų atlikėją ir dainų kūrėją Luke Sital – Singh.
Prieš 7 metus pradėjęs aktyviai muzikuoti ramusis indie folko atstovas jau spėjo užkariauti dešimtis tūkstančių Jungtinės Karalystės šiltų širdžių. Šiandien išleidžiamas albumas neabejotinai jo gerbėjų gretas padidins dar labiau.
„A Golden State” – trečias Luke’o studijinis albumas, pasirodęs prabėgus dviems metams nuo paskutiniojo įrašo. Tiesa, jo muziką buvo galima išgirsti populiariuosiuose serialuose (tokiuose kaip „Grey’s Anatomy”, „Frequency” ar „Suits”).
Naujame įraše – 10 naujų dainų. Praktiškai visos jos – puikus palydovas svajokliams, mėgstantiems ramiai leisti lietingus savaitgalius ar taip pat ramiai sutikti vasaros saulėlydį. Neįpareigojant ir šilta muzikali ramybė – gera inspiracija dar labiau pasigilinti į Luke Sital -Singh kūrybą. Jeigu jo dar nesate atradę, labai tikime (ir rekomenduojame), kad tai padarysite artimiausiu metu.
O dabar – tiesiog pasiklausykime naujausiojo albumo.
Šiuo „Marble Sounds“ kūriniu, jau dalinomės vasario mėn. Šį kartą kviečiame paklausyti akustinės dainos „About You” versijos. Tai trečiasis singlas iš praėjusių metų rudenį išleisto ketvirtojo grupės albumo „The Advice to Travel Light“.
Škotijos synth pop trio „CHVRCHES” šių metų pradžioje išleido savo naują albumą „Love Is Dead”.
Neilgai trukus grupė užsidarė studijoje ir nutarė savo muziką pateikti kiek kitaip – akustiškai, į pagalbą pasitelkus styginių kvartetą.
Rezultatas buvo toks „skanus”, kad „CHVRCHES” nusprendė juo pasidalinti su savo gerbėjais. Taip dienos šviesą išvydo 5 dainų EP, pavadintas „Hansa Session”.
Australų dueto „Angus & Julia Stone“ muzika visada veikia, kaip šiltas arbatos puodelis. Dalinamės ramia, lyriška, akustiška kūrinio „Chateau” versija. Tai daina iš 2017 metais išleisto grupės albumo „Snow”.
Į muzikines ir vizualines keliones nuolat besileidžianti „La Blogothèque” komanda šįkart dalinasi nauja „A Take Away Show” sesija – prancūzų dainuojamosios poezijos pasididžiavimo Dominique A gyvai atlikta daina „Aujourd’hui n’existe plus”.
Šiaurės Airijos ir Škotijos kolektyvas „Snow Patrol“ gegužės mėnesio viduryje pristatęs savo naują albumą „Wildness“, šiandien lankėsi savojo krašto radijo stotyje „BBC Radio Scotland“, kurioje „The Quay Sessions“ metu atliko keletą naujojo albumo kūrinių.
Kviečiame visus pasiklausyti labai gražiai, akustiškai atliktos dainos „What If This Is All The Love You Ever Get?“.
Jau beveik ketvirtą dešimtį metų muzikos gerbėjų širdis visame pasaulyje virpinantis Dave Matthews retai kada koncertuoja vienas. Milžiniškos koncertų salės, arenos ir stadionai yra tapę jo ir „Dave Matthews Band” antraisiais namais, todėl išgirsti jį jaukiai brūžinant gitarą mažoje aplikoje yra taip pat netikėta, kaip Lietuvoje pamatyti Šiaurės pašvaistę.
Visai neseniai tokia Šiaurės pašvaistė aplankė „NPR Music” studiją, kurioje Dave Matthews kaip solistas surengė „Tiny Desk Concert” sesiją.
Nors dažniausiai „Tiny Desk” koncertai trunka iki 20 minučių, o jų metu būna sugrojamos trys dainos, Dave Matthews to neužteko. Arti pusvalandžio koncertavęs atlikėjas spėjo atlikti 5 dainas: „Samurai Cop (Oh Joy Begin)”, „Here on Out”,, „Don’t Drink the Water”, „Mercy” ir „So Damn Lucky”.
Liepos pabaigoje į Lietuvą sugrįžtanti britų muzikos žvaigždė Jessie Ware įrašė akustinę savo dainos „Sam” versiją, kurią atliko kartu su kitu pasaulio širdis liūliuojančiu britu Ed Sheeran.
„Sam” yra paskutinė daina iš praėjusiais metais pasirodžiusio trečiojo Jessie Ware albumo „Glasshouse”.
Jessie Ware koncertas vyks Vilniuje, Vilniaus universiteto botanikos sode.
Prieš penkis metus Rhye surengė intymų pasirodymą Niujorke ir taip į „NPR Tiny Desk Concert” istoriją įsirašė kaip vienas seksualiausių pasirodymų.
Šiandien Rhye jau nebe duetas, o ir jo muzika kiek kitokia, bet nemažiau intymi.
Pakartodamas savo muzikos gerbėjų internetinius duomenis „išeikvojusį” koncertą, Rhye Niujorke surengė naują koncertą, kurio metu žvakių šviesoje atliko naujausias dainas „Please”,”Taste” ir „Song For You”.
Akimirka iš „a-ha“ koncerto Frankfurte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Šią savaitę norvegų trijulė „a-ha“ padarė tai, ko per trisdešimt gyvavimo metų dar nebuvo dariusi. Lydima būrio kviestinių muzikantų Štutgarte pradėjo akustinį koncertų turą „MTV Unplugged“. Iš viso įvyks trylika šio turo koncertų – aštuoni Vokietijoje, du Norvegijoje, po vieną Austrijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Turas baigsis vasario 14 dieną O2 arenoje Londone.
1985 metais išpopuliarėjusi „a-ha“ yra viena įdomiausių populiariosios muzikos grupių. Jai teko įveikti ne vieną iššūkį. Pradedant tuo, kad keturių milijonų gyventojų Norvegija tais laikais negarsėjo savo muzikos eksportu (išskyrus devyniolikto amžiaus genijų Edwardą Griegą). Arba debiutinio grupės hito „Take On Me“ sulaukta pasaulinė sėkmė kėsinosi užgožti viską, ką šie muzikantai darė po to. Ir pagaliau, plačiajai auditorijai „a-ha“ leidėjų buvo tiražuojama (ir gana sėkmingai) kaip „berniukų grupė“, nors grupės dainos buvo gerokai įmantresnės už standartinę popmuziką.
Daugelį kūrėjų tokie iššūkiai palaužtų, tik ne vikingų palikuonis. Dainos „Take On Me“ kelias į sėkmę buvo ilgas ir atkaklus. Iš pradžių ją pavadinimu „The Juicy Fruit Song“ grojo grupė „Bridges“, iš kurios ir išaugo „a-ha“. Vėliau daina demo pavidalu transformavosi į „Lesson One“ ir pagaliau buvo išleista singlu kaip „Take On Me“, bet iš pradžių didelio pasisekimo nesulaukė. Tuomet dar kartą buvo perrašyta ir lydima inovatyvaus pusiau animacinio vaizdo klipo galų gale tapo vienu žinomiausių pophitų pasaulyje. Nepaisant rezervuoto santykio su šia daina patys muzikantai sako, kad visgi geriau tokią dainą kaip „Take On Me“ turėti, nei neturėti. Ilgainiui „a-ha“ muzikantams pavyko pabėgti (ar bent jau nutolti) ir nuo „berniukų grupės“ įvaizdžio.
„Boybandai“ paprastai nesuteikia galimybės stebėti tokio įdomaus ir turtingo kūrybinio kelio. Po skambaus debiutinio „a-ha“ albumo „Hunting High and Low“ (1985), sekė nuo stereotipų bėgantis „Scoundrel Days“ (1986), įvairialypis „Stay on These Roads“ (1988), su stadioniniu roku susidraugavęs „East of the Sun West of the Moon“ (1990), tamsus ir net šiek tiek alternatyvus „Memorial Beach“ (1993).
Po septynerių metų grupė optimistiškai sugrįžo su „Minor Earth | Major Sky“ (2000), ieškojo savęs su „Lifelines“ (2002), sugrįžimą įtvirtino su „Analogue“ (2005), susitelkė į tai, ką daro geriausiai, su „Foot of the Mountain“ (2009). Tada išsiskirstė, bet po penkerių metų išleido „Cast in Steel“ (2015) ir štai dabar komfortabiliai ir solidžiai suskambo naujame amplua su „MTV Unplugged – Summer Solstice“ (2017).
Grupės „a-ha“ pasirodymų esu matęs įvairių: ir atviruose stadionuose, ir uždarose arenose, ir dviejų tūkstančių vietų klube, ir iš žiūrovų salės, ir iš užkulisių. Nuo 2000-ųjų aplankiau vienuolika jų koncertų. Berlyne, Taline, Minske, Vilniuje, Osle, Lodzėje, Briuselyje, Rygoje ir Frankfurte teko matyti turus „Minor Earth Major Tour“, „Lifelines“, „Analogue“, „Foot of the Mountain“, „Ending on a High Note“, „Cast in Steel“ ir dabar „MTV Unplugged“.
Akimirka iš „a-ha“ koncerto Frankfurte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Geriausias iš jų man buvo 2000-aisiais „Minor Earth Major Tour“, skirtas albumui „Minor Earth | Major Sky“. Po šešerių neturavimo metų grupė tuomet buvo išssiilgusi koncertinių salių, tad vis prasimušdavo nesuvaidintas entuziazmas, kokį retai kada pamatysi scenoje. Ypač iš skandinavų. Koncertas buvo toks geras, kad iki šiol jį prisimenu kaip vieną geriausių koncertinių patirčių savo gyvenime.
Prasčiausias man pasirodė 2016 metų turas „Cast in Steel“. Visiškai priešingas įspūdis. Jautėsi, kad grupė scenoje nebėra vientisas darinys. Nebuvo muzikantų bendrumo jausmo – scenoje jie išlaikė atstumą, nepriėjo vienas prie kito, nenusilenkė pabaigoje kartu. Viskas tarsi pabodę, neįdomu, nedžiugina. Jautėsi Morteno Harketo atskilimas nuo Magne Furuholmeno ir Pålo Waaktaaro-Savoy.
Atrodė, kad grupei jau nebeliko ką veikti – viskas tarsi padaryta, tarpusavio kombinacijos išsemtos. O jei muzikantams kartu nesibūna, tai kam kankintis? Bet šioje vietoje kažkam šovė puiki mintis – padarom akustinį turą! Atsižvelgiant į visą priešistorę, muzikantų tarpusavio santykius ir sudėtingą kūrybinį procesą – sumanymas idealus. Reikia atsirinkti dainas, perdaryti aranžuotes, ištraukti kai ką seno, sugroti kai ką naujo. Koncertus galima daryti sėdimus (tiek publikai, tiek muzikantams), nereikia blaškytis po sceną, glėbesčiuotis.
Atsispyrę nuo santykių krizės dugno „a-ha“ kibo į darbą ir pernai vasarą Giskėje ant Norvegijos jūros kranto esančioje salėje surengė du jaukius koncertus, kuriuos apsilankė vos po 250 žiūrovų. Tai buvo labiausiai kameriniai koncertai grupės istorijoje. Svečiuose sudalyvavo Ianas McCullochas (iš „Echo & the Bunnymen“), Alison Moyet (ex-„Yazoo“), Ingrid Helene Håvik (iš „Highasakite“) bei Lissie.
MTV irgi savo ruožtu kartas nuo karto vis įpūsdavo gyvybės savo vos alsuojančiai legendinei „unplugged“ serijai, kuri pasauliui kadaise davė tokio gėrio, kaip akustiniai „Nirvanos“ ar Erico Claptono pasirodymai. Ir, ko gero, pastarųjų metų sėkmingiausias šios serijos projektas būtent ir yra „a-ha“. Kaip juokauja patys norvegai, MTV trisdešimt metų juos kalbino šiam projektui, jau prarado visas viltis ir štai „here we are“.
Įrašyta medžiaga sugulė į pernai rudenį išleistą albumą „MTV Unplugged Summer Solstice“ (Nr. 3 Vokietijoje, Nr. 6 Jungtinėje Karalystėje). Grupė nustebino sugebėjusi atsitraukti ir į savo dainas pažvelgti visiškai naujai. Išrengti jas, sukurti naujas orkestrines aranžuotes, į programą įtraukė kelis singlais neišleistus kūrinius iš įvairių albumų, ir štai mes susitinkame koncerte Frankfurte.
Akimirka iš „a-ha“ koncerto Frankfurte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Tai – antrasis turo koncertas po atidarymo Štutgarte. „a-ha“ dėmesys Vokietijai – ne atsitiktinis. Šioje šalyje grupei pastaruoju metu sekasi net geriau nei gimtojoje Norvegijoje. Albumai „Minor Earth | Major Sky“, „Lifelines“, „Foot of the Mountain“ Vokietijoje pasiekė pačią viršūnę. Žiūrovų atsiliepimai socialiniuose tinkluose po pirmojo koncerto – puikūs, recenzijos geros. Grupė scenoje jaučiasi užtikrintai. Pastebėjusi kelis setlisto patobulinimus Štutgarte juos pakoreguoja Frankfurte. Koncertas vyksta labai įdomioje „Festhalle“ arenoje, kuri kažkuo man primena koncertams pritaikytą halės turgų. Tik kelis kartus didesnį ir su kupolu. Arena artipilnė, kartu su manimi apie 8 000 žiūrovų. Vieta tinka ir konceptualiai – čia 2001-ais ir 2012-ais vyko MTV Europos muzikos apdovanojimai.
Apšildantis atlikėjas Alexanderis Knappe, prieš septynerius metus išgarsėjęs vokiškame „X faktoriuje“, atliko apie dvidešimt minučių pasirodymą dviese formatu balsas+gitara ir užleido vietą norvegų grupei. Po pertraukėlės scenoje pasirodė dešimt muzikantų ir savo programą pradėjo iškart nuo vienos iš naujų dainų – „This Is Our Home“. Iškart po to publika sulaukė ir senesnės kūrybos „Lifelines“ bei „a-ha“ klasikos „I’ve Been Losing You“ su nuostabaus grožio outro.
Akimirka iš „a-ha“ koncerto Frankfurte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Per pirmąsias dvi dainas sureguliavus garsą buvo malonu mėgautis nauju dainų skambesiu. Koncerto viduryje nuskambėjo ir dar vienas tik „unplugged“ albume išleistas kūrinys „Break in the Clouds“. Nieko nebuvo iš ankstesnio albumo „Cast in Steel“, tačiau jei naujesne kūryba laikysime antrąjį grupės aktyvumo etapą po sugrįžimo 2000 metais, iš jo klausytojai išgirdo „Summer Moved On“, „Lifelines“, „Forever Not Yours“, „Analogue (All I Want)“, „Over the Treetops“ ir „Foot of the Mountain“.
Grupė subalansavo programą, kad užtektų ir hitų, ir mažai žinomų kūrinių. Nuskambėjo singlais neišleistos dainos „This Alone Is Love“ (iš „Stay on These Roads“), jau minėtas „Over the Treetops“ (iš „Analogue“), „Living A Boy’s Adventure Tale“ (iš „Hunting High and Low“) ir tituliniai albumų „Scoundrel Days“ bei „Memorial Beach“ kūriniai. Dar viena staigmena – grupė akustiniame albume įrašė ir koncerte atliko jau šiame rašinyje minėtos grupės „Bridges“, kurioje prieš „a-ha“ grojo Magne Furuholmenas ir Pålas Waaktaaras, dainą „Sox of the Fox“. Ją Mortenas Harketas pristatė kaip kūrinį, kai suprato, jog su „šitais dviem“ reikia susidėti ir iš to gimė „a-ha“.
Galbūt Mortenas Harketas koncerte per dažnai užsižaisdavo savo aukštu vokalu, tačiau jis išlieka vienu geriausių vokalistų popmuzikoje. Moteriškus pritariančius vokalus jam koncerte pridainavo ne kas kitas, o smuikininkės. Kartais aktyviau pasireikšdavo ir žiūrovai, ypač per hitus „The Living Daylights“, „Hunting High and Low“. Ne vienam šiurpuliukus sukėlė „Stay on These Roads“.
Akimirka iš „a-ha“ koncerto Frankfurte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Tačiau publiką iš kėdžių pakėlė „The Sun Always Shines on TV“ – puikiai perdirbta daina su nauja aranžuote (beje, ši versija yra ir manoMUZIKOS geriausių praėjusių metų kūrinių grojaraštyje). Ir, žinoma, antro biso metu nuskambėjusi „Take On Me“, atlikta minimalistiškai tik trijų „a-ha“ muzikantų, bet nei kiek nepraradusi savo žavesio. Grupė atrado naują santykį su šia daina ir džiaugiasi ją atlikdama. Ji puikiai tiko „užglostyti“ publiką, kad trečio biso nebereiktų. Žiūrovai dainavo kartu, kai kas braukė ašaras. Tiesa, vokiškas „Bild“ savo apžvalgoje šmaikštavo, jog kad išklausytum naują šios dainos versiją reikia sugerti bent du energetinius gėrimus 🙂
Koncertas truko beveik dvi valandas. Bet galėjo tęstis ir gerokai ilgiau. Puikios aranžuotės, neperkrautos instrumentais, pakeista kai kurių dainų nuotaika, gražios melodijos, skoningos šviesos. Programoje galėjo atsirasti tokios dainos kaip „Crying in the Rain“ (iš albumo „East of the Sun West of the Moon“), „Angel in the Snow“ (iš „Memorial Beach“) ar „Mother Nature Goes to Heaven“ (iš „Foot of the Mountain“), tačiau visų kūrinių iš ilgo „a-ha“ katalogo į vieną programą nesudėsi.
Koncerto energetika buvo pozityvi ir be jokio ankstesnio slogučio. Norvegų trijulė sukūrė šiuo metu jiems bene labiausiai tinkantį projektą, kuris įkvepia grupei naujos jėgos. Vasarą „a-ha“ koncertuos jau su elektrine programa „Electric Summer“, liepos 16 dieną apsilankys Trakų pilyje. Tai bus kitas turas, greičiausiai ir kita programa. Grupė atrado save naujai ir pelnytai mėgaujasi populiarumu bei parduotais bilietais. Galime pagrįstai tikėtis pavykusio vakaro vasarą. Juolab, kad nuo ankstesnės grupės viešnagės mūsų šalyje bus praėję beveik aštuoneri metai. Per juos daug kas nutiko, tačiau „a-ha“ įrodė, kad šiuo metu yra puikios formos ir klausytojams gali suteikti daug gerų emocijų.
Akimirka iš „a-ha“ koncerto Frankfurte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Muzikos kūrėjas Kazimieras Likša, šiemet pristatęs savo debiutinį albumą „Per pusę”, iki metų pabaigos žada pristatyti dar vieną naują albumą.
Kazimieras Likša pasakoja, jog tai nebus visiškai naujos muzikos albumas, o veikiau išskirtinis muzikinis rinkinys, kurį sudarys ankstesi atlikėjo kūriniai. Tarp jų ir dainos iš dviejų jau iširusios grupės „Karma”, kurios nariu buvo ir Kazimieras, albumų. Visos albumo dainos bus įrašytos iš naujo ir pasirinktos kitokios jų aranžuotės. Tai bus akustinis albumas, kurį Kazimieras Likša įrašinėja kartu su styginių kvartetu.
Pirmoji naujo albumo daina – Kazimieros Likšos debiutinio hito „Per pusę” versija su styginiu kvartetu.
Lietuvoje itin mėgstama ir vertinama grupė „Fink„, kuri neseniai pristatė savo naujausią albumą „Resurgam”, tik ką išleido specialią – akustinę albumo versiją „Resurgam Acoustic Session”.
Viršuje galite peržiūrėti 360 video įrašą iš sesijos, kuriame Finas Greenallas fortipijonu atlieka dainą „Divide”, o apačioje – pilna šviežia „Resurgam” akustinė sesija.
Lietuvos atlikėja Jurga Šeduikytė pristato savo dainos „Reikalingi” vaizdo klipą ir akustinę kūrinio versiją. Naująjame muzikiniame klipe dainininkė nusifilmavo su socialinę atskirtį patiriančiais Lietuvos žmonėmis.
Prieš porą mėnesių savo debiutinį kūrinį „Neša tolyn” pristatęs vilnietis Juozas Martin šiandien dalinasi vieno ryškiausių šiandienos Danijos atlikėjų, Alex Vargas, dainos „Solid Ground” akustiniu koveriu.
Dalindamasis šia daina Juozas pasakoja koverio atsiradimo istoriją:
„Prisimenu kai pirmą kartą išgirdau Solid Ground, namie prie kompiuterio, tiesiog negalėjau pakilti nuo kėdės Ši daina – gylis ir jautrumas. Ji mane stipriai palietė, įkvėpė dainuoti ir kurti. Sunku prilygti originaliam atlikimui, bet aš ir nesilyginu, o pristatau Jums savo versiją.”
Juozą Martin apskritai galima vadinti Lietuvos muzikos scenos vilku, nes iki šiol jį, grojantį gitara, buvo galima sutikti ne viename muzikiniame projekte kaip pritariantį atlikėją. Visgi pastarieji du soliniai Juozo „išstojimai” rodo, kad solinę karjerą jam nusimato šviesi.
Prieš kelias pasaulis neteko dar vienos žvaigždės – grupės „Soundgarden” lyderio Chris Cornell, kuris mirė praėjus vos kelioms valandoms po grupės koncerto Detroite.
Po kelių dienų toje pačioje „Fox Theatre” salėje savo pasirodymą surengė Norah Jones. Tai buvo pirmasis koncertas šioje salėje po Chris Cornell mirties, o pagerbdama jo atminimą Norah Jones koncerto metu atliko jautrų akustinį didžiausio „Soundgarden” hito „Black Hole Sun” koverį.
Chris Cornell lavonas viešbučio kambaryje buvo rastas gegužės 18 dieną. Mirties priežastis – savižudybė. Chris Cornell buvo 52 metai. Savo muzikinės karjeros aukštumas jis pasiekė kartu su grupėmis „Soundgarden” ir „Audioslave„. Tikriausiai didžiausiu jo gyvenimo muzikiniu pasiekimu galima laikyti grunge stiliaus išpopuliarinimą paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
