Kaip ir kasmet, likus vos keliom dienoms iki naujųjų metų, portalas manoMUZIKA.lt pristato geriausių šiemet išleistų albumų penkioliktuką. Geriausiųjų manoMUZIKOS sąraše – tik tos plokštelės, kurios buvo išleistos 2020-aisiais.
Šiųmetis topas – jau 10-asis manoMUZIKOS istorijoje (taip taip, vasarį mes švęsime jau dešimtąjį savo gimtadienį). Jis, tradiciškai, sudaromas sumuojant visų portalo autorių skirtus balus.
Šiemet skelbiamo sąrašo išskirtinumas – akivaizdus. Per dešimt metų dar nė karto nėra buvę, kad net keturios aukščiausios topo vietos atitektų Lietuvos atlikėjams.
Taigi, pristatome Jums pilną manoMUZIKOS geriausių 2020-aisiais išleistų albumų sąrašą.
15. Owen Pallet „ISLAND”
Owen Pallet „Island”
Šio albumo Oweno Palletto gerbėjai laukė net šešerius metus. Londono „Abbey Road“ įrašų studijoje įrašytas albumas džiugina nuostabiomis aranžuotėmis (įrašuose dalyvavo London Contemporary Orchestra) ir vėl nukelia klausytojus į neįtikėtiną Oweno Palletto fantazijų pasaulį.
14. Asaf Avidan „ANAGNORISIS”
Asaf Avidan „Anagnorisis”
Šio įrašo dainos labai skirtingos, tačiau jas vienija išskirtinis atlikėjo vokalas. Kartais iš tiesų sunku patikėti, kad jas atlieka ne moteris… „Anagorisis“ – tai labai geras pusvalandis išskirtinės muzikos, kuri tikrai turėtų patikti visiems, mėgstantiems subtilius, netradicinius garsus.
13. Young Gun Silver Fox „CANYONS”
Young Gun Silver Fox „Canyons”
Kalifornijos grupė „Young Gun Silver Fox“ daugeliui senojo žemyno gyventojų – neatrastas ir dar nežinomas vardas. Ir dėl to belieka labai apgailestauti, mat jų grojama muzika – itin nepretenzinga ir tinkanti visiems gyvenimo atvejams. Jų muzika nuostabiai gražus pop, funk ir soul muzikos mišinys, pagardintas pasakišku surf roko prieskoniu. Jos gera klausytis namuose kai lyja, gamtoje, kai skaisčiai šviečia saulė ar automobilyje, kai priešakyje laukia ilgas kelias. Tiesiog skambu, švelnu, neįnoringa ir labai gražu. Tiesa, pati grupė savo žanrą pristato kaip West Coast Classic Pop Rock Soul.
12. Bruno Major „TO LET A GOOD THING DIE”
Bruno Major „To Let A Good Thing Die”
Bruno Major teigia, kad jo muzikos reikia klausytis namuose, jaukiai įsitaisius ir atsipalaidavus. Klausant naujojo albumo akivaizdu, kad šiam teiginiui prieštarauti tikrai nėra prasmės. Naujasis įrašas – labai jaukus ir šiltas. Ir jo galima klausytis visur! Tiek laiką leidžiant namuose, tiek gamtoje, tiek džiaugiantis ilgais vakarais ir saulėlydžiais.
11. Perfume Genius „SET MY HEART ON FIRE IMMEDIATELY”
Perfume Genius „Set My Heart On Fire Immediately”
Švelnumas ir brutali jėga, šokiai ant stalų ir intymumas – toks yra penktasis Mike‘o Hadreaso aka „Perfume Genius“ albumas. „Set My Heart On Fire Immediately“ savyje talpina viską ir dar daugiau. Tai nuostabus įrašas, vertas kiekvienos su juo praleistos minutės.
10. Matt Berninger „SERPENTINE PRISON”
Matt Berninger „Serpentine Prison”
Naujasis grupės „National” vokalisto solinis diskas – itin vientisas. Nepaisant to, kad jame esantys kūriniai gal kiek ir panašūs vienas į kitą, tačiau būtent tai ir leidžia plokštelę vadinti visiškai išbaigta. „Serpentine Prison” turėtų nepalikti abejingų romantiškos sielos atstovų, kuriems lyriškos melodijos ir švelnus Matto vokalas yra geriau nei aštrūs gitarų skambesiai ir būgnų ritmai.
9. Paul Weller „ON SUNSET”
Paul Weller „On Sunset”
Šių metų liepa atnešė puikų, jau 15-ą Paul Wellerio solo albumą (26-ą kūrėjo karjeroje). „On Sunset“ apjungia jo susidomėjimą avangardu ir future soul. Pirmojo albumo daina „Mirror Ball“ puikiai įveda į albumą ir dalies kritikų vadinama vienu iš drąsiausiu/ rizikingiausių jo parašytų kūrinių. Rock, soul ir folk mišinys išlieka jo kompozicijų pagrindu, tačiau P. Welleris tuo neapsiriboja ir vis drąsiau žengia į avangardo vandenis bei meta sau iššūkį sukurti geriausią ir drąsiausią albumą. „On Sunset“ būtent toks ir yra – geras ir drąsus įrašas, kurio melomanai klausys ne kartą. Šis įrašas – kaip gera knyga, kurioje vos atradęs kažką naują, suvoki, kad norisi išgirsti ar perskaityti dar ne vieną kartą.
8. Jack Garratt „LOVE, DEATH & DANCING”
Jack Garratt „Love, Death And Dancing”
Birželio viduryje britų talentas Jackas Garrattas išleido albumą „Love, Death & Dancing“. Tai įvyko po 4 metų pertraukos! Dar 2016-aisiais dienos šviesą išvydo pirmas pilnas jo albumas „Phase“, kuriame buvo galima rasti ir vieną dažniausiai tais metais mūsų klausytą dainą „Weathered“. Baigęs pristatinėti savo debiutinį įrašą, Jackas iškart pradėjo kurtį naująjį. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo veikla. Šalia to jis dirbo ir su tokiomis atlikėjomis kaip Katy Perry ar Kacy Hill. Džiugu, kad šiame procese jis rado laiko ir savo kūrybai.
Naująjį „Love, Death & Dancing“ drauge su pačiu J. Garrattu prodiusavo prodiuseris Jacknife’as Lee. Šio žmogaus porfolio galime rasti veiklą su tokiais atlikėjais kaip „U2“, „The Killers“, „Snow Patrol“, Robbie Williams ir kitais.
Apibrėžti jo muziką vienu žodžiu – praktiškai neįmanoma. Tai elektronikos, R&B, indie pop ir netgi trip hopo mišinys. Jo muzika puikiai tinka ir šokių aikštelėms, ir saulėtiems vasaros vakarams, ir romantiškai lyriškai akimirkai prie židinio.
7. Tame Impala „THE SLOW RUSH”
Tame Impala „Slow Rush”
„The Slow Rush” – vasarį pasirodęs australų psichodelinio roko atstovų „Tame Impala“ ketvirtasis albumas. Jis tiks tiek foniniam pasiklausymui, tiek ir muziką iki kaulų smegenų narplioti mėgstančiam melomanui, ieškančiam įdomesnių garsų. Taip yra todėl, kad sulig pirmu pasiklausymu albumas atrodo lengvas ir paprastas, tačiau yra kiek kitaip. Kuo daugiau jo klausome (o ne tik girdime), tuo labiau išgirstame, kiek ten visko subtiliai, kokybiškai ir gerai „Tame Impala“ sudėjo. Visgi pripažįstame, jog klausant albumo apima pakili nuotaika ir kartai nesinori analizuoti. Tada norisi tiesiog pasimėgauti muzika, kuri čia yra tikrai puiki.
6. Fontaines D.C. „A HERO’S DEATH”
Fontaines D.C. „A Hero’s Death”
Antrajame savo albume vaikinai iš Dublino nenuėjo pramintu takeliu. Jie užaugo. Ir padarė tai per labai trumpą laiką. „A Hero‘s Death“ – solidesnis, brandesnis, niūresnis darbas, pelnęs jiems ne tik vietą mūsų tope, bet ir „Grammy” nominaciją.
5. Caribou „SUDDENLY”
Caribou „Suddenly”
“Suddenly” – vienas gražiausių šių metų albumų, savyje talpinantis liūdesį, džiaugsmą, nusivylimą ir viltį. Čia nėra nereikalingų natų, o margas stilių kaleidoskopas nuteikia optimistiškai. Šio albumo galima klausytis garsiai ir gerti kiekvieną garsų sąskambį, bet juo galima mėgautis ir tyliai, kaip ramiai nuteikiantį muzikinį foną. Kiekvienas melomanas naujausiame “Caribou” darbe ras kažką sau. O tai tikriausiai ir yra gražiausias šio albumo aspektas.
4. Happyendless „UTOPIA”
Happyendless „Utopia”
„Happyendless“ pavadinimas jau yra tapęs kokybiškos elektroninės muzikos sinonimu, o „Utopia“ kol kas yra stipriausiais ir įdomiausias dueto albumas. Tai – nostalgiškas, elegantiškas ir beprotiškai melodingas retrofuturistinis techno, skirtas šokių aikštelėms. Realioms, ir toms, kylančioms prieš akis klausant šios muzikos ausinėse. „Utopia“ savyje talpina akinančią šviesą, švelniai persmelktą nežinomybe ir nerimu. Gražu. Tokie “Happyendless” mums patinka labiausiai.
3. FC Baseball „LUNA”
FC Baseball „Luna”
Tiems, kurie stebi Lietuvos muzikos sceną, pseudonimas „Junior a“ turėtų būti labai gerai pažįstamas. Švelni elektronika ir itin jauki muzika nepaliko abejingų – „Junior a“ tapo mėgiamu ir daug pozityvių liaupsių sulaukusiu projektu.
Spalio pradžioje Tautvydas Gaudiešius (aka „Junior a“) pristatė savo naują projektą „FC Baseball„. Tiesa, sakyti „pristatė“ gal ir nebūtų visiškai teisinga, mat atlikėjas apie projektą siuntė žinutes savo gerbėjams jau kurį laiką. Tačiau pasakiška vyšnaitė ant muzikinio torto buvo uždėta būtent pirmosiomis spalio dienomis.
„Tikra, trapi ir bekompromisė – “LÙNA” jau skrenda„, – pristatydamas naują albumą savo Facebook paskyroje rašė „Fc Baseball“. Ne tik dėl trapumo ar kompromiso nebuvimo, bet ir dėl nuoširdumo, muzikalumo ir netikėtai sentimentalaus liūdesio „LUNA” mums tapo vienu gražiausių šio pandeminio rudens palydovu, be kurio 2020-ieji būtų sunkiai įsivaizduojami.
2. Solo Ansamblis „OLOS”
Solo Ansamblis „OLOS”
„Olos“ – nenuginčijamai vienas stipriausių lietuviškos muzikos įrašų per pastarąjį dešimtmetį. Tamsus, gilus, grubus… O albumą lydintys audiovizualiniai sprendimai šiam įrašui suteikia dar daugiau atspalvių. Kažkam gali pasirodyti, jog šiame albume trūksta hitų. Jie teisūs. Tačiau ne hitai, o atmosfera ir blyškus vientisumas yra šio albumo variklis. Ir, dievažin, variklis veikia!
1. Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros”
Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros”
„Perlai ir Sakuros” – primas naujas Andriaus albumas, pasirodęs po 5 m. pertraukos. Klausytis jo galima galybę kartų – kaskart atrandi vis kažką naujo. Tai tas pats, kaip šimtą kartų peržiūrėtas mylimas filmas – kuo dažniau žiūri, tuo labiau supranti, kad yra pasakiškų detalių, į kurias anksčiau neatkreipdavai dėmesio…
Tie, kas čia tikisi atrasti akustinį Mamontovą, turėtų mesti tokias viltis šalin. Akustinės gitaros garsų čia reikės su žiburiu paieškoti. Andrius albumą kūrė pianinu, o pildė ir lipino savo studijoje – tad nenuostabu, jog čia dominuoja sintetiniai garsai ir tai yra viena priežasčių, dėl kurių albumas tampa dar įdomesniu ir nenuspėjamu.
„Perlai ir Sakuros“ – labai lėtas. Svajingas. Sentimentalus. Gilus. Gal netgi liūdnas. Visgi albumo „gulbės giesme“ pavadinti negali, nes autorius, panašu, toli gražu neketina sustoti kurti. Potencialus radijinis hitas jame tik vienas – titulinė albumo daina. Ir nors albume tik 8 dainos, perklausius jo pasijunti tartum perskaitęs gerą knygą. Darbas labai vientisas, nuoseklus ir išbaigtas. O jo cherry on top – albumą užbaigiantis finalinis sentimentaliai liūdnas kūrinys „Malibu“.
„