cocorosie

Kitąmet – naujas CocoRosie albumas

CocoRosie

Seserų Biancos Leilani ir Sierros Rose Casady duetas „CocoRosie“ 2020-aisiais sugrįš su nauju albumu. Tai pirmas studijinis merginų diskas po 2015-aisiais pasirodžiusio albumo „Heartache City“.

Į kovo 6 dieną pasirodysiantį albumą „Put the Shine On“ suguls 12 kūrinių. Tarp jų – rugsėjį pristatyta daina „Lamb & the Wolf“ ir tikrai helovyniškos nuotaikos kūrinys „Smash My Head“, kuriuo merginos pasidalino ką tik. Šiurpų vaizdo klipą jam sukūrė pati Bianca Casady.

CocoRosie – Lamb & the Wolf

Dienos atradimas „Spotify“ platformoje – dviejų amerikiečių seserų, Biancos Leilani (Coco) Casady ir Sierros Rose (Rosie) Casady duetas „CocoRosie“ pasidalino nauju kūriniu „Lamb & the Wolf“. Kol kas nežinome, ką visa tai reiškia ir ar galime tikėtis naujojo albumo.

Paskutinis „CocoRosie“ albumas, „Heartache City“, pasirodė 2015-aisiais. 2017-aisiais merginos, kartu su „Anohni“, išleido anti-Trumpišką protesto kūrinį „Smoke ’em Out“. Šiemet merginos bendradarbiavo su  Chance The Rapper – į jo albumą „The Big Day“ buvo įtrauktas jų bendras kūrinys „Roo”.

manoTOPAS 2013: Ugnė

(nuotr. Mr Sith Zam)

ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.

manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“,  „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“.  Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.

Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.

Lorde„Pure Heroine“

Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.

Devendra Banhart – „Mala“

Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai.  Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.

Villagers„{Awayland}“

Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.

Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.

Rhye – „Woman“

Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.

Ane Brun – „Rarities“

Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.

Phoenix– „Bankrupt!”

Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.

London Grammar“ – „If You Wait“

Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.

Bastille“ – „Bad Blood“

Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai  – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.

Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“

Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.

Everything Everything“ – „Arc“

Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai  „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį  elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.

Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“

Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.

King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“

Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.

Laura Marling – „Once I Was An Eagle“

Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.

Volcano Choir“ – „Repave“

Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.

 

manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:

 

manoLIVE

Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:

 

Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.

„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.

 

CocoRosie – Child Bride

Ne paslaptis, kad eksperimentinės folk muzikos duetas „CocoRosie” savo kūriniams pristato puikius vaizdo klipus. Ne išimtis yra ir naujausia vizualizacija skirta dainai „Child Bride”, kuriame pavaizduota, kaip maža mergaitė yra ištekinama už vyresnio vyro.

Šią dainą galite rasti šiais metais išleistame albume „Tales Of A Grass Widow”.

Ilgai lauktas naujas CocoRosie albumas – jau internete

Albumo viršelis

Prieš dešimtmetį susikūrusi Prancūzijos grupė „CocoRosie” kitą savaitę išleidžia savo naują studijinį albumą. Diskas „Tales Of a Grass Widow” – jau penktasis sesučių dueto diskografijoje.

Vakar vakare „The New York Times” internetiniame puslapyje atsirado pirmoji galimybė perklausyti naują „CocoRosie” įrašą.  Pirmadienį pasirodysiantį naują paryžiečių įrašą klausykite paspaudę ČIA.

CocoRosie informuoja apie būsimą albumą ir pristato naują dainą

Originalioji sesučių grupė „CocoRosie” praneša, kad šiemet pasirodys jų naujas albumas.

Diskas, pavadintas „Tales Of A Grass Widow” bus jau penktasis dueto diskografijoje ir dienos šviesą išvys gegužės 27 dieną.

Beje, ši žinia – ne vienintelė geroji dienos naujiena. Informuodamos apie naująjį diską, „CocoRosie” pristato ir savo naują dainą „Gravediggress”.

Birželį pasirodys naujas CocoRosie singlas

Prieš kelerius metus paskelbusi stabdanti savo veiklą, muzikos įrašų kompanija „Touch and Go Records” sugrįžta su nauju seserų dueto „CocoRosie” singlu „We Are On Fire / Tearz For Animals”.

Singlas buvo įrašytas praėjusią žiemą namų studijoje, Brukline. Jį prodiusavo Dave’as Sitekas iš „TV On The Radio„, o B pusėje esančiame kūrinyje dainavo Antony Hegarty iš „Antony And The Johnsons„.

Kaip teigiama oficialiame „Touch And Go Records” puslapyje, iš dviejų lygiaverčių kūrinių susidedantis ir birželio 5 pasirodysinatis singlas bus puikus garso takelis vasarai.

Apačioje matote oficialų singlo viršelį, kurį kūrė menininkės Jesse Hazelip ir Bianca, geriau žinomos kaip „Twin Rivers”. Be to, pranešama, jog grupė šiuo metu filmuoja muzikinį vaizdo klipą kūriniui „We Are On Fire”.

Viršuje – muzikinis vaizdo klipas kūriniui „Lemonade” iš albumo „Grey Oceans”.

Oficialus naujausio "CocoRosie" singlo viršelis

Six Organs of Admittance – Hazy San Francisco Mornings

Albumo viršelis

Šis kūrinys yra „neišleistas” amerikiečių new folk atlikėjo, gitaristo Beno Chasny projekto Six Organs of Admittance darbas, kurį Davendra Banhart 2004 metais įtraukė į 20 kūrinių new folk muzikos rinkinį „The Golden Apples of the Sun”, skirtą pristatyti šiuolaikinę folk muzikos sceną.

Davendra Banhart yra amerikiečių dainų autorius ir vizualinio meno kūrėjas (būtinai paspauskite ant jo vardo, nes pirmas oficialaus atlikėjo tinklalapio puslapis yra išties originalus).

Iš tiesų daina „Hazy San Francisco Mornings” beveik niekur nėra atliekama Beno Chasny, nors, kaip teigia Davendra Banhart, ji buvo įtraukta į taip niekad ir neišleistą solinį Beno Chasny albumą.

Pats „The Golden Apples of the Sun” rinkinys yra labia gerai vertinamas įvairių muzikos kritikų (pavyzdžiui, pitchfork.com jį įvertino 8.6/10). Tarp rinkiniui kūrinius paruošusių atlikėjų galima rasti tokius vardus, kaip Joanna Newsom, „Little Wings”, „Iron & Wine”, Jack Rose, „CocoRosie” bei daugelį kitų.

Rinkinys buvo išleistas vos 1000 kopijų tiražu.

Viršuje – dinamiškas, bet labai lengvas Beno Chasny kūrinys „Hazy San Francisco Mornings”.

Moterys scenoje: ekstravagantiškosios sesutės CocoRosie

Vargu, ar atsiras daug tokių, kurie nė karto nebūtų girdėję CocoRosie skambesio. Amerikietės sesutės Bianca Leilani Casady (mamos duota pravarde Coco) bei Sierra Rose Casady (mamos vadinta Rosie) stebina savo muzika jau aštuntus metus, todėl su niekuo nesupainiojamą Coco bei Rosie vokalą greičiausiai ne retas atpažįsta.

Per aktyvius kūrybos metus sesės išleido keturis pilnus studijinius albumus, du EP ir du singlus, gausiai koncertavo, dalinosi viena scena su Antony and the Johnsons, Devendra Banhart, „Bright Eyes”, „TV On The Radio”, Joanna Newsom, „Animal Collective” ir daugeliu kitų. CocoRosie muzika buvo ne kartą panaudota kvepalų reklamose, garsių mados namų kolekcijų pristatymuose, spektakliuose bei filmuose.

Išskirtinė yra ne tik sesučių kuriama muzika, tiesmukiškai vadinama freak folk. Visa CocoRosie grupės susikūrimo istorija, ko gero, verta kino juostos. Galima drąsiai teigti, jog ši muzikos grupė gimė.. vonioje. Bet apie viską iš pradžių.

Bianka ir Sierra, beje, turinčios ir indėniško kraujo, augo Amerikoje. Kai Biankai buvo treji, o Sierrai porą metų daugiau, jų tėvai išsiskyrė ir mergaitės liko augti su nuolat keliaujančia dainininke motina. Sesės kraustės iš miesto į miestą, o mamos įsitikinimo dėka, jog vaikai daugiau išmoks realiame pasaulyje nei tarp mokymosi įstaigos sienų, nė viena iš jų vidurinės mokyklos taip ir nepabaigė.

Sulaukusi pilnametystės Sierra išvyko į Niujorką, o vėliau į Paryžių, kur studijavo konservatorijoje ir siekė tapti operos soliste. Bianka pasuko visai kitu keliu – pasirinko lingvistiką, sociologiją, atsidavė vizualiniam menui bei rašymui, o su muzika iš viso neplanavo turėti nieko bendro. Sesės, atsidūrusios skirtinguose pasaulio pusėse, nutolo ir beveik visiškai nustojo bendrauti.

Kone po dešimtmečio nesimatymo Bianka netikėtai atsidūrė ant Sierros namų slenksčio. Tarp ilgų pokalbių sesijų ir bandymų iš naujo pažinti viena kitą, sesės užsidarydavo vonioje, imdavo į rankas bet kokius neįprastus daiktus, skleidžiančius barškančius, žvangančius ir kitokius garsus, kėlė savotišką „triukšmą“ ir pritardamos dainavo. Kodėl vonioje? Nes čia buvo tinkama akustika nekaltam, linksmam „maivymuisi“, o judviem bendraujant norėjosi mažos erdvės.

Skleisdamos vonioj garsų ir vokalo kratinį jos nė nenumanė, kad šitaip kuria pirmąjį savo dainų rinkinį, kuris vėliau buvo išleistas studijiniame debiutiniame albume. Įrašiusios smagaus pasižaidimo rezultatą sesutės kikendamos mėgėjišką kasetę išsiuntinėjo draugams. Įdomu, jog šie įrašą perdavė savo draugams, pastarieji saviems, ir taip iš rankų į rankas keliaudamas įrašas veikiausiai atsidūrė išmanančio žmogaus akiratyje, kuris kuo puikiausiai suprato, jog tokia kūryba yra kur kas daugiau negu tiesiog fantasmagoriški garsai.

Debiutinis albumas „La maison de mon rêve“ puikiai įsiliejo į Amerikos nu-folk judėjimą ir greitai atrado savo klausytoją. Nors kritikai suko galvas, kokiais terminais apibūdinti Coco ir Rosie kūrybos rezultatus, sesutės nė nemanė dėl to nerimauti: „darom tai, ką darom ir tiek“.

Antrasis įrašas „Noah‘s Ark“ „gimė“ jau nebe vonioje, o muzikinio turo metu, tačiau savo stiliumi mažai kuo skyrėsi nuo pirmojo – Coco ir Rosie nesiliovė eksperimentavusios. Su šiuo albumu sesės galutinai įtvirtino savo vietą po saule ir išgarsėjo kaip analogų neturintis duetas. Vėliau sekė aktyvus kūrybos periodas, kurio rezultatą vainikavo dar du albumai – „The Adventures of Ghosthorse and Stillborn“ ir vos prieš metus pasirodęs „Grey Oceans“.

Beje, CocoRosie bendraujant su žiniasklaida apibūdinamos kaip drovios, kuklios ir vaikiškos. Paprašytos įvardinti savo sektiną pavyzdį, sesutės nurodo Pepę Ilgakojinę. Gal todėl pačios daug mieliau šokinėja ant batuto nei bendrauja su žiniasklaidos atstovais. O ir muziką jos kur kas mieliau kuria nei apie ją kalba. Nesiverčia liežuvis su jomis nesutikti – juk neabejotinai labiau nusipelnę yra tie atlikėjai ir grupės, kurie muzikiniais darbais, o ne šnektom įrodo savo vertę.

Stealing Sheep – Shoot The Ducks To Win

Stealing Sheep” yra grupė kilusi Liverpulio, kurią sudaro trys merginos: Becky, Emily ir Lucy. Apie grupę pasaulis plačiau sužinojo 2010 metais, kada vienas jų kūrinių pirmą kartą nuskambėjo BBC Radio 6 laidos metu. Toks įvertinimas suteikė didelį pripažinimą ir nutiesė kelius į „Smaragdo miestą”, mat nuo tada grupė aktyviai koncertuoja Didžiojoje Britanijoje ir Europoje.

Iki šiol merginos yra išleidusios porą EP, o šiuo metu tarp koncertų dirba ir su naujais įrašais, kas leidžia tikėtis gal net debiutinio albumo.

Jų šviesią ir gilių skambesių kupiną muziką tikriausiai galima priskirti nu folk/pop žanrui, nes skambesys yra tikrai labai lengvas, subtilus ir, svarbiausia, išskirtinis. Merginas palyginti galima galbūt su Johanna Newsome, Frou Frou, Cocorosie ir panašiai, bet vistiek jos skamba kitaip, kas ir daro jas išskirtinėmis.

Lengvam trečiadienio vakarui – „Shoot The Ducks To Win”.