Jeigu kas nors pagalvojo apie tai, kad suklydome rašydami grupės pavadinimą mintyse turėdami „Deerhuinter” lyderio solo projektą „Atlas Sound”, galvokite iš naujo. Kad ir kokie panašūs būtų grupių pavadinimai, visgi šįkart parašėme teisingai, mat ant mūsų dėmesio vinies šiandien pakabintas šviežias, vos pernai pirmą kartą viešai savo muziką demonstruoti pradėjęs Los Andželo duetas „Atlas Bound„.
Sidnėjaus Šiaurės paplūdimiuose susipažinę 2014- aisiais, supratę, kad turi groti kartu ir nuo to laiko neišsiskirstę dueto nariai pradėjo savo kovą muzikos olimpo link. Nepaisant to, kad grupė iki šiol pasauliui padovanojo viso labo 5 kūrinius, jų muzika jau dabar turi ne vieną žavų epitetą. Muzikos tinklaraštis „Noisey” grupės kūrinį „Landed on Mars” pavadino viena seksualiausių metų dainų, o „Earmilk” dueto kūrybai suteikė „Soul-tronikos” vardą.
Nežinantiems ir negirdėjusiems „Atlas Bound”, manoMUZIKA jų skambesį apibūdintų kaip aukso vidurį tarp „Honne”, „Lany” ir Chet Faker kūrybos, kuriam fantastišką vokalinį prieskonį prideda į mūsų tautiečio Marko Palubenkos tembrą labai panašų balsą turintis amerikietis eksperimentatoriaus Darwin Deezo veidu.
Vienaip ar kitaip, tai yra vardas, kurį savo muzikinėse užrašų knygutėse mes įsirašome didžiulėmis raidėmis ir nekantraudami laukiame naujienų. Beje, paskyroje facebooke „Atlas Bound” dar šiemet žada pristatyti ir savo debiutinį EP.
Nuostabi, ypatingai seksuali, ritminga ir melodinga grupės kūryba – dar vienas didžiulis manoATRADIMAS. Artėjant vasarai tokios muzikos poreikis augs, todėl „Atlas Bound” linkime ne tik sėkmės, bet ir kaip įmanoma daugiau kokybiškos muzikinės kūrybos vaisių.
Muzikos įrašų kompanija „Brainfeeder” ir toliau įrodinėja, kad riba tarp muzikos žanrų praktiškai neegzistuoja.
Vos prieš kelias akimirkas „Flying Lotus” įkurta kompanija pasidalino nauju bendru casino online džiazo kūrėjo „Kneebody” ir elektroninės muzikos prodiusavimo veterano „Daedelus” kūriniu „Drum Battle”.
Kad Lietuvos elektroninės muzikos scena yra verta dėmesio – seniai aišku visiems. Šiandien šį teiginį dar kartą pagrindžia naujas projektas iš Kauno. Mūsų pašto dėžutėje kažkokiu būdu netyčia pasimetęs (ir galiausiai atsiradęs) NRK1 ir Jazzyvile kūrinys „For Better”.
Britų elektroninės muzikos duetas „Basement Jaxx” sugrįžta su nauja daina. Po dviejų metų pertraukos grupė pristato naują kūrinį „Back 2 The Wild” ir praneša apie naują (dar šiemet pasirodysiantį) albumą „Music”.
Vakar vakare manoMUZIKĄ pasiekė netikėta naujiena. Turime rimtų ir patikimų žinių apie tai, kad šią vasarą mūsų šalyje įvyks „Toro Y Moi” pasirodymas. Kad vienas geidžiamiausių visame pasaulyje elektroninės muzikos kūrėjų koncertuos Lietuvoje manoMUZIKĄ informavo patikimi šaltiniai net iš kelių muzikinių JAV portalų.
Kol kas tikslesnių žinių apie „Toro Y Moi” pasirodymo laiką neturime, tačiau projekto turo vadybininkas, su kuriuo šiaip ne taip pavyko susisiekti, šios informacijos nepaneigė. Tiesa, į detales dėl Chazo Bundicko (aut. past – „Toro Y Moi” idėjinis ir muzikinis lyderis) koncerto leistis jis taip pat nepanoro.
Jeigu „Toro Y Moi” koncertas iš tiesų įvyks Lietuvoje, šis renginys neabejotinai taps įsimintiniausia muzikine vasaros švente elektroninės muzikos mylėtojams. Dabar belieka laukti tolimesnių naujienų, apie kurias manoMUZIKA tikrai pažada Jus informuoti.
Daugiau nei dešimtmetį egzistuojantis Chazo Bundicko projektas „Toro Y Moi” iki šiol yra išleidęs tris studijinius ir du nepilnus albumus. Į muzikos mylėtojų akiratį jis pateko 2011 metais iškart po to, kai pasirodė jo antrasis studijinis diskas „Underneath the Pine”. Kritikų liaupses ir melomanų dėmesį pelnęs įrašas iki šiol paties atlikėjo yra vadinamas jo karjeros lūžio tašku. Šių metų sausio mėnesį dienos šviesą išvydo trečiasis projekto diskas „Anything In Return”. Įrašas susilaukė dar daugiau muzikos kritikų pozityvių įvertinimų, pakilo iki 1 vietos JAV šokių muzikos perkamiausių albumų tope ir leido „Toro Y Moi” tapti vienu geidžiamiausiu šių metų vardu koncertų ir festivalių organizatorių sąrašuose.
Vakar pasirodžiusį „Toro Y Moi” vaizdo klipą žiūrėkite ČIA
Džiugu, kad pirmoji oficiali pavasario savaitė prasideda su pavasariška muzika. Dar geriau yra tai, kad ta muzika puikuojasi „manoATRADIMO” kategorijoje. Šįkart čia randame jauną amerikietį, kurio pseudonimą „Dinosaurus Rex” mes atradome praėjusios savaitės pabaigoje, kasdamiesi po neatrastais soundcloudo lobiais.
Muzika, kurioje galima rasti ne tik moderniojo R&B, bet ir elektronikos, chillwave bei hip hopo elementų, mus užkabino taip greitai, kad oficialioje atlikėjo bandcamp svetainėje iškart parsisiuntėme viską, ką buvo galima parsisiųsti (taip taip – sumokėjome ir siuntėmės tikrai legaliai) ir visą savaitgalį mėgavomės „Dinosaurus Rex” muzika.
Apie projektą žinių internete – su žiburiu nerasi. Aptikome tik vieną interviu ir porą jo paminėjimų JAV tinklaraščiuose. Todėl nieko nelaukėme, susisiekėme su muzikantu ir kartu nusprendėme, kad „Dinosaurus Rex” turi būti pristatyta būtent tiesioginio trumpo interviu pavidalu. Taigi, mėgaukitės gera muzika ir susipažinkite su dar vienu talentingu amerikiečiu.
Lietuvoje esi visiškai nežinomas. Papasakok kas slepiasi po pavadinimu „Dinosaurus Rex” ir kaip kilo idėja pradėti kurti muziką?
Po „Dinosaurus Rex” slepiuosi aš (juokiasi) – Danas Bombardas iš Kolorado. Man 23.
„Dinosaurus Rex” – tai mano solinio projekto pavadinimas. Viskas prasidėjo tada, kai mokydamasis mokykloje miegamajame pradėjau groti gitara. Po truputį į savo muziką pridėjau elektronikos ir hip hopo prieskonių ir koledže jau turėjau savo projekto pavadinimą (juokiasi).
Pirmasis mano sąlytis su muzika įvyko dar man būnant šešerių. Tada pradėjau lankyti pianino pamokas. Nuo tos akimirkos muzika mane lydi visur ir visada.
Kaip apibūdintum savo kuriamą muziką?
Man patinka galvoti, kad tai aukso vidurys tarp chillwave ir hip hop. Tačiau joje nesunku užčiuopti ir funk’o įtaką. Apskritai mėgstu įvairaus žanro muziką, todėl galiu drąsiai sakyti, kad mano kūrybai įtaką daro įvairūs stiliai iš įvairių žemės rutulio vietų.
Kalbant apie roką ir indie muziką, šiuo metu mano grotuve dominuoja „Young Fangs„, „Tallows” ir StaG.
Ką įvardintum savo muzikiniu autoritetu?
Dievinu Stewie Wonderį. Jis – neįtikėtinas muzikantas, o jo kiekvienas albumas – absoliuti klasika. Vienas nuostabiausių iki šiol girdėtų albumų- tai jo 1974 metų įrašas „Fulfillingness’ First Finale”.
Ar turi muzikinių tikslų?
Noriu mėgautis tuo, ką darau, ir, žinoma, tobulėti.
Kas tau, kaip muzikantui, šiuo metu yra svarbiausia?
Pastovumas ir kūryba. Be abejo, mano tikslas yra padaryti taip, kad manęs klausytųsi. Manau, kad blogiausia yra tada, kai atlikėjas išleidžia albumą, kuriame yra viso labo trys geros dainos. Siaubingai nemėgstu perjunginėti (skipping – aut. past.) dainų.
Ar muzika yra tavo pagrindinis užsiėmimas?
Ne. Aš dirbu reklamos versle. Muzika man – pomėgis ir laisvalaikis.
Ar ką nors žinai apie Lietuvą?
Nieko (juokiasi). Tačiau manau, kad be problemų ją rasčiau žemėlapyje.
Ar norėtum ką nors perduoti lietuviams, skaitantiems Tavo interviu?
Visų pirma, ačiū už susitomėjimą mano muzika. Keista (o kartu ir labai džiugu), kad mano kūryba domisi Lietuva. Netgi kai kurie mano artimiausi draugai neklauso to, ką aš kuriu (juokiasi).
O jei rimtai – tiesiog ačiū. Jūs įkvėpiate mane toliau kurti.
Pastaruoju metu nardydama indie muzikos lobyne vis dažniau manoMUZIKA užsuka į Skandinavijos rinką. Ir, tiesą sakant, kaskart užsukdami į šio regiono pakrantes aptinkame aukso vertus naujus atradimus. Šįkart, priplaukę Helsinkio uostą, susitikome su vos metus gyvuojančiu Tommi Koskineno ir Hannos Toivonen duetu „Phantom„. Pavadinimas, iš pirmo žvilgsnio toli gražu nepretenduojantis į „originaliausio” titulą, vis labiau gilinantis į dueto muziką, regis, visiškai pateisina savo vardą.
Phantom (nuotr. Lindewieke Lanjouw)
Vos metus gyvuojantis fantomų duetas yra išleidęs vieną EP, pavadintą „Scars”, keletą vaizdo klipų ir, panašu, ruošia savo studijinį albumą. Net neturėdami pilno studijinio įrašo Suomijos jaunuoliai buvo pastebėti įtakingo britų leidinio „Guardians”, kuriame neseniai debiutavo ir šviežiausias „Phantom” singlas „Kisses”.
Apibūdindami savo muziką dueto nariai nedaugžodžiauja. „Mūsų stilius – tai post indie elektronika su lengvu džiazo prieskoniu” – sako Hanna, kurios vokalo galimybių pavydėti galėtų kiekviena muzikinę karjerą pradedanti mergina. Labai subtiliai ir įtaigiai elektroniką ir džiazinius vokalo pasažus derinantis duetas, regis, puikiai jaučia muziką ir, negana to, jos didžiojoje įvairovėje gan nesunkiai atranda savo identitetą.
Nebūtumėme nustebę, jei ties Hannos ir Tommi gimimo vietomis atrastumėme žodį „Islandija”. Ganėtinai nesunku jų muzikoje užčiuopti mėnulio žemės prieskonį, kuris dueto kūrybai prideda dar daugiau šarmo.
Vienareikšmiškai galime drąsiai teigti, kad „Phantom” – tai vienas įdomiausių šiandinės elektronikos projektų Suomijoje. Po unikalaus debiuto ir iškeltos lūkesčių kartelės belieka laukti dar daugiau naujos dueto kūrybos ir pilno debiutinio albumo. Labai tikimės, kad laukti nereikės ilgai…
Apačioje – debiutinis „Phantom” nepilnas albumas „Scars”.
Ateinanį šeštadienį sostinėje įvyks Bruklino kolektyvo “J. Viewz” pasirodymas. Vienintėlis ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Šiaurės ir Rytų Europoje grupės koncertas, regis, jau dabar kelia didžiulį tautiečių susidomėjimą. Išankstiniai koncerto bilietai išgraibstyti per akimirką, o grupės gerbėjai į išskirtinį pasirodymą atvažiuos ne tik iš įvairiausių mūsų šalies kampelių, bet ir iš Latvijos, Lenkijos bei Estijos.
Jonathano Dagano kolektyvas “J. Viewz” muzikuoja jau beveik dešimtmetį, tačiau didžiausių kritikų liaupsių ir išskirtinės melomanų meilės jis sulaukė po praėjusiais metais išleisto antrodojo studijinio albumo “Rivers And Homes”. Diske esančios dainos nepriklausomos muzikos portaluose buvo įvertintos aukščiausiais balais, o pati plokštelė nominuota prestižiniam “Grammy” apdovanojimui.
Kurdamas išskirtinę programą paskutinį rudens savaitgalį Lietuvoje įvyksiančiam koncertui, “J. Viewz” lyderį pagavau pačiame darbų įkarštyje. Tačiau atlikėjas sutiko trumpam darbus palikti nuošalyje ir apniukusio Bruklino dangaus fone gurkšnodamas rytinę kavą pasidalino savo mintimis apie artėjantį koncertą mūsų šalyje.
Per išankstinius pardavimus į grupės pasirodymą Lietuvoje bilietai buvo išgraibstyti akimirksniu. Prisipažink, kaip jums tai pavyko?
Neįsivaizduoju. Tai buvo didelė staigmena ir man. Ketinu atvykti į Lietuvą ir viską išsiaiškinti (juokiasi)
Pastaraisiais metais sulaukdavau daug komplimentų iš Šiaurės ir Rytų Europos, todėl jutau, kad šiame pasaulio regione reikia koncertuoti. Džiaugiuosi, kad galiausiai atvykstu pas jus. Tai bus mūsų pirmasis kartas šioje Europos dalyje, todėl žmonių susidomėjimas mūsų pasirodymu mane tikrai labai įkvėpia.
Praktiškai aišku, kad Vilniuje koncertuosi sausakimšame klube. Ko mūsų šalies žmonės gali tikėtis iš “J.Viewz” pasirodymo?
Atvykstame su trijų gyvai grojančių žmonių grupe (kurioje bus ir pagrindinė grupės vokalistė Noa Lambersky). Todėl šis koncertas turėtų būti įdomus hibridas, kuriame ieškosime gyvų instrumentų ir elektronikos garsų sintezės.
Susirinkusi publika galės išgirsti ne tik mūsų paskutinio albumo “Rivers And Homes” dainas, bet ir dar niekur negirdėtus naujus kūrinius, bei absoliučiai kitokias senų įrašų interpretacijas.
J. Viewz (nuotr. grupės archyvo)
Kurios dainos jūsų koncertuose susilaukia didžiausių ovacijų?
(mąsto) kiekvienas pasirodymas – naujas neskaitytos knygos puslapis, o kiekviena šalis ir jos publika – naujas baltas popieriaus lapas. Niekada nežinau kokia istorija bus jame rašoma. Būtent todėl negalime nuspėti kas viename ar kitame koncerte patiks publikai. Galiu pažadėti, kad Vilniuje grosime visas dainas, kurios privertė žmones pamilti mūsų muziką.
Koks buvo tavo pirmasis sąlytis su Lietuva?
Maždaug prieš metus daviau interviu portalui manoMUZIKA.lt. Tai buvo pirmoji mano pažintis su Lietuva. Nuo to laiko jutau, kad Lietuvoje susidomėjimas J.Viewz kūryba auga. Taip pat pamačiau, kad nors ir esate maža šalis, turite nemažai indie muzikos scenai neabejingų žmonių. Tai labai džiugina.
Kas apskritai yra “J. Viewz” – grupė ar solinis projektas?
Tai mano solinis projektas, įkūnijantis kūrybinės laisvės realizaciją. Juk ne veltui “J. Viewz” pavadinimas anliškai reiškia Jonathan’s View (liet. Jonathano požiūris – aut.past) (juokiasi).
Prie “J. Viewz” yra prisijungę įvairių muzikantų, kurie skirtingame grupės etape įprasmino skirtingas muzikines tiesas. Tačiau aš esu vienintelis nuolatinis grupės narys (juokiasi).
Esu laimingas, kad šis projektas vystosi būtent taip, mat tokia kaita leidžia ne tik nuolat mokytis vieniems iš kitų, bet ir priverčia neužmigti bei tobulėti ir kurti.
Nepaisant to, kad muzikuoji jau ilgą laiką (aut. past – grupės diskografijoje – du studijiniai ir vienas nepilnas albumas), didžiausio muzikos mylėtojų ir kritikų pripažinimo sulaukei tik išleidęs paskutinį diską “Rivers And Homes”. Kaip šis faktas pakeitė tavo gyvenimą?
“Rivers And Homes” – tai ne tik muzikinis, bet ir asmeninis laimėjimas. Jo pasirodymas – taip pat išskirtinis reiškinys muzikos pasaulyje. Buvau sukūręs specialų puslapį “Work In Progress”, kuriame kiekvieną mėnesį dalindavausi nauju kūriniu. Taip gausėjantis mano muzikos gerbėjų būrys galėjo matyti visą albumo gimimą ir vystymąsi. Įsivaizduok, žmonės užsisakinėjo mano diską iš anksto, nors jo reikėjo laukti beveik metus! Mačiau jų reakcijas, o grįžtamasis ryšys, kurį gaudavau iš klausytojų man buvo labai svarbus.
Iki “Work in Progress” gimimo ketverius metus nebuvau sukūręs nieko naujo, todėl “Rivers And Homes” kūrybinis procesas man buvo tikras iššūkis. Negalėjau laužyti gausybei žmonių duoto pažado kas mėnesį dalintis vis nauja daina, todėl buvau priverstas nuolat ieškoti įkvėpimo ir rasti erdvę kūrybai. Taigi, “Rivers And Homes” – tai puikus žingsnis į priekį, kurio dėka ne tik pasirodė geras įrašas, bet ir susibūrė puikių J. Viewz gerbėjų minia.
J. Viewz (Nuotr. Billy Kidd)
Ar jau pradėjai galvoti apie naują įrašą? Galbūt turėsime progų išgirsti ką nors iš jo čia – Lietuvoje?
Albumo kūrybinis procesas jau pajudėjo iš mirties taško, tačiau esu kiek lėtokas.. (juokiasi). Kita vertus, šiuo metu tikrai daug koncertuojame, todėl pasiruošimas koncertams užima galybę laiko. Be to, daug dėmesio skiriu naujiems remiksams (tai dar viena veikla, kurios negaliu palikti nuošalyje).
Kada pasirodys naujas J. Viewz diskas tikrai nežinau, tačiau galiu patikinti, kad koncerto Vilniuje metu sugrosime ne vieną dar niekur negrotą ir negirdėtą dainą.
Kas yra tavo muzikiniai idealai?
Brianas Eno, Trentas Reznoras, Davidas Bowie ir Suffjan Stevensas. Ne tik dėl jų ypatingos muzikos, bet ir dėl nuostabaus požiūrio tiek į savo kūrybą, tiek ir į muziką apskritai.
Ar J. Viewz turi svajonę?
Turime daug svajonių. Noriu kurti, įrašinėti, koncertuoti…Norėčiau kada nors surengti gerą pasirodymą atviroje erdvėje, supamoje nuostabių vaizdų. Manau, kad tam labai tiktų Islandijos gamta. Bet per daug apie tai kalbėti neverta. Juk sako, kad svajonės gyvos tol, kol jomis nesidalini su kitais (juokiasi)
“J. Viewz” koncertas Vilniuje Lapkričio 24 dieną klube „Studio 9“. Šis renginys – pagrindinis šių metų “Hennessy Artistry” vakarėlių sesijos akcentas.
Išgirdusi kolektyvo “The Deer Tracks” pavadinimą iš karto pagalvojau apie šiaurę… Pasirodo, jokių užslėptų minčių žodžių junginyje iš tiesų nėra. Ši grupė – tai lengvos elektroninės muzikos duetas iš Švedijos, kurį sudaro du nariai – Davidas Lehnberg ir Elina Lindfors.
Atlikėjai savo muzikos stilių priskiria „Nothern Light Electronica“ kategorijai.
Grupė kuria ir įrašinėja dainas savotišku, daugeliui galbūt keistai atrodysiančiu būdu: po Europoje ir Japonijoje 2009 metais vykusio koncertinio turo, „The Deer Tracks“ 2010 metų pavasarį pasitraukė į tolimiausią Švedijos gilumą, kurioje dienas leido be telefono linijos, draugų ir visą dėmesį skyrė disko „The Archer Trilogy“ sukūrimui.
Davidas Lehnbergas apie grupės kūrybinį procesą sakė: „Stengiamės būti kuo arčiau gamtos. Jei įrašinėtume studijoje, kur nepučia vėjai, lietus nesunaikina visko, kas yra sukurta ir kur viskas yra tobula, tai nebūtų tikra muzika. Tik būnant gamtoje galima atrasti tikrąjį savo muzikinį kelią“.
Dueto teigimu, kakofonija ir melodija yra pagrindiniai elementai „The Deer Tracks“ kūryboje.
Davidą ir Elin drąsiai galime vadinti multiinstrumentalistais. „Mes grojame viskuo kas yra aplink mus – nuo mažos muzikos dėžutės, šakutės iki kavos puodelių. Tokiu būdu stengiamės sukurti išskirtinius muzikos instrumentus ir įrašyti tik šiai grupei būdingą skambesį. Toks muzikos kūrimas yra tarsi didelis galvosūkis“ – sako švedijos muzikantai.
Atlikėjai semiasi įkvėpimo iš knygų, matematikos ir realaus gyvenimo įvykių. Pasak Elin, kiekvienoje svetimo žmogaus istorijoje galima atrasti savojo gyvenimo atspindį.
„Mes nuolat keičiamės, visada viską darome kiek kitaip, nei buvo anksčiau ir niekada nesame patenkinti gautu rezultatu“ – sako Davidas. „Ir mums tai patinka! O geriausia yra tai, kad toks kūrimo procesas niekada nesibaigia“ – pritaria jam Elin.
Džiaugiamės manoMUZIKOS lankytojams galėdami pristatyti vos prieš kelias dienas pristatytą naują dueto vaizdo klipą „Meant To Be“ iš trečiojo grupės „The Archer Trilogy:PT.2“ albumo!
Visą rytą sukdami galvą ir klausdami savęs „kas yra „Galapagoose„?”, atsakymo paieškas ‘užmetėme’ didžiosioms interneto platybėms.
Duotuoju metu žinome, kad jie Australai (iš Melburno) ir kad labai greitai turi išleisti savo debiutinį albumą „Commitments”. Žinome ir tai, kad Australijoje juos leidžia leiblas „Two Bright Lakes„, o tarptautinėje erdvėje – „Magical Properties Records”. Abi leidybinės kompanijos kol kas dar taip pat nėra ypatingai didelės, tačiau jei į savo sąrašą sugebės prisivilioti tokių atlikėjų kaip „Galapagoose” – jų ateitis laukia tikrai šviesi.
Kadangi daug informacijos apie šią grupę neradome (intensyviai jos ieškome toliau), su Jumis dalinamės kūriniu, kuris šiandien leido su jais susipažinti. Bent jau mūsų rytui daina „One Who Can’t Move” tapo tikru savaitgalio kelrodžiu. Tikimės, kad ji patiks ir Jums.
Tokio gero ambiento ir elektronikos mišinio mes jau seniai negirdėjome….
manoDAINOJE – dar vienas gražus mažai žinomo kūrėjo darbas.
Šįkart norime jums pristatyti žmogų, besislepiantį po „Giraffage” pseudonimu ir jo ką tik iškeptą naują kūrinį „With You”.
„Giraffage” – tai vyrukas iš San Francisko, ne per seniausiai išleidęs savo debiutinį albumą „Comfort”. Galime patikinti, kad elektronikos, chillwave ir dream pop gerbėjams jo kūryba tikrai turėtų patikti.
Taigi, manoMUZIKA dalinasi su Jumis minėta šviežia tik prieš akimirką socialiniuose portaluose pasklidusia jo daina „With You”. Beje, kūrinį (paspaudę žemyn nukreiptą rodyklėlę) galite atsisiųsti nemokamai.
Ko gero ne veltui mūsų žymieji išminčiai sakė, kad dideli darbai prasideda nuo mažų. Lygiai taip pat ir su atradimais – nuo mažųjų prasideda milžiniški.
Šįkart manoMUZIKOS žvilgsnis užkliuvo už visiškai negirdėto vardo muzikos scenoje. Tai – „Sorrow„. Tiesą sakant, nežinome nei kas jis/ji per vienas/viena, nei kiek jam/jai metų, nei ką jis/ji gyvenime yra nuveikęs.
Žinome tik tiek, kad tai – žmogus iš Bristolio (Didžioji Britanija), kuriantis gražią ambient/experimental muziką.
Šįkart mūsų klausos lokatoriuose skamba „Sorrow” kūrinys „Through The Night” (Stumbleine Remix).
Beje, nuorodoje viršuje galite jį atsisiųsti visiškai nemokamai.
Lašas žavios, gražios, kiek lyriškos nakties muzikos.
„Slow Magic” – tai muzika, kurią kuria neįsivaizduojami draugai.
Taip save apibūdina kolektyvas, kuris savo kūrinio „Feel Flows” remikso likimą atidavė į Sun Glitters rankas. Remiksas pasiekė dienos šviesą tik šiandien, tačiau klausytojų atsiliepimai internete neabejotinai pranoko visus įmanomus lūkesčius.
Elektronikos, ambiento, shoegazeo ir lyrikos mišinys dainą „Feel Flows” pavertė emocijų debesiu, kuris kiekvieno klausytojo pasąmonėj turėtų rasti savo pratrūkimo akimirką.
Vienareikšmiškai nukėlę skrybėles lenkiame žemyn galvą tiek prieš „Slow Magic”, tiek ir prieš „Sun Glitters”. Kūrinys „Feel Flows” – tikrų tikriausia pasaka.
Kartais užtenka pirmo akordo, kad imtum ir įsimylėtum dainą. Netgi nežiūrint į tai, kad ji kelia nesuskaičiuojamą galybę muzikinių asociacijų, pirmas akordas gali tiesiog „nužudyti”. Be abejo, daug kas priklauso nuo vietos, laiko ir nusiteikimo klausytis muzikinės naujienos, o aplinkybės dažnai pakužda ar reikia „įsimylėti” dainą, ar visgi ne.
Šįkart aplinkybės ir laikas susiklostė taip, kad duetas „Peter And Kerry” būtų išgirstas. Susidėjo viskas – ir nuovargis, ir vakarinis chalatas, ir lengva rudens vakaro ramybė ir, žinoma, besimerkiančios akys…
Lengvi pianino ir elektronikos motyvai. Gražūs bridžo back’ai. Ramybės persisunkusi lyriška kompozicija….Tai – pirmi žodžiai, šaunantis į galvą išgirdus „Peter And Kerry” kūrinį „Knees”.
Perklausius kiek daugiau nei šią dainą , bent jau manoMUZIKA priėjo prie ganėtinai lengvų išvadų: per porą dienų susibūręs ir sukūręs puikų EP „Clothes, Friends, Photos” duetas tikrai turi parako. Būtent to parako, kuris galėtų garantuoti ganėtinai šviesią muzikinę ateitį. Viskas, ko jiems reikia – tai lašėlio sėkmės ir leidybinės kompanijos rimtesnio požiūrio į dueto promo reikalus.
Prieš rašydami apie šį kūrinį ilgai galvojome ar verta jį pristatyti kaip „naujieną”, ar ne, mat „naujienos” titulą „dovanojome” tik toms dainoms, kurios dienos šviesą būna išvydusios vos prieš akimirką (sunkiai apibrėžiamas terminas, tačiau tikime, jog Jūs suprantate ką norime pasakyti).
Ši daina buvo išleista prieš dešimt dienų, tačiau galime leisti nukirsti galvas ir sakyti, kad Lietuvoje ji dar ypatingai žinoma netapo…todėl šiandien žodį „naujiena” reikėtų imti į kabutes ir klausant dainos turėti mintyje tai, kad šiai „naujienai” jau sukako 10 dienų.
„Yonderboi” vardas yra esminis naujienos kaltininkas. Elektroninės muzikos mylėtojams šis projektas, po kurio vardu slepiasi vengras László Fogarasi yra neblogai žinomas. Na o tiems, kam elektronika nėra arti širdies, ši žinutė turėtų padėti atrasti ryšį su tikrai dėmesio vertu gražios rytų Europos šalies muzikantu.
15 metų scenoje ir 4 studijiniai albumai. 4 singlai ir 3 vaizdo klipai. Tokia „kuklia” diskografija gali pasigirti nedideliame Mernio mieste gimęs atlikėjas. Tačiau pats ne kartą teigęs, kad jam svarbu ne kiekybė, o kokybė, šį gyvenimo kredo jis pagrindė šiemet albumu „Passive Control”, kuris dienos šviesą išvydo po šešerių metų pertraukos. Brandus, išbaigtas ir tikrai dėmesio vertas įrašas nusėdo ne tik muzikos kritikų lentynose, bet ir muzikos kolekcionierių diskografijoje, kur „Passive Control” vėl iš naujo leido atgimti Vengrijos muzikantui ir pristatyti save kaip kūrybinių įgūdžių ir muzikos naujovių nestokojantį muzikantą.
Šįkart mus pasiekė vienas iš minėto albumo singlų – daina „Come On Progeny”. Dalinamės kūriniu su jumis, o tie, kam daina patiko, oficialioje atlikėjo internetinėje svetainėje www.yonderboi.com galite ją atsisiųsti nemokamai.
Apie britų elektronikos duetą „Walls” nėra žinoma ypatingai daug. Pakankamai paslaptingas ir nedaug save teafišuojantis kolektyvas myli elektroniką, maišo ją su techno, house ir shoegaze muzika ir, kas svarbiausia, kitą savaitę išleidžia jau antrą savo studijinį albumą, kuris vadinsis „Coracle”.
Pasirašę sutartį su vokiečių leidybine kompanija „Kompakt”, duetas „Walls” šiandien savo esamiems (ir būsimiems) gerbėjams ‘padovanojo’ vieną dainą, kuri pasirodys pirmadienį išleidžiamame diske. Daina vadinasi „Raw Umber/Twilight” ir ją jūs galite ne tik išgirsti, bet ir parsisiųsti nemokamai. Kūrinys – viršuje.
Taigi, nežinia kaip Jums, bet bent jau manoMUZIKAI šiandien – pirmoji pažintis su kolektyvu „Walls”. Ir ta pirma pažintis, bent jau klausiantis minėtos dainos, tikrai nenuvylė.
