Tiems, kurie domisi Viskonsino ir Minesotos muzikos scena, grupės „Gayngs” vardas turėtų būti puikiai pažįstamas. Šio kolektyvo įkūrėjas -muzikantas, kompozitorius ir prodiuseris Ryanas Olsonas. Tiems, kuriems šis vardas nedaug ką tesako, užtenka pasakyti, kad jis yra „Polica” siela ir to jau pakanka.
Vienas svarbiausių „Gayngs” veidų – puikiai visiems pažįstamas, grupės „Bon Iver” lyderis Justinas Vernonas. Beje, Justinas Ryaną ne kartą yra pavadinęs muzikos genijumi, o grupę „POLICA” įvardino viena savo mėgstamiausių grupių.
Taigi, jeigu ne Ryanas Olsonas, dienos šviesos nebūtų išvydęs vienas įdomiausių 2010 m. projektų GAYNGS. Grupę sudaro 22 muzikantai, tarp kurių – jau minėtas Justinas Vernonas. Prie „GAYNGS” jis prisijungė tik todėl, kad jau seniai svajojo dirbti kartu su Ryanu Olsonu.
2010-aisiais dienos šviesą išvydo nuostabus „Gayngs” albumas „Relayed”. O jame esantys tokie kūriniai kaip „Cry”, „The Gaudi Side Of Town” ar „The Last Prom On Earth” iki šiol skamba mūsų grojaraščiuose. Tačiau…. tačiau šiandien visai netikėtai ši pasakiška supergrupė padovanojo savo klausytojams naują dainą „Appeayl 2 U’. Ir tai nutiko praėjus dešimtmečiui nuo paskutinės naujos jų muzikos pasirodymo.
Ir štai mes supratome, kad penktadienis tiesiog nebegali būti blogas…
Britų elektroninės muzikos prodiuseris James Blake šiąnakt pristatė savo trečiąjį albumą, kurio galutinis pavadinimas tapo „The Colour in Anything“.
Krūvą apdovanojimų už pirmuosius du diskus pelnęs atlikėjas privertė trejus metus laukti naujausio „kūdikio“. Įrašas buvo pristatytas „Annie Mac’s Friday Night“ „BBC Radio 1“ radijo laidoje šiąnakt.
„Kūrinys „Radio Silence“ buvo pirmasis, kurį įrašiau, prie jo dirbau ilgiausiai. Tai turėjo būti pristatomoji daina, visą albumą buvau pavadinęs „Radio Silence“, tačiau vėliau pakeičiau nuomonę ir dabar diskas vadinasi „The Colour in Anything“. – pasakojo James Blake pristatydamas įrašą.
Kalbėdamas apie dainą „I Need a Forest Fire“, kurią įrašė drauge su muzikos multitalentu Justin Vernon (grupės bei projektai „Bon Iver“, „DeYarmond Edison“, „Volcano Choir“, „Gayngs“ bei kiti), atlikėjas prisipažino, jog darbuotis su Justin buvo vienas malonumas. „Jis išsižioja ir ima dainuoti auksu. Viskas vyksta greitai ir natūraliai“.
Tiesa, kol įrašinėjo savo naujausią darbą, James Blake dirbo dar ir su viena didžiausių pop muzikos žvaigždžių Beyonce. Naujausiame atlikėjos albume James Blake prodiusavo dainas „Forward“ bei „Pray You Catch me“.
Apačioje dalinamės naujausiomis trimis dainomis iš tik šiąnakt viešai pristatyto albumo:
Nenuilstantis jau kultine tapusios grupės „Bon Iver” lyderis Justin Veron savo muziknių projektų kraitį papildė dar viena avantiūra, kartu su reperiu „Astronautalis” sukurtu „Jason Feather” projektu.
Nepastebimai susidirbę atlikėjai kartu išleis naują albumą „De Oro”. Tiesa, Justin Vernon jame pasivadino kitu vardu – „Ephasis”, o „Astronautalis” pasivadino „Creflo”. Muziką kartu įrašinėjo ir manoMUZIKA.lt kalbintas „Bon Iver” perkusininkas Sean Carey, pasivadinęs „Toothpick”. Šiaip visa tai kelia šypsena, bet pats įrašas – tikrai neįprastas ir įdomus.
„Jason Feathers” yra tik vienas iš daugelio Justin Vernon projektų, tarp kurių „Bon Iver„, „Gayngs”, „Deyarmond Edison”, „Mount Vernon”, „Volcano Choir” ir kiti.
Indie pop kolektyvas iš JAV „The Rosebuds” pristato naują vasarišką singlą „Blue Eyes”.
Negalime nepaminėti, jog prie singlo tiesiogiai prisidėjo grupės „Bob Iver” nariai Justin Vernon irMatt McCaughan, įrašę kelias gitaros, būgnų ir klavišinių partijas. Be to, Justin Vernon taip pat yra ir vienas iš naujo „The Rosebuds” albumo „Sand+Silence” prodiuserių.
Ko gero tiems, kurie nesigilina į muziką taip, kaip tai darome mes, Ryano Olsono vardas nieko nesako. Tačiau įtariame, kad tuomet, kai informuosime, jog būtent šis žmogus yra centrinė tokių kolektyvų kaip „Gayngs” ar „Polica” figūra, Jūsų susidomėjimas šia muzika turėtų gerokai išaugti.
Taigi, būtent vienas iš didžiųjų šiandieninės Amerikos indie muzikos korifėjų – Ryanas Olsonas sukūrė remiksą mūsų labai mėgiamo dueto „Exitmusic” kūriniui „The Night„.
Pro trejų metų pertraukos amerikiečių reperis bei vienas iš super kolektyvo „Gayngs” narių – „P.O.S.” – spalio 23 dieną išleis savo naują albumą, kuris vadinsis „We Don’t Even Live Here”.
Intriguoja tai, kad albume tarp „pritariančiųjų” atlikėjų bus galima išgirsti ir patį Justiną Vernoną iš „Bon Iver” ar „Gayngs” lyderį Ryaną Olsoną.
Viršuje – pirmasis albumo singlas „Bumper” atliekamas gyvai.
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.
Visgi, grįžtant į pradžią, jeigu jau visai atvirai, manosios profaniškos paieškos vyksta kur kas padrikiau nei norėtųsi. Visagalio interneto ir, kur kas rečiau, radijo dėka yra „prafiltruojamas“ , švelniai pasakius, nemažas kiekis kūrinių. Ribotas valandų skaičius paroje čia kiša koją, slenkstis tarp „geras, išsisaugom ir pasidedam“ bei „nevertas dėmesio – kitas“ išauga, o laikas jam susiformuoti – sutrumpėja. Ir taip kone kasdien. Žinoma, kartais iškyla suirzęs klausimas: tai kada gi visomis tomis radybomis ramiai pasidžiaugti? Bet vos nusisukus apetitas užriaumoja ir tuomet išlenda neviltis, jog nieko naujogero nebesugebu rasti. Tokiais badmečiais gelbėja senasis dėsnis „jeigu ne Mahomedas pas kalną, tai kalnas pas Mahomedą“ ir juodą nusivylimo akimirką netikėčiausiu būdu mane pasiekia patys geriausi atradimai. Šviežiausias iš jų – LIA ICES iš Bruklino.
Išgirdus amerikietės prikimusį, lengvai svajingą, bet stiprų ir ne „kičinį“ vokalą, mintyse suplūdo „Cat Power“, „Bat For Lashes“, Tori Amos, Feist palyginimai, smalsumas vylingai „pastatė ausis“ ir po jos albumų perklausos dūšia suspurdo: „Taip! Šviežia. Įdomu. Nenuvalkiota. Kokybiška. Potencialu.“
Lai nesuklaidina stiprų pop prieskonį turintis sceninis pseudonimas, ši mergaičiukė nieko bendro su masiniu vartojimu ir populiariąja mėsmale neturi. Muzikos kritikai, išklausę debiutinį Ices albumą „Necime“, pasirodžiusį 2008-aisiais, bei šiais metais išleistą antrąjį darbą „Grown Unknown“, amerikietės kūrybą priskiria indie rock, experimental pop bei avant pop muzikos žanrų mišiniui.
Beje, tikrojo savo vardo bei pavardės Lia neatskleidžia vildamasi, jog ir ateityje žmonės domėsis jos kuriama muzika, o ne lįs į asmeniškumus traukdami į viešumą „nešvarius marškinius“. Tai, jog atlikėja „vietą po saule“ ketina išsikovoti talentu, o ne žinutėmis bulvarinėje spaudoje, be abejo, irgi džiugina.
Kalbant apie priešistorę, Ices susidomėjimą muzika padėjo suformuoti tėtis. Dviejų metukų Lia jau šoko pagal Buddy Holly dainas, o penkerių ėmė groti pianinu, tačiau vėliau būsimoji atlikėja pasinėrė į teatrą, vaidybą bei šokius, kur muzika ją lydėjo tik antrajame plane, ir kelias iki jos pačios kūrybos buvo ilgas, lėtas ir, kaip ji pati teigia, tebėra iki šiol besiformuojantis.
Debiutinis amerikietės įrašas buvo labiau eksperimentinis darbas – teatrališkumo, ritmo ir banguojančių melodijų mišinys, o besiruošdama antrajam „blynui“ Lia Ices nusprendė susikurti idealią izoliuotą terpę kūrybai. Dainų kūrėja bei atlikėja nuvyko į nuošalią vietą Vermonte (JAV), išsinuomavo kajutę laive, kur vienintelė šiluma sklido nuo besikūrenančio židinio, ir šitaip, toli nuo miesto šurmulio, tik gamtos ir vandens apsuptyje „gimė“ „Grown Uknown“.
Ko gero, ne veltui šis antrasis įrašas buvo išleistas po itin gerbiamo indie leiblo „Jagjaguwar“ „sparneliu“, investuojančio tik į vertus dėmesio atlikėjus ir po savo stogu talpinančio tokius grandus kaip „Bon Iver“, „Gayngs“, „Volcano Choir“, „Ladyhawk“, S. Carey ir begalę kitų. Ir, ko gero, tikrai ne veltui prie albume esančio kūrinio „Daphne” nagus prikišo vienas iš indie muzikos ikonų – Justin Vernon iš „Bon Iver“.
Ir išties, įrašas susilaukia teigiamų kritikų įvertinimų, o mano nuojauta kažkodėl kužda, kad Lia Ices ateityje taps svarbiu vardu indie muzikos scenoje. Visgi, nors potencialas yra užkoduotas kiekvienoje dainoje, atlikėjos muzikinės brandos ir kokybės driokstelėjimo dar teks truputį palaukti. Na, o kol kas – meilė avansu ir akylas amerikietės kūrybos sekimas.
Prieš pat Velykas savo gerbėjų džiaugsmui JAV supergrupė GAYNGS internete patalpino savo beveik valandos trukmės pasirodymą Coachella muzikos ir menų festivalyje Kalifornijoje.
Apie šią iš 25 profesionalių muzikantų sudarytą grupę, vedamą Ryan Olson’o, Ivan Howard’o bei Justin Vernon’o, jau rašėme anksčiau, ir, deja, nuo paskutinių įrašų jokių kitų žinių nei šis koncertinis įrašas apie jų veiklą neturime.
Bet kokiu atveju, jei teko girdėti GAYNGS – norėsite išgirsti šį pasirodymą. Nors vaizdo ir garso kokybė vargiai tenkina šių laikų standartus, vistiek – galimybė išskirtinė.
Tarp kitko, pasirodymas įvyko vos praeitą savaitę.
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.
Prieš pat Velykas savo gerbėjų džiaugsmui JAV supergrupė