Geriausi gabalai gimsta organiškai. Puikus to pavyzdys – naujas „Despotin’ FAM” kūrinys „Susiskambinam”. Grupe kartu su „G&G Sindikato” nariais Kastetu ir Mamania pirmojo karantino metu 2020-ųjų balandį jį įrašė tarp Vilniaus ir Berlyno.
Nedaugžodžiausime. Kūrinio gimimą už mus daug geriau nušviečia patys autoriai savo Facebook paskyrose.
Vitalijus Puzyriov (Vaiper):
Kastytis Sarnickas (Kastetas):
Albumo viršelis
Ne kartą esame viešai deklaravę savo meilę sostinės hiphopo kolektyvui „G&G Sindikatas„. Todėl visiškai nenuostabu, kad akylai sekame tiek pačios grupės, tiek ir jos narių veiklą.
Vakar mūsų akis (ir ausis) užkliuvo už kolektyvo nario Kastyčio Sarnicko – Kasteto įrašo facebooke, kuriame jis pasidalino savo nauja soline kūryba. Atlikėjas, reperis, rašytojas (ne taip seniai į pasaulį paleidęs savo debiutinę knygą „Turne”) šįkart pristato savo pirmą pilną solinį albumą ironišku pavadinimu „Bueno Kasteto Social Club. Nouvellės”. Pilnas albumas – apačioje.
Naujame įraše – 9 naujos dainos. Apie ką? Nagi, tradiciškai apie tai, kas vyksta aplink mus.
„Albumas gimė iš liūdesio ir pasimetimo, iš nuovargio kai stebi kovą dėl like’ų ir youtube peržiūrų ar matavimosi sekėjų skaičiumi. Gimė iš noro daryti viską kitaip, kiek tai yra įmanoma, atmetant visus šiuolaikinius muzikinės (ir ne tik) kultūros sklaidos atributus. Daryti viską tiesiog savo malonumui, tikintis, kad tik vienas kitas kūrinys galbūt kada nors išvys dienos šviesą, o likusieji dūlės kietojo disko kamputyje, drauge su ten jau esančiais „demo32“, „demo 0421“, „demo lėtas nepriot“ ir kitais”, – portalui manoMUZIKA sakė Kastetas.
K. Sarnickas – Kastetas
„Niekada neturėjau ambicijų vystyti solinę karjerą, nes tai niekada neatstos buvimo kartu su grupe. Todėl jei ne tas velnio neštas karantinas, visi tie „demo lėtas nepriot“ tikriausiai ir būtų sudūlėję kažkur kamputyje. Bet nutiko taip, kaip nutiko. Visi įstrigom ir tai buvo momentas dar kartą pabandyti nupūsti dulkes nuo to, kas sukurta. Nuo to, ką rašydamas įsivaizdavau save po dvidešimties metų, sėdintį prirūkytame tamsiame bare, panašiame kaip kažkada buvau Kartagenos mieste (Kolumbijoj), kartu su keliais muzikantais, linksint galva ir gergždženčiu balsu blevyzgojant į mikrofoną „Va taip vat mane parišo….“ – pridėjo K. Sarnickas.
Pasak jo, iš čia kilo ir albumo pavadinimas, „Gerojo Kasteto Bendravimo Klubas“. „Tai savotiška aliuzija į mano savu laiku labai mėgtus kubiečius. Norėjau, kad būtų kiek įmanoma gyvesnis skambesys, šiek tiek negrabus ir atmestinis atlikimas. Taip, tarytum viskas vyktų minėtojo baro scenoje, tarp posmelių gurkšnojant viskį ir į mikrofoną pasakojant juokingas istorijas apie seimo narį, draugelį kuriam kažkas iškrėtė „bajerį“, ar nacionalinės premijos laureatą, kuris bando pragyvent vairuodamas Boltą. Žinoma, galbūt čia aš jau pritempinėju pasiteisinimą, dėl skambesio ir minimalių aranžuočių, nes visi kūriniai beveik kaip pas Bili Eliš sukurti ir suvesti virtuvėje. Tik galutiniam masteringui tik pasitelkta pagalba”, – atviravo Kastetas.
Nuo vakar „Bueno Kasteto Social Club. Nouvellės” – visose muzikos transliacijos platformose. Atlikėjo Bandcamp paskyroje albumą galite įsigyti itin geros kokybės. Tuo pačiu šiuo itin sudėtingu visai industrijai laikmečiu prisidėsite ir prie tolimesnės atlikėjo veiklos.
Lietuvos muzikos senbūviai, hip-hopo korifėjai „G&G Sindikatas” pristato naują dainą „Mieste, kurio negaliu nemylėt”. Vilniaus grupė, ne kartą viešai deklaravusi meilę savo gimtajam miestui Vilniui, šįkart nusprendė sukurti jo himną.
„Pirminė dainos idėja atsirado važinėjant kartu su šeima dviračiu po Vilnių. Labai dažnai mes įsisukam į darbų rutiną ir nepastebime, kokio grožio ir gėrio mieste gyvename. Įsiveliame į smulkius ginčus apie stadioną, metro, vamzdį, draudimus ir nepastebėjome svarbiausio – kaip mūsų miestas (nebūtinai Vilnius) tapo tikru europietišku, architektūrine, infrastruktūros ir žmonių prasme miestu. Tai miestas, kuriame daug gražiu ir laimingų žmoniu. Tereikia truputi stabtelėti ir apsidairyti, pakelta galva nuo savo smartfono ir pamatyti”, – manoMUZIKAI sakė šiuo metu atostogaujantis grupės narys Kastytis Sarnickas – Kastetas.
„O šiaip, jei paprastai, tai nieko negalim padaryti – mylime mes savo miestą, kad ir kas benutiktų. Todėl labai norėjome jam kažką gražaus pasakyti”, pridūrė jis.
Jau liepos 10 dieną Svarą, Kastetą, Donciavą ir DJ Mamanią galėsite išvysti vasaros terasoje – koncerte, pavadintame kaip ir naujasis singlas – „Mieste, kurio negali nemylėt”. Bilietų į šį renginį ieškokite ČIA.
manoMUZIKA primena, kad pernai išleistas „G&G Sindikato” albumas „99” pateko į geriausių 2018 metų manoMUZIKOS penkiolikos albumų sąrašą.
Grupės archyvo nuotrauka
Prieš mėnesį grupė „G&G Sindikatas“ išleido albumą „99“. Naujame vilniečių įraše – dešimt dainų. Kūrinių sąraše galima rasti ir anksčiau pristatytas kolektyvo kompozicijas – „365 O.D.M.“, „Tiems, kurie nieko nebijo“, „Tu ne karalius“ ir „Saugokit šviesą“.
„99“ pasirodo praėjus beveik 20 metų nuo pirmosios „Sindikato“ plokštelės „Tavo sielos vagiz“, kurią įrašinėjant ir susiformavo dabartinė grupės sudėtis: Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Artūras Matkevičius-DJ Mamania, Donatas Juršėnas-Donciavas ir Kastytis Sarnickas-Kastetas. 2001 m. šalies hip hopo ketvertas išleidžia antrąjį albumą – stogą nunešusią „Gatvės lygą“. Čia esančios dainos „Tomas“ ir „Darome Hip-Hop“ atsiduria radijo topuose, o stiprus grupės pasirodymas pelno jai „Metų debiuto“ titulą.
Praėjus metams „Sindikatas“ sugrįžtai su dar vienu disku, kuriame – ypač sėkmingi kūriniai „1‘as Kraujaz“ ir „Vokiečių gatvė“. Pastarasis, pasirodęs kaip atsakas į Vilniaus savivaldybės draudimą gurkšnoti alkoholinius gėrimus tradicinėse, viešose, miesto vietose, galiausiai tampa kultiniu, prieš bandymus riboti laisvę nukreiptu simboliu, o netikėtai – ir neoficialiu Vokiečių gatvėje studijuojančių politikos mokslus studentų himnu.
Po šių įrašų „Sindikatas“ neabejotinai įtvirtina savo, kaip geriausios šalies hiphopo grupės titulą.
2004 m. išleidžiamas ketvirtasis vilniečių albumas. „Alchemija“ – dar vienas neprastas hitų rinkinys, kurių gretose tokie kūriniai kaip „Degantis sniegas“, „Rytojui reikia nedaug“ ir „Muzika, kuri saugo“. Visgi kontempliatyviajame kūrybos etape grupė neužsilaiko ir sukuria dar vieną vienareikšmišką ir maištingą atsaką nesąmonėms – dainą „Pasaka apie du brolius“. Kūrinys nesunkiai pasiekia klausytojus ir pelno „Metų dainos“ apdovanojimą.
„Sindikatas“ toliau drumsčia užsistovėjusį vandenį repuodamas apie tai, kas jam nepriimtina, ir išleidžia kelis dar plačiau kabinančius, ydas kritikuojančius, tačiau taip pat buriančius ir įkvepiančius įrašus. 2008 m. pasirodo „Išvien“, o 2014 m. – „Revoliucijos garso takelis su kūriniu „Laikas keistis“.
Naujasis „G&G” darbas „99“ – jau aštuntasis grupės diskografijoje. Plokštelė pasirodo praėjus vos metams nuo grupės „Unplugged“ koncertų eksperimento – su būriu muzikantų atliktų dainų, išleistų to paties pavadinimo koncertiniame įraše.
Pristatydamas „99“, G&G Sindikatas“ surengs du koncertus didžiausiose arenose. Abu jie vadinasi labai paprastai, bet aiškiai, – „Uždegti šviesą”. Kovo 16 d., „Sindikatas“ koncertuoja Kauno „Žalgirio“ arenoje, o kovo 24 d. – sostinės „Siemens“ arenoje. Apie šiuos pasirodymus, naująjį grupės albumą, kūrybinį kelią, procesą ir planus manoMUZIKA išskirtiniame interviu kalbina grupės narius.
Koncerto simbolis
Koncertai ambicingai pavadinti „Uždegti šviesą“. Ar tai nuoroda į jūsų dainas „Laikas keistis“ ir „Saugokit šviesą“? Kokią šviesą „Sindikatas“ siekia uždegti ir saugoti savo muzika?
Svaras: „Sindikatas“ turi savo nuomonę visais klausimais ir dalijasi ja su bendraminčiais. „Uždegti šviesą“ yra metafora, kuri sujungs mus su visais žmonėmis, ateisiančiais į arenas.
Pastaruoju metu nevengėte drąsių eksperimentų – pasirodymas su muzikantais Rusų dramos teatre, išskirtinis koncertas Vilniaus „Žalgirio“ stadione prieš jo nugriovimą. Ko galime tikėtis iš „Uždengti šviesą“ koncertų Vilniuje ir Kaune? Ar planuojate „Uždengti šviesą“ pasirodymų kituose Lietuvos miestuose?
Donciavas: „Drąsūs eksperimentai“ – tai būdas išlikti. Sunku būtų gyvuoti 20 metų be jų. Visada įdomu išsikelti netikėtus tikslus ar išeiti iš komforto zonos. Nors bilietai į koncertus sparčiai tirpsta, netikriname, ar jau pasiekėme sold outą, ar ne. Mūsu pasirodymas niekada nesikeičia dėl žmonių kiekio.
Kol kas kituose miestuose tokių koncertų neplanuojam. Tai didelio biudžeto pasirodymai ir įgyvendinti juos techniškai yra sudėtinga. Kituose miestuose mes koncertuosime ir toliau, bet su kitokia programa.
Kastetas: Mes jau beveik 20 metų aktyviai koncertuojame. Tai darome tiek Lietuvoje, tiek lietuvių bendruomenėms užsienyje. Per tuos visus metus stengdavomės daryti kažką įdomaus, tačiau pažvelgus atgal kartais vis tiek atrodo, kad bijojome išeiti iš savo komforto zonos. Nebeatsimenu, ar konkrečiai apie tai kalbėjome tarpusavyje, tačiau manau, jog visi supratome: jei norime būt kartu ir toliau groti, privalome persilaužt, nieko nebebijot ir daryt viską su dviguba energija, jei tik šauna į galvą koks sumanymas. Pvz., „Unplugged“ idėją su savimi vežiojomės 10 metų, bet neišdrįsome įgyvendint, pasiūlymai groti arenose irgi tęsėsi. Bet vis kamuodavo dvejonės. O galbūt tai buvo tiesiog nepasitikėjimas savimi…
„Būtų į temą, jei kokią dieną, kaip anksčiau susirinktume į kiemą/
Kada svajojom prisiminti tą dieną, rajono suolus pakeist į areną/
Norėjom būti tikras undergroundas Vilniaus miegamųjų rajonų groundas/
Lazdynų hoodas, Šeškinės gruntas, įrašėm gabalą, sako – čia komercinis šūdas/
Bet mano būdas, kad man nusispaust, ko linksi galvą į taktą?/
Aš pasiruošęs dar vieną rhyme’ą iššaut“
Tai ištrauka iš jūsų naujos dainos „Linksi galvą“. Atrodo, kad čia atspindėtas „Sindikato“ nueitas kelias nuo grupės įsikūrimo iki dabar. O kelias iš tiesų buvo ilgas ir prasmingas. Šiandien renkate pilnas arenas, daug kartų buvote įvardyti kaip geriausia Lietuvos hiphopo grupė, daug grupių atsirado ir išsiskirstė, o „Sindikatas“ išliko, keitėsi, maištavo, provokavo, eksperimentavo…
Kas jus tebeveža į priekį, skatina kurti savo ir keisti nusistovėjusias hiphopo taisykles? Juk savo jėgos nei kitiems reperiams, nei klausytojams įrodinėti nebereikia. Koks priešas skatina „dar vieną rhyme’ą iššaut“? Kuri kova – su pačiu savimi ir savo ydomis ar visuomenės nesąmonėmis yra didesnis įkvėpimas kurti savo tekstus?
Kastetas: Nežinau, ko gero kiekvienas savyje turi savo „varomąjį motyvą“. Būna tokių rytų (ir labai dažnai), kai aš keliuosi iš lovos ir galvoju: „gana“. Tačiau vis tiek visą dieną vaikštau su ausinuku ir stengiuosi sukurt kokį stulpelį. Būna netgi taip, kad pirmą valandą nakties sėdi kur nors Klaipėdoje už scenos ir mąstai. Tada pažiūri į laikrodį, suvoki, kad koncertas už valandos, kad ketvirtą ryto pajudėsim namo, pateksime į kamščius Vilniuje, o 9 ryto jau reiks eiti į darbą. (Taip, aš turiu darbą, nuo 9-18 val., ) Tokiomis akimirkomis irgi galvoji: po velnių, ką aš čia veikiu? Bet viskas pasikeičia, kai nulipi nuo scenos. Galbūt tai priklauso nuo žmogaus. O gal čia koks narkotikas…Galbūt būnant scenoj tikrai išsiskiria koks adrenalinas ar endorfinas. Net nežinau. Gal tiesiog, smegenų centrą pasiekia informacija, kad tai yra dar viena laimėta kova. O gal taip yra todėl, kad aš esu intravertas – kiekvienąkart pasirodyti publikai man yra iššūkis, kurį aš priimu ir su juo susitvarkau.
Donciavas: Man šitos Kasteto eilutės primena „Marihuanos“ (mūsų pirma grupė su Kasčiu) koncertą mokykloje. Sceną atstojo mokyklos suolai. Mes užsilipę ant jų turėjom pirmą koncertą. Geografijos kabinete, 50-oj vidurinėj. Susirinko grupelė klasioku. Aišku, tuo metu „rajone“ daug diskutavom apie muziką ir kūrybą. Būtų buvę sunku net pasvajot kad po 20 metų rinksim arenas solo koncertuose.
Kova prieš kažką, kas asmeniškai tau nepriimtina, visada buvo varikliukas muzikoje. Paauglystėj tai tiesiog pačios visuomenės kritika. Normų nepaisymas. Protestas prieš bet kokią valdžią. Vėliau viskas pasikeičia. Patys tampam tėvais ir auklėjam vaikus. Pradedam kitaip žvelgti į tuos pačius dalykus. Surandi kompromisus. Tačiau išlieka dalykų, kurie bado akis visą laiką. Mūsų pamatinės vertybės formavosi dar sovietiniu laikotarpiu. Mes matėm, kaip buvo varžomos žmonių teisės. Todėl laisvės siekiamybės idėja visada buvo ir bus mumyse aktuali. Mes tapom laisvi nuo Sovietų Sąjungos, tačiau esam įkalinti savo pačių kalėjimuose. Susigalvojam draudimų ir stengiamės vėl atsisakyti laisvių, kurias taip sunkiai išsikovojome.
Jūsų naujas albumas vadinasi „99“. Ar tai aliuzija į G&G (grupę įkūrusių Gabrieliaus ir Gigos vardus)? O gal – į albumo „Tavo sielos vagiz“ pasirodymo metus? Albumo viršelio nuotrauka – tai iš miegamųjų rajonų daugiabučių „sudėliotas“ skaičius 99. Rajono undergroundas – ar norite parodyti, iš ko atsirado „Sindikatas“, hiphopas? Kas jungia albumo dainas?
Donciavas: Albumas vadinasi „99“. Tai ir skaičių simbolika, bet kartu ir dvi raidės GG. Mūsų kūryboj daug kas turi kelias prasmes. Dažnai žodžiuose yra palikta daug vietos interpretacijai. Man asmeniškai šis albumas yra GG. Būtent čia mes atsisukom į save, dar kartą pasitikrinom savo kūrybinius pamatus ir vertybes. Gal dėl to, kad buvom visiškai išėję iš savo komforto zonos su „Unplugged“, o dabar norėjosi kažko, kas grąžintų mums mūsų pačių veidą.
Albumas labai „sindikatiškas“. Su visais „Sindikatui“ būdingais elementais. O „rajonas“ mums visada bus tai, iš kur atėjom. Mes buvom rajonų vaikai. Kažkuria dalimi jais ir likom, ir liksim visą gyvenimą. Daug kam yra nesuprantamas tas rajonu „romantizavimas“. Tačiau mano vaikystė bėgo tuose niūriuose kiemuose. Mes ten formavomės ir turėjom „rajoninę“ tapatybę. Lazdynai, Koralai Šeškinė. Tada tai turėjo visai kitokias prasmes. Tai viršelio veidas. Tai GG „rajonas“. Tai sumontuota fotografija. Tokio rajono realybėj nėra.
Kastetas: Albumas, kurį įrašinėjome turėjo vadintis kitaip. Tik likus mėnesiui iki išleidimo, kai jau buvo įrašyti beveik visi kūriniai, atėjo ši idėja. Man ji patiko tuo, kad tai buvo savotiški visos albumo koncepcijos klijai. Šis albumas yra labai asmeniškas. Labai daug jame esančių kūrinių yra apie mus. O mes esame visi iš tų susiraičiusių kaip dvi G raidės namų kiemų. Daugumą tų namų yra apsilupę, aptriušę, negražūs, bet aš tikiu kad ten viduje yra labai daug šviesos. Galbūt aš jaučiuosi šiek tiek panašus į juos (šypsosi)
Sindikatas Unplugged
Įpratome prie tam tikrų personažų – ironiškas Kastetas, autoritetas Svaras. Nors jūsų tekstų ironija, kandumas, pasitikėjimas ir jėga išliko, tačiau klausytojai nėra kurti besikeičiantiems tekstams, naujiems siužetams.
Turbūt savaime suprantama, kad suaugote, o branda palietė ir kūrybą. Tai atsiskleidžia ne tik „Sindikato“, bet ir kitų jūsų projektų tekstuose (Svaro solinis „O jeigu aš numirčiau“, Donciavo ir Kasteto Dogmos „Amžinai jaunas“ ar „Išeinu“), kurie, sakykime, nėra tipiniai agresyvaus hiphopo siužetai. Reikia drąsos repuoti apie mirtį, reflektuoti netikėtai atėjusią „brandą“, pasibaigusius santykius…
Svaras: Ne, man niekada nebuvo problemų repuoti jokiomis temomis, kuriomis norėjau pasisakyti. Dariau tai, darau ir darysiu.
Donciavas: Iš esmės klausime yra ir atsakymas. „Dogmai“ Kastetas parašė, mano manymu, geriausius savo tekstus. „Sindikate“ visur vyrauja komandinis darbas ir kompromisas. „Dogmai“ nereikėjo eiti į kompromisus. Ir taip buvo galima labiau susitelkt į tai, ką iš tikrųjų norėjom pasakyt. Manau, kad rimtesnės temos, liečiančios mirtį ar prasmę, yra labiau atskleidžiamos tada, kai nereikia savo dainos skelti ir dalintis su kažkuo. Šiuo atveju didžioji dalis „Sindikato“ „lyrinių“ ar „rimtų“ gabalų yra Svaro arba Kasteto solinės dainos. Tai asmeniškos ir gal savos skaudžios patirties turintys kūriniai, kurie išgyvenami ne bendrai. Todėl solo projektai tokiom dainom tinka labiausiai.
Kastetas: Ironija, manau, atsiranda todėl, kad, kaip minėjau, aš esu intravertas. Labai, labai retai aš galiu atverti kam nors save tokį, koks esu. Dar sunkiau tai padaryti tekstuose. Žinoma, kiekviename jų yra dalelė manęs – tokio, koks esu iš tikrųjų. Netgi imant paskutinio albumo kūrinius „Grįšiu vėlai“ ar „Alkotesteris“. Juose tikriausiai niekas, kas mane pažįsta, nerastų nieko apie mane, bet juose galbūt gausu tų minčių, kurios mane lanko kur nors vienam sėdint pirmą nakties prie baro ir geriant ketvirtą bokalą alaus. Nežinau, liūdėt ar džiaugtis, bet tokie pasisėdėjimai būna gana reti. Sėdėčiau dažniau, gal daugiau atsirastų tokių dainų. Atsakant į klausimą, ironija yra mano vidinis skydas, aš jį bandau laužyti rašydamas ką nors asmeniško, bet labai dažnai tai nueina į šiukšlių dėžę. Bet gal kada nors… 😉
Ar dabar, kai išleidote „Sindikato“ albumą, turite planų pribrendusiems soliniams Svaro, Kasteto albumams, naujam „Dogmos“ albumui ar bendriems darbams su kitais atlikėjais (pvz., Kasteto daina su Happyendless „Iškritęs iš mėnulio“)?
Donciavas: Tiek Svaras, tiek „Dogma“ jau turi naujų dainų soliniams projektams. Jokių datų ar tolimų planų nėra. Bet greitu laiku kažkas iš viso šito pasileis į erdves.
Kastetas: Mes visi kažką visada darome paraleliai. Donciavas, kiek žinau, padeda su prodiusavimu ir muzika kitiems, Svaras taip pat nuolat kažką krapšto. Aš irgi kažką nuolat rašau. Kol kas dar nieko labai nešnekėjome, kada vėl pradėsime įrašinėti su grupe. „Dogma“ turi neišleistų kūrinių, bet kaip bus toliau, tikrai nežinau. Labai sunku rimtai dirbti prie kelių albumų vienu metu. Viena žinau, kad šiais metais tikrai dar bus muzikinių naujienų iš mūsų fronto. Gal pilnaverčių albumų ir nebus, bet kažką tikrai išgirsite.
Pastaruoju metu nešiojuosi idėją fix ir gyvenu mintimi, kad reik parašyti knygą. Ir jau turiu pririnkęs labai daug medžiagos. Tai nebūtų autobiografinė knyga ir ji neturėtų nieko bendro su „Sindikatu“, bet aš bandau į ją sudėti tai, ką mačiau ir ką pats patyriau per tuos 20 koncertinių kelionių metų.
Cha, cha, cha, – skamba tikrai juokingai, kai tai pasakoju. To dar niekam nesakiau. Jūs pirmieji (šypsosi)
Koncertas „Siemens arenoje”
Kūrinys „Vokiečių gatvė“, pasirodęs uždraudus vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose, iki šiol yra atpažįstamas kaip laisvės, nepasidavimo draudimams, suvaržymams ar bandymui reguliuoti žmones simbolis. Akivaizdu, kad bandymai riboti laisvę jums yra skaudūs. Apie tai – naujojo albumo daina „Tu ne karalius“, apie tai ir klouno karikatūra „Sindikato“ pasirodyme M.A.M.A. apdovanojimuose. Ar šiandien, kai šalyje kalbama ir praktiškai įgyvendami įvairūs draudimai, nekyla noro didesniam maištui ir dainų tekstuose? Ar šiandiena nėra dar tinkamesnis laikas revoliucijos garso takeliui?
Donciavas: Bet koks bandymas apriboti žmogaus teises mums būdavo nepriimtinas. Kadangi pastaruoju metu tokių bandymų itin daug, visa tai irgi yra viena iš inspiracijų kurti. Dažnai mūsų laisves žmonės supranta kaip skatinimą gerti alkoholį. Taip tikrai nėra. Problema yra kur kas didesnė ir nesiplėsiu. Pats nevartoju jokio alkoholio daugiau nei 3 metus, todėl man tikrai nėra aktualus pardavimo laiko trumpinimas (šypsosi)
Kastetas: „Revoliucijos garso takelio“ albumo pavadinimas atsirado tikriausiai tuomet, kai mūsų pačių gyvenime vyko įvairios revoliucijos ar evoliucijos. Bet dabar galvoju, kad ši antraštė galėjo tapti grupės „skandalingų politinių“ dainų rinkinio pavadinimu. O dėl tekstų situacija paprasta – labiausiai nesinori kartotis ir pradėti save kopijuoti. Aišku, kiekvieną dieną keičiasi situacija, atsiranda naujų temų, todėl nežinau, ar atsitiktinai ar kaip, bet mums pavyksta sukurti dainas, kurios galbūt pralenkia laikmetį temų prasme, o prieš 15 metų pasakyti žodžiai tampa ir būna aktualūs ir šiais laikais. Čia šnekant apie „Vokiečių gatvę“. Tačiau lygiai taip pat jaučiamės dabar, pavyzdžiui, repuodami „Tomą“. Turbūt pirmąkart pradėjau vizualizuoti šios dainos personažus ir supratau apie ką ji (šypsosi)
Galiu atskleist, aš vis dar nežinau, apie ką yra „Darome Hip Hop“, bet tikiu, kažkada ateis ta diena, kai ir tai suprasiu. Nors, kaip sakė vienas klasikas, „Lietuvai laisvę atnešė rokas, o į Europos Sąjungą atvedė Hip popas“ – prieš mūsų pasirodymą Katedros aikštėje. Tai gal šis kūrinys apie tai (juokiasi)
Praskleiskite šydą į kūrybą procesą. Nuo ko prasideda Jūsų dainos – žodžių, beato, melodijos, priedainio, idėjos? Ar žinote iš anksto, apie ką bus daina – ar tai sąmoninga kūrybinė pastanga ar daugiau improvizacija?
Kastetas: Dažniausiai viskas prasideda nuo muzikos. Donciavas išsiunčia ir tada mes jau žiūrim. Dažniausiai su Svaru pasitariam, kas turi kokių minčių, idėjų. Kartais Svaras mato, kad jam nelimpa arba aš matau, kad aš nesugebėsiu ant tokio kūrinio nieko užrašyt. Viską šnekam atvirai. Galbūt anksčiau būdavo momentų, kai matai, kad nesigauna, bet rašai. Tik tam kad rašyt.. Manau, kad atsisakėm šios praktikos. Kuriant „99“ ne vienas kūrinys buvo išmestas į šiukšliadėžę, nors ankstesniais laikais gal būtume prie jo kamavęsi ir gimdę. O po to klausydami tiesiog praskipintume.
Be dainų, kurios kritikuoja ar šiepia visuomenės ydas, „Sindikatas“ turi dainų, kurios įkvepia – „Uždengti šviesą“, „Laikas keistis“ ir kt. Jūs dainuojate apie tiesą ir tai didelė atsakomybė. Ar minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį būtų per daug sukurti kažką panašaus į dainą šaukiančią tautą – himną?
Kastetas: Kadangi GG amžinai (dainos žodžiai, – aut. past), tai manau himnams dar laikas ateis (šypsosi). Na o jeigu atvirai, tai mes negalime kurti kūrinių pagal užsakymą. Turiu minty nebūtinai finansinį užsakymą, bet pagal formulę „Davai padarom dabar himną“. Tai labai įtempia. Tiesiog kuriame dainas, o tada jos jau tampa himnais arba ne. Manau šį penktadienį Kaune ir kitą savaitgalį Vilniuje klausytojai išgirs kelių dainų netikėtas transformacijas, kurios tikrai vertos būti himnais.
GG Sindikatas
Su „Sindikatu“ Lietuvoje užaugo ištisa hiphopo kultūros narių, atlikėjų karta. Įdėjote daug, kad hiphopo idėjos šalyje stiprėtų, daugiau nei 15 metų vedate radijo laidą „Gatvės lyga“. Ar šiandien hiphopo kultūra įsitvirtinusi geriau nei tada, kai pradėjote kurti, ar tebėra aktuali?
Svaras: Hiphopo kultūra šiandien Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Net dvi jos grupės groja arenose, betarpiškai dalyvauja visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Hiphopas yra realistiškiausia subkultūra, kalbanti apie žmogaus realijas.
Kokie tolesni „Sindikato“ planai? Ar kito studijinio albumo reikės laukti tradicinius 4-6 metus? Kitais metais sueis 20 metų „Sindikato“ pirmajam albumui „Tavo sielos vagiz”, 2021 m. – 20 metų stogą nunešusiam albumui „Gatvės lyga“. Ar atiduosite duoklę Jo Didenybei Miestui?
Donciavas: Na, mes ką tik per du metus išleidom 2 albumus. Jeigu priskaičiuotume „Dogmos“ albumą, tai per 3 metus – tris albumus. Energija ir minčių srautai nėra begaliniai. Tam, kad išspinduliuotume energiją, ją pradžioje turime sugerti. Kada ateis ta stadija, kai jau norėsis kažką sukurti, sunku nuspėt. Nelabai mes taikomės į amžiaus akcentus. 20 metų ar mažiau…? Nežinau. Kai neturi, ką pasakyt, geriau patylėt. Todėl neprognozuojame, kas gali nutikti 2021 m. Kai susikaups medžiagos ar emocijų, tada jas ir paleisim.
Kastetas: Nežinau ir aš. Dabar visos mintys kitur. Apie naujus įrašus dar nesikalbėjome. Tikiu, kad mes neišeisime atostogų ir tikrai kažką darysime ir kursime. Nors, tiesą sakant, kartais atrodo, kad norėtųsi pasiimti kokį pusmetį atostogų. Bet žinau, kad jau po savaitės ar dviejų, rašysiu draugams: chebra, gal susibėgam, a? Gal kokį repuką įrašom, gal kur kokį mažą koncertuką? (šypsosi)
AČIŪ UŽ POKALBĮ.
______
Pernai Siemens arenoje vykusio grupės koncerto apžvalgą skaitykite ČIA
Lietuvos hip hopo karaliai – grupė „G&G Sindikatas“ pristato naują dainą – „Saugokit Šviesą”. Kitų metų pavasarį vyks šio kolektyvo koncertai didžiosiose Lietuvos arenose, o kol laukiame klausome naujojo kūrinio. Dainos žodžius kūrė Gabrielius Svaras Liaudanskas, muzikinį rūbą kūriniui suteikė Donatas Donciavas Juršėnas.
Su lietuvišku hip-hopu būna įvairiai, bet kai naujienomis dalinasi „G&G Sindikato” komanda – nesidžiaugti tiesiog negalime.
Šiandien, gan netikėtai, Sindikato narys Artūras Matkevičius (DJ Mamania) savo Facebook paskyroje pasidalino ypatingu mixtape’u, kurio tema – Svaras (Gabrielius Liaudanskas) ir dar negirdėta jo kūryba.
Šiame 41 minutės ilgio mikse, anot paties DJ Mamanios, „daug kas iš jūsų atrasite negirdėtų kūrinių, kitiems gal būt patiks jau žinomų kūrinių variacijos. Bet kokiu atvėju, miksas visiems jums – imti, klausyti ir dalintis. Skanaus!”
Miksas taikliai smogia nuo pat pirmos minutės. Tarp galybės dar negirdėtų Svaro poezijos vingių rasite ir „Pasaką apie 2 brolius”, „Sakai radai?” bei dar keletą plačiau žinomų perliukų.
Rekomenduojame!
Lietuvos hip hopo karaliai – grupė „G&G Sindikatas” pristato naują dainą. Savo muzikoje nevengiantys socialinės ar politinės potekstės vilniečiai iš šįkart lieka ištikimi sau – kūrinyje „Tu Ne Karalius” išsakomas kolektyvo požiūris į naujosios šalies valdžios elgesį, „draudimų” politiką ir diktuojamas taisykles.
Portale manoMUZIKA.lt vyksta oficiali šio kūrinio premjera.
Dainą „Tu Ne Karalius” „G&G Sindikato” gerbėjai galės rasti rudenį pasirodysiančiame naujausiame grupės albume. O jo belaukiantys jau dabar gali ruoštis rimtai muzikinei šventei – Svaras, Kastetas, Donciavas ir kompanija ketvirtadienį (liepos 13 d.) surengs pasirodymą Vilniuaus Mokytojų namų kieme įsikūrusioje „Vasaros terasoje”.
Jei vis dar abejojate, ar verta apsilankyti grupės koncerte, siūlome Jums pasiskaityti manoMUZIKOS recenziją apie „G&G Sindikato” koncertą Siemens arenoje. Ją perskaityti galite ČIA.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį manoMUZIKA dalijosi įspūdžiais iš hip hopo grupės „G&G Sindikatas” koncerto Vilniaus „Siemens” arenos. Tačiau, kaip senolių išmintis byloja, geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti. Todėl labai džiaugiamės, jog kolektyvas pasidalijo kelių minučių trukmės pasirodymo vaizdo klipu.
Balandžio pirmąją įvykes vilniečių pasirodymas „Tiems, kurie nieko nebijo” tęsėsi daugiau kaip dvi valandas. Čia – geriausios jo akimirkos.
manoMUZIKOS parašytą šio koncerto apžvalgą galite rasti ČIA.
Sostinės hip hopo grupė „G&G Sindikatas” praėjusių metų pabaigoje surengė išskirtinį gyvo garso koncertą Rusų dramos teatre. Kadangi norinčiųjų patekti ten buvo gerokai daugiau nei realių galimybių, grupė pagaliau pasidalino ir visu koncerto įrašu.
Pasimėgaukite – pusantros valandos su gyva Svaro ir kompanijos muzika.
G&G Sindikato koncertas
Tūkstančiai širdžių, gaudančių kiekvieną žodį ir muzikos garsą. Tūkstančiai rankų, iškeltų į viršų viso koncerto metu. Tūkstančiai veidų, dainuojančių kartu. Ir tūkstančiai palaimingų sielų, padėjusių daugiau kaip dvi valandas trukusį “G&G Sindikato” koncertą paversti didžiule idėjine ekstaze – renginiu, apie kurį ne vienas vakar vakare buvęs “Siemens” arenoje, ko gero, negali pamiršti iki šiol.
Kad ir ką bebūtų darę ant scenos pirmą balandžio dieną Svaras ir kompanija, jiems viskas ėjosi neįtikėtinai tobulai. Publika, kurią grupė užsiaugino per pastaruosius dvidešimt metų, gėrė kiekvieną kolektyvo judesį ir nė akimirkai neleido suabejoti, kad “G&G Sindikatas” savo koncertą didelėje arenoje turėjo surengti jau seniai.
Grupė užaugo, subrendo, surimtėjo ir tapo ne tik muzikiniu, bet ir itin svarbiu šalies socialiniu reiškiniu. Todėl nenuostabu, kad ir publika vilniečių koncerte buvo įvairi – nuo fullcapais pasipuošusių kartu su tėčiais atėjusių vaikų iki į penktą dešimtį įkopusių gan solidžių šalies dėdžių ir tetų. Tačiau šeštadienį buvo nesvarbu nei amžius, nei socialinis statusas, nei kitos asmenybinės publikos detalės. Visi jie buvo išvien. Visi jie žinojo, kad rytojui reikia nedaug, tik trupučio šitdies. Visi suprato, kad tie kurių bijo visi bijo tų, kurie nieko nebijo. Ir, be jokios abejonės, visi tie tūkstančiai atlapaširdžių žinojo, kad tai bus vakaras, kai broliams šaunuoliams (kuriems viskas normaliai) be abejonės prie krūtinės kažkas prisuks medalį.
G&G Sindikato koncertas
Nenoriu kalbėti apie setlistą ar jo išpildymą, nes tai daryti tiesiog nėra prasmės – viskas buvo apgalvota nuo a iki z. Viskas buvo tikra, paprasta ir įtikinama. Taip pat nenoriu kalbėti ir apie scenos apipavidalinimą – čia tiesiog nebuvo pigių blizgučių ar rafinuotų vizualinių ištaigumų, maskuojančių muzikos galią. Tai buvo koncertas, kuriame karaliavo muzika, aistra, polėkis ir nuoširdumas. Šis koncertas – geriausias įrodymas, kad nuoširdumas visada sugrįžta nuoširdumu, o sąžiningas ir atsakingas požiūris į savo muziką visada atras klausytoją.
Vakar viskas buvo gerai. Pernelyg gerai, kad apibendrinti. Pernelyg stipriai, kad atpasakoti ir pernelyg kokybiškai, kad sudėlioti į tekstą.
Prisipažinsiu, seniai buvau tokiame koncerte, iš kurio išeičiau šlaput šlaputėlis ir toks pakylėtas, kad nerasčiau žodžių apibūdinti mane lydėjusiam jausmui ir emocijai. Kita vertus, galbūt tai ir yra galia, kurią privalu pajusti norint išgyventi, “suvirškinti” ir įsijausti į tai, kas vyksta erdvėje, kurioje karaliauja muzika.
Vakar “G&G Sindikatas” buvo karaliai. Karaliai, kurie savyje turi tiek daug parako, kad akivaizdu, jog vienos karalystės jų potencialui tiesiog per maža.
Ačiū Jums už tai, kad esate. Ačiū, kad vakar privertėte savo muziką jausti kiekviena kūno dalimi.
Vakar ne tik mane, bet ir tūkstančius kitų, tokių, kaip aš, nukėlėte į kosmosą. Į tą, iš kurio labai nesinori grįžti atgal.
Kita vertus, nors ir grįžti nesinorėjo, išėjęs iš Siemenso jau pradėjau laukti kito „G&G Sindikato” pasirodymo. Todėl tikiu, kad “Siemens arena” – tai tik pradžia.
Graužkitės nagus tie, kurie nebuvo. Praradote, ko gero, vieną geriausių šių metų koncertų, kuris įvirtino grupės kultą, profesionalumą, nepajudinamumą ir kokybę.
O dabar tiesiog garsinuosi “Revoliucijos garso takelį” ir trisdešimt trečią kartą šiandien, lydimas vakarykščių minčių, suku “Laikas keistis”.
Savaitgalį grupės „G&G Sindikatas” narys Svaras pasidalino savo soline dainą „O jeigu aš numirčiau”. Lyriškas ir gilus kūrinys šiandien pristatomas ir manoMUZIKOJE
Albumai (vasaris)
Nepaisant to, kad vasaris – trumpiausias metų mėnuo, 2017-aisiais jis buvo toks derlingas, kad mėnesio albumų apžvalgą manoMUZIKA buvo priversta skelti į dvi dalis. Ypatingai mūsų muzikines sielas pradžiugino faktas, kad vieną jos dalį mes nuoširdžiai galime skirti Lietuvos atlikėjams, kurie šį vasarį pavertė itin derlingu ir didžiuotis vertu 28 dienų periodu. Galbūt tokį mūsų šalies atlikėjų produktyvumą lėmė šį savaitgalį sostinėje vykusį Knygų mugė, o gal tai tiesiog mielas sutapimas. Bet kuriuo atveju, visada laikydami kumščius už Lietuvos atlikėjus, šį mėnesį velniškai džiaugiamės savo fonotekas papildę muzikiniais įrašais, kurie šiuos metus tikrai leis vadinti turiningais, turtingais ir prasmingais.
Taigi, Jūsų dėmesiui paskutinio žiemos mėnesio albumų apžvalgos pirmoji dalis. Šįkart joje – LIETUVA.
BEISSOUL & EINIUIS „#asecretcontract”
Ekscentriškas, novatoriškas ir velniškai originalus šalies elektroninės muzikos duetas po trejų metų pagaliau sugrįžta su nauju albumu. 2014-aisiais išleistas „Laikas paikas” buvo nuostabus grupės debiutinis įrašas, kurio paskutinis kūrinys „Red Baron” šokių muzikos aikštelėse taip „rovė stogą”, kad buvo sunku įsivaizduoti, ar galima sukurti kažką veržlesnio, labiau vežančio ir uždegančio. Tačiau tiek po metų pasirodęs šešių dainų EP „Chamellion”, tiek ir šeštadienį dienos šviesą išvydęs „#asecretcontract” leidžia prieiti prie paprastos, bet labai tikslios išvados: „Beissoul & Einius” – tai duetas, kuris yra pasirengęs nustebinti, sužavėti, „užkabinti” ir, žinoma, įsimylėti.
Knygų mugės Muzikos salėje sutiktas Artūras Žabas – Beissoul sakė, jog jų tikslas buvo sukurti tokį albumą, kurio būtų gera klausytis automobilyje. Atlikėjas sakė, jog automobilis yra ta vieta, kur muzika turi skambėti itin gerai. Geresnio apibūdinimo rasti nelabai įmanoma. „#asecretcontract” automobilyje skamba iš tiesų puikiai. Tai įrašas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams, įvairioms gyvenimo akimirkoms ir visiems metų laikams. Čia rasite ir elektroninės lyrikos, ir užvedančių ritmų, ir aksceleratoriaus pedalą priverčiančių spausti dainų ir, kartais, net į meditaciją linkstančių garsų. Visa tai skoningai it razina ant torto papuošiantis su niekuo nesumaišomas Artūro Žabo – Beissoul vokalas albumą paverčia įsimintina elektronine pasaka. Tai įrašas, kuriam sunku atsispirti.
Seniai sakiau, jog „Beissoul & Einiuis” yra vienas didžiausių mūsų šalies eksporto potencialų. Šios nuomonės dar stipriau laikausi ir perklausęs 16 albume esančių dainų. Neabejoju, kad Ukrainą užkariavęs duetas jau netrukus pasuks ir Vakarų link.
ba. „Garsiai mąstau”
ba. vadyba Knygų mugėje džiaugėsi „Garsiai mąstau” pardavimu, o alternatyviosios muzikos mylėtojai mėgavosi dar vienu šios scenos korifėjaus kūrybos vaisiumi. Šis kelių dainų EP išleistas tik vinilo pavidalu, tačiau tai nebuvo kliūtis Beno Aleksandravičiaus fanams jį pirkti, juo dalintis ir žavėtis.
Lietuvos alternatyvi scena įgauna trečią (o gal jau ir ketvirtą) kvėpavimą. Ir kol šios scenos priekyje žygiuos ba., tol tikimybė jai prieiti liepto galą yra maždaug tokia pati, kokia Pasvalio rajone besiganančiai karvei perskristi Atlantą. ba. yra lietuviškosios alternatyvos vedlys. Jeigu kas nors tuo abejoja – garsiai perklausykite ką tik pasirodžiusi jo EP. Sunku patikėti, kad viso labo keturias dainas (vinile jų šešios) turintis albumas gali būti toks užbaigtas, subtilus ir tikras.
„Garsiai mąstau” – tai idėjinė, muzikinė ir kolekcinė vertybė, kurią kiekvienas roko mylėtojas tiesiog privalo turėti savo fonotekoje. Beje, plokštelių tiražas – labai ribotas, todėl paskubėkite, kad vėliau paprasčiausiai netektų gailėtis.
ANTIKVARINIAI KAŠPIROVSKIO DANTYS „Problematika”
Jeigu kas nors galvojo, kad „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys” tebuvo lengvas ironiškas pokštas, turėtų galvoti iš naujo. Kūrinio „Į Venesuelą” dėka išgarsėjęs sostinės penketas ( o prisijungus akordeonistui jau ir šešetas) ir toliau džiugina savo gerbėjus. Kiek chuliganiški, bet vieninteliai tokie AKD tėkšteli dar vieną savo albumą. Tiesa, lyginant su pirmuoju, šis – ir kur kas brandesnis, ir subtilesnis, ir netgi labiau socialus.
Jeigu pirmasis grupės įrašas atrodė lengvas chuliganiškas balkan-pop stiliaus darbas, tai „Problematika” kabina gerokai giliau. Čia muzikantai ir toliau geba išlaikyti muzikinį veidą, dėl kurio juos pamilo nemaža Lietuvos dalis, tačiau kartu atskleidžia ir savo romantiškąją (giliąją) pusę (daina „Daug dienų”), ironiškai pašiepia kai kurių mūsų šalies gyventojų provincialumą kitataučių atžvilgiu (kūrinys „Indai”) ar su šypsena kelia reemigracijos klausimą (kompozicija „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!”).
Šis grupės darbas – didelis kokybiškas žingsnis į priekį, neabejotinai „Problematiką” leidžiantis vadinti vienu įdomiausių pastarojo meto įrašu. Linksmi, ironiški, chuliganiški, kartais sarkastiški, o kartais tiesiog nuoširdžiai naivūs XXI a. romantikai „Antikvarinių Kašpirovskio Dantų” vyrukai tampa svarbia Lietuvos muzikos scenos dalimi, kurių kūryba – ir nenuspėjama, ir netikėta, ir, kas svarbiausiai, kabinanti ir vežanti.
Kad taip yra patvirtina intensyvėjantis grupės koncertų grafikas, ir pilnos salės. „Antikvarinius Kašpirovskio Dantis” globojančios agentūros „M.P.3” vadovas Vaidas Stackevičius prasitarė, jog šis kolektyvas šiuo metu yra vienas „paklausiausių” Lietuvoje. Tuo stebėtis tikrai neverta.
G&G SINDIKATAS „Unplugged”
Praėjusiais metais sostinės hip hopo grupė „G&G Sindikatas” minėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Taip niekada nenukarūnuoti mūsų šalies mohikanai šią svarbią sukaktį atšventė surengdami gyvo garso pasirodymus „Unplugged”. Kadangi šiuose renginiuose sudalyvauti galėjo toli gražu ne kiekvienas, grupė nusprendė išleisti šio pasirodymo albumą.
Apie septynis studijinius albumus nuo 1996-ųjų sukūrusį Vilniaus kolektyvą galima kalbėti labai daug. Ir, žinoma, labai pozityviai. Lygiai taip pat galima kalbėti ir apie gyvą grupės įrašą. Dvigubame albume – pučiamieji, styginiai instrumentai, visiems puikiai pažįstami grupės dainų tekstai ir dar viena milžiniška kokybės žymė Lietuvos muzikos pasaulyje. „Kelias po žengiančio kojom”, „Rytojui reikia nedaug”, „Tomas”, „Guli Guli” ar „Pasaka apie du brolius” – tai tik keli iš 21 kūrinio, kuriuos rasite kokybiškai ir gražiai išleistame CD. Tie, kurie buvo koncertuose, ir taip puikiai žino, o tiems, kurie nebuvo, mes visai nuoširdžiai sakome: patikėkite, Svaras, Kastetas, Donciavas ir Mamania savo muziką perkėlė į kitą egzistencinę dimensiją. Ir čia ji taip pat skamba velniškai gerai.
„G&G Sindikato” „Unplugged” – dar viena kolekcinė vertybė, kurią savo fonotekoje turi turėti kiekvienas melomanas. Ir šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar Jums patinka hip hopas, ar ne. Šios grupės žymė ir reikšmė Lietuvos urban kultūrai yra tokia didelė, kad dar kartą keliame kepures prieš juos drąsiai teigdami: sukūrėte dar vieną neįtikėtiną muzikinį desertą, todėl AČIŪ JUMS UŽ TAI.
KAZIMIERAS LIKŠA „Per Pusę”
Kazimiero Likšos grupė „Karma” išsiskyrė kiek daugiau nei prieš pusantrų metų. Per tą laiką Kazimieras nesėdėjo rankų sudėjęs: ieškojo įkvėpimo, kūrė ir galvojo apie debiutinį solo albumą. Ir nors kelias solinio albumo išleidimo link atlikėjui nebuvo klotas rožėmis, Knygų mugė buvo tas įvykis, kuriame debiutinis „Per pusę” išvydo dienos šviesą. Negana to, atlikėjas čia turėjo ir savo stendą, kuriame ir buvo pristatinėjamas minėtas diskas.
Kad „Per pusę” – tai albumas, su kuriuo muzikanto gerbėjai siejo didelius lūkesčius, įrodo ir fantastiška titulinio kūrinio sėkmė. Daina, pavadinta taip kaip ir diskas, per akimirką sulaukė didelės muzikos gerbėjų meilės, o manoMUZIKOS skaitomiausiųjų sąraše straipsnis apie jos pristatymą ilgą laiką buvo skaitomiausiųjų dešimtuke.
Debiutiniame K. Likšos albume – aštuoni kūriniai. Jeigu tikitės, kad visuose juose dominuos titulinės dainos lyrika – turime Jus nuvilti. Čia rasite daug skoningo pop roko. Vienur jis greitesnis ir labiau entuziastingas, kitur – labiau lyriškas ir sentimentalus. Vienaip ar kitaip, 26-erių metų atlikėjo solinį debiutą galime vadinti sėkmingu. Ne tik dėl to, kad sukūrė legendinį „SH” kūrinį „Sumaišyk mane su cukrum” primenančią dainą „Per pusę”, bet ir todėl, kad į mūsų šalies sceną trumpam sugrąžino ankstyvąją „Coldplay” ar „Keane” kūrybą primenančią muziką.
Jau netrukus Kazimiero laukia dar vienas rimtas išbandymas – debiutinio albumo pristatymo koncertai. Tada ir pamatysime, kaip ši muzika skamba gyvai ir savo vertinimuose galėsime sudėlioti galutinius taškus ant „i”.
KAMANIŲ ŠILELIS „Namai”
„Kamanių šilelis” niekada nesiekė užkariauti masių, koncertuoti arenose ar tapti festivalių headlineriais. Šis duetas Lietuvoje visada turėjo savo klausytoją, bet niekada netapo radijinių hitų kalviais. Ir tokios startinės pozicijos grupės nariams Kamilei ir Mantui atriša rankas – jie tiesiog neturi jokio poreikio pataikauti plačiajam klausytojų ratui. Būtent originalumas ir nepataikavimas labiausiai ir žavi klausant jų naujo albumo „Namai”.
Švelnus, akustinis, vietomis nemažai folk motyvų turintis įrašas – labai šiltas, mielas ir dažnai šypsotis verčiantis darbas. Klausydamas jo kartais skęsti lyrikoje ir pasineri į svajas, o kartais (pavyzdžiui skambant dainai „Jeigu tu nori surast”) prisimeni grupę „Nizlopi”, imi judėti į taktą ir išgirsti Gruzijoje itin pamėgtą instrumentą kazu bei lengvus bytbokso garsus.
Šis albumas stebina ir sužavi nesumeluotu nuoširdumu. Labai švelnus, trapus ir mielas įrašas – tikrai vertas Jūsų ausų. Būdamas toks grynas ir nekomercinis jis niekada nepretenduots laimėti apdovanojimų, tačiau būtent dėl savo grynumo ir švelnumo jis neabejotinai atras vietą Jūsų fonotekoje.
Beveik 6 metus gyvuojantis aktorių duetas į jau apšalusias muzikines širdis grąžino saulę. Su „Namais” pavasaris į Lietuvą ateis tikrai greičiau. Patikėkite, mes tikrai nemeluojame:)
Lietuvos hip hopo grupė „G&G Sindikatas“ dalinasi naujausiu vaizdo klipu kūriniui „Tiems, kurie nieko nebijo”. Ši daina buvo įtraukta į ką tik kino teatruose pasirodžiusio filmo „Zero 3“ garso takelį, o vaizdo klipą režisavo Emilis Vėlyvis ir Vytas Dambrauskas.
Lietuvos hip hopo grupė „G&G Sindikatas“ sostinės Rusų dramos teatre lapkričio mėnesį surengė tris gyvo garso koncertus „G&G Sindikatas: Unplugged“. Dalinamės kūrinio „Kelias po žengiančio kojom” įrašu iš lapkričio 10 d. pasirodymo.
Ne retas tautietis jaučia nepaaiškinamą prielankumą repui – tą galima pastebėti ir visuomet užgrūstuose hip hopo renginiuose, ir gausioje hh bendruomenėje, ir kiekvieno didesnio renginio kozirio vaidmenį atliekančio „G&G Sindikato” pasirodymuose.
Jausdami tą patį sunkiai paaiškinamą prielankumą, pristatome labai perspektyvių jaunuolių grupę „Operatyvūs“. Peržiūrėjus jų debiutinį video „Rajonas“, atvirai pasakius, likome išsižioję gerąja prasme su vieninteliu klausimu galvoje: „jeigu jau dabar šitaip, tai kas bus toliau?“
Išsiaiškinti netrukome pakalbinę „Operatyvūs“ narį Domantą DomDee.
Kiek narių vienija „Operatyvūs“, ir kokia grupės istorija?
DomDee: „Operatyvūs“ sudaro 2 pagrindiniai mc: tai aš, man 12, aš iš Kupiškio, ir Trieecs – jam 9 metai, jis iš Ukmergės. Anksčiau taip ir prisistatydavome – Trieecs&DomDee. Ilgainiui pradėjome visuomet dirbti drauge, apsijungėm ir subūrėm grupę, kurios pavadinimo idėja kilo būtent man. Na, o neseniai prisidėjo ir naujokas reperis Skittaz. Šiuo metu jį kaip tik auginame, patys būdami vaikai (juokiasi).
Išgirdus dainą „Rajonas“ kyla pagrįstas klausimas: kas jums padeda, nejaugi tokius tekstus kuriate patys?
DomDee: žinoma, kad tekstus patys kuriame (šypsosi). Muzikos paprašom beatmakerių, kol savojo neturime. Grupės debiutinį vaizdo klipą padarė Paulius Briedis, kuriam esame labai dėkingi. Tikrai daug padeda reperis Doo, pas jį dažniausiai įrašinėjam dainas, jis suveda kūrinius, duoda patarimų – didelis dėkui jam.
Kas nusimato artimiausioje „Operatyvūs“ ateityje?
DomDee: artimiausi planai yra tobulėti, daug rašyti ir augti. Rytoj dalyvausim viename didžiausių repo tūsų Šiauliuose – labai laukiame. Ateityje bus daugiau vaizdo klipų, retkarčiais pasvajojame ir apie albumą. Mes tikrai kursim, įrašinėsim, nesustosim ir toliau progresuosim!
Linkėtumėm kiekvienam siekti užsibrėžto tikslo. Peace ir linkėjimai visiems palaikantiems.
Nuotr. Dž. Gundos Barysaitės
Lietuvos hip hopo grupės „G&G Sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras prieš akimirką Prezidentūroje atsiėmė ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medalį. Lietuvos Respublikos Prezidentė muzikantą apdovanojo už savanorišką visuomeninę veiklą ir pilietinį aktyvumą.
Vienas charizmatiškiausių mūsų šalies muzikos scenos atstovų savanoriškais pagrindais jau kurį laiką prisideda prie įvairių socialinių ir visuomeninių projektų prieš patyčias, smurtą ir narkomaniją bei dalyvauja pilietinėse bei švietėjiškose iniciatyvose.
Po oficialios ceremonijos Prezidentūros mėlynojoje salėje Svaras su šeima maždaug pusvalandį bendravo su šalies vadove Dalia Grybauskaite. Po susitikimo „G&G Sindikato” lyderis trumpam susitiko ir su Lietuvos žurnalistais.
„Niekada netikėjau, kad galiu būti čia ir dar atsiimti apdovanojimą. Darau tai nuoširdžiai. Ne dėl apdovanojimų, ne dėl prizų, ne dėl medalių, o dėl žmonių. Dėl Lietuvos,” – sakė Svaras. „Labai malonu ir miela, kad ši mano veikla buvo įvertinta” – pridūrė muzikantas.
Tiesa, atlikėjo nuomone šis apdovanojimas – tai kartu ir įpareigojimas bei paskatinimas toliau dirbti bei nesustoti.
„Nemėgstu būti vėliava, bet šiuo atveju apdovanojimą priėmiau kaip vėliavą, kaip tam tikrą ženklą. Tačiau jeigu sakyčiau, kad man nemalonu – tai būtų netiesa“, – šypsojosi Svaras.
„Mano gyvenime pagrindinis darbas yra žodis. Tačiau aš ne tik daug kalbu, bet ir užsiimu įvairiomis veiklomis. Ir taip yra todėl, kad manau, jog patys svarbiausi žodžiai yra darbai. Linkiu mums visiems kuo daugiau darbų.“ – po susitikimo kalbėjo atlikėjas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė po susitikimo su Svaru išplatintame pranešime sakė, kad„Aktyvi žinomų žmonių pilietinė ir visuomeninė veikla – tai geras pavyzdys jaunajai kartai, kad mūsų šalies laisvė yra tiesiogiai susijusi su atsakomybe. Atsakingai gyventi, rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos, padėti vieni kitiems – tai laisvos šalies laisvų žmonių pareiga. Kuo daugiau mūsų valstybėje bus tokių žmonių – tuo stipresnė bus Lietuva”
Svarai, visa manoMUZIKOS komanda Tave nuoširdžiai sveikina!
Šiek tiek paatvirausiu: negausios manoMUZIKA.lt šeimynos narius, be abejonės, vienija meilė muzikai, bet nepaisant to, kiekvieno iš mūsų grotuvuose dyla skirtingo žanro kompaktai. Tai džiugina, nes dažniausiai be didesnių vidinių diskusijų natūraliai pasiskirstome, kurį vasaros festivalį kiekvienas iš mūsų labiausiai trokštame išgirsti. Visgi, prieš „Tamsta muzika 2012“ teko traukti burtus – pamatę festivalio dalyvius į Varėnos dainų slėnio salą patekti norėjome visi.
Monika Liu pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
„Tamsta“ komanda tiek klubo renginių cikle, tiek kasmetinės muzikos fiestos programoje išties išlaiko savo pačių susikurtą aukštą kokybės kertelę, bet kartkartėm lyg iš giedro dangaus drioksteli visai ne ekonominės skonio klasės atlikėją ar grupę ir priverčia gerąja prasme išsižioti: „Lietuvoje?! Ar tikrai nesapnuoju?“. Šiųmetiniu festivalio karūnos brangakmeniu, mano subjektyvia nuomone, tapo australas, „Grammy“ laureatas Sam Sparro, kurio pasirodymas išties išsiskyrė profesionalumu. Bet apie viską – „tiesiai per aplinkui“.
Antis pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Ne paslaptis, jog vasarą muzikos mylėtojai Lietuvoje turi kur pamaloninti ausis. Skeptikams skubu paprieštarauti – ar teko regėti manofestivalis.lt renginių kalendorių? Kiekvieną šilčiausio metų sezono savaitgalį galima rinktis skirtingą Marijos žemės kampelį su ten aidinčiu muzikiniu festivaliu, o neretai tomis pačiomis datomis sutampa keli ir daugiau pasiūlymų – pridėk dar kaimynines valstybes ir belieka susiplėšyti į dalis arba su atodūsiu išleisti visus metus taupytus litukus.
Sam Sparro pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
„Be2gether“ antrus metus skaičiuojant „laikinąjį atilsį“ „Tamsta muzika“ festivalis tapo vieninteliu tokios muzikinės koncepcijos vėliavnešiu gausioje pasiūloje. Nemeluosiu – šiemet iš nuolatinių lankytojų pusę ausies teko išgirsti niurzgėjimų apie tai, jog festivalio programoje „ir vėl tas pats“, bet žmonių gausa bei net ir antrąją festivalio dieną beplūstantys nauji klausytojai formuoja kiek kitą išvadą – ketvirtus metus rengiama „Tamsta muzika“, kasmet sutraukianti apie 7000 muzikos mylėtojų, tampa tradicija. O tradicijos, kaip žinia, tuo ir pasižymi – kaskart žinai, ko sulauksi, kam tai skirta ir, kas svarbiausia, jog kitais metais – vėl tai kartosi.
Sam Sparro pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Taigi, šiųmetinis „Tamstos“ muzikinis meniu netapo išimtimi – skambesio su roko prieskoniais mylėtojai galėjo būriuotis „Karma“, Andriaus Mamontovo, „Antis“ „Colours of Bubles“, „Flying Pillows Project“, „Stiffer“, pasirodymuose, elektronikai prisiekę – linguoti į taktą skambant Leon Somov ir Jazzu, hip-hop ritmui atsidavę – trypti su „Tie geresni“, „Dee & Kamy” ir „G&G sindikatu”, šeimyniškai atsipalaiduoti atvykę ar tiesiog neįpareigojančio kokybiško gyvo pasirodymo trokštantys – ploti į taktą pagal „The Ball & Chain“, Migloko, „Saulės Kliošas“, „Electric Wire Hustle“ muziką, nenustygstantys vienoje vietoje galėjo džiaugtis ne tik užvedančiu „Brazilian Girls“ ar Sam Sparro pasirodymu, bet ir turėjo puikią progą nesitraukti nuo visas tris dienas veikiančios Gatvės šokių scenos. Išties, per tris muzikines paras buvo visa vaivorykštė pasirodymų. Beje, kaip visuomet, renginy netrūko ir įvairių pramogų, meno erdvių, maisto, gėrimų bei apsauginių darbuotojų.
Sam Sparro pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Diskutuojant apie tokį organizatorių pasirinkimą, vėlgi, teko išgirsti kiek snobiškumu atsiduodančių replikų apie „komerciniu renginio atsiperkamumu kvepiančią muzikinę mišrainę“, tačiau, vadovaujantis A. Mamontovo dainos fraze „kaip žiūri, taip ir matai“, savo ruožtu, neturėdami teisės nei smerkti, nei teisinti, reziumuojame, jog „Tamsta muzika“ festivalis nėra subalansuotas muzikos mylėtojui, kuris yra krauju prisiekęs vienam konkrečiam muzikiniam stiliui. Religijos postulatu „vienintelė tiesa“ čia nedvelkia ir tuo daugelis čia kasmet sugrįžtančių tikrai džiaugiasi.
Prieš porą dienų prasidėjęs konkursas laimėti kvietimus į muzikinio klubo „Tamsta” 7-erių metų gimtadienį baigėsi, tad dabar atėjo metas paskelbti kvietimų laimėtojus. Bet prieš tai – teisingas atsakymas į klausimą:
Už ką jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybė apdovanojo muzikinį klubą „Tamsta“?
Atsakymas:
Klubas „Tamsta“ buvo apdovanotas kaip „Svetingiausias Vilniaus muzikinis klubas“!
„Išridenę” lošimų mašiną sužinojome, jog du dvigubus kvietimus laimėjo:
IGOR
ir
DALIA KIAUPAITĖ
Sveikiname laimėtojus. Apie kvietimus Jiems pranešime asmeniškai elektroniniu paštu.
Primename, jog 7 metų gimtadienio koncertas muzikiniame klube „Tamsta” prasidės 21.30.
Jei šįkart nepasisekė laimėti kvietimų, bilietus galite įsigyti renginio metu klube „Tamsta”. Bilietų kaina – 20 lt.
Prabėgus šventėms ir nanumaldomai artėjant kitam savaitgaliui manoMUZIKA.lt kolektyvas turi puikių žinių apie vieną geriausių vietų Vilniuje, kurioje jau ne vienerius metus galite puikiai praleisti vakarus ir paklausyti išskirtinės gyvos muzikos. Vienas mylimiausių gyvos muzikos gerbėjų klubas Vilniuje – „Tamsta“ – ruošia išskirtinį vakarėlį geriausiems draugams. Kaip žinia, kasmet balandį vieną muzikaliausių ir saugiausių miesto barų apima itin džiugi nuotaika, nes „Tamsta“ švenčia gimtadienį! Šįsyk linksmybės, kurias prisiminsite visus metus, vyks balandžio 13-ąją, o gerą nuotaiką ir trankiausius muzikinius sveikinimus užtikrins itin gerbiami „G&G Sindikato“ vyrai.
G&G Sindikatas (nuotr. Tamsta)
Gimtadienio šventės rengėjai žada, jog nuo pirmųjų vakaro akimirkų karaliaus šventiška nuotaika, o šokiai ir lingavimas į repo taktą prasidės tą pačią akimirką, kai į sceną išeis „G&G Sindikatas“. Šie, daugiau kaip penkiolika metų koncertuojantys Lietuvos hiphopo scenos atstovai turi viską, kuo galima „paimti“ publiką – jie charizmatiški, šmaikštūs, ironiški ir muzikalūs. Balandžio 13-ąją jie bus ir labai gimtadieniški, kadangi kolektyvą ir klubą „Tamsta“ sieja ilgametė meilė ir draugystė.
Taip jau sutapo, kad 7-asis „Tamstos“ gimtadienis įvyks penktadienį, 13-ąją. Tačiau klubo atstovai dėl to nesuka galvos, mat galingos gerbėjų pajėgos – geriausias ginklas prieš bet kokias blogio apraiškas, juolab „Tamstos“ prieigose nėra juodų kačių, o viduje nėra lengvai dužtančių veidrodžių. Taigi šįkart velnio tuzinas reikš tik tiek, kad bus pragariškai karšta ir nutrūktgalviškai linksma.
Minia linguoja pagal G&G Sindikato ritmą (nuotr. Tamsta)
„Žinome, kaip publika myli „G&G Sindikatą“ ir kaip šoka netausodami kojų, šaukia, negailėdami balsų, per jų koncertus. Kadangi su vyrais gražiai draugaujame, nutarėme gimtadienio proga padaryti sau ir savo draugams tikrą šventę, o „G&G Sindikatas“ pasirūpins geriausios muzikos programa ir muzikinėmis staigmenomis. Neabejojame, kad į šalį lėks daug džemperių ir marškinėlių“, – juokėsi klubo direktorė Ona Rimeikienė.
Po koncerto iki pat paryčių ištvermingiausius šokdins „DJ Mamania„!
Šventė, kurią prisiminsite visus metus – 7-asis klubo „Tamsta“ gimtadienis – vyks balandžio 13 dieną, penktadienį 21.30 val.
manoMUZIKA.lt lankytojai gali laimėti du kvietimus dviems asmenims į šį puikų renginį! Jums tereikia atsakyti į klausimą:
Už ką jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybė apdovanojo muzikinį klubą „Tamsta”?
Kad nepasiklystumėte interneto paieškos sistemų platybėse, TEISINGĄ ATSAKYMĄ PASLĖPĖME ČIA!
Konkursas vyksta iki balandžio 12 dienos, 21:00.
Atsakymą įrašykite į šią formą:
Lietuviško hiphopo dueto „Omerta“ narys Mitas pristato naujausiam savo soliniam singlui „Pulsas“ sukurtą muzikinį vaizdo klipą.
Įrašinėjant šį kūrinį, Mitas į kompaniją pasikvietė Pushą iš grupės „G&G Sindikatas“, o vinilo plokšteles patikėjo įsukti ir malonaus ausiai skambesio suteikti šiuo metu Anglijoje gyvenančiam bei muzikuojančiam DJ Slam.
Pranešama, jog kūrinys pateks ne tik į Mito solinį albumą, bet ir į lietuviško hiphopo rinkinį „Ultimatumas 5“, kuris klausytojų ausis turėtų pasiekti dar šį mėnesį. Beje, „Omerta“ gegužės 4 dieną kaip „apšildanti“ grupė dalyvaus hiphopo muzikos krikštatėviu tituluojamo „Grandmaster Flash“ koncerte, kuris vyks Vilniaus menų fabrike „Loftas“.