Šiandien mums svarbi diena ne tik dėl to, kad Red hotai pagaliau sugrįžo su nauja daina ar „Black Country, New Road” išleido nuostabų albumą. Taip pat – ne tik dėl to, kad pasaulį prieš gan nemažai metų išvydo Alice Cooperis ar Natalie Imbruglia.
Vasario 4 d. yra manoMUZIKOS gimtadienis. Šįkart – jau 11. Drąsiai įžengę į antrąją dešimtį prieš metus, šiemet skaičiuojame ir pirmąjį savo „-oliktą”.
12674 įrašai – tiek jų mes parašėme per tuos 11 metų. Viskas iš idėjos. Viskas – muzikos vardan. Ar tai daug? Bala žino. Juk visada gali būti daugiau:)
Mylime šitą savo kūdikį dėl vienos esminės priežasties – nes mes mylime MUZIKĄ.
Todėl šiandien vakare, klausydamiesi naujų, dar dažais kvepiančių „The Slow Show” ir „Black Country, New Road” albumų, kilstelėsime stiklą vieneto. Na gerai, gal ir du. Vienuolikos, greičiausiai, nesugebėsime, bet muziką tikrai pagerbsime.
Tačiau čia turime pačią nuoširdžiausią padėką. Ir ši padėka yra skirta Jums, mieli bičiuliai. Visų pirma, už tai, kad domitės ir klausote. Visų antra, už tai, kad skaitote. Žinoma, ačiū už visus gerus žodžius. Už visus blogus – taip pat. Ačiū ir už tą kritiką, kurios sulaukiame nenušviesdami Katy Perry, Justino Bieberio ar „69 danguje” naujienų. Visa tai mums leidžia įsitikinti, kad tas laikas, kuris yra brangiausias šioje kasdienybėje, skirtas muzikai – tikrai nenueina veltui. Todėl dar kartą ačiū Jums už tai.
Panašu, kad be trečio stiklo visgi neapsieisime. Nes jis tikrai bus pakeltas už Jus!
Taigi, klausykimės muzikos, domėkimės muzika, skaitykime apie muziką ir, svarbiausia, gyvenkime su muzika!
Tegyvuoja MUZIKA! O mes, savo ruožtu, tiek kiek jėgos ir senstelėję kaulai leis, taip pat bandysime gyvuoti, rašyti ir kalbėti apie muziką.
Šiandien portalui manoMUZIKA sueina 10 metų! Sukaktis, kurios tikrai netikėjome sulauksiantys.
Kodėl netikėjome? Turbūt dėl vienos paprastos priežasties – manoMUZIKA paprastas, idėjinis, nei pelno, nei (savaime suprantama) pajamų negeneruojantis portalas. Todėl šis dešimtmečio paminėjimas mums svarbus ne tik todėl, kad tai rimtas ir gražus skaičius, bet dar ir todėl, kad visiems cinikams įrodėme, jog tyros meilės muzikai idėja yra gyva. Ir gali gyvuoti dešimt metų.
Per 10 metų manoMUZIKAI buvo skirta daug minučių, valandų, dienų. Turbūt sunku būtų suskaičiuoti kiek. Visgi, jei reikėtų šiek tiek statistikos, prašom: per 10 metų manoMUZIKOJE buvo parašyti 12 175 straipsniai. Tai – daugiau nei 1200 straipsnių per metus.
manoMUZIKOJE rašė daugiau kaip 30 autorių, na o dabar pagrindinį kasdienį turinį generuoja 6 žmonės.
Mums manoMUZIKA tapo muzikos namais. Muzikos, kurią mėgstame. Muzikos, kurios klausomės. Muzikos, kuria dalinamės. Muzikos, kuria tikime. Niekada nepretendavome į objektyvią tiesą, tačiau čia pat niekada nebandėme bijoti pasakyti savo nuomonės. Ko gero, dėl to ir išlikome. Dėl to, tikimės, ir išliksime.
Visi mes turime savo gyvenimus. Savo šeimas. Savo laisvalaikius. Savo darbus. Savo knygas ir savo muziką. Tačiau nemaža dalis mūsų laisvalaikio skirta būtent manoMUZIKAI. Gal dėl to ji ir yra mano. Mūsų. Jūsų. Visų. Todėl ir sveikiname šia proga visus – mus. Jus. Visus. Jeigu Jūs neskaitytumėte, mes, ko gero, nerašytume. Taigi, ačiū Jums, kad esate. Ir ačiū Jums, kad Jūsų yra tiek daug.
Tad šįvakar mes kelsime gero škotiško single malto taures. Gaila, kad atskirai. Gaila, kad skirtingose vietose. Norėjome tai daryti kartu su rimtu koncertu, tačiau gerais norais, kaip kažkada kažkas sakė, tik pragaras grįstas.
Ir visgi, dešimtmečio proga, siūlom manoMUZIKOS skaitytojams – manoMUZIKOS autorių mintis. Iš pirmų lūpų.
Visada rašome Jums apie muziką. O šįkart (kad jau turime progą švęsti) parašysime Jums apie manoMUZIKA. Ką kiekvienam iš mūsų ji reiškia ir su kokiomis mintimis mes gyvename ne tik savo, bet ir JOS gyvenimą.
Todėl nepykite, bet šianden mes būsime sentimentalūs 😉
L. Zakarevičius
LIUDAS ZAKAREVIČIUS (vienas iš manoMUZIKA.lt įkūrėjų):
Parašiau pirmą manoMUZIKOS įrašą. Tai buvo 2011-ųjų Vasario 4 diena. Kaip tik drauge su kitu portalo įkūrėju, Dominyku Dimavičiumi, paleidome svetainę į gyvenimą. Pirmas įrašas, beje, buvo apie niekam tuo metu nežinomą vokiečių dainininką, prisidengusį „The Late Call” pseudonimu. Pristatėme jų dainą „Fribourg”. Iki šiandien manoMUZIKOJE esu parašęs beveik 3800 straipsnių (tiek paprastų dainų pristatymų, tiek ir rimtesnių koncertų aprašymų, interviu, įžvalgų).
Vistik man manoMUZIKA buvo ir yra labai prasminga svajonė. Svajonė, kad tai, ką labai myli, turėtų savo namus. Prieglobstį. Vietą, kurioje visada gera.
Idealizuoju? Turbūt, kad taip. Romantizuoju? Be abejo. Tiesiog manoMUZIKAI per dešimt metų buvo atiduota tiek daug laisvo laiko (kurį buvo galima skirti knygoms, filmams, šeimai ar [galų gale] miegui), jog jaučiu turįs privilegiją tai daryti.
Kartu manoMUZIKA tai tam tikra pasakiškai spalvinga idėja. Graži. Paprasta. Bet nepagražinta. Norėčiau, kad ji gyvuotų dar ilgai… Juk ne veltui kažkas pasakė, kad tada, kai mirša svajonės, miršta ir žmogaus polėkis. Todėl noriu tikėti, kad mums tai negresia.
I. Bautrėnas
IGNAS BAUTRĖNAS (manoMUZIKOS autorius nuo 2011-ųjų liepos):
Muzika mane lydi nuo vaikystės. Domėjimasis ja man yra ne hobis, o gyvenimo būdas. Niekada neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. Tekstų kūrimas yra mano amatas. Na o gyvenimo būdą sujungus su amatu gimė daug metų puoselėjama aistra. Aistra rašyti apie muziką ir ja dalintis su kitais.
Taip mano gyvenime atsirado portalas manoMUZIKA. Sunku patikėti, jog manoMUZIKA gyvuoja jau dešimt metų. Sunku patikėti, kad ir pats beveik tiek pat laiko esu manoMUZIKOS dalis. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad ši veikla taip pakeis mano gyvenimą. Per šį dešimtmetį manoMUZIKA į mano gyvenimą atvedė galybę nuostabių patirčių ir pažinčių. Šio portalo dėka atradau daugybę muzikos, kurios kitaip galbūt nebūčiau atradęs ir sutikau daugybę žmonių, kurių kitaip galbūt nebūčiau sutikęs. Na o portalo komanda man tapo ne tik artimais draugais, bet ir šeima.
Ačiū jiems už tai. manoMUZIKA – dalis manęs. Be šios veiklos jau nebeįsivaizduoju savo kasdienybės.
I. Bautrėnienė
INGA BAUTRĖNIENĖ (manoMUZIKOS autorė nuo 2012 m. gegužės)
ManoMUZIKA man yra pabėgimas. Pabėgimas į kitą, muzikinį pasaulį nuo darbų, virusų ir kitų negandų. Pasinėrusi į rašymą ir klausydama muzikos, kuri jau netrukus atsidurs manoMUZIKA portale aš atrandu save, kitą savo pusę, užsimirštu ir atrodo niekas daugiau neegzistuoja. Tik aš, muzika ir mintys, kurios skrieja aplink.
Niekada nemaniau, kad prisijungsiu prie manoMUZIKOS taip ilgam, tačiau jaučiau, kad tai man suteikia nepaprastai daug džiaugsmo. Iš pradžių tai buvo naujas hobis, aistra, tačiau netrukus ji tapo mano gyvenimo dalimi, be kurios nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Kiekvienas mano rytas prasideda nuo muzikos naujienų peržiūrų, o koks didelis džiaugsmas apima, kai atrandi muzikinę naujieną ir pasidalini ja viena iš pirmųjų! Arba, kai gauni žinutę, kuri teigia, kad manoMUZIKOS dėka žmogus atrado vieną ar kitą atlikėją ar apsilankė koncerte, kuris suteikė energijos ar buvo įkvėpimo šaltinis nuversti neregėtas aukštumas.
Tada supranti, kokia didelė muzikos galia.
E. Bondar
EVELINA BONDAR (manoMUZIKOS autorė nuo 2015 m. vasario
Pažintį su manoMUZIKA pradėjau labai paprastai – kaip skaitytoja ir tiesiog muzikos mylėtoja. Mačiau netgi skelbimą prisijungti prie komandos, bet nedrįsau kreiptis. Tokie kieti jie man atrodė! 😊 Todėl tiesiog aktyviai skaitydavau, komentuodavau ir matyt užknisau – mane pakvietė prisijungti.
Per tuos šešerius metus stengiausi (ir vis dar stengiuosi) supažindinti skaitytojus su tais, kurių muzika mane žavi ir įkvepia, net jei ji niekada neatsidurs pasaulio ar Lietuvos topuose. Mažas nereiškia nesvarbus – tai galioja ir pačiai manoMUZIKAI.
Gimtadienis – gera proga įlįsti į archyvą. Kiek dainų perklausyta, vaizdo klipų peržiūrėta, koncertų aplankyta… Kiek visko išgyventa. Ir koks geras jausmas visa tai turėti vienoje vietoje.
T. Vidugirytė
TOMA VIDUGIRYTĖ (manoMUZIKOS autorė nuo 2018 m. rugsėjo)
Prieš daugiau nei du metus prisijungiau prie manoMUZIKOS komandos, nes, kaip ir kiti joje, negalėjau be muzikos. Norėjau kažką naujo atrasti ir išgirsti. Norėjau rašyti apie muziką…
Dabar klausau įvairių stilių kūrėjų ir ruošiu trumpesnius ar ilgesnius įrašus apie muziką savo laisvo laiko ar poilsio sąskaita. Kodėl? Kam to reikia? Nes muzika – didelė mūsų gyvenimo dalis.
Su ugnele akyse kalbėti apie mėgstamo atlikėjo ar grupės kūrybą ir išgirsti priešingą ar tą pačią nuomonę, diskutuoti apie mėgstamiausius kūrinius, dalintis koncertų įspūdžiais, pasidžiaugti atrastu atlikėju, grupe ar emociją pagavusia ir „palietusia“ daina – visa tai įkvepia ir be proto gera tuo dalintis.
manoMUZIKA tam ir yra – įkvėpti ir dalintis meile muzikai.
Ž. Kupčiūnė
ŽYMANTĖ KUPČIŪNĖ (manoMUZIKOS autorė nuo 2019 m. lapkričio)
Neįsivaizduoju gyvenimo be muzikos. Tai – didžiausia sielos atgaiva ir įkvėpimo šaltinis, leidžiantis pailsėti nuo rutinos ir vėl pamatyti žvaigždes. Tad nenuostabu, jog manoMUZIKA pirmiausiai leidžia atsigręžti į save ir pažadinti tą smalsų ir kūrybišką vidinį vaiką.
Tai ne tik muzikinių naujienų ir kokybiško turinio portalas, bet ir žmonės “su idėja”. Džiaugiuosi, kad ir aš galiu prie jos prisidėti.
Vasario 4-oji – ne tik Alice Cooperio ar Natalie Imbruglios gimtadienis. Tai diena, kai švenčia ir manoMUZIKA. Tiesa, mums ne 71-eri (kaip A. Cooperiui) ar 45-eri (kaip žaviajai Natalie). Mums – viso labo (o gal – netgi) DEVYNERI.
Ar tikėjome, kad tiek sulauksime? Turbūt, kad ne. Ar tikėjomės? Ko gero, tikrai taip.
Kad ir kaip patetiškai tai beskambėtų, bet manoMUZIKA – mūsų visų meilės vaisius. Beatodairiškos meilės muzikai. Ir nenusakomo domėjimosi muzika taip pat.
Kodėl netikėjome, kad sulauksime šios dienos? Atsakymas turbūt paprastesnis nei paprastas: manoMUZIKA – idėjinis projektas, negeneruojantis pajamų, o, priešingai, eikvojantis mūsų naktis, pietų pertraukas, laiką su šeima ar artimaisiais. Taigi, imlus laikui ir energijai. Kita vertus, „pratempę” devynerius metus skeptikams įrodėme, kad meilė trunka gerokai ilgiau nei trejus metus, o idėja gali išlikti ilgai. Dažnai savęs paklausiame, kaip ilgai. Ir kol kas atsakymo į šį klausimą nerandame. Sakome paprastai: tikimės, kaip įmanoma ilgiau (nors patys nejaunėjame, o laiko šiame skubančiame ir itin greitai besikeičiančiame pasaulyje lieka vis mažiau ir mažiau).
Per devynerius metus manoMUZIKA skaitytojams (ir tiems žmonėms, kurie neabejingi muzikai) pateikė 11 500 įrašų!!! Tai – 1277 įrašai kasmet. Norėtume, kad jų būtų dar daugiau, tačiau kuo labiau senstame, tuo geriau suvokiame, kad noras ir realybė dažnai kažkurioje vietoje ima ir… prasilenkia.
Bet mes nežadame sustoti. Ir nors FINK vienoje savo dainoje nuolat kartoja „Clock is Ticking”, mes drįstame tam paprieštaraut. Muzika sustabdo laiką. Suteikia papildomų prasmių, o kasdienybę nudažo gerokai šviesesnėmis spalvomis. Tai – galimybė ir sumažinti tempą, ir negalvoti apie laiką, kurio (deja) ne tiek jau daug ir turime.
Šiemet į manoMUZIKOS turinį grįš kasmėnesinės albumų recenzijos. Šiemet į manoMUZIKA sugrįš skaitytojų pamėgta rubrika manoKARTA. Ir tai dar ne viskas. Turime daug gražių ir šviesių planų. O kažkoks išminčius kažkada protingai pasakė – tie kas planuoja, visada išlieka jauni.
Todėl šiandien vakare įsipilsime raudono vyno, klausysimės „Bon Iver”, „Fink”, „National”, „Beirut”, „Radiohead” ar bet kokios kitos gražios ir mūsų itin mylimos muzikos ir eilinį kartą pagalvosime, kaip gerai, kad ji. Be jos būtų tuščia, nyku ir nuobodu. Nes tik dėl jos ir atsirado manoMUZIKA – portalas, gyvas idėja ir meile muzikai. Ir taip jau visus devynerius metus.
Ačiū, kad skaitote. Ačiū, kad kritikuojate. Ačiū, kad palaikote. Ir, svarbiausia, ačiū, kad esate kartu.
Su gimtadeniu – mus, jus ir visą muziką!
P.S. O čia – gimtadienio daina. Tik neklauskite kodėl:) Tiesiog gražu. Ir tiesiog įkvepia.
1967 m. rugpjūčio pabaiga. tėvai parsivežė mane iš Antakalnio klinikų į Basanavičiaus gatvę, kur gyvenome pas senelius.
Andrius Mamontovas šiandien švenčia 50-ąjį gimtadienį. Ta proga muzikantas išplatino ne tik pranešimą spaudai bet ir šūsnį archyvinių nuotraukų.
Vienas populiariausių visų laikų Lietuvos atlikėjų medikų šeimoje Vilniuje gimė 1967 metais. Muzikantas baigė Antakalnio rajone esančią 18-ąją vidurinę mokyklą, vėliau įstojo į Vilniaus technikos (dabar Vilniaus Gedimino technikos) universitetą statybos ekonomikos specialybę bei žurnalistiką Vilniaus universitete.
1990 m. tik grįžęs iš pirmųjų gastrolių po JAV, dalyvavau dideliame koncerte Vilniaus sporto rūmuose. Susitikau Atsuktuvą. Daugiau nieko neatsimenu apie tą vakarą
Dar besimokydamas mokykloje, A. Mamontovas drauge su Arnoldu Lukošiumi bei Dariumi Tarasevičiumi subūrė grupę „Sunki muzika”, kuri netrukus buvo pervadinta į „Foje”. Nors per 14 grupės egzistavimo metų projekto sudėtis ne kartą kito, tačiau A. Mamontovas visada išliko centrine „Foje” figūra. Grupė, kurią išgarsino „Laužo šviesa”, „Kitoks pasaulis”, „Vandenyje”, „Meilės nebus per daug” ir kiti kūriniai, tapo populiariausiu šalies kolektyvu ir neatskiriama Lietuvos muzikos istorijos dalimi. Kultinė grupė išleido 9 studijinius, 3 koncertinius ir kelis geriausių dainų albumus. „Foje” laimėjo visus įmanomus to meto Lietuvos muzikinius apdovanojimus. Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 200 000 šios grupės albumų kopijų – tai yra vienas geriausių rezultatų nepriklausomoje Lietuvoje.
1996 m. Su Igoriu Kofu irstomės po ežerą netoli Dusetų
„Foje” iširo 1997 metais. Paskutinio vilniečių koncerto sostinės Vingio parke klausėsi 60 tūkst. žmonių. Šio pasiekimo iki šiol nėra pavykę pakartoti nė vienai kitai Lietuvos grupei.
Grodamas grupėje „Foje” Andrius Mamontovas pradėjo savo solinę karjerą. Pirmas jo solinis debiutas – 1995 metais išleistas albumas „Pabėgimas”. Jame muzikanto gerbėjai galėjo rasti tokias legendines dainas, kaip „Saulės miestas”, „Pabėgimas”, „Svetimi sapnai” ir „Tu būsi toli”. Debiutinis A. Mamontovo darbas iki šiol vertinamas kaip vienas geriausių albumų Lietuvoje. Daugiau kaip 30 metų aktyviai muzikinėje veikloje dalyvaujančio atlikėjo diskografijoje – 14 studijinių solinių plokštelių ir dar 21 muzikinis apdovanojimas.
1998 m. antras vaikas, vardu Andrius
Per savo aktyvią muzikinę karjerą hito „Marso kanjonai” kūrėjas taip pat dirbo ir su kitais žinomais šalies atlikėjais. Jis prodiusavo pirmuosius du „Sel” albumus, gausybę apdovanojimų 2006-aisiais metais susišlavusį Jurgos Šeduikytės diską „Aukso pieva”, pirmąjį „Naktinių personų” įrašą, grupės „Mano juodoji sesuo”, Tomo Augulio ir kitų žymių kolektyvų albumus.
Penkiasdešimtmetį švenčiantis atlikėjas suvaidino 4 pilno metro filmuose, o Eimunto Nekrošiaus statytame spektaklyje atliko pagrindinį – Hamleto vaidmenį. Andrius Mamontovas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai medaliu”, Santarvės ordinu „Pro augenda concordia“, auksine „Jin-Jue“ taure tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje.
1997 m. Eimuntas Nekrošius siulo užsirūkyti nerūkančiam
Grupės „Foje” lyderis viso gyvenimo metu daug dėmesio skyrė socialinei veiklai. 1996 metais jis įkūrė fondą „Muzikantai vaikams”, ir surengė koncertų ciklą „Parama“, kurio lėšos buvo skirtos vaikų namams. Atlikėjas taip pat yra ir vienas iš fondo „Švieskime vaikus” steigėjų. Šio fondo tikslas – aprūpinti Lietuvos bibliotekas, mokyklas ir darželius geriausiomis šalies autorių knygomis. Prieš 7 metus A. Mamontovas drauge su „Jaunimo linija” sukūrė savižudybių prevencijos iniciatyvą „Nebijok kalbėti”. Už šią iniciatyvą šiemet muzikantas buvo apdovanotas išskirtiniu Europos gydytojų nuolatinio komiteto apdovanojimu. Tai yra pirmas kartas senojo žemyno istorijoje, kai šis prizas įteikiamas ne gydytojui ar sveikatos priežiūros specialistui, bet visuomenės veikėjui.
2006 m. Baltoji LT United fotosesija
Šiandien penkiasdešimties metų sukaktį minintis Andrius Mamontovas į savo gimtadienį kviečia visus jo muzikos gerbėjus. Prieš pat Kalėdas įvyks du dideli atlikėjo koncertai. Gruodžio 17 d. muzikantas koncertuos Vilniaus „Siemens” arenoje, gruodžio 20 d. – Kauno „Žalgirio” arenoje. Bilietų į šiuos pasirodymus ieškokite „Tiketoje”. Į pasirodymą Vilniuje bilietų beveik nebeliko.
Lietuvoje nėra tiek daug asmenybių, kurių vardą ištarus mintyse prabėgtų tokia galybė įvairių laikmečių akimirkų. Andrius Mamontovas, neabejotinai, yra vienas iš tų kelių… Filmas „Kažkas atsitiko”, „Roko maršai per Lietuvą”, legendinis 60 tūksančių žmonių stebimas liūdesio triumfas „Foje” išsiskyrimo koncerte, juodi marškinėliai su užrašu „Popsas užkniso juodai”, dešimtys apdovanojimų, iš kurių vienas nuo tilto išmestas į upę, „Hamletas”, socialinė veikla ir prevencinė kova su savižudybėmis. Tai – tik kelios akimirkos iš dešimčių. O gal ir iš šimtų ar tūkstančių su kuriomis ne vienai, ne dviem ir, ko gero, netgi ne trim kartoms asocijuosis kultinio Lietuvos kolektyvo „Foje” lyderis.
Atrodo, kad jis visada yra šalia. O kad tai tiesa suabejoti neleidžia jo muzikinis palikimas. Būtent muzika ir yra tai, kas leidžia jį vadinti šiandienos karaliumi.
Vieniems tapęs įkvėpimu, kitiems – kelrodžiu, o tretiems – tiesiog muzikiniu gyvenimo autoritetu Andrius Mamontovas šiandien turi kuo didžiuotis. Tačiau gimtadienių nešvenčiantis aktorius, prodiuseris ir, žinoma, atlikėjas, išlieka kuklus. „Net nesuprantu, kad man jau 50, todėl neturiu ką švęsti – tiesiog keliauju per gyvenimą”, – vakar LRT opus eteryje interviu sakė atlikėjas.
Kad ir kaip ten bebūtų, netgi jei jam gimtadienis atrodo bereikšmis, Lietuvoje yra šimtai tūkstančių, kurie galvoja kitaip. Mes – vieni iš jų.
Kažko naujo palinkėti nesugebėsime, o bambtelėti tradicinį „sveikatos, laimės ar naujų dainų” būtų pernelyg primityvu. Todėl sakom labai paprastai: klausom, žavimės ir visąlaik tikimės ir laukiame… Naujos muzikos ir to paties įkvėpimo, kuris jau tiek daug metų lydi mus ir tūkstančius taip pat besiklausančių.
Andriaus Mamontovo penkiasdešimtmečio proga manoMUZIKA pakalbino visą eilę daugeliui puikiai pažįstamu žmonių. Prašėme jų pasidalinti mintimis apie tai, kas jiems yra Andrius Mamontovas ir, žinoma, jo penkiasdešimtetis.
Taigi, čia – Andriaus bičiulių, pažįstamų ir nepažįstamų sveikinimai.
A. Kaušpėdas
Algirdas Kaušpėdas (Grupės „Antis” lyderis): Andriui Mamontovui tik 50 metų? Dar toks jaunas, o jau tiek darbų nuveikęs… Lietuvoje daugelis, tame tarpe ir aš, gyveno ir tebegyvena su Andriaus muzika. Todėl manau, kad Mamontovas yra tikras TAUTOS DAINIUS. Tokiu tapti retai kam pasiseka, bet juo tapus nėra kelio atgal ar į šoną.
Mielas Andriau, suprask, kad jau sau nebepriklausai – esi mūsų! Mes nebeįsivaizduojame gyvenimo be Tavo muzikos! Andriau, džiugink ir dainuok savo tautai dar 50 metų!”
I. Kofas
Igoris Kofas (grupės „Lemon Joy” lyderis): Mano sveikinimai Andriui iš visos širdies! Džiaugiuosi, kad jį pažįstu, džiaugiuosi, kad gimėme tą pačią dieną ir daugiau nei 20 metų šią dieną apsikeičiam sveikinimais. Mano paauglystė praėjo su „Foje” dainomis ir neslepsiu, kad būtent Andriaus dainos įkvėpė pradėti kurti lietuviškus tekstus, pamilti kalbos skambesį populiarioje muzikoje. Ir dar daug, daug už ką jam esu dėkingas. Šviesos ir meilės, gražių dainų ir nesibaigiančių ovacijų!
A. Tapinas
Andrius Tapinas (žurnalistas, rašytojas, „Laisvės TV” įkūrėjas): Andrius Mamontovas man yra personifikuota laisvė. Laisvė kalbėti, laisvė dainuoti. Nuo Sporto rūmų iki Vingio parko – tu visada žinojai, kur koncertuoja Andrius, ten renkasi laisvi žmonės. Taip buvo beveik prieš trisdešimt metų, taip yra ir dabar. Su gimtadieniu, Andriau!
G. Liaudanskas – Svaras
Gabrielius Liaudanskas – Svaras (grupės „G&G Sindikatas” narys): Pirmieji „G&G” gabalai buvo įrašyti Vilniaus plokštelių studijoje pas Andrių. Jis ne tik įvedė į muzikos pasaulį, jo žmoniškumas ir paprastumas suteikė tiek muzikinės, tiek žmogiškosios drąsos. Klausiau „Foje”, klausau ir Andriaus Mamontovo dainų. Man tai vienas kertinių Lietuvos tikrosios, išliekamąją vertę turinčios muzikos akmenų.
D.M. Nojus
Darius Mileris – Nojus (grupės „Airija” lyderis): Nuo pažinties prieš ketvirtį amžiaus, kuomet grupė Airija žengė pirmuosius žingsnius muzikos pasaulyje, Andrius mums buvo kaip vyresnysis brolis, į kurį lygiavomės ir kuriuo sekėme. Mes jau grojome apie du metus, ir visada atsimenu jo svarbų patarimą, kad jau laikas įrašyti pirmą albumą, jautėme, kad visada mus palaikė. Bendri turai ir koncertai mums buvo neįkainojama patirtis, patiko muzika, kūrybinės mintys ir koncertų energija. O grupės „Foje” fanų mintis „Foje – jėga, Airija – irgi” jau tapo metafora ir gero kūrybinio laiko testamentu. Šio kieto jubiliejaus proga linkiu vėl ir vėl save atrasti iš naujo, dainuoti žmonių gyvenimus, ganyti sielas ir skraidinti mintis į dar neatrastus kūrybos tolius.
V. Diawara
Viktoras Vee Diawara (Grupės „Skamp” narys, menų fabriko „LOFTAS” įkūrėjas): Iki šiol puikiai atsimenu pirmą mūsų susitikimą su Andriumi. Jis įvyko Gedimino prospekto Makdonalde. Kartu su Viliumi atėjome pasikalbėti apie naują Andriaus dainos „Nieko panašaus” versiją. Mums bekalbant prie Andriaus priėjo moteris, kuri pradėjo dėkoti jam už tai, kad jis nuo savižudybės išgelbėjo jos dukrą. Pasirodo, būtent Andriaus Mamontovo „Pabėgimas” ir kiti albumai paskatino jos dukrą pasirinkti gyvenimą. Tąkart supratau, kokią didelę galią turi muzika. Su gimtadieniu!
D. Ulvydas
Donatas Ulvydas (Kino režisierius): Visą gyvenimą, nuo pat vaikystės jis man buvo ir yra PIRMAS. Visomis prasmėmis. Pirmas turėjo hitą, pirmas turėjo fanų klubus, pirmas darė įspūdingus vaizdo klipus ir diktavo madą. Netgi pirmas ėmėsi ir nusifilmavo vaizdo klipą pats sau. Bent jau tikiu kad pirmas. Taip atsimenu. Tokios asociacijos apie jį. Kažkaip atrodo, kad jis pirmas ir arenas rinkti pradėjo soliniuose koncertuose, ir pirmas išmetė apdovanojimą. Man jis ir liks PIRMAS. Tas, pas kurį eina visa likusi muzikos industrija. Andriau, neabejoju kad išlaikysi pirmą poziciją ir toliau. Naujų Pirmų kartų tau!
A. Vėberis
Aras Vėberis (grupės „Naktinės personos” narys): Bičiulis, kolega, bendražygis ir mūsų krikštatėvis! Būtent Andrius „ištempė” Naktines Personas į dienos šviesą iš mokyklos palėpės į profesionalią įrašų studiją, kurioje mes padarėme pirmuosius savo profesionalius įrašus. Maža to, jis buvo ir mūsų pirmojo albumo prodiuseris. Ir ne mums vieniems jis davė impulsą toliau dirbti, kurti ir groti. Šviesk ir toliau, Andriau. Būk ir toliau įkvėpėjas. Tegul ir toliau daugelis į tave lygiuojasi. Didžiausi sveikinimai ir pagarba, bičiuli!
A. Rožickas
Andrius Rožickas (TV laidų vedėjas): Man Andrius Mamontovas yra labai ypatingas šviesulys. Aišku, ne saulė ir ne mėnulis. Ir ne koks nors dūminantis laimės žiburys, papelijjęs švyturys, ar žybsintis disco kamuolys… Ne ne. Jis maždaug toks, kaip Vilniaus televizijos bokštas. Toks pilkas, betoninis ir tuo pačiu labai šviesus ir vienintelis. Toks šviesą ne spinduliuojantis, o transliuojantis. Nes tu gali jo nematyt, gali būti net ne Vilniuje, bet vos tik apie jį pagalvoji – pasidaro kažkaip šviesiau. Ir dar labai oldskūliškai brangus. Nu grynai televizijos bokštas. Ir mano palinkėjimas jam: kad jubiliejaus proga Lietuva atsidėkodama A.M. už nuopelnus padovanotų jam tą bokštą.
M. Starkus
Martynas Starkus (TV ir radijo laidų vedėjas): Andriaus muzika buvo labai svarbi mūsų kartos pašėlusios jaunystės laikotarpiu. Jie buvo didžiausios žvaigždės. Nediskutuotinai. Tačiau populiarumo ir dainų ilgaamžiškumo tikrasis įrodymas yra tuomet, kai tavo kūrybos klauso ir vėliau, kiti, nauji jauni. O taip yra su Mamontovo muzika. Reiškia, tai nebuvo tik ano laiko mada. Man malonu, kad galiu Andriu vadinti savo bičiuliu. Aišku, jau daugybė metų praėjo, nuo to laiko, kai radijuje pasiurbčiodavome iš jo blizgančios gertuvės konjaką. Gero turėdavo. Ir jei jis tik vėl pasijus pasiruošęs – aš mielai prisijungčiau, bus ką prisiminti!
T. Augulis
Tomas Augulis (Atlikėjas): Sėdžiu ir galvoju, ką parašyti apie Andrių Mamontovą? Gal prisiminti tai, kad buvau jo koncerte 22-oje vidurinėje mokykloje? O gal kad kartu rašėm „Kalėdų naktį tylią” ir „Atsiduok Vilniui”? Turbūt, kad kažkada gėrėm kartu vyną ir rūkėm nerašysiu, nesolidu dabar kažkaip:-) Bet apie jo prodiusuotus kelis mano albumus „linksmaisiais 90-aisiais” ir ilgas muzikines diskusijas įrašų metu matyt turiu parašyti.
Ar esu AM fanas? Gal greičiau draugas. Jeigu ir AM galvoja taip pat – puiku. Su jubiliejum Drauge AM !!!
J. Morkūnas
Jogaila Morkūnas (Renginių organizatorius): Andrius visada turėjo paslaptį. Sėkmės paslaptį. Net ir pažinodamas daug metų, kiekvieną kartą bendraujant su juo imu nervintis. Gal todėl, kad jis turi paslaptį, o aš jos nežinau. Arba todėl, kad jis turi amžinos jaunystės geną, o aš nesupratu kodėl. O gal tik paslaptingi ir jauni yra talentingi? Arba atvirkščiai.
V. Stackevičius
Vaidas Stackevičius (muzikos vadybininkas, agentūros M.P.3. vadovas): Su Andrium artimiau susipažinti teko, kai 1999 metais pakviečiau jį su grupe „apšildyti“ Bryano Adamso koncertą Vilniuje. Dar po kiek laiko beveik penkerius metus teko padirbėti prie jo vadybos reikalų ir nors vėliau mūsų keliai išsiskyrė, tą bendrą laiką prisimenu su šiluma. Be abejonės, tai – žmogus, praturtinęs savimi lietuvišką populiariosios muzikos sceną, viena ryškiausių mūsų šalies muzikos asmenybių. Ir ne tik dainos jo gražios, bet ir nuotraukos, kaip sakoma – jei žmogus talentingas, tai visur. Didžiausi sveikinimai, Andriau, linkiu sėkmingų AM50 koncertų ir taip pat linkiu ateityje parašyti geriausią savo gyvenime dainą!
R. Jonaitis
Richardas Jonaitis (žurnalistas): Jei jam jau 50, tai ir mums, augusiems su „Foje”, tų metų vis daugyn ir daugyn. Man atrodo, kad A. Mamontovo ir „Foje” muzika įrašyta į mūsų šalies DNR ir yra tūkstančiai žmonių, kurie su viena ar kita daina gali susisieti savo svarbius gyvenimo įvykius, pirmą šokį su mylimąja, mokyklos diskotekas, ar kelionę su draugais, kažkam gitara grojant dainas „Kitoks pasaulis“ ar „Paskutinis traukinys“. Ačiū už muziką, maestro, ir sveikinu su gimtadieniu. Antra tiek!
I. Pociūnas
Ignas Pociūnas (projekto „Daddy Was A Milkman” lyderis): Turiu draugų, kurie tarsi gyvena savam pasauly, į kurį ne visus įsileidžia. Andriaus nepažįstu, bet man jis visuomet atrodė būtent toks, o į jo pasaulį galėjai užeiti tik per muziką. Su dideliu malonumu tą dariau ir prieš 20 metų, ir dabar. Praėjusią savaitę stebėdamas Robbie Wiliams nustebau kiek dar daug tuščios vietos mūsų Vingio parke. Tada susimąsčiau, kad paskutinis čia mano matytas koncertas ir buvo „FOJE“ legendinis baigiamasis „Vilnius.Kaunas.Klaipeda”. O jame dainavo ne 28, o arti 60.000 žmonių. Man tebuvo 17 metų, kai susispaudę netoli scenos kartu dainavom visas iki vienos dainas, o tą vienybės ir laisvės pojūtį prisiminsiu visada. Man pačiam kūryboje itin svarbūs tekstai, prie to neabejotinai prisidėjo Andriaus bei „Foje” muzika. Už tai ir esu dėkingas. Nuoširdžiai sveikindamas Andriui noriu palinkėti visuomet mokėti džiaugtis praeitimi, dabartimi, ir tuo kas dar laukia. Ir palikti tas datų prognozes nuošaly.
R. Šeškaitis
Rytis Šeškaitis (Muzikos fotografas): Kiekviena karta turi kažką, apie ką pagalvoję, džiaugiasi, jog būtent jiems teko garbė tai patirti. Sunku žodžiais apibūdinti reikšmę, kurią nešė ir vis dar neša Andriaus kūryba. Visi kažkada buvom jauni, ieškojom savęs, o tam sunkiam kely labai reikėdavo pakeleivių. Andriau, tu buvai ir vis dar esi juo daugeliui iš mūsų. Tu esi kažkas už tų žodžių ir muzikos, su kuo taip gera tapatintis, tavo kūryba kaskart padeda nukeliauti ten, kur taip lengva buvo svajoti. Tie skaičiai, panašu, yra tik lyg dainos numeracija albume, o esmė slepiasi visai kitur – muzikoje, žodžiuose, svajonėse. Ačiū tau už viską, ką per šiuos visus metus mums padovanojai. Linkiu sveikatos ir kūrybinio įkvėpimo!
S. Urbonavičius – Samas
Saulius Urbonavičius – Samas: You are the winner!!!. Sveikinu tapus tikrų vyrų!!!. 50 tai jau winerių amžius.!!!
D. Filmanavičiūtė
Dovilė Filmanavičiūtė – Miss Sheep: Andrius Mamontovas man yra bemiegės naktys studijų metais, su cigaretėmis ir kava, pirmosios nelaimingos meilės kančios, kartais krentančios žvaigždės, miestai Saulėje. Nenoriu skambėti banaliai, bet jis yra klasika ir muzikos vadovėliai. Andrius yra absoliučiai niekaip neištrinama mūsų istorijos dalis, amžinas vizionierius ir labai labai tvirta uola mūsų kultūroje. Man asmeniškai neįtikėtina, kad turiu galimybę stebėti jį, klausyti jo, įsikvėpti nuo jo minčių, darbų, kūrybos. Net jei ir iš toli, jis spinduliuoja ta puikia aura, kai atrodo, jog viskas labai arti. Su jubiliejum, Andriau!
R. Karpis
Rafailas Karpis (operos solistas): Pirma mano pažintis su Andriaus Mamontovo ir „Foje” kūryba įvyko 1990. Artimiausių šeimos bičiulių sūnus, beje, taip pat Rafikas, mane dešimčia metų jaunesnį vaikį dažnai pasiimdavo iš tėvų ir su visa savo “chebra” tai į Vingio parką nusivesdavo, tai į Trakus nusiveždavo. Kai grįždavom namo, vaizdas toks: kambarys išklijuotas “Led Zeppelin”, “Pink Floyd” ir berods “Deep Purple” plakatais, o skamba: “Pučia pučia jūrų vėjas, neša neša mano laivą….”
Netrukus pradėjau lankyti mokyklą, 18 vidurinę. Tiek “Foje”, tiek Andriaus populiarumas mūsų “šulioj”, visuomet buvo labai didelis ir klausantis dainų, visuomet atrodydavo, kad dalelė jų gimusi būtent mokyklos sienose ir tai padarydavo jas dar artimesnėmis, savesnėmis. “Foje” albumas “Kitoks pasaulis”, man, visuomet primena vaikystę – paauglystę ir Antakalnį.
Andriaus muziką labai vertinu už estetiškai švarų garsą bei harmoniją. Klausantis jos niekada nekyla klausimų ar tikrai taip turi būti, kiekvieno instrumento tembras visuomet atskleidžia jo gražiausias spalvas.
M. Melmanas
Maksas Melmanas (Grupės „Biplan” vokalistas): Kai mums buvo trylika ir kai matydavome Andrių scenoje – svajodavome būti tokie kaip jis. Berods 97-aisiais su Andriumi “Kablyje” grojome jo dainą “Vandenyje”. Tiesiog atsitiktinumo dėka vienam vakarui tapome jo muzikantais. Mus nunešė energija, kurią gavome iš publikos. Žinoma, ji buvo skirta Andriui, bet tąkart mums buvo nė motais. Ir šią energijos bangą mums iš publikos vėliau teko pajusti jau kaip grupei „Biplan”, mat Andrius trumpam, po “Foje” išsiskyrimo buvo tapęs gupės dalimi – jis, kaip klavišininkas dalyvavo mūsų albumo “Braškės” įrašuose. Ir tai yra nerealu. Ilgainiui su Andrium tapome gerais bičiuliais, todėl aš tuo labai didžiuojuosi. Andrius – tai žmogus, kuris, atrodo, scenoje yra visą amžinybę. Ir visą šią amžinybe jis turi tiek energijos, entuziazmo ir noro dirbti ne tik su savo, bet ir su kitų atlikėjų muzika… Tai neįtikėtina. Jis vertas gerpokai daugiau nei tik sveikinimų ar pagarbos. Su gimtadieniu, Andriau.
G. Kilčiauskienė
Giedrė Kilčiauskienė (Vokalistė): Andrius yra tas muzikantas, kuriam nėra svarbus laikmetis ar mados. Man labai priimtinas toks žanras, kai žmogus nebegali kalbėti ir ima dainuoti. Galima kiek tik nori užsiimto garso dizainu apipavidalinant dainą, tačiau jei nebus minties – viskas bus labai laikina. Andriaus dainos turi tvirtą stuburą – gerus tekstus. Linkiu įkvėpimo ir viso pasaulio laiko.
J. Didžiulis
Jurgis Didžiulis (Atlikėjas, prodiuseris, visuomenės veikėjas): Ne kiekvienas artistas gali pasigirti sėkmingai išlaikantis pastovią estetinę/filosofinę trajektoriją kelis dešimtmečius. Nepastebimai adaptuotis į aplinką be akivaizdaus mėtymosi yra galinga savybė, kuri leidžia Andrių lyginti su tvariu ir laikui nepavaldžiu akmeniu Lietuviškosios roko muzikos scenoje. Po 50 metu Mamontovas išlieka Mamontovu, ir, be jokių abejonių, po 100 metų išliks toks pat.
O. Sejev
Olegas Sejev (Grupės „Biplan” narys): Noriu prisijungti prie visų sveikintojų ir pasveikinti Andrių su garbiu jubiliejumi! Andrius mane visą laiką žavi savo kūrybingumu ir, rodos, niekada nesibaigsiančiu jaunatviškumu. Taip pat negali nežavėti jo požiūris į jaunus atlikėjus, ir jo pagalba jiems. Iki šiol kaip vaikas džiaugiuosi, jog jis prisijungė prie mūsų albumo „Braškės” įrašų. Tai buvo gera patirtis mums, jauniems muzikantams. Su gimtadieniu, Andriau! Nesibaigiančios kūrybos tau!
U. Skonsmanaitė
Ugnė Skonsmanaitė (TV laidų vedėja): Kas Andrius Mamontovas yra Lietuvai žinome visi, daugumai bent viena jo daina kažką reiškia ar primena. Man asmeniškai Andrius visada buvo pavyzdys, kad dirbant pramogų versle nebūtina veltis į geltonosios spaudos žaidimus, kad būtum savo srityje labiausiai mylimas ir gerbiamas. Ačiū, Andriau, kad tada pavežei į Eric Clapton – taip ir susipažinom. Ačiū ir už tai, kad visada galiu kreiptis, ar patarimo apie gyvenimą, ar apie tai, kokią šventyklą aplankyti Japonijoje. Linkiu Tau ramybės viduje ir šiek tiek chaoso gyvenime, kad nepasidarytų nuobodu. To the next 50!
T. Banišauskas
Tomas Banišauskas (portalo „Bored Panda” įkūrėjas ir vadovas): „Foje” ir A. Mamontovo kūryba mane žavėjo nuo pat vaikystės. Atrodė, kad kiekviena daina turi daugybę sluoksnių, o kiekvienas sakinys slėpė po paslaptį. Manau, kad Andrius yra labai kompleksiška asmenybė ir kiekvienas jo kūryboje gali atrasti dalelę savęs.
D. Razauskas
Domantas Razauskas (Atlikėjas): Būdamas liūdnas paauglys (ar būna kitokių?) iš seno šluotkočio ir paklodės gabalo gaminausi vėliavą. Mirkiau juodame guaše, vėliau baltais dažais ypač kruopščiai paišiau magišką ženklą apskritime. Nesu didelių koncertų, didelių scenų ar kilnių poelgių žmogus, nesu tas, kuris eitų minios priekyje nešinas vėliava, bet tąkart žengiant siūbuojančiu tiltu į Vingio parką kaip koks partizanas. Atsisveikinti su didele dalimi savęs. Dalimi, kuri neišvengiamai buvo pažymėta „Foje” vardu.
Andriaus dainų įtaką paaugliui, imančiam į rankas gitarą ir bandančiam kažką rimuoti yra sunku pervertinti. Tamsiu, niūriu ir buku metu buvo laikas, kai tos dainos galbūt išties gelbėjo nuo visiškos beprasmybės, rodė kelią. Aš negaliu meluoti, kad viskas, ką Andrius darė „Foje” laikais ir viskas, ką Andrius darė po to man nepaprastai artima. Ne. Ir taip, kai kas arčiau už odą – „Gali skambėti keistai”, „Kai perplauksi upę”, „Pabėgimas”, „Šiaurės naktis pusė penkių”. Net ir atsitraukus nuo asmeninio santykio – tai vieni kertinių albumų visų laikų Lietuvos muzikos istorijoje.
Bet man visada artimas buvo Andriaus priėjimas prie dainos, prie jos atlikimo, jo nepaliaujamas ėjimas tolyn neįstringant paveiksle tarp dulkių. O užvis svarbiausia yra tai, jog kai teko malonumas vos vos pabendrauti, tai pasitvirtino sena kaip Žemė aksioma – kertinė kiekvieno didžio (DJ) žmOgaus savybė yra Jumoro jausmas, saviironija. Andrius iš tų žmonių, kuriam net ir nesant artimam draugui norisi skambinti ir tiesiog pliurpti, nes smagu! Kartais atrodo sugalvojau kažkokią nesąmonę ir pasidalinsiu, bet tada sustabdo jausmas, kad tokių kaip aš, matyt, tūkstančiai. Palinkėti kažko labai ir nemoku. Rokenrolo pasaulyje sklando patarimas: „Turime susimąstyti, kokį pasaulį po mirties paliksime Keithui Richardsui”. Linkiu, kad kai Andriui bus dukart tiek, skiautakas vis dar stovėtų, o mes, jaunimėlis, juokautume „Kaži kokį pasaulį paliksime Andriui Mamontovui…” O mūsų anūkai, vis iš naujo atrandantis jo dainas, galvotų: nu nieko sau, šitoks senas, bet vis dar šešiolikmetis…
R. Širvinskas
Rimvydas Širvinskas (portalo „Makalius.lt” įkūrėjas ir vadovas): „Ir jeigu tu perplaukti jūrą dėl savo svajonių gali” – ši frazė man įsiminė dar vaikystėje. Tada supratau, kad reikia pakovoti tam, kad pasiekčiau savo svajonę. Kol kas viskas puikiai pavyksta. Ačiū už motyvaciją, Andriau!
V. Paukštytė-Skorė
Vaida Paukštytė – Skorė (A. Mamontovo gerbėjų klubo prezidentė): Andriaus kūryba man yra kelionės, draugai, nuotykiai, juokas ir tiesiog laimė. Nešk visiems laimę ir toliau! Su gimtadieniu!
Kazimieras Likša
Kazimieras Likša (Atlikėjas): Andrius Mamontovas buvo tas žmogus, kuris leido man patikėti savimi ir savo sugebėjimais kurti muziką. Dar iki šiol išeinu į sceną su jo išsakyta mintimi, kad nesvarbu kaip viskas gali būti beviltiška, visada yra bent vienas žmogus, kuriam yra verta atsiduoti 100%.
manoMUZIKOS komanda (kelių žmonių nuotraukoje trūksta)
Per 6 metus – beveik 8700 įrašų. Išvertus į lietuvių kalbą gautume 1450 įrašų per metus. Beveik po 4 kasdien. Atmeskime savaitgalius – gausime dar daugiau. Tokia tad šiandien yra manoMUZIKA – portalas, gimęs, augęs, gyvenęs ir vis dar egzistuojantis gražia meilės muzikai idėja.
Paprastai manoMUZIKOS gimtadienio išvakarėse pasineriame į nedidelę kalendorinę refleksiją. Tai būdavo savotiškas žvilgsnis į pastaruosius metus, lengvas apibendrinimas to, kas nuveikta, idėjinis įkvėpimas ateičiai ir tam tikras lūkesčių sudėliojimas. Visgi šįkart tradicijas reikia laužyti, mat verkšlenti nesinori, statistiškai sisteminti neverta, o idėjinė manoMUZIKOS pozicija buvo dėstoma praktiškai penkis gimtadienius iš eilės. Ir visada – tą pačią vasario 4- ąją. Dieną, kuri mums yra velniškai svarbi, brangi ir neįkainojama. Nes būtent tada viskas ir prasidėjo…
Tačiau šeštasis mM gimtadienis šįkart bus ramus. Paprastai tokio amžiaus sulaukę vaikai turi vieną gyvenimo tikslą – greičiau patekti į pirmą klasę ir pradėti didįjį gyvenimą ilgu ir nuosekliu išsimokslinimo, rimtumo ar karjeros keliu. Naivuoliai… Jauni, nepatyrę ir dar mažai gyvenimo matę piliečiai tiesiog pernelyg skuba gyventi. Mes to nedarysime. Šįkart sustosime ir be jokių didesnių lūkesčių apibendrinsime tai, kas esame, ką veikiame ir, kas svarbiausia, kodėl egzistuojame.
manoMUZIKA niekada nebuvo klikų (click) kalvė. Ir tai yra ko gero pats didžiausias mūsų iššūkis sau, muzikai ir tiems, kurie ją myli. Gaudydami muzikinį paukštį niekada negalvojome apie aukštį, į kurį jis turėtų pakilti. Mums visada buvo svarbi muzikinio paukščio galimybė išskleisti sparnus ir skristi. Kilti. Veikti. Patirti. Ir atrasti. Jeigu muzikinis paukštis pasiekdavo daug namų, mes būdavome laimingi. Tačiau niekada nesodindavome muzikinio paukščio į narvą ir nesuteikdavome arenos jo treniruotei. Tik paleidę manoMUZIKĄ į gyvenimą savo muzikiniam paukščiui pasakėme vieną paprastą žinią: mums nesvarbu, kokiame aukštyje tu skrisi, svarbiausia – aplankyk visus namus, kurių langai bus atviri. Taip jis ir darė. Ir daro. Ir darys. Niekada nežaidėme antraštėmis, nekūrėme intrigų, nepataikavome, neapgaudinėjome ir nekonkuravome. Ir tai – vienas svarbiausių niuansų, dėl kurių manoMUZIKOS kolektyvo nariai visada sutarė. Buvome atviri tiems, kuriuos mylime ir tiems, kuriems reikėdavo pagalbos. Žinoma, užvėrėme savo vartus ir užkabinome didžiulę spyną tiems, kurie žaidė nesąžiningai ir manoMUZIKA bandydavo naudotis savo komunikacinių spragų lopymui ar (ne)pardavimų užkamšymui. Laimei, pastarųjų buvo gerokai mažiau nei pirmųjų, todėl drąsiai galime teigti, kad per 6 metus manoMUZIKA susirado daug draugų, partnerių ir patikimų bičiulių.
manoMUZIKA niekada nebuvo olimpas. Mes neturėjome tikslo varžytis, atsirasti populiarių žiniasklaidos kanalų sąrašuose, kotiruotis reklamų rinkoje ir galvoti apie bendros sąmatos kūrimą. Tikiuosi, kad dabar bent jau keli reklamos užsakovai, kurie kreipėsi tiesiogiai, siūlydami nišiniam portalui net ir protu sunkiai suvokiamą metinį kontraktą, suprato mūsų poziciją. Daktariška dešra, neatsakingas skolinimasis ar greitieji kreditai, Lietuvos Laisvei ir demokratijai prieštaraujantys projektai ir kiti panašūs reikalai – neatitinka nei mūsų vizijos, nei mūsų pačių susikurtos misijos, nei, svarbiausia, mūsų pagrindinės idėjos. manoMUZIKA – neparduodama ir nenuperkama. Už jokius pinigus. Vienintelis mūsų tikslas – atrasti, padėti pažinti, pasidalinti ir (kartais) būti pirmiems. Norėjome (ir vis dar norime) įgyti jūsų pasitikėjimą. Tačiau tai – ne paikas ar pikdžiugiškas noras. Tiesiog norime, kad manoMUZIKOJE jūs rastumėte tai, kas muzikoje yra tikra, gražu, skambu, įdomu ir verta dėmesio.
manoMUZIKA visada norėjo būti draugu. Tuo, kuris parodo, padeda atrasti, nukreipia ar supažindina. Tuo, kuriuo galima pasitikėti, dėl kurio rekomendacijų visada ramu ir su kuriuo bendraujant visada atsiras temų. Būtent todėl pas mus atsiranda ir koncertų recenzijos, ir interviu su užsienio atlikėjais (kuriuos gauti, patikėkite, tikrai nėra paprasta), ir pastaruoju metu itin populiari ir Jūsų mėgstama rubrika manoKARTA.
Į manoMUZIKĄ mes norime sudėti viską. Ir Damien Rice’o “Cold Water”, ir “M83” “Lower Your Eyelids To Die With A Sun”, ir Kazimiero Likšos “Per Pusę”, ir “Honne” “Woman”, ir visas kitas muzikines gėrybes. Visada siekėme, kad tai atrastumėte ČIA. Visada norėjome, kad su jais susipažintumėte pas mus.
Ir taip grįžtu prie pirmo teiginio, kad manoMUZIKA nėra klikų besivaikantis portalas. Tikrai taip nėra. Tačiau manoMUZIKAI labai svarbu “laikai” (like’ai). Tik šįkart – ne tie, kuriuos dedate facebooke ar popieriuje (nors pirmieji, prisipažinsime, taip pat yra labai smagūs). Šįkart kalba sukasi apie laikus širdy. Toje, kurioje visada plaka ne tik ritmas, bet ir fonas. Ne tik vokalas, bet ir idėja. Toje, kurioje gyvena, ilsisi ir mėgaujasi muzika…
Taigi, viskas čia dėl tos tikros muzikos.
Na o apibendrinant šeštuosius mūsų metus ir senam kompaktų grotuvui sukant gimtadienio dainą, tiesiog primename, kad tai, ką Jūs skaitote kasdien atsivertę manoMUZIKA.lt, šiandien kuria Liudas, Dominykas, Ugnė, Evelina, Ignas, Inga, Agnė, Ieva, Paulius, Domantė ir Kristina. Tai žmonės, kurie myli, saugo ir žavisi muzika. Labai džiugu, kad juos visus muzika sujungė į vieną gerą kompaniją.
Todėl šiandien keldami vyno taurę ar arbatos puodelį sakysime paprastą, bet labai tikrą tostą: tegyvuoja muzika! Ta, kokybiška, graži, tikra ir nenutylanti.
Praėjo lygiai 5 metai. Akimirka, kai manoMUZIKA (tada dar tinklaraščio veidu) ištarė pirmąjį „labas“, išleido pirmą pranešimą spaudai paskelbdama apie savo egzistenciją ir publikavo savo pirmą įrašą pasaulyje „apsireiškė“ 2011 metų vasario 4-ąją. Daugeliui (o gal ir visiems skaitantiems) – tai eilinė kalendorinė diena. Tačiau mums tai atskaitos taškas, kurį minėdami kaskart įsitikiname, kad meilė muzikai yra stipresnė už visus išankstinius nusistatymus, stereotipinius požiūrius ir nuzulintas klišes. Kai mums sakydavo, kad idėja gali gyventi labai trumpai, mūsų atsakymas būdavo trumpas: „pamatysim“. Kai mums teigdavo, kad greitai „parsiduosime“, mes nusišypsodavome ir nieko neatsakydavome.
Ko gero, 5 metai yra tas laikas, kai jau drąsiai galime sakyti, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Šįkart ir vėl juokėmės mes. Per 5 metus manoMUZIKA buvo sulaukusi įvairiausių reklamos pasiūlymų – nuo mėsos gaminių iki greitųjų sms kreditų kompanijų. Visiems jiems sakydavome griežtą NE. Ir taip būdavo ne tik todėl, kad sunkiai įsivaizduodavome „šlapiankę“, „kabančią“ mūsų portale arba visiems atsakingo skolinimosi principams prieštaraujančių kompanijų veiklą. Taip atsitiko todėl, kad mums muzika buvo gerokai daugiau nei prekės ženklas, gerokai svarbiau nei laikinos įplaukos ir kur kas brangiau nei tiesiog platforma saviraiškai. Todėl per penkerius metus ištikimiausi skaitytojai mūsų portale matė tik porą didelių prekės ženklų, kurie čia buvo tik todėl, kad jie save siejo su muzika.
Muzika
Per 5 metus manoMUZIKOJE buvo publikuota 7800 įrašų. Tai – maždaug 1560 įrašų per metus, 130 įrašų per mėnesį, 4,5 – per dieną. Išmetus iš pasirinkimo savaitgalius, skaičius būtų dar didesnis. Tai reiškia, kad maždaug tiek kartų (reguliariai) mes stengiamės Jus nudžiuginti nauja informacija, muzikiniais atradimais ir skaniu muzikiniu desertu. ManoMUZIKOS credo visada išliks toks pats – padėti atrasti muziką, kurios dažniausiai neišgirsite mūsų media kanaluose. Ar mums tai sekasi? Spręskite patys. Pagal nuolat augantį lankytojų skaičių galime daryti išvadą, kad Jūs vis dar atrandate manoMUZIKĄ, o kartu, žinoma, ir maistą savo ausims ir širdžiai.
manoMUZIKA visada buvo pozityvi. Tokia ji ir išliks. Niekada nesiekėme kritikuoti, peikti ar įgelti. Netgi turėdami galimybę tai daryti, mes dažniausiai nutylime. Norime tiesiog dalintis muzika, interviu, koncertų recenzijomis ir, žinoma, gražia muzikine kasdienybe. Norime, kad mus žmonės skaitytų šypsodamiesi ir neturėdami jokių neigiamų emocijų.
Per 5 metus manoMUZIKAI atidavėme savo laisvalaikį, mintis, idėjas ir jėgas. Šiuo atveju, kalbėdamas už visus, galiu drąsiai pasakyti, kad nesigailime nė vienos čia praleistos minutės. Taip, jos neatnešė jokios finansinės naudos. Tačiau mes tuo didžiuojamės. Todėl, kad ir sau, ir visiems abejojusiems įrodėme, jog idėjai, kuria tiki, finansinis apdovanojimas tiesiog nėra būtinas.
Šiandien manoMUZIKOS turinys – 8 žmonių rankose. Gimusi kaip Liudo ir Dominyko projektas, manoMUZIKA per 5 metus tapo gerokai didesnė – joje rašė daugiau kaip 20 muzikai neabejingų žmonių. Vieni rašo dažniau, kiti rečiau, tačiau ne tai svarbu. Svarbiausia, kad mus visus jungia vienas tikslas, kurio vardas yra MUZIKA.
Dažnai mūsų klausia, kaip viskas prasidėjo. Ilgai galvojome, kaip papasakoti visą istoriją (o ji tikrai, bent jau mums, yra visai smagi). Ir visgi pasitarę nusprendėme pasidalinti įrašais, kuriuose apie manoMUZIKOS gimimą papasakota tiesiogiai. Taigi, norint atsekti manoMUZIKOS gimimą, reikėtų grįžti į 2010-ųjų metų rudenį.
Taip gimė idėja. Vėliau, nepraėjus nė savaitei, atėjo lalikas pavadinimui.
Štai toks buvo manoMUZIKOS gimimas. Jos egzistavimas tęsiasi toliau. Į klausimą „Kaip ilgai?” atsakyti negalėtume, tačiau tikimės, kad amžinai 🙂
Ačiū Jums už tai, kad esate, skaitote, kritikuojate, o kartais pasiunčiate mus toli toli. Su gimtadieniu visus! Tikimės, kad jau labai greitai pakviesime Jus į mūsų 5 metų gimtadienio vakarėlį. Bet apie tai – ateityje.
O pabaigai – trumpa pažintis su žmonėmis, šiuo metu kuriančiais manoMUZIKOS turinį:
LIUDAS, 32 m., tinklalapio įkūrėjas (2370 ĮRAŠŲ)
Liudas
manoMUZIKA – tai tam tikra tyli rezistencija prieš paviršutiniškumą ir kasdienybės štampus. Tai tikėjimas ir įrodymas sau ir kitiems, jog kitokios muzikos poreikis ne tik egzistuoja, bet ir auga. Šiandien manoMUZIKA – tai mano mintys ir mano naktys. Tai kaip geriausias draugas, kuris visada eina šalia, paprašo paslaugos, pasiūlo pats ir negali atsitraukti. Drauge su Dominyku sukūrę šią idėjinę pasaką niekada nesiekėme diktuoti madų ar šokiruoti; nekūrėme skambių antraščių ir nesidrabstėme purvais. Visąlaik norėjome ir tikėjome, kad galime sukurti tai, ką į priekį vestų vienintelis tikslas – MUZIKA. Esu laimingas, kad mums pavyko. manoMUZIKA yra muzika, muzikoje ir apie muziką. Džiaugiuosi, kad mus atranda, išgirsta, skaito ir įsidėmi vis daugiau žmonių. Tai geriausias įrodymas, kad „kitokios” muzikos REIKIA. Kartu tai nebylus paskatinimas ir toliau didžiąją savo laisvo laiko dalį skirti tam idėjiniam kūdikiui, kuris šiandien švenčią mielą sukaktį.
Nežinau, ar tikėjau, kad vedini tik idėjos išliksime taip ilgai. Tačiau išlikome, išaugome ir subrendome. Tai džiugina ir įkvėpia.
DOMINYKAS, 27 m., tinklalapio įkūrėjas (2489 ĮRAŠAI):
Dominykas
Jau penki metai manoMUZIKA man yra kažkas panašaus ir neatsiejamo kaip rytinis kavos puodelis, t.y. tai, bet ko gyventi būtų sunkiau ir liūdniau. Šiuo atveju muzika yra kava, o puodelis – pats puslapis, su kuriuo ją semiu ir geriu. Portalas manoMUZIKA.lt man yra „ant tiek” reikalingas daiktas, kad jei reiktų viską vėl pradėti nuo nulio, nedvejodamas tą daryčiau. Tikiu, kad to reikia ne tik man, bet ir pastoviems mūsų lankytojams.
Vasario 4 d. švenčiame manoMUZIKA.lt gimimą, tačiau natūralu, kad „nėštumas” prasidėjo daug anksčiau (maždaug 12 su trupučiu mėnesių anksčiau), kai pasirodė pirmasis Liudo blogo „riešutai” įrašas apie Arcade Fire dainą „Wake Up” ir po poros mėnesių – mano blogo „Mjoozik” įrašai apie grupę The Foreign Exchange ir dream pop muzikos subžanrą. Visgi po kelių mėnesių nereguliaraus rašymo mūsų asmeniniai blogai labiau atrodė kaip internetinės užrašų knygelės nei buvo panašūs į ambicingus tikslus sau išsikėlusius ir kažkokio realaus tikslo siekančius portalus. Nei aš, nei Liudas tuo metu tiksliai negalėjome pasakyti, kodėl rašome blogus apie muzika. Tai tiesiog buvo mūsų saviraiška ir noras dalintis geromis emocijomis su kitais. Nes „ėėė… kaip Lietuvoj niekas nežino Efterklang, Gayngs ar Beach House? Na kaip galima nežinoti?”.
Norėdami pakeisti absoliutų turinio ir informacijos trūkumą apie kokybišką ir vertingą muziką Lietuvoje supratome, kad tą pasiekti galbūt galėtume tik dirbdami išvien. Ne vien dėl to, kad taip būtų lengviau ir galėtume pasiskirstyti darbais, bet ir todėl, kad visada šalia turėti savotišką saugiklį – žmogų, kuris gali palaikyti arba, kai reikia, įspirti į užpakalį… Ir sprendimas skleisti žinią apie gerą muziką kartu buvo teisingas, nes tas informacijos apie kokybišką muzikinį turinį vaakumas Lietuvoje per penkis metus užsipildė beveik aštuoniais tūkstančiais įrašų apie gaivų muzikinį orą.
UGNĖ, 31 m., prie mM prisijungė 2011 03 04 d. (1051 įrašas)
Ugnė
„Pradžia buvo atsitiktinė, nedrąsi, lydima begalės Liudo palaikymo ir padrąsinimų. Kad tai taps tokia ilgalaike mano dienų dalimi ir savastimi, be abejo, tuomet nunuspėjau. Puikius penkerius metus manoMUZIKĄ patyliukais lydėjo laiko trūkumas, finansavimo stoka ir evoliucijos krypties diskusijos, tačiau nė karto mūsų šeimynoje nenuskambėjo skepticizmo gaida. Manau, tai tapo kertiniu bendruoju vardikliu: esame iki galo tikintys muzikos religija. Atsidavę, naivūs ir nekvestionuojantys.“
INGA, 30 m. prie mM prisijungė 2012 05 21 (709 įrašai)
Inga
„ManoMUZIKĄ atradau savo draugės dėka, kuri socialiniame tinkle pasidalino šio portalo žinia apie Leonardo Coheno albumą. Nuo to laiko Ji tapo mano nuolatine palydove, kurios muzikinėmis naujienomis nepaprastai džiaugiausi. Kartą pamačiau skelbimą kviečiantį prisijungti prie manoMUZIKOS kolektyvo, parašiau laišką ir štai aš ČIA. Nuo to laiko supratau, kad esu ne viena. Čia mano džiaugsmas, užuovėja ir ramybė. Čia žmonės, kurie labai artimi mano sielai. Čia dalis manęs”.
PAULIUS, 22 m. prie mM prisijungė 2012 06 05 (431 įrašas)
Paulius
„ManoMUZIKA man visada buvo projektas leidžiantis pasidalinti muzika, kuri nusipelno didesnio dėmesio – tai yra mažiau Lietuvoje nušviečiami atlikėjai, kurie galbūt dar nėra gerai žinomi, tačiau turintys daug potencialo. Tokiai šviečiamajai misijai skirtų muzikinių tinklalapių Lietuvoje nėra jau tiek daug ir visi jie turi savo nišas, o manomuzika.lt iškart prikaustė mano dėmesį, nes būtent čia rasdavau daugiausia naujienų apie aktualiausią indie muziką – todėl atsiradus galimybei nusprendžiau prisijungti prie kolektyvo ir prisidedu prie tinklalapio nuo 2012 metų vidurio. Dėl to jau 3 metus mano draugai socialiniuose tinkluose nemato nuolatinio įrašų srauto su naujomis dainomis – jie persikėlė į manomuzikai.lt”
IGNAS, 30 m. prie mM prisijungė 2011 07 01 (69 ĮRAŠAI)
Ignas
Visą gyvenimą mėgavausi pačia įvairiausia muzika, nuo ekstremalių iki labai paprastų jos atšakų. manoMUZIKĄ atradau per savo bendramintę ir bičiulę Ugnę. 2011-ųjų metų vasarą ji man pasiūlė prisijungti prie tuomet dar tik pirmuosius žingsnius žengusio muzikinio blogo komandos. Per pastaruosius penkerius metus manoMUZIKA man padovanojo neįtikėtinai daug. Džiugu, kad kartu išauginome tą mažą blogą į respektabilų muzikos portalą, o šio projekto komandą aš vadinu ne tik kolegomis, bet ir artimais draugais.
IEVA, 24 m. prie mM prisijungė 2014 09 30 (67 ĮRAŠAI)
Ieva
Prie manoMUZIKA prieš daugmaž pusantrų metų pakvietė prisijungti Ugnė su fraze „tu gi muzika gyveni“ – iki šiol atsimenu, kaip džiūgavau. Mėgstu atrasti, o manoMuzikoje ne tik daugybė muzikinių atradimų buvo, bet ir žmonių atradau, kuriuos dabar drąsiai galiu vadinti draugais.
EVELINA, prie mM prisijungė 2015 02 02 (27 ĮRAŠAI)
Evelina
ManoMUZIKA man visada buvo atradimų vieta – dar tada, kai nebuvau jos komandos dalimi, ir tuo labiau – dabar, kai esu. Mano aplinkoje labai nedaug muzika besidominčių žmonių, o artimiausiems draugams jau seniai įkyrėjau su savo „paklausyk, paklausyk šito!“ rekomendacijomis. Dabar išgirstu, atrandu ir sužinau daugiau. Ir turiu su kuo tais atradimais pasidalinti. ManoMUZIKA yra tiesiog ir mano muzika 🙂
Šiandien manoMUZIKAI sueina ketveri. Portalas, kuris prieš ketverius metus gimė vedinas gražios muzikinės idėjos, šiandien žengia pirmąjį žingsnį penktojo gimtadienio link.
Meilė muzikai, bemiegės naktys dėl muzikos, laisvų akimirkų paskyrimas muzikai, kosminės telefoninės sąskaitos atėjusios už interviu su muzikantais JAV, Kanadoje, Australijoje ar kitose šalyse, muzikinių žinių paieška, ginčai dėl to, kas verta manoMUZIKOS platformos, o kas ne; ilgos diskusijos, kas turi atsirasti vienoje ar kitoje rubrikoje; nuostaba išgirdus vieną ar kitą naują dainą; džiaugsmas atradus naują muzikinį šedevrą ir, kas svarbiausia, jausmas, vienijantis visus tuos, kurie bent kažkuo prisideda prie manoMUZIKOS. Visa tai yra manoMUZIKOS kasdienybė.
Ir, ko gero, būtent šis jausmas iki šiol veda manoMUZIKĄ pirmyn. Jausmas ir noras dalintis muzika. Sužinoti apie muziką. Atrasti muziką. Vartoti muziką. Džiaugtis muzika. Ir, žinoma, mylėti bei vertinti muziką.
Music
ManoMUZIKA niekada nesiekė šokiruoti. Mes niekada nenorėjome kritikuoti, šaukti, loti ar spjaudytis. Priešingai, visą laiką norėjome (ir vis dar norime) teigti, tiekti, dalytis, dovanoti, pristatyti, džiaugtis ir šlovinti. Ko gero todėl visiems, rašantiems ir kuriantiems manoMUZIKOJE yra svetimas konkurencijos jausmas. Šiuo atveju kalbu ne apie konkurenciją kolektyvo viduje (to netgi negali būti). Kalbu apie konkurenciją išorėje. Rinkoje (kad ir koks neskambus žodis šiame patetiniame kontekste bebūtų, geresnio atitikmens, deja, rasti nesugebėjau). Didžiuojuosi, kad iki šiol manoMUZIKA netapo „žaidėju“. Žaidėju, kovojančiu už vietą industrijoje. Žaidėju, lipančiu per galvas, dergiančiu, plakančiu ir kritikuojančiu. Žaidėju, norinčiu įkąsti idant kažkas abejotu „kitu“.
Muzika mums tiesiog nėra žaidimas. Galbūt todėl mes nekovojame dėl vietos po saule. Mes sveikiname ir džiaugiamės visais, rašančiais, kalbančiais ar diskutuojančiais apie muziką.
Muzikinė saulė mūsuose yra labai didelė, todėl po ja vietos atsiras visiems norintiems. Laukinio kapitalizmo samprata „išlieka tik stipriausi“ mums yra svetima. Ir tai, net neabejoju, yra mūsų manoMUZIKOS stiprybė.
Net ir būdamas nišiniu portalu, per ketverius savo egzistencijos metus manoMUZIKA sulaukė ne vieno reklamos užsakovo dėmesio. 90 procentų norinčiųjų reklamuotis buvo duotas neigiamas atsakymas. Ir taip buvo (yra ir bus) todėl, kad ši platforma mums yra gerokai brangesnė nei keletas (ar keliasdešimt) tūkstančių litų iš greitųjų kreditų ar panaši suma iš kai kurių mėsos gamintojų. Pernelyg branginame manoMUZIKĄ, jos idėją ir nešamą žinią, kad galėtume ją parduoti, jos išsižadėti ar už tūkstančius ją tiesiog atiduoti. Kažkas yra pasakęs auksinius žodžius: tikros meilės – nenupirksi. Mūsų laikysena ir elgesys tai įrodo.
manoMUZIKA niekada nebuvo pelningas projektas. Tačiau tokia matyt yra jo paskirtis. Nei vienas manoMUZIKOS autorius per ketverius metus nėra gavęs anei vieno sudilusio skatiko. Tačiau nei vienas autorius dėl to ir nesiskundė. Ir kai atsukę laiką atgal prisimename prieš trejus ar ketverius metus išsakytą skeptikų nuomonę, esą idėja negali būti idėjiška taip ilgai, šiandien mes drąsiai tariame „Gali. Ir mes tai įrodėme“.
Per ketverius metus mes paskelbėme beveik septynis tūkstančius įrašų, iš kurių muzikos mylėtojai tikrai galėjo atrasti tai, kas tinkama būtent jiems. Šalia to, pateikėme tuntą muzikinių interviu su atlikėjais iš viso pasaulio, koncertų recenzijų iš įvairių žemės rutulio vietų.
Ir tai daryti mus priverčia ta pati meilė muzikai. Ta pati idėja, kuriai prieš keletą metų skeptikai sakė: „pamirškite, neištversite”; „net nesvajokite – nepatempsite”.
Taip, kasdienybė įtraukia. Įtraukia darbai, veikla, šeimos, projektai, kitos mintys ir galbūt kitos idėjos. Tačiau kad ir kokie svarbūs bebūtų darbai bei kad ir kokia rutininė bebūtų kasdidenybė, manoMUZIKA yra ta vieta, į kurią kiekvienas jos kūrėjas stengiasi užsukti vos tik pasitaikius laisvai akimirkai.
Gyvendami skirtingus gyvenimus, kvėpuodami skirtingu oru ir kasnakt užmigdami su skirtingomis mintimis, manoMUZIKOS kūrėjai vis dar yra vedini tos pačios idėjos. Idėjos dalintis muzika, ją atrasti ir būti pirmi, kurie ją pateikia.
Ir aš esu velniškai laimingas turėdamas garbės nuo pat pirmos manoMUZIKOS gimimo akimirkos būti šios komandos dalimi. Komandos, kuri myli muziką. Gyvena muzika. Nori dalytis muzika. Ir yra gyva muzika.
Šiandien manoMUZIKA nekelia sau grandiozinių ambicijų. Galbūt todėl, kad ambicijos gali virsti tuščiais pažadais. O galbūt ir todėl, kad per tuos ketverius metus subrendome, susigyvenome ir perpratome elementarią gyvenimo tiesą: užuot žadėję tiesiog pradėkime įgyvendinti idėją.
Taigi, idėjų mes turime daug. Norų ir siekių – su kaupu. Parako, tikiuosi, taip pat.
Todėl šįkart, keldami gimtadieninio viskio stiklą į viršų ir pjaudami muzikinį pyragą, mes tikrai nedainuosime ilgiausių metų pažadams ir ambicijoms.
Šįkart mes tiesiog sakome gimtadieninį AČIŪ.
Ačiū tiems, kas užsuka ir skaito.
Ačiū tiems, kas tiki ir palaiko.
Ačiū tiems, kas bendradarbiauja, keičiasi ir kalba.
Ir, žinoma, ačiū MUZIKAI už tai, kad ji yra.
Ir nors tekstą rašiau aš, noriu tikėti, kad po juo pasirašytų visi tie, kas kūrė manoMUZIKĄ pastaruosius metus:
– Dominykas – žmogus su kuriuo drauge pagimdėme manoMUZIKĄ, suteikėme jai formą, ir paleidome į gyvenimą.
– Ugnė – ištikimiausia manoMUZIKOS palydovė nuo neatmenamų laikų, kuri šiuo metu Velse kapsto muzikos pamatus.
– Ignas – kosmopolitinis pasaulio gyventojas nuo Londono iki Niujorko, kurio muzikinė pėda galiausiai grįžo (tikiuosi visam laikui) į Lietuvą.
– Inga – ramioji manoMUZIKOS taikdarė, kurios meilė lyrikai yra tiesiog nepriekaištinga.
– Paulius – jauniausias manoMUZIKOS autorius, kuris ieškodamas prasmės teisės moksluose atranda ją muzikoje.
– Ir metų pabaigoje prie kolektyvo prisijungusi Ieva, kuri, tikiuosi, taps nuolatine mM nare.
Bičiuliai, smagu būti mūsų visų kolektyvo dalimi. Didžiuojuosi ir esu laimingas, kad šiandien Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie muziką atranda manoMUZIKOJE.
Tai įkvepia ir leidžia tikėti, kad graži mus visus suvienijusi muzikinė idėja nėra padrika, o jos esminis tikslas nenuėjo veltui.
Danai „When Saints Go Machine“ pasaulyje tapo žinomi prieš keletą metų, melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie”. Kaip tąkart manoMUZIKAI teigė alternatyvią pop muziką kuriantys vyrukai, jų tikslas – vis labiau stebinti save ir klausytojus. Pažadas buvo išlaikytas – stebinti grupė nenustojo ir toliau. Pernai išleidę savo trečią studijinį albumą „Infinity Pool“, Kopenhagos muzikantai taip stipriai „šovė tiesiai į širdis”, kad daugelis muzikos kritikų diską įvardijo vienu geriausiu įrašu Skandinavijos muzikos rinkoje 2013-aisiais.
Šiandien „When Saints Go Machine“ yra kviečiami groti ne tik didžiosiose Europos scenose, bet ir prestižiniuose vasaros festivaliuose, kuriuose jiems tenka anaiptol nebe apšildančių grupių vaidmuo. Išskirtinės muzikos kūrėjai netrukus pasirodys ir Lietuvoje. Jau ateinantį šeštadienį Menų Fabrike „Loftas“ Danijos elektro pop pažibos vainikuos trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.
Prieš dvejus metus kalbinusi grupės vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą, manoMUZIKAšiandien (likus vos kelioms dienoms iki danų pasirodymo Vilniuje) nusprendė pakalbinti vieną pagrindinių „When Saints Go Machine“ kūrėjų – dainų autorių ir kolektyvo klavišininką Simoną Muschinsky.
„Smagu tave girdėti. Luktelėk sekundėlę, nulipsiu nuo dviračio. Šiuo metu važiuoju per saulėtą Kopenhagą atsiimti naujų klavišinių, kuriuos neseniai užsisakiau daniškame e-bay aukcione. Gera kaina ir puiki kokybė. Nesusilaikiau.“ – nuoširdžiai, draugiškai ir atvirai pokalbį pradėjo muzikantas.
„Ar šitie klavišiniai šeštadienį kartu su grupe atkeliaus į Lietuvą? Išgirsime naujų garsų?“, – paklausiau aš.
Naujų garsų tikrai išgirsite, tačiau šiuos klavišinius paliksiu studijoje (juokiasi).
Melomanai labai laukia jūsų Lietuvoje. Pasirodymas mūsų šalyje kartu bus ir savotiškas grupės debiutas Baltijos valstybėse. Ko iš šio koncerto tikitės Jūs?
Niekada nebuvau Lietuvoje, tačiau vienas mano geras bičiulis jūsų šalyje praleido nemažai laiko. Jo atsiliepimai – tiek apie lietuvius, tiek ir apie pačią šalį – patys geriausi. Todėl, natūralu, mūsų lūkesčiai – taip pat labai dideli. Bus labai įdomu pamatyti kaip lietuviai reaguoja į mūsų muziką, kaip ją priima ir kaip jos klausosi.
Koncertuojame įvairiose pasaulio šalyse, todėl žinau, kad kiekvienos valstybės auditorija yra skirtinga, o kiekvienas naujas koncertas – didelis iššūkis visai grupei.
)
Kiek apskritai esi pažįstamas su Lietuva?
Negaliu meluoti ir sakyti, kad apie jūsų šalį žinau daug. Tačiau žinau, kad buvote pirmieji, išsivadavę iš sovietų sąjungos pančių. Žinau, kad esate tvirti, užsispyrę ir mylite laisvę. Tai – labai svarbu kiekvienai šaliai.
Nepatikėsi, tačiau būtent šiandien Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Lygiai prieš 24 metus tapome nepriklausomi.
Neįtikėtina (šūkteli). Manau, kad tai – labai geras sutapimas (juokiasi). Naudodamasis proga, nuoširdžiai sveikinu visa Lietuvą. Tikiuosi, kad po koncerto turėsiu progą išgerti alaus kokiame nors jaukiame Vilniaus bare ir pasveikinti čia susirinkusius lietuvius tiesiogiai.
Papasakok, ko grupės gerbėjai gali tikėtis iš Jūsų koncerto menų fabrike „Loftas“.
Visų pirma – kitokio skambesio. Mūsų koncerte dainos skamba ne taip, kaip albumuose. Esame gerokai energingesni, nes žinome, kad publikai nėra ypatingai smagu tiesiog stovėti ir žiūrėti į grojančią grupę (šypsosi). Negaliu pasakyti, kad mūsų koncertiniame atlikime yra daug improvizacijos. Tačiau galiu patikinti, kad kaskart skambame vis kitaip. Kaip minėjau anksčiau, kiekvienas koncertas – tai nauja patirtis, naujas garsas ir nauji jausmai. Galiu garantuoti, kad lietuviai nepajus skandinaviško santūrumo (juokiasi). Bus daug emocijų, daug energijos ir daug gerai pažįstamu „When Saints Go Machine“ dainų. Tiesa, iki šiol nežinome, koks bus galutinis Vilniuje grojamų dainų sąrašas. Turime nerašytą tradiciją sudarinėti dainų sąrašą prieš pat koncertą tiesiog bandant nujausti kas konkrečiai tiks arenai, kurioje grosime.
LEMTINGA KLAIDA, PADOVANOJUSI VARDĄ
„When Saints Go Machine“ susikūrė beveik prieš septynerius metus. Iki šiol esate išleidę tris puikius studijinius albumus. Apie jus rašo įtakingi muzikiniai leidiniai, jus mėgsta muzikos kritikai, dažnai įvardijantys grupę „skandinaviškos elektro pop muzikos vėliavnešiais“. Ar jaučiatės galiausiai atradę rimtą ir išskirtinę vietą skandinaviškos muzikos rinkoje?
Tai per sunkus klausimas man, kadangi esu šio proceso dalis. Jei atvirai, aš vis dar nustembu, kai, pavyzdžiui, Danijos žmonės žino visų mūsų dainų žodžius. Žinoma, tai yra velniškai malonu. Tačiau vis dar negaliu tuo patikėti. Esame paprasti vaikinai, miegamajame kuriantys dainas apie gyvenimą. Mėgaujamės kūryba, džiaugiamės galėdami groti kartu ir tai yra mūsų didžiausia laimė. Žinojimas, kad mūsų muziką pamėgsta vis daugiau žmonių įvairiausiose žemės rutulio kraštuose, mus dar labiau įkvėpia. Tačiau tai mūsų nekeičia. Esame ir išliksime tie patys paprasti vaikinai. Taigi, atsakyti į tavo klausimą man per sunku. Mes kuriame, bet vertinate jūs (šypsosi)
)
Kaip apskritai jūs sugalvojote pradėti groti kartu?
Nuo vaikystės puikiai vienas kitą pažinojome. Kartu su Silu ir Jonu (grupės nariai – būgnininkas Silas Moldenhawer ir kitas klavišininkas Jonas Kenton – L.Z.) pradėjome kurti muziką. Tačiau supratome, kad mums labai reikia vokalisto. Prisiminiau Nicolasą (dabartinį vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą). Jis buvo mano geras vaikystės bičiulis, kaip tik tuo metu grojęs drauge su mano broliu kitoje grupėje. Pasiūliau jam prisijungti prie mūsų, minėdamas, kad ketiname kurti eksperimentinę pop muziką. Nikolajus atvyko pas mus į studiją, įrašėme porą dainų ir supratome, kad viskas taip greit tikrai nesibaigs (juokiasi).
Ir tada sugalvojote, kad grupė turi vadintis „When Saints Go Machine“?
Ne (kvatoja). Ne taip greitai.
Įrašėme dar vieną dainą ir supratome, kad reikia jas patalpinti svetainėje „MySpace“. Tada ir suvokėme, kad neturime esminio dalyko – grupės pavadinimo. Nustatėme dieną, iki kada turėsime išsirinkti pavadinimą. Tačiau kai atėjo TA diena ir visi susirinkę studijoje išsakėme savo variantus, supratome, kad nei vienas iš jų netiko. Tada Jonas pasakė: „nesinervinkite, dabar aš pasigaminsiu kavos ir ją išgėręs turėsiu grupės pavadinimą“. Jis užsiplikė kavos, atsisėdo ant fotelio, pažvelgė į mūsų muzikos kolekciją ir pasakė: „žinote, seniai klausėmes Louiso Armstrongo dainos „When Saints Go Machine“. Mes susižvalgėme ir supratome, kad Jonas suklydo, nes turėjo pasakyti „When The Saints Go Marching In“. Suvokėme tai kaip savotišką ženklą ir kai Jonas išgėrė savo kavą, mes tikrai turėjome grupės pavadinimą (šypsosi). Taigi, graži atsitiktinumo klaida mums padovanojo grupės vardą. Tiksliau, Louisas Armstrongas mums padovanojo tikrąjį kolektyvo pavadinimą.
Nuo tos akimirkos praėjo septyneri metai. Tapote žinomi ir mylimi. Ar keliate sau kažkokius tikslus?
Žinoma. Mes kaskart siekiame būti geresni nei esame. Norime kurti muziką ir stebinti ne tik klausytojus, bet ir save. Norime, kad mūsų kūryba būtų gerasis iššūkis klausytojui, o tuo pačiu ir mums. Norime kurti ir jausti, kad mūsų kūryba pasiekia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Mėgaujamės būvimu kartu. Džiaugiamės keliais, kuriuos atveria muzika. Ir tikime, kad kasdien apie „When Saints Go Machine“ sužinos ir išgirs vis daugiau žmonių. Šeštadienį pradėsime nuo Lietuvos (juokiasi).
Ačiū už pokalbį. Laukiame Jūsų čia!
Ačiū tau. Susitiksime jau labai greitai. Kviečiu visus ateiti. Bus tikrai linksma.
—-
Bilietų į „When Saints Go Machine” koncertą ieškokite ČIA.
Kai manoMUZIKOS pirminė idėja tapo kūnu, mes buvome laimingi. Kasmet šis kūnas augo ir kurdavo vis ambicingesnius planus. Ambicijos ir svajonės mus iki šiol veda į priekį ir leidžia kvėpuoti. Leidžia išlikti. Todėl žengdami į ketvirtuosius savo egzistencijos metus, mes ir vėl kuriame ambicija ir svajone pagrįstas idėjas, nes viskas, ką daro manoMUZIKA yra muzikai, muzikoje ir muzikos vardan.
Šiandien turime progą džiaugtis: viena iš pagrindinių muzikiniu svajonių, panašu, tampa kūnu.
Niekada neslėpėme meilės Skandinavijai ir šio regiono muzikinei rinkai. Ne kartą rašydami ar gerdami arbatą pasvajodavome apie tai, kaip puiku būtų Lietuvoje surengti koncertą (ar jų ciklą), kuriame (kuriuose) Šiaurės šalių muziką reprezentuotų mums itin imponuojantys kolektyvai. Labai nudžiugome, kai pasirodė nuostabi renginių sesija „Norden Wave”, kuri mūsų šalį papuošė puikia Skandinavijos muzikos banga. Tačiau laukėme, laukėme ir …. nesulaukėme to, kas manoMUZIKOS pasąmonėje „kotiruojasi” aukščiausiame Skandinavijos „Geriausių iš Geriausių” trejetuke.
Todėl nusprendėme bandyti griebti jautį už ragų ir… jautis pasidavė. Ta ambicija ir svajonė bei troškimas Lietuvoje pamatyti „When Saints Go Machine” tapo realybe. Žinoma, už tai turime būti dėkingi geriems mūsų bičiuliams iš menų fabriko „Loftas„, nes be jų ši svajonė būtų dar labai toli nuo realybės. Todėl visos manoMUZIKOS vardu tariame Jums nuoširdų AČIŪ.
Taigi, po trumpos įžangos ir jautrių muzikai natų, mes sakome: TAIP. Į Lietuvą atvažiuoja super-danai „When Saints Go Machine”. Čia jie surengs VIENINTELĮ pasirodymą Baltijos šalyse, sugros visus savo didžiausius hitus ir iškėlę savo indie scenos vėliavą ištars lietuvišką „LABAS” visai LOFTE susirinkusiai publikai.
Trečiojo manoMUZIKOS gimtadienio metu ne tik klausysimės „When Saints Go Machine”, bet ir kelsime į viršų gero airiško viskio „Bushmills” stiklus, mat būtent „Bushmills” taip pat labai stipriai prisidėjo prie to, kad šis renginys taptų realybe.
Tad pasiimkite savo užrašų knygutes ir pasižymėkite KOVO 15 dieną. Tą vakarą skirkite puikiai skandinaviškai muzikai, kuri skambės ne kur kitur, o menų fabrike LOFTAS. Jeigu mylite muziką, vertinate ją ir norite jos – susitikime.
Bilietus į 3-iąjį manoMUZIKA.lt gimtadienį platina TICKETPRO. Bilietų kiekis sparčiai senka. Pigiausi bilietai jau išparduoti.
„When Saints Go Machine” apšildys „Beissoul & Einius”, „ba.” ir „Fingalick”.
P.S. Tiems, kas neskaitė mūsų interviu su šia puikia Danijos grupe – siūlome spausti ČIA.
Pastaruosius trejus metus vasario 4 dienos išvakarės dažniausiai būna leidžiamos prie kompiuterio. Su muzika, muzikoje ir muzikaliai. Paprastai, ši diena kalendoriuje žymi simbolinę muzikaliai idėjinę žymą: nuo rytojaus prasidės nauji mūsų egzistenciniai kalendoriniai metai.
Taip, vasario 4 mes švenčiame. Tą keistą, netikėtą, bet labai nuoširdų gimtadienį. Kodėl keistą? Dėl elementarios priežasties – laikas iš tikrųjų bėga velniškai greitai. Regis tik viskas prasidėjo, o čia – jau treji. Kodėl netikėta? Todėl, kad tada, kai mums sakydavo „idėja – puiki, tačiau idealizmu gyvi nebūsite” mes būdavom pirmieji, kurie šokdavome į akis stengdamiesi paneigti šį prietarą. O nuoširdu – todėl, kad kiekvienas įrašas, kad ir koks jis bebūtų, manoMUZIKOJE yra parašytas nuoširdžiai. Su tikslu padėti atrasti. Išgirsti. Dovanoti. Ir pajusti…
Ko gero nuoširdumas tam, kas vyksta manoMUZIKOJE ir vis dar „jaunatviškas” tikėjimas, kad muzika gali nuversti kalnus, per trejus metus mus suvedė su panašiais geraisiais pamišėliais kaip ir mes. O juk kartais būna taip svarbu pajusti tai, kad esi ne vienas…
Taigi, šiandien mes ir vėl garsinamės savo imtuvus. Dar vienu decibelu stipriau. Tiesa, ne tik garso, bet ir kokybės prasme. Galbūt atrandam naują dažnį. O gal tiesiog gryniname tai, ką turime. Ir, žinoma, visada norime daugiau. Nes tikime, kad galime daugiau. Tiksliau, tikime, kad muzika, surinkdama mus visus į vieną komandą, gali netikėtai daug.
Kartu su Dominyku, Ugne, Inga, Pauliumi ir Ignu šiais metais laikėme manoMUZIKOS frontą. Buvo smagu. Ateinantiems metams turime dar daugiau lūkesčių, tikslų ir idėjų. Reikia tikėtis, kad bent jau dalis iš jų taps realybe. Beje, kaip visada, norėdami išsiskirti iš minios, pakviesime Jus ir į manoMUZIKOS gimtadienį. Tiesa, šįkart nusprendėme švęsti mėnesiu vėliau – tada, kai bent šiek tiek ims kvepėti pavasariu. Taigi, apie puikų muzikinį renginį išgirsite jau netrukus.
O dabar…tiesiog sveikinu su gimtadieniu. Jus. Mus. Ir, žinoma, muziką. Tą, kuri žavi, užgniaužia kvapą, suteikia atradimo džiaugsmą ir neleidžia užsimiršti.
P.S. Gimtadienio proga – liūdnas, lyriškas, bet labai konceptualus kūrinys. Patikėkite, taip, kaip dainoje, mes jaučiamės pakankamai dažnai…
Šis kūrinys – taip pat savotiškai simboliškas. Jis skambėjo puikiame kino filme „Synecdoche, New York”, kuriame nuostabų pagrindinį vaidmenį sukūrė vakar anapilin iškeliavęs vienas talentingiausių šiandienos aktorių – Phillipas Seymouras Hoffmanas…
Kokybiškų gyvų pasirodymų organizatoriai „LRT Opus Ore“ lapkričio pabaigoje atšventę savo pirmąjį gimtadienį, dalinasi vieną šiltą žiemos vakarą nufilmuotu unikalaus elektroninės muzikos dueto „mmpsuf“ koncertu. Pasirodymo metu išgirsite trumpą Eglės Sirvydytės ir Aivaro Ruzgo interviu apie „mmpsuf“ pradžią, susikūrimą ir bendradarbiavimą ir galėsite pasimėgauti net 8 puikiais kūriniais.
Šiandien pilnametystės sulaukia sostinės pop roko grupė „Biplan„. 1995 metų spalio 1 dieną Vilniuje susikūręs kolektyvas, muzikuojantis be rimtesnių pertraukų jau 18 metų, gali pagrįstai vadintis neatsiejama Lietuvos muzikinio pasaulio dalimi.
1997 metais – amžiuje, kuomet senajame žemyne karaliavo jo didenybė brit popas, o pagrindiniais smuikais Europos muzikinėje rinkoje griežė „Blur” ir „Oasis” – „Biplanai” debiutavo su anglišku šio stiliaus albumu „Banzai”. Tiesa, kasetės pavidalu dienos šviesą išvydęs įrašas taip ir liko vieninteliu anglišku albumu tuomet dar jaunų dvidešimtmečių diskografijoje. Per savo 18 gyvavimo metų „Biplanai” išleido 5 studijinius albumus, 1 EP ir 2 singlus lietuvių bei 3 diskus rusų kalba. Vilniečiai taip pat ne kartą triumfavo įvairiuose lietuviškuose muzikiniuose apdovanojimuose.
Lietuvos radijo stotyse per 18 metų į topus pateko per 20 grupės kūrinių, o tokias dainas, kaip „Labas Rytas”, „Nupiešiu”, „Kino Filmai”, „Londone”, „Ketvirtadienis” ar „Amore” puikiai pažįsta didžioji Lietuvos publikos dalis.
Šiandien Vilniaus ketveriulė – Maksas, Olegas, Seržas ir Aleksandras – pagrįstai vadinamas viena laukiamiausių lietuvišku kolektyvu mūsų šalies koncertų organizatorių gretose.
Taigi, sveikinimai Biplanams keliauja ir nuo viso manoMUZIKOS kolektyvo! Gyvuokite, bičiuliai, kurkite ir nesustokite! Su pilnametyste!
———————————–
Apačioje – išskirtinis „Biplan” narių Makso ir Olego interviu manoMUZIKOS pirmojo gimtadienio metu, trumpas koncertas bei kitos muzikinės akimirkos iš grupės gyvenimo.
Pasirodymas manoMUZIKOS gimtadienyje ir interviu
„Labas Rytas”
„Ar lauksi” pristatomas video ir dainos vaizdo klipas
Šiandien muzikos pasaulį sukrėtė netikėta žinia apie grupės „Gerai Gerai & Miss Sheep” išsiskyrimą. Visiškai nesigilindami į šio fakto priežastis galime drąsiai prisipažinti, jog manoMUZIKAI „Gerai Gerai” ir panelės Avies duetas buvo tapęs vienu didžiausiu Lietuvos muzikos padangės šviesuliu. Todėl žinia buvo ne tik netikėta, bet ir itin liūdna…
Ir visgi, lenkiame žemyn galvas ir didžiuojamės jais, mat „Gerai Gerai & Miss Sheep” laikosi savo duoto žodžio. Nepaisant to, kad manoMUZIKOS gimtadienio šventės išvakarėse grupė paskelbė apie savo egzistencijos pabaigą, mūsų portalo gimtadienyje jau šį šeštadienį klube „Studio 9” vilniečių duetas savo pasirodymą visgi surengs. Simboliška, tačiau būtent čia koncerte apsilankiusieji žmonės Dovilės Filimanavičiūtės ir Viliaus Tamošaičio – Gerai Gerai duetą galės išvysti paskutinį kartą.
Daugiau informacijos apie manoMUZIKOS antrąjį gimtadienį – ČIA.
ManoMUZIKA.lt primena, jog liko vos pora dienų iki antrojo gimtadienio fiestos. Visa informacija ČIA.
Ta proga visiems muzikos mylėtojams, kurie nori pasidžiaugti mūsų švente drauge su mumis, dovanojame nuolaidos kodą bilietams. Pirkdami bilietą Tiketoje įveskite nuolaidos kodą „manomuzika2“ ir Jums šventė kainuos mažiau! Nuolaidos kodas galioja TIK ŠIANDIEN.
Beje, staigmenų, susijusių su renginiu, dar bus popiet!
Susitinkame jau šį šeštadienį, vasario 23 dieną, 21 val. Vilniaus klube „Studio 9“.
Portalas manoMUZIKA.lt, mėtytas, vėtytas ir per savo gyvavimo laiką, regis, atradęs tvirtą vietą po lietinga lietuviška saule, turi visai neprastų žinių. Viena vertus, tos žinios glosto mūsų savimeilę, kita vertus, jos įpareigoja dar labiau stengtis, nesustoti ir judėti pirmyn…
Taigi, ilgai žodžio į vatą tikrai nevyniosime ir sakysime Jums tiesiai šviesiai: MUMS JAU DVEJI!!!
Žvarbų 2011 metų vasarį gimėme ir šildėmės spalvotuose šliaužtinukuose. Tuo tarpu šiandien bandome lįsti į džinsus ir, nepaleisdami iš rankų iPodų, žengiame į trečiuosius metus.
Ir nors mūsuose nusistovėjo nuomonė, kad liaudies išmintis tapo nebemadinga, manoMUZIKA su tuo tikrai nesutinka ir liaudies išmintį pritaiko šiandienai: BE JŪSŲ NEBŪTŲ IR MŪSŲ. Be Jūsų „laikų” feisbuke, be Jūsų komentarų, kritikos, meilės ir neapykantos, be Jūsų įžvalgų, minčių ir, kas svarbiausia, MEILĖS MUZIKAI manoMUZIKA.lt tikrai nebūtų išgyvenusi iki antro gimtadienio. Todėl gimtadienis yra tam, kad tortą valgytumėme, viskį gertumėme ir pagal muziką į taktą linguotumėme KARTU.
Taigi, vasario 23 dieną Vilniaus klube „Studio 9” – manoMUZIKOS dvejų metų gimtadienis!!! Ant scenos gros ir muziką į visus kraštus dalins dievą lietuje prikėlęs Markas Palubenka ir tapatumą mūsų muzikos rinkoje atradusi grupė „Gerai Gerai & Miss Sheep”. Iš karto po jų prie pulto stos Lietuvos elektroninės muzikos pažiba „96Wrld”. Bus ir tortas. Ir žvakutės. Ir, žinoma, per dvejus metus sukaupta, aprašyta, apverkta ir išpuoselėta Jūsų pamėgta muzika. Trumpam prie pulto stos ir manoMUZIKOS kūrėjai, autoriai ir rašytojai.
Žodžiu, bus linksma, pozityvu ir, žinoma, MUZIKALU.
Pirmuosius bilietus, už labai simbolinę kainą galite įsigyti ČIA. Jau greitai bilietai BRANGS.
Taigi, vasario 23 dieną, šeštadienį, susitikime, šnektelkime ir atšvęskime manoMUZIKAI tikrai svarbią dieną.
2011 metų vasario 4 dieną mudu su Dominyku į gyvenimą paleidome manoMUZIKĄ – portalą, kuris visus šiuos metus gyvuoja vedinas gražios muzikinės idėjos – dalintis tuo, kas gražu, nenuvalkiota ir galbūt kiek mažiau populiaru nei tai, ką įprastai girdime iš Lietuvos radijo imtuvų.
Šiandien mes penkiese – be mūsų su Dominyku manoMUZIKOS turinį kuria Saulius, Ugnė ir Inga. Ingos prisijungimą prie kolektyvo galime drąsiai vadinti geriausiu mums nutikusiu antrojo gyvenimo etapo įvykiu. Pirmąjį gimtadienį pasitikome ir organizavome keturiese. Tuo tarpu antrąjį, kuris neabejotinai bus dar didesnis, kursime penkiese.
Beje, per šiuos metus manoMUZIKOS neetatiniais rašytojais tapo Paulius ir Almantė. Ačiū ir jiems už tai. Ačiū Ignui už koncertų iš anapus Atlanto apžvalgas!
Visi manoMUZIKOS rašytojai gyvena skirtingus gyvenimus. Dirba skirtingus darbus. Valgo skirtingą maistą. Ir grįžta į skirtingus namus kurti skirtingų šeimų. Tačiau visus mus be išimties vienija meilė muzikai. Ir, kas svarbiausia, visų mūsų idėjinė meilė jai yra gyva iki šiol.
Dažnai sulaukiame klausimų apie tai, kiek manoMUZIKA.lt per šiuos dvejus metus uždirbo. Visiems atsakome tą patį: daugiau nei kas nors gali įsivaizduoti. manoMUZIKOS „pelno” nematuojame pinigais (nes tokio tiesiog nėra). Vadinkite mus paskutiniais idealistais žemėje, tačiau gyvename būtent ta idėja, kuri leidžia mylėti muziką. Ir, žinoma, ja dalintis. Sąmoningai visus šiuos metus ‘neįsileidome’ reklamos, sąmoningai atsirenkame su kuo bendradarbiauti (o kam mandagiai atsakyti) ir sąmoningai portalo, kuris tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, egzistenciją palaikome savo darbu. Tiksliau, hobiu, kuris įprasmina laisvą laiką muzikinės – žodinės išraiškos prasmėje.
Taigi, vis dar esame apsvaigę ir pamišę. Dėl Muzikos. Muzikai. Ir Muzikoje. Svaiginamės muzika ir geriame ją didžiausiais kiekiais. Visai, kaip „Anties” dainoje „Girtuoklis”, kurios teksto gilumo ir metaforų nesupratęs vienos didžiausios Lietuvos radijo stoties muzikos redaktorius jos neįsileido į savo eterį. Pasak jo, kūrinys propoguoja alkoholizmą, o tai prieštarauja šios radijo stoties koncepcijai. Tenka tik apgailestauti, kad skaityti tarp eilučių tie, kas tai turėtų daryti akivaizdžiausiai, per daug metų taip ir neišmoko…
O mes ir toliau girtaujame. Geriame muziką ir neblaivėjame. Geriame jos ežerus ir vandenynus ir, kaip toj dainoj, nuolat už ją keliame taures!
Šiandien lipame iš šliaužtinukų, žengiame tvirtą žingsnį, tariame pirmą žodį ir niūniuojame dar vieną skambią melodiją. Juk ne veltui per dvejus metus paskelbėme net 3884 įrašus…
Taigi, manoMUZIKOS gyventojai, su GIMTADIENIU!!! Ir tuos, kurie rašo, ir tuos, kurie skaito, ir tuos, kurie klauso! Tik visi kartu mes leidžiame muzikai rasti tas širdis, kuriose jai lemta skambėti.
Prieš porą dienų prasidėjęs konkursas laimėti kvietimus į muzikinio klubo „Tamsta” 7-erių metų gimtadienį baigėsi, tad dabar atėjo metas paskelbti kvietimų laimėtojus. Bet prieš tai – teisingas atsakymas į klausimą:
Už ką jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybė apdovanojo muzikinį klubą „Tamsta“?
Atsakymas:
Klubas „Tamsta“ buvo apdovanotas kaip „Svetingiausias Vilniaus muzikinis klubas“!
„Išridenę” lošimų mašiną sužinojome, jog du dvigubus kvietimus laimėjo:
IGOR
ir
DALIA KIAUPAITĖ
Sveikiname laimėtojus. Apie kvietimus Jiems pranešime asmeniškai elektroniniu paštu.
Primename, jog 7 metų gimtadienio koncertas muzikiniame klube „Tamsta” prasidės 21.30.
Jei šįkart nepasisekė laimėti kvietimų, bilietus galite įsigyti renginio metu klube „Tamsta”. Bilietų kaina – 20 lt.
Sausis pradėjo skaičiuoti savo paskutines gyvavimo valandas… Viena vertus, gerai, nes, regis, turėtumėm kur kas laisviau atsikvėpti ir pagalvoti apie ateinantį pavasarį… Kita vertus, kad ir kaip bebūtų gaila, Naglio Šuljos prognozės pavasarinių žiedų nežada, o rytinis ‘malonumas’ įsėsti į velniškai sušąlusį automobilį, kuris turi rimto potencialo neužsivesti, panašu, įgauna vis didesnį pagreitį.
Kad ir kaip norėtųsi tokiomis akimirkomis staugti iš nevilties, mes žinome, kad net ir tokiose kebliose situacijose gelbsti MUZIKA…
manoMUZIKOS gimtadienis
Tačiau dabar mes ne apie tai…
Šį ŠEŠTADIENĮ – vasario 4 dieną (leiskite prieš tai tris kartus krenkštelti)… manoMUZIKA ŠVĘS SAVO PIRMĄJĮ GIMTADIENĮ!!!!!
Mesime šalin šliaužtinukus, čiulptukus (nors jie liaudyje vis dar vadinami „soskėmis”) ir žengsime pirmus antrųjų metų žingsnius. Apie tai, kas manoMUZIKOS skaitytojų lauks ateinančiais (jau antraisiais mūsų gyvavimo) metais, papasakosim tada, kai sulauksim gimtadienio.
Šįkart rašome su intencija Jus informuoti/sugundyti/suintriguoti ir, žinoma, apdovanoti.
Šį šeštadienį viename Vilniaus klubų/barų (na, kaip jau pavadinsit – taip nepagadinsit) mes baliavosim!!! Kitaip tariant, švęsim, ūšim ir ‘duosimės’. Plokšteles suks puikiai pažįstami veidai, gros labai gera (ir manoMUZIKOS tikrai labai vertinama Lietuvių grupė), mus aplankys tie žmonės, kuriuos tikrai labai mylim, saugom ir vertinam ir, kas svarbiausia, šeštadienio vakarą SU TRENKSMU RISIMĖS ANTRŲJŲ manoMUZIKOS METŲ LINK!!!
Taigi per daug nevyniodami žodžių į vatą, sakome tiesiai šviesiai: DOVANOJAME 30 dvigubų (t.y. Tau ir Tavo antrai pusei) kvietimų į uždarą, kiek paslaptingą, bet labai jaukų manoMUZIKOS gimtadienio vakarėlį!!!
Jeigu Tau nebaisus vasario pradžios speigas ir Tu dievini gerą muziką – užpildyk žemiau esančią formą ir parašyk KODĖL TU NORI į manoMUZIKOS gimtadienio vakarėlį?
Net 30 atrinktųjų (kartu su savo antrosiomis pusėmis) iki penktadienio popietės bus informuoti apie laimėjimą ir prisijungs prie ‘tautos’, šeštadienio vakarą leisiančios kartu.
Tad švęskime pirmą manoMUZIKOS gimtadienį kartu su GERA MUZIKA ir GERAIS ŽMONĖMIS, ko gero, geriausiame vakarėlyje Vilniuje!!!
Pagarbiai,
manoMUZIKOS kolektyvas
P.S. Beje, manoMUZIKOS autoriai taip pat yra paruošę visai neprastus savo asmeninius ‘setus’, todėl (žinoma, nesilygindami su tą vakarą grosiančiais kolegomis – profesionalais) pabandysim ‘pasukiot’ plokšteles ir taip pristatyti savo vienerių metų muzikos favoritus
